33cdf0d0-5a06-49b6-81fe-e2de30cf6851 · Å iaulių miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-79-883/2013Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04175-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1.; 21.4.2.6; 42.9 (S) 113.1; 116.1 Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 8 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėja Irena StasiÅ«nienė, sekretoriaujant O. B., dalyvaujant ieÅ¡kovui E. P. ir jo atstovui advokatui R. T., atsakovei E. V. ir jos atstovei advokatei I. P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. P. ieÅ¡kinį atsakovei E. V. dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir įpareigojimo nugriauti statinius ir atsakovės E. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl pirkimo – pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų ieÅ¡kovo pusėje notarė N. V., ir n u s t a t ė :

             ieÅ¡kovas E. P. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o įpareigoti atsakovę E. V. savo lėšomis nugriauti statinius, bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane, 2011 m. rugpjūčio mėnesį sudarytame UAB „Alkos projektai", pažymėtus kaip griaunamus statinius, o 2004 m. rugpjūčio mėnesį G. A. įmonės parengtame detaliajame plane pažymėtus NN; atidalinti natÅ«ra E. P. ir E. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomÄ Å¾emės sklypÄ , esantį Å iaulių m. sav. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,2730 ha, pagal pateiktÄ â€žÅ½emės sklypo padalinimo projektÄ ", 2012 m. parengtÄ A.

N. įmonės, taip: E. P. atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypÄ , plane pažymėtÄ â€ž2", 757 kv. m. ploto, ribų posÅ«kio taÅ¡kai bei riboženklių koordinatės pažymėtos skaičiais: 8, 7, 9, 10, 19, 18, 17; E. V. atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypÄ , plane pažymėtÄ â€ž1", 1973 kv. m. ploto, ribų posÅ«kio taÅ¡kai bei riboženklių koordinatės pažymėtos skaičiais: 10, 9, 8, 7, 6, 5, 4, 3, 2, 1, 16, 15, 14, 13, 11, 12, ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (1-2 b. l.).            IeÅ¡kinyje nurodoma, kad 2011-08-04 žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė pardavė, o ieÅ¡kovas nupirko 757/2730 dalį žemės sklypo, esančio Å iaulių m., (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovo nupirktos žemės sklypo dalies kaina, nustatyta sutartyje,- 35 000 Lt, iÅ¡ jų 20 000 Lt ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovei prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį; 15 000 Lt privalėjo bÅ«ti sumokėti parengus detaliuosius planus, atidalinus žemės sklypus ir juos įregistravus Nekilnojamojo turto registre, bet ne vėliau kaip iki 2011-12-31. Sutartimi Å¡alys nustatė žemės sklypo dalies naudojimo tvarkÄ , be to, atsakovė įsipareigojo iki 2012-03-01 savo lėšomis nugriauti statinius, 2004 m. rugpjūčio mėn. G.

A. įmonės parengtame detaliajame plane pažymėtus NN (numatomi griauti) (Sutarties 8.1.5. punktas), o ieÅ¡kovas pagal Sutarties 8.2.1 punktÄ Ä¯sipareigojo savo lėšomis atlikti sklypų atidalijimÄ paprastuoju bÅ«du arba pagal detalųjį planÄ , numatant pėsčiųjų priėjimÄ prie atidalinto sklypo. IeÅ¡kovas įvykdė visus sutarties punktus: sumokėjo atsakovei visÄ daikto kainÄ , organizavo „Žemės sklypo padalinimo projekto" parengimÄ ir pateikė projektÄ atsakovei, tačiau atsakovė atsisakė sudaryti sutartį dėl Å¡alims priklausančių žemės sklypo dalių atidalijimo pagal parengtÄ projektÄ , atsisakymo priežasčių nenurodė.

Atsakovė taip pat pažeidė sutarties 8.1.5 punktÄ , nes neįvykdė pareigos iki 2012-03-01 savo lėšomis nugriauti statinius, plane pažymėtus NN, detaliajame plane pažymėtus kaip griaunamus statinius (Sutarties 8.1.5. punktas). Teigia, kad atsakovės padarytas sutarties pažeidimas esmingai pažeidžia ieÅ¡kovo interesus ir suvaržo ieÅ¡kovo, kaip žemės sklypo dalies valdytojo, teises, nes turės neigiamos įtakos nustatant ieÅ¡kovo naudojamos žemės sklypo dalies užstatymo zonos parametrus.             Posėdžio metu ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį palaikė, papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovė atsisako notariÅ¡kai įforminti žemės sklypų atidalinimÄ , atsisako griauti pastatus, kurie yra greta ieÅ¡kovo nupirkto žemės sklypo.

Apie pastatų griovimÄ su atsakove buvo tartasi dar iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, griautini pastatai nurodyti ir 2004 m. parengtame detaliajame plane. Nenugriovus planuose numatytų griauti pastatų, ieÅ¡kovas negali jam priklausančiame žemės sklype statytis gyvenamojo namo, kadangi nebÅ«tų iÅ¡laikyti prieÅ¡gaisriniai reikalavimai atstumui nuo medinių pastatų.             Atsakovė E. V. prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti negaliojančiu Å¡alių sudarytos 2011-08-04 žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 5996, 8.1.5 punktÄ , kuriame įraÅ¡yta, kad „pardavėjas įsipareigoja iki 2012-03-01 savo lėšomis nugriauti statinius, plane pažymėtus NN, detaliajame plane pažymėtus kaip griaunami statiniai", negaliojančiu, sudarytu iÅ¡ esmės suklydus (62 b. l.).

            PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodoma, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omi nugriauti Å«kinės paskirties pastatai stovi atsakovei priklausančioje žemės sklypo dalyje. Jie yra vieninteliai atsakovei likę Å«kinės paskirties pastatai, kuriuose laikomos viÅ¡tos ir ožka. Teigia, kad niekada nebÅ«tų sutikusi nugriauti Å¡ių pastatų ir nebÅ«tų sutarties pasiraÅ¡iusi, tačiau jÄ suklaidino pats sutarties 8.1.5 punkto tekstas: „pardavėjas įsipareigoja iki 2012-03-01 savo lėšomis nugriauti statinius, plane pažymėtus NN, detaliajame plane pažymėtus kaip griaunami statiniai".

Sutarties pasiraÅ¡ymo notarų biure metu 2011-08-04 atsakovei buvo 79 metai, ji neturi teisinio ar žemėtvarkininko iÅ¡silavinimo, sutarties iniciatorius buvo ieÅ¡kovas, jo iniciatyva buvo sutartyje įraÅ¡ytas 8.1.5 punktas, 2004-09-06 detaliojo plano, kuriame nurodyti griaunami statiniai, sutarties sudarymo metu jai niekas nerodė, detalusis planas nebuvo sutarties priedas. Tik gavusi ieÅ¡kinį atsakovė suprato, kad sutarties 8.1.5 punkte raÅ¡oma ne apie Å«kinius pastatus, kurie stovi parduotame sklype, o kurie stovi atsakovės sklype, taigi atsakovė klaidingai suvokė įsipareigojimÄ nugriauti pastatus.

Atsakovės nuomone, jos suklydimas laikytinas esminiu dėl svarbių atsakovei aplinkybių, nes jei atsakovė būtų suvokusi, nebūtų sutikusi, kad pirkimo - pardavimo sutartyje būtų įrašytas 8.1.5 punktas.Posėdžio metu atsakovė E. V. papildomai nurodė, kad dėl ieškovo prašomo sklypų atidalijimo būdo iš esmės neprieštarauja, tačiau tik tuo atveju, jeigu ieškovas nereikalaus nugriauti statinių. Teigė, kad dalis pastatų yra nugriauti, likusioji pastatų dalis niekaip netrukdo ieškovui ir pastatus nugriauti atsakovė sutinkanti gal po keleto metų, nes pastatai jai reikalingi ūkinėms reikmėms.

Pripažino, kad dalį pastatų nugriovė 2012 m. vasarÄ , kitos pastato dalies negriovė, nes neturi kitos vietos malkoms susidėti.            Trečiajam asmeniui pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų ieÅ¡kovo pusėje notarei N. V. apie teismo posėdį praneÅ¡ta (69 b. l.). Notarė į posėdį neatvyko, praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ nepateikė, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant (CPK 247 str.).             IeÅ¡kinys tenkintinas, prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestinas.

          IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų bei raÅ¡ytinės bylos medžiagos bei prie bylos pridėto Žemės sklypo padalinimo projekto nustatyta, kad ieÅ¡kovui E. P. ir atsakovei E. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,2730 ha žemės sklypas, esantis Å iaulių m. (duomenys neskelbtini), kuriame ieÅ¡kovui E. P. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu priklauso 757/2730 dalis Å¡io sklypo, likusi 1973/2730 dalis sklypo priklauso atsakovei E. V. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu (2011-08-16 NTR Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as, Žemės sklypo padalinimo projekto 15 l.).IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas atidalinti jam priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį natÅ«ra, jo žemės sklypo dalį atskirti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, suformuojant du atskirus žemės sklypus ir nutraukti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, įpareigojant atsakovę nugriauti 2011-08-04 pirkimo pardavimo sutarties Nr. 5996 8.1.5 punkte įvardintus statinius.

Dėl žemės sklypų atidalijimo. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. PareiÅ¡kus tokį reikalavimÄ , teismas jį turi iÅ¡spręsti. CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiÅ¡kia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Å iuo bÅ«du įgyvendinus nuosavybės teises reiÅ¡kia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu bendraturčiu.

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pagal bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Formuodamas teismų praktikÄ dėl CK 4.80 straipsnio 2 dalies aiÅ¡kinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, kad vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti, kad jo siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias, jis nepažeis kitų teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimÄ dėl nekilnojamojo daikto – žemės sklypo – dalies atidalijimo, atsidalyti praÅ¡antis bendraturtis turi aiÅ¡kiai įvardyti, kokį atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ praÅ¡o suformuoti (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str.). Kaip ir bet kuriÄ kitÄ teisę, taip ir teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį, bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų.

Ä®statyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo bÅ«das, kai iÅ¡ bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos Å¡iems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iÅ¡ jų atskirus žemės sklypus (Žemės įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimÄ . Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis (Žemės įstatymo 37 straipsnis) ir rengiami Žemės įstatymo 40 straipsnyje ir Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka.

Tokių projektų rengimÄ organizuoja privačių sklypų savininkas. Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2009-05-06 iki 2012-07-05) 9 punkte buvo numatyta, kad pertvarkant privačios žemės sklypus projektų arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo dokumentų rengimÄ organizuoja ir finansuoja privačios žemės savininkas.

Pagal Taisyklių 13 punktÄ â€žPlanavimo organizatorius pagal 1 priede pateiktÄ formÄ pateikia Žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui (toliau – Žemėtvarkos skyrius) praÅ¡ymÄ , adresuotÄ apskrities virÅ¡ininkui, leisti rengti projektÄ . Prie praÅ¡ymo pridedamos numatomų pertvarkyti žemės sklypų planų kopijos ir dokumentų, patvirtinančių žemės sklypo, daiktinių teisių į jį, Å¡ių teisių suvaržymus ir juridinius faktus, įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre, kopijos“.

Taisyklių 42 punkte įtvirtinta, kad „Planavimo organizatoriui sutikus su parengto projekto sprendiniais, projektas vieÅ¡ai svarstomas, derinamas ir tvirtinamas supaprastinta tvarka, vadovaujantis Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (Žin., 1996, Nr. 90-2099; 2004, Nr. 112-4189)“, o pagal Taisyklių 47 punktÄ â€žPlanavimo organizatorius projektÄ ir dokumentus, įrodančius, kad besiribojančių su pertvarkomu ar formuojamu žemės sklypu (sklypais) žemės sklypų savininkai ir naudotojai buvo supažindinti ar kviesti susipažinti su projekto sprendiniais (brėžinys su susipažinusių asmenų paraÅ¡ais, iÅ¡siųstų laiÅ¡kų kopijos), teikia derinančioms institucijoms.

Suderintas projektas teikiamas Žemės tvarkymo departamentui iÅ¡vadoms dėl projekto tvirtinimo tikslingumo pateikti“.          IeÅ¡kovas, kreipdamasis su ieÅ¡kiniu į teismÄ , siekia atidalinti savo turto dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir pateikė teismui ieÅ¡kovo užsakymu A. N. įmonės parengtÄ Å¾emės sklypo Å iauliuose, (duomenys neskelbtini) padalinimo projektÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto padalinimo projekto matyti, kad atidalinti praÅ¡oma tokiu bÅ«du, kad Å¡alims yra suformuoti atskiri nuosavybės teisės objektai: ieÅ¡kovui atitektų 757 m2 žemės sklypas, plane pažymėtas indeksu 2, kurio numatomas adresas(duomenys neskelbtini), o atsakovei atitektų 1973 m2 žemės sklypas, plane pažymėtas indeksu 1, kurio adresas (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovo pasamdyta A. N. įmonė, rengdama šalims priklausančio žemės sklypo padalinimo projektÄ , vadovavosi 2011-12-27 Å iaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus raÅ¡tu Nr. SG-684 „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo planÄ â€œ ir prie raÅ¡to pridėtais žemės sklypo plano rengimo reikalavimais; parengtas žemės sklypo padalinimo projektas buvo pateiktas derinančioms institucijoms, apsvarstytas Nacionalinės žemės tarnybos Å iaulių skyriuje ir priimtas sprendimas „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo“ (10 b. l.).

Gretimų sklypų savininkams buvo išsiųstas pasiūlymas susipažinti su parengtu projektu, prieštaravimų nustatytu terminu niekas iš gretimų sklypų savininkų nepareiškė. Teismas sprendžia, kad ieškovo pateiktas A. N. įmonės parengtas žemės sklypo padalinimo projektas rengtas, vadovaujantis LR žemės įstatymo 40 straipsnyje, LR teritorijų planavimo įstatyme ir LR žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Posėdžio metu atsakovė E. V. atkreipė dėmesį, kad žemės sklypus skirianti riba nėra tiesi linija.Sudarant 2011-08-04 žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sutartį, buvo nustatyta žemės sklypo dalies naudojimosi tvarka pagal UAB „Alkos“ projektai parengtÄ planÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad žemės sklypus skirianti riba yra tiesi linija (9 b. l.). Posėdžio metu atsakovė teigė, kad sudarant sutartį jai joks planas nebuvo parodytas, taip pat teigė, kad žemės sklypo naudojimo plano ji nepasirašė.

Tačiau posėdžio metu atsakovė taip pat nurodė, kad Å¡alių valdomus žemės sklypus skirianti riba turi bÅ«ti tiesi linija, todėl teismas sprendžia, kad atsakovė gerai žinojo, kokį žemės sklypÄ ji parduoda ir kur yra Å¡io žemės sklypo riba. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas be jos sutikimo sukalė riboženklius ir ieÅ¡kovo pažymėta žemės sklypų riba nėra tiesi linija. A. N. įmonės parengtame žemės sklypo padalinimo projekte žemės sklypus skirianti riba, pažymėta skaičiais 7, 8, 9, 10, yra laužtinė linija (Žemės sklypų padalinimo projekto pagrindinis brėžinys).IeÅ¡kovas posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad projekte žemės sklypus skirianti riba nėra visiÅ¡kai tiesi linija, kadangi tokio sprendimo reikėjo įvažiavimo į sklypÄ suprojektavimui.

Žemės sklypų ribos iÅ¡sidėstymas gali bÅ«ti keičiamas, kaip ir žemės sklypų konfigÅ«racija, tačiau negali bÅ«ti keičiamas (sumažinamas ar padidinamas) žemės sklypo dydis (plotas), kuris yra nustatytas nuosavybės teisę į žemės sklypÄ patvirtinančiuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė savo ir sau priimtino atidalijimo bÅ«do ir projekto, teismo nuomone, sklypÄ skiriančios ribos konfigÅ«racija nėra esminė aplinkybė, sprendžiant klausimÄ dėl sklypų atidalijimo, nes ieÅ¡kovo pateiktas projektas yra galimai geriausias konkrečioje situacijoje.

Nagrinėjamu atveju nustatant žemės sklypų ribÄ buvo patvirtintos iÅ¡ esmės tokios ribos, kurios buvo pažymėtos naudojimosi žemės sklypu plane, žemės sklypų dydžiai nesikeitė, todėl vien ta aplinkybė, jog atsakovė nedalyvavo nustatant sklypo ribas, neduoda pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos jos teisės ar teisėti interesai.          Teismo nuomone, ieÅ¡kovo noras atsidalinti sklypÄ ir statytis jame namÄ yra pozityvus, pasirinktas atsidalijimo bÅ«das natÅ«ra yra galimas (sklypų dalys idealiai atitinka nuosavybės dalims), pagal Å¡alių turimas bendrosios nuosavybės dalis nedarantis žalos žemės sklypų paskirčiai ir nepažeidžia bendraturtės atsakovės teisėtų interesų.

Tiek ieškovas, tiek atsakovė taptų atskirų sklypų savininkais bei galėtų naudotis jais savo nuožiūra, sklypų atidalinimas pašalintų galimus konfliktus ateityje. Dėl pirkimo – pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia. Byloje nustatyta kad šalys 2011-08-04 sudarė žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė pardavė, o ieškovas nupirko 757/2730 dalį žemės sklypo, esančio Šiaulių m. (duomenys neskelbtini). Sutarties 8.1.5 punktu atsakovė įsipareigojo iki 2012-03-01 savo lėšomis nugriauti statinius, 2004 m. rugpjūčio mėn. G.

A. įmonės parengtame detaliajame plane pažymėtus NN (numatomi griauti). Prie sutarties yra pridėtas preliminarus žemės sklypo naudojimo planas, paruoštas UAB „Alkos“ projektai, kuriame nurodyti numatomi griauti statiniai, esantys atsakovei priklausančioje sklypo dalyje, pažymėtoje raudona spalva; ieškovo nupirktoje žemės sklypo dalyje jokių statinių nėra. 2004 m. žemės sklypų (duomenys neskelbtini)detaliajame plane, kurį ruošė UAB „MARvasta“, numatomi griauti statiniai pažymėti NN.

Detalusis planas su atsakove E. V. suderintas 2004-04-15 (56 b .l.).           Atsakovė pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį bÅ«tent dėl Å¡ios 8.1.5 punkte nustatytos sutarties sÄ lygos, numatančios pastatų nugriovimÄ , pripažinimo negaliojančia, kaip sudarytÄ suklydimo įtakoje.  Statinių nugriovimo (ar nenugriovimo) faktas yra sutarties vykdymo dalykas, o reiÅ¡kiant prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl tam tikros Å¡alies valios sudaryti sutartį joje numatytomis sÄ lygomis yra svarbios aplinkybės, kurių pagrindu bÅ«tų galima padaryti iÅ¡vadÄ , ar Å¡alies valia, sudarant ginčo sandorį, buvo kokiu nors bÅ«du iÅ¡kreipta, t. y. netinkamai suformuota.

Atsakovė ginčija sutarties sÄ lygÄ dėl įsipareigojimo nugriauti statinius, teigdama kad ji yra ydinga, kadangi ji neatitiko jos tikrosios valios. Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimÄ negaliojančiu reglamentuoja CK 1.90 straipsnis. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai iÅ¡reiÅ¡kiama valia sudaryti sandorį.            Atsakovė, prieÅ¡ieÅ¡kinyje ir posėdžio metu nurodė, kad pasiraÅ¡ydama sutartį, buvo suklaidinta paties 8.1.5 punkto teksto.

Nors atsakovė pripažino, kad ji pasirašė sutarties tekstÄ , tačiau teigė, kad joks planas sutarties pasiraÅ¡ymo metu jai nebuvo parodytas, jokio plano, kuriame nurodyti griautini pastatai, ji nepasiraÅ¡iusi. Pasak atsakovės, jÄ suklaidino ieÅ¡kovas dėl esminės sutarties sÄ lygos – pastatų nugriovimo, nes ji niekada nebÅ«tų prisiėmusi įsipareigojimų nugriauti Å«kinėms reikmėms jai bÅ«tinus statinius. Tuo tarpu ieÅ¡kovas teigia, kad sutarties sudarymas iÅ¡ esmės priklausė nuo parduodamam žemės sklypui taikomų naudojimo apribojimų, tarp jų ir apribojimo statyti statinius arčiau nei 9 metrai nuo medinių statinių, t.y. faktiÅ¡kai nuo žemės sklypo ribos.

Jei 2004 m. detaliajame plane mediniai statiniai nebÅ«tų pažymėti kaip griaunami, privalėtų bÅ«ti nustatyti su mediniais statiniais susiję prieÅ¡gaisriniai atstumų apribojimai. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad medinių statinių, dėl kurių ieÅ¡kovo valdomoje žemės sklypo dalyje bÅ«tų ribojama statinių statyba arčiau kaip 9 metrai nuo žemės sklypo ribos, nugriovimas buvo esminė ginčijamos sutarties sudarymo sÄ lyga: nesant paminėtos sÄ lygos ginčijamoje sutartyje, ieÅ¡kovas sutarties dėl žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo apskritai nebÅ«tų sudaręs.Teismo nuomone, atsakovės nurodomo suklydimo pripažinimas prieÅ¡tarautų protingo, apdairaus, rÅ«pestingo ir atsakingo asmens elgesio reikalavimams.

Atsakovė privalėjo pati rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis ir prieÅ¡ atlikdama bet kokį veiksmÄ apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. Å iuo atveju svarbu ir tai, kad sandoris buvo tvirtinamas notarine tvarka. Nors atsakovė sandorio sudarymo metu buvo 79 metų, tačiau sudarant sutartį pas notarÄ dalyvavo ir jos dukra V.

E.. Atsakovė neginčijo, kad sutarties tekstas jai buvo perskaitytas, todėl atsakovė galėjo betarpiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti ginčijamo sutarties punkto įraÅ¡ymo sÄ lygas. Be to, atsakovė neneigia, kad sklypÄ parduoti nutarusi todėl, kad ta sklypo dalis jai buvo nereikalinga, dėl pardavimo ji kreipėsi į tarpininkus, tačiau vėliau jų paslaugų atsisakiusi ir sklypÄ pardavinėjusi pati. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovė siekė gauti atitinkamo dydžio pinigines lėšas už parduodamÄ Å¾emės sklypÄ , o sklypo vertė tiesiogiai priklauso nuo sklypui taikomų apribojimų. Pažymėtina taip pat ir tai, kad jau 2004 m. parengtame „Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliajame plane" atsakovės įsipareigoti nugriauti statiniai yra pažymėti kaip griaunami, o ieÅ¡kovui parduotame žemės sklype jokių pastatų nėra.

Å i aplinkybė paneigia atsakovės aiÅ¡kinimus, kad ji nesupratusi, apie kokius griautinus pastatus yra kalbama 8.1.5 sutarties punkte. Atsakovės elgesys po sutarties sudarymo taip pat nepatvirtina buvus suklydimÄ . Duodama paaiÅ¡kinimus teisme atsakovė buvo nenuosekli: teigė, kad ji pastatus jau yra nugriovusi, tačiau taip pat nurodė, kad įsipareigojimÄ nugriauti pastatus galės įvykdyti gal po keleto metų. Pažymėtina, kad atsakovė 2011-12-20 priėmė iÅ¡ ieÅ¡kovo likusiÄ nesumokėtÄ pinigų už parduotÄ Å¾emės sklypo dalį, nurodė, kad jokių pretenzijų ieÅ¡kovui neturi (11 b. l.), o gavusi ieÅ¡kinį, dalį statinių nugriovė, todėl atsakovės bandymas gintis nuo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo neigiant savo paraÅ¡us, teigiant, kad ji yra apgauta, laikytinas tik atsakovės gynybos bÅ«du ir neduoda pagrindo konstatuoti buvus suklydimÄ .Atsakovės posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad sutartį sudariusi dėl sunkių susiklosčiusių aplinkybių: dukra buvo paėmusi paskolÄ , reikėjo pinigų anÅ«ko operacijai, galėtų bÅ«ti vertinamos ir kitu sandorių negaliojimo pagrindu, numatytu CPK 1.91 straipsnyje, tačiau atsakovės nurodomos aplinkybės nėra įrodytos nustatyta tvarka (CPK 178 str.).Sprendžiant apie sandorio sudarymo aplinkybes, svarbu atsižvelgti į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog atsakovė buvo neveiksni, taip pat nenustatyta neteisėtų ieÅ¡kovo veiksmų, iÅ¡kreipiančių atsakovės valiÄ sudaryti sandorį, prieÅ¡ingai – atsakovė sandorį patvirtino savo paraÅ¡u, duomenų, jog ji nesuprato jo turinio, nėra.Dėl įpareigojimo nugriauti statinius.

Å alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ ; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties Å¡alys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties Å¡alies pareigÄ vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties Å¡alies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu.

Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 straipsnis).Posėdžio metu atsakovė aiÅ¡kino, kad nugriovė tÄ pastatÄ , dėl kurio buvo tartasi su ieÅ¡kovu sudarant sutartį. Teigė, kad kito pastato negriovė, nes neturi kur sudėti malkas. Liudytoju apklaustas R. A. nurodė, kad 2012 m. vasaros pabaigoje, liepos ar rugpjūčio mėnesį, atsakovės E. V. praÅ¡ymu nugriovė iÅ¡ daržinės galo buvusį medinį priestatÄ , o pati daržinė liko nenugriauta.

IeÅ¡kovas teismui pateikė nuotraukÄ , kurioje nufotografuoti Å«kiniai pastatai; atsakovė pripažino, kad nuotraukoje nufotografuota jos sklype stovinti daržinė (71 b. l.). Å ie byloje esantys duomenys liudija, kad yra nugriauta tik dalis statinių, planuose pažymėtų kaip griautini statiniai.Byloje esančių įrodymų analizė vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad atsakovė žinojo detaliojo planavimo aplinkybes, ir, pasiraÅ¡ydama pirkimo pardavimo sutartį, sutiko su visomis sÄ lygomis, taip pat ir įsipareigojimu iki 2012-03-01 nugriauti pastatus, naudojimosi plane pažymėtus NN, tačiau Å¡io įsipareigojimo neįvykdė, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas dėl statinių nugriovimo tenkintinas.Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir teisinius motyvus, darytina iÅ¡vada, kad 2730 kv. m.

žemės sklypÄ Â atidalinus į du 757 kv. m. ir 1973 kv. m žemės sklypus pagal parengtÄ Å¾emės padalijimo projektÄ , atsižvelgiant į 2011-08-04 žemės sklypo dalies sutartimi nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ , bendraturčiams tenkančias nuosavybės teise sklypo dalis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas atidalintame sklype ketina statyti gyvenamÄ jį namÄ , tačiau atsakovė nėra įvykdžiusi sutartimi prisiimto įsipareigojimo nugriauti detaliajame ir sklypo naudojimosi plane pažymėtus pastatus, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas, nes jis pagrįstas ir įrodytas.

Atsakovė neįrodė savo argumentų pagrįstumo, išreikštų procesiniuose dokumentuose bei duodant paaiškinimus teisme, todėl priešieškinys atmestinas (LR CPK 177str.,185str.).         Dėl bylinėjimosi išlaidų. LR CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.          Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas sumokėjo 142 Lt žyminio mokesčio (3 b. l.), advokatui už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 1200 Lt.

PraÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pateiktas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, pagrįstas raÅ¡ytiniais įrodymais, advokato atstovavimo iÅ¡laidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-8 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbÄ dydžius.

IeÅ¡kinys patenkintas, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 1342 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nors atsakovė su praÅ¡omomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis nesutiko, tačiau jos argumentas, jog neturinti pinigų, nėra pagrindas mažinti praÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pažymėtina, kad procesas byloje pradėtas dėl atsakovės sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, o ieÅ¡kovas pasinaudojo advokato paslaugomis, siekdamas užsitikrinti tinkamÄ savo interesų atstovavimÄ .              Atsakovei E. V. 2012-10-26 sprendimu suteikta antrinė teisė pagalba, apmokant 50 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų. 2012-12-20 nutartimi žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėjimas atsakovei E. V. atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo dienos, todėl iÅ¡ atsakovės valstybei priteistina 72 Lt žyminio mokesčio.

PaÅ¡to iÅ¡laidos byloje sudaro 13,00 Lt, todėl iÅ¡ atsakovės taip pat priteistina ir 6,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 96 str.).            Vadovaudamasis LR CPK 92 str., 93 str., 178 str., 259 str., 260 str., 270 str., 279 str. teismas       n u s p r e n d ž i a :               IeÅ¡kinį tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.              Atidalinti E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomÄ Å¾emės sklypÄ , esantį Å iaulių m. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,2730 ha, taip :            - ieÅ¡kovui E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti nuosavybės teise 757 kv. m. ploto žemės sklypÄ , 2012 m.

A. N. įmonės parengtame Žemės padalijimo projekte pažymėtÄ ,2", ribų posÅ«kio taÅ¡kai bei riboženklių koordinatės pažymėtos skaičiais: 7, 8, 9, 10, 19, 18, 17;              - atsakovei E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti nuosavybės teise 1973 kv. m. ploto žemės sklypÄ , 2012 m. A. N. įmonės parengtame Žemės padalijimo projekte pažymėtÄ â€ž1", ribų posÅ«kio taÅ¡kai bei riboženklių koordinatės pažymėtos skaičiais: 10, 9, 8, 7, 6, 5, 4, 3, 2, 1, 16, 15, 14, 13, 11, 12.            Įpareigoti atsakovę E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti statinius, 2011 m. rugpjūčio mėnesį sudarytame UAB „Alkos projektai" žemės naudojimosi plane pažymėtus kaip griaunamus statinius, o 2004 m. rugpjūčio mėnesį G.

A. įmonės parengtame detaliajame plane pažymėtus NN.         Priteisti ieÅ¡kovui E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1342 Lt (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt du litus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.         Priteisti iÅ¡ atsakovės E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 78,50 Lt (septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei (įmokos kodas 5660).Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant Å iaulių apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                                    Irena StasiÅ«nienė                  Â