33cd46d9-9f3f-4c2a-911a-e3822b992b63 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1123-330/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01013-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.8. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal trečiųjų asmenų J. Č. ir R. M. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties, kuria patenkintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Heles group“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ praÅ¡ymas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Heles group“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2323-866/2016 dėl uždarosios akcinės bendrovės „Heles group“ bankroto; tretieji asmenys – A.

R., P. B., J. Č., R. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal atskiruosius skundus, n u s t a t ė : I. Klausimo esmė Byloje sprendžiamas bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas.           Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi UAB „Heles group“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratore paskyrė UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi UAB „Heles group“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.            BUAB „Heles group“ bankroto administratorė UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ pirmosios instancijos teismui pateiktame procesiniame dokumente prašė BUAB „Heles group“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Nurodė, kad UAB „Heles group“ bankrotÄ sukėlė sÄ moningas ir akivaizdžiai nesÄ Å¾iningas įmonės valdymo organų elgesys valdant įmonę.

Paaiškino, kad VĮ Registrų centro duomenimis, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki 2013 m. lapkričio 7 d. vienintelė UAB „Heles group“ akcininkė ir direktorė buvo V. J., laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 7 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. įmonės direktorė ir akcininkė buvo J. Č., laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 10 d. iki 2014 m. gegužės 15 d. įmonės direktoriumi paskirtas P. B., o 100 proc. paprastųjų vardinių akcijų priklausė UAB „Liberty PUB“, 2014 m. gegužės 29 d.

įmonės akcijos buvo parduotos A. R., kuris iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo UAB „Heles group“ direktorius. PaaiÅ¡kino, jog iki UAB „Heles group“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovė susidÅ«rė su finansiniais sunkumais. Teigia, kad tuo metu buvusiai UAB „Heles group“ vadovei kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius pranešė apie ketinimÄ UAB „Heles group“ inicijuoti bankroto bylÄ . Likus daugiau nei dviem mėnesiams iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, 2014 m. balandžio 10 d. UAB „Heles group“ akcijos parduotos UAB „Liberty PUB“ ir direktoriumi paskirtas P. B.. 2015 m. gegužės 16 d. akcijos perleistos A.

R., kuris nuo 2014 m. gegužės 29 d. buvo UAB „Heles group“ direktorius. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi įpareigojo UAB „Heles group“ valdymo organus perduoti administratorei bendrovės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Kadangi už bendrovės apskaitos organizavimÄ , apskaitos ir turto iÅ¡saugojimÄ yra atsakingas administracijos vadovas – Å¡iuo atveju A. R., administratorė kreipėsi į paskutinį bendrovės administracijos vadovÄ su praÅ¡ymu perduoti įmonės dokumentus ir turtÄ .

Minėtam asmeniui nevykdant įpareigojimo, buvo iÅ¡duotas vykdomasis dokumentas, teismo nutartis perduota vykdyti antstoliui. A. R. antstolei paaiÅ¡kino, kad dokumentų negali perduoti, nes jis nėra UAB „Heles group“ direktorius. Bankroto administratorei nei įmonės turtas, nei dokumentai nėra perduoti iki Å¡iol. Kadangi UAB „Heles group“ vadovas teismo nustatytais terminais administratorei neperdavė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, administratorė kreipėsi į UAB „Heles group“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiÄ bendrovę UAB „Solidus vox“, kurios direktorė paaiÅ¡kino, kad dokumentų savo žinioje neturi, nes 2014 m. gegužės 14 d. juos perėmė UAB „Heles group“ direktorė J.

Č.. Atkreipė dėmesį, kad J. Č. direktorės pareigas ėjo iki 2014 m. balandžio 30 d., o dokumentų perdavimo aktas pasiraÅ¡ytas 2014 m. gegužės 14 d. UAB „Heles group“ su J. Č. darbo sutartį nutraukė 2014 m. balandžio 22 d., taigi J. Č. pasiraÅ¡ydama dokumentų perdavimo aktÄ nebuvo nei įmonės vadovė, nei darbuotoja. Ikiteisminio tyrimo metu duodama paaiÅ¡kinimus J. Č. nurodė, kad dokumentus pasiėmė R. M., o ji tik pasirašė dokumentų perdavimo akte. Bankroto administratorės nuomone, nagrinėjamu atveju buvo siekiama įmonės akcijas perraÅ¡yti abejotinos reputacijos asmenims, o 2014 m. balandžio 10 d. dokumentų ir turto perdavimo aktas, kuriuo UAB „Heles group“ direktorė J.

Č. esÄ perdavė P. B. įmonės dokumentacijÄ , yra fiktyvus dokumentas. Administratorės nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dokumentų ir turto perdavimo aktas buvo sudarytas siekiant iÅ¡vengti įmonės turto ir dokumentų perdavimo administratorei, apsunkinti įmonės kreditorių galimybes nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės turtÄ . Taip pat nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. sausio 14 d. kreipėsi į UAB „Heles group“, praÅ¡ydamas pateikti finansinės veiklos dokumentus.

UAB „Heles group“, atstovaujama projektų vadovo R. M., perdavė 2013 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio turto žiniaraÅ¡tį, 2013 m. gruodžio 31 d. skolų kreditoriams sÄ raÅ¡Ä , 2013 m. gruodžio 31 d. kasos knygÄ už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., iÅ¡ kurių matyti, kad 2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis UAB „Heles group“ turėjo turto už 43 851,69 Eur sumÄ . Pagal UAB „Heles group“ kasos knygÄ per laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. bendrovė kasoje turėjo 23 365,15 Eur lėšų likutį, taip pat skolų kreditoriams – 118 943, 45 Eur. Nurodė, kad kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimų užtikrinimui buvo areÅ¡tuotos BUAB „Heles group“ priklausančios medžio apdirbimo staklės, tačiau minėtos staklės bankroto administratorei taip pat neperduotos ir, administratorės nuomone, jos naudojamos kitos įmonės veikloje.

Administratorė nustatė, kad UAB „Heles group“ pardavė UAB „Eustina“ prekių už 57 921,38 Eur. UAB „Heles group“ nedeklaravo pardavimo sandorių pagal jos vardu 2014 m. liepos 7 d., 2014 m. liepos 9 d. iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, nesumokėjo PVM, tačiau, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, UAB „Eustina“ kreipėsi į mokesčių inspekcijÄ praÅ¡ydama susigrÄ Å¾inti prekių PVM. Likus mėnesiui iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Heles group“ pardavė UAB „Eustina“ prekių už 47 868,91 Eur.

Administratorė taip pat nurodė, kad įteikus įspėjimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Heles group“ turėjo turto už 70 216,84 Eur sumÄ , o Vilniaus apygardos teismui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , minėto turto nebeliko, nes didžioji dalis turto perleista kitam juridiniam asmeniui, kuriame realiai dirbo tiek UAB „Heles group“ darbuotojai, tiek UAB „Heles group“ vadovai. Administratorės nuomone, UAB „Heles group“ dokumentai yra paslėpti arba sunaikinti tam, kad bankroto administratorė negalėtų įvykdyti jai priskirtų funkcijų, t. y. patikrinti bendrovės sandorius, perimti įmonei priklausantį turtÄ .

       Trečiasis asmuo R. M. su bankroto administratorės pareiÅ¡kimu nesutiko, prašė jį (trečiÄ jį asmenį) paÅ¡alinti iÅ¡ bylos dėl BUAB „Heles group“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodė ginčui aktualiu metu nebuvęs įmonės vadovu ar dalyviu. Nurodė, kad medžio apdirbimo staklių, kurios perduotos saugoti, perdavimo aktÄ pasirašė kaip UAB „Heles group“ darbuotojas, staklės jam niekada nepriklausė, todėl negalėjo priimti jų saugoti.

Paaiškino, kad nutraukus darbo sutartį, medžio apdirbimo staklės liko įmonėje. Trečiojo asmens nuomone, atsakomybė dėl areštuoto turto saugojimo kyla juridiniam asmeniui. Pažymėjo, kad staklės, kurios buvo rastos UAB „Eustina“, įsigytos iš kito juridinio asmens (ne iš bankrutavusios įmonės), minėtas pirkimo - pardavimo sandoris nenuginčytas, galiojantis ir administratorės prielaidos nepaneigia sandorio teisėtumo bei galiojimo. Nesutiko su bankroto administratorės teiginiais, jog sandoriai, sudaryti su UAB „Eustina“, pablogino UAB „Heles group“ finansinę padėtį.

          Trečiasis asmuo J. Č. prašė pareiÅ¡kimÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Trečiojo asmens nuomone, administratorė nenurodė nei vieno sÄ moningo veiksmo ar sandorio, kuriuo trečiasis asmuo realiai pablogino įmonės padėtį. Pažymėjo, kad parduodama akcijas UAB „Liberty PUB“, ji neturėjo pareigos domėtis, kiek laiko įmonei vadovaus P. B.. PaaiÅ¡kino, kad 2014 m. balandžio 10 d. parduodama akcijas, perdavė UAB „Liberty PUB“ direktoriui P. B.

UAB „Heles group“ registravimo pažymėjimÄ , įstatus, antspaudÄ , buhalterinius dokumentus, akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, sprendimÄ dėl akcijų pardavimo bei sandėlyje esančius daiktus ir įrenginius (medžio apdirbimo stakles bei smulkius įrankius). Nurodė, kad visi dokumentai buvo perduoti UAB „Solid Vox“ patalpose. Ä®monė UAB „Solid Vox“ tvarkė UAB „Heles group“ dokumentus tam tikrÄ laikÄ , vėliau įmonės dokumentus tvarkė buhalterė D. T., taigi UAB „Solid Vox“ negalėjo turėti visų įmonės dokumentų.

Nurodė, kad perėmusi dokumentus, juos atidavė R. M., kuris juos perdavė P. B.. Tvirtino, kad 2014 m. balandžio 10 d. visi dokumentai perduoti P. B.. Trečiojo asmens nuomone, pareiga perduoti administratorei įmonės turtÄ ir dokumentus atsiranda tik teismui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , todėl trečiasis asmuo neturėjo pareigos perduoti įmonės dokumentacijÄ ir turtÄ administratorei UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ tuo metu, kai įmonei net nebuvo pradėtas bankroto procesas. Nurodė, kad įmonės akcijas pardavė, nes nesisekė verslas.

Tvirtino A. R. nepažįstanti. Pasak trečiojo asmens J. Č., administratorė neįrodė, jog trečiajam asmeniui bÅ«nant UAB „Heles group“ vadovu, jis sÄ moningai nevykdė kokių nors įstatymu nustatytų vadovo pareigų, pažeidė kitus įstatymo reikalavimus, ir dėl to įmonė galėjo tapti nemokia. Pasak trečiojo asmens, įmonės nemokumÄ lėmė verslo nesėkmė, ilgalaikis įmonės finansinės padėties blogėjimas bei konkurencingumo sumažėjimas. Pažymėjo, kad nuo 2008 metų pasaulio ir Lietuvos ekonomikoje vyko daug pokyčių, kurie turėjo didelę įtakÄ rinkoms.

          Trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius nurodė laikotarpiu nuo 2012 m. vasario mėnesio iki 2014 m. balandžio mėnesio priėmęs sprendimus dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka ir pateikė 78 mokėjimo nurodymus kredito įstaigoms, kuriose skolininkas turėjo atsiskaitomÄ sias sÄ skaitas, nuo 2013 m. gruodžio 23 d. pateikti debeto mokėjimo nurodymai buvo visiÅ¡kai nevykdomi. Kadangi įsiskolinimas nebuvo nuraÅ¡omas iÅ¡ įmonės sÄ skaitų, tai VSDFV Vilniaus skyrius, siekdamas surinkti informacijÄ apie UAB „Heles group“ turtinę padėtį ir galimybes sumokėti skolÄ , atliko UAB „Heles group“ patikrinimÄ .

Pagal patikrinimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad pinigų judėjimas tikrinamuoju laikotarpiu vyko tik įmonės kasoje, įmonė turėjo lėšų sumokėti įsiskolinimÄ Sodros biudžetui, tačiau vykdė atsiskaitymus tik su pasirinktais asmenimis, taip pažeisdama atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo tvarkÄ . Siekdamas užtikrinti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius areÅ¡tavo UAB „Heles group“ priklausantį turtÄ â€“ medžio apdirbimo stakles.

Atlikus UAB „Heles group“ patikrinimÄ , dėl susipažinimo su patikrinimo aktu atvyko įmonės įgaliotas asmuo R. M., kuris paaiÅ¡kino, kad visas pagal patikrinimui pateiktÄ sÄ raÅ¡Ä turtas faktiÅ¡kai egzistuoja, jis yra naudojamas įmonės veikloje, visi įrenginiai yra veikiantys, nurodė jų buvimo vietÄ . Trečiasis asmuo paaiÅ¡kino, kad areÅ¡tavus turtÄ R. M. buvo paskirtas jo saugotoju, jam iÅ¡aiÅ¡kintos saugotojo teisės ir pareigos. Pažymėjo, jog nors UAB „Heles group“ visiÅ¡kai nesumokėjo draudimo įmokų nuo 2013 m. lapkričio mėn., tačiau tuo laikotarpiu deklaravo smarkiai padidintas draudžiamÄ sias pajamas apdraustiesiems V.

J., R. M., N. O., D. T..         Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija sutiko su bankroto administratorės pareiÅ¡kimu dėl BUAB „Heles group“ bankroto pripažinimo tyčiniu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 18 d. nutartimi BUAB „Heles group“ bankrotÄ pripažino tyčiniu.            Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, patvirtinančius UAB „Heles group“ valdymo organų kaitÄ ir su tuo susijusias aplinkybes, sprendė, jog, įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti UAB „Heles group“ bankroto bylÄ , įmonės vadovu buvo trečiasis asmuo A.

R., todėl formaliai pareiga perduoti bankroto administratoriui įmonės turtÄ ir dokumentus teko jam. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2014 m. gegužės 14 d. bylų (dokumentų) perėmimo aktas Nr. 14/02 patvirtina, kad Apskaitos paslaugų teikimo 2013 m. gegužės 21 d. sutarties Nr. 130521/01 pagrindu UAB „Solidus vox“ tvarkė UAB „Heles group“ buhalterinę apskaitÄ ir perdavė UAB „Heles group“ direktorei J. Č. finansinės atskaitomybės dokumentus. Teismas pažymėjo, kad perimant dokumentus, J.

Č., kaip direktorės, įgaliojimai buvo pasibaigę, tačiau atsižvelgiant į tai, jog minėtas asmuo dokumentus perėmė, ji turėjo pareigÄ perduoti Å¡iuos dokumentus tuo metu įmonės vadovu buvusiam P. B.. Pažymėjo, kad UAB „Heles group“ 2014 m. balandžio 10 d. dokumentų perdavimo aktas patvirtina, jog UAB „Heles group“ registravimo pažymėjimas, įstatai, apvalus antspaudas, buhalterinės apskaitos dokumentai, akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, akcininkų sprendimas dėl akcijų pardavimo, sandėlyje esantys daiktai bei įrenginiai perduoti P. B..

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šis aktas pasirašytas iki 2014 m. gegužės 14 d. dokumentų perėmimo akto, kuriuo buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti J. Č.. Pasibaigus P. B., kaip vadovo, įgaliojimams šis turėjo perduoti dokumentus paskutiniam įmonės vadovui A. R.. Teismas iš ikiteisminio tyrimo duomenų nustatė, kad tretieji asmenys A. R. ir P. B. neigia gavę BUAB „Heles group“ finansinės atskaitomybės dokumentus, o J. Č. tvirtino turėtus dokumentus perdavusi R.

M.. Teismas pažymėjo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įmonė turėjo kilnojamojo turto, kuris buvo areÅ¡tuotas, tačiau bankroto administratorei nebuvo perduotas. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad: arba įmonės buhalterinė apskaita buvo vykdoma netinkamai ir dėl to sÄ moningai vengiama įmonės dokumentų ir turto perdavimo; arba jie (dokumentai ir turtas) be svarbių priežasčių nėra iÅ¡saugoti. Tokios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog įmonės buhalterinė apskaita buvo vykdoma aplaidžiai.

Trečiajam asmeniui J. Č. nepateikus įrodymų, jog įmonės dokumentai perduoti P. B., o vėliau – paskutiniam įmonės vadovui A. R., nepateikus jokių pagrįstų paaiškinimų, kodėl iki šiol administratorei nėra perduotas įmonės turtas ir visi buhalterinės apskaitos dokumentai, administratorė negali nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties ir identifikuoti su juo susijusių operacijų, taip pat nustatyti tikrųjų įmonės bankroto priežasčių.

Teismo įsitikinimu, aptartų faktinių aplinkybių visetas apie BUAB „Heles group“ atsakingų asmenų neveikimÄ implikuoja, kad, vengdami perduoti įmonės dokumentus ir turtÄ teismo paskirtai administratorei, jie siekia užkirsti keliÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrÄ sias BUAB „Heles group“ bankroto priežastis, įmonės netinkamo valdymo aplinkybes. Teismas taip pat nustatė nagrinėjamu atveju esant ir kitÄ tyčinio bankroto požymį – įmonės akcijų perleidimÄ ir vadovo pakeitimÄ prieÅ¡ pat bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimÄ .

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai Trečiasis asmuo J. Č. atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir bankroto administratorės UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ praÅ¡ymÄ pripažinti BUAB „Heles group“ bankrotÄ tyčiniu atmesti. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais:Teismas netinkamai vertino įmonės dokumentų perdavimo aplinkybes. J. Č. 2014 m. balandžio 10 d. aktu UAB „Heles group“ dokumentacijÄ perdavė UAB „Liberty PUB“.

Po kurio laiko dėl trūkstamų dokumentų su J. Č. susisiekė P. B., kurio įgaliojimu J. Č. įmonės dokumentus atsiėmė iš UAB „Solid Vox“ ir perdavė R. M., o šis žadėjo dokumentus perduoti P. B.. Bankroto administratorė melagingai nurodo, kad J. Č. negalėjo įmonės dokumentų perduoti P. B.. Teismas nebuvo aktyvus ir dokumentų perdavimo aplinkybių nevertino, nepatikslino šalių įrodinėjimo pareigos. J. Č., nebūdama įmonės vadove, neturėjo pareigos bankroto administratorei perduoti įmonės dokumentų ir turto.Trečiasis asmuo J.

Č. nepažeidė pareigos juridinio asmens atžvilgiu veikti sÄ Å¾iningai ir protingai. Teismas nenurodė, jog J. Č. einant įmonės vadovės pareigas, ji sÄ moningai nevykdė įmonės vadovei deleguotų pareigų, pažeidė įstatymų reikalavimus, kas galėjo nulemti įmonės nemokumÄ . Trečiasis asmuo J. Č. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus.           Trečiasis asmuo R. M. atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir atmesti bankroto administratorės UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ praÅ¡ymÄ BUAB „Heles group“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais:           1. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog trečiasis asmuo R. M. niekuomet nebuvo UAB „Heles group“ vadovas ar dalyvis. Ä®statymai ir įmonės steigimo dokumentai jam nenustatė jokių pareigų, susijusių su įmonės valdymu. Kadangi trečiasis asmuo neturėjo materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi, pirmosios instancijos teismas turėjo jį paÅ¡alinti iÅ¡ bylos.

2. Pirmosios instancijos teismas nevertino suinteresuoto asmens nurodytų aplinkybių, kad turto areÅ¡to akte jis pasirašė tik kaip darbuotojas, kuris neprisiėmė turto saugotojo atsakomybės. Nutraukiant Å¡io asmens darbo santykius, įmonės staklės liko įmonės patalpose. Bankroto administratorės iniciatyva pradėtas ikiteisminis tyrimas trečiojo asmens atžvilgiu nutrauktas. 3. Pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nenurodė, kokie trečiojo asmens veiksmai sÄ lygojo BUAB „Heles group“ privedimÄ prie bankroto.

Ä®monės bankrotÄ lėmė verslo nesėkmė, o ne vadovų tyčiniai neteisėti veiksmai. Teismas nenurodė konkretaus tyčinio bankroto pagrindo. BUAB „Heles group“ bankroto administratorė su trečiųjų asmenų J. Č. ir R. M. atskiraisiais skundais nesutinka. Bankroto administratorė praÅ¡o nepriimti naujų trečiojo asmens J. Č. pateiktų įrodymų. Atsiliepime į atskiruosius skundus nurodė, jog trečiasis asmuo jų pateikimu galėjo pasirÅ«pinti anksčiau. Nurodė, kad minėti dokumentai nebuvo pateikti nei pirmosios instancijos teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu.

Administratorės nuomone, nurodyti dokumentai atsirado tik įmonės bankrotÄ pripažinus tyčiniu. Atsikirsdama į J. Č. atskirojo skundo argumentus nurodė, jog tyčinio bankroto atveju neturi bÅ«ti nustatyti konkretÅ«s neteisėti veiksmai, o konstatuota jų visuma. TokiÄ visumÄ pirmosios instancijos teismas nustatė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įmonės dokumentų ir turto neperdavimo faktÄ , aplinkybes ir jų pagrindu padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nurodytos aplinkybės trukdo nustatyti tikrÄ sias bankroto priežastis ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Atsikirsdama į R. M. atskirojo skundo argumentus administratorė nurodė, kad vien konkretaus asmens teisinio materialinio intereso byloje nebuvimas nesudaro pagrindo naikinti apskųstÄ jÄ nutartį. Taip pat nurodė, kad aptariamu atveju tyčinio bankroto faktas nustatytas įvertinus ne tik areÅ¡tuoto turto neiÅ¡saugojimo, bet ir kitas aplinkybes. Trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į atskiruosius skundus praÅ¡o J. Č. ir R. M. atskiruosius skundus atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodė, kad aptariamu atveju tyčinio bankroto požymių buvimÄ rodo tai, kad akivaizdžiai gresiant bankrotui, įmonės turtas buvo paslėptas, iÅ¡Å¡vaistytas ir perleistas kitiems asmenims, buvo atsiskaitoma tik su pasirinktais asmenimis, įmonės vadovams nepagrįstai padidintas darbo užmokestis. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties, kuria BUAB „Heles group“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Šį klausimÄ teismas sprendžia vadovaudamasis trečiųjų asmenų atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.           Dėl naujų įrodymų priėmimo ir naujų argumentų vertinimo          Trečiasis asmuo J. Č. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus:

UAB „Liberty PUB“ 2014 m. gegužės 6 d. įgaliojimÄ ir 2014 m. gegužės 16 d. UAB „Heles group“ dokumentų perdavimo aktÄ (b. l. 143-144). CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Trečiasis asmuo bÅ«tinumÄ byloje priimti naujus įrodymus iÅ¡ esmės grindžia deklaratyviais teiginiais, esÄ patvirtinančiais pirmosios instancijos teismo pasyvumÄ Ä¯rodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese, tačiau konkrečiai nenurodo nesavalaikį įrodymų pateikimÄ lėmusių aplinkybių.

Nors į procesÄ Ä¯traukta apeliantė žinojo, kad byloje nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su bankrutavusio juridinio asmens dokumentų ir turto neperdavimu bankroto administratorei, ir kartu su atskiruoju skundu pateiktais dokumentais disponavo dar bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau nepasirÅ«pino savalaikiu jų pateikimu teismui. Juolab, kad apie tokio turinio įrodymų buvimÄ nebuvo nurodyta ir ikiteisminio tyrimo metu. Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinio teismo neįtikina ir tas argumentas, jog nesavalaikį įrodymų pateikimÄ lėmė pirmosios instancijos teismo pasyvumas.

Kita vertus, teismo pareiga tam tikros kategorijos bylose bÅ«ti aktyvesniam, neatleidžia byloje dalyvaujančių asmenų nuo procesinių pareigų atlikimo. Apeliantės nuomone, kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai pagrindžia jos pozicijÄ dėl įmonės dokumentų ir turto perdavimo aplinkybių. Tačiau apeliacinis teismas pastebi, jog atskirajame skunde apeliantės pateikta pozicija skiriasi nuo nurodytos pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiÅ¡kinimų. Kaip matyti iÅ¡ atskirojo skundo argumentų, reaguodama į pirmosios instancijos teismo pastabÄ dėl įmonės dokumentų priėmimo, atsiėmimo ir perdavimo momentų neatitikties, apeliantė pateikia visiÅ¡kai kitokiÄ Ä¯monės dokumentų ir turto perdavimo naujajam įmonės vadovui versijÄ , esÄ dokumentai ir turtas naujajam vadovui buvo perduoti dviem etapais: keičiantis administracijos vadovams ir vėliau gavus naujojo administracijos vadovo įgaliojimÄ .

Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Å i proceso įstatymo nuostata taikytina ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Apeliacinis teismas konstatuoja, jog aptariamu atveju apeliantės atskirasis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Todėl aplinkybės, nurodytos pažeidžiant CPK 306 straipsnio 2 dalies draudimÄ , apeliacinės kontrolės metu nebus vertinamos.

Atsižvelgiant į tai, kad kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai neatsiejamai susiję su naujais pirmosios instancijos teisme nenurodytais argumentais (aplinkybėmis), apeliacinis teismas konstatuoja nagrinėjamu atveju esant (kitam) savarankiškam pagrindui nepriimti naujų įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas neturi pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytos išimties ir apeliantės pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti. Dėl apelianto R. M. procesinės padėties Apelianto R.

M. atskirajame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nevertinto aplinkybės, jog trečiasis asmuo R. M. niekuomet nebuvo UAB „Heles group“ vadovas ar dalyvis, o įstatymai ir įmonės steigimo dokumentai jam nenustatė jokių pareigų, susijusių su įmonės valdymu. Kadangi trečiasis asmuo neturėjo materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi, pirmosios instancijos teismas esÄ turėjo jį paÅ¡alinti iÅ¡ bylos. Apeliacinis teismas neturi pagrindo pritarti Å¡iai apelianto pozicijai.           Tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstÄ suinteresuotumÄ bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises (CPK 47 straipsnis).

Asmenys įtraukiami trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančias savarankiÅ¡kų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar teisėtiems interesams; jų dalyvavimas procese paprastai pasireiÅ¡kia procesiniu teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi. Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylÄ ieÅ¡kovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms.

Jie gali bÅ«ti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu Å¡alių praÅ¡ymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Aptariamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas trečiojo asmens teisiniu statusu įtrauktas į procesÄ pareiÅ¡kėjos bankrutavusios įmonės bankroto administratorės iniciatyva. Nors jo įtraukimo į procesÄ bÅ«tinumas administratorės tiesiogiai neįvardijamas, tiek bankroto administratorės pareiÅ¡kime, tiek trečiojo asmens VSDFV Vilniaus skyriaus atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodytos aplinkybės leidžia įžvelgti Å¡io asmens procesinį teisinį interesÄ bylos baigtimi.

Bylos dalyvių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės dėl apelianto vaidmens tiek įmonės dokumentų perdavimo procese, tiek vykdant administratorei neperduoto areÅ¡tuoto turto saugotojo pareigas. Tad netgi jei apeliantas mano neturįs tiesioginio suinteresuotumo bylos (dėl bankroto pripažinimo tyčiniu) baigtimi, aptariamu atveju gali bÅ«ti įžvelgiami netiesioginio procesinio teisinio suinteresuotumo požymiai. Toks apelianto suinteresuotumas bylos baigtimi yra pakankamas, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų įtrauktas į procesÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų.

Pažymėtina, kad teismas negali reikalauti, jog trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, dalyvavimas byloje bÅ«tų pagrįstas tiesiogine įtaka, nes tokie padariniai bÅ«dingi tik bylos Å¡aliai arba trečiajam asmeniui, pareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010). Dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - Ä®BÄ®) 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžtas kaip įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

Tam, kad bÅ«tų galima pripažinti bankrotÄ tyčiniu, nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotÄ , tačiau turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).           Tyčinio bankroto požymiai apibrėžti Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje.

To paties straipsnio 3 dalyje įvardytos teisinės bankroto pripažinimo tyčiniu prezumpcijos, kurias paneigiančius įrodymus pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo principÄ (lot. affirmanti incumbit probatio) turi teikti buvę juridinio asmens valdymo organai ar dalyviai (CPK 12, 178 straipsniai). IÅ¡ Ä®BÄ® įvardytų aplinkybių, kurios laikomos turinčiomis tyčinio bankroto požymių, matyti, kad bankrotas gali bÅ«ti pripažįstamas tyčiniu ne tik tais atvejais, kai nustatomi veiksmai, kuriais sÄ moningai siekta perleisti, sunaikinti, sugadinti ar iÅ¡Å¡vaistyti įmonės turtÄ , bet ir akivaizdžiai aplaidus įmonės valdymo organų pareigų, numatytų įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose, vykdymo faktas.

Ä®rodinėdama tyčinį BUAB „Heles group“ bankrotÄ , administratorė akcentavo, o pirmosios instancijos teismas konstatavo esant buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimo faktÄ , todėl nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pasisakytina bÅ«tent Å¡io tyčinio bankroto požymių kriterijaus klausimu.          Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 37 straipsnio 8 dalį bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę jos veiklÄ , priima į darbÄ ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas.

Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (ABÄ® 37 straipsnio 7 dalis).         Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ä®monės vadovas taip pat privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).

Ä®monės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sÄ lygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rÅ«pestingumo standartų laikymÄ si santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartÄ konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.

Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, Å«kinės, finansinės bÅ«klės rezultatus ar įvertinti turtÄ . Tai taip pat gali bÅ«ti kliÅ«timi identifikuoti tikrÄ sias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotÄ kvalifikuojančių požymių įstatyme iÅ¡skirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neiÅ¡saugomi apskaitos dokumentai.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1-2 punktai). PareigÄ pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimÄ , turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotÄ kvalifikuojantis kriterijus yra sÄ moningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas).

        IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad nuo 2011 m. lapkričio 5 d. iki 2011 m. lapkričio 18 d. įmonės vadovu buvo V. Å ., nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki 2013 m. lapkričio 7 d. įmonės vadove buvo V. J., nuo 2013 m. lapkričio 7 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. įmonės vadove buvo J. Č., nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. gegužės 29 d. įmonės vadovu buvo P. B., nuo 2014 m. gegužės 29 d. iki 2014 m. liepos 28 d. įmonės vadovu buvo A. R.. Pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , įmonės dokumentų perdavimo bankroto administratorei pareiga kilo bÅ«tent paskutiniajam įmonės vadovui. 2014 m. gegužės 14 d. bylų (dokumentų) perėmimo aktas Nr. 14/02 patvirtina, kad Apskaitos paslaugų teikimo 2013 m. gegužės 21 d. sutarties Nr. 130521/01 pagrindu UAB „Solidus vox“ tvarkė UAB „Heles group“ buhalterinę apskaitÄ ir perdavė UAB „Heles group“ direktorei J.

Č. finansinės atskaitomybės dokumentus. Ir nors, kaip matyti iÅ¡ pirmiau nurodytų duomenų apie įmonės vadovės įgaliojimų pabaigÄ , J. Č. jau nebebuvo įmonės vadove, tačiau pareiga jos žinioje buvusius dokumentus perduoti naujajam juridinio asmens vadovui P. B. neiÅ¡nyko. IÅ¡ 2014 m. balandžio 10 d. UAB „Heles group“ dokumentų perdavimo akto matyti, kad UAB „Heles group“ registravimo dokumentai ir kilnojamasis turtas, įmonės pažymėjimas, įstatai, apvalus antspaudas, buhalterinės apskaitos dokumentai per laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 5 d. iki 2014 m. balandžio 10 d., akcijų pirkimo pardavimo sutartis, akcininkų sprendimas dėl akcijų pardavimo, sandėlyje esantys daiktai bei įrenginiai (medžio apdirbimo staklės, overlokas, smulkÅ«s įrankiai) buvo perduoti P. B..

Tačiau abejonių dėl Å¡io akto pagrindu įvykusio perdavimo kelia tai, jog Å¡is aktas sudarytas (t. y. perdavimas įvyko) dar iki to momento, kai buhalterines paslaugas teikusi įmonė UAB „Heles group“ apskaitos dokumentus perdavė J. Č.. Nustatyta aplinkybė suponuoja iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo 2014 m. balandžio 10 d. aktu J. Č. negalėjo perduoti to, ko ginčui aktualiu metu dar neturėjo savo žinioje. Todėl dokumentas, kuriuo remdamasi J. Č. neigia savo galimos atsakomybės faktÄ , tikėtinai fiktyvus.

Juolab, kad kiti bylos duomenys paneigia Å¡iÄ J. Č. pozicijÄ . Po J. Č. įmonės vadovo pareigas ėję asmenys – tiek A. R., tiek P. B., neigė perėmę BUAB „Heles group“ dokumentus. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apeliantė pateikė kitokiÄ aplinkybių versijÄ , jog dokumentus esÄ perdavė apeliantui R. M.. Kaip teisingai pažymėjo trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius, dar iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovų ir atstovų pateikti duomenys patvirtina, kad likus keliems mėnesiams iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonė iÅ¡ tikrųjų turėjo ir kilnojamojo turto, ir lėšų, kas taip pat nebuvo perduota bankroto administratorei.

Apeliacinio teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog įmonės turtas ir dokumentai bankroto administratorei nebuvo perduoti sÄ moningai siekiant nuslėpti tikrÄ jÄ Ä¯monės finansinę padėtį, prievolių kreditoriams iÅ¡vengimo tikslu siekiant paslėpti turtÄ arba jo perleidimÄ tretiesiems asmenims. Be to, tokių aplinkybių kontekste labiau tikėtina, kad itin dažna įmonės vadovų ir akcininkų kaita prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ taip pat galėjo bÅ«ti nukreipta į nurodytų tikslų siekimÄ bei atsakomybės ir nepalankių pasekmių vengimÄ .

Pirmosios instancijos teismo nuostata, jog įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma (vedama) netinkamai ir dėl to sÄ moningai vengta įmonės dokumentų ir turto perdavimo, arba jie be svarbių priežasčių nėra iÅ¡saugoti, pagrįsta ir atitinka bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punkte numatytų tyčinio bankroto požymių yra pagrįstos ir teisėtos, o apeliantų argumentai neteikia pagrindo jomis abejoti.

Apeliantų atskiruosiuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nenurodė, kokie trečiųjų asmenų (apeliantų) veiksmai sÄ lygojo BUAB „Heles group“ privedimÄ prie bankroto. Apeliantų tvirtinimu, įmonės bankrotÄ lėmė verslo nesėkmė, o ne vadovų tyčiniai neteisėti veiksmai. Apeliacinis teismas neturi pagrindo pritarti tokiai apeliantų pozicijai. Kaip minėta, bylose, kuriose nagrinėjami su įmonių bankrotu susiję klausimai, aktyvus teismui skirtas vaidmuo nepaÅ¡alina proceso dalyvių procesinių pareigų vykdymo.

Kita vertus, apeliacinio teismo neįtikina deklaratyvÅ«s teiginiai dėl teismo aktyvumo stokos. Apeliantai nenurodė konkrečių teismo veiksmų, kurių trÅ«kumas ar ydos galėjo lemti nevisapusiÅ¡kÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . Apeliantų pozicijos nepagrindžia deklaratyvus argumentas, jog teismas privalėjęs patikslinti proceso dalyvių įrodinėjimo pareigÄ . IÅ¡ bankroto administratorės pareiÅ¡kimu apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų akivaizdu, jog Å¡iuo atveju tretieji asmenys turėjo pagrįsti savo teiginius dėl pareigos perduoti bankroto administratorei įmonės turtÄ ir dokumentus įvykdymo.

Trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimų turinys leidžia manyti, jog jie, neigdami savo prievoles, atsakomybę dėl sÄ moningo vengimo įvykdyti perdavimo pareigÄ siekia perkelti vienas kitam, arba tiems asmenims, kurie, tikėtina, įmonės vadovais galėjo bÅ«ti paskirti tik formaliai ir vadovų funkcijų realiai nevykdė, be to, įmonės turtas bei dokumentai tiems asmenims nebuvo perduoti.         Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su atskirųjų skundų argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių trečiųjų asmenų veiksmų, lėmusių sÄ moningÄ bendrovės privedimÄ prie bankroto.

Kaip minėta anksčiau, tam, kad bÅ«tų galima pripažinti bankrotÄ tyčiniu, nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotÄ , tačiau turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma. Taigi sprendžiant įmonės bankroto kvalifikavimo tyčiniu klausimÄ neturi bÅ«ti įvardijamas konkretus asmuo, kurio veiksmai nulėmė ar galėjo nulemti tyčinį įmonės privedimÄ prie bankroto. Pakanka nustatyti į Å¡io tikslo siekimÄ nukreiptų aplinkybių visumÄ . Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių visumÄ nustatė ir jų pagrindu UAB „Heles group“ bankrotÄ pripažino tyčiniu.

Nesutiktina su apelianto R. M. skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė konkretaus tyčinio bankroto pagrindo. Kaip matyti iÅ¡ apskųstos nutarties turinio, teismas nurodė tiek faktinį pagrindÄ â€“ konkrečius veiksmus, nukreiptus į sÄ moningÄ Ä¯monės privedimÄ prie bankroto (dokumentų ir turto neiÅ¡saugojimas, neperdavimas ir netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas), tiek teisinį pagrindÄ â€“ konstatuotas Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nurodytų sÄ lygų egzistavimas.

PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, neprivalėjo nustatyti tikrÄ jÄ Ä¯monės nemokumÄ ar bankrotÄ lėmusiÄ priežastį. Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ , siekiant įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu, nėra bÅ«tina įrodyti, kad vienintelė priežastis, lėmusi bendrovės nemokumÄ , yra tyčiniai jos vadovų ar akcininkų veiksmai. Tyčinis bankrotas gali bÅ«ti nustatytas vien tik konstatavus, kad yra tam tikri tyčinio bankroto požymiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-372/2010).

         Esant pirmiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo dėl apeliantų atskiruosiuose skunduose nurodytų argumentų keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo nutartį, kuria patenkintas bankroto administratorės praÅ¡ymas įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas atskirÄ jį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas pagrindžiančiais motyvais, todėl atskiruosius skundus atmeta, o Vilniaus apygardos teismo nutartį palieka nepakeistÄ . Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                  Gintaras Pečiulis