33cd4454-079e-403d-bbbd-cdfabb38f669 · Varėnos rajono apylinkės teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A2.6.-239-547/2016               Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00051-2016-8             Procesinio sprendimo kategorijos:             2.1.1; 2.1.2; 2.7.4; 2.14.3                                                                                          (S) VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 16 d.Varėna              Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L.

K. atstovei, advokatei Angelei Ikasalienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas L. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), Varėnos mieste, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvei, Lietuvos Respublikos pilietei, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡tekėjusiai, nedirbančiai, gyv. (duomenys neskelbtini), ir n u s t a t ė : L. K. 2016-01-30 14:00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį VOLKSWAGEN GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį.

Eismo įvykio metu apgadino svetimÄ turtÄ , žmonės nenukentėjo. Å iais veiksmais L. K. padarė administracinės teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.L. K. taip pat buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad ji, 2016-01-30 14.00 val. (duomenys neskelbtini), pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo vietos apie tai neinformavusi policijos pareigÅ«nų bei ji vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tokiais veiksmais pažeisdama ATPK 130 straipsnio 1 dalį, 126 straipsnio 4 dalį bei pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 221, 222 punktų reikalavimus.

Toks suraÅ¡ytas protokolas nepasitvirtino.Teismo posėdžio metu L. K. iÅ¡ dalies pripažino pažeidimÄ . Nurodė, kad tÄ dienÄ važiavo su vyru apsipirkti į parduotuves: „Norfa“ ir „Maxima“, tuomet ir susitiko J. A.. Jos vyras su juo pasiÅ¡nekėjo. J. A. sakęs, kad gyvena blogai - nieko neturi valgyti. Jos vyras jam (J. A.) nupirko du didelius maiÅ¡us maisto. Tada jie visi atvyko pas juos į namus, vyrai norėjo pasiÅ¡nekėti bei „padarė“ po taurelę. Vėliau vyras paprašė, kad J.

A. ji parvežtų namo. Nuvežus J. A. į namus bei sukant į jo kiemÄ , jos vairuojamÄ automobilį užmetė, papuolė į žvyro duobę, todėl atsitrenkė į garažo vartus. Kai iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ji pamatė jaunÄ berniukÄ , kuris skambino į policijÄ praneÅ¡ti apie šį įvykį. J. A. sakė jam, kad neskambintų, nes yra giminaičiai ir susitars. Tada J. A. nuėjo į namus, o ji bandė iÅ¡važiuoti, tačiau dėl patirto streso jai buvo sunku iÅ¡važiuoti, todėl paprašė to berniuko (kaimyno) ir jis iÅ¡vairavo automobilį iÅ¡ to žvyro bei kiemo.              L.

K. patvirtino, kad ji žinojo, kad tuose namuose gyveno J. A. mama, tėvukas ir pats J. A.. J. ten gyveno kaip sÅ«nus. Kai reikėjo JonÄ vežti į namus, jai nebuvo abejonių kur važiuoti, t. y. adresu (duomenys neskelbtini). Ji nežinojo, kas to namo savininkai, tačiau J. A. tėvukas senas, ligotas, todėl ji visada manė, kad jie abu tų namų Å¡eimininkai, todėl nekilo jokių abejonių, kad jie viskÄ susitvarkys, nes J. pasakė „važiuok, viskas tvarkoje“. L. K. paaiÅ¡kino, kad ji suprato, jog jeigu reikės kokios pagalbos, tai J. pasakys jos vyrui.

Ji pati pripažino, kad įvažiavo į garažo vartus, Å¡ios aplinkybės neginčijo.Ji taip pat nurodė, kad praėjus keletui valandų po įvykio pas jÄ atėjo draugė ir jos iÅ¡gėrė alkoholio. Nuo to eismo įvykio buvo praėję gal 3,5 – 4 val. Ji labai nustebo, kai atvyko policija. Policijos pareigÅ«nai paprašė atidaryti garaÅ¾Ä , paklausus dėl ko – jie paaiÅ¡kino, kad ji pasiÅ¡alinusi iÅ¡ eismo įvykio vietos, todėl jai nurodė vykti į policijÄ komisariatÄ ir ten surašė protokolÄ .

Ji policijos pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kad jai buvo leista iÅ¡važiuoti iÅ¡ eismo įvykio vietos. L. K. nurodė, kad ji gailisi dėl padaryto.              Liudytojas J. A. paaiÅ¡kino, kad jis pažįsta L. K. - jos vyras jo pusbrolis. Å iuo metu jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nuomojasi kambarį. Å iuo adresu jis gyvena daugiau negu metus, o anksčiau gyveno pas tėvÄ . Jis patvirtino, kad jis su K. susitiko mieste ir važinėjo apsipirkti. K. nupirko degtinės, jie nuvažiavo pas jį, iÅ¡gėrė, užvalgė - kaip pusbroliai.

Jis norėjęs eiti pėsčias į namus, bet L. vyras paprašęs, kad L. jį pavežtų. Alkoholį jis vartojo su V. K., o L. su jais negėrė, ji buvo blaivi. L. žinojo adresÄ , kuriuo jis anksčiau gyveno ir nuvežė jį pas tėvus. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad L. labai pasimetė, kai įvyko tas įvykis. Jai nelaimė atsitiko, jis irgi pasimetė. J. A. patvirtino, kad jis sėdėjo automobilyje, kai ji įvažiavo į garažo vartus. Kai atsitrenkė automobilis, buvo apgadinti vartai ir L.

K. automobilis. Vartai buvo truputį paversti, žmonės nenukentėjo. Kiek jam žinoma, policijÄ iÅ¡kvietė bei jo broliui paskambino J. K.. Liudytojas nurodė, kad jis dabar pats gerai nepamena, bet po įvykio jis galėjęs pasakyti, kad jie giminės ir viskÄ susitvarkys, kad nekviestų policijos.         Liudytojas J. K. paaiÅ¡kino, kad L. K. jis nepažįsta. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis buvo kieme ir matė, kad maÅ¡ina įvažiavo į kaimyno garažo vartus, jam matėsi A. kiemas.

Jis matė kaip raudonas trečias “golfas“ suko į kiemÄ Â ir per žvyro krÅ«vÄ tiesiai į garažo vartus atsitrenkė. Didelio greičio nebuvo, bet užteko. Automobilį vairavusi moteris atrodė iÅ¡balusi, labai iÅ¡sigandusi, todėl jam iÅ¡ pradžių net pasirodė, kad ji girta. Jis atėjo į A. kiemÄ , atidarė automobilio duris bei sakęs vairuotojai (L. K.) iÅ¡lipti, užgesino variklį. J. A. jam pasakė, kad ji jo pusseserė bei pasakė, kad viskas gerai, kad susitars, todėl daugiau nenorėjo kiÅ¡tis.

Eidamas lik automobilio, jis jau skambino į bendrÄ jį pagalbos centrÄ , Nr. 112. Automobilio duomenų, kai skambino neperdavė, tik pasakė, kad mato automobilį, nurodė spalvÄ ir bÅ«klę, daugiau nieko nespėjo užfiksuoti, nes J. A. jam tuo metu pasakė: „neskambink, nes pusseserė“. Tada jis viskÄ paaiÅ¡kino operatoriui, kuriam pasakė, kad buvo įvykis, bet pareigÅ«nų nereikia, nes jie susitarė. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad namo savininkas – A., t. y. jų tėvas. Jis ten nuolatos gyvena.

A. A. lanko tėvÄ , bet nuolat negyvena, atvažiuoja ir iÅ¡važiuoja. Liudytojas patvirtino, kad jis padėjo tÄ maÅ¡inÄ iÅ¡varyti iÅ¡ kiemo, nes vairuotoja buvo streso bÅ«senoje. Pabendravęs su vairuotoja suprato, kad ji labai iÅ¡sigandusi, bet nebuvo iÅ¡gėrusi. Visas įvykis gal užtruko apie 15 minučių.Liudytojas M. P., policijos pareigÅ«nas, paaiÅ¡kino, kad gavo praneÅ¡imÄ , jog į garažo vartus atsitrenkė automobilis ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Pranešėjo pavardės nepamena, atvykus į vietÄ jiems kaimynas nurodė, kad tai buvo „WW Golf“ automobilis.

Jie iÅ¡siaiÅ¡kino įvykio laikÄ ir grįžę į policijos komisariatÄ pagal miesto stebėjimo kameras pastebėjo, kad iÅ¡ tos gatvės iÅ¡vyksta raudonas „WW Golf“ automobilis ir atvyksta į policijos komisariato pusę. Nustatė, kad maÅ¡inos savininkė L. K., todėl nuvyko pas jÄ , apžiÅ«rėjo automobilį, jis buvo apgadintas. L. K. prisipažino, kad vairavo ir padarė įvykį. Ji teigė, kad su žmogumi susitarė dėl žalos atlyginimo dėl apgadintų durų, tačiau žmogus, kvietęs policijÄ sakė, kad niekas su juo nieko nekalbėjo.

PaaiÅ¡kėjo, kad tai buvo du broliai: su vienu L. K. susitarė, o su kitu ne. Jai buvo nustatytas girtumas ir suraÅ¡ytas protokolas. K. girtumÄ patikrino kai jÄ surado, nuo įvykio buvo praėję apie pora valandų ar daugiau.               Bylos duomenimis nustatyta, kad L. K. 2016-01-30 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus patrulių bÅ«rio vyriausiasis patrulis M. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , kaltinant L.

K., padarius tris administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ,130 straipsnio 1 dalyje. Administracinio teisės pažeidimo aplinkybės buvo įrodinėjamos M. P. tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, 2016-01-30 A. A. bei L. K. paaiškinimais. Teismas laiko, kad byloje nėra surinkta neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog L. K., 2016-01-30 apie 14:00 val. vairavo automobilį būdama neblaivi bei pasišalino iš eismo įvykio vietos.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. KET 222 punkte nurodoma, kad jei dėl įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje nėra, eismo įvykio dalyvis privalo nedelsiant apie įvykį pranešti nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.

IÅ¡nagrinėjus bylÄ nustatyta, kad dar bÅ«nant eismo įvykio vietoje L. K. pripažino padariusi pažeidimÄ ir tai buvo akivaizdu visiems buvusiems vietoje : liudytojams J. A. ir liudytojui J. K.. BÅ«nant vietoje J. A. nurodė, kad dėl žalos susitars patys, nes jie yra giminės. Liudytojas J. K., ateidamas į įvykio vietÄ , jau buvo paskambinęs bendruoju pagalbos numeriu ir padaręs praneÅ¡imÄ apie įvykį, tačiau vėliau, įsitikinęs, kad vairuotoja yra blaivi ir J. A. nekelia pretenzijų, nurodė, kad policijos nereikia ir apie tai informavo operatorių.

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad dėl įvykusio įvykio pačiai L. K. nebuvo reikalo pakartotinai skambinti policijai ir praneÅ¡ti apie eismo įvykį, tuo labiau, kad su ja buvęs J. A. elgėsi kaip vienas iÅ¡ sodybos Å¡eimininkų. Pažymėtina, kad į namo, es. (duomenys neskelbtini), kiemÄ ji atvežė J. A. jo praÅ¡ymu. Ä®vykio dienÄ jos vyras V. K., kuris yra A. (J. ir A.) pusbrolis, nupirko J. maisto produktų, todėl L. K., padėdama J. A. parsigabenti maisto produktų krepÅ¡ius, pavežėjo jį į namus automobiliu.

L. K. buvo žinoma, kad J. A. tėvas, 92 metų amžiaus, gyvena (duomenys neskelbtini), kur, jos įsitikinimu, gyveno ir J. A.. Ä®vykio vietoje J. A. ramino jÄ , kad „nieko blogo neatsitiko“, ragino kaimynÄ J. K. neskambinti policijai, sakydamas, kad „nieko neatsitiko, kad jie yra giminės ir susitars“. Å ias aplinkybes patvirtino teisme liudytojais apklausti J. A. ir J. K.. IÅ¡ tokių J. A. veiksmų L. K. suprato, kad turto savininkas jai pretenzijų neturi. Å ias aplinkybes patvirtinęs liudytojas J.

K., nurodė, kad jis taip pat patikėjo, kad J. A. yra tas nukentėjęs asmuo ir jie, kaip giminės susitars dėl žalos. Å ias aplinkybes liudytojas nurodė ir bendrosios pagalbos tarnybos operatoriui, kuris nurodė, kad tokiu atveju policijos nesiųs.Todėl teismas laiko, kad neįrodyta, jog L. K. turėjo tyčiÄ pasitraukti iÅ¡ eismo įvykio vietos.                Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog po įvykio praėjus keletui valandų pas L. K. svečiavosi draugė, abi iÅ¡gėrė likerio.

Vėliau, A. A. sužinojus apie įvykį tėvo kieme, jis skambino policijai ir dar kartÄ pranešė apie įvykį, tad po kurio laiko pas L. K. atvyko policija, pakvietė vykti į komisariatÄ , patikrino girtumÄ , surašė protokolÄ .             Nurodytos aplinkybės, esmingai įtakojančios L. K. veiksmų teisinę kvalifikacijÄ , policijos dokumentuose nėra aptartos ir įvertintos. IÅ¡nagrinėjus bylÄ neginčijamai buvo nustatyta, jog įvykio metu L. K. buvo blaivi. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti J.

A. nurodė, kad L. K. nebuvo vartojusi alkoholio, liudytojas J. K. – nurodęs, kad jam iÅ¡ pradžių pasirodė, kad gal vairuotoja vartojusi alkoholio, bet eismo įvykio metu priėjęs prie jos suprato, kad ji dėl patirto streso ir iÅ¡gÄ sčio taip atrodžiusi. Liudytojai taipogi patvirtino, kad įvykio vietoje buvo susitarta dėl padarytos žalos atlyginimo. Vertintina ir tai, kad iÅ¡karto po įvykio, apie šį faktÄ buvo praneÅ¡ta bendrajam pagalbos centrui. Jeigu policijos pareigÅ«nai bÅ«tų vykę į įvykio vietÄ , jie turėjo galimybę iÅ¡karto nustatyti visas aplinkybes.

Konkrečiu atveju yra vienas visiÅ¡kai neturintis jokio suinteresuotumo bylos baigtimi liudytojas J. K., kuris patvirtino, kad vairuotoja nebuvo girta, ji buvo labai iÅ¡sigandusi, alkoholio kvapo nuo jos nesijautė. Jeigu teismas apkaltintų L. K. vairavus transporto priemonę, esant neblaiviai, tai tokiÄ iÅ¡vadÄ bÅ«tų įmanoma padaryti tik vadovaujantis prielaidomis ir manymu. Tačiau teismas gali vadovautis tik neabejotinai ir neginčijamai aiÅ¡kiai faktais ir iÅ¡ jų padarytomis iÅ¡vadomis, jokiu bÅ«du ne prielaidomis.

Todėl visos likusios abejonės, kurių neįmanoma paÅ¡alinti procese turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.            Įvertinus L. K. veiksmus nurodytais aspektais, yra pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , jog ji neturėjo jokios tyčios iÅ¡vengti atsakomybės už eismo įvykį, pareigos atlyginti nuostolį. Jos akivaizdoje apie įvykį buvo praneÅ¡ta policijai, jos įsitikinimu, nukentėjęs asmuo – J. A. (kuris savo veiksmais ir sudarė tokį įspÅ«dį) buvo įvykio vietoje, jai nereiÅ¡kė jokių pretenzijų, atvirkščiai, atvykus kaimynams, paaiÅ¡kino, kad nieko blogo neatsitiko.

Visos L. K. žinomos aplinkybės sudarė pagrindÄ jos sÄ Å¾iningam įsitikinimui, kad J. A. yra vienas iÅ¡ nurodytos namų valdos Å¡eimininkų (savininkų), nes jo tėvas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas priežiÅ«ros dėl amžiaus ir buvo globojamas savo sÅ«nų. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad protokolas dalyje dėl L. K. inkriminuotų pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje (t. y. dėl to, kad L. K. pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio, kurį sukėlė, vietos apie tai neinformavusi policijos, kad vairuotoja vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo) yra nepagrįstas, Å¡ių pažeidimų L.

K. nepadarė.Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai:

a) objektas;

b) objektyvioji pusė, c) subjektas;

d) subjektyvioji pusė. Jeigu nėra bent vieno elemento, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT 2012-07-30 Nr. N575 -310/2012, 2012-08-31 Nr. N444 -1254/12).

              Todėl teismas laiko, kad nepagrįstai L. K. suraÅ¡ytas protokolas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje bei 126 straipsnio 4 dalyje, nes po eismo įvykio, dėl kurio žmonės nenukentėjo, o dėl turtinio nuostolio savininkas (L. K. sÄ Å¾iningai klystant J. A.) neturėjo jokių pretenzijų ir žinojo, kad bÅ«tent ji savo automobiliu įlenkė garažo vartus, apie įvykį policija buvo informuota, taipogi praėjus apie tris valandas po įvykio L.

K. neturėjo pareigos nevartoti alkoholio.             Visos Å¡ios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog iÅ¡nagrinėjus bylÄ nėra surinkti neginčijami ir objektyvÅ«s įrodymai, jog L. K. padarė administracinės teisės pažeidimus numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir administracinė byla dalyje dėl kaltinimų pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 130 straipsnio 1 dalį nutrauktina, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.L. K. kaltė yra įrodyta bei jos veiksmai teisingai kvalifikuoti tik dėl pažeidimo numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje – kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ).  Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – dėl pažeidimo nuoÅ¡irdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – turi galiojančiÄ nuobaudÄ .

L. K. tik vienÄ kartÄ , t. y. 2016-01-23 bausta administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo – sustojo ir paliko automobilį stovėti kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, už minėtÄ pažeidimÄ baudÄ L. K. sumokėjusi, tačiau minėta nuobauda galiojanti. Atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjos asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančiÄ bei sunkinančiÄ aplinkybes, L. K. skirtina bauda, artima sankcijoje numatytos baudos minimumo ir maksimumo vidurkiui.

           Vadovaudamasi ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 punktu, n u t a r i a : L. K. pripažinti padariusiÄ pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei skirti jai 40 Eur (keturiasdeÅ¡imt euro) baudÄ .Dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teisenÄ nutraukti, nesant Å¡ių pažeidimų sudėties.           IÅ¡aiÅ¡kinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad baudÄ privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip keturiasdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas- 1001. Mokėjimo nurodymo paskirtyje bÅ«tina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodÄ (ROIK 16054935610).  Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sÄ skaitos:SÄ skaitos Nr.Banko kodasBanko pavadinimasLT78 7290 0000 0013 015172900AB „Citadele“ bankasLT74 4010 0510 0132 476340100AB DNB bankasLT05 7044 0600 0788 717570440AB SEB bankasLT32 7180 0000 0014 103871800AB Å iaulių bankasLT74 7400 0000 0872 387074000Danske Bank A/S Lietuvos filialasLT12 2140 0300 0268 022021400Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriusLT24 7300 0101 1239 430073000„Swedbank“, ABLT42 7230 0000 0012 002572300UAB Medicinos bankas  Nesumokėjus visos baudos per nurodytÄ terminÄ , bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai ir atsiras prievolė sumokėti vykdymo iÅ¡laidas antstoliui.

  Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nutarimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundÄ paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme. Teisėja                                                                                                         Silvana Girdenienė