33c94ff4-bdce-459e-8a16-2a6dd6e82c08 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-874-460/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01228-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.2; 3.3.2.5 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 6 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo M. K. K. (M. K. K.) (apeliantas) atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties, kuria iÅ¡spręstas pareiÅ¡kėjo M.

K. K. pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimas, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos,. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu, juo prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad F. A. S. (F. A. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), vadovaujantis 1919 m.

Laikinuoju įstatymu apie Lietuvos pilietybę ir 1939 m. Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamuoju įstatymu, iki Lietuvos okupacijos 1940 m. birželio 15 d. buvo laikomas asmeniu turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę. Nurodė, kad nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ pareiÅ¡kėjas turėtų galimybę pagrįsti savo teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę kaip asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę palikuonis (anÅ«kas). PareiÅ¡kėjas negali jokia kita ne teismo tvarka gauti jo praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ patvirtinančių dokumentų, kadangi F.

A. S. palikuonys jo dokumentų, patvirtinančių, aplinkybę, jog jis turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę neiÅ¡saugojo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir grÄ Å¾ino procesinį dokumentÄ jį padavusiam asmeniui.

3. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad jis su praÅ¡ymu dėl pilietybės atkÅ«rimo kreipėsi į Migracijos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tačiau jo praÅ¡ymas dėl pilietybės atkÅ«rimo buvo atmestas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 4. Apeliantė teismui pateikė atskirÄ jį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės arba panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

5. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 5.1. Apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-03 nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatomis, kuriomis atlikdama procedÅ«ras privalo vadovautis Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, mano, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vykdydamas apraÅ¡Ä ne nagrinės pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl pilietybės atkÅ«rimo, o nepriėmęs jokio sprendimo iÅ¡ karto nutrauks iÅ¡ viso tokio dokumento nagrinėjimo procedÅ«rÄ , kas eliminuos ne tik galimybę skųsti šį institucijos priimtÄ sprendimÄ , bet ir iÅ¡ esmės apribos kliento teisės garantuotas įstatymo leidėjo kiek tai yra susiję su galimybe atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. 5.2.

Apelianto nuomone, Å¡io pareiÅ¡kimo padavimu praÅ¡oma ne iÅ¡spręsti egzistuojantį ginÄÄ , o patvirtinti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kadangi klientas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų. Tuo atveju, jei teismas iÅ¡spręstų teiktame pareiÅ¡kime nurodytÄ praÅ¡ymÄ , teismo nutartis kartu su kitais privalomais dokumentais bÅ«tu pateikti Migracijos departamentui sprendimo priėmimui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo pagrįstumo. Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmus nepalankų sprendimÄ pareiÅ¡kėjas turėtų teisinį pagrindÄ kreiptis iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka tam, kad neigiamas sprendimas bÅ«tų panaikintas, t. y. bÅ«tent tokia tvarka kaip ir yra nurodyta skundžiamoje nutartyje, o ne tada kai dar ginčo iÅ¡ viso neegzistuoja, o tik praÅ¡oma patvirtinti teisiÅ¡kai svarbų juridinį faktÄ .

6. Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikta. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

9. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, juo prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo senelis iki Lietuvos okupacijos 1940 m. birželio 15 d. buvo laikomas asmeniu, turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę.

10. Pirmosios instancijos teismas atsisakė pareiÅ¡kimÄ priimti pareiÅ¡kėjui nesilaikius iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau– CPK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms iÅ¡ankstinę privalomÄ ginčų sprendimo ne teisme tvarkÄ , asmuo gali kreiptis į teismÄ ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja iÅ¡ankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-790-943/2017). IÅ¡ankstinio ginčų sprendimo tvarka gali bÅ«ti nustatyta įstatymuose (CPK 22 straipsnio 1 dalis).

12. vadovaujantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalimi, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos) konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka. Taigi, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme yra imperatyviai nustatyta privalomoji ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka.

13. Dėl minėtų priežasčių konstatuotina, jog Å¡ia privaloma tvarka pareiÅ¡kėjas iki Å¡iol nepasinaudojo. Be to, kaip žinia, teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnį). Byloje nėra įrodymų, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl pilietybės.

14. Nesutiktina su apeliantu, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos priimtu neigiamu sprendimu užkirs keliÄ pareiÅ¡kėjui siekti toliau įgyvendinti savo teises. Pasikartotina, kad tik tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuotų, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, Å¡ie duomenys galės bÅ«ti nustatomi teismo tvarka.

15. Å iuo klausimu aptartas reglamentavimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-969/2018). Minėtoje byloje klausimas dėl pilietybės atkÅ«rimo buvo sprendžiamas nustačius faktinę aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas pateikė suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui praÅ¡ymÄ dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo, tačiau suinteresuotas asmuo atsisakė tenkinti praÅ¡ymÄ , motyvuodamas tuo, kad pareiÅ¡kėjo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad jo senelė. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo laikoma Lietuvos piliete.

16. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.

17. Vadovaudamasis anksčiau iÅ¡dėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, n u t a r i a: Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė