33c6fdfc-45d9-4cd9-b005-c691bf5cfe7c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. eI3-2503-595/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00636-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19; 14.4.4; 55.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Henriko Sadausko ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos atstovams vadovui V. V. ir advokatui A. Š.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos vieÅ¡osios įstaigos „Velžio komunalinis Å«kis“ skundÄ atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėja vieÅ¡oji įstaiga „Velžio komunalinis Å«kis“ (toliau – ir VÅ¡Ä® „Velžio komunalinis Å«kis“, ir bendrovė) skundu praÅ¡o panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento direktorės J. R. toliau- ir Departamentas) 2020-01-22 sprendimÄ Nr. AS- 20 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo" (toliau- ir Sprendimas), jeigu teismas nenustatytų pagrindo tenkinti skundÄ ir visiÅ¡kai panaikinti SprendimÄ praÅ¡o pakeisti ir Å¡iuo Sprendimu patvirtintÄ 627 683 Eur mokesčio sumÄ sumažinti iki 2000 Eur ar artimos Å¡iam dydžiui sumos.

Skunde nurodo, kad bendrovės patikrinimo metu buvo nustatyta, jog bendrovė išgavo ir naudojo vandenį be Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo ir tuo pagrindu jai už 2016-2018 metų mokestinį laikotarpį paskaičiavo mokestį dešimteriopai patvirtintu tarifu. Už be leidimo išgautus gėlo požeminio vandens išteklius už 2016-2018 metų mokestinius laikotarpius sudaro 627683 Eur mokesčio suma.

Pareiškėja nurodo, kad Sprendimas yra formalus, priimtas nuodugniai neištyrus visų faktinių aplinkybių, todėl sukuriantis pareiškėjui neproporcingas padarytiems pažeidimams pasekmes. Mokestis buvo paskaičiuotas per didelis ir koeficientas 10 taikytas nepagrįstai.

PareiÅ¡kėja pažymi, kad visos 2016-2018 metų mokestinio laikotarpio Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijos pateiktos laiku. Deklaracijos vėliau patikslintos. Mokesčio tarifai, indeksavimo koeficientai pritaikyti teisingi.

Pažymi, kad pareiškėja, nors ir neturėdama teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo, niekada nevengė deklaruoti išgauto vandens kiekio ir mokėti mokesčius valstybei, deklaracijas teikdavo laiku, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo nuostatų. Deklaruoti išgauti gamtos išteklių kiekiai teisingi, mokesčio tarifai, indeksavimo koeficientai pritaikyti teisingai.

Pažymi, kad atsakovas, priimdamas skundžiamÄ SprendimÄ , privalėjo įvertinti ir atsižvelgti į VÅ¡Ä® „Velžio komunalinis Å«kis" veiklos pobÅ«dį ir tikslus. VÅ¡Ä® „Velžio komunalinis Å«kis" nurodytas vandenvietes perėmė tikslu užtikrinti įsipareigojimus tiekti geriamÄ vandenį atitinkamo rajono gyventojams ir kt. subjektams.

Nurodo, kad, gavusi žodinį paraginimÄ dėl leidimų, neatidėliotinai ėmėsi veiksmų dėl leidimų gavimo. Pažymi, kad leidimo eksploatuoti vandenvietes gavimo procesas užtruko ne dėl jų kaltės, o dėl Å¡ių leidimų iÅ¡davimÄ reglamentuojančių teisės aktais nustatytų procedÅ«rų vykdymo.

Pažymi, kad individualizuojant pareiÅ¡kėjai paskaičiuotÄ mokestį (pritaikytÄ sankcijÄ ) turi bÅ«ti nuodugniai įvertintas veikimo/neveikimo pavojingumas, žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju sukeltas pasekmes.

PareiÅ¡kėja, eksploatavusi vandenvietes, nevengė deklaruoti iÅ¡gauto vandens kiekio ir mokėti mokesčius valstybei, sumokėjo teisės aktais nustatytus visus mokesčius. Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruoti iÅ¡gauti gamtos iÅ¡teklių kiekiai atitinka iÅ¡gautus kiekius. Mokesčių už naudingÄ sias iÅ¡kasenas deklaracijos už 2016 - 2018 metų mokestinius laikotarpius pateiktos laiku. PareiÅ¡kėja, sužinojusi apie reikalingumÄ gauti leidimÄ vandenvietėms eksploatuoti, nedelsdama ėmėsi tam reikalingų veiksmų ir tokius leidimus gavo. PareiÅ¡kėja yra ne pelno siekianti ribotos civilinės atsakomybės vieÅ¡asis juridinis asmuo. PareiÅ¡kėjos finansinė situacija yra sudėtinga. PareiÅ¡kėjos veikla nuo jos įsteigimo visais metais yra nuostolinga. PareiÅ¡kėjos finansiniai iÅ¡tekliai planuojami taip, kad pareiÅ¡kėja užtikrintų nepertraukiamÄ komunalinių paslaugų teikimÄ . O neplanuotos tokios didelės iÅ¡laidos (627 683 Eur), kuriomis laikytina ir paskaičiuota mokestinė bauda, akivaizdu, kad itin neigiamai paveiks nurodytų paslaugų teikimo organizavimÄ ir sukurs itin skaudžias pasekmes visiems Panevėžio rajono gyventojams ir įmonėms/organizacijoms.

Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime nurodoma, kad Departamentas už be leidimo iÅ¡gautÄ ir nedeklaruotÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį ne tik kad turėjo teisę, bet ir įstatymo nustatytÄ pareigÄ taikyti didesnį mokesčio tarifÄ dauginant iÅ¡ koeficiento 10 (tai yra imperatyvi teisės norma), todėl Departamento sprendimas yra teisėtas. Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatyme nedetalizuota mokesčio mokėtojo kaltės forma dėl be leidimo iÅ¡gautų gamtos iÅ¡teklių. Mokesčio administratorius privalo taikyti padidintÄ mokesčio tarifÄ už mažesnį deklaruotÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį, deklaracijos nepateikimÄ ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį, todėl pareiÅ¡kėjos skundo argumentai, kad pareiÅ¡kėja neturėjo tikslo sÄ moningai pažeidinėti teisės aktų reikalavimų ar nuslėpti nustatytus mokesčius, turėtų bÅ«ti atmesti.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡vardintos aplinkybės neatleidžia mokesčio mokėtojo nuo įstatyme įtvirtintos pareigos vykdymo ir negali bÅ«ti priežastimi sumažinti mokėtinÄ mokestį, nurodytos aplinkybės nelaikytinos Å¡alinančiomis pažeidimÄ arba kaip nors kitaip galinčiomis turėti įtakos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius dydžiui, nustatytam Departamento priimtame sprendime.

PareiÅ¡kėjos atstovai teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus bei prašė skundÄ tenkinti.

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas yra kilęs dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento direktorės J. R. 2020-01-22 sprendimo Nr. AS- 20 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo" teisėtumo bei pagrįstumo. PareiÅ¡kėja kelia ir iÅ¡vestinį reikalavimÄ , jeigu teismas netenkintų reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, praÅ¡oma pakeisti Sprendimu patvirtintÄ 627 683 Eur mokesčio sumÄ sumažinant jÄ iki 2000 Eur ar artimos Å¡iam dydžiui sumos.

PareiÅ¡kėja, pateiktu skundu ginčija SprendimÄ kaip formalų, priimtÄ nuodugniai neiÅ¡tyrus visų faktinių aplinkybių, kaip sukuriantį pareiÅ¡kėjai neproporcingas padarytiems pažeidimams pasekmes.

Byloje nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius atliko pareiÅ¡kėjos patikrinimÄ ir surašė 2019-12-18 Patikrinimo aktÄ Nr. PA80-137 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad VÅ¡Ä® “Velžio komunalinis Å«kis" iÅ¡gavo ir naudojo vandenį be Lietuvos geologijos tarnybos iÅ¡duoto leidimo.

Departamentas 2020-01-22 sprendimu Nr. AS-20 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo" patvirtino 2019-12-18 Patikrinimo aktÄ ir 627 683 Eur sumÄ kuri turėjo bÅ«ti sumokėta į valstybės biudžetÄ . Sprendime nurodyta, kad VÅ¡Ä® ,,Velžio komunalinis Å«kis" eksploatuoja 33 vandenvietes Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje ir teikia gėlÄ požeminį vandenį vandens naudotojams. Per tikrinamÄ laikotarpį 2015-2018 metus VÅ¡Ä® ,,Velžio komunalinis Å«kis" vykdė gėlo požeminio vandens iÅ¡gavimÄ neturėdama tam reikalingo leidimo.

PareiÅ¡kėja turi Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2018-01-02 iÅ¡duotÄ leidimÄ Nr. PV- 18-01 naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius (iÅ¡skyrus angliavandenilius) ir ertmes, kuriuo leidžiama naudoti Bernatonių ir Raguvos telkinių (vandenviečių) esančių Panevėžio r. sav., gėlo vandens iÅ¡teklius. 2018-10-17 pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡duotas leidimas Nr. PV-18- 71 p, kuriuo buvo leista naudoti Bernatonių, Raguvos, Naujarodžių, KarsakiÅ¡kio, DaukniÅ«nų, DaniÅ«nų, Rabikių, Burvelių, Linkaučių, Jasvilionių, MiežiÅ¡kių, Mikėnų, Smilgių, Å ilų ir Upytės telkinių (vandenviečių), esančių Panevėžio r. sav., gėlo vandens iÅ¡teklius. 2018-12-04 buvo iÅ¡duotas naujas leidimas Nr. PV-18-81p, kuriuo leidžiama naudoti visų eksploatuojamų Bernatonių, Raguvos, Naujarodžių, KarsakiÅ¡kio, DaukniÅ«nų, DaniÅ«nų, Rabikių, Burvelių, Linkaučių, Jasvilionių, MiežiÅ¡kių, Mikėnų, Smilgių, Å ilų, Upytės, Barklainių, Gustonių, PerekÅ¡lių, Å ilagalio, TrakiÅ¡kio, Velžio, Katinų, Užunevėžio, Pragarėlės, Preidžių, BerniÅ«nų, ĖriÅ¡kių, Krekenavos, LiberiÅ¡kio, LiÅ«dynės, Memenčių, Nevėžio ir Žibartonių telkinių (vandenviečių), esančių Panevėžio r. sav. gėlo vandens iÅ¡teklius.

IÅ¡ gręžinių iÅ¡gaunamas vanduo naudojamas vieÅ¡ajam vandens tiekimui gyventojams, t. y. Å«kinei komercinei veiklai. Bendrovėje vedama paimto vandens apskaita. PareiÅ¡kėjas paimamo vandens apskaitÄ už 2016-2018 metus pateikė. Valstybinei mokesčių inspekcijai Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijos (forma (duomenys neskelbtini), toliau - deklaracija) už 2016, 2017 ir 2018 metų mokestinius ketvirčius pateiktos laiku. Deklaracijos vėliau patikslintos. Mokesčio tarifai, indeksavimo koeficientai pritaikyti teisingi.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad iÅ¡gauto požeminio vandens kiekis sutampa su deklaracijose pateiktais duomenimis. Pagal pateiktÄ apskaitÄ , pateiktas deklaracijas nustatyta, Patikrinimo akte nustatyta, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡gavo požeminio vandens: už 2016 m.: I ketv. - 64 450 m3 (po 0,03 Eur) ir 30 135 m3 (po 0,1 Eur), II ketv. - 74 060 m3 (po 0,03 Eur) ir 35 904 m3 (po 0,1 Eur), III ketv. - 73 514 m3 (po 0,03 Eur) ir 35 388 m3 (po 0,1 Eur), IV ketv. - 60 712 m3 (po 0,03 Eur) ir 30 862 m3 (po 0,1 Eur); už 2017 m.: I ketv. - 62 555 m3 (po 0,03 Eur) ir 28 869 m3 (po 0,1 Eur), II ketv. - 72 098 m3 (po 0,03 Eur) ir 38 123 m3 (po 0,1 Eur), III ketv. - 77157 m3 (po 0,03 Eur) ir 36 171 m3 (po 0,1 Eur), IV ketv. - 62 106 m3 (po 0,03 Eur) ir 32 971 m3 (po 0,1 Eur); už 2018 m.: I ketv. - 64 206 m3 (po 0,03 Eur) ir 23 795 m3 (po 0,1 Eur), II ketv. - 77 777 m3 (po 0,03 Eur) ir 27 053 m3 (po 0,1 Eur), III ketv. - 90 136 m3 (po 0,03 Eur) ir 26 796 m3 (po 0,1 Eur), IV ketv. - 39 602 m3 (po 0,03 Eur) ir 14 947 m3 (po 0,1 Eur). Už per 2016-2018 metų laikotarpį be Lietuvos Geologijos tarnybos iÅ¡duoto leidimo iÅ¡gautÄ požeminį vandenį buvo paskaičiuotas mokėtinas mokestis padidintu tarifu, iÅ¡ viso 627 683 Eur.

Pareiškėja neginčija patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, kad išgavo požeminį vandenį neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymas (toliau – ir MVGIÄ®), nustatantis valstybinių gamtos iÅ¡teklių, kurie pagal šį įstatymÄ yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos iÅ¡teklius ir ginčų nagrinėjimo tvarkÄ , taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1/614/VA-99 patvirtintos Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijos (duomenys neskelbtini) formos ir jos papildomo lapo (duomenys neskelbtini) formos užpildymo ir pateikimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir Ä®statymas) ir Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymas.

MVGIĮ 4 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad mokesčio objektas yra vanduo ir statybinis gruntas, nurodyti šio įstatymo 2 priede. Pagal MVGIĮ 5 straipsnio 1 dalį, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas.

Ä®statymo 2 straipsnio 25 dalyje nustatyta, kad mokestis yra mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Å iame Ä®statyme mokesčio sÄ voka apima ir 13 straipsnyje nurodytas įmokas ir rinkliavas.

Taisyklių 5 punkte įtvirtinta, kad deklaracijas teikia mokesčio mokėtojai, iÅ¡gaunantys (naudojantys) valstybinius gamtos iÅ¡teklius, kuriems iÅ¡gauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡duotas leidimas. Mokesčio mokėtojai, kurie mokestiniu laikotarpiu nevykdė veiklos ir neiÅ¡gavo valstybinių gamtos iÅ¡teklių, mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius nedeklaruoja ir nemoka. Taisyklių 6 punkte nustatyta, jog mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis. Mokesčio mokėtojai pildo deklaracijos (duomenys neskelbtini) formÄ ir jos papildomo lapo (duomenys neskelbtini) formÄ (jei reikia) pagal Taisykles, užpildyta deklaracija pateikiama ir mokestis sumokamas per Ä®statyme nustatytus terminus, t. y. per kalendorinį mėnesį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis deklaruojamas, pabaigos (Taisyklių 7 punktas).

MVGIÄ® 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, iÅ¡skyrus mokestį už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotÄ Å¡io įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytÄ tarifÄ , apskaičiuoja ir moka mokestį už visÄ per tÄ mokestinį laikotarpį iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį.

Taigi kiekvienÄ metų ketvirtį mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius mokėtojai turi pareigÄ teikti deklaracijas, apskaičiuodami ir sumokėdami visÄ per tÄ ketvirtį iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį.

MVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas Å¡io įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento 10.

Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos iÅ¡teklius (MVGIÄ® 8 straipsnio 2 dalis). Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetencijÄ mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (MVGIÄ® 8 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis MVGIÄ® 6 ir 7 straipsniais, pareiga apskaičiuoti iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti yra nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius mokėtojui.

Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes, iÅ¡skyrus žemės gelmių Å¡iluminę energijÄ , tradicinius ir iÅ¡sklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir Å¡ių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos iÅ¡duotÄ leidimÄ ir sudarę su ja iÅ¡teklių ar ertmių naudojimo sutartį.

Taigi, be leidimo iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekis yra pagrindas taikyti MVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ didesnį mokesčio tarifÄ .

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu nebuvo gavusi Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo ir nebuvo sudariusi su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutarties dėl požeminio vandens išgavimo.

PareiÅ¡kėja, neginčydama patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, kad požeminį vandenį iÅ¡gavo neturėdama leidimo, nurodo, kad dar 2017 m. rugpjūčio mėnesį ėmėsi visų reikiamų veiksmų, kad gautų leidimÄ iÅ¡ Lietuvos geologijos tarnybos gręžinių eksploatavimui, o leidimo eksploatuoti vandenvietes gavimo procesas užtruko ne dėl jos kaltės, o dėl Å¡ių leidimų iÅ¡davimÄ reglamentuojančių teisės aktais nustatytų procedÅ«rų vykdymo. Taip pat teigia, kad Departamentas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ privalėjo įvertinti ir atsižvelgti į pareiÅ¡kėjos veiklos pobÅ«dį ir tikslus. Nurodo, kad ji sÄ Å¾iningai deklaruodavo iÅ¡gautÄ vandenį ir sumokėjo mokesčius. Pažymi, kad jos finansinė padėtis yra ypač sunki, o tokios didelės iÅ¡laidos itin neigiamai paveiks viešųjų paslaugų teikimo organizavimÄ ir sukurs itin neigiamas pasekmes visiems Panevėžio rajono gyventojams, įmonėms bei organizacijoms.

Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjai taikytinos mokesčio sumos, svarbu atsižvelgti, be kita ko, į pažeidimo pobÅ«dį ir jį lėmusias aplinkybes. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečiÄ sankcijÄ pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi bÅ«ti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) laikosi nuostatos, jog teisingumas negali bÅ«ti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę bÅ«tina teikti teisingumui (LVAT 2015 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015, 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-278-624/2019).

Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime konstatavo, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime nurodyta, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiÅ¡kia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už Å¡iuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija). Å ie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Taigi teismui yra suteikta teisė sumažinti nagrinėjamoje byloje paskirtÄ sankcijÄ vadovaujantis, teisingumo, proporcingumo principais

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėja pažeidimÄ â€“ požeminio vandens iÅ¡gavimÄ neturint nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo, bÅ«tų padariusi tyčia ar turėtų tikslÄ nuslėpti iÅ¡gautÄ vandens kiekį, vengti sumokėti mokesčius. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėja nustatytais terminais deklaruodavo iÅ¡gauto vandens kiekius ir sumokėdavo mokesčius. Deklaruoti iÅ¡gauti gamtos iÅ¡teklių kiekiai teisingi, mokesčio tarifai, indeksavimo koeficientai pritaikyti teisingai. Å ios aplinkybės yra konstatuotos Patikrinimo akte. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų pažeidinėjusi įstatymus ir kad jai anksčiau bÅ«tų taikytos ekonominės sankcijos už analogiÅ¡kus pažeidimus. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai leidimo eksploatuoti vandenvietes gavimo procesas užtruko dėl Å¡ių leidimų iÅ¡davimÄ reglamentuojančių teisės aktais nustatytų procedÅ«rų vykdymo, kurios užtrunka pakankamai ilgÄ laikÄ (vandenvietės privalo turėti aprobuotus vandenviečių iÅ¡teklius, turi bÅ«ti suformuoti bei su Nacionaline žemės tarnyba suderinti žemės sklypai). Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėja paÅ¡alino pažeidimÄ dar iki patikrinimo pradėjimo (tikrinimas pradėtas 2019-11-22. o leidimai gauti 2018-01-02. 2018-12-17 ir 2018-12-04).

PareiÅ¡kėja yra ne pelno siekianti ribotos civilinės atsakomybės vieÅ¡asis juridinis asmuo. PareiÅ¡kėjos finansinė situacija yra sudėtinga. PareiÅ¡kėjos veikla yra nuostolinga (2016 metais patyrė 41 813 Eur nuostolių; 2017 metais patyrė 13 3337 Eur nuostolių; 2018 metais patyrė 30 035 Eur nuostolių, 2019 metais patyrė 89 210 Eur nuostolių). PareiÅ¡kėjos teikiamos paslaugos, susijusios su vieÅ¡uoju interesu, kurio įgyvendinimui privalo bÅ«ti sudarytos visos bÅ«tinos sÄ lygos.

Å iuo atveju teismas sutinka su pareiÅ¡kėjos skundo argumentais, jog tokio dydžio sankcija gali sukelti ypatingai neigiamų padarinių, atsižvelgia į tai, kad bendrovė eilę metų dirba nuostolingai ir jos finansinė padėtis yra prasta, taip pat atsižvelgtina į tai, kad bendrovė nustatytais terminais deklaruodavo iÅ¡gautÄ vandenį ir mokėdavo už jį mokestį bei į tai, kad pažeidimas buvo paÅ¡alintas dar iki patikrinimo pradžios. Taigi iÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, matyti, kad pareiÅ¡kėjai paskirta sankcija reikÅ¡mingai paveiktų jos finansinę padėtį. Pažeidimo pavojingumas Å¡iuo atveju nebuvo didelis, kaip minėta, pareiÅ¡kėja sumokėdavo mokesčius, taigi iÅ¡ esmės valstybės biudžetas nenukentėjo. Nurodytos aplinkybės yra reikÅ¡mingos sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjai apskaičiuoto mokesčio 10 kartų padidintu tarifu, kuris savo esme prilygsta sankcijai, sumažinimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju MVGIÄ® numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti yra neproporcingos pareiÅ¡kėjos padarytam pažeidimui, todėl, vadovaudamasis LVAT praktika, suformuota analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas spręsti dėl apskaičiuoto mokesčio sumos sumažinimo (LVAT 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018, 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 50 ar 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėja požeminį vandenį Vandenvietėse ginčo laikotarpiu iÅ¡gavo, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos iÅ¡duoto leidimo, todėl, vadovaujantis nurodytomis MVGIÄ® nuostatomis, atsakovas turėjo pagrindÄ taikyti didesnį mokesčio tarifÄ . Konstatuotina, kad Departamentas savo kompetencijos ribose priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .

Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į minėtÄ teismų praktikÄ , vadovaudamasis proporcingumo ir teisingumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai pritaikyta sankcija taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifÄ yra pernelyg griežta, o padarytam pažeidimui atlyginti ir MVGIÄ® numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti mokestį už be nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo iÅ¡gautų gamtos iÅ¡teklių kiekį už 2016-2018 m. laikotarpį pakanka 50 proc. didesnio mokesčio.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pakeičiant ginčijamÄ Departamento sprendimÄ ir sumažinant apskaičiuotÄ mokestį iki 31 384 Eur. Likusi pareiÅ¡kėjos skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos vieÅ¡osios įstaigos „Velžio komunalinis Å«kis“ skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. sausio 22 d. sprendimÄ Nr. Nr. AS-20 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, apskaičiuotÄ 627 683 eurų mokestį sumažinti iki 31 384 Eur.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Jolita Rasiukevičienė

Henrikas Sadauskas

Vita Valeckaitė