33c63dfd-5050-4bdd-ae83-934af5d315fa · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-257-370/2023 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00219-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų N. S. ir A.

V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės mažosios bendrijos „Ameriturtas“ ieÅ¡kinį atsakovams N. S., M. S., E. M., A. V., J. R., uždarajai akcinei bendrovei „Statybų namai“, uždarajai akcinei bendrovei „Technikos namai“ dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Ameriturtas“ (toliau – ir ieÅ¡kovė) 2020 m. balandžio 15 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų N. S., M.

S., E. M., A. V., J. R., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Statybų namai“, UAB „Technikos namai“ 1 672 097,35 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieÅ¡kovė yra likviduotos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Naras“ (toliau – ir bendrovė) kreditorė, turinti 1 672 097,35 Eur nepatenkintÄ finansinį reikalavimÄ bendrovės bankroto byloje. Atsakovai N. S., M. S. ir E. M. laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 27 d. iki bankroto procedÅ«ros iniciavimo bendrovei buvo UAB „Naras“ akcininkai, bendrovės vadovu iki 2011 m. spalio 21 d. buvo atsakovas A. V., laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 21 d. iki 2012 m. vasario 3 d. – atsakovas J. R., laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 3 d. iki 2012 m. rugpjūčio 8 d. – atsakovas N. S..

3. Bendrovė 2007 m. balandžio 16 d. su paraiÅ¡ka kreditui gauti kreipėsi į akcinę bendrovę (toliau – AB) bankÄ â€žSnoras“ (toliau – ir Bankas), kuriam nurodė, kad pageidauja gauti 16 000 000 Lt (4 633 920,29 Eur) kreditÄ projektui (gyvenamųjų namų kvartalo, adresu Å altinio g., Marijampolė, vystymui) įgyvendinti. Bankas ir bendrovė 2007 m. gegužės 30 d. sudarė kredito sutartį Nr. 031-82144-000 (toliau – ir kredito sutartis), kurios pagrindu Bankas suteikė bendrovei 16 000 000 Lt (4 633 920,29 Eur) kreditÄ , skirtÄ projektui finansuoti, o bendrovė įsipareigojo kreditÄ grÄ Å¾inti iki 2008 m. spalio 24 d.

Bendrovė nustatytu terminu kredito negrÄ Å¾ino, kredito grÄ Å¾inimo terminas papildomais susitarimais buvo pratęstas iki 2012 m. balandžio 1 d. Bankas 2012 m. balandžio 24 d. raÅ¡tu Nr. M.12-00016 „Dėl sandorio nutraukimo“ pranešė bendrovei, kad 2007 m. gegužės 30 d. kredito sutartis Nr. 031-82144-000 nutraukiama. 2012 m. rugpjūčio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimu bendrovei inicijuotas neteisminis bankrotas. Bankroto administratorius 2013 m. rugpjūčio 7 d. ataskaitoje nurodė, kad UAB „Naras“ valdymo organo nariai (vadovai) ir dalyviai (akcininkai) tikėtina suderintais veiksmais ir / ar neveikimu nuo 2010 m. kryptingai pradėjo mažinti bendrovės veiklÄ , pelningÄ jos dalį perkeldami į 2010 m. liepos 10 d.

įsteigus du naujus ūkio subjektus – atsakoves UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“.

4. Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1022-527/2015 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-399-823/2016 UAB „Naras“ bankrotÄ pripažino tyčiniu.

5. Neteisminio bankroto procedÅ«rų metu patvirtintÄ 1 672 097,35 Eur banko finansinį reikalavimÄ perėmė UAB „Baltijos kredito sprendimai“, o vėliau ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovai N. S., M. S., E. M., A. V., J. R. savo tyčiniais veiksmais ir / ar neveikimu laikotarpiu nuo 2010 m iki 2012 m. privedė bendrovę prie bankroto, o konkuruojantys Å«kio subjektai (UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“), prisidėję prie bendrovės pagrindinės veiklos perkėlimo, sukėlė žalÄ ieÅ¡kovei (iÅ¡vestinė žala iÅ¡ Bendrovei padarytos žalos), kaip bendrovės kreditoriui, todėl ieÅ¡kovė pagrįstai reikalauja, kad atsakovai solidariai atlygintų padarytÄ Å¾alÄ .

6. Atsakovai A. V. ir J. R. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taip pat taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė kreditoriaus reikalavimo perėmimÄ patvirtinančių įrodymų. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė praleido sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kiniui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nenurodė jokių konkrečių atsakovų neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu ieÅ¡kovei buvo padaryta žala, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų.

7. Atsakovai N. S., M. S. ir E. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovai M. S. ir E. M. bendrovės veikloje iÅ¡ esmės nedalyvavo, bendrovės akcininkais tapo paveldėdami dalį bendrovės akcijų. Pažymėjo, kad nors UAB „Naras“ bankrotas pripažintas tyčiniu, tačiau tyčinio bankroto byloje teismai konstatavo, jog pagrindinis bankrotÄ lėmęs veiksnys buvo nepasisekęs investicinis projektas, o veiklos perkėlimÄ Ä¯ UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ bei atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumo pažeidimÄ nurodė kaip papildomus veiksnius.

Dėl nurodytos priežasties civilinė atsakomybė už minėtus sprendimus atsakingų asmenų atžvilgiu galėtų bÅ«ti taikoma tik konstatavus priežastinio ryÅ¡io sÄ lygÄ . IeÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos reikalavimo teisę, todėl aplinkybė, jog ieÅ¡kovė pati neteisminės bankroto procedÅ«ros metu pasitvirtino save UAB „Naras“ kreditore, nėra pakankama reikalavimo teisei įrodyti.

8. Atsakovės UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovės buvo įsteigtos 2010 m. birželio 3 d., įregistruotos 2010 m. liepos 10 d. Bendrovių steigėjas ir pradiniu akcininkas buvo atsakovas N. S., 2011 m. gruodžio mėn. dalį akcijų perleidęs savo vaikams atsakovams M. S. ir E. M., kurie naujai įsteigtų bendrovių veikloje nedalyvavo. Atsakovės su UAB „Naras“ nekonkuravo, jų steigimo tikslas buvo sumažinti neigiamų nuostolingos UAB „Naras“ veiklos padarinių naÅ¡tÄ .

IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų apie galbÅ«t neteisėtais UAB „Statybų namai“ ar UAB „Technikos namai“ veiksmais UAB „Naras“ ar jos kreditoriams padarytÄ Å¾alÄ . PrieÅ¡ingai, atsakovės UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ perėmė 211 271,90 Lt (61 188,57 Eur) UAB „Naras“ mokestinę nepriemokÄ , taip pat su 9–10 proc. antkainiu nupirko iÅ¡ UAB „Naras“ prekių už 1 919 533,34 Lt (555 935,28 Eur), kai pati bendrovė 2011 m. dėl bÅ«tinybės perkainoti prekių likučius patyrė 454 000 Lt (131 487,48 Eur) nuostolių.

Daliai darbuotojų perėjus į naujai įsteigtas įmones UAB „Naras“ sutaupė 284 750,96 Lt (82 469,57 Eur) iÅ¡eitinėms iÅ¡mokoms, dėl sumažintų prekybinės veiklos apimčių sutaupė apie 500 000 Lt (144 810 Eur) veiklos sÄ naudų. UAB „Naras“ pardavimų pajamos žymiai krito dar iki UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ įsteigimo (2009 m. fiksuotas 40 proc. kritimas), panaÅ¡ia apimtimi mažėjo ir prekių likučiai, bendrovei trÅ«ko apyvartinių lėšų, 2010 m. tipinės veiklos nuostoliai sudarė 117 315 Lt (33 976,77 Eur), t. y.

įmonė savarankiÅ¡kai vykdyti prekybinės veiklos nebeturėjo galimybių. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – 1) priteisė ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ atsakovų N. S. ir A. V. 253 498,78 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 2) priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo A.

V. 474,12 Eur bylinėjimosi išlaidas, 3) priteisė atsakovui N. S. iš ieškovės 20 534,48 Eur bylinėjimosi išlaidas, 4) priteisė atsakovei UAB „Statybų namai“ iš ieškovės 726 Eur bylinėjimosi išlaidas, 5) priteisė atsakovei UAB „Technikos namai“ 580,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės pateikti reikalavimo perleidimo sandoriai (įskaitant notarine tvarka patvirtintÄ hipotekos ir įkeitimo teisių perleidimo sutartį) neleidžia abejoti tiek reikalavimo perleidimo sandorio turiniu, tiek ir jo sudarymo aplinkybėmis, o praneÅ¡imo apie reikalavimo perleidimÄ kopija, kartu su duomenimis, kad ieÅ¡kovę bankroto administratorius buvo įtraukęs į kreditorių sÄ raÅ¡Ä , likvidacinį balansÄ ar kreditorių susirinkimų protokolus, patvirtina ir ieÅ¡kovės pozicijos, jog UAB „Naras“ buvo informuota apie reikalavimo perleidimÄ , pagrįstumÄ . Vien aplinkybė, kad ieÅ¡kovė, galbÅ«t netinkamai vykdydama savo buhalterinę apskaitÄ , nebuvo įtraukusi duomenų apie reikalavimo perėmimÄ Ä¯ savo finansinę atskaitomybę, kaip ir atsakovų argumentai dėl galimų reikalavimo perėmimo motyvų, sandoriams nesant nuginčytiems, nėra pagrindas abejoti ieÅ¡kovės, kaip UAB „Naras“ kreditorės, statusu.

11. Spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Banko finansinis reikalavimas buvo užtikrintas hipoteka, o pagal bankroto administratoriaus ataskaitÄ , užtikrinant reikalavimÄ Ä¯keistas turtas (kredito lėšomis pastatytos gyvenamosios patalpos) buvo parduodamos ir laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Taip pat nustatė, kad pagal atsakovų N. S., M. S., E. M., UAB „Statybų namai“, UAB „Technikos namai“ pateiktus duomenis ieÅ¡kovės finansinio reikalavimo suma 2019 m.

– 2020 m. kelis kartus kito, kol sumažėjo 376 201,59 Eur dydžiu iki ieÅ¡kinio sumos. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad teismų procesinių sprendimų dėl UAB „Naras“ bankroto pripažinimo tyčiniu įsiteisėjimo dienÄ nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma, kokia Banko finansinio reikalavimo suma liks nepatenkinta bankroto proceso eigoje, ir ieÅ¡kovė neturėjo galimybės suformuluoti reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo dalyko, todėl ieÅ¡kovė, ieÅ¡kinį pareikÅ¡dama 2020 m. balandžio 15 d., sutrumpinto 3 metų ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 2-399-823/2016) pažymėjo, jog UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ ginčo laikotarpiu veikė pelningai (2011 m. UAB „Technikos namai“ pelnas sudarė 204 684 Lt (pardavimo pajamos – 2 996 287 Lt), o 2012 m. – 481 519 Lt (pardavimo pajamos – 4 254 768 Lt); 2011 m. UAB „Statybų namai“ pelnas sudarė 246 816 Lt (pardavimo pajamos – 5 614 956 Lt), o 2012 m.

– 19 914 Lt (pardavimų pajamos – 6 024 210 Lt)), t. y. dėl tokio veiklos perkėlimo UAB „Naras“ neteko dalies pajamų, kurias kitu atveju bÅ«tų galėjusi gauti. Nustatė, kad sutikdamas su atsakovų argumentu, jog tai nebÅ«tų padėję UAB „Naras“ iÅ¡vengti bankroto, apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog UAB „Naras“ finansinė padėtis dalies veiklos perkėlimu buvo pabloginta, t. y. UAB „Naras“ akcininkų ir vadovų veiksmai, nesiekiant gauti pajamų per UAB „Naras“ vykdomÄ veiklÄ , o Å¡iÄ veiklÄ realizuojant per kitus, naujai įsteigtus juridinius asmenis, prisidėjo prie UAB „Naras“ finansinės bÅ«klės prastėjimo.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl ieÅ¡kovei padarytos žalos solidariai yra atsakingi tik atsakovai A. V. ir N. S., nes jų neteisėti veiksmai, perkeliant prekybinę veiklÄ Ä¯ UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu byloje, todėl negali bÅ«ti pakartotinio nagrinėjimo dalyku. Teismas nurodė, kad atsakovai A. V. ir N. S. dalyvavo 2010 m. vasario 19 d. vykusiame su Banko atstovais susitikime, kuriame atsakovai nurodė sudėtingÄ UAB „Naras“ finansinę padėtį ir bÅ«tinybė pratęsti kredito sutarties galiojimÄ , taip pat atsakovas N. S. iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , kad restruktÅ«rizuoti bendrovę netikslinga, nes ji vykdo įsipareigojimus kitiems kreditoriams, restruktÅ«rizuojamos įmonės statusas apsunkintų plėtros galimybes, derybas su tiekėjais.

Teismo vertinimu, tokia atsakovų pozicija prieštaravo netrukus pradėtai bendrovės veiklos perkėlimo schemai į UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ ir A. V. apie tai negalėjo būti nežinoma.

14. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, dėl atsakovų N. S. ir A. V. įgyvendintos bendrovės veiklos perkėlimo schemos nebeliko galimybės nei objektyviai įvertinti atsakovų pozicijos, kad tęsiant veiklÄ UAB „Naras“ tokios veiklos pelningumas bÅ«tų mažesnis (ar veikla bÅ«tų atneÅ¡usi dar didesnius nuostolius), nei spręsti, jog apyvarta 2011 – 2012 m. bÅ«tų dar kritusi net ir neįgyvendinus veiklos perkėlimo į kitas įmones schemos. Kita vertus, į bylÄ pateikti UAB „Naras“ finansinės atskaitomybės dokumentai atskleidžia, kad 2009 m., kai veiklos perkėlimo schema dar nebuvo pradėta įgyvendinti, bendra UAB „Naras“ pardavimo pajamų suma sudarė 12 926 790 Lt (3 743 857,16 Eur), pardavimų savikaina – 10 419 195 Lt (3 017 607,45 Eur), bendrasis pelnas, neįvertinus veiklos sÄ naudų ir mokesčių – 2 507 595 Lt (726 249,71 Eur).

Teismo vertinimu, net darant prielaidÄ , kad 19 mėn. laikotarpiu nuo tada, kai veiklÄ pradėjo vykdyti UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ (2011 m. sausio mėn.), iki bankroto procedÅ«ros iniciavimo (2012 m. rugpjūčio mėn.) veiklos rezultatai nebÅ«tų keitęsi, UAB „Naras“ bendrojo pelno rodiklis bÅ«tų sudaręs 1 149 895,37 Eur (726 249,71 Eur ÷ 12 mėn. × 19 mėn.) ir buvęs žymiai mažesnis už ieÅ¡kinio sumÄ .

15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis apie UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ iki 2012 m. gautÄ pelnÄ , nustatė, kad atsakovės gavo iÅ¡ viso 257 141,70 Eur pelnÄ , kurį sugebėjo sugeneruoti naujai pradėjęs veikti, tų pačių asmenų kontroliuojamas, toje pačioje vietoje, tokiu pačiu principu veikiantis verslas. Teismo vertinimu, spręsti, kad Å¡iÄ sumÄ virÅ¡ijanti nepatenkinto ieÅ¡kovės finansinio reikalavimo dalis yra susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su neteisėtais veiksmais, nėra pagrindo, todėl atsakovai pripažįstami nuginčiję prezumpcijÄ , pagal kuriÄ Å¾ala pripažįstama visa nepatenkinto kreditoriaus reikalavimo suma.

Pripažinus, kad dėl neteisėtų veiksmų UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ gavo 257 141,70 Eur pelno, kurį galėjo gauti UAB „Naras“, pradžioje tokiomis pajamomis būtų sukurta galimybė patenkinti antrosios eilės reikalavimus, o iš likusios sumos (257 141,70 Eur – 345,23 Eur = 256 796,47 Eur) ieškovės finansiniam reikalavimui tenkinti galėjo būti skirta 253 498,78 Eur (1 672 146,61 Eur ieškovės finansinis reikalavimas ÷ 1 693 899,06 Eur trečiosios eilės reikalavimų sumos × 256 796,47 Eur skirstytinos sumos).

16. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju atsakovės UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ tapo neteisėtų atsakovų N. S. ir A. V. veiksmų rezultatu. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovėms UAB „Technikos namai“ ir UAB „Statybų namai“ atsakomybė gali kilti dėl tų veiksmų, kurie lėmė bendrovės bankroto pripažinimÄ tyčiniu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 17.

Atsakovai N. S. ir A. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 17.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino restitucijos nuostolių ir negautų pajamų institutus. Negautos pajamos ir restitucijos nuostoliai nėra tapatÅ«s dalykai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį negautos pajamos tai yra pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų, tačiau tai neturi nieko bendro su nesÄ Å¾iningos sandorio Å¡alies gauta nauda (restitucijos nuostoliais).

Å ių dviejų nuostolių kategorijų tiek nustatymas, tiek įrodinėjimas yra iÅ¡ esmės skirtingi. Pirmosios instancijos teismas, ginčo atveju tariamai negautas UAB „Naras“ pajamas prilygindamas UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ gautam pelnui iki mokesčių, paprasčiausiai pasirinko netinkamÄ nuostolių nustatymo ir apskaičiavimo metodikÄ , kuria remdamasis negautų pajamų nustatyti paprasčiausiai negalėjo. 17.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad prekybinės veiklos tęsti nebegalėjęs ir apyvartinių lėšų tam neturėjęs UAB „Naras“ neturėjo jokių realių, pagrįstų, neiÅ¡vengiamų, objektyvių galimybių uždirbti tas pačias pajamas, kurias uždirbo UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“.

Teismas netinkamai, neteisingai, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, UAB „Naras“ negautomis pajamomis pripažino UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ pelnÄ iki mokesčių. Pirmosios instancijos teismas ne tik netinkamai aiÅ¡kino ir taikė restitucijos nuostolių atlyginimo institutÄ , bet ir nesivadovaudamas kasacinio teismo nustatytais kriterijais, negautomis pajamomis pripažino teorinius finansinius rodiklius, kurių UAB „Naras“ negalėjo, neplanavo ir neturėjo lÅ«kesčio sugeneruoti.

Teismo iÅ¡vados reiÅ¡kia teorines prielaidas, o ne neiÅ¡vengiamai ir realiai gautinas pajamas, todėl remiantis jomis apskaičiuotas ir ieÅ¡kovei priteistas nepagrįstas nuostolių dydis (253 498,78 Eur). 17.3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nes, spręsdamas dėl atsakovų N. S. ir A. V. nesÄ Å¾iningumo, neiÅ¡tyrė ir neįvertino liudytojo V. V., kuris ginčo laikotarpiu buvo Banko Marijampolės filialo valdytojas, parodymų. V. V. buvo pagrindinis banko atstovas, su kuriuo vyko komunikavimas kredito sutarties vykdymo klausimais.

BÅ«damas bylos baigtimi nesuinteresuotas asmuo, jis paliudijo eilę bylai reikÅ¡mingų aplinkybių apie faktinį, nebÅ«tinai dokumentais formalizuotÄ , Å¡alių bendradarbiavimÄ , tačiau teismas jo parodymų nevertino. 17.4. Pirmosios instancijos teismas, taip pat vertindamas ir spręsdamas dėl UAB „Naras“ galimybių tęsti prekybinę veiklÄ , neiÅ¡tyrė ir neįvertino eksperto R. B. 2021 m. rugpjūčio 17 d. ekspertizės akto (toliau – ir ekspertizės aktas) iÅ¡vadų. Ekspertizės akte pateiktos iÅ¡vados, susijusios ne tik su UAB „Naras“ prekių pardavimo pelningumu, kurį teismas įvertino kaip nereikÅ¡mingÄ kilusiam ginčui, tačiau ir iÅ¡vados dėl UAB „Naras“ finansinio pajėgumo, apyvartinių lėšų trÅ«kumo, prognozuojamo veiklos pelningumo tęsiant prekybinę veiklÄ .

Å ie klausimai kilusio ginčo iÅ¡nagrinėjimui yra reikÅ¡mingi ir teismas dėl jų pasisakė, t. y. pasisakė specialių žinių reikalaujančiais ekonominio pobÅ«džio klausimais, nemotyvuotai nesiremdamas specialių žinių turinčio asmens iÅ¡vadomis. 17.5. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįsitikino ieÅ¡kovės reikalavimo teisių turėjimu. IeÅ¡kovė nurodė, kad reikalavimo teisę įsigijo 2019 m. balandžio 19 d., tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovės 2019 m. balanso matyti, kad per vienerius metus gautinų sumų eilutėje joks turtas neapskaitytas, t. y. reikalavimo teisė balanse neapskaityta, kaip ir sÄ naudos jai įsigyti.

Å iuo konkrečiu atveju įrodymai - Valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centro Juridinių asmenų registro skelbiamos ieÅ¡kovės finansinės ataskaitos – paneigia faktÄ , kad ieÅ¡kovė iÅ¡ UAB „Baltijos kredito sprendimai“ įgijo reikalavimo teisę į bendrovės skolÄ , t. y. ataskaitose neapskaityta nei pati reikalavimo teisė, nei jÄ realizavus gautos pajamos.

18. IeÅ¡kovė su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 18.1. PrieÅ¡ingai nei nurodo atsakovai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ ir teisėtÄ iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas nustatyti, jog atsakovai N. S. ir A. V. neteisėtais veiksmais Banko atžvilgiu padarė 253 498,78 Eur žalos. 18.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuotas faktas, jog UAB „Naras“ prekybinės veiklos perkėlimas padarė žalÄ tiek UAB „Naras“, tiek jos kreditorei AB bankas „Snoras“.

Kadangi žalos padarymo faktas yra konstatuotas, net ir laikant, jog pirmosios instancijos teismo pasirinktas žalos nustatymo metodas nėra tinkamas, tai nesudaro pagrindo atmesti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, nes teismas turi pareigÄ nustatyti žalos dydį. 18.3. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė priteistinos žalos atlyginimo dydį. Nors ieÅ¡kovės reikalaujamos žalos dydis jau yra įrodytas prezumpcija, tačiau pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ esmės veikdamas atsakovų interesais, pats apskaičiavo UAB „Naras“ negautų pajamų dydį, kurio pagrindu laikė nuginčyta dalį prezumpcijos ir priteisė ieÅ¡kovės naudai 253 498,78 Eur žalos atlyginimo.

Teismas UAB „Naras“ negautas pajamas apskaičiavo UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ finansinių rezultatų pagrindu. Toks negautų pajamų apskaičiavimo bÅ«das ne tik nėra draudžiamas, tačiau praktikoje yra naudojamas ir nereiÅ¡kia, kad teismas žalÄ priteisia restitucijos nuostolių pagrindu. Teismas UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ veiklos rezultatais tik rėmėsi apskaičiuodamas UAB „Naras“ negautas pajamas, tačiau jų gautos naudos nesulygino su negautomis pajamos.

Å iuo konkrečiu atveju teismas pasirinko vertinti ne UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ grynÄ jį pelnÄ , o ikimokestinį pelnÄ . 18.4. UAB „Naras“ laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2010 m. sÄ naudas sudarė ne tik sÄ naudos prekybinės veiklos vykdymui, bet ir sÄ naudos, susijusios su investicinio projekto iÅ¡vystymu ir įgyvendinimu. Atsakovai, skaičiuodami UAB „Naras“ pelningumo rodiklius ir juos lygindami su UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ rodikliais, nutyli, kad į UAB „Naras“ bendras veiklos sÄ naudas patenka ir sÄ naudos, susijusios su investiciniu nekilnojamuoju projektu, tačiau UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ sÄ naudas sudaro iÅ¡imtinai tik prekybinės veiklos sÄ naudos, nes jie kitokia veikla nesivertė.

Todėl visiÅ¡kai natÅ«ralu, kad UAB „Naras“ nesėkmingo investicinio projekto sÄ naudos gali mažinti jo pelningumÄ ir jis skiriasi nuo UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“. 18.5. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl UAB „Naras“ galimybių tęsti prekybinę veiklÄ , neiÅ¡tyrė ir neįvertino eksperto R. B. 2021 m. rugpjūčio 17 d. ekspertizės akto iÅ¡vadų. Tokie atsakovų teiginiai yra tik bandymas suklaidinti apeliacinės instancijos teismÄ dėl ginčo nagrinėjimo ribų ir siekis iÅ¡ naujo vertinti aplinkybes, kurios jau yra nustatytos prejudicinių faktų forma.

Aplinkybė, kad veiklos perkėlimas sukėlė žalÄ , yra konstatuota bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu byloje. 18.6. PrieÅ¡ingai nei nurodo atsakovai, byloje apklausto liudytojo V. V. parodymai yra nepatikimi ir neįrodo, kad atsakovai bendrovės ir banko atžvilgiu buvo sÄ Å¾iningi. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, 2021 m. gruodžio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu apklausiant liudytojÄ V. V. paaiÅ¡kėjo, kad Å¡is liudytojas jau ilgus metus yra artimai pažįstamas su atsakovu N. S., kadangi jie kartu dirbo savivaldybėje, yra vieno „Rotary“ klubo nariai, susitinka įvairiuose renginiuose ir pan. 18.7.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ ir teisėtÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė yra BUAB „Naras“ kreditorė, turinti reikalavimo teisę. UAB „Naras“ iniciatyva 2012 m. rugpjūčio mėn. buvo pradėta neteisminė UAB „Naras“ bankroto procedÅ«ra, kurioje AB bankas „Snoras“ buvo patvirtinta UAB „Naras“ kreditore, turinčia reikalavimo teisę į UAB „Naras“. Bankroto procedÅ«ros metu AB bankas „Snoras“, kaip UAB „Naras“ kreditorė, perleido UAB „Baltijos kredito sprendimai“ turimÄ reikalavimo teisę į UAB „Naras“.

UAB „Baltijos kredito sprendimai“ buvo įtraukta į UAB „Naras“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , pakeičiant AB bankas „Snoras“. Galiausiai, UAB „Baltijos kredito sprendimai“, kaip UAB „Naras“ kreditorė, perleido ieÅ¡kovei turimÄ reikalavimo teisę į UAB „Naras“. IeÅ¡kovė buvo įtraukta į UAB „Naras“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , pakeičiant UAB „Baltijos kredito sprendimai“. Net jeigu ieÅ¡kovės finansinės atskaitomybės dokumentuose yra klaidų, susijusių su reikalavimo teisių perleidimo sutarties apskaitymu, tai nedaro įtakos Å¡ios sutarties galiojimui, nes tokios klaidos yra iÅ¡taisomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo 19 straipsniu.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iÅ¡ dalies tenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Dėl naujų raÅ¡ytinių įrodymų priėmimo 21. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. kovo 15 d. gautas apeliantų N. S. ir A. V. praÅ¡ymas priimti naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir TEVKT) 2023 m. sausio 31 d. sprendimÄ Nr. KT-148. Nurodo, kad TEVKT 2023 m. sausio 31 d. sprendimu teismo ekspertei L. R. buvo paskirta nuobauda – įspėjimas, už 2022 m. birželio 6 d. ekspertizės akte Nr. 22/606 padarytÄ pažeidimÄ , atsakant į teismo suformuluotÄ 3-ajį klausimÄ . Nurodo, kad TEVKT 2023 m. sausio 31 d. sprendimas yra reikÅ¡mingas nagrinėjamoje byloje ir vertinant teismo ekspertės L. R. sudaryto ekspertizės akto teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

22. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, svarbu ir tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. teikiami įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės nagrinėjamam klausimui aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

Įvertinus tai, kad apeliantų pateikti nauji rašytiniai įrodymai yra reikšmingi vertinant teismo ekspertės L. R. atliktos ekspertizės akto išvadas, šalys su šiais įrodymais turėjo galimybę susipažinti ir pateikti savo nuomonę dėl jų reikšmės nagrinėjamam klausimui, todėl apeliantų pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir bus vertinami visų įrodymų kontekste. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 23. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas N. S. 1991 m. liepos 22 d.

įregistravo individualiÄ Ä¯monę „S. komercinė firma „Naras“, kuri 2006 m. kovo 31 d. buvo pertvarkyta į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę, po pertvarkymo tapo UAB „Naras“.

24. Laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 31 d. iki 2007 m. vasario 27 d. atsakovas N. S. buvo vienintelis bendrovės akcininkas, valdantis 2 500 vnt. (100 proc.) akcijų. Nuo 2007 m. vasario 27 d. iki bendrovės veiklos pabaigos N. S. valdė 1 562 vnt. (62,48 proc.) akcijų, kita dalis akcijų (938 vnt.) po N. S. sutuoktinės L. S. mirties buvo paveldėta jų vaikų – 469 vnt. (18,76 proc.) paveldėjo E. M., 469 vnt. (18,76 proc.) M. S..

25. Bendrovės vadovo (direktoriaus) pareigas laikotarpiu nuo 1995 m. balandžio 13 d. iki 2011 m. spalio 21 d. ėjo atsakovas A. V., laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 21 d. iki 2012 m. vasario 3 d. bendrovės vadovo pareigas ėjo J. R., laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 3 d. iki 2012 m. rugpjūčio 8 d. bendrovės vadovo pareigas ėjo N. S..

26. Bendrovės pagrindinė komercinė–ūkinė veikla nuo pat jos įsteigimo buvo mažmeninė prekyba statybinėmis medžiagomis. Bendrovė 2007 m. pradėjo vystyti gyvenamųjų namų kvartalo, esančio Å altinio g., Marijampolėje, projektÄ .

27. Bendrovė 2007 m. balandžio 16 d. su paraiška kreditui gauti kreipėsi į AB bankas „Snoras“ dėl 16 000 000 Lt (4 633 920,29 Eur) kredito projektui įgyvendinti suteikimo.

28. Bankas ir bendrovė 2007 m. gegužės 30 d. sudarė kredito sutartį Nr. 031-82144-000, kurios pagrindu Bankas suteikė bendrovei 16 000 000 Lt (4 633 920,29 Eur) kreditÄ , bendrovė įsipareigojo kreditÄ grÄ Å¾inti iki 2008 m. spalio 24 d.

29. Kredito grÄ Å¾inimo terminas 2008 m. rugpjūčio 11 d., 2009 m. balandžio 15 d., 2009 m. gegužės 13 d., 2009 m. liepos 9 d., 2010 m. gegužės 4 d., 2011 m. gegužės 9 d., 2011 m. lapkričio 16 d., 2012 m. kovo 6 d. papildomais susitarimais buvo pratęstas iki 2012 m. balandžio 1 d.

30. Atsakovas N. S. 2010 m. liepos 10 d. įsteigė UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“.

31. Bankas 2012 m. balandžio 24 d. raštu Nr. M.12-00016 „Dėl sandorio nutraukimo“, pranešė bendrovei, kad 2007 m. gegužės 30 d. kredito sutartis Nr. 031-82144-000 nutraukiama. 32. 2012 m. rugpjūčio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimu bendrovei inicijuotas neteisminis bankrotas.

33. Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1022-527/2015 pagal BUAB ,,Naras“ bankroto administratoriaus R. S. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ UAB „Naras“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Byloje kaip tretieji asmenys dalyvavo UAB ,,Statybų namai“, UAB ,,Technikos namai“, N. S., J. R., A. V., E. M. ir M. S., AB bankas „Snoras“. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad UAB „Naras“ veikla buvo perkelta į susijusias įmones.

UAB „Naras“, UAB „Statybų namai“ bei UAB „Technikos namai“ akcininkai – tas pats N. S. bei su juo giminystės ryÅ¡iais susiję asmenys (veikę ir UAB „Didma“) – M. S. ir E. M.; iÅ¡ UAB „Naras“ į UAB „Statybų namai“ bei UAB „Technikos namai“ buvo perkelta dauguma darbuotojų. Teismas konstatavo, kad UAB „Naras“ atsiskaitydavo su savo pasirinktais kreditoriais, įskaitant susijusius asmenis, sÄ moningai teikdama jiems pirmenybę prieÅ¡ kitus kreditorius, įskaitant AB bankÄ â€žSnoras“ ir valstybės institucijas, UAB „Naras“ vadovai pažeidė lojalumo, sÄ Å¾iningumo ir kitas pareigas įmonei bei nevykdė ABÄ® numatytų pareigų dėl įmonės veiklos organizavimo, akcininkai pažeidė pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, nustatė pagrindÄ UAB „Naras“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

34. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-399-823/2016 pakeitė Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad UAB „Naras“ akcininkai ir vadovai siekė iki tol UAB „Naras“ vykdytÄ prekybos veiklÄ toliau vykdyti per UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, atskiriant Å¡iÄ veiklÄ nuo UAB „Naras“ vykdyto investicinio projekto ir su juo susijusių įsipareigojimų kreditorei AB bankui „Snoras“.

Toks sprendimas, nors palankus kitiems UAB „Naras“ kreditoriams, buvo akivaizdžiai nepalankus AB bankui „Snoras“ kaip vienam iÅ¡ UAB „Naras“ kreditorių, taigi Å¡is kreditorius iÅ¡ kitų kreditorių rato buvo nepagrįstai iÅ¡skirtas. Be to, apeliantų į bylÄ pateikti įrodymai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepatvirtino ir tokio sprendimo naudingumo UAB „Naras“ kaip juridiniam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ ginčo laikotarpiu veikė pelningai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad dėl tokio veiklos perkėlimo UAB „Naras“ neteko dalies pajamų, kurias kitu atveju bÅ«tų galėjusi gauti.

35. UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir ieÅ¡kovė 2019 m. balandžio 19 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovė perėmė pradinio kreditoriaus (Banko) reikalavimo teises pagal 2007 m. gegužės 30 d. sudarytÄ kredito sutartį Nr. 031-82144-000.

36. UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir ieškovė 2019 m. gegužės 6 d. sudarė hipotekos ir įkeitimo teisių perleidimo sutartį, kuria UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 2019 m. balandžio 19 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu perleido ieškovei sutartiniais įkeitimo ir hipotekos lakštais (sutartimis) sukurtas hipotekos ir įkeitimo teises.

37. IeÅ¡kovė ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 2019 m. gegužės 6 d. raÅ¡tu pranešė UAB „Naras“ apie reikalavimo teisių perleidimÄ .

38. BUAB „Naras“ 2020 m. gegužės 21 d. buvo iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro. Dėl apeliantų civilinės atsakomybės sÄ lygų 39. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl ieÅ¡kovei padarytos žalos solidariai yra atsakingi tik apeliantai A. V. ir N. S., nes jų neteisėti veiksmai, perkeliant prekybinę veiklÄ Ä¯ UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu byloje, todėl negali bÅ«ti pakartotinio nagrinėjimo dalyku.

Teismas nurodė, kad A. V. ir N. S. dalyvavo 2010 m. vasario 19 d. vykusiame su Banko atstovais susitikime, kuriame atsakovai nurodė sudėtingÄ UAB „Naras“ finansinę padėtį ir bÅ«tinybę pratęsti kredito sutarties galiojimÄ , taip pat atsakovas N. S. iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , kad restruktÅ«rizuoti bendrovę netikslinga, nes ji vykdo įsipareigojimus kitiems kreditoriams, restruktÅ«rizuojamos įmonės statusas apsunkintų plėtros galimybes, derybas su tiekėjais. Teismo vertinimu, tokia apeliantų pozicija prieÅ¡taravo netrukus pradėtai bendrovės veiklos perkėlimo schemai į UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ ir A.

V. apie tai negalėjo būti nežinoma.

40. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad prekybinės veiklos tęsti nebegalėjęs ir apyvartinių lėšų tam neturėjęs UAB „Naras“ neturėjo jokių realių, pagrįstų, neiÅ¡vengiamų, objektyvių galimybių uždirbti tas pačias pajamas, kurias uždirbo UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“. Teismas netinkamai, neteisingai, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, UAB „Naras“ negautomis pajamomis pripažino UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ pelnÄ iki mokesčių.

Pirmosios instancijos teismas ne tik netinkamai aiÅ¡kino ir taikė restitucijos nuostolių atlyginimo institutÄ , bet ir nesivadovaudamas kasacinio teismo nustatytais kriterijais, negautomis pajamomis pripažino teorinius finansinius rodiklius, kurių UAB „Naras“ negalėjo, neplanavo ir neturėjo lÅ«kesčio sugeneruoti. Teismo iÅ¡vados reiÅ¡kia teorines prielaidas, o ne neiÅ¡vengiamai ir realiai gautinas pajamas, todėl remiantis jomis apskaičiuotas ir ieÅ¡kovei priteistas nepagrįstas nuostolių dydis (253 498,78 Eur).

41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organÄ , t. y. vadovÄ ) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

42. Pasisakydamas dėl juridinio asmens (įmonės) vadovo civilinės atsakomybės dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, teismui pripažįstant bankrotÄ tyčiniu, yra įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma iÅ¡vada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas bÅ«tent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto. Vis dėlto, tyčiniu bankrotu laikomi ne tik atvejai, kai įmonė tyčia privedama prie bankroto, bet ir atvejai, kai faktiÅ¡kai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis.

Jei įmonės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimÄ , atlikimo, dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų gali bÅ«ti priežastiniu ryÅ¡iu nesusiję su tyčiniu bankrotu – Å¡ie reikalavimai liktų nepatenkinti, nepriklausomai nuo to, ar bÅ«tų atlikti tyčinį bankrotÄ lėmę veiksmai. Dėl Å¡ios priežasties prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kuriÄ lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali bÅ«ti paneigta Å¡iam asmeniui įrodžius, jog visi nepatenkintų kreditorių reikalavimai ar dalis jų bÅ«tų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryÅ¡iu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimÄ .

Tokį įrodinėjimo naÅ¡tos perkėlimÄ kaltam dėl tyčinio bankroto asmeniui, siekiančiam iÅ¡vengti žalos atlyginimo, pateisina ir aplinkybė, kad Å¡is asmuo geriausiai žino įmonės veiklos aplinkybes, jos finansinę padėtį iki ir po veiksmų, privedusių prie tyčinio bankroto, atlikimo, todėl bÅ«tent Å¡is asmuo turi didesnę galimybę įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kreditorius, reikalaujantis žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 47 punktas).

43. Kaip nurodo kasacinis teismas, juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu iÅ¡skirtinę) reikÅ¡mę tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinų sÄ lygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste:

1) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindÄ pripažinti bankrotÄ tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Toks kvalifikavimas reiÅ¡kia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali bÅ«ti kvestionuojami (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis);

2) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, taip pat nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryÅ¡io, kaip bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų – pripažinus bankrotÄ tyčiniu, preziumuojamas Å¡ių dviejų sÄ lygų egzistavimas (CPK 182 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad prezumpcijos teisinė reikÅ¡mė yra kitokia negu prejudicinių faktų – prezumpcija lemia įrodinėjimo naÅ¡tos perskirstymÄ (faktinės aplinkybės, sudarančios prezumpcijos turinį, laikomos nustatytomis, nebent atitinkama bylos Å¡alis jas paneigia įstatymo nustatyta tvarka), o Å¡is įrodinėjimo naÅ¡tos perskirstymas civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese reiÅ¡kia, kad juridinio asmens vadovui, kaip atsakovui, tenka pareiga įrodinėti, jog neegzistuoja žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryÅ¡ys;

3) pati formuluotė „tyčinis bankrotas“ patvirtina, kad juridinis asmuo gali bÅ«ti privestas prie bankroto tik tyčiniais, t. y. kaltais, veiksmais, vadinasi, juridinio asmens vadovo kaltė, kaip jo civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra neatsiejamai susijusi su jo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindÄ pripažinti bankrotÄ tyčiniu, todėl laikytina, kad, pripažinus bankrotÄ tyčiniu, kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir vadovo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, tyčinio bankroto byloje nustatytos faktinės aplinkybės gali būti vertinamos kaip prejudiciniai faktai sprendžiant dėl apeliantų atsakomybės šioje byloje, nes apeliantai, kaip tretieji asmenys, dalyvavo tyčinio bankroto byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

45. Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1022-527/2015 nustatė, kad UAB „Naras“ veikla buvo perkelta į susijusias įmones – UAB „Statybų namai“ bei UAB „Technikos namai“, kurių akcininkai – N. S. bei su juo giminystės ryšiais susiję asmenys (veikę ir UAB „Didma“) – M. S. ir E. M., taip pat nustatė, kad iš UAB „Naras“ į UAB „Statybų namai“ bei UAB „Technikos namai“ buvo perkelta dauguma darbuotojų.

Teismas konstatavo, kad UAB „Naras“ atsiskaitydavo su savo pasirinktais kreditoriais, sÄ moningai teikdama jiems pirmenybę prieÅ¡ kitus kreditorius, įskaitant AB bankÄ â€žSnoras“ ir valstybės institucijas. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-399-823/2016 pakeitė Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad UAB „Naras“ akcininkai ir vadovai siekė iki tol UAB „Naras“ vykdytÄ prekybos veiklÄ toliau vykdyti per UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“, atskiriant Å¡iÄ veiklÄ nuo UAB „Naras“ vykdyto investicinio projekto ir su juo susijusių finansinių įsipareigojimų AB bankui „Snoras“.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ ginčo laikotarpiu veikė pelningai, todėl dėl tokio veiklos perkėlimo UAB „Naras“ neteko dalies pajamų, kurias kitu atveju būtų galėjusi gauti.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės, Å¡iuo atveju apeliantams tenka pareiga įrodyti, kad bankroto bylÄ nagrinėjusių teismų nustatyti neteisėti įmonės vadovo veiksmai nėra susiję su žalos, kuriÄ patyrė ieÅ¡kovė dėl nepatenkinto finansinio reikalavimo BUAB „Naras“ bankroto byloje, atsiradimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantų nurodomos aplinkybės, jog BUAB „Naras“ nebÅ«tų pajėgi atsiskaityti su Banku nepriklausomai nuo to, ar bÅ«tų buvę atlikti bankroto pripažinimÄ tyčiniu lėmę apeliantų veiksmai, ar ne, Å¡iuo konkrečiu atveju laikytini teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais, kadangi įmonės nemokumo nustatymo momentas yra bylÄ dėl BUAB „Naras“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjusių teismų prerogatyva ir Å¡ios faktinės aplinkybės nustatymas bei teisinis vertinimas jau yra atliktas Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1022-527/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-399-823/2016.

47. Atkreiptinas dėmesys, kad neteisminio bankroto procedÅ«rų metu patvirtintÄ 1 672 097,35 Eur AB banko „Snoras“ finansinį reikalavimÄ perėmė UAB „Baltijos kredito sprendimai“, o vėliau ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovės reikalavimas iÅ¡ esmės yra susijęs su tuo, kad BUAB „Naras“ neįvykdė sutartinių įsipareigojimų Bankui ir dėl to jai buvo padaryta žala. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.36 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.

CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Å iuo konkrečiu atveju byloje nėra duomenų, kad Banko ir BUAB „Naras“ sudarytos sutarties galiojimas bÅ«tų nuginčytas (CPK 178 straipsnis), todėl iÅ¡ jos kylantys Å¡alių tarpusavio įsipareigojimai turėjo bÅ«ti vykdomi sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai neužtikrino, kad jų vadovaujama bendrovė tinkamai vykdytų savo įsipareigojimus kreditorei (AB bankas „Snoras“), taip pat, laiko požiÅ«riu vertinant bylÄ dėl tyčinio bankroto nagrinėjusių teismų nustatytus neteisėtus apeliantų veiksmus ir BUAB „Naras“ įsiskolinimo Bankui susidarymo momentÄ , spręstina, jog Å¡is įsiskolinimas, vėliau tapęs nepatenkintu finansiniu reikalavimu BUAB „Naras“ bankroto byloje, priežastingumo ryÅ¡iu yra susijęs su apeliantų, kaip įmonės vadovų, neteisėtais veiksmais.

Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir priteistos žalos dydžio 49. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis apie UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ iki 2012 m. gautÄ pelnÄ , nustatė, kad atsakovės gavo iÅ¡ viso 257 141,70 Eur pelnÄ , kurį sugebėjo sugeneruoti naujai pradėjęs veikti tokiu pačiu principu veikiantis verslas. Pripažinęs, kad dėl neteisėtų veiksmų UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ gavo 257 141,70 Eur pelno, kurį galėjo gauti UAB „Naras“, pradžioje tokiomis pajamomis bÅ«tų sukurta galimybė patenkinti antrosios eilės reikalavimus, o iÅ¡ likusios sumos (257 141,70 Eur – 345,23 Eur = 256 796,47 Eur) ieÅ¡kovės finansiniam reikalavimui tenkinti galėjo bÅ«ti skirta 253 498,78 Eur (1 672 146,61 Eur ieÅ¡kovės finansinis reikalavimas ÷ 1 693 899,06 Eur trečiosios eilės reikalavimų sumos × 256 796,47 Eur skirstytinos sumos).

50. IÅ¡ apeliantų apeliacinio skundo turinio nustatyta, kad apeliantai kelia klausimus dėl įrodymų pakankamumo ir vertinimo bei priteistinos žalos dydžio. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino restitucijos nuostolių ir negautų pajamų institutus, nes Å¡iuo konkrečiu atveju negautas UAB „Naras“ pajamas prilygino UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ gautam pelnui iki mokesčių, t. y. teismas pasirinko netinkamÄ nuostolių nustatymo ir apskaičiavimo metodikÄ . Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados reiÅ¡kia teorines prielaidas, o ne neiÅ¡vengiamai ir realiai UAB „Naras“ gautinas pajamas, todėl remiantis jomis apskaičiuotas ir ieÅ¡kovei priteistas nepagrįstas nuostolių dydis (253 498,78 Eur). Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

51. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl bendrovės vadovo pareigų, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Bendrovės vadovas taip pat privalo rÅ«pintis, kad jo valdoma bendrovė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. VadovÄ ir jo vadovaujamÄ bendrovę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai.

Ar vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ . Vadovo rÅ«pestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimÄ , kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų. Be to, vadovas privalo prižiÅ«rėti, kad ir įmonės veikla bÅ«tų teisėta: vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Bendrovės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad bendrovė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, negu įstatyme nustatyta, elgesio modelio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-421/2022 26–28 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ .

Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviÄ jÄ tiesÄ , t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalykÄ , egzistavimo ar neegzistavimo neturi bÅ«ti absoliutus. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Kitaip tariant, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

53. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė priežasčių ir pagrindų, dėl kurių reikėtų bylos įrodymus dėl 253 498,78 Eur žalos atlyginimo (BUAB „Naras“ negautų pajamų dėl veiklos perkėlimo į UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“) įvertinti kitaip negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, nes apeliantai nepaneigė sprendime ir tyčinio bankroto byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

54. Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „Naras“ 2020 m. sausio 24 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 38 duomenimis bendra nepatenkintų UAB „Naras“ kreditorių reikalavimų suma sudarė 1 694 244,28 Eur įskaitant ir 1 672 146,61 Eur ieÅ¡kovės finansinį reikalavimÄ . Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartimi byloje buvo paskirta audito ekspertizė, siekiant nustatyti, ar ginčo laikotarpiu UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ gavo pelnÄ . Ekspertizė buvo pavesta atlikti teismo ekspertui R.

B.. Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartimi byloje buvo paskirta pakartotinė audito ekspertizė, jÄ pavedant atlikti teismo ekspertei L. R.. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , iÅ¡ esmės vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-399-823/2016 nustatytomis aplinkybėmis. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartyje konstatavo, kad UAB „Statybų namai“ ir UAB „Technikos namai“ ginčo laikotarpiu veikė pelningai (2011 m.

UAB „Technikos namai“ pelnas sudarė 204 684 Lt (59 280,58 Eur), pardavimo pajamos – 2 996 287 Lt (867 784,69 Eur), o 2012 m. atitinkamai 481 519 Lt (139 457,54 Eur) ir 4 254 768 Lt (1 232 265,99 Eur); 2011 m. UAB „Statybų namai“ pelnas sudarė 246 816 Lt (71 428,85 Eur), pardavimo pajamos – 5 614 956 Lt (1 626 203,66 Eur), o 2012 m. atitinkamai 19 914 Lt (5 767,49 Eur) ir 6 024 210 Lt (1 744 731,81 Eur)), todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad dėl tokio veiklos perkėlimo UAB „Naras“ neteko dalies pajamų, kurias kitu atveju bÅ«tų galėjusi gauti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šie duomenys patvirtina veiklos, kaip visumos, perėmimo reikšmę. Apeliantų nurodomos aplinkybės dėl neva netinkamo ekspertų išvadų ar liudytojų parodymų vertinimo, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti ginčo aplinkybių, nustatytų tyčinio bankroto byloje.

55. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.249 straipsnio 2 dalies nuostata, jog jeigu atsakingas asmuo iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali bÅ«ti pripažinta nuostoliais, detalesnės gautos naudos nuostatos nepateikia. Teisės doktrinoje pateikiama nuomonė, kad pažeidėjo gauta nauda pripažintina nukentėjusio asmens nuostoliais tik įrodžius, kad Å¡i nauda atitinka nukentėjusio asmens praradimÄ , kurį jis patyrė dėl skolininko veiksmų, t. y.

įrodžius, kad nukentėjęs asmuo bÅ«tų ir pats gavęs naudÄ , tačiau negavo dėl to, kad pažeidėjo neteisėti veiksmai to neleido padaryti. Pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį pažeidėjo gauta nauda patenka į civilinės atsakomybės – žalos institutÄ , todėl sprendžiant klausimÄ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pažeidėjo neteisėtai gautos naudos forma turi bÅ«ti laikomasi civilinei atsakomybei bÅ«dingų principų ir tikslų, visų pirma kompensacinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-378/2018, 84 punktas).

56. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustačius, jog ieÅ¡kovės pasirinktu pažeistų teisių gynybos bÅ«du pareikÅ¡tas reikalavimas atlyginti padarytÄ Å¾alÄ dėl apeliantų (akcininko, įsteigusio atsakoves, perkeliant į jas esminę, pajamas (pelnÄ ) generuojančiÄ veiklÄ , ir vadovo, žinančio veiklos perkėlimo faktÄ ir vykdžiusio atsiskaitymus su kreditoriais, iÅ¡skiriant pradinį kreditorių bankÄ , kurio teisių perėmėja yra ieÅ¡kovė) bendrų neteisėtų veiksmų, kuriais ji prarado galimybę patenkinti savo finansinį reikalavimÄ BUAB „Naras“ bankroto byloje, svarbu yra užtikrinti, jog, sprendžiant dėl apeliantų solidariosios pareigos atlyginti ieÅ¡kovei negautas pajamas, nebÅ«tų pažeistas principas restitutio in integrum (liet. grÄ Å¾inimas į iki pažeidimo buvusiÄ situacijÄ ), t. y. kad ieÅ¡kovei nebÅ«tų priteista žalos atlyginimo daugiau, nei ji patyrė žalos.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad 2011 m. UAB „Technikos namai“ pelnas prieÅ¡ mokesčius sudarė 241 047 Lt (69 812,04 Eur, UAB „Statybų namai“ – 290 738 Lt (84 203,54 Eur), o iki 2012 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Technikos namai“ gavo 566 212 Lt (99 019,07 Eur) pelno, UAB „Statybų namai“ – 23 485 Lt (4 107,05 Eur), t. y. UAB „Technikos namai“ ir UAB „Statybų namai“, dėl neteisėtų apeliantų veiksmų perkeliant į Å¡ias bendroves UAB „Naras“ veiklÄ , iÅ¡ viso gavo 257 141,70 Eur pelnÄ .

Å iuo konkrečiu atveju, bendra nepatenkintų UAB „Naras“ kreditorių reikalavimų suma sudarė 1 694 244,28 Eur, iÅ¡ jų 345,23 Eur antrosios eilės ir 1 693 899,06 Eur trečiosios eilės reikalavimų, įskaitant 1 672 146,61 Eur ieÅ¡kovės reikalavimÄ (tai iÅ¡ esmės ieÅ¡kovės finansinio reikalavimo suma), todėl pripažinus, kad UAB „Technikos namai“ ir UAB „Statybų namai“ gavo 257 141,70 Eur pelno, kurį paskirsčius kreditoriams ieÅ¡kovei galėjo bÅ«ti sukurta galimybė atgauti dalį patvirtinto finansinio reikalavimo – 253 498,78 Eur.

Apeliantai leistinais įrodymais ir argumentais Å¡ių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų nepaneigė. Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo teisės 57. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės pateikti reikalavimo perleidimo sandoriai neleidžia abejoti tiek reikalavimo perleidimo sandorio turiniu, tiek ir jo sudarymo aplinkybėmis, o praneÅ¡imo apie reikalavimo perleidimÄ kopija, kartu su duomenimis, kad ieÅ¡kovę bankroto administratorius buvo įtraukęs į kreditorių sÄ raÅ¡Ä , likvidacinį balansÄ ar kreditorių susirinkimų protokolus, patvirtina ir ieÅ¡kovės pozicijos, jog UAB „Naras“ buvo informuota apie reikalavimo perleidimÄ , pagrįstumÄ .

Vien aplinkybė, kad ieÅ¡kovė, galbÅ«t netinkamai vykdydama savo buhalterinę apskaitÄ , nebuvo įtraukusi duomenų apie reikalavimo perėmimÄ Ä¯ savo finansinę atskaitomybę, kaip ir atsakovų argumentai dėl galimų reikalavimo perėmimo motyvų, sandoriams nesant nuginčytiems, nėra pagrindas abejoti ieÅ¡kovės, kaip UAB „Naras“ kreditorės, statusu. Apeliantų vertinimu, VÄ® Registrų centro Juridinių asmenų registro skelbiamos ieÅ¡kovės finansinės ataskaitos – paneigia faktÄ , kad ieÅ¡kovė iÅ¡ UAB „Baltijos kredito sprendimai“ įgijo reikalavimo teisę į bendrovės skolÄ , t. y. ataskaitose neapskaityta nei pati reikalavimo teisė, nei jÄ realizavus gautos pajamos.

Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

58. Teisėjų kolegija nenustatė, kad reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleistas neegizstuojantis reikalavimas. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, kilus Å¡alių ginčui dėl CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo perleisti tokį reikalavimÄ , kurio atžvilgiu negalimas iÅ¡ieÅ¡kojimas, pažeidimo, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar Å¡i jo teisė buvo galiojanti cesijos sutarties sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019).

Reikalavimo perleidimas nekeičia pradinio sandorio, tačiau yra tiesiogiai su juo susietas, todėl visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad, vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumÄ , reikia įvertinti:

1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas;

2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindÄ );

3) patį reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019).

59. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad reikalavimo perleidimo dalykas yra kildinamas iš kredito sutarties, tarp šalių nekilo. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir ieškovė 2019 m. balandžio 19 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė perėmė pradinio kreditoriaus (Banko) reikalavimo teises pagal kredito sutartį. UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir ieškovė 2019 m. gegužės 6 d. sudarė hipotekos ir įkeitimo teisių perleidimo sutartį, kuria UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 2019 m. balandžio 19 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu perleido ieškovei sutartiniais įkeitimo ir hipotekos lakštais (sutartimis) sukurtas hipotekos ir įkeitimo teises.

IeÅ¡kovė ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 2019 m. gegužės 6 d. raÅ¡tu pranešė UAB „Naras“ apie reikalavimo teisių perleidimÄ . Taigi, aptartų aplinkybių visuma, įrodo, kad reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleista egzistuojanti reikalavimo teisė. Objektyvių duomenų, kurie paneigtų nurodytas aplinkybes, apeliantai nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad ieÅ¡kovė į savo buhalterinę apskaitÄ , nebuvo įtraukusi duomenų apie reikalavimo perėmimÄ Ä¯ savo finansinę atskaitomybę VÄ® Registrų centre, nereiÅ¡kia, jog reikalavimo teisė neegzistuoja, juolab kad nagrinėjimu atveju byloje nustatyta, jog reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleista egzistuojanti reikalavimo teisė.

60. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 61. Apibendrinusi iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį apeliacinių skundų argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

62. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos 63. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas 4 791,60 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatyta, kad už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ maksimalus priteistinas užmokesčio dydis – 2 338,70 Eur (1,3 x 1 799 Eur). Kadangi ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai suma (4 791,60 Eur) virÅ¡ija rekomenduojamÄ priteisti maksimalų užmokesčio dydį, ieÅ¡kovei iÅ¡ apeliantų lygiomis dalimis priteistina iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai suma, nevirÅ¡ijanti Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytos maksimalios priteistinos sumos – 2 338,70 Eur (po 1 169,35 Eur) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei mažajai bendrijai „Ameriturtas“, juridinio asmens kodas 305104148, iÅ¡ atsakovų N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1 169,35 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis eurus ir 35 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Romualda Janovičienė Danguolė Martinavičienė Aldona Tilindienė