Legislator Case Law & Legislation
33c40806-c5b3-4531-aa08-ecc29c52706c AI generated

33c40806-c5b3-4531-aa08-ecc29c52706c · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 33c40806-c5b3-4531-aa08-ecc29c52706c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-53-417/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03343-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 4.6.2.2; 2.4.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 25 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Ušinskienei, išteisintajam N. P., jo gynėjui advokatui Dariui Kurpavičiui, nukentėjusiojo L.

Legislator headnote

AI generated

33c40806-c5b3-4531-aa08-ecc29c52706c · Klaipėdos apygardos teismas: Neįmanoma padaryti nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nesukėlus fizinio skausmo, tačiau įrodinėti fizinio skausmo sukėlimÄ yra reikalinga tik tuomet, kai nėra padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ar asmuo nėra trumpam susargdintas. Todėl akivaizdu, kad teismas, priimdamas nuosprendį, netinkamai taikė BK 15 straipsnio nuostatas, dėl to priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį. 2.10. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio teiginiu, kad iÅ¡teisintojo veiksmai nepasižymėjo nusikalstamai veikai bÅ«dingu pavojingumu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-53-417/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03343-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 4.6.2.2; 2.4.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 25 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Ušinskienei, išteisintajam N. P., jo gynėjui advokatui Dariui Kurpavičiui, nukentėjusiojo L.

T. atstovui pagal įstatymÄ ir civiliniam ieÅ¡kovui G. T., apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Loretos Irmos Baguckienės ir nukentėjusiojo L. T. atstovo ir civilinio ieÅ¡kovo G. T. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2020-10-27 nuosprendžio, kuriuo N. P., kaltintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, iÅ¡teisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. T. civilinis ieÅ¡kinys dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir Klaipėdos miesto teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl 16,79 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėti. Teismas nustatė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. N. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2020-01-21, apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia dviem deÅ¡inės rankos pirÅ¡tais sudavė 3 kartus mažamečiam nukentėjusiajam L. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), per sprandÄ ir taip padarė nukentėjusiajam L.

T. poodinę kraujosruvÄ ir odos nubrozdinimus ant sprando, tai sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å iais savo veiksmais N. P. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Nukentėjusiojo L. T. atstovas G. T. su Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2020-10-27 nuosprendžiu nesutinka, praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ apkaltinamÄ jį nuosprendį, pripažįstant N. P. kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskiriant jam atitinkamÄ sankcijoje numatytÄ bausmę, taip pat patenkinti byloje pateiktÄ nukentėjusiojo L.

T. atstovo G. T. civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ N. P. G. T. jo patirtas iÅ¡laidas už advokatės suteiktÄ teisinę pagalbÄ â€“ apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ â€“ 500 Eur. Skunde nurodoma, kad teismas Å¡ioje byloje netinkamai pritaikė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatas, netinkamai vertino surinktus byloje įrodymus, dėl to nepagrįstai, neteisėtai priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį dėl N. P.. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. N. P. prisipažino, kad, L.

T. nepavykus gerai skaityti, jis perbraukė per sprandÄ dviem deÅ¡inės rankos pirÅ¡tais tris kartus, tai reiÅ¡kia, kad jis prisipažino vartojęs fizinį smurtÄ prieÅ¡ mažametį. Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2020-01-31 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 194/2020 (03) nurodyta, kad L. T. padaryta poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai ant sprando ne mažiau kaip dviem trauminiais dinaminiais poveikiais kietais bukabriauniais daiktais, tai sukėlė L. T. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Teismas nuosprendyje teisingai konstatavo, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog N. P. skaitymo su mažamečiu L.

T. metu pastarajam pirÅ¡tais perbraukė 3 kartus per sprandÄ ir vaikui sprando srityje atsirado poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas. 2.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas gali bÅ«ti padarytas tik veikiant tiesiogine tyčia, nes Å¡is nusikaltimas gali bÅ«ti padarytas veikiant ir netiesiogine tyčia, t. y., kai jį darydamas asmuo suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir, nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti.

Taigi N. P. galėjo veikti ir netiesiogine tyčia, todėl subjektyvioji Å¡io nusikaltimo pusė, t. y. N. P. kaltė, byloje tikrai yra įrodyta. Daugiau nei akivaizdu, kad tai nebuvo neatsargus vaiko sužalojimas. 2.3. N. P. iÅ¡teisinus, jis ir toliau gali jaustis nebaudžiamas ir vaikÄ auklėti smurtinėmis priemonėmis, dėl to vaikui bÅ«tų padaryta dar didesnė žala. Vaikui ir Å¡iÄ dienÄ yra nustatyti dideli ugdymosi poreikiai, vaikui diagnozuotas kompleksinis dėmesio ir fonologinis kalbos sutrikimas, rekomenduotina ilgalaikė psichologinė pedagoginė pagalba, dėl to elgesys su juo negali bÅ«ti jį traumuojantis. 2.4.

BaudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡nagrinėtomis bylomis, kurių faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms. 2.5. NelogiÅ¡ka teismo iÅ¡vada, kad tiriamas atvejis buvo vienkartinis. Skunde keliamas klausimas, ar reikia daug kartų smurtauti prieÅ¡ vaikÄ , kad bÅ«tų galimybė patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Apelianto manymu, joks smurtas prieÅ¡ vaikÄ negali bÅ«ti toleruojamas ir pateisinamas. 2.6.

Skunde nesutinkama su teismo teiginiu, kad kaltinamojo fizinis sÄ lytis su nukentėjusiuoju nebuvo nei stiprus, nei intensyvus. BÅ«tent ne vienkartinis, o net tris kartus perbraukimas per sprandÄ taip, kad ant jo liko poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai, rodo ir stiprų, ir intensyvų iÅ¡teisintojo fizinį sÄ lyti su nukentėjusiuoju. 2.7. Teismas, konstatuodamas, kad iÅ¡teisintojo veiksmai nepasireiÅ¡kė nei stipriu, nei intensyviu pobÅ«džiu, nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo mamos, N. P. sugyventinės S. T. parodymais, kad neva įvykio metu ji nepastebėjo jokios neigiamos nukentėjusiojo reakcijos dėl įvykusio fizinio kontakto su iÅ¡teisintuoju.

Jos parodymus teismas turėjo vertinti kritiÅ¡kai, nes visų pirma ji pati yra teista už ne vienerius metus vartotÄ fizinį smurtÄ prieÅ¡ L. T., antra, N. P. yra jos sugyventinis, todėl ji suinteresuota jam padėti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, trečia, L. T. jau nuo Å¡ių metų sausio mėnesio pagal teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1232-635/2020 dėl N. P. padaryto jam nežymaus sveikatos sutrikdymo laikinai, kol bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, gyvena su G.

T., todėl S. T. suinteresuota, kad N. P. bÅ«tų iÅ¡teisintas dėl to, kÄ padarė ir dėl ko vaikas buvo perduotas G. T.. 2.8. Be to, teismas rėmėsi ir nukentėjusiojo L. T., kuris pasakė, kad jam nelabai skaudėjo, parodymais, tačiau žodžiai „nelabai skaudėjo“ visiÅ¡kai nereiÅ¡kia žodžio „neskaudėjo“. Teismas visiÅ¡kai nevertino G. T. teiginio, kad vaikas po įvykio jam pasakė, kad geriau N. P. bÅ«tų atėmęs televizorių, o ne davęs „griūšiukų“, tai įrodo, kad vaikui tikrai buvo skausmingi Å¡ie trys perbraukimai per sprandÄ tiek fiziÅ¡kai, tiek ir emociÅ¡kai. 2.9.

Neįmanoma padaryti nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nesukėlus fizinio skausmo, tačiau įrodinėti fizinio skausmo sukėlimÄ yra reikalinga tik tuomet, kai nėra padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ar asmuo nėra trumpam susargdintas. Todėl akivaizdu, kad teismas, priimdamas nuosprendį, netinkamai taikė BK 15 straipsnio nuostatas, dėl to priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį. 2.10. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio teiginiu, kad iÅ¡teisintojo veiksmai nepasižymėjo nusikalstamai veikai bÅ«dingu pavojingumu.

G. T. mano, kad daugiau nei akivaizdu, kad nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas tyčia mažamečiui tikrai yra pavojingas ir atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, o ne Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72–74 straipsniuose numatytus požymius. 2.11. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tam, jog veikÄ bÅ«tų galima kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį, aiÅ¡kintis, ar buvo sukeltas fizinis skausmas, reikia tik tuomet, kai yra nenustatyti kÅ«no sužalojimai, o Å¡iuo atveju yra nustatyta, kad L.

T. yra padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o pats N. P. Å¡iuos sužalojimas padarė tyčia, o ne dėl neatsargumo, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalies požymius, ir jis turėjo bÅ«ti pripažintas kaltu, padaręs šį nusikaltimÄ , ir už tai nubaustas.

3. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Loreta Irena Baguckienė su Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2020-10-27 nuosprendžiu nesutinka, praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ apkaltinamÄ jį – nuosprendį – N. P. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti 60 MGL (3 000 Eur) baudÄ , G. T. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ N. P. L. T. patirtai neturtinei žalai atlyginti 500 Eur, Klaipėdos ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ N. P. 16,79 Eur žalos atlyginimui, kardomosios priemonės iki nuosprendžio vykdymo pradžios nekeisti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1. Nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punkto). Teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes iÅ¡teisino N. P. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nors byloje surinkti duomenys patvirtina, kad jis padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. 3.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad N. P. nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, nes jo fizinis sÄ lytis su nukentėjusiuoju nebuvo nei stiprus, nei intensyvus.

Ir nors dėl Å¡io sÄ lyčio ant nukentėjusiojo sprando srityje atsirado žymė (paraudimas), teismas nenustatė duomenų, leidžiančių nuspręsti, kad dėl to nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ar kad kaltinamasis, veikdamas minėtu bÅ«du, siekė sukelti fizinį skausmÄ ar bet kokias kitas neigiamas pasekmes mažamečiam nukentėjusiajam. Teismas nurodė, kad dėl N. P. veiksmų mažamečio „nukentėjusiojo sprando srityje atsirado žymė“. Pagal valstybinės teismo medicinos tarnybos 2020-01-31 specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 194/2020 (03) nukentėjusiajam L.

T. padaryta „žymė“ – tai poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai ant sprando, padaryti ne mažiau kaip dėl dviejų trauminių, dinaminių poveikių kietais bukabriauniais daiktais, sukėlusiais L. T. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å i specialisto iÅ¡vada nepaneigta, nėra pagrindo ja netikėti. 3.3. Prokurorės nuomone, vertinant tai, kad nukentėjusiajam L. T. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kita Baudžiamajame kodekse numatyta smurtinių veiksmų alternatyvi pasekmė – fizinis skausmas, kuriam pagal teismų praktikÄ yra nustatyti vertinamieji požymiai, nėra bÅ«tina, ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstyti teiginiai apie fizinio skausmo mastÄ Å¡ioje byloje nėra reikÅ¡mingi.

Vaiko suvokimas apie fizinį skausmÄ , sugebėjimas tai įvertinti nepaneigia specialisto iÅ¡vados apie padarytÄ sužalojimo mastÄ . Akivaizdu, kad nežymus sveikatos sutrikdymas padaromas sukeliant asmeniui vienokį ar kitokį skausmÄ , kurio mastas (dydis), esant padarytam nežymiam sveikatos sutrikdymui, nesudaro pagrindo teismo padarytai iÅ¡vadai, kad nekilo baudžiamajai atsakomybei kilti bÅ«tinos pasekmės. Nesutiktina ir su teismo iÅ¡vada, kad nenustatyta, kad kaltinamasis „siekė sukelti fizinį skausmÄ ar bet kokias kitas neigiamas pasekmes mažamečiam nukentėjusiajam”.

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Vertinant tai, kad kaltinamasis N. P. rankos pirÅ¡tais tyčia sudavė (perbraukė) nukentėjusiajam L. T. per sprandÄ , Å¡iam neteisingai perskaičius žodžius, siekdamas, kad Å¡is atidžiau skaitytų, pagrįsta teigti, kad kaltinamasis suvokė savo veiksmų prieÅ¡ mažametį L. T. pobÅ«dį, numatė, kad tokie veiksmai sukelia vienokį ar kitokį fizinį skausmÄ , ir leido kodekse numatytiems padariniams atsirasti. 3.4.

Teismas nurodė, kad kaltinamasis pasirinko netinkamÄ auklėjimo/ drausminimo priemonę, kad kaltinamasis yra mažamečio L. T. Å¡eimos narys, nes jis yra jo (L. T.) mamos sugyventinis, tačiau neįvertino tos aplinkybės, kad už L. T. auklėjimÄ atsako ne jo Å¡eimos nariai, o tėvai, kuo N. P. nėra. Taip pat kaltinamasis N. P. savo veiksmais nesiekė iÅ¡vengti gresiančios žalos, nebuvo kilęs joks pavojus ar bÅ«tinas reikalingumas. 3.5. Teismas, spręsdamas klausimÄ , ar tėvų taikytos priemonės yra leistinos, ar jos peržengia nusikalstamai veikai bÅ«tinÄ pavojingumo laipsnį, rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2018-10-15 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-294-462/2018.

Pažymėtina, kad minėtas nuosprendis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-09 nutartimi panaikintas (baudžiamoji byla Nr. 2K-128-895/2019). Ir nors bÅ«tent Å¡ioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad momentinį, neilgai trukusį, neintensyvų fizinį skausmÄ galima pripažinti mažareikÅ¡miu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-895/2019), tačiau teismas N. P. veiksmų nevertino BK 37 straipsnio prasme.

4. Teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusiojo L. T. atstovas pagal įstatymÄ apeliacinius skundus prašė tenkinti, iÅ¡teisintasis N. P. ir jo gynėjas apeliacinius skundus prašė atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai atmestini 5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Tiek nukentėjusiojo L. T. atstovo pagal įstatymÄ apeliaciniame skunde, tiek ir prokurorės apeliaciniame skunde nurodoma, kad Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mai, priimdami skundžiamÄ 2020-10-27 nuosprendį, netinkamai vertino įrodymus.

7. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis.

Å iose nuostatose įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja teismui kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Ä®statymas nustato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų praÅ¡ymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieÅ¡taringas, padarytos iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

8. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal teismų praktikÄ minėtos BPK nuostatos reikalavimų esminiais pažeidimais gali bÅ«ti pripažįstami atvejai, kai teismo iÅ¡vados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo bÅ«ti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neiÅ¡dėstyti teisiniai argumentai dėl iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).

9. Vienas iÅ¡ tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir tik po to galima daryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios ir logiÅ¡kos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-67-699/2018). Taigi baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta pareiga teismui teismo baigiamÄ jį aktÄ priimti tik iÅ¡samiai nustačius bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes kyla iÅ¡ BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Jei teismas nusprendžia, kad nėra nustatytos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės ar tos aplinkybės yra nustatytos netinkamai, apkaltinamasis ar iÅ¡teisinamasis nuosprendis byloje negali bÅ«ti priimamas ar paliekamas galioti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-54-628/2020).

10. Patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pirmiau nurodytas įrodymų vertinimo taisykles ir pasisakydamas dėl N. P. iÅ¡teisinimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ignoravo svarbias bylos aplinkybes ar padarė klaidų dėl įrodymų turinio.

11. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tiek nukentėjusiojo L. T., tiek prokurorės apeliaciniuose skunduose įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai ir netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas yra siejami išimtinai su išteisinamojo nuosprendžio prieš N. P. priėmimu bei netinkamu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020-01-23 Specialisto išvados Nr. G194/2020(03) (b. t. 1, b. l. 75) (toliau – ir specialisto išvada) vertinimu.

12. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-240/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018, 2K-191-495/2020).

13. Vadovaudamasi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir nurodyta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija, akcentuodama, kad N. P. veiksmai prieÅ¡ L. T. yra netoleruotini, atsižvelgusi į specialisto iÅ¡vadoje konstatuotÄ mažamečio sveikatos sutrikdymo mastÄ , nagrinėjamu atveju pritaria baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad vis dėlto N. P. veiksmai nepasižymėjo nusikalstamai veikai bÅ«dingu pavojingumu.

14. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, be kita ko, atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio kÅ«no neliečiamumÄ (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-417/2014, 2K-474-489/2016, 2K-10-489/2017, 2K-313-489/2019). Veika Å¡iuo atveju objektyviai pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi bÅ«tina nustatyti, kad muÅ¡imo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

15. Specialisto išvadoje nurodoma, kad mažamečiam L. T. padaryta poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai ant sprando ne mažiau kaip dviem trauminiais dinaminiais poveikiais kietais bukabriauniais daiktais. Sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties.

16. Sutiktina su apeliacinių skundų argumentais, kad nagrinėjamu atveju nereikia nustatinėti fizinio skausmo sukėlimo mažamečiam fakto, nes specialisto iÅ¡vadoje yra užfiksuotas mažamečio nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastas. Tačiau įvertinus specialisto iÅ¡vadoje konstatuotÄ sveikatos sutrikdymo mastÄ , baudžiamojoje byloje esančioje L. T. sprando nuotraukoje ( t. 1, b. l.

50) užfiksuotÄ jo sužalojimÄ ir įvertinus specialisto iÅ¡vadÄ visų baudžiamojoje byloje esančių įrodymų kontekste, t. y. įrodymų visetÄ , o ne vien tik specialisto iÅ¡vadÄ atskirai, atsižvelgus į S. T. ir G. T. jau seniai susiklosčiusius ilgalaikius ypač konfliktiÅ¡kus tarpusavio santykius, konstatuotina, kad N. P. veiksmai nepasižymėjo nusikalstamai veikai bÅ«dingu pavojingumu, todėl jis pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo iÅ¡teisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo.

17. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad tiek iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų, tiek iÅ¡ teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų akivaizdu, kad mažametis L. T. yra tapęs savo tėvų – S. T. ir G. T. – manipuliavimo bei siekio vienam įskaudinti kitÄ Ä¯rankiu. Baudžiamojoje byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad yra pradėti dar du ikiteisminiai tyrimai dėl galbÅ«t prieÅ¡ L. T. vartoto smurto. Vienas ikiteisminis tyrimas yra atliekamas prieÅ¡ G. T. motinÄ , kitas – prieÅ¡ patį G. T.. Å ios aplinkybės patvirtina, kad, kaip minėta, S. T. ir G. T. tarpusavio nesutarimus bando spręsti pasitelkdami baudžiamosios teisės priemones (inicijuodami vienas prieÅ¡ kitÄ arba prieÅ¡ su jais artimais ryÅ¡iais susijusius asmenis baudžiamuosius procesus). Tokia situacija negalima.

18. Ultima ratio yra vienas esminių ir dažniausiai analizuojamų baudžiamosios teisės principų. Å io principo esmė – racionalus ir proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymas tiek įstatymų leidyboje, tiek taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ . AiÅ¡kindamas baudžiamosios teisės, kaip kraÅ¡tutinės priemonės, turinį ir paskirtį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi bÅ«ti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti, o jeigu Å¡ios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimÄ , tai minėtos sankcijos turi bÅ«ti proporcingos padarytam teisės pažeidimui (Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimas).

Siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms, ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Konstitucinio Teismo 1997-11-13, 2005-11-10 nutarimai).

19. Analizuojant N. P. atsakomybės klausimÄ svarbu atsižvelgti į tai, kad jis yra nukentėjusiojo mamos sugyventinis. L. T. gyvenamoji vieta įvykio metu teismo sprendimu buvo nustatyta su motina, taigi ir su N. P., todėl natÅ«ralu, kad N. P. taip pat prisideda prie L. T. auklėjimo, lavinimo, laiko su juo praleidimo ir pan., t. y., nors N. P. ir nėra biologinis L. T. tėvas, tačiau, atsižvelgiant į faktiÅ¡kai susiklosčiusiÄ situacijÄ (kaip minėta, L. T. gyvena su mama S. T. ir jos sugyventiniu N. P.) ir įvertinus aplinkybę, kad didžiÄ jÄ laiko dalį L.

T. praleidžia bÅ«tent su mama ir N. P., darytina iÅ¡vada, kad L. T. ir N. P. sieja ypatingas žmogiÅ¡kasis ryÅ¡ys. N. P. yra atsakingas ne tik už vaiko gerovę, bet ir už jo poelgius bei tam tikrais atvejais privalo imtis aktyvių veiksmų koreguojant vaiko elgesį ir pan. Å ių aplinkybių vertinimas padeda atsakyti į klausimÄ , ar L. T. negebant perskaityti žodžių ir N. P. žaidimo forma jam „įbrėžus griūšes“, Å¡ie N. P. veiksmai pasižymėjo nusikalstamai veikai bÅ«dingu pavojingumu.

Ypač Å¡iuos veiksmus įvertinus visų baudžiamojoje byloje esančių duomenų kontekste, t. y. ypač konfliktiÅ¡kus L. T. tėvų tarpusavio santykius ir nesibaigiančiÄ kovÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl ypač mažareikÅ¡mių priežasčių ikiteisminių tyrimų vieno kitam arba su jais artimais ryÅ¡iais susijusiems asmenims inicijavimas, taip pat aplinkybė, kad L. T. ir N. P. tarpusavio santykiai yra itin geri, artimi ir draugiÅ¡ki, L. T. nurodytos aplinkybės, kad jam visiÅ¡kai neskaudėjo ir jis nieko nejautė N. P. prieÅ¡ jį tariamai smurtavus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į su S. T., N. P. ir G. T. visiÅ¡kai nesusijusių ir nesuinteresuotų bylos baigtimi asmenų – L. T. mokytojos ir dienos centro, kurį lanko L. T., darbuotojos – parodymus, kad kitÄ dienÄ po L. T. tariamo sužalojimo jis jautėsi įprastai, buvo guvus, linksmas, judrus, nė viena iÅ¡ minėtų liudytojų nepastebėjo, kad vaikas jaustųsi kitaip, t. y. blogai dėl prieÅ¡ jį pavartoto smurto, kad bÅ«tų liÅ«dnas, užsisklendęs. Todėl akivaizdu, kad N. P. veiksmai pieÅ¡ L.

T. nebuvo tokie pavojingi ir sukėlę tokias pasekmes, kad jam už tai turėtų būti taikomos baudžiamosios teisės priemonės.

20. Atsižvelgiant į tai, kad N. P. kasdien laikÄ leidžia su L. T., užsiima ne tik auklėjimu, bet taip pat ir laisvalaikio praleidimu, įvertinant tai, kad L. T. yra berniukas, N. P. su L. T. leidžiant laikÄ kartu, net ir berniukams bÅ«dingi žaidimai (pvz., imtynės, ristynės ir pan.) gali palikti ant kÅ«no tokias žymes, kurios nagrinėjamu atveju yra konstatuotos L. T.. Tačiau tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad fizinius ir ypač judrius kontaktinius žaidimus žaidžiantys asmenys siekia sukelti vaikui fizinį skausmÄ ar tuo labiau vaikÄ sužaloti, nors formaliai tokie asmenų veiksmai atitiktų BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teisingumas negali bÅ«ti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2016-09-21, 2012-09-25, 2011-01-31, 2008-01-21 nutarimai). Atsižvelgiant į Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , t. y. kad L. T. gyvenamoji vieta teismo sprendimu buvo nustatyta su motina ir jos sugyventiniu N. P., kad N. P. taip pat prisideda prie L.

T. ugdymo, auklėjimo bei laisvalaikio su juo praleidimo, į jų tarpusavio artimÄ ryšį bei gerus santykius, į L. T. tėvų tarpusavio ilgalaikius ypač konfliktiÅ¡kus santykius, į aplinkybę, kad L. T. tėvai tarpusavio nesutarimus bei kovÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ne pirmÄ kartÄ sprendžia inicijuodami vienas kitam ikiteisminius tyrimus dėl tariamo smurto prieÅ¡ L. T., į tai, kad kiti asmenys, tiesiogiai bendravę su L. T., nei sužalojimų, nei L. T. elgesio dėl sužalojimo pakitimų nepastebėjo, į tai, kad L.

T. ne vienÄ kartÄ nurodė, kad jam neskaudėjo, kad jis nieko nejautė (liudytoja N. V. (Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulė, atvykusi į G. T. iÅ¡kvietimÄ dėl N. P. 2020-01-22 prieÅ¡ L. T. pavartoto smurto) parodė, kad „vaikas sakė, jog „griūšes“ gauna antrÄ kartÄ , kad jam neskaudėjo“ (b. t. 1, b. l. 18). Vėliau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ta pati liudytoja parodė, kad vaikas, pasakodamas apie „griūšes“, neverkė, nesigraudino, buvo ramus, sakė, kad jam neskaudėjo, tačiau tėvas tvirtino, kad jam turėjo skaudėti, nes liko žymė (b. t. 1, b. l. 118); analogiÅ¡kas aplinkybes nurodė ir liudytojas V.

J. (b. t. 1, b. l. 123–124); G. T. ir pats nurodė, kad L. T. teigė, kad neskaudžiai, bet akivaizdžiai matosi žymės (b. t. 1, b. l. 52); pats nukentėjusysis nurodė, kad N. P. jam padarė „griūšį“ su ranka. Jis nieko nepajautė. Jam nelabai skaudėjo, jis nieko nejautė. KitÄ dienÄ jam taip pat neskaudėjo. Tada pamatė tėtis, kad raudona (b. t. 1, b. l. 64). Ä®vertinusi specialisto iÅ¡vadÄ , esant iÅ¡dėstytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors N. P. veiksmai formaliai atitinka BK140 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį, tačiau jie nėra tiek pavojingi, kad sukeltų N. P. baudžiamojoje teisėje įtvirtintas pasekmes.

21. Apibendrindama iÅ¡dėstytus motyvus, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija mano, jog N. P. savo veiksmus suvokė kaip pastangas ugdyti savo sugyventinės sÅ«nų, siekiant, kad jis bÅ«tų disciplinuotas, atsakingas, drausmingas. Aplinkybių, kad N. P. veikė tyčia, siekdamas, jog L. T. be jokios priežasties, tik dėl N. P. nepagrįstų įgeidžių ar norų patirtų fizinį skausmÄ ar kad jam bÅ«tų padarytas sveikatos sužalojimas, nenustatyta, todėl N. P. veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį L. T. nevertintini kaip pavojingi tokiu laipsniu, jog galėtų bÅ«ti kvalifikuojami kaip nusikalstama veika, t. y. nukentėjusiajam mamos sugyventinio taikytos priemonės nepasižymėjo nusikalstamai veikai bÅ«dingu pavojingumu, todėl baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai N. P. iÅ¡teisino dėl BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

22. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas N. P. veiksmų nevertino BK 37 straipsnio prasme. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡i nuostata gali bÅ«ti taikoma tik pripažįstant asmenį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Tačiau, įvertinus, kad nusikalstama veika yra mažareikÅ¡mė, galimas BK 37 straipsnio taikymas ir asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo. Tačiau, kaip minėta, nagrinėjamu atveju N. P. iÅ¡teisintas dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl prokurorės motyvas svarstyti BK 37 straipsnio taikymÄ yra nepagrįstas.

23. Kadangi nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ nuosprendį dėl N. P. kaltės, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti apeliacinių skundų reikalavimų, susijusių su civilinių ieÅ¡kinių klausimo sprendimu.

24. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2020-10-27 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmestini ir Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2020-10-27 nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Loretos Irmos Baguckienės ir nukentėjusiojo L. T. atstovo ir civilinio ieÅ¡kovo G. T. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Dalius Jocys Eduardas MaÅ¡kevičius Linas Pauliukėnas