2018-04-13 Nr. AB-7582-3-61-3-00353-2012-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-219-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00353-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 14.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens A. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Plytinės kartodromas“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ir A. B. dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Plytinės kartodromas“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2012 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. 30-24 „Dėl reikalavimo VšĮ „Plytinės kartodromas“ (toliau – ir Įsakymas) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 7 d. įsakymą Nr. 30-286 „Dėl administracijos direktoriaus 2012-01-06 įsakymo Nr. 30-24 „Dėl reikalavimo Viešajai įstaigai „Plytinės kartodromas“ pakeitimo“.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2012 m. sausio 10 d. gavo Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento 2012 m. sausio 9 d. raštą Nr. A51-1534-(2.3.4.13-SM3) bei Įsakymą, kuriame nurodoma tikslinti ir keisti sportinių kartingų važiavimo trukmę, pradžios bei pabaigos laiką. Nurodyta, kad poveikio priemonės galios laikinai, kol pareiškėjas įgyvendins Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Vilniaus VSC) nurodytas efektyvias triukšmo mažinimo priemones. Pareiškėjas mano, kad Įsakymas priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei nepagrįstai varžo jo teises.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2011 m. gruodžio 13 d. akustinio triukšmo matavimo protokole Nr. F-T-434 ir Vilniaus VSC 2011 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. 13-17(2-1)-2-4177 pateikta informacija. Vilniaus VSC rašto jis nėra gavęs ir neturėjo galimybės susipažinti su šiuo dokumentu, nors su prašymu kreipėsi į Vilniaus VSC. Tokiu būdu nesilaikyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 20 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktų reikalavimų suteikti asmeniui galimybę susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija. Tokiu atsakovo neveikimu buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo bei teisės į gynybą principai.

4. Pareiškėjo teigimu, priimdamas Įsakymą, atsakovas neįvertino visų objektyvių aplinkybių, neteisingai vertino faktinę situaciją, kadangi pareiškėjas 2011 m. rugsėjo mėnesį savo iniciatyva įgyvendino triukšmo mažinimo priemones ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (toliau – ir Triukšmo valdymo įstatymas) 14 straipsnio 4 dalimi, apie tai informavo Vilniaus miesto savivaldybę bei kitas institucijas. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybėje vykusio posėdžio dėl VšĮ „Plytinės kartodromas“ veiklos ribojimo metu, direktorius informavo posėdžio dalyvius apie konkrečias įgyvendintas priemones. Posėdžio dalyviai nekvestionavo šių priemonių įgyvendinimo, nepateikė prieštaravimų ar pasiūlymo dėl šių priemonių tobulinimo, todėl yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo įgyvendintos triukšmo mažinimo priemonės yra pakankamos ir efektyvios. Neįvertinusi šių aplinkybių, Administracija pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui. Atsakovas nepagrindė Įsakyme nurodytų apribojimų priežasčių ir pagrindimo. Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 1 punktas nenumato tikslios triukšmo šaltinio naudojimo trukmės ir laiko, todėl šių rodiklių nustatymas paliekamas paties sprendimą priimančio pareigūno diskrecijai, kuris įgyvendinamas laikantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Taigi atsakovas privalėjo įvertinti, kaip tokie apribojimai paveiks pareiškėjo veiklą ir jo paslaugomis besinaudojančių asmenų interesus.

5. Pažymėjo, kad sprendimas dėl konkretaus sportinių kartingų važiavimo laiko turėjo būti priimtas vadovaujantis triukšmo dydžio gyvenamojoje aplinkoje reglamentuojančiais teisės aktais ir nustatyti ribojimus atsižvelgiant į šiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 (toliau – ir HN 33:2011) nustatyti konkretūs leidžiami ribiniai triukšmo dydžiai, diferencijuojami pagal paros laiką, tačiau jie nepriklauso nuo savaitės dienos. Atsakovo nustatytas leidžiamas kartingų važiavimo laikas – nuo 11 iki 13 valandos patenka į leidžiamo triukšmo lygio intervalą, kuriame triukšmo lygis gali būti didžiausias. Todėl lieka neaišku, kodėl nustatytas būtent toks ribojimas ir kokiu pagrindu uždraustas kartingų važinėjimas savaitgaliais.

6. Akcentavo, kad kartodromo paslaugomis naudojasi vaikai bei moksleiviai. Kartodrome organizuojami užsiėmimai, skatinantys domėtis sportu, lavinti vairavimo įgūdžius. Be to, pareiškėjo valdomame kartodrome sportininkai gali treniruotis nemokamai. Nustačius minėtus apribojimus, moksleiviams bus apribota galimybė užsiimti kartingų sportu, pažeidžiant jų interesus.

7. Pareiškėjas patikslintame skunde papildomai nurodė, kad Administracijos 2012 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 30-286 „Dėl administracijos direktoriaus 2012-01-06 įsakymo Nr. 30-24 „Dėl reikalavimo Viešajai įstaigai „Plytinės kartodromas“ pakeitimo“ (toliau – ir Keičiantis įsakymas) buvo pakeistas Įsakymo pirmas punktas, nurodant, kad asmenys sportiniais kartingais treniruotųsi nuo 10 iki 13 valandos, kiekvienais kalendoriniais metais vyktų ne daugiau nei 8 varžybos, kurių trukmė būtų ne ilgesnė nei 4 dienos. Tokios varžybos turi būti organizuojamos nuo 9.30 iki 18 val. Šis įsakymas buvo priimtas nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Įsakyme neatsispindi, kokiais motyvais buvo priimtas sprendimas, pažeidžiama pareiškėjo teisė į gynybą.

8. Siekdamas išspręsti susidariusią situaciją, pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su laikinu kompromisiniu pasiūlymu dėl VšĮ „Plytinės kartodromas“ darbo tvarkos organizavimo. Tačiau po 2012 m. sausio 26 d. savivaldybėje įvykusio pasitarimo, kurio metu buvo pavesta Miesto plėtros departamentui užsakyti akustinius tyrimus prie Plytinės kartodromo, aplinkybės iš esmės pasikeitė. Tačiau priimant Keičiantį įsakymą į šią aplinkybę nebuvo atsižvelgiama. Taip pat Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme pradėta administracinio teisės pažeidimo byla dėl pareiškėjo direktoriaus atsakomybės įgyvendinant triukšmo prevencijos veiksmų planą. Minėta byla buvo nutraukta nustačius, kad direktorius laiku bei tinkamai vykdė visus Administracijos reikalavimus, o triukšmo mažinimo priemonės buvo įgyvendintos. Tai patvirtina, kad pareiškėjas laikosi visų priemonių triukšmo lygiui mažinti. Pabrėžė, kad triukšmo mažinimo priemonės buvo parengtos pareiškėjo iniciatyva, negavus jokių rekomendacijų ar konkrečių nurodymų iš atsakovo.

9. Atsakovas pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsiliepime nurodė, kad 2012 m. vasario 7 d. Keičiančiu įsakymu buvo nustatyti mažesni pareiškėjo veiklos apribojimai nei Įsakymu. Administracijos pareiga įgyvendinti triukšmo prevenciją bei valdymą įtvirtinta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 35 punkte bei Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnyje. Šios teisės normos įtvirtina Administracijos pareigą reikalauti iš triukšmo šaltinių valdytojų, kad pastarieji keistų bei tikslintų triukšmo prevencijos planus, tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę ir konkretų šių šaltinių veiklos pradžios ir pabaigos laiką. Teisės aktai taip pat nustato Administracijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos teisę laikinai apriboti stacionarių triukšmo šaltinių veiklą.

11. Nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl pažeistos teisės į gynybą nesuteikiant galimybės susipažinti su aktualiais dokumentais. Pareiškėjas buvo informuotas apie teisę gauti reikiamą informaciją, apie galimybę susipažinti su reikiamais dokumentais. Taip pat pareiškėjui buvo išsiųsta prašoma pasitarimo protokolo kopija. Pažymėjo, kad pareiškėjo direktorius dalyvavo 2011 m. lapkričio 18 d. vykusiame posėdyje, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo veiklos ribojimo, teikė paaiškinimus ir buvo išklausytas. Vilniaus VSC 2011 m. gruodžio 15 d. rašto Nr. 13-17(2-1)-2-4177, kurio pagrindu buvo priimtas Įsakymas, nepateikimas neapribojo pareiškėjo teisės į gynybą.

12. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad Įsakyme nurodytos teisės aktų normos bei faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis jis priimtas. Įsakymas priimtas atsižvelgus į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2011 m. gruodžio 13 d. Akustinio triukšmo matavimo protokolą Nr. F-T-431, 2011 m. gruodžio 13 d. Akustinio triukšmo matavimo protokolą Nr. F-T-434 ir Vilniaus VSC 2011 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. 13-17(2-1)-2-4177 pateiktą informaciją. Be to, Administracija yra gavusi netoli Plytinės kartodromo esančių gatvių gyventojų prašymą dėl pareiškėjo keliamo triukšmo. Administracijos Saugaus miesto departamentas 2011 m. liepos 13 d. raštu Nr. A51-24228(2.3.4.13-SM3) įpareigojo pareiškėją imtis triukšmo mažinimo priemonių. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad ne visos triukšmo mažinimo priemonės buvo įgyvendintos. Dėl to pareiškėjo direktoriui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl triukšmo mažinimo priemonių tinkamo įgyvendinimo.

13. Pažymėjo, kad pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl Plytinės kartodromo lankytojų teisių apribojimo nėra aktualūs, kadangi buvo priimtas Keičiantis įsakymas. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad netoli kartodromo gyvenantys asmenys skundžiasi triukšmu. Be to, triukšmo normų viršijimas buvo ne kartą nustatytas įgaliotų institucijų. Taigi, įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad atsakovas Keičiančiu įsakymu sušvelnino pareiškėjo teisių ribojimą ir tai, kad ribojimas taikomas laikinai, mano, kad jis neprieštarauja proporcingumo principui.

14. Papildomai paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės institucijos privalėjo reaguoti į susiklosčiusią situaciją dėl triukšmo normų viršijimo, gynė viešąjį interesą ir vykdė įstatymų joms paskirtas funkcijas. Nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog atsakovas neįvertino aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėjas įgyvendino triukšmo mažinimo priemones. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, spręsdamas pareiškėjo direktoriaus administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatavo, kad asmuo įvykdė triukšmo prevencijos veiksmų planą – įrengė triukšmą mažinančias priemones, tačiau dėl kartodrome pradėtų vykdyti rekonstrukcijos darbų jas panaikino ir jų vietoje supylė pylimus. Teismui nenustačius pažeidimo, byla buvo nutraukta. Minėtas nutarimas neįsiteisėjo, kadangi Administracijos Saugaus miesto departamentas šį nutarimą apskundė apeliacine tvarka. Be to, Vilniaus VSC 2011 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. 13-17(2-1)-2-4177 nurodyta, kad pylimo paaukštinimas nėra pakankama triukšmo mažinimo priemonė. Todėl buvo nustatytas laikinas pareiškėjo veiklos ribojimas, kol bus įgyvendintos efektyvios triukšmo mažinimo priemonės.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus VSC atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

16. Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus VSC dar 2010 m. birželio mėnesį buvo nurodęs pareiškėjui įgyvendinti efektyvias triukšmą mažinančias priemones iki 2010 m. rugsėjo 16 d. Iki 2011 m. spalio 18 d. įgyvendinti triukšmo mažinimo priemones nurodė ir Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, išnagrinėjusi gyventojų skundus. Pareiškėjas pateikė triukšmą mažinančių priemonių planą įrengiant tentą tik 2011 m. liepos 2 d. raštu, o 2011 m. rugsėjo 5 d. raštu informavo apie priemonių įgyvendinimą. Apie pylimo supylimą ir atliekamus rekonstrukcijos darbus pareiškėjas informavo 2011 m. spalio 27 d. raštu. Pareiškėjas nurodė, kad pasibaigus rekonstrukcijos darbams, atliks triukšmo matavimą ir priims sprendimą dėl papildomų priemonių reikalingumo. Tačiau šie matavimai nebuvo atlikti. Vilniaus VSC, pakartotinai nagrinėdamas gautus gyventojų skundus ir Administracijos Saugaus miesto departamento prašymą, atliko pareiškėjo patikrinimą. Atlikus triukšmo matavimus, nustatyti HN 33:2011 įtvirtinti ribinių dydžių viršijimai. Patikrinimo rezultatai parodė, kad pareiškėjo pasirinkta triukšmo mažinimo priemonė neužtikrino leidžiamų triukšmo lygių besiribojančioje gyvenamojoje aplinkoje.

17. Pažymėjo, kad Savivaldybių institucijų ir Sveikatos apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos teisė apriboti stacionarių triukšmo šaltinių veiklą numatyta Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje, o teisė reikalauti iš triukšmo šaltinių valdytojų tikslinti ir keisti triukšmo prevencijos priemones numatyta Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje. Vadovaudamasis šiomis teisės aktų nuostatomis, Vilniaus VSC pasiūlė atsakovui pareikalauti, kad pareiškėjas laikinai apribotų sportinių kartingų varžybas ir važiavimus kartodrome. Pareiškėjui prašant, 2011 m. gruodžio 15 d. rašto kopija jam buvo pateikta Vilniaus VSC 2012 m. vasario 8 d. raštu Nr. 13-17(2-1)-2-437. Su patikrinimo rezultatais pareiškėjas buvo supažindintas Vilniaus VSC 2012 m. sausio 3 d. patikrinimo aktu Nr. 13(17-2)-13.16-1, kuriame buvo nurodyta perorganizuoti veiklą kartodrome, kad ji neviršytų leistino triukšmo lygio. Todėl nesutinka, kad pareiškėjas savo iniciatyva įgyvendino triukšmo mažinimo priemones.

18. Posėdžio, vykusio 2011 m. lapkričio 18 d., metu Vilniaus VSC specialistai akcentavo, kad triukšmą mažinančios priemonės turi būti pagrįstos teoriniais skaičiavimais. Todėl negalima sutikti su pareiškėjo argumentu, kad posėdžio metu nebuvo kvestionuojamos jo įdiegtos triukšmą mažinančios priemonės. Triukšmo kontrolę atliekantys valstybės tarnautojai neturi teisės nurodyti konkrečias triukšmo mažinimo priemones, jas pasirenka pats triukšmo šaltinio valdytojas. Pareiškėjas nevykdė Vilniaus VSC nurodymo iki 2012 m. sausio 18 d. pateikti informacijos apie veiklos perorganizavimo priemones, užtikrinančias tinkamas triukšmo normas, nepateikė jų taikymą patvirtinančių dokumentų.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

20. Atsiliepime nurodė, kad 2011 m. gruodžio 15 d. raštas Nr. 13-17(2-1)-2-4177 nėra susijęs su pažeistomis pareiškėjo teisėmis. Pareiškėjas turėjo teisę apskųsti Vilniaus VSC sprendimą ar neveikimą. Be to, minėtas raštas buvo naudojamas kaip informacijos šaltinis, todėl jo pateikimas nekeistų Įsakymo turinio, šiuo pagrindu naikinti Įsakymo nėra pagrindo.

21. Paaiškino, kad savivaldybių institucijos teisė reikalauti iš triukšmo šaltinių valdytojų tikslinti ir keisti triukšmo prevencijos priemones numatyta Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje, o teisė apriboti stacionarių triukšmo šaltinių veiklą numatyta Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje. Vilniaus VSC ne kartą nustatė triukšmo normų pažeidimus pareiškėjo valdomame kartodrome. Jo įgyvendintos triukšmo mažinimo priemonės nedavė reikiamų rezultatų, todėl atsakovas privalėjo imtis laikinų apsaugos priemonių, kad nebūtų daroma žala gyventojų sveikatai. Įsakymas priimtas atsižvelgus į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2011 m. gruodžio 13 d. Akustinio triukšmo matavimo protokolą Nr. F-T-431, 2011 m. gruodžio 13 d. Akustinio triukšmo matavimo protokolą Nr. F-T-434 ir Vilniaus VSC 2011 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. 13-17(2-1)-2-4177 pateiktą informaciją. Įsakymas grindžiamas ne tik formaliais duomenimis, bet ir dokumentais, kuriuose konstatuoti padaryti pažeidimai. Todėl pripažintina, kad Įsakymas priimtas laikantis Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, keliamų individualiam teisės aktui.

22. Nurodė, kad kartodromo keliamas triukšmas kenkia netoliese gyvenančių asmenų sveikatai. Dėl to buvo ne kartą kreiptasi į valstybės institucijas bei Seimo kontrolierių. Po Seimo kontrolieriaus atlikto tyrimo buvo imtasi priemonių triukšmui matuoti. Buvo nustatyta, kad pareiškėjo taikytos triukšmo mažinimo priemonės neužtikrina pakankamos apsaugos. Pareiškėjas nėra atlikęs poveikio aplinkai vertinimo, nors jis yra privalomas.

23. Dėl proporcingumo principo nurodė, kad Įsakymas laikinai riboja pareiškėjo vykdomą veiklą, žalojančią gyventojų sveikatą. Atsakovas privalėjo uždrausti šią sveikatą žalojančią veiklą. Sporto treniruotės negali būti organizuojamos gyventojų sveikatos sąskaita.

II. 24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. 30-24 „Dėl reikalavimo VšĮ „Plytinės kartodromas“ bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. vasario 7 d. įsakymą Nr. 30-286 „Dėl administracijos direktoriaus 2012-01-06 įsakymo Nr. 30-24 „Dėl reikalavimo VšĮ „Plytinės kartodromas“ pakeitimo“.

25. Teismas nustatė, kad 2012 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 30-24 Administracija nustatė reikalavimą pareiškėjui VšĮ „Plytinės kartodromas“ tikslinti sportinių kartingų važiavimo trukmę – užtikrinti, kad sportiniai kartingai važiuotų darbo dienomis nuo 11 iki 13 valandos ir nevažiuotų savaitgaliais (Įsakymo 1 punktas). Taip pat Įsakymo 3.1 papunktyje nurodyta, kad Įsakymas galioja laikinai, kol bus įgyvendintos Vilniaus VSC nurodytos efektyvios triukšmo valdymo priemonės. Įsakyme nurodyta, kad jis priimtas atsižvelgus į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2011 m. gruodžio 13 d. akustinio triukšmo matavimo protokolą Nr. F-T-431, 2011 m. gruodžio 13 d. akustinio triukšmo matavimo protokolą Nr. F-T-434 ir Vilniaus VSC 2011 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. 13-17(2-1)-2-4177 pateiktą informaciją. Vilniaus VSC 2011 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. 13-17(2-1)-2-4177 buvo įvardinti patikrinimų metu nustatyti triukšmo lygio pažeidimai ir konstatuota, kad kartodromo teritorijoje supiltas pylimas nėra pakankama triukšmo mažinimo priemonė. Rašte buvo pasiūlyta Administracijai pareikalauti, kad VšĮ „Plytinės kartodromas“ laikinai apribotų sportinių kartingų važiavimus bei kartingų sporto varžybas.

26. Teismas nurodė, kad Įsakymo 1 punktas buvo pakeistas 2012 m. vasario 7 d. Keičiančiu įsakymu Nr. 30-286. Naujoje punkto redakcijoje nurodyta užtikrinti, kad asmenys sportiniais kartingais važiuotų nuo 10 iki 13 valandos, o kiekvienais kalendoriniais metais vyktų ne daugiau nei aštuonios kartingų sporto varžybos, kurių trukmė būtų ne ilgesnė nei 4 dienos. Taip pat pareiškėjas įpareigotas užtikrinti, kad sporto varžybų dienomis, kartingai važiuotų nuo 9.30 iki 18 valandos.

27. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, Įsakymo 1 punkte nurodyta pareiškėjui tikslinti ir keisti sportinių kartingų važiavimo trukmę, pradžios ir pabaigos laiką. Minėtame Įsakymo punkte nurodytos konkrečios valandos, kuriomis pareiškėjas turėtų leisti sportinių kartingų važiavimą (asmenys sportiniais kartingais treniruotųsi nuo 10 iki 13 valandos, o sportinių kartingų varžybos vyktų nuo 9.30 iki 18 valandos). Pažymėjo, kad HN 33:2011 8 punkto 1 lentelėje nurodyti leistini garso slėgio lygiai diferencijuojami pagal paros laiką, t. y. nuo 6 iki 18 valandos, nuo 18 iki 22 valandos ir nuo 22 iki 6 valandos. Įsakyme nurodytas laikas patenka į HN 33:2011 8 punkto 1 lentelėje nurodytą intervalą – nuo 6 iki 18 valandos, tačiau nei skundžiamame Įsakyme, nei jame nurodytuose Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos akustinio triukšmo matavimo protokoluose ar Vilniaus VSC rašte nėra pateikiama motyvų, kuriais remiantis buvo apibrėžtas konkretus leistinas važinėjimo sportiniais kartingais kartodrome laikas. Teismas vertino, kad toks reikalavimo formulavimas, kuomet nėra pateikiamas jame nurodytų poveikio priemonių pagrindimas, negali būti laikomas aiškiu ir pakankamu. Todėl Įsakyme nurodytas reikalavimas, leisti važinėti sportiniais kartingais nurodytu laiku, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų individualiam administraciniam aktui.

28. Teismas nurodė, kad Įsakymo 3.1 papunktyje nustatyta, jog Įsakymas galioja laikinai, kol pareiškėjas įgyvendins Vilniaus VSC nurodytas efektyvias triukšmo mažinimo priemones. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (2015 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-1058 „Dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 1 punktu Vilniaus VSC pavadinimas pakeistas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad triukšmo kontrolę atliekantys valstybės tarnautojai neturi teisės nurodyti, konkrečias triukšmo mažinimo priemones, jas pasirenka pats triukšmo šaltinio valdytojas. Pažymėjo, kad Vilniaus VSC 2012 m. sausio 3 d. patikrinimo akte Nr. 13(17-2)-13.16-1 buvo nurodyta pareiškėjui perorganizuoti kartodromo veiklą, užtikrinant, kad iš kartodromo sklindantis triukšmas neviršytų leistinų lygių gyvenamojoje aplinkoje ir iki 2012 m. sausio 18 d. pateikti Vilniaus VSC informaciją apie veiklos perorganizavimo priemones. Taigi Vilniaus VSC įpareigojo pareiškėją įgyvendinti triukšmo valdymo priemones, tačiau konkrečių įgyvendintinų priemonių nenurodė.

29. Teismas pažymėjo, kad Įsakymo 3.1 papunkčio nuostatos formuluotė „galioja laikinai, kol VšĮ „Plytinės kartodromas“ įgyvendins Vilniaus VSC nurodytos efektyvias triukšmo valdymo priemones“ suponuoja išvadą, kad Vilniaus VSC privalo nurodyti pareiškėjui konkrečias įgyvendintinas triukšmo valdymo priemones. Iš pareiškėjo argumentų matyti, kad būtent taip buvo suprantama tokia Įsakymo 3.1 papunkčio formuluotė. Teismas nesutiko, kad Įsakymo 3.1 papunkčio formuluotė atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintą aiškumo reikalavimą.

30. Teismas sprendė, kad atsakovas, priimdamas Įsakymą bei Keičiantį įsakymą, nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bendrųjų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, todėl skundžiamus Administracijos įsakymus laikė neteisėtais, priimtais pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl panaikino.

III. 31. Atsakovas Administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

32. Apeliaciniame skunde nurodo argumentus, nurodytus atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodo, kad nesutinka su teismo argumentais, kad nei skundžiamame įsakyme, nei jame nurodytuose Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos akustinio triukšmo matavimo protokoluose, Vilniaus VSC rašte nėra pateikiama motyvų, kuriais buvo remiamasi apibrėžiant konkretų leistiną važinėjimo sportiniais kartingais laiką. Atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus VSC 2011 m. gruodžio 15 d. rašte, kurio pagrindu irgi buvo priimti skundžiami Administracijos direktoriaus įsakymai, yra nurodyta, kada įprastai vyksta sportinių kartingų treniruotės Plytinės kartodrome – t. y., ketvirtadieniais–penktadieniais nuo 10 vai. iki 13 vai.

Tokios valandos yra nustatytos 2011 m. lapkričio 22 d. VšĮ „Plytinės kartodromas” vadovo įsakymu Nr. 2011-11/23-01 patvirtintų taisyklių 1.3 punkte bei VšĮ „Promokartas” interneto svetainėje www.promosportas.lt. Taigi akivaizdu, kad Administracija stengėsi apriboti VšĮ „Plytinės kartodromas” veiklą, kuo mažiau kenkdama jo interesams bei nekeisdama nusistovėjusios tvarkos. Remiantis Vilniaus VSC 2011 m. gruodžio 15 d. rašte išdėstyta informacija, buvo priimtas ir skundžiamas Administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 7 d.

įsakymas Nr. 30-286 “Dėl administracijos direktoriaus 2012-01-06 įsakymo Nr. 30-24 “Dėl reikalavimo viešajai įstaigai “Plytinės kartodromas” pakeitimo”, leidęs sportiniams kartingams treniruotis būtent 10–13 val. Be to, Administracija buvo nurodžiusi procesiniuose dokumentuose, kad priimdama skundžiamą 2012 m. vasario 7 d. įsakymą Nr. 30-286 „Dėl administracijos direktoriaus 2012-01-06 įsakymo Nr. 30-24 “Dėl reikalavimo viešajai įstaigai „Plytinės kartodromas” pakeitimo”, atsižvelgė į 2012 m. sausio 19 d. vykusį pasitarimą ir VšĮ „Plytinės kartodromas“ 2012 m. sausio 20 d. raštą, kuriame buvo išdėstytas pageidavimas leisti sportiniams kartingams važiuoti nuo 10 iki 13 val.

Taigi skundžiamo teismo sprendimo argumentai, kad nėra pateikiama motyvų, kuriais buvo remtasi apibrėžiant konkretų leistiną važinėjimo sportiniais kartingais laiką, yra visiškai nepagrįsti. Priešingai, buvo atsižvelgta į VšĮ „Plytinės kartodromas” interesus, nusistovėjusį sportinių kartingų važiavimo tvarkaraštį. Mano, kad remiantis proporcingumo ir objektyvumo principu šiuo atveju buvo įvertintas svarbus šio principo elementas - reikalavimas išlaikyti balansą tarp viešo ir privataus intereso taip, kad be reikalo nebūtų suvaržytos tiek asmens, kurio atžvilgiu taikomi ribojimai, teisės, tiek kitų asmenų interesai.

33. Atsakovas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, kad skundžiamas Įsakymas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, nes Administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 6 d. įsakyme Nr. 30-24 yra nurodyta, kad jis yra priimtas vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 1 punktu, atsižvelgiant į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2011 m. gruodžio 13 d. Akustinio triukšmo matavimo protokolą Nr. F-T-431, 2011 m. gruodžio 13 d. Akustinio triukšmo matavimo protokolą Nr. F-T-434, Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2011 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. 13-17(2-1)-2-4177 pateiktą informaciją, kad įprastai sportinių kartingų treniruotės Plytinės kartodrome vyksta ketvirtadieniais–penktadieniais nuo 10 val. iki 13 val. Administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. 30-24 keičiantis Administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 7 d. įsakymas Nr. 30-286 buvo priimtas, taip pat atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės mero pasitarimo kartodromo klausimais protokolą Nr. 28-49 bei VšĮ „Plytinės kartodromas” 2012 m. sausio 20 d. raštą „Dėl Plytinės kartodromo darbo organizavimo pasiūlymų”, kuriame irgi buvo išdėstytas pageidavimas leisti sportiniams kartingams važiuoti nuo 10 iki 13 val. (taip pat buvo siūloma leisti rengti sportinių kartingų varžybas ne dažniau kaip 8 kartus per metus, leidžiant sportiniams kartingas varžybų metu važiuoti nuo 9.30 val. iki 18 val.). Pažymi, kad Administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 6 d. įsakyme Nr. 30-24, kurio vienas iš punktų buvo pakeistas įsakymu Nr. 30-286, yra aiškiai suformuluota apskundimo tvarka, subjektai, dalyvaujantys šiuose santykiuose, suteikiamos pareiškėjo teisės ir pareigos, yra nuorodos į teisės aktus bei dokumentus, kuriais remiantis yra priimti ginčijami įsakymai. Įvertinęs išvardytas aplinkybes, teigia, kad skundžiami įsakymai yra motyvuoti tinkamai bei atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį.

34. Atsakovo teigimu, šiuo atveju yra svarbu atsižvelgti į tai, kad nors ir pačiuose skundžiamuose Administracijos direktoriaus įsakymuose nėra nurodyti motyvai, kodėl būtent tokiomis valandomis yra leidžiama važiuoti sportiniams kartingams, tačiau remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vien formalus reikalavimų neatitikimas negali būti pagrindu panaikinti individualų administracinį aktą. Be to, Vilniaus VSC 2011 m. gruodžio 15 d. rašte, kurio pagrindu irgi buvo priimti skundžiami Administracijos direktoriaus įsakymai, yra nurodyta, kad sportinių kartingų treniruotės Plytinės kartodrome vyksta ketvirtadieniais–penktadieniais nuo 10 val. iki 13 val. Siekiant kuo mažiau riboti pareiškėjo veiklą, buvo remiamasi šiais duomenimis ir nustatytas ribojimas, atitinkančiais pareiškėjo interesus. Be to, VšĮ „Plytinės kartodromas“ 2012 m. sausio 20 d. rašte Administracijai buvo išdėstytas pageidavimas leisti sportiniams kartingams važiuoti nuo 10 iki 13 val. Atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybėje 2011 m. gruodžio 1 d. vyko posėdis dėl VšĮ „Plytinės kartodromas” veiklos metu keliamo triukšmo apribojimų (2011 m. gruodžio 1 d. posėdžio protokolo nuorašas (skundo priedas Nr. 12)), kuriame dalyvavo ir buvo išklausytas VšĮ „Plytinės kartodromas” direktorius. Tiek į raštu, tiek į žodžiu išsakytus pareiškėjo argumentus buvo akivaizdžiai atsižvelgta Administracijai nustatant ribojimus, o pareiškėjui VšĮ „Plytinės kartodromas” buvo akivaizdžiai žinomi ir suprantami Administracijos direktoriaus įsakymais nustatyti ribojimai bei jų motyvai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamus administracinius aktus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pagrindu.

35. Skundžiamame teismo sprendime taip pat nurodyta, kad Vilniaus VCS nenurodė pareiškėjui, kokias triukšmo valdymo priemones jis turėtų įgyvendinti. Administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 30-24 3.1 punkte numatyta, kad įsakymo 1 punktas galioja laikinai, kol VšĮ „Plytinės kartodromas” įgyvendins Vilniaus VSC nurodytas efektyvias triukšmo mažinimo priemones. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad Vilniaus VSC privalo nurodyti pareiškėjui konkrečias triukšmo valdymo priemones, todėl negalima sutikti su tuo, kad Administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 6 d.

įsakymo Nr. 30-24 3.1 punktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį. Skundžiamų įsakymo priėmimo metu galiojusios Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo redakcijos 15 straipsnis numatė, kad Visuomenės sveikatos centrai apskrityse vykdo stacionarių triukšmo šaltinių veiklos valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę triukšmo prevencijos zonose. Triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsnio 4 dalis nustato, kad triukšmo kontrolę atliekančios valstybės ir savivaldybių institucijos teikia asmenims triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo reikalavimus, o 14 straipsnio 3 dalis numato, kad triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, jog naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių.

Sistemiškai vertinant šias teisės normas, sprendžia, kad tai pirmiausia yra triukšmo valdytojo interesas ir pareiga užtikrinti, kad triukšmo lygis neviršytų ribinių dydžių, rūpintis, kad triukšmo mažinimo priemonės būtų efektyvios ir realiai įgyvendintos. Taigi jokie teisės aktai nenumato Visuomenės sveikatos centro ar Savivaldybės teisės nurodyti triukšmo šaltinio valdytojui konkrečias triukšmo mažinimo priemones, tačiau šios institucijos turi teisę nurodyti reikalavimus triukšmo mažinimo priemonėms ir šiuo atveju buvo nurodyta, kad šios priemonės turi būti efektyvios.

Pažymi, kad Administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 6 d. įsakyme Nr. 30-24 yra nurodyta, kad nustatyti apribojimai galioja laikinai, kol VšĮ „Plytinės kartodromas” įgyvendins Vilniaus visuomenės sveikatos centro nurodytas efektyvias triukšmo mažinimo priemones. Akcentuoja, kad Vilniaus VSC 2011 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 13-17(2-1)-2-4177 buvo konstatuota, kad „pylimo paaukštinimas nėra pakankama priemonė, sprendžiant triukšmo problemą, o kartodrome važiuojančių kartingų keliamas triukšmas viršijo leidžiamus dydžius ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir kitoje kartodromo pusėje esančio (duomenys neskelbtini) namo gyvenamosiose patalpose“.

Taigi iš esmės Vilniaus VSC jau buvo nurodęs, kad pylimo paaukštinimas nėra efektyvi priemonė (t. y. kad šiuo atveju yra reikalingos kitos tiukšmo mažinimo priemonės), o skundžiamo Administracijos 2012 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 30-24 3.1 punktas tik įtvirtino reikalavimą įgyvendinti efektyvias triukšmo mažinimo priemones. Netgi jeigu ir teismui kelia neaiškumų skundžiamo Administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 30-24 3.1 punkto formuluotė, abiejų skundžiamų įsakymų naikinimas šiuo pagrindu yra visiškai nepagrįstas bei neatitinkantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, pagal kurią formalūs tam tikrų reikalavimų neatitikimai negali būti pagrindu panaikinti iš esmės teisingą ir teisėtą individualų administracinį aktą.

36. Akcentuoja, kad VšĮ „Plytinės kartodromas” šioje administracinėje byloje nepateikė jokių įrodymų, kad efektyvios tiukšmo mažinimo priemonės buvo įgyvendintos. Priešingai, atsakovas Administracija yra gavusi ne vieną gyventojų skundą dėl didelio triukšmo bei dėl skundžiamuose įsakymuose numatytų ribojimų nesilaikymo.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliacinį skundą iš esmės grindžia atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Papildomai nurodo, kad teismo sprendimo argumentai, kad poveikio priemonių pagrindimas nėra pakankamai aiškus ir pakankamas, yra nepagrįsti jokiomis teisės aktų normomis ir netgi prieštarauja Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 27 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatoms. Pažymi, kad nei Triukšmo valdymo įstatymas, nei kitas teisės aktas nenustato Visuomenės sveikatos centrui pareigos nurodyti konkrečias triukšmo valdymo priemonės, taip pat joks teisės aktas nenustato tokių priemonių sąrašo. Tai reiškia, kad priešingai nei nurodo teismas, Visuomenės sveikatos centras neturi nurodyti konkrečių triukšmo valdymo priemonių, jas pasirenka pats triukšmo šaltinio valdytojas.

39. Priešingai nei nurodyta teismo sprendime, pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjas suprato Įsakymo 3.1 punkto formuluotę taip, kad jis turi įgyvendinti konkrečias Vilniaus VSC nurodytas triukšmo mažinimo priemones. Teismas nustatė, kad pareiškėjas patvirtino, jog jau kartą įgyvendino savo pasirinktas triukšmo mažinimo priemones, tai reiškia, kad jam yra žinoma ir suprantama, jog triukšmo mažinimo priemones jis pasirenka pats. Todėl teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas Įsakymo 3.1 punkto formuluotę suprato taip, kad jam turi būti nurodytos įgyvendinti konkrečios priemonės. Įsakymo 3.1 punkto formuluotė yra aiški ir suprantama, atitinkanti teisės aktų nuostatas. Įsakymas ir Keičiantis įsakymas atitinka nustatytą aiškumo reikalavimą.

40. Atsakovas pateiktame atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens A. B. apeliacinį skundą nurodo, kad su juo sutinka ir prašo jį tenkinti.

41. Atsakovas atsiliepimą grindžia iš esmės argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde.

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens A. B. apeliacinį skundą su juo sutinka ir prašo jį tenkinti.

43. Atsiliepime nurodo, kad Vilniaus VSC, nagrinėdamas 2011 m. lapkričio 21-24 dienomis gautus gyventojų skundus bei Administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2011 m. lapkričio 23 d. prašymą, atliko VšĮ „Plytinės kartodromas“ patikrinimą. Atlikus matavimus tiek dienos, tiek vakaro metu nustatyti Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“ ribinių dydžių viršijimai. Pareiškėjo pasirinkta triukšmą mažinanti priemonė (žemių pylimas) neužtikrino leidžiamų triukšmo lygių besiribojančioje gyvenamojoje aplinkoje, t. y. pareiškėjas neįdiegė efektyvių triukšmą mažinančių priemonių, kurias buvo įpareigotas įgyvendinti ankstesnių patikrinimų metu.

44. Pažymi, kad Vilniaus VSC Administracijai 2011 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 13-17(2-1)-2-4177 pateikė pasiūlymą pareikalauti, jog pareiškėjas laikinai apribotų sportinių kartingų važiavimus bei kartingų sporto varžybas kartodrome, atsižvelgiant į tai, kad kartodrome važinėjančių kartingų keliamas triukšmas viršijo leidžiamus ribinius dydžius besiribojančioje gyvenamojoje aplinkoje, bei tai, kad anksčiau (2010 m., 2011 m.) taip pat buvo nustatyti kartingų keliamo triukšmo viršijimai ir pareiškėjui buvo teikti reikalavimai dėl efektyvių triukšmo mažinimo priemonių diegimo. Vilniaus VSC 2012 m. sausio 3 d. patikrinimo akte Nr. 13(17-2)-13.16-1 pareiškėjui nurodė iki 2012 m. sausio 18 d. veiklą kartodrome perorganizuoti taip, kad iš kartodromo sklindantis triukšmas neviršytų leistinų lygių gyvenamojoje aplinkoje ir pateiktų informaciją apie perorganizavimo priemones bei jų taikymą pagrindžiančius dokumentus.

45. Sutinka su apelianto teiginiu, jog jokie teisės aktai nenustato Vilniaus VSC teisės ar pareigos nurodyti konkrečias triukšmo mažinimo priemones bei tokių priemonių sąrašo. Tai reiškia, kad, priešingai nei nurodo teismas sprendime, Vilniaus VSC neturi nurodyti konkrečių triukšmo valdymo priemonių, jas pasirenka pats triukšmo šaltinio valdytojas. Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Todėl apeliantas pagrįstai teigia, kad būtent triukšmo šaltinio valdytojas turi pareigą pasirinkti, kokias konkrečias priemones naudoti, kad jo veiklos keliamas triukšmas neviršytų nustatytų ribinių dydžių bei užtikrinti, kad triukšmo mažinimo priemonės būtų efektyvios ir realiai įgyvendintos.

46. Vilniaus VSC patikrinimo akte esantis nurodymas perorganizuoti kartodromo veiklą užtikrinant, kad iš kartodromo sklindantis triukšmas neviršytų leistinų lygių gyvenamojoje aplinkoje ir iki 2012 m. sausio 18 d. pateikti VVSC informaciją apie veiklos perorganizavimo priemones, yra teisėtas reikalavimas, atitinkantis teisės aktų nuostatas, t. y. Vilniaus VSC neturi nurodyti konkrečių triukšmo mažinimo priemonių. Tokias priemones pasirenka pats triukšmo šaltinio valdytojas, nes tik jis gali nuspręsti, kaip organizuoti savo veiklą, kokius įrenginius naudoti ar kokias konstrukcijas, ribojančias triukšmą, statyti. Administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 30-24 „Dėl reikalavimo VšĮ „Plytinės kartodromas“ 3.1 papunkčio nuostata yra aiški, kad įsakymas galios, kol VšĮ „Plytinės kartodromas“ perorganizuos veiklą kartodrome, įgyvendindamas savo paties pasirinktas efektyvias priemones.

47. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad tiek atsakovo, tiek ir jo apeliaciniai skundai grindžiami iš esmės tais pačiais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 48. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 30-24 „Dėl reikalavimo VšĮ „Plytinės kartodromas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 7 d. įsakymo Nr. 30-286 „Dėl administracijos direktoriaus 2012-01-06 įsakymo Nr. 30-24 „Dėl reikalavimo Viešajai įstaigai „Plytinės kartodromas“ pakeitimo“, kuriais Administracija nustatė reikalavimą pareiškėjui tikslinti sportinių kartingų važiavimo trukmę – užtikrinti, kad sportiniai kartingai važiuotų darbo dienomis nuo 11 iki 13 valandos ir nevažiuotų savaitgaliais, teisėtumo ir pagrįstumo.

49. Pareiškėjas, ginčydamas minėtus Administracijos direktoriaus įsakymus, skunde pirmosios instancijos teismui, be kita ko, nurodė, kad skundžiami Įsakymas bei jo patikslinimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

50. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skundžiami Įsakymai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų bendrųjų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, todėl juos panaikino.

51. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiami Įsakymai atitinka individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus. Nors juose ir nėra nurodyti motyvai, kodėl būtent tokiomis valandomis yra leidžiama važiuoti sportiniams kartingams, vien formalus reikalavimų neatitikimas negali būti pagrindu panaikinti individualų administracinį aktą.

52. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiami Įsakymai pagrįsti teisės normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

53. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisakys tik dėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų.

54. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 straipsnio 2 dalis).

55. Aiškindamas pastarąsias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14; 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14; 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009).

Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.

Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti.

Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

56. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017; 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

57. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. Be to, pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį ir 12 straipsnį, viešojo administravimo funkcijas viešojo administravimo subjektas atlieka, nustatyta tvarka vykdydamas vidaus administravimo veiklą, kurią reglamentuoja įstatymai arba jų pagrindu priimti teisės aktai (nuostatai, veiklos (darbo) reglamentai, pareigybių aprašymai (pareiginės instrukcijos), vidaus tvarkos taisyklės). Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimamų administracinių aktų formą, jų sudėtines dalis ir pan. nustato šių viešojo administravimo subjektų vidaus administravimo veiklą reglamentuojantys įstatymai arba jų pagrindu priimti teisės aktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1411/2011). Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai tam tikras individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tai tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes, tokio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kuriais remiantis priimtas individualus administracinis aktas, asmeniui sukeliantis materialiąsias teisines pasekmes, ir pridėti tuos dokumentus prie individualaus akto, ir tokie atvejai traktuojami, kad individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2289-520/2017; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2015).

58. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų Įsakymų turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Įsakymas bei Keičiantis įsakymas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme. Iš pareiškėjo ginčijamo administracinio akto turinio nėra galima spręsti, kokiais nustatytais faktais jis yra grindžiamas, jame iš esmės yra nurodytos tik Triukšmo valdymo įstatymo nuostatos, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Akustinio triukšmo matavimo protokolai bei Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2011 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. 13-17(2-1)-2-4177 pateikta informacija. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2011 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. 13-17(2-1)-2-4177 nurodyta informacija ir faktai jam nebuvo žinomi, šio rašto jis nėra gavęs. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ reikalavimus, leistini garso lygiai diferencijuojami pagal paros laiką ir yra skirtingi, tačiau nei skundžiamuose Įsakymuose, nei kituose aktuose, kuriais remiantis buvo priimtas Įsakymas, nėra nurodyti motyvai, kuriais remiantis pareiškėjui buvo nustatytas konkretus važiavimo kartingais kartodrome laikas. Pažymėtina ir tai, kad Įsakymo 3.1 punkte nustatyta, jog sprendimas galioja laikinai, kol VšĮ „Plytinės kartodromas“ įgyvendins Vilniaus visuomenės sveikatos centro nurodytas efektyvias triukšmo mažinimo priemones, nors, kaip matyti iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2011 m. gruodžio 15 d. rašto Nr. 13-17(2-1)-2-4177 turinio, jame jokios efektyvios triukšmo mažinimo priemonės nėra nurodytos. Be to, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas skundžiamų Įsakymų priėmimo metu nebuvo susipažinęs su Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2011 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 13-17(2-1)-2-4177, o aplinkybė, kad VšĮ „Plytinės kartodromas“ atstovas dalyvavo 2012 m. sausio 26 d. pasitarime kartodromo klausimais, nereiškia, kad pareiškėjui minėto rašto turinys, kuriuo remiantis priimtas Įsakymas, buvo žinomas. Pažymėtina ir tai, kad Keičiantis įsakymas priimtas apskritai nenurodant jokių motyvų bei pagrindo.

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skundžiami Įsakymai yra nemotyvuoti, šio fakto, be kita ko, apeliaciniame skunde neginčija ir atsakovas, todėl negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais individualiais administraciniais aktais. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui. Nustačius, kad skundžiami administraciniai aktai yra nemotyvuoti, kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai, susiję su VšĮ „Plytinės kartodromas“ direktoriui iškelta administracinio teisės pažeidimo byla, Vilniaus visuomenės sveikatos centro teisėmis dėl triukšmo priemonių (ne)nurodymo ir kt., nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, todėl nevertinami.

60. Atsižveldama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniai skundai atmetami, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens A. B. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė