33bc6986-e8ca-4214-8696-2135fa90a7eb · Å iaulių apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-971-951/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04097-2021-8 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.12.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1 (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 16 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė, sekretoriaujant V. A., dalyvaujant prokurorei A. R., kaltinamajai L. P., jos gynėjui advokatui P. S., nukentėjusiajai D. P., jos įstatyminei atstovei E. B., įgaliotajai atstovei advokatei N. L., vertėjai D.

S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, iÅ¡tekėjusi, profesinio iÅ¡silavinimo, dirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

L. P. smurtaudama sukėlė fizinį skausmÄ savo artimai giminaitei - nepilnametei dukrai D. P., bÅ«tent: 2021-01-25 apie 13.00 val. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto metu griebdama už nukentėjusiosios D. P. džemperio ir už veido, toliau tęsdama nusikalstamÄ veikÄ ir veikdama vieninga tyčia, 2021-01-26, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia suimdama už nukentėjusiosios D. P. plaukų ir tempdama už jų, sukėlė nukentėjusiajai D.

P. fizinį skausmÄ . Kaltinamoji L. P. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad ji kreipėsi į vaiko teisių skyrių, ten jÄ priėmė, su ja pabendravo, paskambino dukrai, kad dukra ateitų ir jos pakalbėtų skyriaus patalpoje, bet dukra telefonu pasakė, kad ji neateis. Kai ji po to skambučio sausio 25 d. grįžo iÅ¡ vaiko teisių skyriaus namo, tada ir įvyko konfliktas. Ji paklausė dukters, kodėl ji nenori Å¡io klausimo iÅ¡spręsti taikiai. Pasakė, kad jei ji bÅ«tų atėjusi, tai jie visi kartu bÅ«tų aptarę, pakalbėję, ir toliau viso to nebÅ«tų buvę.

NebÅ«tų problemos, nes jie tÄ problemÄ bÅ«tų iÅ¡sprendę. Ji necenzÅ«riniais žodžiais pasakė: ,,mama, iÅ¡eik iÅ¡ kambario“, ir jÄ iÅ¡stÅ«mė. Jai nepatiko, kad ji prie paÅ¡alinio žmogaus Å¡itaip į jÄ kreipėsi, todėl tris ar keturis kartus su ranka, ant kurios buvo laisvai judantis žiedas, trenkė jai į veidÄ . Viskas įvyko 2021 m. sausio 25 d., pirmadienį. Tai įvyko maždaug trečiÄ valandÄ , nes prieÅ¡ tai, apie pusę pirmos, ji buvo vaiko teisių skyriuje, iÅ¡ ten buvo skambutis.

Viskas vyko jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Ji po smÅ«gio pamatė dukters ryÅ¡kiai raudonÄ veidÄ ir išėjo iÅ¡ kambario. GalbÅ«t, jei ji laikė už krÅ«tinės, už drabužių, tai gal jai ir buvo padaryti sužalojimai, nurodyti ekspertizės akte: intraodinės kraujosruvos kakle, krÅ«tinėje, nes ji jų nematė. FaktiÅ¡kai galėjo bÅ«ti padaryti sužalojimai, nurodyti ekspertizės akte. Po konflikto visas tris dienas, kol ji laukė vaiko teisių skyriaus specialistų, iki 28 d. nieko nebuvo, jos tris dienas visai nebendravo.

Dukra pasakė, kad tos draugės mama paskambins į vaiko teisių skyrių. Ji nemušė dukters kolonėle. Tokios aplinkybės, kad ji prie liudytojos J. jÄ tampė už plaukų, nebuvo. Jos ir dukros santykiai tokie, kad iÅ¡plauti indus, apskalbti, vyksta buitinis bendravimas. Ji atsiprašė, paprašė, kad dukra jai atleistų. Jos daugiausiai bendravo dėl kompiuterio, nes dukra jai padėdavo su kompiuteriu. Dukra jai neatsakė, ar jai atleido. Žinoma, kad bandė susitaikyti su dukra. Jai teikė dovanas, bendravo.

Prie svetimų žmonių, esant kitų įtakai, ji turbÅ«t su ja nebendraus. Ji nebendrauja, nekontaktuoja, kai aplink yra svetimi žmonės. Gailisi dėl savo veiksmų, tai niekada nepasikartos. Ji neturi jokių pretenzijų dėl jos požiÅ«rio, draugų, tiesiog, nori jos atsipraÅ¡yti. Jei dukra nori, tai ji jai civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ pinigų sumÄ tuoj pat, net Å¡iandien gali atiduoti. PrieÅ¡ tai, kai ji ėjo į vaiko teisių skyrių, tai ji jos paprašė, kad duotų adresÄ arba telefonÄ , o ji atsakė, kad adreso neduos, o duos telefonÄ .

Su tuo telefono numeriu ji ir nuėjo į vaiko teisių skyrių. Tas pokalbis dėl telefono vyko sausio 25 d. TÄ pačiÄ dienÄ ji su tuo telefonu nuėjo ir norėjo taikiai susitarti su ta Å¡eima, taikiai iÅ¡spręsti problemÄ . Ji dukrai pasakė, kad jei ji jai neduos savo telefono, tai ji iÅ¡ jos telefono paims tÄ numerį. Ji bendravo ne tik su dukra, bet ir su M. mama. Dukra jai pati davė telefonÄ . Ä® savo telefonÄ ji neleido pasižiÅ«rėti, sakė, jog telefonas yra užblokuotas, ir ji vis tiek nieko nebÅ«tų pamačiusi.

Ji norėjo sužinoti numerį. Nebandė iÅ¡ dukros rankų paimti telefono, kaip tas telefonas buvo su ja, taip jis ir liko su ja. Dukra keturis kartus grįžo namo, bet penktÄ kartÄ , kai ji jai neprisiskambino, tada prasidėjo konfliktas. Kai dukra grįžo iÅ¡ vaikų namų, jos su dukra bendravo pakeltais balso tonais. Jai psichologas pasakė, kad jos vaikas Å¡iuo metu yra kaip ir vakuume, o ji turi jÄ praÅ¡nekinti, kÄ ji bandė padaryti. Ji D. sakė, kodėl jai svetima Å¡eima yra brangesnė nei sava.

Ryte ėjo pasidaryti rakto, nes jo neturėjo. DevintÄ valandÄ ryto ėjo į dirbtuves pasidaryto rakto. Vienas raktas buvo tėvo, o kitas raktas buvo jos. Po keturių valandų, kai grįžo iÅ¡ darbo, ji padavė tÄ raktÄ . Buvo taip, kad dukra buvo užrakinta. Ji prašė tėvo, kad jÄ iÅ¡leistų pas draugus tada, kai ji grįžo iÅ¡ internato. Ji nepraÅ¡o, bet iÅ¡važiuoja ir paskui praneÅ¡a. PraneÅ¡a tik tada, kai bÅ«na iÅ¡vykusi, iÅ¡važiavusi. Ji raÅ¡o SMS žinutę: ,,tėti, negrįšiu namo“.

Tai buvo karantino, pandemijos pradžia, kai prasidėjo nesantaika tarp jos ir dukros. Spalį, lapkritį, gruodį, sausį ji bent po vienÄ naktį nemiegojo namuose. Sausio mėnesį penktÄ kartÄ pati asmeniÅ¡kai kreipėsi į vaiko teisių skyrių. Jie pasakė, kad ji lauktų, ir jie atvažiuos. Toks buvo atsakymas, jog 25-26 dienomis jie negalės, o kai tik galės, tada ir atvyks. Visas konfliktas vyko todėl, kad ji penktÄ kartÄ nenakvojo namuose. Be nakvojimo santykiai buvo normalÅ«s, bÅ«davo, kad bendraudavo su merginomis, jos viešėdavo pas juos namuose.

To ji neleido tik karantino metu. Vaiko teisių skyrius parašė pareiÅ¡kimÄ jos atžvilgiu. Buvo konfliktas dėl telefono, kad gautų iÅ¡ jo duomenis. Pripažįsta savo kaltę. Vaikas, kuris yra kitos Å¡eimos įtakoje, tampa nekontroliuojamas. Jos vaikui svetimi žmonės daro didelę įtakÄ , nes ji ten vyksta kiekvienÄ savaitę. Dėl plaukų tempimo, tai kraujo nebuvo, ji neverkė. Tikriausiai jai galėjo skaudėti dėl to tampymo už plaukų. Ji supranta savo klaidÄ , supranta, kad pasielgė agresyviai savo dukters atžvilgiu ir daugiau tai niekada nepasikartos.

Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis LR BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai. Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nepilnametė nukentėjusioji D. P., ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad įvyko konfliktas su mama. Ji pasiprašė per naktį pasilikti pas draugę, mamai ta idėja nepatiko, nepatiko ir ta draugė, tada ji paklausė tėčio, jis jai leido, todėl ji išėjo ir tÄ naktį ten pasiliko. KitÄ dienÄ grįžo. Vos atidarė duris, mama iÅ¡ iÅ¡gÄ sčio apipylė vandeniu, Å¡aukė ant jos, ji ėjo į kambarį, verkė. Kiek pamena, mama prašė, kad duotų tos draugės adresÄ , telefono numerius, ji nenorėjo, kad draugei bÅ«tų blogai ir nedavė.

TÄ pačiÄ dienÄ , po viso to, kai mama ant jos Å¡aukė, ji pasikvietė klasiokę, kad jÄ Å¡iek tiek nuramintų, nes draugė visÄ tÄ situacijÄ Å¾inojo. Kai ji atėjo, nuramino, kitÄ dienÄ paprašė, kad draugė ateitų iÅ¡ pačio ryto. Ji atėjo vos ne 8 val. ryto, jos kartu prasėdėjo pamokas nuotoliniu bÅ«du, mama buvo išėjusi, paskui grįžo, atėjo į jos kambarį, jos su klasioke persijungė į pamokas, sėdėjo. Mama pradėjo nusiÅ¡nekėti apie tÄ jos draugę, ji atsisuko į mamÄ ir pasakė:

„kÄ tu čia nusiÅ¡neki, tu gal d...”. MamÄ tas žodis labai iÅ¡gÄ sdino, ji atsistojo, bandė lėtai jÄ atstumti, sakė: „,mama, praÅ¡au iÅ¡eik”. Mama jai pagriebė už džemperio, suplėšė džemperį ir paėmė už veido. Jos klasiokė viskÄ matė ir liko Å¡oke. Mama išėjo iÅ¡ jos kambario ir grasino, kad skambins vaiko teisių skyriui, kad jai bus blogai. Tada po viso to įvykio, po mamos padaryto įbrėžimo jos draugės, pas kuriÄ miegojo, mama paskambino vaiko teisių skyriui, pranešė apie smurtÄ Å¡eimoje.

Jos mama irgi skambino vaiko teisių skyriui ir pranešė, kad jos draugė nesveika, kad ta draugė seksualiai jÄ iÅ¡naudojo. Atvažiavo vaiko teisių skyriaus specialistai dėl tos priežasties, kur mama iÅ¡kvietė, pamatė įbrėžimus, ji papasakojo, jau apie 8 val. buvo globos namuose. Mama daug kartų bandė jai skambinti, kiek atsiliepdavo, ji ne tai, kad provokavo, bet sakė: „pabėk iÅ¡ vaikų namų“, sakė, kad: „tau jau 16 metų, tu gali iÅ¡eiti iÅ¡ ten ir grįžti namo“.

Ji grasino, kad kažkÄ padarys katei, iÅ¡mes per balkonÄ , jei ji negrįš, džiaugiasi, kad nieko tai katei nepadarė. Kelis kartus jÄ aplankė tėtis, kiek galėjo, atvežė daiktų, tarp daiktų buvo radusi mamos laiÅ¡kÄ . Anksčiau irgi buvo konfliktas su mama, nepamena, kiek metų jai buvo, fizinio smurto  tada nebuvo. Buvo mamos psichologinis smurtas jai ir tėčiui, fizinį smurtÄ ji naudodavo prieÅ¡ tėtį, o tėtis prieÅ¡ jÄ ne, nes nematė prasmės. Kiek pamena nuo mažens, mama taip elgdavosi su ja ir tėčiu, tik Å¡iuo atveju ji paliko ant veido įbrėžimus. Šių metų sausio 23 d. ji miegojo pas draugę M.

M., o 24 d. grįžo. Kartu su ja tÄ dienÄ buvo jos klasiokė J. K., po to buvo atėjusi dar viena klasiokė, ji per naktį buvo pasilikusi pas D. J.. J. matė smurtÄ prieÅ¡ jÄ . Po 24 dienos, kai grįžo namo, tai buvo 25 diena, jai atrodo, kitÄ dienÄ konfliktas vyko (duomenys neskelbtini), jos kambaryje. Tėtis buvo išėjęs dėl darbo ar dėl kortelės, kitų žmonių nebuvo. Ji sėdėjo kambaryje, mama atėjo, pradėjo sakyti, kad jÄ Â vaiko teisių skyriui paskųs, pradėjo Å¡nekėti apie jos draugę.

Ji tiesiog atsisuko į mamÄ , atsistojo, pasakė: „praÅ¡au iÅ¡eik“. Tada mama vėl pradėjo Å¡nekėti apie tÄ draugę. Ji pasakė: „nebenusiÅ¡nekėk, tu gal d...“, tada mama pasakė, kaip čia ji kalba ir užsipuolė. Užsimojo rankomis, paėmė jÄ už džemperio, suplėšė džemperį ir įbrėžė veidÄ . Viskas vyko greitai, jos klasiokė pamatė ir visiÅ¡kai sustingo, buvo Å¡oke, ji žinojo, kad buvo konfliktas. Nepilnai per pusę suplėšė džemperį, kurį ji buvo užsidėjusi.

Ji pradėjo jÄ tampyti už džemperio, todėl jis suplyÅ¡o. Dėl veido nežino, kaip viskas įvyko, bet jai įbrėžė. Gal taip atrodė, kad suėmė už kaklo, bet ne už džemperio paėmė. Ji tuo metu bandė dengtis, bandė gintis, tai nematė, kaip sudavė į veidÄ , tai matė klasiokė. Su nagais jai sužeidė veidÄ (rodo po akimi ir deÅ¡inės pusės lÅ«pÄ ). Pirmiausia buvo tik įbrėžimas virÅ¡ lÅ«pos ir raudonas žandas, galvojo, kad nieko tokio, bet lÅ«pa pradėjo kraujuoti, tai pamatė klasiokė, priėjo prie veidrodžio, galvojo, kad iÅ¡tinęs žandas, viskas bus gerai, praeis, bet po 15-30 minučių atsirado įbrėžimai ant jos žando.

Veide juto skausmÄ , ant žando ir virÅ¡ lÅ«pos. To įbrėžimo iÅ¡ karto nepajautė, bet po kelių minučių pradėjo griaužti ir pamatė įbrėžimus ant deÅ¡inio žando. Sudavė vienu kartu, to nematė, bet toks jos spėjimas. Tuo momentu, kai ji pasakė prieÅ¡ mamÄ keiksmažodį, buvo labai supykusi, po viso smurto, ji atsipalaidavo, išėjo iÅ¡ jos kambario ir viskas. Kiek ji pamena, gal kai buvo mažesnė, kai jai buvo 5-6 metai, jai patampydavo už plaukų ar kažkÄ , bet kad trenktų, tai ji nebepamena.

Tėtis pamatė, kai po 1-2 valandos grįžo po įvykio, tada mama išėjo į vaiko teisių skyrių, nes sakė, kad eis ten skųsti. Jos manymu, arba mama pripažįsta, kad jai reikia specialistų pagalbos, arba tėvai turi skirtis. Ji nori gyventi su abiem tėvais, bet, jeigu mama nenorėtų gydytis ar gauti kažkokiÄ pagalbÄ , tada su tėčiu. Su tinkamu laiko tarpu atleistų. Ä®vykio metu mama buvo blaivi, ji alkoholio nevartoja. TÄ dienÄ per pamokas ji nebuvo įsijungusi vaizdo ir mikrofono.

Iki konflikto sužalojimų ant kÅ«no neturėjo. Po veido sužalojimo praėjus gal dienai, mama prašė duoti jos draugės adresÄ , bet ji nenorėjo duoti, todėl davė draugės mamos numerį, ji M. adresÄ Â telefone turėjo nufotografavusi, bet nenorėjo pridaryti M. bėdų ir jį iÅ¡trynė. Mama pamatė, sakė, ar tu iÅ¡trynei, sakė greitai užraÅ¡yti adresÄ , norėjo atimti telefonÄ ir tada jai tampė už plaukų. Ant kÅ«no sužalojimų padaryta nebuvo. Ekspertas pamatė veido sužalojimus, bet viskas jau buvo beveik užgiję.

Randai buvo likę nuo mamos sužalojimų. Niekas nematė, kai jÄ Â tampė už plaukų, tuo metu ji sėdėjo kambaryje. Pirmadienį jai įbrėžė, o, atrodo, kad antradienį mama iÅ¡ jos bandė atimti telefonÄ . Telefono mamai nedavė, todėl mama jai tiesiog paėmė už plaukų į viršų ir tampė. Ji sėdėjo lovoje Å¡onu, nes bandė paslėpti telefonÄ , tai truko 2-3 sekundes. Jautė nusivylimÄ , gal truputį skaudėjo, skausmÄ Â Ä¯vertintų 5 balais. Ji mano, kad konfliktai su mama paaÅ¡trėjo dėl bendravimo su M..

Iki to irgi buvo konfliktų, fizinio smurto nebuvo, bet buvo emocinis smurtas, ji pykdavo, bet ne taip žiauriai. Po įvykio verkė, kad mama taip pasielgė ir dėl to, kad tai matė draugė. Pargriuvusi nebuvo. Kai tampė plaukus, neverkė, mama matė, kad laikė aÅ¡aras, bet jai nebuvo svarbu (1 t., b. l. 61-65). Nepilnametė liudytoja J. K., ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad apie įvykį žino tai, kÄ pasakojo D. ir tai, kÄ ji pati matė. Ji atėjo pas D., kai D. jos paprašė, kad ateitų nuo ankstaus ryto pas jÄ , nes ji bijojo bÅ«ti su mama, kad ji vėl prie jos prilįs ir pradės Å¡aukti.

D. galvojo, kad jeigu ji pasikvies draugę, mama neÅ¡auks ant jos ir nieko nedarys, bet jos dėl to klydo. Per pamokas mama ant jos rėkė rusiÅ¡kai, ji nežino kÄ . D. paprašė mamos iÅ¡eiti, tada mama įbrėžė jai į veidÄ , suplėšė džemperį. Čia viskas, kÄ ji matė, daugiau viskÄ Å¾ino tik tiek, kiek pasakojo D.. Viskas buvo Å¡iais metais, tikslios datos nepamena, maždaug prieÅ¡ dvi, tris savaites, gal vasarį. D. adreso tiksliai neprisimena. Ä®vykis įvyko D. namuose, jos kambaryje, gal kažkur apie 12-14 val., nes buvo Å¡eÅ¡ta pamoka.

Nesuprato, kÄ sakė D. mama, nes viso konflikto metu ji kalbėjo rusų kalba, jos mama lietuviÅ¡kai beveik nemoka, D. irgi su mama kalbėjo rusiÅ¡kai. Konfliktas vyko dėl to, kad D. išėjo pas draugę, savo merginÄ , neparėjo ir nepasakė, kad išėjo, nepakėlė ragelio. Mama supyko ir, kai D. parėjo (čia ji jai pasakojo), rado sugadintus savo daiktus. Kai nusimovė batus, D. mama metė iÅ¡ bato. Paskui D. mama paėmė kolonėlę ir pradėjo D. daužyti iÅ¡ kolonėlės. IÅ¡ kolonėlės pataikė, bet D. buvo prisidengusi, tai nežino, kiek tiksliai pataikė.

Ji tada kalbėjo su D., buvo namuose ir jos kalbėjo per „(duomenys neskelbtini)“, tuo metu D. iÅ¡girdo, kad jos mama kalba kitame kambaryje. D. pasiklausė ir iÅ¡girdo, kaip mama kalba su savo draugėmis, joms sakė, kad apsimestų vaiko teisių skyriaus specialistais, kad galėtų gauti D. merginos adresÄ . Sužalojimų nuo kolonėlės nebuvo, bet turbÅ«t skaudėjo. Sužalojimų lygtais nebuvo, bet nuo tada D. bijojo pasilikti viena pati su mama. D. ir jos mama stovėjo tarp dviejų lovų, kai mama kažkodėl pagriebė D. už veido ir įbrėžė.

Mama nuvertė D. ant lovos ir, pagriebusi už džemperio, perplėšė džemperį, D. pradėjo vos ne verkti, norėjo pasikeisti rÅ«bus, tada mama išėjo. Ant D. kÅ«no sužalojimų nematė, ant veido matė, buvo virÅ¡ lÅ«pos, ant nosies, jai atrodo, kažkur ir ant žando. Kurioje lÅ«pos pusėje, pasakyti negali. Konfliktas tiesiog baigėsi. D. pasikeitė rÅ«bus, ir jos toliau sėdėjo kambaryje, buvo prie kompiuterio, tÄ dienÄ buvo taip, kad mamos draugės skambino D., apsimesdamos, jog yra iÅ¡ vaiko teisių skyriaus.

Mama buvo kažkur išėjusi, nežino kur. Tėtis parėjo namo, tada D. jam pasakė apie tai, kas buvo, kai konflikto metu jo nebuvo. D. buvo supykusi ir nežinojo, kÄ daryti. Kiek supranta, buvo supykusi ant mamos, verkė, kai jai įbrėžė, be to, tas džemperis buvo dovana iÅ¡ draugės. Dar buvo sugadinti jos daiktai - vėliava, kuri irgi buvo dovana iÅ¡ draugės, dar buvo tokie medžiaginiai maiÅ¡eliai, ji jų nematė, mama arba paslėpė juos arba iÅ¡metė. D. buvo supykusi, kad sugadino jos daiktus ir apskritai buvo supykusi ant mamos.

Ji mano, kad jai skaudėjo sužalojimus, ji neklausė, ar D. skauda. Tiesiog su vandeniu praplovė sužalojimus, nes buvo Å¡iek tiek kraujo ant lÅ«pos. Paskui nusifotografavo, po kelių dienų tie įbrėžimai dar labiau iÅ¡ryÅ¡kėjo. Matė, kaip fotografavo, matė nuotraukas, D. buvo pasidariusi daug nuotraukų, visų ji nematė, bet buvo pasidariusi. D. į savo socialinius tinklus buvo įsidėjusi, nes draugai, kurie žinojo Å¡iÄ situacijÄ , bijojo dėl D.. „(duomenys neskelbtini)“ ji laikinai buvo įsidėjusi nuotraukÄ , pasakė draugams, kad „viskas gerai, nieko tokio“.

Tiksliai neatsimena, kÄ buvo užraÅ¡iusi. „(duomenys neskelbtini)“ ir ji matė tÄ nuotraukÄ , neatsimena datos, kada įkėlė, bet žino, kad tÄ pačiÄ dienÄ . D. nesakė, apie kÄ konfliktavo su mama. Nesakė, kÄ jai sakė mama, kÄ D. atsakė. Kai išėjo iÅ¡ D., jau buvo vakaras. D. liko namuose. Kartu liko mama, tėtis, paskui po dienos ar kiek laiko atvažiavo vaiko teisių skyriaus specialistai ir pasiėmė D.. Iki kol jÄ iÅ¡vežė, ji su D. nesimatė, bendravo žinutėmis per „(duomenys neskelbtini)“.

Anksčiau smurto nebuvo, bet mama D. atžvilgiu naudojo labai daug negražių žodžių. Po Å¡io įvykio ne, bet prieÅ¡ tai jos dažnai susipykdavo, kiekvieno jų konflikto nematė, bet kai matė, vienÄ kartÄ mama D. iÅ¡vadino žiurke, tik rusiÅ¡kai, bet ji suprato. D. anksčiau sakė, kad jai labai stipriai pagriebdavo už rankos, bet taip nedarydavo. Konflikto metu D. bandė rasti kompromisÄ su mama. D. bandė nustumti mamÄ , kad mama nebrėžtų ir neperplėštų džemperio, bet nepavyko.

Neatsimena, ar Å¡aukė ant mamos, gal kažkÄ ir sakė, nežino. Mama kalbėjo garsiau, nors abi kalbėjo panaÅ¡iai. D. konflikto metu kalbėjo, bet ramiu tonu bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti, o mama kalbėjo agresyviai. Ji mano, jog D. mamai nepatinka, kad D. yra kitos orientacijos, ir tai viena iÅ¡ priežasčių, kodėl nepatiko, jog D. išėjo pas M.. Mama iÅ¡ pradžių to nežinojo ir nerÅ«pėjo (1 t., b. l. 120-122). Liudytoja R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė. 2021-01-28 gavus praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko, D.

P., teisių pažeidimÄ , specialistai M. R. ir A. I. po darbo valandų nuvyko į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). D. pasakė, kad jos mama L. P. griebė už džemperio, jį suplėšė, griebė jai už veido, įdrėskė į deÅ¡inį skruostÄ ir nosį. 2021-01-28 mergaitė buvo paimta iÅ¡ Å¡eimos ir apgyvendinta vaikų globos namuose, nes jos tėtis buvo neblaivus, negalėjo pasirÅ«pinti mergaite. Ji pati su D. bendravo 2021-02-01 vaikų globos namuose. MinėtÄ dienÄ ant veido dar matė įbrėžimus, įdrėskimus, tačiau, kur tiksliai jie buvo, nepasakys, neprisimena.

D. nurodė, kad mama galimai smurtavo prieÅ¡ jÄ pirmÄ kartÄ , kad tėtis niekada nėra smurtavęs. Neįvardijo, kaip jai buvo padaryti sužalojimai. D. nurodė, kad su tėčiu santykiai yra geri. Konkrečiai, dėl kokių priežasčių kilo konfliktas su mama, D. nepasakė, tačiau sakė, kad sukonfliktavo tik su mama. D. bendravo geranoriÅ¡kai, ji yra labai protinga mergaitė, ji suvokia, kad namuose jai nesaugu: tėtis turi problemų su alkoholiu, o mama kelia grėsmę. 2021-02-01 ji bendravo su mama L.

P., kadangi ji kalbėjo tik rusų kalba, ji buvo prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusi, ji nieko nenorėjo girdėti apie situacijÄ , ji iÅ¡Â vis nieko nepasisakė. Taip pat bendravo su D. tėčiu, tačiau buvo tokia situacija, kad jis buvo neblaivus. Nei su vienu nepavyko pasiÅ¡nekėti dėl kilusio konflikto. Tėvai negalėjo nurodyti artimų asmenų, kuriems bÅ«tų galima palikti D. laikinai globai (1 t., b. l. 127-130). Liudytoja A. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra Vaiko teisių apsaugos Å iaulių skyriaus vyriausioji specialistė. 2021-01-28 pagal tarnybinį praneÅ¡imÄ buvo nurodyta, kad mama skundžiasi dukra, jog dukra iÅ¡eina iÅ¡ namų be jos leidimo, nesilaiko karantino sÄ lygų.

Su kolega važiavo bÅ«tent dėl to praneÅ¡imo įvertinimo. Kiek prisimena, važiavo į (duomenys neskelbtini) g. apie 18 val. vakaro. Kai nuvyko į namus, juose rado mergaitę, mamÄ ir tėvÄ . Mama L. P., mergaitė D. P., o tėvo vardo ir pavardės neprisimena. Kiek prisimena, tėvas buvo teigiamai nusiteikęs, o L. buvo nusiteikusi kažkiek prieÅ¡iÅ¡kai. Kadangi moteris Å¡nekėjo tik rusiÅ¡kai, o ji rusiÅ¡kai nemoka ir nesupranta, negali pakomentuoti, kÄ ji sakė. Su ja bendravo kolega. Ji nuėjo į nepilnametės D. kambarį pasiÅ¡nekėti.

D. buvo be kaukės, pamatė jos veidÄ . Veide ant deÅ¡inio skruosto ir nosies matėsi įdrėskimai. Matėsi, kad jie ne vienos dienos, tačiau matėsi, kad dar nėra sugiję. D. buvo apsirengusi palaidinę. Kiek matė jos kaklÄ , sužalojimų nepastebėjo. Daugiau viskÄ dengė palaidinė. Ji sužalojimus rodė noriai, nieko neslėpė. D. papasakojo, kad jos mama panaudojo fizinį smurtÄ , kad jai įdrėskė į veidÄ , tempė už džemperio. Jai parodė džemperį, matė, kad džemperis priekyje iÅ¡ilgai suplėšytas.

D. jai pasakė, kad ji mokėsi nuotoliniu bÅ«du, pas jÄ kambaryje buvo bendraklasė. Jos klausėsi pamokos, tuomet mama įėjo į jos kambarį, pradėjo priekaiÅ¡tauti dėl draugystės su kita drauge. D. ramiu tonu paprašė jos mamos palikti kambarį, bet jos mama neišėjo ir panaudojo fizinį smurtÄ . D. neminėjo, kad jÄ tampė už plaukų. D. viskÄ pasakojo ramiai, apgailestavo dėl mamos elgesio, pasakė, kad galėtų sutarti su mama gerai, jeigu pati L. valdytų savo emocijas. D. pasakė, kad jos mama nevaldo emocijų.

Nieko neminėjo, kad prieÅ¡ jÄ anksčiau buvo naudotas fizinis smurtas, pasakė, kad su tėčiu sutaria gerai, ji pati mamai rekomenduotų psichologo konsultacijas. Po pokalbio su D., paaiÅ¡kino, kad jai nėra saugu su mama. Su kolega pastebėjo ir užuodė alkoholio kvapÄ , jie iÅ¡kvietė pareigÅ«nus, kad nustatytų neblaivumÄ . Vyras buvo neblaivus, D. paaiÅ¡kinta, kad jai nėra saugu namuose. Nei ji, nei jos tėvai negalėjo nurodyti, kas iÅ¡ giminaičių galėtų ja pasirÅ«pinti.

Dėl to buvo nuspręsta jÄ Â apgyvendinti globos namuose. D. suplėšyto džemperio nepasiėmė, po to, kai jį parodė, džemperį padėjo atgal į spintÄ , į tÄ pačiÄ vietÄ , iÅ¡ kurios jį ir paėmė (1 t., b. l. 135-138). Liudytoja M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su D. P. susipažino 2020-08-24 (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) ežero, prie „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio jos labai gerai sutaria ir bendrauja kasdien - susiraÅ¡o kasdien, labai dažnai susiskambindavo, iki kol D. neperkėlė į globos namus.

Dažnai ji ir D. susitikdavo. D. iÅ¡ pradžių sakydavo apie santykius su mama pavirÅ¡utiniÅ¡kai: kad neleidžia susitikti su draugais, bendrauti, tačiau po to ji jai pasakodavo, kad jos mama nepalaiko, kad į D. nukreipti neigiami mamos žodžiai. Jeigu neklysta, 2021 m. sausio mėn. gale, D. nakvojo pas jÄ namuose, jeigu neklysta, buvo savaitgalis. Viskas buvo gerai. Ji žinojo, kad jos mama griežta. Paklausė D., kaip jÄ iÅ¡leido atvykti pas jÄ , ji pasakė, kad jÄ iÅ¡leido tėtis. Pagalvojo, kad viskas gerai.

Jos tėvai neprieÅ¡taravo. Sekmadienio ryte ji iÅ¡važiavo namo. TÄ pačiÄ dienÄ ji jai parašė, kad ji apsiverkė. Tada jai paskambino. D. papasakojo, kad mama pasielgė homofobiÅ¡kai. Pokalbio metu ji verkė, jautėsi įskaudinta. Kiek žino, D. mama paėmė jos telefonÄ ir liepė ant jo užraÅ¡yti jos mamos telefono numerį ir adresÄ , sakė, kad kitaip jai telefono negrÄ Å¾ins. D. adreso nedavė, bet kad mama nurimtų, davė jos mamos numerį. D. jai pasakojo, kad tuo laikotarpiu tarp grįžimo iÅ¡ jos namų ir jos patekimo į globos namus, pas jÄ Ä¯ namus buvo atėjusi draugė J..

D. jai pasakojo, kad ji girdėjo, kaip kitame kambaryje jos mama Å¡neka telefonu, kažkam sako visokias melagystes apie jos Å¡eimÄ . D. nepatiko, tada kilo konfliktas. Kiek atsimena iÅ¡ D. pasakojimo, D. pasakė, kad D. mama nebemeluotų, tad jos mama įėjo į D. kambarį, jame buvo J.. Kiek prisimena, D. sakė, kad jai iÅ¡plėšė megztinį. Atsimena, kad ji jai atsiuntė nuotraukas, kuriose matėsi įbrėžimas ant žando, tačiau neprisimena, ant kurio, taip pat matėsi sužeista lÅ«pa. Nežino, ar tas nuotraukas turi.

D. jai pasakojo, kad į jÄ buvo metami daiktai, taip pat, kiek prisimena, jos mama trenkė jai per veidÄ . Dėl to nėra užtikrinta, nes praėjo daug laiko. Ji, matydama situacijÄ , kad D. bijo bÅ«ti namuose, siÅ«lė pagalbÄ . Pasakė, kad kol negaus leidimo, tol nesikiÅ¡. VienÄ rytÄ atsikėlusi pamatė žinutes nuo D., kad ji nori pagalbos iÅ¡ jos Å¡eimos. Jos mama anonimiÅ¡kai paskambino į vaiko teisių skyrių. Tačiau gavosi, kad tÄ pačiÄ dienÄ D. mama irgi kreipėsi į vaiko teisių skyrių, kad neva D. bėgioja iÅ¡ namų.

Pas D. atvyko vaiko teisių skyriaus specialistai. Kiek suprato, atvyko dėl D. mamos pareiÅ¡kimo. Kai vaiko teisių skyriaus specialistai bendravo su D., pamatė jos sužalotÄ veidÄ , tada ėmėsi atitinkamų veiksmų. Žino, kad ji buvo patalpinta į globos namus. D. mama viso įvykio metu žinojo, kad D. netradicinės orientacijos, visada matė vėliavÄ ir maiÅ¡iukus. Nori papildyti, kad D. tėtis su D. elgiasi gražiai, ja rÅ«pinasi, o mama jai deda laiÅ¡kus. Tuose laiÅ¡kuose jos mama kaltina D., kad ji dėl visko kalta.

Kad ir kaip D. stengiasi nekreipti dėmesio, D. jau pavargo nuo situacijos (1 t., b. l. 149-152). Liudytojas D. P. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus (1 t., b. l. 164-166). IÅ¡ 2021-01-29 Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus praneÅ¡imo matyti, kad 2021-01-28 skyriaus specialistai bendravo su nepilnamete D. P., kuri nurodė, jog adresu (duomenys neskelbtini) jos mama L. P. smurtavo prieÅ¡ jÄ , t. y. griebė nepilnametei už veido, įdrėskė į deÅ¡inį skruostÄ ir nosį, griebė už džemperio ir jį suplėšė (1 t., b. l. 5-9).

IÅ¡ 2021-02-09 BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės informacijos matyti, kad 2021-01-28 11.34 val. buvo užregistruotas privataus fizinio asmens praneÅ¡imas, jog 2021-01-28 skyriaus specialistai, gavę praneÅ¡imÄ , nuvyko į Å¡eimos namus, bendravo su nepilnamete D. P., kuri pasakojo, jog motina L. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), galimai naudojo fizinį smurtÄ jos atžvilgiu. D. P. teigimu, motina L. P. suėmė už džemperio, jį suplėšė, griebė jai už veido, įdrėskė į deÅ¡inį skruostÄ ir nosį (1 t., b. l. 12-14).

IÅ¡ 2021-02-09 BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės informacijos matyti, kad 2021-01-28 19.19 val. buvo užregistruotas M. R. praneÅ¡imas, jog nuvykus nurodytu adresu, asmeniui D. P., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,13 promilės girtumas. Minėtu adresu buvo pats vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojas. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojas praÅ¡o pareigÅ«nų pagalbos įvertinti vyro blaivumÄ . Namuose yra nepilnametė. Laukia vietoje (1 t., b. l. 15-16). IÅ¡ 2021-02-10 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo atlikta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ra, padarytos fotonuotraukos (1 t., b. l. 17-26).

Iš 2021-02-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. P. nustatytos intraodinės kraujosruvos kakle, krūtinėje. Kūno sužalojimai padaryti prieš 6-9 paras iki apžiūros. Tikėtina, kad D. P. nustatyti kūno sužalojimai gali būti nesusiję su užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis. Nustatyti kūno sužalojimai gali būti padaromi kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar galimai lokalaus neigiamo slėgio poveikyje.

Nustatyti kÅ«no sužalojimai padaryti 4 trauminių poveikių metu, kvalifikuotini nežymiu sveikatos sutrikdymu. Individualios žalojančio daikto (-ų) savybės sužalojimuose neužfiksuotos. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizacijÄ , iÅ¡sidėstymÄ tarpusavio atžvilgiu, nustatytų sužalojimų visuma nėra bÅ«dinga griuvimui kontaktuojant su kietu buku pavirÅ¡iumi (1 t., b. l. 72-73). IÅ¡ 2021-02-08 Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2021-01-27 gavo praneÅ¡imÄ apie nepilnametės D.

P. galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ . Skyriaus specialistai atliko informacijos apie gautÄ praneÅ¡imÄ dėl galimo vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimÄ , vertino vaiko situacijÄ . D. P. nustatytas apsaugos poreikis, pagal laikinÄ jį apgyvendinimo aktÄ apgyvendinta Å iaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose. Nuo 2021-02-05 Å¡eimai paskirtas Å iaulių miesto savivaldybės Vaikų globos namų atvejo vadybininkas M. S. ir socialinė darbuotoja T. Z. (1 t., b. l. 77-98). IÅ¡ 2021-03-18 M. M. elektroninio laiÅ¡ko matyti, jog buvo atsiųsta informacija dėl D.

P., apie jos savijautÄ , jos mamos elgesį, D. kreipimÄ si į jos Å¡eimÄ pagalbos (1 t., b. l. 153-159). IÅ¡ 2021-02-10 kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo atlikta policijos pareigÅ«nų „Body“ kamerų vaizdo įrašų apžiÅ«ra (1 t., b. l. 171-173). IÅ¡ 2021-04-13 kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo atlikta M. M. pateiktų garso įrašų apžiÅ«ra (1 t., b. l. 176-181). IÅ¡ 2021-04-01 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D.

P. savanoriÅ¡kai pateikė laiÅ¡kus, gautus iÅ¡ L. P., jai bÅ«nant globos namuose (1 t., b. l. 182-185, 189-198). Teisme nagrinėjant bylÄ , kaltinamoji pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo, paaiÅ¡kindama, kad 2021-01-25 namuose vykusio konflikto metu ji tris ar keturis kartus su ranka, ant kurios buvo laisvai judantis žiedas, trenkė dukrai į veidÄ , po suduotų smÅ«gių pamatė, kad dukters veidas ryÅ¡kiai raudonas, tada išėjo iÅ¡ kambario, pripažino ir tai, kad dėl jos elgesio D.

P. galėjo bÅ«ti padaryti sužalojimai. Dar daugiau, teismo posėdžio metu kaltinamoji pripažino aplinkybes ir dėl tempimo dukrai už plaukų, teigdama, jog dėl Å¡io tempimo kraujo nebuvo, dukra neverkė, tačiau tikriausiai D. P. dėl to tampymo už plaukų galėjo skaudėti. Teismas remiasi tokiais kaltinamosios paaiÅ¡kinimais ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyviÄ tiesÄ dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Be to, tokius L. P. paaiÅ¡kinimus, duotus teisme, patvirtina ir kita bylos medžiaga.

Nukentėjusioji D. P., ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , taip pat patvirtino kilusio konflikto aplinkybes, nurodydama, kad mama jÄ užsipuolė, užsimodama rankomis, paėmusi už džemperio jÄ tampė, suplėšė drabužį, įbrėžė į veidÄ , dėl ko jis buvo raudonas, buvo įbrėžtas žandas, padarytas įbrėžimas virÅ¡ lÅ«pos, tampė už plaukų. Taip pat teigė, kad dėl motinos smurtinių veiksmų ji jautė fizinį skausmÄ , graužė įbrėžimus ant deÅ¡inio žando.

Be to, liudytojais ikiteisminio tyrimo metu apklausti vaiko teisų apsaugos skyriaus specialistai R. A., A. I. taip pat analogiÅ¡kai paaiÅ¡kino aplinkybes, jog D. P. joms pasakojo, kaip motina jai griebė už džemperio ir jį suplėšė, griebė jai už veido, įdrėskė į skruostÄ ir nosį. Kaip nurodė liudytoja A. I., D. P. veide, ant deÅ¡inio skruosto ir nosies matėsi įdrėskimai. Liudytoja M. M. parodė, kad D. jai pasakojo, jog tarp jos ir mamos kilo konfliktas, mama D. iÅ¡plėšė megztinį, trenkė per veidÄ , D. prašė M.

M. Å¡eimos pagalbos, jai nukentėjusioji siuntė nuotraukas, kuriose matėsi įbrėžimas veide, sužeista lÅ«pa. Tiesiogiai įvykį stebėjusi J. K., kuri buvo apklausta kaip liudytoja, taip pat patvirtino, kad D. mama įbrėžė veidÄ , suplėšė džemperį, dėl ko D. P. veide, ant žando, nosies buvo matyti sužalojimai, matėsi Å¡iek tiek kraujo, plovė sužalojimus vandeniu, mano, kad D. P. dėl Å¡ių smurtinių veiksmų skaudėjo. Teismas remiasi Å¡iais nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais, nes jie sutampa tarpusavyje, taip pat atitinka ir kitÄ bylos medžiagÄ â€“ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ , tarnybinius praneÅ¡imus, kitų daiktų, objektų apžiÅ«ros protokolus.

Atsižvelgiant į tai, kad L. P., smurtaudama savo artimo giminaičio – dukters D. P. atžvilgiu, sukėlė jai fizinį skausmÄ , jos kaltė dėl padaryto nusikaltimo visiÅ¡kai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį. Formuluojant kaltinimÄ L. P., buvo nurodyta, kad ji ne tik savo dukrai D. P. sukėlė fizinį skausmÄ , bet ir padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus: intraodines kraujosruvas kakle, krÅ«tinėje. Kaip rodo bylos medžiaga, smurtinius veiksmus savo dukters atžvilgiu kaltinamoji naudojo laikotarpiu nuo 2021-01-25 iki 2021-01-26, tuo tarpu D.

P. teismo medicinos ekspertas apžiÅ«rėjo tik 2021-02-10. IÅ¡ 2021-02-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. P. nustatytos intraodinės kraujosruvos kakle, krÅ«tinėje padarytos prieÅ¡ 6-9 paras iki apžiÅ«ros ir tikėtina, kad D. P. nustatyti kÅ«no sužalojimai gali bÅ«ti nesusiję su užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis. Esant tokioms aplinkybėms, t. y. įvertinus specialisto iÅ¡vadÄ apie nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų padarymo laikÄ , įvertinus pačios nukentėjusiosios parodymus, kad jai mama įbrėžė į veidÄ , buvo įbrėžtas žandas, padarytas įbrėžimas virÅ¡ lÅ«pos, o ant jos kÅ«no sužalojimų padaryta nebuvo, taip pat įvertinus ir aptartus liudytojų R.

A., A. I., M. M. ir J. K. parodymus apie matytus sužalojimus ant nukentėjusiosios veido, tai, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad specialisto nustatyti kÅ«no sužalojimai yra susiję su užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis, L. P. suformuluotas kaltinimas tikslintinas, paÅ¡alinant aplinkybę, kad L. P. padarė nukentėjusiajai D. P. nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus: intraodines kraujosruvas kakle, krÅ«tinėje. Toks kaltinimo patikslinimas nekeičia faktinių esminių bylos aplinkybių, nesunkina kaltinamosios teisinės padėties, todėl yra galimas.

Kaltinamosios L. P. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. Skirdamas kaltinamajai L. P. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, į kaltinamosios kaltės formÄ ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

L. P. nusikalto bÅ«dama neteista (2 t., b. l. 17 ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 18), dirbanti. IÅ¡ byloje pateiktos daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) charakteristikos matyti, kad L. P. apibÅ«dinama kaip paslaugi, tvarkinga, kruopÅ¡ti, sÄ Å¾ininga bendrijos gyventoja (2 t., b. l. 78). Buvusioje darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamoji L. P. charakterizuojama teigiamai, kaip nekonfliktiÅ¡ka, pareiginga, neturinti žalingų įpročių darbuotoja (2 t., b. l. 77). ).

Ä®vertinęs Å¡ias bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas L. P. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skiria sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ su įpareigojimais, kurie padėtų kaltinamajai tinkamai įvertinti savo neteisėtÄ elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Vadovaujantis LR BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Taip pat, teismo nuomone, padedant įgyvendinti bausmės paskirtį, tikslinga L. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes nusikaltimÄ padarė savo Å¡eimos nariui ir artimam giminaičiui - dukrai (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 722 str.).

Kaltinamajai L. P. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Nukentėjusiosios D. P. įgaliota atstovė advokatė N. L. teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad neturtinę žalÄ sudaro dėl sumuÅ¡imo patirtas ne tik fizinis skausmas, bet ir pažeminimas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, pergyvenimai, baimė, iÅ¡gÄ stis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (LR CK 6.249 str. 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška.

Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sÄ lygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti LR CK 6.250 str. 2 d. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių dėl to, kad neteisėti kaltinamosios veiksmai turėjo neigiamÄ poveikį nukentėjusiajai, jos psichinei sveikatai, emocinei bÅ«senai, todėl nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .

Teismas, nustatydamas nukentėjusiajai D. P. neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamosios veiksmų pobÅ«dį – įvykdytas nesunkus nusikaltimas kėsinantis į nukentėjusiosios sveikatÄ , panaudojus fizinį smurtÄ , buvo sukeltas fizinis skausmas, į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamoji L. P. smurtinius veiksmus naudojo savo nepilnametės dukters atžvilgiu, kaltinamosios kaltę – tyčinę formÄ , taip pat įvertina nukentėjusiosios patirtus nepatogumus dėl vykimo pas medicinos specialistÄ , į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ , patirtus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kad smurtinius veiksmus matė ir nukentėjusiosios nepilnametė draugė.

Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ . Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teismas nukentėjusiosios atstovės ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina visa apimtimi, priteisdamas iÅ¡ kaltinamosios 200 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiosios D. P. naudai. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis nustatytas nepažeidžiant LR CK 6.250 straipsnio nuostatų, neprieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijams, yra adekvatus padarytai žalai bei nustatytas laikantis teismų praktikos analogiÅ¡kose bylose.

Nagrinėjant bylÄ , kaltinamajai L. P. buvo skirti gynėjai advokatai P. S. ir V. M.. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-06-03 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurios matyti, kad už L. P. suteiktÄ teisinę pagalbÄ antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 225,32 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį (duomenų apie turimÄ turtÄ byloje nėra), kaip teigė kaltinamoji, ji tik neseniai įsidarbino, be to, iÅ¡ byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), registruotas D.

P., gim. (duomenys neskelbtini), vardu ir nekilnojamam daiktui įregistruota hipoteka nuo 2006-12-07 (2 t., b. l. 74-75), į tai, kad gynėjÄ skyrė teismas, nes gynėjo dalyvavimas byloje buvo bÅ«tinas, nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ jos nėra priteistinos. Nagrinėjant bylÄ , nukentėjusiajai D. P. buvo skirta atstovė advokatė N. L.. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-05-27 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurios matyti, kad už D.

P. suteiktÄ teisinę pagalbÄ antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 306,00 Eur. LR BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, spęsdamas klausimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo, atsižvelgia į kaltinamosios turtinę padėtį (duomenų apie turimÄ turtÄ byloje nėra), į tai, kad nukentėjusiajai teisinė pagalba buvo bÅ«tina.

Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos už nukentėjusiajai suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ kaltinamosios nepriteisintos. Daiktiniai įrodymai – 5 vnt. kompaktinių plokÅ¡telių, esančių pakete Nr. 1, prisegtame prie 1 tomo bylos galinio virÅ¡elio, paliktini saugoti prie bylos medžiagos. Daiktiniai įrodymai – 6 vnt. laiÅ¡kų, L. P. raÅ¡ytų D. P., esančių pakete Nr. 2, prisegtame prie 1 tomo bylos galinio virÅ¡elio, paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., n u s p r e n d ž i a : L. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Â Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti laisvės apribojimÄ 9 (devyniems) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant dirbti arba bÅ«ti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintÄ bausmę L. P. nustatyti laisvės apribojimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant dirbti arba bÅ«ti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, L.

P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant jÄ per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kaltinamajai L. P. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Nukentėjusiosios D. P. įgaliotos atstovės advokatės pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 200 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ kaltinamosios L.

P. priteisti nukentėjusiajai D. P. atlyginti 200 Eur sumÄ . Proceso iÅ¡laidų už kaltinamajai L. P. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ dėl advokato dalyvavimo byloje iÅ¡ kaltinamosios nepriteisti. Proceso iÅ¡laidų už nukentėjusiajai D. P. suteiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ kaltinamosios L. P. nepriteisti. Daiktinius įrodymus – 5 vnt. kompaktinių plokÅ¡telių, esančių pakete Nr. 1, prisegtame prie 1 tomo bylos galinio virÅ¡elio, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Daiktinius įrodymus – 6 vnt. laiÅ¡kų, L. P. raÅ¡ytų D. P., esančių pakete Nr. 2, prisegtame prie 1 tomo bylos galinio virÅ¡elio, palikti saugoti prie bylos medžiagos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėja Ilona Jakubėnienė