2023-09-13 Nr. AB-16214-3-61-3-07390-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-477-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07390-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja V. C. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2023 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 23S72640 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 29 d. nutartimi netenkino prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad nors teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, ji gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatatymo (toliau – ir ABTĮ)) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Pareiškėja, prašydama atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodė, kad ginčijamas Sprendimas jai įteiktas 2023 m. birželio 12 d., tačiau valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantiems atstovams ir pareiškėjai per 14 dienų terminą dėl tam tikrų susiklosčiusių objektyvių aplinkybių nepavyko susisiekti ir suderinti skundo motyvų ir argumentų, todėl vertino, kad terminas skundui paduoti yra praleistas ne dėl pareiškėjos kaltės ir prašė jį atnaujinti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja su ginčijamu Sprendimu susipažino 2023 m. birželio 12 d., o į teismą kreipėsi 2023 m. birželio 27 d. (teisme skundas užregistruotas 2023 m. birželio 28 d.), t. y. jau pasibaigus 14 dienų skundo padavimo terminui.

Teismas pažymėjo, kad skunde nurodomos aplinkybės, jog pareiškėjai ir jos atstovams dėl tam tikrų susiklosčiusių objektyvių aplinkybių nepavyko susisiekti ir suderinti skundo motyvų ir argumentų, yra abstraktaus pobūdžio ir nėra aišku, kas konkrečiai sutrukdė suderinti pozicijas ir skundą pateikti laiku. Teismas vertino, kad vien bendro pobūdžio teiginys, nurodant, jog objektyvios aplinkybės egzistavo, ir teigiant, kad terminas praleistas ne dėl pareiškėjos kaltės, tačiau šių aplinkybių neįvardijant, nepaaiškinant, kaip konkrečiai jos (ne)buvo nulemtos pareiškėjos bei nepridedant teiginius patvirtinančių įrodymų, negali būti pagrindu atnaujinti terminą.

Teismas sprendė, kad pareiškėja praleido terminą paduoti skundą dėl Departamento Sprendimo ir nėra pagrindo jį atnaujinti, todėl skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartį ir priimti pareiškėjos skundą.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino visų byloje susiklosčiusių aplinkybių bei visiškai formaliai ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Pareiškėja teigia, kad svarbių priežasčių, dėl kurių terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas, sąrašas ABTĮ nėra numatytas. Paprastai administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties, jei termino praleidimas buvo nulemtas nuo asmens valios nepriklausiusių aplinkybių. Atsižvelgiant į užsieniečių išimtinę specifinę situaciją, suponuotą jų teisių įgyvendinimo realiomis galimybėmis tik per advokatą, užkertant kelią prieglobsčio prašytojui skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą, būtų paneigta prieglobsčio prašytojo teisė į apeliaciją, o tai nedera su konstituciniais teisės į teismą imperatyvais. Nurodytos pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

Pareiškėja pažymi, kad Departamento Sprendimas jai buvo įteiktas 2023 m. birželio 12 d. Atsižvelgiant į tai, kad skundas dėl Departamento sprendimo turėjo būti paduotas per 14 dienų, skundo padavimo terminas suėjo 2023 m. birželio 26 d. Pareiškėjos atstovams parengus skundą dėl Departamento Sprendimo, skundo motyvus bei poziciją buvo reikalinga suderinti su pareiškėja. Pareiškėja teigia, kad jos atstovai 2023 m. birželio 23 ir 26 dienomis bandė su ja susisiekti Departamento nurodytais kontaktais, tačiau nesėkmingai. Pareiškėjos atstovams pavykus susisiekti su pareiškėja, skundas dėl Departamento sprendimo pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2023 m. birželio 27 d., t. y. iš esmės praleidus skundo padavimo terminą 1 dieną. Pareiškėjos vertinimu, aplinkybė, jog ji teisės aktuose nustatytą terminą praleido 1 dieną ir net ne dėl savo kaltės, negali eliminuoti galimybės jai apskųsti Departamento Sprendimą. Pareiškėjos vertinimu, nėra galima tokia situacija, kuomet nežymiai praleidus skundo padavimo terminą, yra užkertamas kelias apskųsti jos atžvilgiu priimtą Sprendimą.

Pareiškėja akcentuoja, kad paprastai administraciniai teismai analogiškose situacijose termino skundui paduoti praleidimo priežastis laiko svarbiomis ir šį terminą atnaujina. Taigi skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, tokiu būdu eliminuodamas galimybę skųsti Departamento Sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, be kita ko, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Pareiškėja skunde nurodo, kad jos atstovai bandė su ja susisiekti, tačiau nesėkmingai, todėl ir buvo praleistas skundo padavimo terminas. Nors skunde ir nurodoma, kad terminas buvo praleistas ne dėl pareiškėjos kaltės, tačiau jokių pateisinamų aplinkybių atskirajame skunde nėra nurodyta, t. y., kas turėjo įtakos tam, jog pareiškėja nesugebėjo per 14 dienų susiderinti poziciją su savo atstovais.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos prašyme nurodytos priežastys dėl negalėjimo susisiekti tarp advokato ir pareiškėjos nėra laikomos objektyvios, nuo pareiškėjos valios nepriklausančios priežastys, lėmusios skundo padavimo termino praleidimą. Pažymi, kad teisinės paslaugos užsieniečiams yra užsakomos nustatyta tvarka. Departamento duomenimis, 2023 m. birželio 12 d. pareiškėja buvo informuota apie jos atžvilgiu priimtą Departamento Sprendimą, ji pageidavo Sprendimą skųsti, todėl jai buvo užsakytos teisinės paslaugos. Taigi akivaizdu, kad tiek pareiškėja galėjo susisiekti su ja atstovaujančiu advokatu, tiek advokatas galėjo pateikti pareiškėjai visą reikiamą informaciją, tačiau elgdamasi neapdairiai praleido nustatytą Sprendimo apskundimo terminą.

Atsakovas akcentuoja, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Aplinkybės, kad pareiškėja nesupranta Lietuvos teisinės sistemos, nemoka valstybinės kalbos šiuo atveju nėra laikomos svarbiomis sprendžiant dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo. Tokią išvadą lemia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymų nuostatų suvokimas paprastai patys savaime nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių.

Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principu, pagrįstai nustatė, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, jog ji praleido skundo padavimo terminą dėl objektyvių ir nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti dėl to, kad praleistas jo padavimo terminas ir šis terminas neatnaujintinas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016, ir kt.).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, gali būti paduotas atitinkamam administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, išskyrus šiame Įstatyme numatytus atvejus. Pagal UTPĮ 138 straipsnio 1 dalį, užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. <...> (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Departamento Sprendimas priimtas 2023 m. gegužės 22 d., pareiškėja su Sprendimu susipažino 2023 m. birželio 12 d. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja praleido terminą skundui dėl Departamento Sprendimo paduoti. Prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėja grindžia tuo, kad pareiškėjos atstovams parengus skundą dėl Departamento Sprendimo, skundo motyvus bei poziciją buvo reikalinga suderinti su pareiškėja, tačiau atstovams nepavyko su ja susisiekti Departamento nurodytais jos kontaktais. Pareiškėjos atstovams pavykus susisiekti su pareiškėja, skundas dėl Departamento Sprendimo pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2023 m. birželio 27 d., t. y. iš esmės praleidus skundo padavimo terminą 1 dieną. Pareiškėjos vertinimu, aplinkybė, jog ji teisės aktuose nustatytą terminą praleido 1 dieną ir net ne dėl savo kaltės, negali eliminuoti galimybės jai apskųsti Departamento Sprendimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022).

Atkreiptinas dėmesys, jog teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai).

Nagrinėjamu atveju itin svarbi yra aplinkybė, jog pareiškėja siekia apskųsti Departamento Sprendimą, kuris yra priimtas pareiškėjos – užsienietės prieglobsčio byloje, todėl turi būti atsižvelgiama į realią pareiškėjos, kaip užsienietės, padėtį bei jos realias galimybes įgyvendinti fundamentalią teisę į teismą, t. y. paduoti skundą dėl jai nepalankaus Departamento Sprendimo.

Atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjos galimybė įgyvendinti teisę į teismą iš esmės priklauso nuo Departamento (teisinių paslaugų užsakovo) ir pareiškėjo atstovo (teisinių paslaugų tiekėjo) veiksmų, be to, atstovui parengus skundą, jis turėjo būti suderintas su pareiškėja, su kuria jos atstovams pavyko susisiekti tik 2023 m. birželio 26 d., t. y. paskutinę termino paduoti skundą dieną, skundas teismui paduotas praleidus tik vieną dieną, teisėjų kolegija vertina, kad terminą skundui paduoti pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas jį atnaujinti.

Šiuo atveju nenustatytos aplinkybės, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, priešingai, operatyviai siekė savo galbūt pažeistų teisių gynimo, skundą teismui padavė per itin protingą terminą, t. y. kitą dieną po termino skundui paduoti pabaigos. Todėl aplinkybė, kad pareiškėja su Sprendimu supažindinta 2023 m. birželio 12 d. ir teisinės paslaugos jai buvo užsakytos ir ji galėjo susisiekti su ja atstovaujančiu advokatu, savaime negali būti vertinamos kaip eliminuojančios pareiškėjos teisę pasinaudoti teismine gynyba.

Pažymėtina, kad formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste būtų pažeista asmens teisė kreiptis dėl teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas. Be to, formalus įstatymo normų taikymas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo principui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-656-556/2021, 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-98-442/2021; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022 ir kt.).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tenkinamas, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. C. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti pareiškėjai V. C. terminą skundui paduoti ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis