2018-10-03 Nr. AB-17268-3-61-3-00758-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1797-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00758-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. N. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad, nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. kovo 6 d. jam būnat Lukiškių TI-K, dėl netinkamai atitverto sanitarinio mazgo ir netinkamai įrengtų dušų buvo pažeidžiamas jo privatumas. Kamerose nėra kur persirengti apatinius drabužius, persirenginėjant duše ar tualete yra stebimas kitų kalinių ir pareigūnų. Dėl šių aplinkybių patyrė neturtinę žalą. Ne kartą teko kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančiųjų įstaigoje skaičiaus, nes į Lukiškių TI-K asmenys pristatomi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teismuose, todėl jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

Kamerų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, kamerose yra reikalingi baldai, inventorius. Pagal poreikį kamerų gultus ir inventorių gamina ir remontuoja nuteistieji, palikti ūkio darbams atlikti. Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Asmens privatumui užtikrinti sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros ploto atskiriamas užuolaida arba sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis.

Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes tikslu užtikrinti asmenų nuolatinę elgesio kontrolę, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą. Teisės aktai nenustato, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše. Dušo patalpose yra įrengtos pertvaros, kurių aukštis yra 1,6 metro (0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 metro. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nekonkretus. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.

Pareiškėjo reikalavimas traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti iš valstybės. Konkrečiu atveju nėra būtinos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos - neteisėtų veiksmų.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo R. N. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, nurodė, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą gali būti tenkinamas tik nustačius Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

7. Dėl privatumo naudojantis tualetu neužtikrinimo, pareiškėjo stebėjimo jam persirengiant teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovo atsiliepime nurodyta, kad sanitarinis mazgas Lukiškių TI-K kamerose nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo aspektu laikomasi pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas. Todėl vertino, jog aplinkybė, kad pareiškėjas naudojosi tualetu, kuris nebuvo tinkamai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, ne tik ribojo jo privatumą, bet ir galėjo sukelti tam tikrų nepatogumų.

8. Dėl dušų įrengimo teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 76:2010) 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2010 m. kovo 4 d. įsakymu „Dėl Lukiškių TI-K laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmais šiuo aspektu pareiškėjo teisės nepažeidė. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 metro, plotis - 1,2 metro. Teismas neturėjo pagrindo abejoti pateiktais Lukiškių TI-K duomenimis. Taip pat atkreipė dėmesį, kad teisės aktai nenumato pareigos dušuose įrengti uždarų kabinų, todėl pareiškėjo teiginius dėl privatumo pažeidimo naudojantis dušu atmetė kaip nepagrįstus.

9. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima įvertinti prašoma priteisti 600 Eur suma. Pabrėžė, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

10. Teismas, įvertinęs Lukiškių TI-K padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo (sanitarinio mazgo neatskyrimas) pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjui.

III. 11. Pareiškėjas R. N. apeliaciniu skundu prašo pakeisti arba panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

12. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 ir 80 straipsnių nuostatas. Teismas, pripažindamas, kad teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija, veikė šališkai, sprendimą priėmusi teisėja yra nusiteikusi prieš pareiškėją. Teismo nustatyta satisfakcija neatlygina nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. kovo 6 d., t. y. už 25 dienas, patirtos neturtinės žalos. Aplinkybę, kad ne kartą dėl privatumo neužtikrinimo kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ir Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) patvirtina šių įstaigų 2017 m. sausio 12 d. ir 2017 m. vasario 22 d. atsakymai. Tačiau ir po skundu pateikimo sąlygos nebuvo gerinamos, buvo sąmoningai kankinamas. Teismas, nekonstatuodamas privatumo naudojantis dušu pažeidimo, neatsižvelgė į tai, kad dušo patalpose šluostantis arba nusirengiant buvo stebimas kito šalia esančio nuteistojo ir pareigūnų, kurie nevaržomai gali stebėti duše esančius asmenys pro dušo patalpos durų pakeliamus langelius. Nagrinėjamu atveju nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015 nustatytu neturtinės žalos dydžiu.

13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nekonkretūs. Pareiškėjo nurodomas neturtinės žalos dydis nėra pagrįstas įrodymais. Pareiškėjas nedetalizuoja, kuo būtent pasireiškė jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių šiai žalai pagrįsti. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog skunde minimos sąlygos tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir sukėlė jam neigiamas pasekmes. Konkrečiu atveju nėra Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų kaip būtinos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos. Teismas tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, todėl teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, dėl ko nėra teisinio pagrindo jį naikinti. Pareiškėjo skundo reikalavimas yra nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo), neužtikrinus jam privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, atlyginimo.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas naudojosi tualetu, kuris nebuvo tinkamai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, o tai ribojo jo privatumą ir galėjo sukelti tam tikrų nepatogumų. Vertino, kad konkrečiu atveju pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjui. Atsižvelgdamas į tai, kad teisės aktai nenumato pareigos dušuose įrengti uždarų kabinų, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo teiginius dėl privatumo pažeidimo naudojantis dušu atmetė kaip nepagrįstus.

17. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė pareiškėjas, o apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant ABTĮ 56 ir 80 straipsnių nuostatas, yra priimtas šališko teismo. Jo pažeistų teisių pažeidimo pripažinimas nėra pakankama satisfakcija patirtai neturtinei žalai atlyginti, neturtinė žala turi būti atlyginta pinigine išraiška. Teismas, nekonstatuodamas privatumo naudojantis dušu pažeidimo, neatsižvelgė į tai, kad dušo patalpose pareiškėjas buvo stebimas kito šalia esančio nuteistojo ir pareigūnų, kurie nevaržomai gali stebėti duše esančius asmenys pro dušo patalpos durų pakeliamus langelius.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant ABTĮ 56 ir 80 straipsnių nuostatas, t. y. pareiškėjas mano, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles bei nevisapusiškai, neobjektyviai ištyrus bylos aplinkybes. Taip pat nurodo, kad teismo sprendimas yra šališkas. Šie pareiškėjo argumentai yra abstraktūs ir deklaratyvūs: kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo, pareiškėjas teismo nešališkumą iš esmės siejo su jį netenkinančiu teismo sprendimu, priimtu įvertinus byloje esančius įrodymus. Tačiau pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies nuostatas, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma, todėl vien tik tai, kad teismas nekonstatavo buvus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nepatvirtina, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą ir nešališką teismą. Be to, iš skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmetamas. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, negali būti pagrindas išvadai dėl sprendimo neobjektyvumo.

20. Teisėjų kolegija pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą K. prieš Lenkiją; 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą ir kt.).

21. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kalint Lukiškių TI-K nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. kovo 6 d. pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis tualetu.

23. EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimą byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Glotovprieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).

24. Atsižvelgiant į atsakovo atstovo atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad sanitarinis mazgas Lukiškių TI-K kamerose nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio bei vadovaujantis nurodyta EŽTT praktika, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis tualetu pažeidimą.

25. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje teismas nenustatė pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis dušu pažeidimo.

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, jog Lukiškių TI-K dušo patalpose įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros neužtikrina pareiškėjui privatumo naudojantis dušu (žr. 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018). Atsižvelgiant į atsakovo atstovo atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros, kurių aukštis yra 1,6 metro (tame tarpe – 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 metro, yra pagrindas konstatuoti pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis dušu pažeidimą.

27. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, jog jo privatumas, jam dušo patalpose šluostantis arba nusirengiant buvo ribojamas pareigūnams jį stebint per duryse įrengtą stebėjimo langą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog, vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 81 punktu, viena iš vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra būtent pareigūnų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Tuo tikslu net ir Lukiškių TI-K dušo patalpoje, esančioje priežiūros poste, įrengtas stebėjimo langas. Teismas akcentavo, kad vadovaujantis nurodyta instrukcija, tam tikri kalinamųjų ir suimtųjų privatumo apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai yra neišvengiami, tačiau ši instrukcijos nuostata turi būti vertinama neatsiejamai nuo asmens teisės į privatumą, orumą ir garbę. Asmens buvimams duše, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iš dalies uždengti dušo užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumą (žr. 2018 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-279-662/2018). Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K nepateikė įrodymų ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas priklausytų didelei rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimą, savęs žalojimą, bandymą nusižudyti ir pan., dėl ko stebėjimas būtų būtinas ir pateisinamas.

28. Byloje nėra duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti dušu buvo užtikrinta, nepaisant to fakto, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko formalius teisės aktų reikalavimus. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai, sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog dušo kabinos buvo įrengtos taip, kad pareiškėjas galėjo privačiai pasinaudoti juo ir nepatirti nepatogumų, susijusių su privatumo stoka, todėl konstatuoja, jog CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal EŽTT praktiką privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas, gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), kt.). Vertinant neturtinės žalos atlyginimo būdą ir dydį, akcentuotina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniais mazgais sudaro pagrindą spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1644-520/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje konstatuotų pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, trukmę (25 dienos) į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, gyvenimo lygį ir kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma laikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

31. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimas, konstatavus pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimus, keičiamas priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl ginčo laikotarpiu neužtikrinto pakankamo privatumo naudojantis sanitariniais mazgais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti R. N. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė