33b92799-95cd-4bef-8ec2-2bfc911e5c0c · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Edita Lapinskienė Baudž. byla Nr. 1A-167-174/2015 Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01797-2013-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.4.8.2.; 1.2.5.4.; 1.1.8.1.; 2.1.15.1.2.                                                                   (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS n u t a r t i sLietuvos respublikos vardu 2015 m. gegužės 7 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,teisėjų Aurelijos Sadauskaitės, Zigmo Pociaus,sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,dalyvaujant prokurorei G.

S.,nuteistajam E. G.,nuteistojo gynėjai advokatei Daivai Rocevičienei,nukentėjusiajai D. D.,nukentėjusiosios atstovei advokatei Audronei Matiukienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės D. D. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams;pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant E. G. bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Darbo biržoje, uždraudžiant jam lankytis nukentėjusiosios D.

D. gyvenamojoje vietoje.Vadovaujantis BK 722 straipsniu, E. G. įpareigotas vienerius metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme bÅ«tas laikas nuo 2013 m. lapkričio 10 d. iki 2013 m. lapkričio 11 d. (viena para), vienÄ areÅ¡to parÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.Nuosprendžiu priteista iÅ¡ E. G. nukentėjusiajai D.

D. 648,42 Lt (187,79 Eur) turtinės ir 2 000 Lt (579,24 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: E. G. nuteistas už tai, kad grasino nužudyti žmogų, be to, muÅ¡damas sukėlė Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ , nežymiai sutrikdydamas sveikatÄ , t. y. jis 2013 m. lapkričio 9 d. dienos metu, tiksliai nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti D. D., su kuria kartu gyveno neįregistravęs santuokos, sakydamas, kad „ji ruoÅ¡tųsi mirčiai, nes jÄ nužudys, pats nusižudys“.

Po to E. G., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2013 m. lapkričio 10 d., apie 02.12 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), suėmęs rankomis nukentėjusiajai D. D. už kaklo, jį spaudė, keletÄ kartų rankų kumščiais sudavė į veidÄ bei iÅ¡ diržo riÅ¡o kilpÄ , taip demonstruodamas, jog jÄ pasmaugs, bei rankoje laikė vienkartinį peiliukÄ , kuriuo D. D. grasino sužaloti jos veidÄ . Tokiu bÅ«du E. G. padarė nukentėjusiajai D. D. Å¡iuos sužalojimus: dvi smulkias poodines kraujosruvas kaklo deÅ¡inėje pusėje, galvos sukamojo raumens projekcijos srityje, dvi smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas deÅ¡inėje pažandėje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvÄ veide deÅ¡inio apatinio žandikaulio kampo projekcijos srityje, vienÄ smulkiÄ apvalios formos poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inio dilbio virÅ¡utinio trečdalio užpakaliniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inės plaÅ¡takos užpakaliniame pavirÅ¡iuje tarp IV ir V delnakaulių smulkiÄ apvalios formos poodinę kraujosruvÄ , deÅ¡inio dilbio vidurinio trečdalio priekiniame pavirÅ¡iuje, vienÄ smulkiÄ apvalios formos poodinę kraujosruvÄ , kairės plaÅ¡takos III pirÅ¡to vidurinės falangos užpakaliniame pavirÅ¡iuje, skerso brÅ«kÅ¡nio formos pavirÅ¡inį odos nubrozdinimÄ -nudrėskimÄ , kairio dilbio virÅ¡utinio trečdalio užpakalinio pavirÅ¡iaus vidinėje pusėje tris puslankiu, atviru į viršų ir į iÅ¡orę, iÅ¡sidėsčiusias smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas, tai sukėlė nukentėjusiajai D.

D. nežymų sveikatos sutrikdymÄ bei sudarė pagrindo manyti, jog grasinimas nužudyti bus įvykdytas.Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė D. D. praÅ¡o pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendį, paskiriant nuteistajam E. G. laisvės atėmimo bausmę, o jai priteistÄ neturtinę žalÄ padidinant iki 50 000 Lt (14 481 Eur).Apeliantės teigimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per Å¡velni. D. D. pažymi, kad E. G. elgesys yra visiÅ¡kai neprognozuojamas, jis yra pavojingas ne tik jai, bet ir visuomenei.

D. D. nuomone, teismas, skirdamas nuteistajam tokiÄ Å¡velniÄ bausmę, neatsižvelgė į jos bÅ«senÄ , neįvertino aplinkybės, kad tol, kol jis yra laisvėje, jai gresia reali grėsmė „bÅ«ti parduotai į vergijÄ galbÅ«t net per trečiuosius asmenis“. Todėl, kol jo laisvė nebus apribota, ji nesijaus saugi.Be to, D. D. teigimu, jai priteista neturtinė žala sumažinta be motyvuoto pagrindo. Teismas neįvertino jos emocinės bÅ«senos – nuolatinės baimės dėl grasinimų, kurie tęsėsi ne vienÄ dienÄ .

Per visÄ tÄ laikotarpį, kol ji kentėjo E. G. nusikalstamÄ elgesį, jai teko gydytis nuolatinius galvos bei kitus neuralginius skausmus, kurie atsirado bÅ«tent dėl nuolatinės psichologinės įtampos. Jos viltys, kad galės reabilituoti sveikatÄ , kai jai bus priteista jos praÅ¡oma neturtinė žala – 50 000 litų (14 481 Eur) liko neįgyvendinta, nes teismas be jokio pagrindo sumažino praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ . Taip pat ji tikėjo, kad turės galimybę pasirinkti kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , kuri nebÅ«tų žinoma nuteistajam.

VisÄ savo gyvenimÄ , t. y. 40 metų, ji pragyveno Klaipėdoje ir iÅ¡vykti turėjo tik dėl kaltinamojo, kuris sugadino jai visÄ gyvenimÄ , smurtinių veiksmų. Nukentėjusiosios nuomone, jos praÅ¡oma neturtinė žala atitiko padarytos neturtinės žalos mastÄ ir turėjo bÅ«ti priteista visa apimtimi, priteisiant jai 50 000 Lt (14 481 Eur).Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė D. D. bei jos atstovė advokatė A. Matiukienė praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.Prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistasis E. G. ir jo gynėja advokatė D.

R. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės D. D. apeliacinis skundas atmestinas.Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės D. D. apeliacinio skundo teiginiai, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė yra per Å¡velni ir neadekvati jo padarytai veikai, atmestini kaip nepagrįsti.E. G. Å¡ioje byloje nuteistas už dviejų nesunkių tyčinių nusikaltimų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ galutinė subendrinta vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Darbo biržoje, vienerius metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei uždraudžiant lankytis nukentėjusiosios D.

D. gyvenamojoje vietoje.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. G., įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Teismas, parinkdamas E. G. skirtinos bausmės rūšį bei dydį, t. y. paskirdamas jam už atskirus tyčinius nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, laisvės apribojimo bausmes, paskiriant jam atitinkamus įpareigojimus bei uždrausdamas nuteistajam lankytis nukentėjusiosios D. D. gyvenamojoje vietoje, ir baudžiamojo poveikio priemonę – vienerius metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų bei jos asmenybės pavojingumÄ , taip pat įvertino kitas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad Å¡is teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti du nesunkÅ«s tyčiniai nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis), į E. G. kaltės formÄ ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytÄ jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, jog nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir E. G. asmenybę, t. y. kad jis nusikalto bÅ«damas anksčiau neteistas, tačiau nusikalto prieÅ¡ fiziÅ¡kai silpnesnį asmenį – moterį, pavartodamas prieÅ¡ jÄ ne tik fizinį smurtÄ , bet ir grasindamas nužudyti. Ä®vertinęs paminėtas nuteistÄ jį E. G. apibÅ«dinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskiriant jai su realiu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – laisvės apribojimÄ , paskiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę – vienerius metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.Apeliantė deklaratyviai teigia, kad tol, kol nuteistojo E. G. laisvė neapribota, ji nesijaus saugi, nes, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, teismas, paskirdamas nuteistajam laisvės apribojimo bausmę, be kita ko, uždraudė jam lankytis nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam E. G. paskirta bausmė yra teisinga bei atitinka tiek nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, tiek jo asmenybę.

Skundžiamame nuosprendyje teismas motyvuotai ir iÅ¡samiai iÅ¡dėstė bei įvertino kiekvienÄ nustatytÄ aplinkybę tiek atskirai, tiek ir jų bendrÄ visumÄ , neliko neįvertintos nuteistojo bausmei individualizuoti reikÅ¡mingos aplinkybės. Todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad aptartų aplinkybių visuma suteikė pagrindÄ pirmosios instancijos teismui E. G. už nusikaltimų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ skirti laisvės apribojimo bausmes, paskiriant jam atitinkamus įpareigojimus bei uždraudžiant nuteistajam lankytis nukentėjusiosios D.

D. gyvenamojoje vietoje, ir baudžiamojo poveikio priemonę – vienerius metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Keisti skundžiamÄ nuosprendžio dalį dėl nuteistajam E. G. paskirtos bausmės nukentėjusiosios D. D. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Dėl neturtinės žalos dydžioPagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ .

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).Nukentėjusioji D. D. Å¡ioje baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ E. G. 50 000 Lt dydžio neturtinę žalÄ (t. 1, b. l. 171–173). PareikÅ¡tame civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo E. G. nusikalstamų veiksmų ji patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, labai ilgÄ laikÄ ji buvo nedarbinga bei iki Å¡iol jaučia didelę baimę, nes buvo labai iÅ¡gÄ sdinta ir neteko ramybės, dėl pablogėjusios sveikatos teko lankytis pas gydytojus ir pirkti vaistus.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad nukentėjusiojo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrindas tenkinti iÅ¡ dalies ir praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ â€“ 50 000 Lt – sumažino iki 2 000 Lt (579,24 Eur).

Priimdamas sprendimÄ sumažinti priteistinos iÅ¡ kaltininko E. G. nukentėjusiajai D. D. neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, įpareigojančia teismÄ nustatyti nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, laikantis CK nuostatų ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismo sprendimas priteisti D.

D. 2 000 Lt (579,24 Eur) neturtinės žalos atlyginimo yra teisingas.Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ .

CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai.Pažymėtina, kad vertinamieji teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iÅ¡ dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymÄ .

Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (LR CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Reikalaudamas atlyginti neturtinę žalÄ , asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iÅ¡ to ar gauti finansinę naudÄ , todėl piniginės kompensacijos dydis neturtinei žalai atlyginti turi bÅ«ti adekvatus iÅ¡kilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika.Kartu pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už nukentėjusiojo asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ bei kitus neigiamus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus nustatymas. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose bÅ«na skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi.

Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, bÅ«na skirtingas.Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis E. G. kaltinime nurodu laiku pavartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ D. D., su kuria tuo metu jis kartu gyveno ir ruošėsi tuoktis, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bei grasino nukentėjusiÄ jÄ nužudyti.Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nuteistasis neapskundė.

Esant tokiai situacijai svarbiÄ reikÅ¡mę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingÄ kompensacijÄ už patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iÅ¡ jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis bÅ«tų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti.

Kad ir kokie sunkÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios.Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus dvasiniams iÅ¡gyvenimams, emocinei bÅ«senai.

Specialisto išvadoje Nr. G 2476/13(03) (t. 1, b. l. 19–20) konstatuota, jog D. D. buvo padaryti šie sužalojimai: dvi smulkios juostų formos viena šalia kitos išsidėsčiusios poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje pusėje galvos sukamojo raumens projekcijos srityje, dvi smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos dešinėje pažandėje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva veide dešinio apatinio žandikaulio kampo projekcijos srityje, viena smulki apvalios formos poodinė kraujosruva dešinio dilbio viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje tarp IV ir V delnikaulių smulki apvalios formos poodinė kraujosruva, dešinio dilbio vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje viena smulki apvalios formos poodinė kraujosruva, kairės plaštakos III piršto vidurinės falangos užpakaliniame paviršiuje skerso brūkšnio formos paviršinis odos nubrozdinimas – nudrėskimas, kairio dilbio viršutinio trečdalio užpakalinio paviršiaus vidinėje pusėje trys puslankiu, atviru į viršų ir į išorę, išsidėsčiusios smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos.

Smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos atsirado tiesiogiai spaudžiamuoju bÅ«du kontaktuojant su kietais smulkiais bukais ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais, tikėtina, spaudžiant rankų pirÅ¡tais, smulkių juostų formos poodinės kraujosruvos kakle atsirado trauminiu slystamuoju bÅ«du tiesiogiai kontaktavus su kietais smulkiais bukais ar bukabriauniais vienas Å¡alia kito esančiais daiktais, skerso brÅ«kÅ¡nio formos pavirÅ¡inis odos nubrozdinimas – nudrėskimas kairės plaÅ¡takos III pirÅ¡to vidurinės falangos užpakaliniame pavirÅ¡iuje atsirado tiesiogiai kontaktavus su kietu smulkiu bukabriauniu daiktu.

Nustatyta, jog sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto.Nukentėjusioji nurodė, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų jis patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus bei stresÄ , po įvykio teko lankytis pas gydytojus ir gydytis nuolatinius galvos bei kitus neuralginius skausmus, kurie atsirado bÅ«tent dėl nuolatinės psichologinės įtampos dėl grasinimų, kurie tęsėsi ne vienÄ dienÄ , kuriÄ jaučia iki Å¡iol. Neabejotina, kad dėl nuteistojo E. G. smurtinių veiksmų bei grasinimų nukentėjusioji D.

D. patyrė fizinį skausmÄ bei didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų sužalojimų bei nuolatinių grasinimų nužudyti D. D. gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo ir yra žymiai pablogėjusi dėl skausmo, sutrikusios psichologinės bÅ«klės, gydymosi Å¡alinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Kita vertus, duomenų, kad D. D. dėl patirtų sužalojimų patyrė tokias ilgalaikes pasekmes, kurios turėtų lemiamÄ Ä¯takÄ nukentėjusiosios kasdienei veiklai, Å¡eiminiams santykiams, dėl kurių iÅ¡ esmės bÅ«tų pasikeitęs ar pablogėjęs jos gyvenimo bÅ«das, taip pat, kad ateityje bus reikalingas gydymas, byloje nepateikta.

Atsižvelgdamas į tai, kartu į nukentėjusiosios amžių, socialinę bei gyvenimiÅ¡kÄ patirtį bei į tai, kad D. D. bendras gyvenimas su E. G. truko vos kelis mėnesius, teismas pagrįstai sumažino praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį. Vertinant nustatytas aplinkybes ir analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose formuojamÄ teismų praktikÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas nukentėjusiajai D. D. 2 000 Lt (579,24 Eur) neturtinės žalos atlyginimo dydis yra teisingas, atitinka teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus.Atsižvelgiant į visumÄ iÅ¡dėstytų aplinkybių, darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydis buvo nustatytas tinkamai, nustatyta 2 000 Lt (579,24 Eur) piniginė kompensacija Å¡iuo atveju atitinka padarytų veikų pavojingumÄ , nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumÄ ir pobÅ«dį.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį Å¡ioje byloje, nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir teismų praktikos Å¡ios kategorijos bylose, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, teisingai įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus ir tinkamai nustatė D. D. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį. PrieÅ¡ingai apeliantės tvirtinimui, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visų reikÅ¡mingų piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymui aplinkybių visumÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiajai apylinkės teismo priteistas neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumÄ , nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas, todėl nėra pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės D.

D. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                                 Violeta Miliuvienė Teisėjai                                                                                                                               Aurelija Sadauskaitė                                                                                                                                             Zigmas Pocius