2021-11-03 Nr. AB-23031-3-64-3-00631-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-632-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00631-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Palangos miesto rinkliavų centro prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Talša“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Palangos miesto rinkliavų centras su prašymu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Talša“ priteisti 616,3 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) skolos, susidariusios už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

2. Palangos miesto rinkliavų centras paaiškino, kad Palangos miesto savivaldybės taryba (toliau – Taryba), įgyvendindama savarankiškas savivaldybės funkcijas atliekų tvarkymo srityje, 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 patvirtino Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus bei Palangos miesto rinkliavų centrui pavedė administruoti vietinę rinkliavą. Pareiškėjas pažymėjo, kad Tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 patvirtintų Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, pakeisti Tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70 ir 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T2-332, vietinę rinkliavą apibrėžia kaip Tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus juridinius asmenis ir jų padalinius, turinčius leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje atliekų tvarkymo sistemoje. Palangos miesto rinkliavų centras nurodė, kad Taryba 2017 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. T2-162 2 punktu patvirtino naujos redakcijos Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurių 8 punkte nustatyta, jog vietinės rinkliavos mokėtojai – nekilnojamojo turto objektų, esančių savivaldybės teritorijoje, ir kurių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, savininkas arba įgaliotas asmuo. Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Tarybos nustatytus vietinės rinkliavos parametrus, kurie yra nurodyti Nuostatų priede bei valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenų banke.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovas UAB „Talša“ Palangos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdo, naudoja ir disponuoja nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – poilsio, mokslo ir kita. Vadovaudamasis nustatyta tvarka, Palangos miesto rinkliavų centras atsakovui suformavo vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą dėl 616,3 Eur skolos ir išsiuntė adresu: (duomenys neskelbtini), bei elektroniniu paštu. Pareiškėjas akcentavo, kad Nuostatų 53 punkte yra įtvirtinta, jog vietinė rinkliava mokama lygiomis dalimis (ketvirčiais – iki einamojo ketvirčio antro mėnesio 15 dienos) į vietinės rinkliavos mokėjimo pranešime nurodytą sąskaitą. Palangos miesto rinkliavų centras, atsižvelgęs į tai, kad iš atsakovo Nuostatų nustatytais terminais nebuvo gauta nei viena vietinės rinkliavos mokėjimo pranešime nurodyta įmokos suma, suformavo priminimą sumokėti rinkliavą ir jį išsiuntė UAB „Talša“. Gavęs priminimą sumokėti vietinę rinkliavą ar jos dalį, atsakovas privalėjo nurodyto dydžio sumą sumokėti per Nuostatų 60 punkte nurodytą terminą, t. y. per 20 dienų nuo priminimo išsiuntimo dienos, tačiau nustatyto dydžio vietinės rinkliavos nesumokėjo, todėl Palangos miesto rinkliavų centras pradėjo įsiskolinimo išieškojimo procedūrą.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad UAB „Talša“ raštu neišreiškus valios dėl vietinės rinkliavos mokėjimo pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį, vietinė rinkliava buvo skaičiuojama pagal viešajame registre nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotą. Be to, atsakovas Palangos miesto rinkliavų centrui nepateikė prašymo jį nuo prievolės mokėti vietinę rinkliavą Palangos miesto savivaldybėje atleisti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjo Palangos miesto rinkliavų centro prašymą tenkino ir jam iš atsakovo UAB „Talša“ priteisė 616,3 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

6. Remdamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, teismas pažymėjo, kad komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo nustatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

7. Pacitavęs Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 12 straipsnio 1 bei 2 punktų nuostatas, teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reguliavimą, yra pažymėta, jog skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri, be kita ko, apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (tiesiogiai) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertinama kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) bei paskirtis lemia, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reguliuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

8. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 konstatavo, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos teisės pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

9. Teismas pažymėjo, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 nuo 2010 m. sausio 1 d. nustatė Palangos miesto savivaldybės vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (sprendimo 1 p.) bei patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie buvo pakeisti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70 bei 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T2-332. Teismas akcentavo, kad Nuostatai vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apibrėžia kaip Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatytą privalomą įmoką, galiojančią Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka; taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Nuostatai įtvirtina, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus. Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos parametrus, kurie yra nurodyti Nuostatų priede.

10. Teismas nustatė, kad atsakovas UAB „Talša“ nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, kad jis pagal Nuostatus laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismas pažymėjo, kad iš pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos matosi, jog atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nurodytą laikotarpį už nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), yra 616,3 Eur.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovui UAB „Talša“ nevykdžius prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, iš jo pareiškėjui buvo priteista 616,3 Eur įsiskolinimo suma.

III. 12. Atsakovas UAB „Talša“ apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą pakeisti, iš atsakovo pareiškėjui priteistą vietinės rinkliavos sumą, susidariusią nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., sumažinant iki 51,36 Eur, ir UAB „Talša“ iš Palangos miesto rinkliavų centro priteisti bylos nagrinėjimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (už apeliacinio skundo padavimą sumokėtą žyminį mokestį). Atmetus šį reikalavimą, atsakovas prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų2020 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei UAB „Talša“ iš Palangos miesto rinkliavų centro priteisti bylos nagrinėjimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

13. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

14. UAB „Talša“ paaiškina, kad iš pareiškėjo nėra gavusi jokių pranešimų ir priminimų apie vietinės rinkliavos sumokėjimą, pirmosios instancijos teismas atsakovui taip pat neįteikė jokių procesinių dokumentų ir apie teismo posėdį neinformavo.

15. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 67 straipsnio 1 dalies 3, 6 ir 7 punktų, 74 straipsnio 1 dalies, 77 straipsnio 1 dalies bei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsakovas pažymi, kad jis neturi prieigos prie Lietuvos teismų elektroninių pasaugų portalo (toliau – EPP) kodo, o šioje byloje prejudicinę galią turi Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-551-440/2017, kurioje teismas nustatė, jog UAB „Talša“ atšaukė sutikimą procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, paskutinį kartą EPP sistemoje buvo prisijungusi 2016 m. kovo 25 d. ir nėra aktyvi EPP sistemos vartotoja. Atsakovo nuomone, teismas aiškiai suvokė, kad dokumentai jam turi būti teikiami paštu, kadangi taip įteikė skundžiamą sprendimą.

16. Pacitavęs Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 ir 40 dalių, 302 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 1 dalies bei Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T2-162 patvirtintos Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžių nustatymo metodikos 1 punkto bei tuo pačiu Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 3 ir 7 punktų nuostatas, atsakovas pažymi, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą gali būti renkama tik iš atliekų turėtojų. UAB „Talša“ nurodo, kad per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise valdomuose nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), objektuose veiklą vykdė tik du mėnesius 2018 m., todėl mokėtina suma galėtų būti 51,36 Eur.

17. Remdamasis Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies bei Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis, atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, jog Konvencija yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. UAB „Talša“ teigia, kad yra akivaizdu, jog pareiškėjas nepagrįstai kėsinasi į jos nuosavybę, siekdamas suklaidinti teismą, kad jis priimtų neteisingą sprendimą, t. y. padaryti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies bei Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimus, kadangi per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „Talša“ tik du mėnesius galėjo turėti komunalinių atliekų, todėl kitu metu ši bendrovė nebuvo teršėja.

18. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo motyvas, kad vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, o nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą jis gali būti atleistas tik atitinkamų teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka, tik įrodo, jog teismas aiškiai nesuvokia, kad tik atliekų turėtojas yra vietinės rinkliavos mokėtojas, o tas, kas atliekų neturi, neturi ir pareigos mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir sutvarkymą. UAB „Talša“ pastebi, kad Palangos miesto rinkliavų centras turėjo pareigą įrodyti, jog atsakovas visą laikotarpį turėjo atliekų, kadangi vietinė rinkliava už atliekų surinkimą ir sutvarkymą yra tikslinė bei susieta su turimomis atliekomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Atsakovas UAB „Talša“ apeliaciniame skunde nurodo, kad nemano, jog bylą galima nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Aptartoje Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatyme yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė yra ribojama, nurodant, jog toks sprendimas yra galimas tik išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

21. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir UAB „Talša“ apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių atsakovo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. UAB „Talša“, prašydama bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat nenurodė jokių išskirtinių bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimais, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir pareiškėjo apeliaciniame skunde. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija administracinę bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

V. 22. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš atsakovo UAB „Talša“ už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui priteisimo.

23. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjo Palangos miesto rinkliavų centro prašymą tenkino visiškai ir jam iš atsakovo UAB „Talša“ priteisė 616,3 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir savo poziciją pirmiausia grindžia tuo, kad jis iš pareiškėjo nėra gavęs jokių pranešimų ir priminimų apie vietinės rinkliavos sumokėjimą, o pirmosios instancijos teismas UAB „Talša“ taip pat neįteikė jokių procesinių dokumentų ir neinformavo apie teismo posėdį. Be to, atsakovas teigia, kad per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. jo nuosavybės teise valdomuose nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), objektuose veiklą vykdė tik du mėnesius 2018 m., todėl mokėtina suma galėtų būti 51,36 Eur.

24. Nustatyta, kad priėmęs pareiškėjo Palangos miesto rinkliavų centro prašymą, teismas atsakovui UAB „Talša“ per EPP sistemą su 2020 m. balandžio 10 d. raštu Nr. eI-4219-259/2020 išsiuntė pareiškėjo prašymo nuorašą ir pranešimą dėl atsiliepimo į jį pateikimo bei prisijungimo prie EPP sistemos. UAB „Talša“ buvo paaiškinta, kad nesant galimybės prisijungti paslaugų gavėju EPP, su prašymo priedais atsakovas gali susipažinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose. Teismo šaukimas atsakovui taip pat buvo siunčiamas per EPP sistemą. Padaręs išvadą, kad atsakovo nurodytu buveinės adresu: (duomenys neskelbtini), teismo šaukimo bei procesinių dokumentų nėra galimybės įteikti, teismas 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi nutarė apie teismo posėdžio vietą ir laiką skelbti specialiame interneto tinklapyje „Teismų pranešimai“.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio, reguliuojančio sąlygas teismo posėdžiui pradėti ir teismo posėdžio vietą, 1 dalyje nustatyta, kad byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tada, kai proceso dalyviams apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu. Proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).

26. Administracinių bylų teisenos įstatymo 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam pranešama arba kuris šaukiamas, šaukimas pristatomas į jo gyvenamąją vietą arba siunčiamas į jo darbovietę. Viešojo administravimo subjektui pranešama į jo buveinę. Šio įstatymo 74 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais teismo šaukimai ir pranešimai įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip likus dešimčiai darbo dienų iki bylos nagrinėjimo dienos. Tam teismas priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data. Tokiu atveju laikoma, kad proceso dalyviams yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Teismo šaukimo ar pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje diena laikoma teismo šaukimo ar pranešimo nurodytiems asmenims įteikimo diena. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 74 straipsnio 7 dalį, advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, Seimo kontrolieriams, viešojo administravimo subjektams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis teismo šaukimai ir pranešimai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga priimti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu būdu ir yra nurodę gavėjo elektroninio pašto adresą arba kitą elektroninių ryšių priemonių adresą. Šaukimų, pranešimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

27. Aptartos teisės akto nuostatos suponuoja išvadą, kad teismo šaukimai gali būti įteikti apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje, tačiau tik tuo atveju, jeigu adresato gyvenamoji (buveinės) ir darbo vietos nėra žinomos. Taigi, pagrindas taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 72 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl skelbimo specialiame interneto puslapyje gali būti taikomos tik įsitikimus, kad asmens buvimo vieta tikrai nėra žinoma, tačiau tokių aplinkybių šioje administracinėje byloje nebuvo nustatyta. Nors 2020 m. gegužės 11 d. nutartyje yra pažymėta, kad atsakovo nurodytu buveinės adresu: (duomenys neskelbtini), teismo šaukimo bei procesinių dokumentų nėra galimybės įteikti, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, jog tai buvo bandoma padaryti. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad teismas nepagrįstai nusprendė atsakovą apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą informuoti paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog dokumentų įteikimo būdas, kaip asmens informavimas apie teismo procesą viešo paskelbimo būdu naudojamas tik tuomet, kai nacionalinis teismas yra įsitikinęs, jog asmens adresas negali būti nustatytas ir kad asmuo nėra visiškai likęs be gynybos priemonių (pvz., gali teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir išsakyti argumentus dėl galimai netinkamo informavimo) (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pripažinęs, kad nacionaliniai teismai nebuvo pakankamai rūpestingi, kuomet taikė viešo paskelbimo būdą iš karto po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nepatikrino turimos informacijos apie galimą pareiškėjo buvimo vietą kitoje valstybėje, nesikreipė į policiją dėl paieškos paskelbimo, neprašė kitos bylos šalies pateikti tikslesnės informacijos (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimą byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13). Europos Žmogaus Teisių Teismas šiuo aspektu taip pat yra išaiškinęs, kad vien dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu negali būti vertinamas kaip pakankamas, jeigu nebuvo siekiama rūpestingai ir protingai įteikti dokumentus asmeniškai (žr., pvz., 2021 m. sausio 19 d. sprendimą byloje Klopstra prieš Ispaniją, peticijos Nr. 65610/16).

29. Taip pat nustatyta, kad teismas šaukimą bei procesinius dokumentus UAB „Talša“ siuntė per EPP sistemą, tačiau toks siuntimo būdas negali būti laikomas tinkamu, o taip siųsti dokumentai – įteiktais, kadangi atsakovas nėra vienas iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 74 straipsnio 7 dalyje nurodytų subjektų. Nors UAB „Talša“ ir yra EPP sistemos valdytoja (yra sudariusi sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju), tačiau nėra aktyvi šios sistemos vartotoja (paskutinį kartą prie minėtos sistemos buvo prisijungusi 2016 m. kovo 25 d.) ir pageidavimo teismo šaukimą jai siųsti per EPP sistemą nebuvo išreiškusi, todėl teismas nepagrįstai procesinius dokumentus ir teismo šaukimą atsakovui siuntė per EPP sistemą.

30. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, byloje esant duomenims apie atsakovo buveinės vietą, nesiėmė jokių priemonių, kad UAB „Talša“ skirti procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas būtų įteikti jos buveinėje. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje procesinius dokumentus bei šaukimą atsakovui įteikus per EPP sistemą ir viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje, o ne išsiuntus paštu į atsakovo buveinę, pirmosios instancijos teismas negalėjo išnagrinėti bylos, kadangi UAB „Talša“ nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą teismo procesą. Pažymėtina, kad tinkamas teismo procesinių dokumentų įteikimas yra svarbus procesinis veiksmas, nuo kurio priklauso teismo proceso, o kartu ir priimto procesinio sprendimo, teisėtumas. Taip pat buvo pažeista atsakovo teisė būti realiai informuotu apie vykstantį teismo procesą ir teisė būti išklausytam teisme.

31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovui UAB „Talša“ tinkamai nepranešęs apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 1 d.). Vienas iš sprendimo negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 2 d. 7 p.). Nagrinėjamu atveju nustačius proceso teisės normų pažeidimą, nėra pagrindo vertinti kitų atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

32. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 145 str. 1 d. 1 p.).

33. Atsakovas UAB „Talša“ apeliaciniame skunde taip pat prašo jam priteisti patirtų bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą, tačiau atsižvelgus į tai, kad byloje nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 146 straipsnio 1 dalimi ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė