33b16d9c-becb-4afb-a329-dc2cb49c9fc6 · Vilniaus apygardos teismas

                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-45-870/2018                                                      Teisminio proceso Nr. 1-17-1-01214-2013-4                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.4.1.;              2.1.15.1.; 2.4.6.4.2. (S)                           VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Vladislavo Lenčiko, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),sekretoriaujant Editai Bekerytei, Gretai Serapinaitei, Teresai Darulienei, Irmai Greičiuvienei, dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei, nuteistajam M. Ž., jo gynėjui advokatui Ramūnui Mikulskui,nukentėjusiajai R. V., jos atstovui advokatui Modestui Sriubui,nukentėjusiesiems M.

V. (S.), S. V., jų, taip pat nukentėjusiosios R. V. atstovui advokatui Gediminui Gudeliauskui, civilinio atsakovo UAB „K.“ atstovui advokatui Mindaugui Dūdai,specialistams J. P., A. A., D. M., ekspertams Ž. M., R. M.,viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo M. Ž., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. V., S. V. ir M. V. (S.) atstovo advokato Gedimino Gudeliausko, UAB „K.“ atstovo advokato Mindaugo Dūdos skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo M.

Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, M. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, per šį laikotarpį įpareigojant M. Ž. neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. M. Ž. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė dirbti medicinos ir gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose 1 (vienerius) metus, šį terminÄ skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieÅ¡kinys patenkintas ir priteista iÅ¡ UAB „K.“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 23 457,78 Eur (dvideÅ¡imt tris tÅ«kstančius keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt septynis eurus 78 centus) turtinės žalos atlyginimo. IÅ¡ dalies patenkintas nukentėjusiosios R. V. civilinis ieÅ¡kinys, priteista iÅ¡ „I.“, Lietuvos Respublikoje veiklÄ vykdančio per „I.“ filialÄ 3 359, 59 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o iÅ¡ UAB „K.“ – 16 640, 41 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

IÅ¡ dalies patenkintas nukentėjusiojo S. V. civilinis ieÅ¡kinys ir priteista iÅ¡ „I.“, Lietuvos Respublikoje veiklÄ vykdančio per „I.“ filialÄ , 3 359, 59 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o iÅ¡ UAB „K.“ – 16 640, 41 Eur neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡ dalies patenkintas nukentėjusiosios M. V. (dab. S.) civilinis ieÅ¡kinys ir priteista iÅ¡ „I.“, Lietuvos Respublikoje veiklÄ vykdančio per „I.“ filialÄ , 1 679,8 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o iÅ¡ UAB „K.“ – 8 320,2 Eur neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kolegija n u s t a t ė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės M. Ž. nuteistas už tai, kad 2013 m. gegužės 16 d., laikotarpiu nuo 12.30 val. iki 14.05 val., dirbdamas chirurgu urologu UAB „K.“ priklausančioje privačioje ligoninėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), laparoskopinės varikocelektomijos metu, operuodamas M. V., netinkamai atliko chirurginę intervencijÄ , nes pažeidė kraujagyslę – kairiÄ jÄ iÅ¡orinę klubinę venÄ , dėl ko iÅ¡sivystė Å«minis vidinis kraujavimas, 19.15 val. sukėlęs pastarojo mirtį, tokiu bÅ«du dėl neatsargumo atėmė M.

V. gyvybę, t. y. įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 132 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Ž. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendį, priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį M. Ž. nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 132 straipsnio 1 dalyje požymių. Apeliantas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis naikintinas dėl to, kad jis priimtas netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus.

Inkriminuodamas nusikalstamos veikos požymius, teismas nevertino įrodymų visumos, dėl apelianto kaltumo padarė klaidingas išvadas, kurias grindė hipotetinio pobūdžio teiginiais, prielaidomis, atskiru ir vienpusišku dalies įrodymų vertinimu, nors teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų nepakako apelianto kaltei pagrįsti.Kaltinamojo kaltė grindžiama tuo, jog M. V. autopsijos metu buvo rasta skersai perdalinta kairioji išorinė klubinė vena, su kuria chirurginės manipuliacijos laparaskopinės varikocelektomijos neatliekamos.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent dėl kaltinamojo veikos, pirmosios operacijos metu neatsargiai pažeidus kairiÄ jÄ iÅ¡orinę klubinę venÄ , prasidėjo Å«mus vidinis kraujavimas, kuris sukėlė M. V. mirtį.Apelianto vertinimu, teismas netinkamai vertino specialistų, ekspertizės duomenis, liudytojų parodymus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstÄ ir prielaidomis grįstÄ iÅ¡vadÄ , jog kraujavimas vyko iÅ¡ kairiosios iÅ¡orinės klubinės venos, kuri buvo pažeista pirmosios operacijos metu, kad kraujavimui iÅ¡ Å¡io pažeidimo stabdyti buvo uždėta metalinė kabutė, tačiau po operacijos pakilus paciento kraujo spaudimui iki normalaus, kraujavimas iÅ¡ Å¡ios vietos atsinaujino.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė tik įrodymų fragmentais, faktinių duomenų detalėmis, prielaidomis, vienpusiÅ¡ku vertinimu.Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo veiksmus, konstatavo, kad M. Ž. pavojinga veika pasireiÅ¡kė tuo, jog netinkamai atliko chirurginę intervencijÄ , nes pažeidė kraujagyslę-kairiÄ jÄ iÅ¡orinę klubinę venÄ , su kuria chirurginės manipuliacijos laparoskopinės varikocelektomijos metu neatliekamos, ir dėl ko iÅ¡sivystė Å«minis vidinis kraujavimas.

Tokia išvada nepagrįsta, nes byloje nėra nustatyta jokių objektyvių įrodymų, jog klubinė vena buvo pažeista pirmosios operacijos metu, ir kad, apskritai, pirmosios operacijos metu su šia vena buvo atliekamos kokios nors chirurginės manipuliacijos:             6.1. pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino byloje apklaustų specialistų (J. P., V. D., D. Š., R. B.) paaiškinimų, kurie patvirtino, kad jeigu kraujagyslė ar klubinė vena būtų pažeista pirmosios operacijos metu, įvyktų kraujavimas, kurį neišvengiamai būtų pastebėjęs tiek operuojantis gydytojas, tiek ir operacijos metu gydytojui asistavęs personalas;             6.2.byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pirmosios operacijos metu būtų pažeista klubinė vena ir įvykęs jos kraujavimas.

Tai apelianto vertinimu, vienareikÅ¡miÅ¡kai paneigė pirmosios operacijos metu dalyvavę asmenys (G. A., L. S., D. M., R. M.), kurie parodė, kad jokio kraujavimo nematė.Pirmosios instancijos teismas, vertindamas mirties priežastį, vadovavosi specialistų J. P. ir V. D. iÅ¡vadomis Nr. M 680/13(01) ir DM 30 (121)/14(01) ir R. M. ekspertizės aktu Nr. PEDM 33/2016 (02) ir Å¡ių įrodymų pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad M. V. mirė dėl vidinio pooperacinio nukraujavimo į pilvo ertmę, kuris prasidėjo dėl pirmosios operacijos metu pažeistos kraujagyslės. Remiantis apklaustų specialistų paaiÅ¡kinimais, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog labiausiai tikėtina, kad pirmosios operacijos metu konkrečiai buvo pažeista bÅ«tent kairioji iÅ¡orinė klubo vena, su kuria chirurginės manipuliacijos laparoskopinės varikocelektomijos metu neturėjo bÅ«ti atliekamos, tuo tarpu autopsijos metu kairioji iÅ¡orinė klubo vena rasta perdalinta, perriÅ¡tais galais ir viena kabute ant distalinio galo, iÅ¡ esmės nesant pagrindo atlikti manipuliacijas su Å¡ia vena.

Su tokiomis iÅ¡vadomis nesutinkama:                          7.1. apelianto vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių iÅ¡vadÄ , kad kraujavimas apskritai prasidėjo dėl pažeistos kraujagyslės (venos), o ne dėl kitų priežasčių, kadangi nebuvo nustatytas kraujavimo Å¡altinis. Remiasi autopsijos duomenimis, R. B., V. J., A. L., D. Å ., J. P. teisiamojo posėdžio metu teiktais paaiÅ¡kinimais;7.2. prielaidomis grįsta iÅ¡vada, jog kraujavimas įvyko bÅ«tent iÅ¡ klubinės venos, o ne iÅ¡ kitų kraujagyslių.

Specialisto J. P. manymu, išorinė klubo vena buvo perdalinta jau gaivinant, reanimuojant, antros operacijos metu;7.3. teismas, vertindamas mirties M. V. mirties priežastį, rėmėsi specialistų išvadomis, kurios yra tik tikėtinos;7.4. iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, kad teismas rėmėsi specialistų išvadomis ir ekspertizės aktu, tačiau visiškai nevertino juos surašiusių specialistų ir ekspertų teisiamojo posėdžio metų duotų paaiškinimų;7.5. nepagrįsta išvada, jog klubinė vena buvo pažeista pirmosios operacijos metu, o ne perdalinta antrosios operacijos metu.

Pirmosios instancijos teismas nevertino specialisto V. D. paaiÅ¡kinimų, kad jokių iÅ¡orinės klubinės venos pažeidimų nustatyta nebuvo, nustatytas tik perdalinimas. 7.6. Nurodytų argumentų pagrindu, apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad nesant tiksliai nustatyto įvykusio vidinio kraujavimo, sukėlusio M. V. mirtį, priežasčiai, taip pat byloje esant tik tikėtinoms ir prieÅ¡taringoms iÅ¡vadoms, nesant kitų objektyvių įrodymų, nėra įrodytas priežastinis ryÅ¡ys su kilusiomis pasekmėmis.Apeliantas nesutinka, kad kaltinamojo veika padaryta dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, nes apeliantas maksimaliai atidžiai ir rÅ«pestingai darė viskÄ , kad tinkamai atlikti operacijÄ , o antrosios operacijos metu iÅ¡gelbėti pacientui gyvybę, keliamų profesinių standartų ir reikalavimų nepažeidė.IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. M680/13 (01) nustatyta, kad autopsijos metu rasta skersai perdalinta kairioji klubinė iÅ¡orinė vena, o ant Å¡ios venos susidariusio proksimalinio galo užriÅ¡ta ligatÅ«ra, ant distalinio galo uždėta užriÅ¡ta ligatÅ«ra ir metalinė kabutė (klipsas), tačiau Å¡i aplinkybė neįrodo teismo padarytos prielaidos, jog manipuliacijos su klubine iÅ¡orine vena buvo atliekamos pirmosios operacijos metu.

Atkreipia dėmesį į tai, kad kabutė nebuvo pateikta teismui kaip daiktinis įrodymas, autopsijos metu darytos fotonuotraukos taip pat nebuvo pateiktos teismui kaip įrodymas, dėl to neaišku kas per kabutė ir kur ji rasta.Apelianto nuomone, nelogiška padaryta skundžiamame nuosprendyje išvada, jog klubinė išorinė vena galėjo būti perdalinta tik pirmosios operacijos metu. Specialistas V. D. paaiškino, kad klubinė vena buvo perdalinta pirmos arba antros operacijos metu, bet perrišimas ir nukirpimas išorinės klubinės venos antros operacijos metu, negalėjo būti mirties priežastimi.

Jeigu iÅ¡orinė klubinė vena nepažeista pirmos operacijos metu, tai tada operacija padaryta tinkamai.Apelianto vertinimu, jo kaltės nėra, nes prasidėjęs pooperacinis vidinis kraujavimas į pilvo ertmę buvo pastebėtas laiku, savalaikiai atlikta pakartotinė operacija. Jis vertina įvykį kaip kazusÄ .Apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad M. Ž. kaltės nepripažino ir nukentėjusiųjų neatsiprašė. Savo apgailestavimÄ apeliantas iÅ¡reiÅ¡kė teisiamojo posėdžio metu pagerbdamas mirusįjį tylos minute.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tiek pirminis kaltinamasis aktas (2015 m. gegužės 7 d.), tiek Å¡io kaltinamojo akto pakeitimas (2017 m. liepos 13 d.) suraÅ¡ytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimus.

Pirminis kaltinimas nėra pagrįstas jokiais faktiniais duomenimis ir neabejotinais įrodymais, taip pat neatskleista kaltės forma (nusikalstamas pasitikėjimas ar nusikalstamas nerÅ«pestingumas). Pirminio kaltinimo formuluotė netiksli ir neiÅ¡sami, nėra detalizuota kokius konkrečius veiksmus atliko kaltinamasis. Dar didesnis pažeidimas padarytas tikslinant kaltinimÄ , kadangi pakeistas vienas žodis, vietoj „perdalino“ nurodyta „pažeidė“, nenurodyta kokiais duomenimis grindžiamas pakeistas kaltinimas, tokiu bÅ«du buvo pažeista teisė į gynybÄ .Kaltinamasis pasinaudojo savo teise atsisakyti duoti paaiÅ¡kinimus pagal pirminį kaltinimÄ , pakeitus kaltinimÄ , teismas įrodymų tyrimo neatliko teisiamojo neapklausė, tokiu bÅ«du Å¡iurkščiai pažeista teisė į gynybÄ .Apelianto vertinimu, teismas priimdamas sprendimÄ buvo Å¡aliÅ¡kas, nes visų proceso dalyvių akivaizdoje pasiÅ«lė prokurorui patikslinti kaltinimÄ , tai padarė po liudytojų apklausos, kuomet tapo aiÅ¡ku, jog pagal pradinį kaltinimÄ nusikalstamos veikos požymių nustatymui nepakanka, be to, baudžiamoji byla ypatinga tuo, kad susilaukė didelio visuomenės dėmesio, plačiai aptarinėjama žiniasklaidoje, kas turėjo įtakos teismo nuomonės susiformavimui.Civilinio atsakovo UAB „K. atstovas advokatas Mindaugas DÅ«da apeliaciniu skundu praÅ¡o:16.1 panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendį ir M.

Ž. iÅ¡teisinti.16.2 nukentėjusiųjų M. V. (dab. S.), S. V., ir R. V. bei civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtais;16.3. Teismui nusprendus palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendį dalyje dėl M. Ž. pripažinimo kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 132 straipsnio 1 dalyje, pakeisti nuosprendį dalyje dėl M. V. (dab. S.), S. V., ir R. V. civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimo – sumažinti priteistinÄ neturtinės žalos dydį.UAB „K.“ atstovo nuomone, nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai atskleidė M.

Ž. kaltės turinį ir to pasėkoje neteisingai iÅ¡sprendė civilinių ieÅ¡kinių klausimus. Net ir darant, kad ir nepagrįstÄ prielaidÄ , jog M. Ž. yra kaltas dėl Å¡ios veikos, teismas priteisė neproporcingai didelius neturtinės žalos dydžius, kurie ženkliai virÅ¡ija teismų praktikoje panaÅ¡iais atvejais priteisiamus Å¡ios žalos atlyginimo dydžius.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, o bÅ«tent nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl M.

Ž. kaltumo nėra pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, įrodymai vertinti selektyviai. Viso bylos nagrinėjimo metu nebuvo aiÅ¡ku, kuo UAB „K.“ buvęs darbuotojas M. Ž. iÅ¡ esmės kaltinamas. IÅ¡ suformuluoto kaltinimo matyti, kad M. Ž. kaltinamas tuo, kad dėl neatsargumo atėmė paciento M. V. gyvybę, tačiau M. Ž. kaltinime nedetalizuota neatsargumo rÅ«Å¡is (nusikalstamas pasitikėjimas ar nusikalstamas neatsargumas), o tai esminis trÅ«kumas, nes pažeista teisė į gynybÄ .

Teismo iÅ¡vada dėl kaltės yra itin prieÅ¡taringa ir nelogiÅ¡ka, nes vienu metu daroma iÅ¡vada, kad M. Ž. pastebėjo kraujagyslės pažeidimÄ bei ėmėsi veiksmų pažeidimui paÅ¡alinti, o tuo pačiu ir tai, kad jis nenumatė, kad kairiosios iÅ¡orinės klubinės venos pažeidimas gali sukelti M. V. mirtį. Å ioje situacijoje tampa neaiÅ¡ku, už kokius veiksmus M. Ž. yra nuteistas – ar už kraujagyslės pažeidimÄ , ar už nepakankamÄ (netinkamÄ ) pažeidimo paÅ¡alinimÄ .Apeliaciniame skunde advokatas analizuoja liudytojų G.

A., L. S., D. M., R. M. parodymus, specialistų J. P., R. M., V. D. paaiÅ¡kinimus ir daro iÅ¡vadÄ , kad M. Ž. pirmos operacijos metu nepažeidė nei iÅ¡orinės klubo venos, nei kitos venos, nes prieÅ¡ingu atveju, operacijos metu bÅ«tų prasidėjęs kraujavimas, kurį liudytojai bÅ«tų pastebėję.Jokių patikimų ir pagrįstų duomenų apie tai, kad ant kairiosios iÅ¡orinės klubinės venos rasta kabutė buvo uždėta pirmos operacijos metu, bylos medžiagoje nėra. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡kraipė J.

P. parodymus, kadangi iÅ¡ 2016 m. kovo 14 d. posėdžio protokolo (4 lapas) aiÅ¡kiai matyti, jog specialistas nenurodo, kad tokia situacija yra įmanoma, o tik pateikia teorinį samprotavimÄ , kad neatmetama galimybė, jog galimas venos pažeidimas ir perdalinimas yra toje pačioje vietoje, be to specialistas nieko nenurodo apie tai, kad pažeidimo vietoje perdalinus venÄ , jos galai sueitų simetriÅ¡kai. Specialistas V. D. teisme nurodė, kad <...> skrodimo metu, kai nuėmė klipus ir suvedė iÅ¡orinės klubinės venos galus, viskas suėjo, kaip ir buvo <...> jokių iÅ¡orinės klubinės venos pažeidimų nustatyta nebuvo, buvo nustatytas tik perdalinimas, o tai savo ruožtu reiÅ¡kia, kad aptariama vena nebuvo pažeista pirmos operacijos metu.Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad byloje esančių specialistų iÅ¡vadų turinys ir specialistų paaiÅ¡kinimai suponuoja vienintelę iÅ¡vadÄ , kad nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad M.

Ž. pirmos operacijos metu pažeidė kraujagyslę – kairiÄ jÄ iÅ¡orinę klubinę venÄ , nes M. V. nukraujavimo Å¡altinis nenustatytas. O tai reiÅ¡kia, kad nenustačius mirties priežasties, negalima daryti iÅ¡vadų dėl asmens mirties ir M. Ž. veiksmų priežastinio ryÅ¡io buvimo.Apeliaciniame skunde plačiai analizuojama teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo neatsargaus gyvybės atėmimo atvejais. Nurodoma, kad prieÅ¡ingai, nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje sesei bei tėvams (kai jų vaikas pilnametis ir gyvena atskirai) už neatsargų vaiko/brolio gyvybės atėmimÄ atlygintini neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 10 000 Lt iki 30 000 Lt daroma iÅ¡vada, kad teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimÄ , nukrypo nuo teismų praktikos, neįvertino visų neturtinės žalos dydį apsprendžiančių kriterijų, o bÅ«tent tai, kad dėl M.

V. žūties daug asmenų reiÅ¡kia savarankiÅ¡kus reikalavimus atlyginti patirtÄ neturtinę žalÄ .Nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų R. V., S. V., M.V. (S.) atstovas, advokatas Gediminas Gudeliauskas apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendį ir priteisti R. V. ir S. V. po 40000 Eur, o M. V. (S.) 20000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisti solidariai iÅ¡ civilinių atsakovų R. V., S. V., M. V. (S.) naudai visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino ir neatsižvelgė į nukentėjusiųjų ir atsakovų turtinę padėtį, nors CK 6.450 straipsnio 2 dalyje yra numatyti neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai ir vienas iÅ¡ jų yra žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis.

Kadangi už kaltinamojo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ yra atsakingas jo darbdavys – įmonė UAB „K.“, todėl vertinama ir Å¡io atsakovo turtinė padėtis.UAB „K.“ finansinės atskaitomybės dokumentai esantys byloje, patvirtina, jog per 2016 m. UAB „K.“ gavo 206 910 Eur grynojo pelno. M. Ž. turtinę padėtį patvirtina žemės sklypai, be to jis medicinine praktika užsiima (duomenys neskelbtini), jo pajamos tikėtina gerokai skiriasi nuo nukentėjusiųjų. Tuo tarpu nukentėjusieji V. gyvena kukliai, senos statybos, seniai įsigytame name RadviliÅ¡kyje, gaunamos pajamos per abu 680 Eur.

M. V. pajamos jai dirbant VÄ® „Registrų centre“ buvo 492 Eur. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas UAB „K.“ atstovo advokato Mindaugo DÅ«dos, nuteistojo M. Ž. apeliaciniai skundai dalyje dėl M. Ž. pripažinimo kaltu pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, atmetami, nes įvertinus bylos medžiagÄ , atlikus dalinį įrodymų tyrimÄ , proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuotina, kad Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Nukentėjusiųjų R. V., S. V., M. V. (S.) atstovo advokato Gedimino Gudeliausko skundas netenkinamas, kadangi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydžius tinkamai taikė žalos atlyginimÄ reglamentuojančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas.Dėl M. Ž. pripažinimo kaltu pagal BK 132 straipsnio 1 dalįApklaustas apeliacinės instancijos teisme M. Ž. didelį dėmesį skyrė aplinkybėms, dėl kurių jo pacientui M.

V. buvo skirta laparoskopinė varikocelektomija, t.y. iÅ¡samiai aptarė M. V. iÅ¡sakytus nusiskundimus, konsultacijos eigÄ , vertintus medicininius duomenis. SkundžiamÄ nuosprendį priėmęs apylinkės teismas konstatavo, kad laparoskopinė varikocelektomija nebuvo bÅ«tina, tačiau pagal medicinines indikacijas rekomenduota ir atlikta pagrįstai, pasiÅ«lytas tinkamas varikocelės gydymo bÅ«das. PrieÅ¡ paskiriant ir atliekant Å¡iÄ operacijÄ buvo paskirti ir atlikti visi bÅ«tini tyrimai, tinkamai pasiruoÅ¡ta operacijai, tinkamai įvertinti visi anamnestiniai ir klinikiniai duomenys.

Å ias aplinkybes patvirtino specialistų iÅ¡vados Nr. M 680/13(01), t. 1, b. l. 26-35, Nr. DM 30 (121)/14(01), t. 1, b. l. 76-81, ekspertizės aktas Nr. PEDM 33/2016(02), t. 4, b. l. 76-92 bei iÅ¡vadas ir aktÄ surašę specialistai. Ginčo dėl fakto, ar M. V. pagrįstai rekomenduota atlikti laparoskopinę varikocelektomijÄ , byloje nėra ir teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.M. Ž., taip pat nurodė aplinkybes, kurios jo manymu, galėjo įtakoti po pirmosios operacijos (laparoskopinės varikocelektomijos) prasidėjusį masyvų kraujavimÄ : - pacientui prieÅ¡ 18 metų atlikta krÅ«tinės lÄ stos įgimtos anomalijos korekcija; - aptiktas kraujagyslinis apgamas deÅ¡inėje Å¡launyje; - pacientas skundėsi migruojančiu galÅ«nių ir kaktos skausmu; - aptariamu laikotarpiu įtarta Laimo boreliozė.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad M. V., atlikus jam laparoskopinę varikocelektomijÄ galėjo nukraujuoti dėl kraujagyslės pažeidimo, o ne dėl kitų priežasčių. Tai nustatyta liudytojų parodymais, specialisto iÅ¡vadomis, ekspertizės aktu.Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. DM 30(121)/14(01) 6 punkte nurodyta, kad M. V. pooperacinis kraujavimas į pilvo ertmę įvyko ne dėl ligų, o dėl 2013 m. gegužės 16 d. pirmos operacijos metu pažeistos kraujagyslės, tikėtina, iÅ¡orinės klubinės venos.

Specialistams (J. P., dr. E. K., V. D., J. R.), be „K.“ ligos istorijos Nr. DS13-1400, buvo pateikti M. V. sveikatos istorija iÅ¡ KaroliniÅ¡kių poliklinikos, kurioje pirmasis įraÅ¡as fiksuotas dar 1992 m. balandžio 28 d. dėl bronchinės astmos paÅ«mėjimo. Asmens sveikatos istorijoje yra įraÅ¡ai apie planinę deformuotos krÅ«tinės lÄ stos korekcijÄ , nusiskundimai skausmu Å¡irdies plote, nugaroje, kairiajame petyje, taip pat virÅ¡ sÄ varžos, sėklidėse, Å¡launų vidiniuose pavirÅ¡iuose, migruojančiu sÄ narių skausmu, nurodyti atlikti tyrimai bei jų rezultatai.

Taip pat pateikta asmens sveikatos istorija iÅ¡ „K.“ su įraÅ¡ais apie 2008 m. liepos 8 d., 2009 m. lapkričio 18 d. kardiologų konsultacijas, 2011 m. lapkričio 4 d. urologo konsultacijÄ . Ä®vertinę pateiktus duomenis iÅ¡ M. V. sveikatos istorijos, specialistai nerado jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad nukraujavimas po pirmosios operacijos galėjo įvykti dėl kitų priežasčių, o ne dėl mechaninio (techninio) kraujagyslės pažeidimo laparoskopinės varikocelektomijos metu.

Tokias aplinkybes patvirtino specialistas V. D., kuris nurodė, kad M. V. mirė dėl nukraujavimo, o tai reiÅ¡kia, kad buvo pažeista kraujagyslė (t. 3, b. l. 195-200), taip pat ir J. P., kuris atliko autopsijÄ ir dalyvavo rengiant specialisto iÅ¡vadÄ Nr. DM 30(121)/14(01), žr. t. 3, b. l. 154-158.Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. vasario 23 d. ekspertizės akto (ekspertams pateikti medicininiai duomenys, kaip ir suraÅ¡ant aukščiau paminėtÄ iÅ¡vadÄ ) Nr. PEDM 33/2016(02) 30 – 31 punktuose konstatuota, kad medicininiuose dokumentuose konstatuoti M.

V. negalavimai, susirgimai (alergijos ir kitos ligos) pirmosios operacijos rizikai chirurgine prasme įtakos neturėjo, papildomų įgimtų širdies laidžiosios sistemos pluoštų buvimas nenustatytas. 34-37 punktuose atsakyta į klausimus dėl galimos Laimo boreliozės įtakos pirmai operacijai bei kraujavimui ir staigiai mirčiai, padaryta išvada, kad ši liga nei kraujavimo, nei staigios mirties nesukelia, o pirmosios operacijos rizikai įtakos negalėtų turėti (t. 4, b. l. 92). Pirmosios instancijos teisme apklausta ekspertė dr. A.

M. taip pat patvirtino nemačiusi jokių požymių, kad M. V. galėjo bÅ«ti įtarta Laimo liga. IÅ¡vada, kad M. V. mirtis įvyko dėl pažeistos kraujagyslės, kaip matyti iÅ¡ specialisto J. P. apklausos (t. 3, b. l. 154-158), paminėtų iÅ¡vadų (Nr. M 680/13(01), t. 1, b. l. 26-35, Nr. DM 30 (121)/14(01), t. 1, b. l. 76-81) yra kategoriÅ¡ka, akcentuota tik ta aplinkybė, kad negalima nustatyti, kokia tiksliai kraujagyslė buvo pažeista. Vertinant, ar M. V. organizme galėjo bÅ«ti tam tikrų patologijų, kurios galėjo įtakoti staigų ir masyvų nukraujavimÄ , J.

P. paaiÅ¡kino, kad, nors dėl iÅ¡tinusių, paburkusių minkÅ¡tųjų audinių, atlikus dvi operacijas, sunku įžiÅ«rėti kažkokius pakitimus, patologijas, visgi nurodė, kad jeigu venų padėtis bÅ«tų buvusi netipinė (jos kryžiuotų viena kitÄ ar pan.), jis tokiÄ patologijÄ , persidengimÄ bÅ«tų pamatęs ir aprašęs (t. 3, b. l. 154-158). Be to, kaip matyti iÅ¡ aptariamoje iÅ¡vadoje pateiktų duomenų, specialistas, tirdamas atskirus mirusiojo organus, be kita ko, konstatavo, kad patologinių pakitimų nėra.

Kad operuotoje vietoje nebuvo jokių anomalijų pirmosios instancijos teisme patvirtino ir liudytojas A. L. (t. 3, b.l. 148-150). Specialistas J. P. pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino ir tai, kad buvo svarstoma ir spontaninio kraujagyslės plyÅ¡imo galimybė, tačiau teigia neabejojantis, kad toks spontaninis plyÅ¡imas bÅ«tų įvykęs prieÅ¡ operacijÄ ar po jos, jokių duomenų, leidžiančių įtarti spontaninį plyÅ¡imÄ jis autopsijos metu nerado (t. 3, b.l. 154-158). Tokios versijos nepatvirtina ir M.

Ž. apeliacinės instancijos teismui pateikti moksliniai straipsniai. Aptariant retus spontaninio kraujagyslės plyšimo atvejus, vienoje publikacijų nurodoma, kad net 11 iš 14 atvejų tokiems pacientams buvo nustatytas trombas, be to, iš aptartų atvejų pacientai buvo vidutinio arba vyresnio amžiaus, nuo 41 metų iki 83 metų (vidutinis amžius – 63 metai). Staigi pradžia, hipotenzija, pilvo skausmas ir pūtimas bei kojos skausmas buvo simptomai, būdingi visiems atvejams (originalūs mokslinių straipsnių pavadinimai Spontaneous rupture of left external iliac vein:

Case report and review of the literature, Spontaneous left external iliac vein rupture t. 6, b.l. 43-46, 47-50, 51-53, 54-55). Tuo tarpu, kad trombas būtų užkimšęs M. V. kraujagysles, dėl ko galėjo įvykti toks spontaninis išorinės klubinės venos plyšimas, byloje duomenų nėra. Pacientas buvo vos 33 metų amžiaus, jam nebuvo nustatyti ir publikacijose aptarti simptomai. Kad mirusysis turėjo sveikatos problemų, nuteistojo aptariamų anomalijų ar ligų, nepatvirtino nei jo sutuoktinė, nei tėvai.

PrieÅ¡ingai, teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu M. V., taip pat ir M. V. tėvai paaiÅ¡kino, kad jis labai rÅ«pinosi savo sveikata, profilaktiÅ¡kai jÄ tikrindavo. Aplinkybes dėl aptariamų sveikatos sutrikimų paneigė ir pats M. V. konsultacijos pas gydytojÄ M. Ž. metu. Å ie aptarti liudytojų parodymai, taip pat raÅ¡ytiniai įrodymai neabejotinai paneigia nuteistojo iÅ¡keltÄ versijÄ , kad M. V. mirtį, t.y. masyvų vidinį kraujavimÄ nulėmė kitos priežastys (patologijos, ligos, savaiminiai procesai), o ne mechaninis kraujagyslės pažeidimas.

Atliekant specialių žinių reikalingus tyrimus (specialisto išvada Nr. M 680/13 (01), specialisto išvada Nr. DM 30 (121)/14 (01)), padaryta kategoriška išvada dėl M. V. mirties priežasties – vidinis pooperacinis nukraujavimas į pilvaplėvės ertmę. Sužalojimai padaryti tik gydomųjų procedūrų metu. Kraujavimas vyko dėl pažeistos kraujagyslės pirmosios operacijos metu. Tikimybinė išvada buvo duota tik dėl to, kad nenustatyta iš kurios konkrečiai kraujagyslės pacientas nukraujavo, kadangi konkretaus kraujavimo šaltinio, kaip nurodyta, nepavyko rasti.

Taigi, Å¡iuo atveju, esminis klausimas yra tas, kokia kraujagyslė buvo pažeista pirmosios operacijos metu.Pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeista bÅ«tent iÅ¡orinė klubinė vena, grindė tuo, jog bÅ«tent Å¡i kraujagyslė buvo rasta skersai perdalinta, be to, kraujavimas buvo masyvus. Duodamas paaiÅ¡kinimus apeliacinės instancijos teisme M. Ž., neigdamas versijÄ , kad buvo pažeista iÅ¡orinė klubinė vena, nurodė, kad antrosios operacijos metu kraujas atitekėjo iÅ¡ virÅ¡utinės pilvo dalies, o dirbamoje zonoje nekraujavo.

Prispaudus klubinėje zonoje esančias kraujagysles kumščiu, kraujavimas tebesitęsė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokie nuteistojo argumentai nėra pagrįsti. Specialistas J. P. (t. 6, b.l. 143-147), nurodė, kad esant tokiam masyviam kraujavimui, kraujas buvo pasklidęs po visÄ pilvo ertmę. O stabdant kraujavimÄ , kraujas iÅ¡ viso pilvo sunkiasi į tÄ vietÄ (užspaustÄ ), taigi galėjo bÅ«ti sudarytas įspÅ«dis, kad kraujuoja iÅ¡ kitos vietos. Gydytojas prof. A. A. (t. 7, b. l. 35-42) paaiÅ¡kino, kad besitęsiantis kraujavimas užspaudus chirurginės intervencijos zonÄ tęstis galėjo dėl to, kad visas kraujas lokalizavosi retroperitoniniame tarpe (tarpe už pilvaplėvės).

Be to, kraujavimas jau buvo beveik sustojęs, kadangi spaudimas buvo neiÅ¡matuojamas, netektas kraujo kiekis buvo itin didelis, taigi logiÅ¡kai paaiÅ¡kinama, kad užspaudus aptariamoje zonoje esančias kraujagysles, kraujavimas nesustojo. Todėl faktas, kad kraujavimas, užspaudus iÅ¡orinę klubinę venÄ , tebesitęsė, nepaneigia aplinkybės, kad pacientas nukraujavo bÅ«tent iÅ¡ jos. Aplinkybę, kad kraujavo bÅ«tent iÅ¡ iÅ¡orinės klubinės venos patvirtina ir tai, jog kraujavimas buvo toks masyvus, kad per gana trumpÄ iÅ¡bėgo beveik visas kraujas (bylos duomenimis, daugiau nei 4 l).

Iš UAB „K.“ pateiktų duomenų matyti, kad M. V. į Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių iš operacinės buvo atvežtas 14:05 val. M. Ž. teigė, kad paciento ekstubacija buvo atlikta 14.10 val., kadangi, kaip nurodyta medicininiuose dokumentuose (K. ligos istorijos 13 l.), anestezijos trukmė buvo dvi valandos. Tačiau tokių nuteistojo paaiškinimų nepatvirtina kiti bylos duomenys. Intensyvaus sekimo ir gydymo lape (K. ligos istorijos 10 l.) yra padarytas įrašas, kad ligonio ekstubacija atlikta 15.30 val., pakartotinai asmuo intubuotas 16.45 val.

Pacientas palaipsniui nubudo, buvo sÄ moningas, adekvatus, kvėpavimas pakankamas. Å is dokumentas patvirtintas slaugės A. V. ir gydytojo A. M. antspaudais bei paraÅ¡ais. Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas A. M. nurodė ekstubacijos laiko neprisimenantis, tačiau paaiÅ¡kino, kad praėjus kuriam laikui po jos atsirado hidrodinaminiai sutrikimai (3 t., b. l. 147-148). Liudytojas D. M. parodė, kad pabudusį M. V. pamatė praėjus maždaug dviem valandoms po operacijos (kas yra apytiksliai 16 val.), jis buvo atjungtas nuo dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato, sÄ moningas, tačiau Å¡irdies veikla buvo per dažna (3 t., b.l. 72-73). 15.55 val. iÅ¡ gydytojo A.

M. įrašo reanimacijos protokole (K. ligos istorijos 9 l.) matyti, kad ligonio būklė pradėjo blogėti, atsirado šaltas prakaitas, nedidelė tachistolija. Protokole nurodyta, kad 16.10 val. atlikta pilvo echoskopija ir laisvo skysčio nematyti. 16.40 val. pakartota pilvo echoskopija ir rasta laisvo skysčio pilvo ruime. 16.45 val. ligonis jau buvo ruošiamas operacijai, fiksuotas mažėjantis kraujospūdis, kaip minėta, pacientas vėl buvo intubuotas. 17 val., paciento būklei blogėjant, pradėtas širdies masažas.

Antrosios operacijos protokole užfiksuota, kad paciento pilvas atvertas 17.05 val. ir jau tuomet rastas didelis kiekis daugiausia šviežio kraujo pilvo ertmėje, jo nuolat daugėjo, iš karto išsiurbta 1,3 l kraujo. M. Ž. (t. 6, b.l. 1-14), operacinės slaugytojos L. S. parodymais (t. 3, b.l. 69-71), kraujo buvo tiek daug, kad siurblys buvo naudojamas maksimaliu pajėgumu, operacijos metu buvo keičiamas pilnas operacinio siurblio surinkimo indas (2,5 l talpos). Turint omenyje, kad, vadovaujantis gydytojo M. Ž. parodymais, operacijos zonoje esančių kraujagyslių (tame tarpe ir išorinės klubinės venos) suspaudimas kumščiu, taip pat spaustukų uždėjimas iš esmės buvo pirmasis veiksmas laparotomijos metu, akivaizdu, kad kraujavimas vyko itin sparčiai ir jau iki laparotomijos buvo išbėgęs didžiulis kiekis kraujo.

Atkreiptinas dėmesys į duomenis, užfiksuotus Anestezijos protokole (K. ligos istorijos 16 l.), kuriame gydytojas D. M. nurodė, kad jau 17.05 val. įvyko skilvelių virpėjimas, atlikta defibriliacija. Skilvelių virpėjimas kartojosi 10 kartų iki 17.50 val. Elektrinę Å¡irdies veiklÄ pavykdavo atstatyti, tačiau pulsas liko nečiuopiamas, AKS neiÅ¡matuojamas, buvo tęsiamas iÅ¡orinis Å¡irdies masažas bei kitos gaivinimo priemonės. Tokie duomenys paneigia M. Ž. paaiÅ¡kinimus, kad skilvelių virpėjimas įvyko tarp 17:45 val.

– 18. val., po ko aktyvus kraujavimas nebevyko. Tokios aplinkybės leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad M. V. nukraujavo labai greitai, kadangi pastarojo bÅ«klė pradėjo blogėti netrukus po ekstubacijos, o jau 17.05 val. fiksuotas skilvelių virpėjimas, atlikta defibriliacija, po ko paciento spaudimas tapo neiÅ¡matuojamas, aktyvus kraujavimas nebevyko, t.y. kiek daugiau nei per valandÄ . Taigi M. Ž. ieÅ¡kant kraujavimo Å¡altinio, aktyvaus kraujavimo jau tada nebuvo, kraujas jau buvo iÅ¡bėgęs, pasklidęs po visÄ pilvo ertmę ir dėl to nuolat bėgo, kaip teigia iÅ¡ virÅ¡aus.

Byloje apklausti gydytojai (D. Å ., J. P., V. D. ir kt.) patvirtino, kad iÅ¡ Å¡ios aptariamos venos vykstantis kraujavimas yra iÅ¡ties labai masyvus, nukraujavimas įvyksta per keliolika – keliasdeÅ¡imt minučių. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai paneigė versijÄ , kad kraujavo iÅ¡ kitų, tame tarpe ir smulkiųjų kraujagyslių. Visų pirma, kaip akcentuota, kraujavimas buvo iÅ¡ties masyvus, pacientas beveik viso kraujo neteko per pakankamai trumpÄ laiko tarpÄ . Ir nors byloje apklausti specialistai (J.

P., R. M., A. A.) vertino, kad teoriškai kraujavimas buvo įmanomas iš smulkiųjų kraujagyslių, tokia tikimybė mažėja atsižvelgiant į tai, kokiu greičiu tas kraujavimas vyko, ir todėl didžiausia tikimybė, jog buvo pažeista būtent stambioji kraujagyslė, kokia ir yra išorinė klubinė vena. Antrosios operacijos protokole (K. ligos istorijos 15 l.) nurodyta, kad laparoskopinės operacijos metu klipuotų kraujagyslių spindžiai vizualizuoti, aiškaus aktyvaus kraujavimo nestebėta, laparoskopinės kabutės vizualizuotos tipinėse padėtyse.

Tokios aplinkybės paneigia tikimybę, kad galėjo nušokti, pasislinkti kabutė nuo operuotos kraujagyslės laparoskopijos metu bei kraujuoti būtent iš spermatinės venos. Be to, vadovaujantis J. P. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme metu, stambiosios kraujagyslės (venos, arterijos), iš kurių būtų galėjęs vykti masyvus kraujavimas, buvo revizuotos autopsijos metu. Dėl kraujosruvos, kuri persunkė minkštuosius audinius, jų atrinkti buvo neįmanoma, tačiau jokių kitų kraujagyslių pažeidimų nustatyta nebuvo.

Fiksuota, kad ties klubine vena buvo didžiausia kraujosruva. Prof. A. A. (t. 7, b. l. 35-42) patvirtino, kad kraujavimo zona buvo pilvo apačioje, ties kirkšnies raiščiu. Gydytojo prof. D. M. taip pat nurodė, kad labiausiai tikėtina kraujavimo vieta yra operuota zona – klubinė apatinė dalis (t. 7, b.l. 44-50). Specialistas R. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad iš bylos duomenų, kuriuos vertino, labiausiai tikėtina nukraujavimo vieta – apatinė dubens dalis (t. 4, b.l. 133-135).Apeliantas M.

Ž. neigdamas jog pirmosios operacijos metu buvo perdalinta klubinė vena, nurodė, jog tokiu atveju išsivystytų sindromas, vadinamas skausminguoju mėlynuoju tinimu (lot. Phlegmasia cerulea dolens), kurio metu blogai drenuojama galūnė tinsta, mėlynuoja ir labai skauda, ir šie simptomai išsivysto daugiausia per 2 valandas nuo išorinės klubinės venos užsikimšimo. Tokiai pozicijai pritarė ir ekspertas R. M. 2018 m. balandžio 6 d. posėdžio metu. Tačiau gydytojas A. A. 2018 m. gegužės 25 d. posėdžio metu paaiškino, kad koja mėlynuotų tuo atveju, jeigu išorinė klubinė vena būtų visiškai perkirpta ir galai trombuoti, tuo tarpu, pažeidus tik sienelę, tai neįvyktų niekada.

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad pirmosios operacijos metu iÅ¡orinė klubinė vena buvo tik pažeista, pažeidimas klipuotas. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 680/13 (01) nebuvo užfiksuota, kad aptariama kraujagyslė buvo visiÅ¡kai perspausta, kas bÅ«tų trikdę kraujotakÄ Ä¯ paciento kojÄ . Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , kad M. V. nukraujavo bÅ«tent iÅ¡ iÅ¡orinės klubinės venos, be aptarto kraujavimo masyvumo, grindė ir tuo, kad Å¡i vena buvo rasta skersai perdalinta, o ant jos distalinio galo uždėta kabutė.

Tokios aplinkybės konstatuotos Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 680/13 (01). Su Å¡ia iÅ¡vada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.Liudytojų D. M., R. B., A. M., A. L., D. Å ., R. B., specialistų iÅ¡vadas bei ekspertizės aktÄ suraÅ¡iusių specialistų ir ekspertų parodymais Å¡ios venos perdalinti pirmosios operacijos metu nereikia. Be to, nereikalingos ir neatliekamos aptartos manipuliacijos su Å¡ia vena ir stabdant kraujavimÄ bei gaivinant ligonį. Kad bÅ«tų atlikęs manipuliacijas su Å¡ia vena laparoskopijos metu neigė ir pats nuteistasis.

Tuo tarpu, kokiu bÅ«du ir, svarbiausia, kokiu pagrindu ant Å¡ios aptariamos venos atsirado kabutė, o pati vena buvo perdalinta, nuosekliai ir logiÅ¡kai nuteistasis paaiÅ¡kinti negalėjo, apsiribodamas teiginiais, kad perdalinant venÄ buvo bandoma gelbėti M. V. gyvybę, dėl ko yra pateisinami tokie drastiÅ¡ki veiksmai.Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu, smulkiai pasakodamas antrosios operacijos eigÄ , M. Ž. nurodė, kad pirmiausia jis apčiuopos bÅ«du rado ankstesnės operacijos vietÄ (užčiuopiant kabutes) ir tÄ zonÄ kartu su klubinėmis kraujagyslėmis prispaudė kumščiu, apžiÅ«rėjo žaizdeles pilvo sienoje, ant zonos su klipsais dėjo spaustukus ir tai atliekant nukrito mažiausiai du pirmos operacijos metu uždėti klipsai, vienÄ jų padėjo ant operacinio stalo, o kitas nukrito į žaizdÄ .

Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos M. Ž. parodymus vertina kaip siekį suÅ¡velninti savo padėtį, o ne objektyviai atspindinčius įvykių eigÄ . Viena vertus, M. Ž. aiÅ¡kina, kad antrosios operacijos metu kraujavimo stabdymo veiksmai buvo atliekami greitai, kiek chaotiÅ¡kai, stipriai kraujavo ir todėl nieko nesimatė, nukritusių kabučių ieÅ¡koti nebuvo laiko. Kita vertus – jis nurodė, kad matė, jog viena kabutė nukrito bÅ«tent į žaizdÄ . Apeliacinės instancijos teismo nuomone niekuo nepagrįsta ir kita versija, kad kabutė galbÅ«t netyčia galėjo bÅ«ti uždėta antrosios operacijos metu, stabdant kraujavimÄ , supainiojus šį instrumentÄ su spaustukais.

Slaugytoja L. S. nurodė, kad antrosios operacijos metu klipsų gydytojui ji nedavė, jie naudojami nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu Å¡i liudytoja aiÅ¡kino, kad ji net nebuvo paėmusi endoskopinių instrumentų (t. 1, b.l. 184-188). Liudytoja V. J. parodė, kad antrosios operacijos metu buvo atneÅ¡ti visi instrumentai, tačiau neatsimena, ar buvo naudojami klipsatoriai (t. 3, b.l. 147-148). Apeliacinės instancijos teismo nuomone kabutė ant iÅ¡orinės klubinės venos buvo uždėta pirmosios operacijos metu, netyčia pažeidus Å¡iÄ kraujagyslę.

Visi aiÅ¡kinimai dėl kabutės atsiradimo laiko, jos padėties ir pan. yra tik akivaizdus siekis klaidinti, kelti abejones kada ir kokia kraujagyslė buvo pažeista ir kokia buvo pagrindinė nukentėjusiojo nukraujavimo priežastis. Visi veiksmai atlikti antrosios operacijos metu ir tai jog kraujas jau buvo iÅ¡bėgęs, pasklidęs po visÄ pilvo ertmę, neginčijamai patvirtina faktÄ , kad iÅ¡orinė klubinė vena buvo pažeista pirmosios operacijos metu. Akivaizdu ir tai, kad jei iÅ¡orinė klubinė vena nebÅ«tų buvusi pažeista pirmosios operacijos metu, su ja nebÅ«tų reikėję atlikti jokių manipuliacijų ir antrosios operacijos metu, o tai buvo daroma.Antrosios operacijos metu buvo iÅ¡ esmės dirbta tik su dviem venomis, kÄ patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. M 680/13(01) (t.y. su sėklinio virželio vena, kadangi ji buvo perdalinta, susidarę galai perriÅ¡ti ligatÅ«ra, bei su iÅ¡orine klubine vena, kadangi ant jo susidariusio proksimalinio galo užriÅ¡ta ligatÅ«ra, ant distalinio galo uždėta užriÅ¡ta ligatÅ«ra ir metalinė kabutė).

Å i aplinkybė nustatyta, nors antrosios operacijos protokolas yra neiÅ¡samus ir to neatspindi. Antrosios operacijos protokolo neiÅ¡samumÄ M. Ž. grindė nuovargiu ir stresu. Taip pat paaiÅ¡kino, kad tos venos neidentifikavo, kadangi neturėjo laiko, veiksmus atliko greitai ir toliau ieÅ¡kojo, kur kraujuoja. Tokie nuteistojo parodymai teisėjų kolegijos vertinti kritiÅ¡kai. Tik žinant kokios kraujagyslės buvo paliestos pirmosios operacijos metu (planuotai ar neatsargiai) logiÅ¡kas yra bÅ«tent Å¡ių kraujagyslių bÅ«klės revizavimas esant kraujavimui antrosios operacijos metu.Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka buvo iÅ¡kelta versija, kad kabutė ant iÅ¡orinės klubinės venos galėjo atsirasti, t.y. nukristi ant jos, tuomet, kai pastarosios buvo nuimamos nuo operuotos venos.

Specialistas J. P. apeliacinės instancijos teisme patikslino savo duotas išvadas ir nurodė, kad kabutė ant išorinės klubinės venos buvo rasta ne užspausta (turint omenyje užtvirtinta), o tik uždėta ant kraujagyslės, priskretusi prie jos. Teisėjų kolegija tokius specialisto paaiškinimus vertina kaip neobjektyvius, jie neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių bei kitų byloje apklaustų liudytojų parodymų, ir todėl jais nesivadovauja. Apklaustas pirmosios instancijos teisme J. P. paaiškino, kad išorinė klubinė vena buvo sutvirtinta su ligatūromis ir užtvirtinta kabutėmis.

Ant abiejų venos galų buvo uždėta ligatÅ«ra ir kabutės. Per visÄ dubenį buvo masyvi, didžiulė kraujosruva. Ä® M. Ž. gynėjo advokato RamÅ«no Mikulsko klausimÄ , kaip buvo uždėta kabutė, J. P. atsakė nežinantis. Toliau užduodamas klausimus advokatas neprašė specialisto patikslinti, ar kabutė buvo panaudota pagal savo funkcinę paskirtį, ar tik prispausta, uždėta ant kraujagyslės, nepavykus jos užspausti ir pan. M. Ž., apeliacinės instancijos teisme iÅ¡kėlęs keletÄ versijų, kaip metalinė kabutė galėjo atsirasti ant iÅ¡orinės klubinės venos (kad ji tiesiog įkrito į pilvo ertmę antrosios operacijos metu nuimant kabutes nuo operuotos spermatinės venos) autopsijÄ atlikusiam specialistui taip pat neuždavė tokio pobÅ«džio klausimo, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti iÅ¡ties svarbiÄ aplinkybę, dėl kurios vėliau, t.y. apeliacinės instancijos teisme, pakartotinai apklausti specialistai tikslino savo ankstesnius paaiÅ¡kinimus bei duotas iÅ¡vadas.

Taigi ginčo dėl to, kaip buvo uždėta kabutė ant iÅ¡orinės klubinės venos viso proceso metu iki nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nebuvo.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinėjusi teisėja, apklausdama specialistÄ J. P. iÅ¡ties detaliai aiÅ¡kinosi aplinkybes, susijusias su iÅ¡orinės klubinės venos perdalinimu, užtvirtinimu. Ä® teisėjos suformuluotÄ klausimÄ : „Ar Å¡i vena buvo tiesiog perpjauta, ar ji buvo kažkokiu bÅ«du užriÅ¡ta, užtvirtinta?“ J.

P. atsakė, kad „Ji buvo sutvirtinta su ligatÅ«romis ir kabutėmis, kiek prisimenu“ (t. 6, b.l. 155-181). Teisėja taip pat klausė, ar buvo perdalinta sėklinio virželio vena, ir ar ji buvo užtvirtinta kokiomis nors priemonėmis. Po J. P. atsakymo, teisėja perklausė, kokiu bÅ«du buvo užtvirtinta iÅ¡orinė klubinė vena. Tiek kalbėdamas apie ligatÅ«ras (ant iÅ¡orinės klubinės venos, taip pat ant sėklinės virželio venos), tiek apie kabutę, specialistas vartojo terminÄ â€žuždėta“.

Atsakydamas į proceso dalyvių pateikiamus klausimus, patikslino dar ir tai, kad kabutė buvo užspausta. Jokių abejonių dėl žodžio „uždėti“ reikÅ¡mės nebuvo kilę, akivaizdu, kad Å¡is terminas buvo vartojamas apibrėžiant kabutės funkcinę paskirtį (užtvirtinti). Dėl Å¡ios sÄ vokos vartojimo abejonių nekilo ir kitiems byloje dalyvavusiems specialistams, kurie vadovavosi J. P. suraÅ¡ytos specialisto iÅ¡vados, atlikus autopsijÄ , tiriamÄ ja dalimi, ir kuriems atliekant objekto tyrimÄ bei ekspertizę buvo užduotas klausimas, kada (pirmos ar antros operacijos metu) kabutė buvo uždėta ant iÅ¡orinės klubinės venos.

Specialistai R. M., A. A., D. M., ekspertas Ž. M. nurodė, kad kabutės uždėjimas ant venos reiškia tai, kad ji buvo panaudota pagal paskirtį (kraujavimui stabdyti), kad uždėjimas yra užspaudimas (t. 6, b.l. 182-188; t. 7, b.l. 35-42, 44-50). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad kabutė buvo rasta uždėta ant išorinės klubinės venos (panaudota pagal funkcinę paskirtį), o tai paneigia nuteistojo parodymus, kad laparoskopinės varikocelektomijos metu naudojamomis kabutėmis išorinės klubinės venos perspausti negalima.

Aptariant specialisto J. P. parodymus, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes, susijusias su kabutės ant iÅ¡orinės klubinės venos uždėjimu bei jos naudojimu pagal funkcinę paskirtį, jis nurodė ir civilinėje byloje Nr. e2-2072-852/2017, kurioje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys UAB „K.“ dėl žalos atlyginimo (t. 7, b.l. 10-26). T.y. specialistas neužsiminė, kad ta kabutė buvo panaudota kitaip, negu pagal jos funkcinę paskirtį, netgi advokatui RamÅ«nui Mikulskui tikslinantis, ar kabute, naudojama sėklinės venos klipavimui, galima užklipuoti iÅ¡orinę klubinę venÄ .

Be to, specialistas nurodė tvirtinantis specialisto iÅ¡vadÄ Nr. DM 30 (121)/14 (01) visa apimtimi. Akivaizdu, kad specialisto J. P. parodymų keitimas apeliacinės instancijos teisme neturi jokio objektyvaus pagrindo. Nors M. Ž. apeliacinės instancijos teisme metu davė labai iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus, susijusius su laparoskopinės varikocelektomijos atlikimu, laparotomija, taip pat laikotarpiu reanimacijoje tarp abiejų operacijų, teisėjų kolegija vertina, kad jokių naujų duomenų, kurie nebuvo žinomi iÅ¡vadas teikusiems specialistams nepateikė.

J. P. 2018 m. balandžio 6 d. posėdžio metu teigė, kad virš mirusiojo plaučių buvo rastas hemoraginis skystis, jis taip pat rastas ir žarnyne, o tai reiškia, kad po operacijos atsitiko kažkas organizme, dėl ko sutriko krešėjimas ir pasipylė kraujas. Tuo tarpu, tiek duodamas bei tvirtindamas aptartas specialisto išvadas pirmosios instancijos teisme, taip pat ir civilinės bylos nagrinėjimo metu, J. P. aiškiai ir kategoriškai nurodė, jog toks masyvus vidinis nukraujavimas įvyksta tik dėl mechaninio kraujagyslės pažeidimo, atmesdamas bet kokias kitas versijas, kas tokį reiškinį galėjo sukelti.

O dėl rasto hemoraginio skysčio organizme paaiÅ¡kino, kad tai, aptariamomis aplinkybėmis (gaivinant žmogų) yra normalu. Negana to, paciento kraujo kreÅ¡umas buvo tikrintas prieÅ¡ atliekant operacijÄ , tačiau jokių nukrypimų nebuvo aptikta, toks sutrikimas M. V. nustatytas nebuvo. Ekspertas R. M. tikslino ekspertizės akto Nr. PEDM 33/2016 (02) 7 punktÄ â€žM. V. medicinos pagalba 2013 m. gegužės 16 d. privačioje ligoninėje ir poliklinikoje „K.“ buvo suteikta nekokybiÅ¡kai, nes pirmos operacijos metu buvo pažeista kraujagyslė, tikėtina, iÅ¡orinė klubinė vena, dėl ko iÅ¡sivystė Å«minis vidinis kraujavimas ir įvyko mirtis“, atsižvelgdamas į tai, kad pagal M.

Ž. paaiÅ¡kinimus (kuriuos R. M. suprato kaip patikslintÄ operacijos protokolÄ ), jokio kraujavimo pirmos operacijos metu nebuvo ir dėl to nelogiÅ¡ka, kad Å¡i vena buvo kažkaip pažeista, ant jos uždėtos kabutės. Atkreiptinas dėmesys, kad specialistams, ekspertams atliekant objekto tyrimÄ bei ekspertizę buvo pateikti abiejų operacijų protokolai. Kaip matyti, apraÅ¡ant laparoskopinę varikocelektomijÄ , aiÅ¡kiai nurodyta, kad kraujavimo atliekant operacijÄ nebuvo, ir specialistai, ekspertai iÅ¡vadas surašė, jas pirmosios instancijos teisme patvirtino, bÅ«tent ir vadovaudamiesi tokiais duomenimis.

Ekspertas Ž. M. ekspertizės akte (t. 4, b. l. 76-92) iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas tikslino vadovaujantis specialisto J. P. apeliacinės instancijos teisme pateiktais naujais paaiÅ¡kinimais, kad kabutė ant iÅ¡orinės klubinės venos buvo laisvai nukritusi, o ne uždėta, atitinkamai nurodydamas, kad negalima teigti apie aptariamos kraujagyslės pažeidimÄ pirmosios operacijos metu. Profesoriaus D. M. nuomonė (t. 3, b. l. 104-105) apeliacinės instancijos teisme keitėsi M. Ž. parodymų apie kabutės atsiradimÄ ant iÅ¡orinės klubinės venos pagrindu.

Vis dėlto, kaip minėta, nepasitvirtino versija, kad kabutės buvo supainiotos su spaustukais antrosios operacijos metu ir kad jos buvo naudojamos apskritai. Tokių aplinkybių nepatvirtino ir pats nuteistasis. Todėl neturi didelės reikšmės tai, kad metalinė kabutė nebuvo pateikta teismui kaip daiktinis įrodymas, ji nebuvo apžiūrėta ir dėl to nėra aišku, kokia kabutė buvo rasta. Iš aptartų įrodymų seka, kad ant išorinės klubinės venos buvo rasta kabutė, kuri naudojama laparoskopinės varikocelektomijos metu.

Aukščiau paminėtas gydytųjų (specialistų) parodymų keitimas apeliacinės instancijos teisme įpinant į paaiškinimus naujų ir niekuo nepatvirtintų įvykio aplinkybių, duodant objektyvių įrodymų visumai prieštaraujančius parodymus, teisėjų kolegijos vertintinas kaip siekis padėti savo kolegai, nuteistajam gydytojui M. Ž. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Visi proceso dalyviai aiškiai supranta, kad gydytojo darbas be galo sudėtingas, atsakingas, įtemptas, tikslas kilnus - pagelbėti žmogui.

Tokio pobÅ«džio sprendimas, kai dėl operacijos metu padarytos gydytojo klaidos mirÅ¡ta žmogus, o gydytojas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn yra itin retas, veikiantis visÄ gydytojų bendruomenę.Negalima sutikti su M. Ž., taip pat UAB „K.“ atstovo advokato Mindaugo DÅ«dos apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl nuteistojo kaltės padarius BK 132 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ buvo grindžiamos netinkamai vertinant liudytojų parodymus, specialistų iÅ¡vadų, ekspertizės akto duomenis.

Kaip jau buvo minėta, suraÅ¡ant specialisto iÅ¡vadas Nr. (M680/13 (01), Nr. DM30 (121)/14(01) bei atliekant ekspertizę Nr. PEDM33/2016 (02), padaryta kategoriÅ¡ka iÅ¡vada, kad M. V. nukraujavimas įvyko bÅ«tent dėl pažeistos kraujagyslės ir jokios kitos priežastys (ligos, anomalijos ir pan.) tokio masyvumo kraujavimo Å¡iuo atveju sukelti negalėjo. IÅ¡vadas Å¡ioje dalyje visiÅ¡kai palaikė ir Å¡ias iÅ¡vadas surašę specialistai (J. P., V. D., R. M.). Tuo tarpu, tikėtinas specialistų bei ekspertizės akto iÅ¡vadas (apie tai bÅ«tent iÅ¡ kurios kraujagyslės vyko kraujavimas) pirmosios instancijos teismas vertino kartu su kitais byloje iÅ¡tirtais įrodymais, nukentėjusiųjų, liudytojų, specialistų parodymais, nei vienam jų nesuteikdamas iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės, atsižvelgdamas į aktualiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , susijusiÄ su veiksmų kvalifikavimu neatsargaus gyvybės atėmimo bylose.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta aiÅ¡kinimÄ , jog pirmos operacijos metu pažeidus iÅ¡orinę klubinę venÄ bÅ«tų stebimas kraujavimas M. V. organizme. Nors laparoskopinės varikocelektomijos metu dalyvavęs medicinos personalas patvirtino kraujavimo paciento pilvo ertmėje nematęs, tačiau bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, kad jie ne visÄ laikÄ stebėjo monitorių bei operavusio chirurgo veiksmus. Operacinės vyresnioji slaugytoja G. A., dalyvavusi pirmosios operacijos metu, parodė, kad monitorių stebėjo ne visÄ laikÄ (t. 3, b.l. 68-69).

Liudytoja L. S. paaiÅ¡kino, kad visÄ laikÄ operacinėje nebuvo, jai išėjus, slaugytojÄ pavadavo R. M.. Kaip ir kokia buvo atidalinta kraujagyslė ir dedami klipsai ji nematė. Kiek tiksliai buvo paruoÅ¡ta klipsų, nežino (t. 3, b.l. 69-71). Anesteziologas – reanimatologas D. M. parodė, kad retkarčiais užmesdavo akį į monitorių, bet kÄ konkrečiai darė operuojantis gydytojas, ko jis prašė, neklausė ir pasakyti negali, nes dirbo savo darbÄ (t. 3, b.l. 72-73). Tokios aplinkybės patvirtina, kad momento, kada buvo pažeista iÅ¡orinė klubinė vena liudytojai (asmenys, kurie dalyvavo pirmos operacijos metu) nematė.

Pastebėtina ir tai, kad ir antrojoje operacijoje dalyvavęs medicinos personalas M. Ž. veiksmų nestebėjo ir nematė, kokias manipuliacijas jis atlieka. Tuo tarpu, gydytojai, padėję reanimuoti pacientÄ , prisijungė jau po atliktos laparotomijos ir padėjo revizuoti pilvo ertmę. Pirmosios operacijos metu pažeidus iÅ¡orinę klubinę venÄ lengvai stebimo kraujavimo ir negalėjo bÅ«ti. Tokia situacija paaiÅ¡kinama tuo, kad laparoskopinės operacijos metu į pilvo ertmę yra prileidžiama dujų, dėl ko veninis spaudimas bÅ«na pristabdomas (specialistų J.

P., R. M., V. D. parodymai (t. 3, b.l. 154 – 158, 195-200; t. 6, b.l. 182-188). Be to, kaip nustatyta, kraujavimas iÅ¡ Å¡ios kraujagyslės buvo sustabdytas uždėjus ant jos klipsÄ . Taigi visiÅ¡kai logiÅ¡ka, kad pilvo ertmėje pirmosios operacijos metu nei vienas liudytojas kraujavimo nematė. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme buvo akcentuojama ir tai, kad tiek iÅ¡ specialistų iÅ¡vadų, ekspertizės akto, tiek iÅ¡ apklaustų specialistų parodymų matyti, kad nebuvo nustatytas iÅ¡orinės klubinės venos pažeidimas, o tik perdalinimas.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad J. P. paaiÅ¡kino, jog yra įmanoma venÄ pažeisti ir perdalinti toje pačioje vietoje. Todėl ta aplinkybė, kad pažeidimas nebuvo nustatytas, nesudaro pagrindo abejoti, kad nukraujuota buvo bÅ«tent iÅ¡ iÅ¡orinės klubinės venos. Tokias aplinkybes, kaip minėta patvirtino tai, kad Å¡i aptariama vena rasta perdalinta ir užtvirtinta kabutėmis, nors jokio racionalaus pagrindo ir pateisinimo tokiam veiksmui nebuvo, o jis, be visa ko, net nebuvo aptartas antros operacijos protokole, buvo nutylėtas ir nuteistajam duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. rugsėjo 23 d. (nors Å¡i apklausa vyko jau po autopsijos, kurios rezultatai nuteistajam neabejotinai buvo žinomi).

Teismų praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad, kvalifikuojant veikÄ kaip neatsargų gyvybės atėmimÄ , labai svarbu nustatyti:

1) kad būtent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, t. y. kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, nes šie padariniai buvo dėsningas kaltininko veikos rezultatas;

2) jo kaltę (nusikalstamÄ pasitikėjimÄ ar nusikalstamÄ nerÅ«pestingumÄ ) dėl kito žmogaus mirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-47/2011). Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs visus byloje surinktus įrodymus, apklaustų liudytojų parodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad M. Ž. pirmosios operacijos metu neatsargiais savo veiksmais pažeidęs paciento M. V. kairiÄ jÄ iÅ¡orinę klubinę venÄ , tai pastebėjo ir ėmėsi veiksmų pažeidimui paÅ¡alinti (uždėjo metalinę kabutę), tačiau po paciento ekstubacijos, pastarojo spaudimui pakilus iki normalaus, kraujavimas iÅ¡ pažeistos vietos atsinaujino ir M.

V. mirtinai nukraujavo iÅ¡ Å¡ios kraujagyslės. Teismas konstatavo, kad nuteistasis nenumatė, kad iÅ¡orinės klubinės venos pažeidimas, padarytas pirmosios operacijos metu, sukels paciento mirtį, nors pagal savo, kaip gydytojo – urogolo iÅ¡silavinimÄ , patirtį ir kompetencijÄ turėjo ir galėjo tokius padarinius numatyti (t.y. kad stambios kraujagyslės pažeidimas gali sukelti paciento mirtį), todėl nustatė, kad nuteistasis veikÄ padarė esant nusikalstamam nerÅ«pestingumui. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžių motyvų yra aiÅ¡ku, už kokius veiksmus yra nuteistas M.

Ž., t.y. bÅ«tent už tai, kad pirmosios operacijos metu jis pažeidė paciento iÅ¡orinę klubinę venÄ , o toks pažeidimas buvo priežastiniame ryÅ¡yje su paciento mirtimi. Apeliacinės instancijos teismas pritaria Å¡iai iÅ¡vadai dėl M. Ž. veikos kvalifikavimo kaip neatsargaus nusikaltimo, padaryto veikiant nusikalstamai nerÅ«pestingai.Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir apeliantų argumentus dėl galimo pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo. Teismas spręsdamas dėl asmens parodymų patikimumo bei juos vertindamas visų byloje surinktų įrodymų kontekste (M.

Ž. labai detalius paaiÅ¡kinimus pateikė po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį) turi vertinti tai kada, kaip ir kokius asmuo parodymus duoda, kiek jie atitinka objektyvius įrodymus. Sutiktina su nuteistojo apeliacinio skundo motyvais, kad pakeitus kaltinimÄ pirmosios instancijos teisme M. Ž. nebuvo pasiÅ«lyta duoti parodymus. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad – nei M. Ž. nei jo gynėjas nepageidavo, neprašė pasisakyti, o elgesys viso proceso metu rodė norÄ realizuoti savo teisę - atsisakyti duoti parodymus.

Kita vertus, nuteistojo įvardijamas procesinis pažeidimas, kuomet patikslinus kaltinimÄ jam nebuvo suteikta teisė pasisakyti, buvo iÅ¡taisytas nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacinės instancijos teisme. Nesutiktina su nuteistojo argumentais dėl Å¡aliÅ¡kumo ir kaltinimo keitimo teisme kontekste. BPK 256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokuroras turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis.

Å iuo nagrinėjamu atveju, kaltinimas buvo tikslinamas, atitinkamai nurodant, kad M. Ž. kaltinamas iÅ¡orinės klubinės venos pažeidimu, o ne perdalinimu. Tai, kad teisėja pasiÅ«lė prokurorei patikslinti kaltinimÄ , negali bÅ«ti laikoma teismo Å¡aliÅ¡kumu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismo veiksmai, siekiant garantuoti, kad kaltinimo formuluotės tiek dėl veikos faktinių aplinkybių, tiek dėl veikos kvalifikavimo bÅ«tų teisingos, paprastai negali bÅ«ti vertinami kaip rungimosi ar kitų baudžiamojo proceso principų pažeidimas.

PrieÅ¡ingai, baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjančio teismo konstitucinė pareiga yra siekti, kad kiekvienoje byloje bÅ«tų teisingai nustatytos bylos aplinkybės bei tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Konstituciniai baudžiamojo proceso principai bÅ«tų pažeidžiami, jei teismai Å¡ios pareigos nevykdytų (kasacinė nutartis Nr. 2K-169-507/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas kaltinimo patikslinimas pirmosios instancijos teisme nenulėmė skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadų dėl apelianto kaltės padarius BK 132 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ neteisėtumo.

Dėl M. Ž. skirtinos bausmėsM. Ž. apeliaciniu skundu prašė jį iÅ¡teisinti, o duodamas parodymus apeliacinės instancijos teisme kalbėjo ir apie tai, jog jam paskirta akivaizdžiai per griežta bausmė. Å ios aplinkybės neabejotinai įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ pasisakyti ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės. Ä®vertinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytus bausmės skyrimo motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad M. Ž. paskirta bausmė praėjus daugiau nei penkeriems metams po nesėkmingai padarytos operacijos nėra teisinga.

Nuteistajam paskirta bausmė nebuvo tinkamai individualizuota, atsižvelgiant tiek į M. Ž. asmenybę, tiek ir Å¡ios konkrečios bylos iÅ¡skirtines aplinkybes (nusikalstama veika padaryta atliekant gydytojo pareigas, siekiant iÅ¡spręsti mirusiojo sveikatos problemas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis 2K-388/2014;

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumÄ vykdo teismai, reiÅ¡kia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet bÅ«tent teismo teisingo sprendimo priėmimas.

Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , ne iÅ¡orinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2014 m. gegužės 8 d., 2017 m. birželio 26 d. nutarimai).BK 132 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos dvi alternatyvios bausmės rÅ«Å¡ys: areÅ¡tas ir laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Pagal BK 55 straipsnio nuostatas asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę teismas privalo motyvuoti savo sprendimÄ . Teismo motyvacija turi bÅ«ti pagrįsta aplinkybėmis, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2011, 2K-138/2011, 2K-181/2014, 2K-208/2014, 2K-361-1073/2017).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. Ž. griežčiausiÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , įvertino pastarÄ jį charakterizuojančius duomenis (jauno amžiaus, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbantis, vedęs, turintis mažametį vaikÄ , baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisykles, neteistas), taip pat įvertino nuteistojo elgesį po nagrinėjamo įvykio (kaltės nepripažino, nukentėjusiųjų neatsiprašė), į nepataisomas nusikalstama veika padarytas pasekmes.

Tačiau teismas, pats sau prieÅ¡taraudamas, vadovaujantis iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais motyvais, kaip ir motyvuojant laisvės atėmimo skyrimÄ , t.y. atsižvelgė į tuos pačius nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojančius duomenis (neteistas, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbantis, turintis stiprius socialinius ryÅ¡ius) taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymÄ atidėjo. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, baudžiamajame įstatyme nėra nustatyta draudimo skirti laisvės atėmimo bausmę ir atidėti jos vykdymÄ , jeigu galima paskirti sankcijoje numatytÄ kitÄ Å¡velnesnę bausmę, bet visais atvejais, o ypač skiriant bausmę asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ (BK 55 straipsnis), kai BK specialiosios dalies straipsnio sankcija numato ne tik laisvės atėmimÄ , bet ir kitas alternatyvias bausmes, teismas neturėtų skirti laisvės atėmimo bausmės ir atidėti jos vykdymÄ (kasacinės nutartys Nr. Nr. 2K-138/2011, 2K-361-1073/2017).

Šiuo nagrinėjamu atveju, be laisvės atėmimo, BK 132 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė – areštas. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, trumpalaikis laisvės atėmimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei nuteistojo asmenybę, taip pat nėra teisinga bausmė, ji nebūtų efektyvi ir nepadėtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

Teismų praktikoje bausmės Å¡velninimo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalyje, siejamas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos ir veikÄ padariusio asmens pavojingumÄ , visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-420/2006, 2K-7-371/2011, 2K-382/2012, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡ioje byloje nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra iÅ¡skirtinės – veika padaryta gydytojui atliekant savo darbines funkcijas, suteikiant sveikatos gerinimo paslaugas, iÅ¡imtinai siekiant tik vieno tikslo – padėti pacientui, paÅ¡alinti jo sveikatos problemas.

Be to, ir nuteistojo asmenybė neleidžia vertinti, kad asmuo yra tokio pavojingumo, kad pateisintų pačios griežčiausios bausmės skyrimÄ . Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, M. Ž. yra iÅ¡silavinęs, dirbantis, po veikos padarymo jis toliau dirba gydytoju (duomenys neskelbtini). Jokių duomenų, kad jis kaip gydytojas per šį laikotarpį savo pareigas atliko netinkamai, teismas neturi. Asmuo anksčiau niekada nebuvo teistas, baustas tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi stiprius socialinius – ekonominius ryÅ¡ius (sukÅ«ręs Å¡eimÄ , augina vaikÄ , turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ).

Tokios aplinkybės leidžia teismui vertinti, kad BK 132 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmių rÅ«Å¡ys yra aiÅ¡kiai neproporcingos, neadekvačios padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, nuteistojo asmenybei ir dėl to prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Teismas taiko BK 54 straipsnio 3 dalį ir skiria Å¡velnesnę, aptariamo straipsnio sankcijoje nenumatytÄ bausmę – baudÄ . Vertinant tai, kad bauda yra viena Å¡velniausių bausmės rÅ«Å¡ių bei į baudos dydį galimÄ skirti už neatsargius nusikaltimus, Å¡iuo konkrečiu atveju nuteistajam skirtina maksimali bauda, pagal veikos padarymo metu galiojusiÄ baudžiamojo įstatymo redakcijÄ .

M. Ž. apeliaciniame skunde nurodė , kad jis nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, jog jis kaltės nepripažino ir nukentėjusiųjų neatsiprašė. Jo manymu tai jis padarė, kas turi lengvinti jo atsakomybę. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad asmens atsakomybę lengvina tai, jei kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ir joje dalyvavusius asmenis. Lingvistine prasme, Å¡i norma reiÅ¡kia, jog Å¡iai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti bÅ«tina tai, jog kaltininkas prisipažintų padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dar vienos iÅ¡ dviejų alternatyvių aplinkybių – jo nuoÅ¡irdaus gailesčio arba pagalbos baudžiamojo persekiojimo institucijoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.).

IÅ¡ M. Ž. pirmosios instancijos teismo duotų paaiÅ¡kinimų turinio matyti, kad, kaip pagrįstai nustatė skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas, veikos padarymo jis nepripažino, iÅ¡samiau aplinkybių nepaaiÅ¡kino nei nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad mirusįjį jis pagerbė tylos minute, negalima vertinti kaip nuoÅ¡irdaus nuteistojo elgesio dėl padarytos veikos bei jos pasekmių. Taigi nustatyti lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nėra pagrindo.

Dėl civilinių ieškinių Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. V., S. V., M. V. (S.) atstovas advokatas Gediminas Gudeliauskas nesutinka su 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžio motyvais dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Prašo nuosprendį pakeisti ir priteisti R. V., S. V. po 40 000 Eur, o M. V. (S.) – 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašo priteisti solidariai iš civilinių atsakovų nukentėjusiųjų naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. UAB „K.“ atstovas advokatas apeliaciniu skundu prašo nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžius sumažinti.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimÄ .

Tačiau tuo pačiu bÅ«tina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , t. y. Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai bÅ«na skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.).

Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma.Vienas iš esminių nesutikimo su civilinių ieškinių dydžiu motyvas yra tas, kad, pasak Advokato Gedimino Gudeliausko, nebuvo atsižvelgta į nukentėjusiųjų ir atsakovų turtinę padėtį, akcentavo UAB „K.“ 2016 m. gauto pelno dydį, taip pat M. Ž. turtinę padėtį. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ yra pažymėta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusiÄ teismų praktikÄ . Antra, pirmosios instancijos teismas Å¡ioje nagrinėjamoje byloje neprivalėjo vertinti civilinio atsakovo UAB „K.“ turtinės padėties, nes, kaip numatyta nurodytoje Civilinio kodekso normoje, atsižvelgiama į žalÄ padariusio asmens, o ne už jo veiksmus atsakingo asmens turtinę padėtį.

Toks normos aiÅ¡kinimas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (kasacinė nutartis Nr. 2K-377/2012). Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo, už M. Ž. veiksmais padarytÄ Å¾alÄ yra atsakingas jo buvęs darbdavys – UAB „K.“. Bendrovė buvo sudariusi Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį su „I.“. Vadovaujantis Å¡ia sutartimi, taip pat CK 6.254, 6.987 straipsnio nuostatomis, neturtinė žala priteista iÅ¡ draudimo bendrovės draudimo sutarties ribose, o likusi dalis – iÅ¡ UAB „K.“.

UAB „K.” atstovas advokatas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytu neturtinės žalos dydžiu mirusiojo tėvams, akcentuoja, kad suaugusio ir atskirai gyvenančio asmens emocinis ryÅ¡ys su tėvais ir seserimi yra silpnesnis, lyginant su mirusiojo sutuoktinės ir nepilnamečių vaikų ryÅ¡iu. Vis dėl to, nepaisant mirusio sÅ«naus amžiaus, nekelia abejonių aplinkybės, kad ryÅ¡ys tarp tėvų ir vaikų yra ypatingas, iÅ¡skirtinis ir nepakeičiamas, ir vaiko mirtis tėvams visuomet sukelia didžiulius dvasinius iÅ¡gyvenimus, taigi ir didelę neturtinę žalÄ .

Be to, kaip nukentėjusieji R. V. ir S. V. paaiÅ¡kino pirmosios instancijos teisme, jų ryÅ¡ys su M. V. buvo stiprus ir nenutrÅ«kstamas – sÅ«nus tėvus nuolat lankė, pastarieji gaudavo iÅ¡ jo visokeriopÄ pagalbÄ . NatÅ«ralu, kad mirusiojo tėvai turėjo pagrįstus lÅ«kesčius tokius Å¡iltus santykius puoselėti ir ateityje. Atsižvelgtina ir į mirties netikėtumo faktorių, kÄ pabrėžė ir advokatas Gediminas Gudeliauskas apeliaciniame skunde. Kaip nustatyta, M. V. buvo hospitalizuotas UAB „K.“ nesudėtingai laparoskopinei operacijai, po kurios, jau kitÄ dienÄ , turėjo vykti į namus.

Dėl iÅ¡ esmės nesudėtingos chirurginės intervencijos M. V. artimieji neturėjo jokio pagrindo nerimauti. Vis dėlto, dėl operacijÄ atlikusio gydytojo klaidos, pacientas praėjus keletui valandų po operacijos mirtinai nukraujavo. Tokios netikėtos aplinkybės neabejotinai sukėlė didžiulį Å¡okÄ mirusiojo Å¡eimos nariams. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai pagrindė ir priteistinos neturtinės žalos dydį mirusiojo seseriai M. V. (S.), iÅ¡analizavęs tvirtÄ jos bei M. V. tarpusavio emocinį ryšį, susiformavusius artimus ir glaudžius santykius.

Kaip nurodė nukentėjusioji, jie su broliu buvo labai artimi, vienas kitu rÅ«pindavosi, brolis jai padėdavo finansiÅ¡kai. UAB „K.“ atstovas advokatas akcentuoja ir tai, kad pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydis mirusiojo tėvams ir seseriai virÅ¡ija teismų praktikoje priteistinus dydžius Å¡ios kategorijos baudžiamojoje byloje ir tai yra pagrindas priteistas sumas atitinkamai mažinti. Teisėjų kolegija su Å¡iais argumentais taip pat nesutinka. Kasacinis teismas savo ruožtu yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimÄ , funkcija yra parinkti teisingÄ , kuo labiau suÅ¡velninančiÄ negatyvius padarinius piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrÄ Å¾inti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iÅ¡ esmės nėra galimybės (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018.

Be to, teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis /…/ Kita vertus, svarbu pažymėti, jog, kaip minėta, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose /…/ (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018).

Nors R. V., S. V., M. V. (S.) priteistos neturtinės žalos dydis yra kiek didesnis nei įprastai yra priteisiama tokio pobūdžio bylose, nuo formuojamos teismų praktikos nukrypta nebuvo (pvz.: Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 1A-415-870/2017 nukentėjusiajai – mirusiojo motinai, priteista 25 000 Eur neturtinės žalos; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 3K-3-217-690/2018 pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir įvertinta, kad dėl staigios 11 mėnesių kūdikio mirties ligoninėje jo motinos patirta neturtinė žala sudaro 80 000 Eur, tėvo – 60 000 Eur, sesers – 10 000 Eur).

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydžius (po 20 000 Eur mirusiojo tėvams ir 10 000 Eur seseriai), atsižvelgė į visus reikÅ¡mingus kriterijus: į nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį, jos padarymo aplinkybes, kaltės formÄ , negrįžtamas nusikalstamos veikos pasekmes, taip pat įvertino ir skaudžius nukentėjusiųjų iÅ¡gyvenimus, praradus savo Å¡eimos narį, iki Å¡iol jaučiamas neigiamas pasekmes, paÅ¡lijusiÄ mirusiojo tėvų sveikatÄ , stiprius M.

V. ir jo Å¡eimos narių tarpusavio ryÅ¡ius. Vertinti, kad skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas neteisingai taikė civilinės teisės normos, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimÄ , keisti priteistÄ neturtinę žalÄ , jÄ atitinkamai mažinant ar didinant, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Nukentėjusiųjų R. V., S. V., M. V. (S.) atstovo advokato Gedimino Gudeliausko apeliacinis skundas, taip pat UAB „K.“ atstovo advokato Mindaugo DÅ«dos apeliacinis skundas dalyje dėl civilinių ieÅ¡kinių mažinimo, atmetami.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,n u s p r e n d ž i a :              nukentėjusiųjų R. V., S. V., M. V. (S.) atstovo advokato Gedimino Gudeliausko, UAB „K.“ atstovo advokato Mindaugo DÅ«dos apeliacinius skundus atmesti.             Nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies:             Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendį pakeisti ir M.

Ž. pagal BK 132 straipsnio 1 dalį (2012 m. lapkričio 8 d. įst. Nr. XI-2393), vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimis, skirti 75 MGL dydžio, t.y. 2 824.5 (dviejų tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų dvideÅ¡imt keturių eurų 50 centų) baudÄ . Nustatyti, kad M. Ž. paskirtÄ baudÄ privalo sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ . Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 682 straipsnio 1 dalimi, M.

Ž. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti medicinos ir gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose atėmimas 1 (vieneriems) metams.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                      Stasys Lemežis                                                                                                           Vladislavas Lenčikas                                                                                                            Virginija Liudvinavičienė             Â