33b095a7-e98b-4a4b-884f-cd51eaae56fd · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-179-241/2017Proceso Nr. 2-57-3-00799-2012-7Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.4.3.11 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė GasiÅ«nienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens S. Č. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės „DIC Baltic“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

Teismas n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartimi UAB „DIC Baltic“ iÅ¡kelta bankroto byla, administratore paskirta UAB „Finresta“.Bankroto administratorė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti UAB „DIC Baltic“ bankrotÄ tyčiniu. Administratorė nurodė, kad UAB „DIC Baltic“ VÄ® Registrų centre įregistruota 2011 m. vasario 23 d. S. Č. įmonės vadove buvo nuo 2011 m. vasario 3 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d., akcininke – nuo 2011 m. vasario 23 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d.

S. Č. parduodant įmonės akcijas ir paskiriant naujÄ vadovÄ I. G. (I. G.), įmonė veiklos nevykdė, neatsiskaitinėjo Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – ir Ä®BÄ®) nustatyta proporcingumo tvarka su kreditoriais, S. Č. buvo žinoma apie inicijuojamÄ Ä¯monės bankroto bylÄ nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d. Registruotas įmonės turtas – keturios transporto priemonės, buvo perleistas ir pasisavinta 100 500 Lt suma už Å¡io turto pardavimÄ .I. G. įmonės vadovu buvo nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2013 m. vasario 8 d., akcininku – nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2013 m. vasario 8 d.

E. R. įmonės vadovu buvo nuo 2013 m. vasario 8 d. iki 2013 m. kovo 1 d., akcininku – nuo 2013 m. vasario 8 d., asmuo miręs.Ä®monė veiklos nevykdė nuo akcijų pardavimo momento, t. y. S. Č. nemokios įmonės akcijas pardavus I. G. ir jam tapus įmonės vadovu. Nutarties dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo dienÄ (2013 m. kovo 1 d.) įmonėje darbuotojų nedirbo.Bankroto administratorei nėra perduota jokia įmonės finansinė dokumentacija ir turtas. Net ir paskyrus įmonės vadovams baudas už įmonės dokumentacijos ir turto neperdavimÄ administratorei, įmonės dokumentacija ir turtas administratorei nebuvo perduoti.

Taip pat dokumentacija ir turtas administratorei nebuvo perduoti ir Klaipėdos apygardos teismui iÅ¡davus vykdomuosius raÅ¡tus dėl priverstinio dokumentų ir turto perdavimo.Nėra jokios informacijos, ar S. Č., pardavusi įmonės akcijas už 1 000 Lt, priėmimo-perdavimo aktu bÅ«tų perdavusi naujam akcininkui ir vadovui įmonės grynųjų pinigų kasÄ . 2012 m. lapkričio 24 d. kasoje turėjo bÅ«ti 40 500 Lt už 2012 m. lapkričio 21 d. parduotas dvi transporto priemones, taip pat 60 000 Lt už parduotas transporto priemones 2012 m. lapkričio 26-27 d.

Transporto priemonių pardavimas įvykdytas pagal S. Č. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ tėvui A. Č.. Akcijų pardavimo metu įmonės kasoje turėjo bÅ«ti 100 500 Lt suma.Bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ Ä¯monė transporto priemonių neturėjo, iÅ¡skyrus vienÄ transporto priemonę kaip naudotojas, kurios buvimo vieta nėra žinoma, administratorei ji nebuvo perduota, Å¡iuo metu ji yra iÅ¡registruota (parduota).S. Č., padedama savo tėvo A. Č. ir I. G., sukėlė įmonės nemokumÄ ir bankrotÄ , pasisavino lėšas, gautas pardavus transporto priemones, nuslėpė įmonės dokumentus, iÅ¡vengė mokesčių į valstybės biudžetÄ , sudarė pagrindÄ nuslėpti įmonės gautinas sumas iÅ¡ debitorių.

PrieÅ¡ parduodama įmonės akcijas ir perleisdama vadovavimÄ kitam asmeniui, S. Č. nuosekliai tuÅ¡tino įmonės banko sÄ skaitas, iÅ¡imdama grynuosius pinigus arba A. Č. pervesdama pinigines lėšas, mokėjimo paskirtyje nurodydama „ūkio iÅ¡laidoms“. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 7 d. nutartimi pripažino UAB „DIC Baltic“ bankrotÄ tyčiniu.Teismas sprendė, kad nuo pat įsteigimo įmonė buvo sÄ moningai blogai valdoma, įmonės steigėja ir direktorė S. Č. buvo fiktyvi, nes faktiÅ¡kai įmonę ir jos turtÄ , pinigų srautus valdė, sandorius sudarinėjo kitas asmuo – jos tėvas A.

Č.. Teismas nustatė, kad bankroto byloje yra 17 516,04 Eur kreditinių reikalavimų, iÅ¡ jų 8 637,63 Eur buvusiems darbuotojams, o turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , įmonėje nėra, nors pagal 2011 metų balansÄ Ä¯monė turėjo 16 528,32 Eur debitorinių skolų ir gavo 29 106,81 Eur už transporto priemonių pardavimÄ prieÅ¡ pat bankrotÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad turto buvo pakankamai tam, kad laiku ir tinkamai bÅ«tų galima atsiskaityti su kreditoriais.Teismas konstatavo, kad įmonė nereikalavo skolų iÅ¡ debitoriaus „DSV“, neatsiskaitė su 2012 m. rugpjūčio 20 d. iÅ¡ darbo atleistu R.

J., neinicijavo bankroto bylos, o 2012 m. lapkričio 22 d. perleido faktiÅ¡kai nemokios ir neveikiančios įmonės akcijas ir vadovavimÄ nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčiam I. G.. Taip pat buvo sudaromi transporto priemonių perleidimo sandoriai, tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra įrodyta, kad pinigai įstatymo nustatyta tvarka buvo apskaityti įmonės kasoje ir (arba) panaudoti skoloms sumokėti. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad patikimų įrodymų apie tai, kad įmonės vilkikai ir (arba) kitas turtas buvo realiai perduoti I.

G., kad jis yra verslininkas ir siekė toliau vystyti Å¡ios įmonės veiklÄ , byloje nepateikta.Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad įmonė buvo privesta prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus, nes įmonės valdymo organai nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sprendimai;

įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Suinteresuotas asmuo S. Č. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti pareiÅ¡kėjos BUAB „DIC Baltic“ bankroto administratorės UAB „Finresta“ pareiÅ¡kimÄ dėl UAB „DIC Baltic“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nutartis priimta nepagrįstai vadovaujantis ĮBĮ 20 straipsnio redakcija, negaliojusia bankroto bylos įmonei iškėlimo metu.Bankroto administratorė prie pareiškimo nepridėjo nei vieno įrodymo, pagrindžiančio pareiškimo teiginius ir argumentus.Teismas nevertino aplinkybių, kada įmonė tapo nemokia. Bankroto administratorė nepateikė jokių įmonės finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų. Teiginiai, kad vienam iš darbuotojų negavus atsiskaitymo, įmonė laikytina nemokia, yra nepagrįsti.

Nei vienas iÅ¡ įmonės kreditorių nesikreipė į teismÄ dėl pradelstų skolų priteisimo, įmonei nebuvo taikyta jokių laikinojo pobÅ«džio apribojimų. Motyvas, kad įmonė nuo jos įsteigimo buvo blogai valdoma, nes faktiÅ¡kai įmonę valdė ne direktorė, o jos tėvas A. Č., nepagrįstas ir deklaratyvus. Ä®monė pelningai veikė daugiau negu dvejus metus, todėl blogai valdoma nebuvo. A. Č. patarinėjo savo dukteriai, nes buvo labiau patyręs metalo versle, tačiau tai nevedė įmonės prie bankroto, įmonei nenaudingų sandorių sudaryta nebuvo.

A. Č. tuo metu dirbo UAB „DIC Baltic“ vadybininku ir UAB „Siena Metal“, iÅ¡ kurios UAB „DIC Baltic“ gaudavo didžiÄ jÄ dalį užsakymų, todėl liudytojų parodymai apie fiktyvų įmonės valdymÄ vertintini kaip subjektyvÅ«s.Teismo motyvas, kad įmonė neturėjo lėšų ir todėl nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d. neatsiskaitė su R. J., nepagrįstas, nes jis pats buvo skolingas įmonei už padarytÄ Å¾alÄ . Kito vairuotojo G. B. kreditorinis reikalavimas nepagrįstas, neaiÅ¡ku, kodėl administratorė jį patvirtino, jis yra ginčijamas, nes Å¡is vairuotojas laiku buvo atleistas iÅ¡ darbo.Ä®monę parduodant I.

G., įmonė buvo moki, veikianti, I. G. įmonę pirko su buvusiu UAB „Siena Metal“ direktoriumi A. S., jie kartu planavo toliau vystyti verslÄ , iÅ¡siieÅ¡koti skolas iÅ¡ Danijos bendrovių „DSV“ ir „Termo trafic“. Å ių bendrovių debitoriniai įsiskolinimai buvo 21 000 Eur. A. S. žinojo skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo niuansus, nes Å¡ios įmonės buvo ir yra UAB „Siena Metal“ verslo partnerės. Pagrindinis motyvas pirkti akcijas – įmonė turėjo transporto inspekcijos iÅ¡duotÄ licencijÄ kroviniams pervežti, kuriÄ dėl formalumų yra sunku gauti.

Be to, 2012 m. rugsėjo mėn. įmonė buvo gavusi kredito linijÄ iÅ¡ banko DNB keturiems naujiems vilkikams įsigyti, nemokiai įmonei bankas kredito nebÅ«tų suteikęs. Ä®monės turėti vilkikai buvo parduoti, nes jie buvo seni, o gauti 29 106 Eur buvo panaudoti skolai grÄ Å¾inti, kuri susidarė įmonei pasiskolinus pinigų parduotiems vilkikams pirkti.Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įmonės naujam vadovui I. G. nebuvo perduotas joks turtas. Baudžiamojoje byloje yra pateiktas akcijų pirkimo-pardavimo sutarties originalas, visi perdavimo-priėmimo aktai, 2012 m. lapkričio 22 d.

įmonės sÄ skaitoje buvo apie 3 000 Lt.Aplinkybė, kad akcijų perdavimo metu teismui buvo paduotas pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nereiÅ¡kia, kad tuo metu įmonė jau buvo nemoki. Ä®monė buvo moki, gyvavo iki 2013 m. kovo 1 d., kol įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.S. Č. vadovavimo laikotarpiu įmonė nebuvo privesta prie bankroto. Turto pardavimas ir gautų lėšų perdavimas naujam akcininkui ir vadovui I. G. nelaikytinas neteisėtu.Teismas ignoravo tai, kad įmonės bankroto aplinkybės buvo iÅ¡nagrinėtos ikiteisminiame tyrime, kuris nutrauktas nenustačius S. Č. veiksmuose nusikalstamos veikos požymių.Bankroto administratorius turi teisę kaltiems asmenims pareikÅ¡ti reikalavimus dėl įmonės turto perdavimo ar jo vertės priteisimo.PareiÅ¡kėja BUAB „DIC Baltic“ bankroto administratorė UAB „Finresta“ atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nustatytu terminu nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria UAB „DIC Baltic“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl bylos faktinių aplinkybių Byloje nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 22 d. S. Č. pardavė UAB „DIC Baltic“ akcijas I. G. (1 t., b. l. 42-43). 2012 m. lapkričio 24 d. sudarytas S. Č. I. G. perduodamų UAB „DIC Baltic“ dokumentų sÄ raÅ¡as (1 t., b. l. 44-45).Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartimi UAB „DIC Baltic“ iÅ¡kelta bankroto byla, administratore paskirta UAB „Finresta“. Dėl Ä®monių bankroto įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo veiksmai, kuriais skundžiama nutartis buvo priimta vadovaujantis Ä®BÄ® 20 straipsnio redakcija, negaliojusia bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo metu, yra nepagrįsti, jie skundžiamÄ nutartį daro neteisėta ir nepagrįsta.

Su tokiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas UAB „DIC Baltic“ bankrotÄ tyčiniu, vadovavosi Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalimi, 20 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2, 4 punktais. Kadangi teismas nenurodė, kokia Å¡io įstatymo redakcija vadovaujasi, laikytina, kad teismas rėmėsi skundžiamos nutarties priėmimo metu (2016 m. spalio 7 d.) aktualia (galiojančia) įstatymo redakcija.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pačiame Ä®BÄ® (2013 m. balandžio 18 d.

įstatymas Nr. XII-237, ĮBĮ redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. spalio 1 d.) nurodyta, jog ši redakcija taikoma vykdant bankroto procesus, pradėtus iki įstatymo Nr. XII-237 įsigaliojimo, šio įstatymo nuostatos taikomos toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda šiam įstatymui įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, ir bankroto procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus.

Taigi įstatymų leidėjas expressis verbis (aiÅ¡kiais žodžiais; tiesiogiai) pažymėjo, kad nurodyta įstatymo redakcija taikoma toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016).Kadangi UAB „DIC Baltic“ bankroto byla iÅ¡kelta Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartimi, tai reiÅ¡kia, kad Å¡ioje byloje reikėjo taikyti iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusiÄ Ä®BÄ® redakcijÄ .

Tačiau netinkamos Ä®BÄ® redakcijos taikymas nereiÅ¡kia, kad byla teismo buvo iÅ¡nagrinėta neteisingai. Iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusi Ä®BÄ® 20 straipsnio redakcija nenustatė tyčinio bankroto kriterijų, todėl jie buvo palikti formuoti teismų praktikai. 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Ä®BÄ® 20 straipsnyje nustatyti įstatymo leidėjo tyčinio bankroto kriterijai yra iÅ¡ esmės susisteminti pagal suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-690/2016).

Todėl darytina iÅ¡vada, kad nors bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Ä®BÄ® 20 straipsnio redakcija, įsigaliojusia nuo 2013 m. spalio 1 d., tačiau jis priėmė iÅ¡ esmės teisingÄ procesinį sprendimÄ , nes ir iki minėtos redakcijos įsigaliojimo teismų praktikoje buvo įtvirtinti analogiÅ¡ki galiojančiam reguliavimui bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindai. Dėl pagrindų konstatuoti UAB „DIC Baltic“ tyčinį bankrotÄ Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

Nuo 2013 m. spalio 1 d. galiojančios redakcijos Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai. Teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato bent vienÄ iÅ¡ Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tyčinio bankroto požymių. Kasacinis teismas, iki 2013 m. spalio 1 d. galiojant Ä®BÄ® 20 straipsnio redakcijai formuodamas teismų praktikÄ tyčinio bankroto bylose, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui bÅ«tina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo.

Tais atvejais, kai įmonė yra faktiÅ¡kai nelikvidi arba nemoki, turi bÅ«ti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Å ie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ suvaržymas arba sÄ lygų iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo sudarymas, taip pat sÄ moningas iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog bÅ«tų galima pripažinti bankrotÄ tyčiniu, nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotÄ , tačiau turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , skundžiama nutartimi pripažino UAB „DIC Baltic“ bankrotÄ tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktuose įtvirtintų požymių pagrindu.

Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (1 punktas), buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sprendimai (2 dalis), taip pat įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos (4 punktas).Bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato požymius, įrodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių. Be to, įmonės tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sÄ moningų sprendimų įmonės turtas yra perleidžiamas, iÅ¡Å¡vaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų įmonė gauna žymiai mažesnę naudÄ , nei yra to turto reali rinkos vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa įmonės nemokumas.

Ä®monės tyčiniu bankrotu laikytini ir įvardyti įmonės valdymo organų veiksmai įmonei esant faktiÅ¡kai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, t. y. finansiÅ¡kai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-412/2010, 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013).Taigi pripažįstant bankrotÄ tyčiniu svarbus įmonės nemokumo fakto nustatymas.

Klaipėdos apygardos teismas, civilinėje byloje Nr. B2-843-513/2013 spręsdamas dėl UAB „DIC Baltic“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo, 2013 m. vasario 18 d. nutartyje nustatė, kad pagal 2011 m. vasario 23 d.-2011 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis įmonės ilgalaikis ir trumpalaikis turtas sudaro 197 632 Lt, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dydis yra 185 461 Lt. Taip pat teismas nustatė, kad įmonė nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d. neatsiskaito su buvusiu darbuotoju R. J.. Ä®vertinęs Å¡iuos duomenis, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB „DIC Baltic“ yra nemoki.

Nutartis įsiteisėjo 2013 m. kovo 1 d. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad UAB „DIC Baltic“ jau 2011 metais buvo faktinio nemokumo bÅ«senoje. Apeliantė nepateikė jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie paneigtų Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ (CPK 178 straipsnis).Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-843-513/2013 patvirtino BUAB „DIC Baltic“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir jų 38 824 Lt reikalavimus; 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi patvirtintas papildomas 21 655,37Lt kreditorinis reikalavimas.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bankroto byloje yra 17 516,04 Eur kreditorinių reikalavimų, iÅ¡ jų 8 637,63 Eur buvusiems darbuotojams, o turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , įmonėje nėra.

Teismas konstatavo, kad pagal 2011 metų balansÄ Ä¯monė turėjo 16 528,32 Eur debitorinių skolų, taip pat prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ gavo 29 106,81 Eur už transporto priemonių pardavimÄ .Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ tyčinio įmonės bankroto konstatavimui nereikalaujama nustatyti sistemingus nevienkartinius įmonės valdymo organų neteisėtus veiksmus, o pakanka nustatyti bent vienÄ aplinkybę, dėl kurios kilo įmonės bankrotas. Tai gali bÅ«ti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumÄ , įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu.

Ä®statyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); bÅ«ti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui;

įmonę ir administracijos vadovÄ sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiÅ¡kia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais; įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimÄ ; jis turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009).

Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju Å¡ias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 298/2006). Vertinant įrodymus tokio pobÅ«džio bylose, bÅ«tina atsižvelgti ne tik į konkretaus sandorio įtakÄ bendrovės turtinei padėčiai, bet ir įvertinti sandorių visumÄ , atsižvelgti į jų sudarymo metu buvusiÄ situacijÄ bendrovėje, sandorio Å¡alių ryÅ¡ius, sandorių ekonominį pagrįstumÄ ir pan., nes tai reikÅ¡minga sprendžiant dėl bendrovės vadovo pareigos veikti iÅ¡imtinai bendrovės interesais įvykdymo.Tik įmonei veikiant įprastai, jos vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams ir tokiu laikotarpiu pagrindinė įmonės vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus.

Kuo įmonės finansinė bÅ«klė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikÅ¡mė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės bÅ«klei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Ä®monės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribÄ , kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014 ir kt.).Bendrovės savininkai (dalyviai) turi pareigÄ domėtis įmonės vykdoma veikla, jos finansine padėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2014).

CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta papildoma atsakomybė juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe iÅ¡vengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų nesÄ Å¾iningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimÄ Ä¯vykdyti prievoles kreditoriui. Byloje nagrinėjamu atveju UAB „DIC Baltic“ vadovai bei akcininkai, įmonei tapus faktiÅ¡kai nemokiai, nesilaikė fiduciarinių pareigų įmonės kreditoriams. Netinkamas UAB „DIC Baltic“ valdymas nulėmė įmonės nemokumÄ ir negalėjimÄ atsiskaityti su įmonės kreditoriais, o tai yra pagrindas pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu.Atskirajame skunde nurodoma, kad perleidžiant UAB „DIC Baltic“ akcijas naujajam akcininkui I.

G. įmonė buvo moki ir veikianti, taip pat pažymima, kad naujasis akcininkas planavo toliau vystyti verslÄ . Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis savaime nėra neteisėtas sandoris, tačiau nagrinėjamoje byloje UAB „DIC Baltic“ akcijų perleidimo sandoris turi bÅ«ti vertinamas konkrečių bylos faktinių aplinkybių kontekste. Byloje nėra jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad buvo bÅ«tina ir pagrįsta sudaryti faktiÅ¡kai nemokios UAB „DIC Baltic“ akcijų perleidimo sutartį, taip pat kad Å¡ia sutartimi buvo siekta iÅ¡saugoti ir (ar) plėtoti verslÄ , patenkinti daugumos kreditorių reikalavimus ar pan.

Tokio sandorio ekonominis naudingumas tiek įmonei, tiek jos kreditoriams, ypač įvertinus asmenį, kuriam buvo perleistos UAB „DIC Baltic“ akcijos, charakterizuojančius duomenis (nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis, asocialus), ir tai, kad perleistos faktiÅ¡kai nemokios įmonės akcijos, kelia itin pagrįstų abejonių. Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad toks sandoris atitiko tuometinius įmonės interesus ir verslo rizikÄ . Todėl spręstina, kad perleidus faktiÅ¡kai nemokios įmonės akcijas asmeniui, neketinančiam tęsti įmonės veiklos ir imtis aktyvių bei efektyvių priemonių atkurti įmonės mokumÄ , užtikrinti įmonės Å«kinės komercinės veiklos tęstinumÄ , jÄ stabilizuoti, kad bÅ«tų atliktos papildomos piniginės investicijos į įmonę, buvo pažeisti įmonės kreditorių interesai, jų galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos.BÅ«dama faktinio nemokumo bÅ«senoje UAB „DIC Baltic“ 2012 m. gegužės 3 d.-2012 m. lapkričio 27 d. sudarė transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis tretiesiems asmenims buvo perleistos UAB „DIC Baltic“ transporto priemonės (2 t., b. l. 10-11, 23-27).

Pardavus Å¡ias transporto priemones, apeliantės teigimu, gautos lėšos buvo panaudotos skolai grÄ Å¾inti, nes nurodytos transporto priemonės buvo įsigytos už skolintas lėšas. Tačiau apeliantė teismui nepateikė jokių įrodymų nei apie piniginių lėšų transporto priemonių įsigijimui skolinimÄ si, nei apie tokios skolos grÄ Å¾inimÄ kreditoriui.IÅ¡ byloje esančio 2012 m. lapkričio 24 d. perduodamų dokumentų sÄ raÅ¡o matyti, kad apeliantė naujajam akcininkui I. G. perdavė dokumentus, įmonės apvalų antspaudÄ , banko generatorių ir buhalterinės apskaitos elektroninę laikmenÄ .

Byloje nėra jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad apeliantė naujajam akcininkui I. G. perdavė ir UAB „DIC Baltic“ turėtÄ turtÄ . Pagal 2011 m. balansÄ UAB „DIC Baltic“ turėjo 131 566 Lt vertės ilgalaikio turto. Todėl konstatuotina, kad įmonės turtas buvo neiÅ¡saugotas.Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad apeliantės vadovavimo laikotarpiu įmonė nebuvo privesta prie bankroto. Å iuo aspektu pažymėtina, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iÅ¡ kaltų asmenų civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Minėta, kad teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir/ar dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotÄ â€“ turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma. Nagrinėjamos bylos atveju įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu taip pat nereiÅ¡kia, jog visi apelianto nurodyti įmonės vadovų ir (ar) akcininkų veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad visais jais sÄ moningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto.

Ä®monės bankrotÄ pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuosekliÄ eigÄ , kurių sistema objektyviai patvirtina blogÄ Ä¯monės valdymÄ , privedusį prie bankroto. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimÄ (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumÄ , atitikimÄ Ä¯monės interesams ir pan.), pripažinus bankrotÄ tyčiniu, turi bankroto administratorius (Ä®BÄ® 20 straipsnio 5 dalis).

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių Apeliantė kvestionuoja įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo tinkamumÄ nagrinėjamoje byloje. Ä®rodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiÅ¡kinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino kitaip, nei siekė apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, jog byloje nėra pakankamai įrodymų reikšmingoms aplinkybėms pagrįsti ir kad teismas juos įvertino netinkamai. Dėl bylos procesinės baigties Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, jog UAB „DIC Baltic“ vadovai ir akcininkai įmonę valdė netinkamai, neužtikrino įmonės kreditorių interesų apsaugos.

Faktiniai duomenys apie įmonės valdymo organų ir dalyvių padarytus įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus objektyviai patvirtina blogÄ Ä¯monės valdymÄ , privedusį prie bankroto. Nekonstatavus materialiosios teisės ir proceso teisės normų taikymo pažeidimo, pirmosios instancijos teismo nutartis pripažintina pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnis). Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamÄ nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikÅ¡mės tinkamam klausimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu iÅ¡nagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ ar apeliacinės instancijos teismui iÅ¡samiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v.

Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį nepakeistÄ .

Teisėja                                                                                                                      Danutė Gasiūnienė