33acdb2e-1fea-4513-ab9f-b23faa271ccc · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1521-587/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19324-2018-0 Procesinio dokumento kategorijos: 2.1.2.1; 2.1.2.4.1.5; 2.1.2.6; 2.6.29.1; 2.6.29.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino, Edvardo Palioko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo G.

G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2748-1070/2019 pagal ieÅ¡kovo J. S. ieÅ¡kinį atsakovui G. G. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas J. S. prašė priteisti iÅ¡ atsakovo G. G. 11 000 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki bus grÄ Å¾inta 6000 Eur paskola, bei nuo 2018 m. sausio 1 d. iki bus grÄ Å¾inta 5000 Eur paskola ir turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jis ir jo atstovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad atsakovas 2017 m. rugsėjo 22 d. paskolos sutartimi pasiskolino iÅ¡ ieÅ¡kovo 6000 Eur, kuriuos įsipareigojo grÄ Å¾inti 2017 m. lapkričio 1 d., vėliau paskolos sutartimi dar pasiskolino iÅ¡ ieÅ¡kovo 5000 Eur, kuriuos įsipareigojo grÄ Å¾inti 2018 m. sausio 1 d. Atsakovas iki Å¡iol ieÅ¡kovui negrÄ Å¾ino paskolintų lėšų. 2018 m. rugsėjo 26 d. atsakovui iÅ¡siųsta pretenzija, kuria ieÅ¡kovas prašė grÄ Å¾inti paskolÄ gražiuoju, pretenzija įteikta jam 2018 m. spalio 19 d. Atsakovas iki Å¡iol negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui skolos.

3. Atsakovas G. G. atsiliepimu į ieÅ¡kinį su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, ieÅ¡kovas ir jo atstovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad: 3.1. ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovas skolingas jam 11 000 Eur, nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių Å¡alių paskolinius santykius. Atsakovas prašė ieÅ¡kovo paskolinti jam pinigų namo, esančio Tako g., statybai. IeÅ¡kovas pažadėjo paskolinti, Å¡alys surašė paskolos sutartis, tačiau per savaitę nenuėjus pas notarÄ , atsakovui nebereikėjo pinigų skolintis iÅ¡ ieÅ¡kovo, kadangi atsakovas gavo finansavimÄ iÅ¡ kitų asmenų.

Atsakovas parašė, kad pasiskolina pinigus, bet realiai jų negavo. Atsakovas paaiÅ¡kino ieÅ¡kovui, kad jam sunku iÅ¡ karto sumokėti 11 000 Eur, todėl buvo suraÅ¡yti du paskolos raÅ¡teliai su skirtingomis paskolos grÄ Å¾inimo datomis. Kadangi atsakovas žinojo, kad raÅ¡teliai negalioja, neprašė ieÅ¡kovo jų grÄ Å¾inti. 3.2. Be to ieÅ¡kovas paprašė atsakovo atlikti statybinius darbus įsigytame kotedže Mosėdžio gatvėje. Atsakovo surastos įmonės darbuotojai atliko ieÅ¡kovo praÅ¡omus statybinius darbus, tačiau ieÅ¡kovui nepatiko.

Atsakovas sumokėjo šios įmonės darbininkams už ieškovui atliktus statybos darbus. Atsakovas sutiko padėti, nes pažįsta darbininkus iš įmonės UAB „Vitgedva“, jos direktorę. Konfliktas dėl statybos darbų tarp šalių kilo 2018 m. rugpjūčio mėnesį. 3.3. Ieškovo paskolos sutartys yra akivaizdžiai niekinės, nes paskolos sutartys pagal jų sudarymo metu galiojančius įstatymus turėjo būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnis). Tarp šalių neatsirado paskolinių santykių, pinigų perdavimas nebuvo fiksuotas notarine forma, todėl laikytina, kad pinigai neperduoti.

Vienas iš paskolos raštelių yra surašytas be datos, o kitas – su data. Paskolos raštelis be datos netiesiogiai patvirtina, kad buvo ketinama ateityje sudaryti paskolos sutartį. Nagrinėjamu atveju nepateiktas priešieškinis, nes sutartys turi būti pripažintos akivaizdžiai niekinėmis. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino akivaizdžiai negaliojančiu 2017 m. rugsėjo 22 d. atsakovo G.

G. pasiraÅ¡ytÄ paskolos raÅ¡telį dėl 5000 Eur skolinimosi iÅ¡ ieÅ¡kovo J. S. ir taikė restitucijÄ , įpareigojo atsakovÄ G. G. grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui J. S. 5000 Eur. Pripažino akivaizdžiai negaliojančiu atsakovo G. G. pasiraÅ¡ytÄ paskolos raÅ¡telį (be datos) dėl 6000 Eur skolinimosi iÅ¡ ieÅ¡kovo J. S. ir taikė restitucijÄ , įpareigojo atsakovÄ G. G. grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui J. S. 6000 Eur. Priteisė iÅ¡ atsakovo G. G. ieÅ¡kovui J. S. 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo ieÅ¡kovui grÄ Å¾intinos sumos (11 000 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018 m. lapkričio 9 d.) iki 11 000 Eur sumos grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui, 785 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IÅ¡ atsakovo G. G. valstybei priteisė 4,71 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas. Teismas nustatė, kad: 4.1. atsakovas parašė ir pasirašė dokumentÄ , įvardintÄ â€žPaskola“, kuriame nurodė, jog jis pasiskolino iÅ¡ ieÅ¡kovo 5000 Eur, kuriuos grÄ Å¾ins 2018 m. sausio 2 d. 2017 m. rugsėjo 22 d. atsakovas parašė ir pasirašė dokumentÄ , įvardytÄ â€žPaskolos sutartis“, kuriame nurodė, kad jis pasiskolina iÅ¡ ieÅ¡kovo 6000 Eur, kad skolÄ grÄ Å¾ins 2017 m. lapkričio 1 d.

Atsakovas jo paraÅ¡ytuose dokumentuose nurodytų sumų nesumokėjo juose nurodytu terminu, todėl ieÅ¡kovas 2018 m. rugsėjo 26 d. pretenzija atsakovui paprašė sumokėti geruoju ieÅ¡kovui 11 000 Eur per 10 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos, pretenzija įteikta atsakovui 2018 m. spalio 19 d. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dokumentai suraÅ¡yti ir pasiraÅ¡yti tik atsakovo, vertino juos kaip paskolos raÅ¡telius (CK 6.873 straipsnio 3 dalis). 4.2. Paskolos raÅ¡teliuose nurodžius apie sumų, virÅ¡ijančių 3000 Eur, skolinimÄ , teismas sprendė, kad raÅ¡teliai turėtų bÅ«ti patvirtinti notaro (CK 6.871 straipsnio 4 dalis), konstatavo, kad yra pagrindas ex officio (pagal pareigas) pripažinti atsakovo pasiraÅ¡ytus paskolos raÅ¡telius dėl bendros 11 000 Eur sumos skolinimo iÅ¡ ieÅ¡kovo akivaizdžiai negaliojančiais, kadangi jie nepatvirtinti notaro (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.93 straipsnio 3 dalis, 6.871 straipsnio 3, 4 dalys), sprendė, kad byloje turi bÅ«ti taikoma restitucija pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio 2 dalį, įpareigojant atsakovÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 5000 Eur ir 6000 Eur sumas, t. y. bendrÄ 11 000 Eur sumÄ . 4.3.

Teismas, vertindamas Å¡alių parodymus apie pinigų perdavimÄ bei tirdamas paskolos raÅ¡telių turinį, vadovavosi paskolos raÅ¡teliuose esančiomis gramatinėmis iÅ¡raiÅ¡kos formomis. Teismo nuomone, atsakovo panaudota žodžio „pasiskolinti“ gramatinė konstrukcija reiÅ¡kia faktinį pinigų paėmimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir vėliau tuose pačiuose raÅ¡teliuose panaudotas žodis „grÄ Å¾inti“. Atsakovas abiejuose raÅ¡teliuose nurodo, kad grÄ Å¾ins pinigus tam tikru metu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad grÄ Å¾inti galima tik tai, kas prieÅ¡ tai buvo paimta, darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas buvo perdavęs, o atsakovas buvo priėmęs iÅ¡ jo paskolos raÅ¡teliuose nurodytas 5000 Eur ir 6000 Eur sumas. Todėl sprendė, kad paskolos raÅ¡teliuose panaudoti žodžiai kaip tik patvirtina ieÅ¡kovo pinigų perdavimÄ atsakovui (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Atsakovas negalėjo paaiÅ¡kinti teismui, kodėl jis privalėjo pasiraÅ¡yti paskolos raÅ¡telius, negavęs pinigų, todėl teismas atsakovo parodymus, jog jis taip pasielgė, nes pasitikėjo ieÅ¡kovu, vertino kaip pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ . 4.4.

Konstatavo, kad atsakovui nepareiÅ¡kus prieÅ¡inių reikalavimų dėl galimos ieÅ¡kovo skolos atsakovui dėl pastarojo atsiskaitymo už ieÅ¡kovui neva atliktus darbus priteisimo, atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis tariamai įvykdė prievolę už ieÅ¡kovÄ , nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nepasisakė dėl galimos ieÅ¡kovo skolos atsakovui ir apie tai pateiktų įrodymų vertinimo. 4.5. Teismas sprendė, kad tarp Å¡alių nesusiklostė paskoliniai santykiai (nors ieÅ¡kovas ir perdavė atsakovui 11 000 Eur), todėl negalioja ir raÅ¡teliuose nurodyti ieÅ¡kovo perduotų pinigų grÄ Å¾inimo terminai (2017 m. lapkričio 1 d. ir 2018 m. sausio 2 d.).

Dėl to ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti jam 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį negali bÅ«ti tenkintas. Nustatęs atsakovo pareigÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui perduotÄ jam bendrÄ 11 000 Eur sumÄ , teismas sprendė, kad atsakovo prievolė grÄ Å¾inti minėtÄ sumÄ atsirado nuo ieÅ¡kovo reikalavimų priėmimo teisme (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), todėl ieÅ¡kovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos CK 6.37 straipsnio 1, 2 dalių, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, skaičiuojamos nuo 11 000 Eur už laikotarpį nuo ieÅ¡kovo reikalavimų priėmimo teisme iki visiÅ¡ko nurodytos sumos grÄ Å¾inimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 5. Atsakovas G. G. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2019 m. gegužės 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. teismas negalėjo pripažinti paskolos raÅ¡telių negaliojančiais, kaip pažeidžiančių notarinės formos reikalavimÄ , kadangi paskolos sutartys apskritai nebuvo sudarytos, paskolos teisiniai santykiai ieÅ¡kovo ir apelianto nesiejo.

Nesudaryta paskolos sutartis, nesant įvykusio pinigų ar daiktų perdavimo fakto, nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas. IeÅ¡kovas neįrodė, jog paskolos sutartys apskritai buvo sudarytos, pinigai pagal paskolos raÅ¡telius buvo perduoti. 5.2. Teismas, spręsdamas jog dviejų žodžių („pasiskolinau“/ „pasiskolinu“) įtvirtinimas bendrame sutarties tekste savaime patvirtina pinigų perdavimo faktÄ (paskolos teisinių santykių egzistavimÄ ), padarė klaidÄ . IÅ¡imtinai pažodinis paskolos raÅ¡telio aiÅ¡kinimas ne tik neįrodo paskolos objekto perdavimo, bet yra ir iÅ¡ esmės ydingas bei prieÅ¡tarauja kasacinio teismo praktikai, jog sandoris turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas laikantis konsensualizmo principo, prioritetas turi bÅ«ti teikiamas tikrosios asmenų valios nustatymui, o ne pažodiniam sutarties teksto aiÅ¡kinimui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad tokie žodžiai negali patvirtinti paskolos objekto perdavimo fakto, kadangi tokį faktÄ gali patvirtinti tik atskirai sutartyje ar paskolos raÅ¡telyje nurodytas pinigų gavimo faktas, iÅ¡reikÅ¡tas sakiniu „pinigus gavau“ ar nurodant, kad paskolos raÅ¡telis ar sutartis yra tuo pačiu ir pinigų perdavimo-priėmimo aktas. 5.3. Pinigų perdavimo faktas atskirai įtvirtintas ir fiksuotas nebuvo, todėl teigti, kad bendrame paskolos raÅ¡telio tekste nurodyti žodžiai „pasiskolinu“ „pasiskolinau“ nedviprasmiÅ¡kai ir neabejotinai patvirtina pinigų perdavimo faktÄ , nėra pagrindo.

Paskolos raÅ¡telyje esantys apelianto paraÅ¡ai turi bÅ«ti vertinami tik kaip apelianto rimti ketinimai tapti paskolos teisinių santykių subjektu, tačiau jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia fakto, kad tokiu subjektu apeliantas ir tapo (prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ bÅ«tų galima daryti tik tuo atveju, jeigu paskolos sutartis bÅ«tų laikoma konsensualiniu sandoriu). 5.4. Paskolos raÅ¡telių tekstas neįrodo realinės sutarties sudarymo (pinigų perdavimo fakto), bÅ«tent ieÅ¡kovas, pasitelkęs kitas įrodinėjimo priemones, turėjo įrodyti, kad pinigai buvo perduoti.

IeÅ¡kovas visiÅ¡kai nenurodo kitų svarbių aplinkybių, kurios galimai galėtų pagrįsti ieÅ¡kovo pozicijÄ dėl pinigų perdavimo. Atsižvelgiant į tai, kad niekuo kitu, iÅ¡skyrus ydinga pažodine paskolos raÅ¡telio analize, ieÅ¡kovas pinigų perdavimo fakto neįrodinėja, spręstina, kad ieÅ¡kovo pateikti argumentai jokiu bÅ«du nėra pakankami konstatuoti, jog pinigai pagal abu paskolos raÅ¡telius buvo perduoti.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas J. S. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo susiklostė paskolos santykiai, kurių pagrindu ieÅ¡kovas atsakovui paskolino bendrÄ 11 000 Eur sumÄ . Paskoliniai sandoriai buvo užfiksuoti paties atsakovo ranka suraÅ¡ytais ir pasiraÅ¡ytais raÅ¡teliais. IÅ¡ pradžių atsakovas neigęs aplinkybes, kad surašė ir pasirašė skolos raÅ¡telius, paskutiniame teismo posėdyje tai pripažino, tačiau ginčijo patį paskolos gavimo faktÄ , nurodydamas, jog jokių pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovo negavo. 6.2.

Atsakovo (skolininko) suraÅ¡ytų ir pasiraÅ¡ytų skolos raÅ¡telių materialioji teisinė reikÅ¡mė Å¡iuo atveju reiÅ¡kiasi tuo, kad juose raÅ¡tu yra iÅ¡reikÅ¡ta vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių (paskolos gavėjo) valia, t. y. jie iÅ¡duoti kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo (ieÅ¡kovo) suderintos valios, nors ir neiÅ¡reikÅ¡tos raÅ¡ytine forma, egzistavimÄ . Å ių raÅ¡tų originalų buvimas pas ieÅ¡kovÄ , patvirtina Å¡alių tikruosius ketinimus ir prievolės neįvykdymo faktÄ , nes visuotinai suprantama aplinkybė, kad pagal Å¡alies paprotinę teisę skolininkas pats suraÅ¡o skolos dokumentÄ , kuris iki galutinio skolos gražinimo yra saugomas pas kreditorių (CPK 182 straipsnio 1 punktas, CK 6.65 straipsnis).

Apeliacinio skundo motyvai, jog raÅ¡teliais įtvirtintas tik atsakovo ketinimas, nukreiptas į ateitį pasiskolinti pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovo yra nepagristi, neteisėti, todėl atmestini. Atsakovo suraÅ¡ytų paskolos raÅ¡telių turinys kaip tik įrodo, kad ieÅ¡kovas perdavė atsakovui bendrÄ 11 000 Eur sumÄ , todėl bÅ«tent atsakovas turėjo įrodyti, kad pinigų negavo. 6.3. IÅ¡ paties atsakovo ranka suraÅ¡ytų skolos raÅ¡telių teksto ir juose vartojamo esamo ir bÅ«tojo laiko („pasiskolinti“) galima pagrįstai teigti, kad paskolos raÅ¡teliais buvo įforminta tuo metu perduodama paskola.

LingvistiÅ¡kai aiÅ¡kinant paskolos raÅ¡telio teiginį esamojo laiko vartojimas „pasiskolinti“ faktui apraÅ¡yti reiÅ¡kia, kad skolos raÅ¡telio pasiraÅ¡ymo momentu vyksta pinigų skolinimasis, t. y. pinigai yra perduodami. Vien atskirai iÅ¡reikÅ¡tos nuostatos apie paskolos dalyko perdavimÄ nebuvimas savaime nereiÅ¡kia, kad pinigai atsakovui nebuvo perduoti, tai nėra kliÅ«tis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimÄ . Teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įraÅ¡ytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo.

Å alių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įraÅ¡as apie pinigų ar daikto perdavimÄ . 6.4. Pirmosios instancijos teismo konstatuotų iÅ¡vadų pagrįstumÄ patvirtina ir teismo posėdžio metu atsakovo duoti parodymai, kad jis negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl pasirašė skolos raÅ¡telius, jeigu negavo pinigų. Paties atsakovo duoti paaiÅ¡kinimai, kad jis ne kartÄ skolinosi pinigų iÅ¡ kitų asmenų ir suprato, jog Å¡iems sandoriams reikalingas notarinis patvirtinimas, leidžia pagrįstai teigti, jo atsakovas elgdamasis apdairiai ir protingai nebÅ«tų pasirašęs skolos raÅ¡telių, jei iÅ¡ tiesų nebÅ«tų gavęs jokių piniginių lėšų. 6.5.

Atsakovas nepateikė jokių patikimų įrodymų, kurie paneigtų ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes ir patvirtintų jo teigiamÄ pozicijÄ , kad jis pinigų pagal ginčo raÅ¡telius iÅ¡ ieÅ¡kovo negavo. Atsakovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo konstatuotų iÅ¡vadų teisingumo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 9. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų teiktų posėdžių metu bei byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas G.

G. parašė ir pasirašė dokumentÄ , įvardintÄ â€žPaskola“, kuriame nurodė, jog jis pasiskolino iÅ¡ ieÅ¡kovo J. S. 5000 Eur, kuriuos grÄ Å¾ins 2018 m. sausio 2 d. (el. byla, 2 b. l.). 2017 m. rugsėjo 22 d. atsakovas parašė ir pasirašė dokumentÄ , įvardintÄ â€žPaskolos sutartis“, kuriame nurodė, kad jis pasiskolina iÅ¡ J. S. 6000 Eur, kad skolÄ grÄ Å¾ins 2017 m. lapkričio 1 d. (el. byla, 5 b. l.).

10. Atsakovas jo paraÅ¡ytuose dokumentuose nurodytų sumų negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui juose nurodytu terminu, todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ 2018 m. rugsėjo 26 d. pretenzija, kurioje paprašė sumokėti geruoju ieÅ¡kovui 11 000 Eur per 10 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos (el. byla, 6 b. l.). Minėta pretenzija įteikta atsakovui 2018 m. spalio 19 d. (el. byla, 4 b. l.). Atsakovas negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 11 000 Eur per pretenzijoje nurodytÄ terminÄ .

11. Atsakovas teigia, kad pagal minėtus jo raÅ¡ytus dokumentus įvardintus „Paskola“ ir „Paskolos sutartis“ jis jokių pinigų negavo, Å¡iuos raÅ¡telius jis surašė iÅ¡ anksto, kai jam reikėjo pinigų, rašė 2 raÅ¡telius, nes jam iÅ¡ karto grÄ Å¾inti visÄ sumÄ â€“ 11000 Eur bÅ«tų sunku, tai raÅ¡telius rašė 5000 ir 6000 Eur sumoms. Buvo ketinta eiti pas notarÄ jų patvirtinti, tačiau vėliau jam tų pinigų nebereikėjo, todėl pas notarÄ jų patvirtinti nebenuėjo, jis pasiskambino notarei (kokiai nepamena, sakė turi tų notarų, 2019 m. kovo 26 d. garso įraÅ¡o 4 min. 40 s, 44 min. 00 s), kuri patvirtino kad tokie raÅ¡teliai negalioja. Todėl taip viskas ir liko. Pinigų atsakovas negavo, nėra skolingas ieÅ¡kovui pagal jo pateiktus byloje skolos raÅ¡telius.

12. Be to pradžioje, atsiliepime atsakovas nurodė, kad kadangi negavo su teismo siųstais dokumentais skolÄ Ä¯rodančių dokumentų, tai nėra skolingas atsakovui (el. byla, b.l. 30), paskui – kad tokių paskolos raÅ¡telių jis iÅ¡ viso nerašė (2019 m. sausio 22 d. garso įraÅ¡o 8 min 40 s, 10 min 50 s, 12 min 35 s, 14 min 27s, 16 min 00 s), vėliau pripažino kad rašė ginčo skolos raÅ¡telius, tačiau jie negaliojantys, todėl jis nėra skolingas (2019 m. kovo 26 d. garso įraÅ¡o 9 min. 54 s, 11 min. 40 s, 12 min. 18 s). Atsakovo atstovas nurodo, kad kadangi pagal skolos raÅ¡telius pinigai nebuvo parduoti tai jie yra niekiniai, todėl grÄ Å¾inti pinigų pagal juos ir nereikia.

13. Atsakovas posėdžių metu niekaip nemotyvavo tokios savo pozicijos byloje pasikeitimo. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad toks nepaaiÅ¡kinamas atsakovo pozicijos keitimas yra ne tik kad nenuoseklus bet ir keliantis abejonių atsakovo sÄ Å¾iningumu ieÅ¡kovo atžvilgiu.

14. IeÅ¡kovas nurodo, kad pinigų atsakovui reikėjo greitai namų įrengimo darbams, jie bendravo apie 2 metus, kartu leisdavo ir laisvalaikį, pažįstami buvo per sutuoktines, todėl jis atsakovu pasitikėjo, pinigų tuo metu turėjo ir paskolino. Atsakovas dar sakė, kam tie raÅ¡teliai, negi juo nepasitikima, tačiau raÅ¡telius parašė. Paraginus grÄ Å¾inti skolÄ Ä—mė ieÅ¡kovo vengti, skolos negrÄ Å¾ino.

15. Byloje kyla ginčas dėl fakto ar ieÅ¡kovas atsakovui pagal ginčo raÅ¡telius perdavė 11 000 Eur sumÄ piniginių lėšų.

16. IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų, bei apeliacinės instancijos teismui iÅ¡klausius garso įrašų, darytų vykusių posėdžių metu, bei juose teiktų Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad Å¡alys apie 2 metus bendravo, taip pat bendravo ir Å¡eimomis, leido kartu laisvalaikį, vienas kitu pasitikėjo. Atsakovas nurodė, kad vertėsi statybų verslu, iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad atsakovas dalyvavo kotedžų statybos versle. Jis pats nurodė, kad ne kartÄ Ä—mė paskolas iÅ¡ bankų bei privačių asmenų, jas tvirtindavo pas notarus. Taigi, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog akivaizdu, kad atsakovas buvo įvaldęs statybų verslÄ , bei sandorių forminimo ypatumus, žinojo sutarčių sudarymo pasekmes.

17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokiame versle dalyvaujančiam bei ne vienÄ paskolos sutartį pas notarÄ sudariusiam asmeniui akivaizdžiai yra aiÅ¡ku, dėl ko yra raÅ¡omi bei pasiraÅ¡omi paskolos raÅ¡teliai, juolab vartojant sÄ vokas „pasiskolinu“, „skolÄ grÄ Å¾insiu“, „pasiskolinau“, „kuriuos grÄ Å¾insiu“. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovui raÅ¡yti tokius raÅ¡telius negaunant pinigų, nebuvo jokio reikalo bei pagrindo, juolab, kad kaip jis minėjo, tuos raÅ¡telius ketino eiti tvirtinti pas notarÄ tik vėliau. Dėl Å¡ių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas raÅ¡ydamas raÅ¡telius tuo pat metu, juose nurodytas pinigines lėšas gavo, tuo tikslu juos ir rašė.

18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡sakyta pozicija, kad iÅ¡ paskolos raÅ¡telių matyti, jog atsakovas abiejuose raÅ¡teliuose vartoja sangrÄ Å¾inį veiksmažodį „pasiskolinti“ pirmuoju asmeniu, viename raÅ¡telyje nurodydamas bÅ«tÄ jį kartinį laikÄ („pasiskolinau“), kitame raÅ¡telyje esamÄ jį laikÄ („pasiskolinu“). Pirmos instancijos teismas nagrinėjamoje situacijoje teisingai sprendė, kad Å¡i sangrÄ Å¾inė veiksmažodžio „pasiskolinti“ forma reiÅ¡kia, kad asmuo atlieka veiksmÄ savo naudai, t. y. ima pinigus skolon iÅ¡ kito asmens.

PrieÅ¡dėlio „pa“ naudojimas Å¡iuo atveju reiÅ¡kia baigtÄ veiksmÄ vartojant žodį „pasiskolinti“ ir bÅ«tuoju kartiniu laiku, ir esamuoju laiku. Atsakovo panaudota žodžio „pasiskolinti“ gramatinė konstrukcija reiÅ¡kia faktinį pinigų paėmimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir vėliau tuose pačiuose raÅ¡teliuose panaudotas žodis „grÄ Å¾inti“. Atsakovas abiejuose raÅ¡teliuose nurodo, kad grÄ Å¾ins pinigus tam tikru metu.

19. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad grÄ Å¾inti galima tik tai, kas prieÅ¡ tai buvo paimta, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas buvo perdavęs, o atsakovas buvo priėmęs iÅ¡ jo paskolos raÅ¡teliuose nurodytas sumas, t. y. 5000 Eur ir 6000 Eur. Todėl, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovo atstovas, paskolos raÅ¡teliuose panaudoti žodžiai kaip tik patvirtina atsakovo pinigų perdavimÄ ieÅ¡kovui (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovo paaiÅ¡kinimai, jog jis pasirašė paskolos raÅ¡telius, negavęs pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovo, nes pasitikėjo juo, vertintini kritiÅ¡kai. Atsakovas paaiÅ¡kino teismui, kad prieÅ¡ Å¡ioje byloje kilusį ginÄÄ atsakovas skolinosi lėšas ir iÅ¡ kitų fizinių bei juridinių asmenų daugiau nei penkis kartus. Atsakovas negalėjo paaiÅ¡kinti teismui, kodėl jis privalėjo pasiraÅ¡yti paskolos raÅ¡telius, negavęs pinigų.

Todėl teismas teisingai vertino Å¡iuos atsakovo parodymus kaip pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ . Be to kaip nustatė bei pažymėjo apeliacinės instancijos teismas 16 pastraipoje, atsakovas puikiai žinojo notariÅ¡kai tvirtinamų sandorių sudarymo ypatumus. Taip pat atsakovo nenuoseklumas aiÅ¡kinant, kad jis iÅ¡ viso neskolingas nes nėra įrodymų, paskui, pamačius raÅ¡telius, teigimas, kad jų nerašė ir tik vėliau, kai paaiÅ¡kėjo, kad aplinkybė, ar raÅ¡telius rašė jis ar ne, nesunkiai gali bÅ«ti įrodoma, jis nebeneigė raÅ¡telių raÅ¡ymo, tačiau užėmė pozicijÄ , kad pinigų negavo, duoda tvirtÄ pagrindÄ teismui abejoti atsakovo paaiÅ¡kinimų patikimumu bei tuo, kad jie atitinkÄ tikrovę, kadangi akivaizdu, kad atsakovas teikdamas paaiÅ¡kinimus yra nenuoseklus bei keičiantis aplinkybėms juos keičia savo naudai.

Kolegija sprendžia, kad tai įrodo atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu.

21. Taip pat apeliacinės instancijos teismas tÄ aplinkybę, kad raÅ¡teliai yra pas ieÅ¡kovÄ , vertina kaip vienÄ iÅ¡ įrodymų, kad atsakovas yra skolingas ieÅ¡kovui, kadangi prieÅ¡ingu atveju raÅ¡telius, pagal kuriuos, kaip jis teigia gaus pinigus tik ateityje (įvertinant tai, kad jis ėmė ne vienÄ paskolÄ ir tikėtina, kad žino, jog paskolos sutarties buvimas pas skolintojÄ ir nesant skolos grÄ Å¾inimÄ patvirtinančių įrodymų, įrodo skolos negrÄ Å¾inimÄ ) jis, kaip asmuo dalyvaujantis versle ir sudaręs ne vienÄ paskolos sutartį, paskolos raÅ¡telius turėjo laikyti pas save, o ne atiduoti juos ieÅ¡kovui.

22. Be to, akivaizdu, kad notaras tokių paskolos raÅ¡telių, kurie yra pateikti į bylÄ netvirtintų, kadangi paskolos sutartis yra dviÅ¡alis sandoris, kurį pasiraÅ¡o abi sandorio Å¡alys, akivaizdu, kad notaras tokio pobÅ«džio sutartį perraÅ¡ytų atitinkama forma, jÄ atspausdintų, ji turėtų bÅ«ti pasiraÅ¡yta notaro akivaizdoje abiejų sandorio Å¡alių.

23. Kadangi atsakovas nurodė, kad buvo ne vienÄ sutartį pas notarÄ pasirašęs, kolegija sprendžia, kad jis žinojo kokia sutarčių tvirtinimo pas notarÄ forma, procedÅ«ra bei tvarka, kad tokio pobÅ«džio (ginčo) raÅ¡telių notaras netvirtina. Dėl to pabrėžtina, kad iÅ¡ anksto raÅ¡yti paskolos raÅ¡telių, negaunant pinigų, kai jie nebus panaudoti pas notarÄ kaip tvirtinimo objektas, atsakovui nebuvo jokio tikslo bei pagrindo. Taigi kolegija sprendžia, kad atsakovas pats savo ranka ginčo paskolos raÅ¡telius rašė ne su ketinimu eiti juos tvirtinti pas notarÄ ir tada gauti pinigus, o pinigus – 11 000 Eur nurodytų ginčo raÅ¡teliuose, gaudamas jų pasiraÅ¡ymo momentu.

24. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo nurodymas, kad pinigų skolintis iÅ¡ ieÅ¡kovo jam vėliau nebeprireikė, nes gavo jų iÅ¡ kitų asmenų, byloje neįrodytas jokiais į bylÄ pateiktais įrodymais (CPK 177, 178 str.).

25. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimÄ , kad atsakovas pinigus pagal ginčo raÅ¡telius iÅ¡ ieÅ¡kovo gavo, sutvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovas kažkodėl (nors tai su raÅ¡telių suraÅ¡ymu niekaip nesusiję) nurodo kitų asmenų darbų atlikimÄ ieÅ¡kovo naudai, už kuriuos ieÅ¡kovas nemokėjo, nes darbai jam netiko, už juos sumokėjo atsakovas. Atsakovas už tai iÅ¡ ieÅ¡kovo lėšų nereikalauja, tačiau jis tai nurodo taip pat kaip aplinkybę, dėl ko atsakovas ieÅ¡kovui neskolingas. Kolegijos įsitikinimu tai dar kartÄ patvirtina, kad atsakovas ieÅ¡kovui buvo skolingas, tačiau, atsiskaitydamas už jį tretiesiems asmenims lygtai nori užskaityti Å¡iÄ skolÄ .

26. Taigi esant nustatytoms Å¡ioms aplinkybėms bei pateiktiems įrodymams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia ir sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad pinigus 11 000 eurų atsakovas gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo ginčo paskolos raÅ¡telių pasiraÅ¡ymo metu (CPK 177, 178 str.). Ä®rodymų, patvirtinančių jų grÄ Å¾inimÄ byloje nepateikta, todėl teismas sprendžia, kad Å¡ių lėšų atsakovas ieÅ¡kovui raÅ¡teliuose nurodytais terminais nėra grÄ Å¾inęs (CPK 177, 178 str.).

Dėl atsakovo paraÅ¡ytų ir pasiraÅ¡ytų dokumentų pripažinimo negaliojančiais 27. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

28. CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų. RaÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Jeigu paskolos suma virÅ¡ija tris tÅ«kstančius eurų ir Å¡is sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi bÅ«ti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 4 dalis).

29. Paskolos teisinius santykius reglamentuojančio CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai Å¡alys nebuvo pasiraÅ¡iusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiÅ¡kais, raÅ¡tais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos raÅ¡ytinės formos sutarties bendrosios paprastos raÅ¡ytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir iÅ¡davęs paskolos raÅ¡telį arba kitokį skolos dokumentÄ , patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui. Tačiau tiek raÅ¡ytinei paskolos sutarčiai, tiek ir raÅ¡ytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatÅ«s turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018).

30. Pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės (CK 1.93 straipsnio 5 dalis).

31. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais ir išvada, jog byloje nėra ginčijama tai, kad atsakovas parašė ir pasirašė dokumentus, įvardintus „Paskola“ ir „Paskolos sutartis“ dėl atitinkamai 5000 Eur ir 6000 Eur skolinimosi iš ieškovo J. S.. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dokumentai pasirašyti tik atsakovo G. G., teisingai vertino juos kaip paskolos raštelius (CK 6.873 straipsnio 3 dalis).

32. Kadangi paskolos raÅ¡teliuose nurodyta apie sumų, virÅ¡ijančių 3000 Eur skolinimÄ , todėl pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad tokios paskolos sutartys, kaip sandoriai, turėtų bÅ«ti patvirtintos notaro (CK 6.871 straipsnio 4 dalis). Dėl to pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teisingai konstatavo, kad yra pagrindas ex officio (pagal pareigas) pripažinti atsakovo pasiraÅ¡ytus paskolos raÅ¡telius dėl bendros 11 000 Eur sumos skolinimo iÅ¡ ieÅ¡kovo akivaizdžiai negaliojančiais, kadangi jie nepatvirtinti notaro (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.93 straipsnio 3 dalis, 6.871 straipsnio 3, 4 dalys).

33. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pripažinus atsakovo paraÅ¡ytus ir pasiraÅ¡ytus raÅ¡telius negaliojančiais, nustačius, kad pinigai nurodyti raÅ¡teliuose 6000 eurų ir 5000 eurų ieÅ¡kovo atsakovui buvo perduoti, byloje buvo iÅ¡spręstas klausimas dėl restitucijos taikymo pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį. Dėl restitucijos taikymo pripažinus atsakovo paskolos raÅ¡telius negaliojančiais 34. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi natÅ«ra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

35. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tiek raÅ¡ytinei paskolos sutarčiai, tiek ir raÅ¡ytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatÅ«s reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimÄ . Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymÄ , jos dalyko perdavimÄ reikÅ¡mingas sutarties lingvistinis aiÅ¡kinimas, pavartota terminija, gramatinės iÅ¡raiÅ¡kos formos, taip pat reikÅ¡mingos sutarties sÄ lygos dėl skolos grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus ar daiktÄ , reikÅ¡mingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininkÄ , įraÅ¡ai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymÄ (grÄ Å¾inimas dalimis, palÅ«kanų mokėjimas, derybos dėl grÄ Å¾inimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo bÅ«dų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016, 31 punktas; 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 21 punktas).

36. Ä®rodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktas; kt.).

37. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad visos Å¡ios bylos aplinkybės bei surinkti įrodymai pirmos instancijos teismo yra įvertinta teisingai, ir kaip jau minėta, iÅ¡vada, atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus bei nurodytÄ teismų praktikÄ , dėl pinigų perdavimo fakto buvimo, padaryta teisinga. Taigi, sprendžiant restitucijos taikymo klausimÄ , reikÅ¡minga tai, kad pirmos bei apeliacinės instancijos teismai padarė iÅ¡vadÄ ir laikė įrodyta tÄ aplinkybę, kad piniginės lėšos 11 000 eurų ieÅ¡kovo buvo perduoti atsakovui raÅ¡telių pasiraÅ¡ymo metu (CPK 177, 178 str.).

38. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, pripažinęs atsakovo pasiraÅ¡ytus paskolos raÅ¡telius negaliojančiais bei nustatęs, kad ieÅ¡kovas perdavė atsakovui, o Å¡is priėmė iÅ¡ ieÅ¡kovo bendrÄ 11 000 Eur sumÄ , vadovaudamasis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, teisingai taikė restitucijÄ , įpareigodamas atsakovÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 5000 Eur ir 6000 Eur sumas, t. y. bendrÄ 11 000 Eur sumÄ .

39. Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas nurodė aplinkybes, jog jis sumokėjo trečiajam asmeniui už ieÅ¡kovui atliktus darbus, tačiau tokių įrodymų į bylÄ nepateikė. Atsakovui dėl to nepareiÅ¡kus prieÅ¡inių reikalavimų Å¡ios aplinkybės nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl pirmos instancijos teismas teisingai nepasisakė dėl galimos ieÅ¡kovo skolos atsakovui bei su tuo susijusių įrodymų vertinimo (el. byla, 67-80 b. l.).

40. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad ginčo paskolos rašteliai yra niekiniai, nes pagal juos pinigai nebuvo perduoti, todėl negalėjo būti pripažinti negaliojančiais, kadangi priešingai, byloje, vadovaujantis surinktais įrodymais yra padaryta išvada, kad pinigus ieškovas atsakovui pagal minėtus raštelius yra perdavęs (CPK 177, 178 str.).

41. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atmeta ir tÄ apeliacinio skundo argumentÄ , kad sutartyje pinigų perdavimas turi bÅ«ti nurodytas atskirai. Toks perdavimas teismo įsitikinimu turi bÅ«ti įtvirtintas tada, kai skolintojas sutartyje nurodo, kad jis skolina pinigus. Å iuo atveju pats atsakovas savo ranka raÅ¡ydamas paskolos raÅ¡telį ir nurodydamas žodžius „pasiskolinu“, „skolÄ grÄ Å¾insiu“, „pasiskolinau“, „kuriuos grÄ Å¾insiu“, ir įtvirtina faktÄ , kad jis pinigus jau pasiskolino ir grÄ Å¾ins, t.y. faktÄ , kad pinigus gavo.

Tai, kad viename iÅ¡ raÅ¡telių nėra nurodyta datos, akivaizdžiai nepatvirtina, kad pinigai neperduoti, kadangi raÅ¡telį rašė pats atsakovas, todėl data nenurodyta buvo jo valia (jis neneigia kad pats rašė raÅ¡telius). Taip pat nenurodo, kad raÅ¡telius rašė esant ieÅ¡kovo spaudimui ar jo verčiamas, diktuojant tekstÄ ar pan. Datos viename iÅ¡ ginčo raÅ¡telių nenurodymas, nepaneigia jame nurodyto pinigų pasiskolinimo fakto bei sumos.

42. Atsižvelgdama į byloje pateiktų įrodymų visumÄ , faktines bylos aplinkybes, įvertinusi juos pagal įrodomosios reikÅ¡mės, sÄ sajumo ir tikimybių pusiausvyros principus, aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Gintautas Koriaginas Edvardas Paliokas Lina Žemaitienė