Legislator Case Law & Legislation
33aad042-36d2-46da-9055-79bfe4b5bf6b AI generated

33aad042-36d2-46da-9055-79bfe4b5bf6b · Kauno apygardos teismas

Case Number 33aad042-36d2-46da-9055-79bfe4b5bf6b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:                  ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 386 479,29 Lt sumokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 4–6).IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje, kurį teismo posėdžio metu palaikė atstovas, nurodė, kad 2004 m. balandžio 6 d. ieÅ¡kovė draudėjui Ž.

Legislator headnote

AI generated

33aad042-36d2-46da-9055-79bfe4b5bf6b · Kauno apygardos teismas: Tai susiję su tuo, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, kurios Å¡alys privalo bÅ«ti absoliučiai atviros viena kitai ir abipusiÅ¡kai atskleisti viena kitai reikÅ¡mingÄ informacijÄ Nagrinėjamoje byloje teismas privalėjo patikrinti, ar civilinės atsakomybės draudikas, iÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ trečiajam asmeniui (nukentėjusio asmens turto draudikui), tinkamai vykdė pareigÄ bendradarbiauti, ar rÅ«pinosi ekonomiÅ¡ku žalos atlyginimo prievolės vykdymu, ar pareikalavo patikimų žalos atlyginimo įrodymų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1883-221/2013Proceso Nr. 2-56-3-00382-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 129.2.; 116.1. KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 13 d. Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, sekretoriaujant Miglei LukoÅ¡evičiÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, atsakovo atstovui advokatui Rolandui MiÅ¡tautui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovui R.

R. dėl žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:                  ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 386 479,29 Lt sumokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 4–6).IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje, kurį teismo posėdžio metu palaikė atstovas, nurodė, kad 2004 m. balandžio 6 d. ieÅ¡kovė draudėjui Ž.

Ž. iÅ¡davė tarptautinį transporto priemonės draudimo liudijimÄ Nr. LT/01/YA 030694, kuriuo buvo apdrausta automobilio „Opel Vectra“ (valst. Nr. HME 298) valdytojų civilinė atsakomybė. 2004 m. birželio 5 d. eismo įvykio Airijoje metu buvo sunkiai sužeista automobilio „Opel Vectra“ keleivė N. S.. Eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio „Opel Vectra“ vairuotojas R. R., kuris važiavo pavojingai, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į apsauginę kelio pertvarÄ .

IeÅ¡kovė už žalÄ , padarytÄ eismo įvykio metu, iÅ¡mokėjo 386 479,29 Lt (111 932,14 EUR) dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , draudikas, sumokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, jeigu jis padarė žalÄ neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti Å¡ios rūšies transporto priemonę.

Draudėjas automobilį „Opel Vectra“ 2003 m. rugpjūčio mėnesį pardavė atsakovui, kuris eismo įvykio metu vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, todėl ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti, kad atsakovas grÄ Å¾intų sumokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ .Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį, kurį teismo posėdžio metu palaikė atstovas, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 80–85).Nurodė ir paaiÅ¡kino, kad draudimo bendrovė turi regreso teisę į žalos atlyginimÄ tik tuo atveju, jei žala yra atlyginta nukentėjusiam asmeniui.

Žalų departamento pažymoje nurodyta, kad ieÅ¡kovė atliko 111 932,14 EUR dydžio mokėjimÄ kompanijai „Zurich Insurance“ Plc, pažymoje kaip nukentėjęs asmuo yra nurodyta T. C., todėl žalos atlyginimo N. S. faktas nėra įrodytas. IeÅ¡kovės nurodyti argumentai neįrodo atsakovo kaltės, nes asmenį kaltu gali pripažinti tik teismas. Atsakovo kaltė dėl nukentėjusiosios patirtos žalos ir priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo ir kilusios žalos nėra įrodyti, todėl atmestinas ieÅ¡kovės argumentas, kad draudikas, sumokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti Å¡ios rūšies transporto priemonę.

Priežastinio ryÅ¡io nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalÄ . IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, įrodančių žalos atlyginimo N. S. faktÄ ir nurodančių žalos atlyginimo Å¡iai nukentėjusiajai datÄ , todėl keltinas klausimas dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo Å¡iame ginče. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo regreso tvarka taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.IÅ¡klausius Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimus, liudytojo Ž.

Ž. parodymus, susipažinus su byloje esančiais raÅ¡ytinais įrodymais, nustatyta, kad 2004 m. birželio 5 d. eismo įvykio Airijoje metu buvo sunkiai sužeista automobilio „Opel Vectra“ keleivė N. S. (b. l. 23, 25). Eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio „Opel Vectra“ vairuotojas R. R., kuris važiavo pavojingai, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į apsauginę kelio pertvarÄ , jam dėl kito kelių eismo pažeidimo buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams. (b. l. 13, 23, 25, 37-39, 91-92, 114).

Automobilio „Opel Vectra“ (valst. Nr. HME 298) valdytojų civilinė atsakomybė 2004 m. balandžio 6 d. drausta UAB DK „PZU Lietuva“, draudėjui Ž. Ž. iÅ¡duotas tarptautinis transporto priemonės draudimo liudijimas Nr. LT/01/YA 030694 (b. l. 11). IeÅ¡kovė už žalÄ , padarytÄ eismo įvykio metu, iÅ¡mokėjo 386 479,29 Lt (111 932,14 EUR) dydžio draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovės korespondentui žaloms administruoti Airijoje, kompanijai „Zurich Insurance” Plc (b. l. 14). IeÅ¡kovė 2013 m. balandžio 10 d. pretenzija kreipėsi į atsakovÄ dėl padarytos žalos atlyginimo (b. l. 15).

Atsakovas padarytos žalos neatlygino, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į teismas atgręžtiniu reikalavimu į atsakovÄ . Vienas pagrindinių transporto priemonių ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo instituto tikslų – užtikrinti per eismo įvykį nukentėjusios Å¡alies teisę į patirtos žalos atlyginimÄ . Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai draudimo iÅ¡moka iki galo nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai.

Jei draudiko iÅ¡moka visiÅ¡kai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, tai deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (22 straipsnio 1 dalis) pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009).IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį reiÅ¡kia Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu - kai padaryta žalos neturint teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturint teisės vairuoti Å¡ios rūšies transporto priemonę.

Toks draudiko reikalavimas transporto priemonės valdytojui, t. y. atsakingam už žalos padarymÄ asmeniui, kildinamas iÅ¡ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių ir Å¡iems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009). Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2006).  Atmestinas atsakovo atstovo argumentas, kad vienerių metų terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo prievolės N. S. įvykdymo.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė už žalÄ , padarytÄ eismo įvykio metu, iÅ¡mokėjo 386 479,29 Lt (111 932,14 EUR) dydžio draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovės korespondentui žaloms administruoti Airijoje, kompanijai „Zurich Insurance” Plc 2013 m. balandžio 3 d. (b. l. 14), todėl nuo Å¡ios dienos skaičiuotinas ieÅ¡kinio senaties terminas. Ä® teismÄ dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovė kreipėsi 2013 m. gegužės 10 d. (b. l. 4-6), todėl teismas sprendžia, jog Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris taikomas iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, nepraleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/20012; 2013 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2013 ir kt.).  Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmuo gali bÅ«ti įpareigotas atlyginti žalÄ , tik esant priežastiniam ryÅ¡iui tarp teisei prieÅ¡ingų jo veiksmų ir kilusios žalos.

Priežastinio ryÅ¡io nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalÄ . Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiÅ¡kia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytÄ Å¾alÄ . Å iuo atveju nepakanka įrodyti draudimo iÅ¡mokų fakto, bet bÅ«tina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo iÅ¡mokų dydis yra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su žalÄ padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu). Jei nukentėjusiajam (draudėjui) dėl kokių nors priežasčių buvo sumokėta daugiau, negu privalėtų atlyginti žalÄ padaręs asmuo, tai ir tokiu atveju draudikas iÅ¡ žalÄ padariusio asmens regreso tvarka gali gauti tokio dydžio žalos atlyginimÄ , kuris yra realus ir pagrįstas.

Tai susiję su tuo, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, kurios Å¡alys privalo bÅ«ti absoliučiai atviros viena kitai ir abipusiÅ¡kai atskleisti viena kitai reikÅ¡mingÄ informacijÄ Nagrinėjamoje byloje teismas privalėjo patikrinti, ar civilinės atsakomybės draudikas, iÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ trečiajam asmeniui (nukentėjusio asmens turto draudikui), tinkamai vykdė pareigÄ bendradarbiauti, ar rÅ«pinosi ekonomiÅ¡ku žalos atlyginimo prievolės vykdymu, ar pareikalavo patikimų žalos atlyginimo įrodymų.

Kitaip tariant, teismas turėjo patikrinti, ar ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtas žalos atlyginimo dydis trečiajam asmeniui (draudėjui) yra pagrįstas. Nustačius, kad draudikas Å¡ių pareigų neatliko, o rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieÅ¡taringi, nepagrindžia ar patikimai ir tikrai neįrodo realių nuostolių dydžio, atsiranda pagrindas mažinti regreso tvarka praÅ¡omÄ priteisti sumÄ ar regresinį ieÅ¡kinį visiÅ¡kai atmesti dėl to, kad nuostoliai neįrodyti (CK 6.249 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Draudikui tenka įrodinėjimo našta, kad jis dėjo visas pastangas ir bendradarbiaudamas su savo draudėju siekė ekonomiškai įvykdyti jo žalos atlyginimo prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010). Byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovui R. R. vairuojant transporto priemonę 2004 m. birželio 5 d. eismo įvykio Airijoje metu buvo sunkiai sužeista automobilio „Opel Vectra“ keleivė N. S. (b. l. 23, 25).

Atsakovas, duodamas paaiÅ¡kinimus dėl eismo įvykio, ne kartÄ nurodęs, jog minėtÄ automobilį jis buvo nusipirkęs bei, kad už prieÅ¡ tai buvusį įvykį jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones Å¡eÅ¡iems mėnesiams (b. l. 34-36, 37-39, 112-114). Kad automobilį buvo pardavęs bei kad autoįvykį padarė R. R., patvirtino ir buvęs automobilio savininkas, teisme kaip liudytojas apklaustas Ž. Ž. (b. l. 12). Remiantis 2013 m. balandžio 2 d. draudimo įvykio pažymos duomenimis, eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio „Opel Vectra“ vairuotojas R.

R., įvykio dienÄ neturėjęs teisės vairuoti, važiavo pavojingai, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į apsauginę kelio pertvarÄ . Pažymoje nukentėjusiu asmeniu nurodyta T. C. (b. l. 13), tačiau iÅ¡ byloje esančios informacijos apie Airijoje 2004 m. birželio 5 d. įvykusį eismo įvykį matyti, kad autoįvykio metu sužeista buvo N. S., taip pat padaryta žala ir T. C. valdai (b. l. 22-25). Eismo įvykio ataskaita patvirtina, jog dėl N. S. sužalojimo kaltas yra R. R. (b. l. 26-33).

Ä®rodymų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, byloje nėra pateikta. Taigi, konstatuotina, jog atsakovo neteisėtais veiksmais buvo sužalota N. S., kuriai padaryta žala. IeÅ¡kovė už žalÄ , padarytÄ eismo įvykio metu, iÅ¡mokėjo 386 479,29 Lt (111 932,14 EUR) dydžio draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovės korespondentui žaloms administruoti Airijoje, kompanijai „Zurich Insurance” Plc (b. l. 14). Padarytos žalos dydį bei žalos atlyginimo faktÄ patvirtina: 2013 m. kovo 18 d. reguliuojančio biuro praÅ¡ymas pateikti mokėjimo paraiÅ¡kÄ (b. l. 19), 2011 m. kovo 18 d. iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ duomenų bazės (b. l. 21), eismo įvykio tyrimo ataskaita (b. l. 27, 29, 31, 33), medicininio tyrimo ataskaitos, iÅ¡ kurių matyti, kad N. S. patyrė labai rimtus ir potencialiai mirtinus sužalojimus (b. l. 43–45, 51–53), ataskaita apie dabartinę bylos bÅ«senÄ (b. l. 55, 57), raÅ¡tai dėl iÅ¡laidų advokatams (b. l. 59, 61, 63, 68), 2006 m. gegužės 22 d. laiÅ¡kas dėl medicininių tyrimų ataskaitos (b. l. 65), 2006 m. lapkričio 21 d. kvitas (b. l. 70).

Nors atsakovo atstovo nuomone, ieÅ¡kovė nepakankamai bendradarbiavo su Airijos draudimo kompanija, tačiau ieÅ¡kovės atstovas su tuo nesutinka. IÅ¡ pateiktų įrodymų matyti, kad buvo deramasi dėl žalos dydžio nustatymo, vyko susiraÅ¡inėjimas, buvo rezervuota 250 000 EUR suma žalai atlyginti (b. l. 18-19, 22-25), N. S. pateiktas pasiÅ«lymas atlyginti 75 000 EUR žalÄ , ji su pasiÅ«lymu sutiko (b. l. 54-57). Taigi sutiktina su ieÅ¡kovės atstovu, jog ieÅ¡kovė buvo pakankamai rÅ«pestinga, įsitikino draudimo iÅ¡mokos pagrįstumu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad draudimo iÅ¡mokų dydis yra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su žalÄ padariusio asmens veiksmais, t. y. atsakovo R. R. 2004 m birželio 5 d. eismo įvykiu. Atmestini atsakovo atstovo argumentai dėl atsakovo kaltės nebuvimo, nes nepateikta duomenų, kad jis buvo baustas teismo. Teismo nuomone, Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės duomenų apie atsakovo patraukimÄ baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn nebuvimas, kadangi civilinė atsakomybė nėra sietina su baudžiamosios ar administracinės atsakomybės buvimu.

IÅ¡ nurodytų aplinkybių, įvertintų įrodymų, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė turi atgręžtinio reikalavimo teisę į 100 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos atlyginimÄ , kadangi atsakovas, dėl kurio kaltės kilo eismo autoįvykis, įvykio dienÄ neturėjęs teisės vairuoti, važiavo pavojingai, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į apsauginę kelio pertvarÄ bei sužalojo keleivę N. S. (CK 6.280 straipsnio 1 dalis; Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Tenkintinas praÅ¡ymas priteisti procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).IeÅ¡kinį patenkinus, iÅ¡ dalies tenkintinas ieÅ¡kovės atstovo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė už ieÅ¡kinį sumokėjo 7865 Lt žyminį mokestį (b. l. 10), 531 Lt už vertimus bei 3847,80 Lt už advokato pagalbÄ (b. l. 109-111). Teismo nuomone, iÅ¡laidos už atstovavimÄ teisme virÅ¡ija Rekomendacijų 8.18 punkte nustatytÄ maksimalų dydį.

Atsižvelgiant į tai, kad byla iÅ¡nagrinėta per du posėdžius, kurie užtruko 77 minutes, t. y. vienÄ valandÄ (Rekomendacijų 9 punktas), į tai, kad advokatui buvo bÅ«tinybė vykti į kitÄ vietovę (Rekomendacijų 2.4 punktas) teismas sprendžia, jog už advokato pagalbÄ priteistina 1701,80 Lt (701,80 Lt už ieÅ¡kinio parengimÄ ir 1000 Lt už atstovavimÄ teisme).           Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta bei vadovaudamasis CPK 265, 268 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:

         ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.          Priteisti iÅ¡ atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, įmonės kodas 110057869, 384 479,29 Lt (trys Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturi tÅ«kstančiai keturi Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt devyni litai 29 ct) žalos atlyginimÄ regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2013 m. gegužės 13 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ viso 10 098 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni litai) (7865 Lt žyminį mokestį, 531,20 Lt už vertimus ir 1701,80 Lt už advokato paslaugas).          Priteisti iÅ¡ atsakovo R.

R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 01011239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000), 33 Lt (trisdeÅ¡imt trys litai) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.                     Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                                       Virginija Lozoraitytė