33aac527-bebd-4a68-9def-ee506bf0fe3e · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Albina Pupeikienė              Civilinė byla Nr. 2A-181-253/2013Teisėjas Robertas Povilaitis             (Proceso Nr. 2-43-3-02426-2009-7)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              34.3; 34.5; 121.21. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. vasario 13 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Eugenijos MorkÅ«nienės, Almanto Padvelskio, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės Lietuvos valstybės apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012-09-11 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Z.

B. ieškinį atsakovėms R. N. ir Lietuvos valstybei dėl skolos išieškojimo iš paveldėto turto ir hipotekos sutarties pripažinimo galiojančia,              n u s t a t ė : ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovių solidariai 51 792 Lt skolos, 0,5 procentų dydžio mėnesio palūkanų, skaičiuojamų po 258,96 Lt kas mėnesį nuo 2009-06-05 iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir 5 procentų metinių palūkanų nuo 2009-09-05 iki paskolos sumos gražinimo dienos bei bylinėjimo išlaidų išieškojimo iš paveldėto V.

B., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusių (duomenys neskelbtini), turto. Taip pat prašė pripažinti galiojančia 2009-06-05 hipotekos sutartį, sudarytÄ tarp įkeičiamo daikto savininkų: V. B., G. B. ir kreditoriaus Z. B., dėl žemės sklypo įkeitimo, užtikrinant 2009-06-05 paskolos sutarties įvykdymÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad 2009-06-05 jis su V. B. sudarė raÅ¡ytinę paskolos sutartį, kuria ieÅ¡kovas perdavė V. B. 15 000 eurų, t. y. 51 792 Lt (15 000 EUR x 3,4528 Lt).

Paskolos gavėjas V. B. įsipareigojo paskolos sumÄ grÄ Å¾inti iki 2009-09-05, taip pat mokėti 0,5 proc. dydžio palÅ«kanas per mėnesį. V. B. žmonos G. B. sutikimÄ dėl sutuoktinio sudaryto sandorio patvirtina jos paraÅ¡as 2009-06-05 paskolos raÅ¡telyje. (duomenys neskelbtini) mirė V. B. ir jo žmona G. B.. Mano, kad V. B. kreditorių interesai turi bÅ«ti tenkinami iÅ¡ viso sutuoktinių turto, todėl jo skola turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma tiek iÅ¡ V. B., tiek iÅ¡ G. B. palikimo.Å ilutės rajono apylinkės teismas 2012-09-11 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies priteisė solidariai iÅ¡ R.

N. iÅ¡ paveldėto G. B., mirusios (duomenys neskelbtini), turto pagal apyraÅ¡Ä bei Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, iÅ¡ perėjusio jai V. B., mirusio (duomenys neskelbtini), turto pagal apyraÅ¡Ä 51 792 Lt skolos, 0,5 procentų dydžio mėnesio palÅ«kanų, skaičiuojamų po 258,96 Lt kas mėnesį nuo 2009-06-05 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ 51 792 Lt sumÄ nuo 2009-09-05 iki paskolos sumos gražinimo dienos ieÅ¡kovui Z.

B.; taip pat priteisė iÅ¡ R. N. iÅ¡ paveldėto G. B., mirusios (duomenys neskelbtini), turto pagal apyraÅ¡Ä bylinėjimosi iÅ¡laidas 1 563,50 Lt ieÅ¡kovui Z. B., 19,36 Lt į valstybės biudžetÄ ; priteisė iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, iÅ¡ perėjusio jai V. B., mirusio (duomenys neskelbtini), turto pagal apyraÅ¡Ä 1 563,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui Z. B.; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas Z. B. 2009-06-05 su V. B. sudarė raÅ¡ytinę paskolos sutartį, kuria ieÅ¡kovas paskolino V. B. 15 000 EUR iki 2009-09-05, numatant 0,5 proc. mėnesio palÅ«kanas. Sutartį pasirašė V. B. ir G. B.. (duomenys neskelbtini) V. B. ir jo sutuoktinė G. B. mirė, o skola ieÅ¡kovui negrÄ Å¾inta. Atsakovės paveldėjo po ½ dalį sutuoktinių B. turto, priimdamos palikimÄ pagal antstolio sudarytÄ apyraÅ¡Ä . Kadangi atsakovės pripažino 51 792 Lt skolÄ , teismas Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ atsakovių ieÅ¡kovui Z.

B. priteisė solidariai. Teismas nesutiko su atsakovės Lietuvos valstybės, argumentu, kad iÅ¡ jos nepriteistinos palÅ«kanos nuo V. B. palikimo atsiradimo datos, ir vertino, kad atsakovė perėmė visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas, todėl per nustatytÄ terminÄ neįvykdžius palikėjo piniginės prievolės atsakovė privalo sumokėti ieÅ¡kovui palÅ«kanas, kaip tai privalėjo padaryti palikėjas, tačiau nevirÅ¡ijant V. B. paveldėto turto tikrosios vertės. Teismas atmetė patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti galiojančia 2009-06-05 hipotekos sutartį.             Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, pateikė apeliacinį skundÄ .

Juo praÅ¡o panaikinti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012-09-11 sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priėmė V. B. palikimÄ , todėl turėjo bÅ«ti įtraukta Å¡alimi Å¡ioje byloje, tačiau Å¡is klausimas nebuvo iÅ¡spręstas, todėl teismas sprendime nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Pažymi, kad atsakovei Lietuvos valstybei atstovavusi Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcija neatstovavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesų.

Nesutinka su solidarios atsakomybės už palikėjo skolas taikymu, mano, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė LR CK 5.52 str. ir 5.53 str. 1 d. nuostatas ir Å¡iuo atveju taikoma LR CK 5.62 str. 4 d. norma. Pažymi, kad valstybei perėjo tik palikėjo V. B. turtas, kuris sudarė ½ santuokoje su palikėja G. B. įgyto turto. Teismas turėjo vadovautis LR CK 6.10 str. 1 d. ir 2 d. ir padalinti solidariÄ jÄ pareigÄ . Pažymi, kad V. B. palikimÄ sudaro nekilnojamasis turtas, kurio dalis yra žemės sklypai, todėl Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos disponuos ne visu valstybei perėjusiu turtu.

Taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi priteisti palÅ«kanas. Nurodo, kad valstybė yra specifinis paveldėjimo teisės subjektas ir neturi teisės atsisakyti priimti palikimo, o pagal LR CK 5.11 str. ir 5.50 str. nuostatas valstybė negali kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo nepraėjus 18 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos valstybė, nedisponuodama palikėjo V. B. turtu, negalėjo naudotis juo ir iÅ¡ paveldimo turto turėti pajamų. IeÅ¡kovas Z. B. turi prisiimti rizikÄ , susijusiÄ su Å¡iuo sandoriu.

Taip pat mano, kad Å¡iuo atveju bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ valstybės nepriteistinos.              Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Z. B. praÅ¡o Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012-09-11 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kadangi V. B. ir G. B. įpėdiniai palikimÄ priėmė pagal antstolio sudarytÄ apyraÅ¡Ä , teismas pagrįstai vadovavosi LR CK 5.53 str. 1 d., kuri neprieÅ¡tarauja LR CK 5.62 str. 3 d. Pažymi, kad teismo sprendimu yra solidariai priteista skola pagal apyraÅ¡Ä iÅ¡ paveldėto turto, t. y. skola bus iÅ¡ieÅ¡koma nevirÅ¡ijant paveldėto turto vertės, taigi apeliantės interesai nenukentės. Mano, kad teismas pagrįstai ir motyvuotai priteisė iÅ¡ atsakovės palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.Apeliacinis skundas atmestinas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieÅ¡kovo kreditinių reikalavimų tenkinimo iÅ¡ atsakovių paveldėto turto.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – materialiųjų teisių ir pareigų, kadangi Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas nebuvo įgaliotas atstovauti kito juridinio asmens – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – interesus.

Teisėjų kolegija nesutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti LR CPK 329 str. 2 d. 2 p. nurodytÄ absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad atsakove Å¡ioje byloje patraukta Lietuvos valstybė. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad dėl V. B. palikimo priėmimo į Å ilutės rajono 1-Ä jį notaro biurÄ kreipėsi Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcija (t. 1, b. l. 130), tačiau pati apeliantė nurodo, kad V. B. palikimÄ perėmė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintų BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 2 p. numato, kad pagal Å¡ias Taisykles mokesčių inspekcija priima, apskaito, saugo, realizuoja, grÄ Å¾ina ir pripažįsta atliekomis beÅ¡eimininkį, konfiskuotÄ , valstybės paveldėtÄ , į valstybės pajamas perduotÄ turtÄ , radinius, lobius ir daiktinius įrodymus;

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos kompetentinga atlikti visas Å¡iose Taisyklėse mokesčių inspekcijai pavestas funkcijas arba įgalioti tai padaryti bet kuriÄ mokesčių inspekcijÄ . Bylos iÅ¡kėlimo metu galiojusių Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nuostatų 1 p. numatė, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija – vietos mokesčių administratorius (toliau – AVMI) yra Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos sistemos (toliau – VMI) dalis, pavaldi ir atskaitinga Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – centriniam mokesčių administratoriui (toliau – VMI prie FM);

AVMI steigėja yra VMI prie FM. Minėtų nuostatų 10.34 p. numatyta viena iÅ¡ Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos funkcijų – pagal savo kompetencijÄ atstovauti valstybės ir VMI interesams teismuose ir kitose institucijose (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos virÅ¡ininko 2004-12-23 įsakymas Nr. VA-205 „Dėl apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų nuostatų patvirtinimo“). Esant tokioms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ esmės buvo atstovauta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesams ir nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių byla buvo iÅ¡nagrinėta neteisingai.IeÅ¡kovas Z.

B. ieÅ¡kinio reikalavimus kildino iÅ¡ paskolos teisinių santykių ir nurodė, kad 2009-06-05 su V. B. sudarė raÅ¡ytinę paskolos sutartį, kuria ieÅ¡kovas paskolino V. B. 15 000 EUR iki 2009-09-05, numatant 0,5 proc. mėnesio palÅ«kanas; Å¡iÄ sutartį pasirašė V. B. ir jo žmona G. B.. V. B. ir jo sutuoktinė G. B. (duomenys neskelbtini) mirė. IÅ¡ Å ilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarės A. R. 2012-06-20 iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo matyti, kad G. B. turtÄ paveldėjo jos sesuo R.

N. pagal antstolės sudarytÄ apyraÅ¡Ä (t. 1, b. l. 178–186). Paveldimas turtas valstybei paveldėjimo teise pereina, jeigu jis testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ , nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iÅ¡ visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (LR CK 5.62 str. 1 d.). IÅ¡ 2012-08-10 iÅ¡duoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo matyti, kad V. B. turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei. Liudijimas iÅ¡duotas vadovaujantis 2012-03-12 antstolės A.

P. sudarytu papildytu turto apyraÅ¡u (t. 1, b. l. 170–177). Ä®statymas numato, kad valstybė už palikėjo skolas atsako nevirÅ¡ydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (LR CK 5.62 str. 3 d.). IÅ¡ skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės Lietuvos valstybės atsakomybės už V. B. skolas apimties, tinkamai vadovavosi LR CK 5.62 str. 3 d. nuostata.IeÅ¡kovas, kaip palikėjų kreditorius, Å¡ioje byloje reiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti skolÄ iÅ¡ palikėjų teisių perėmėjų solidariai.

LR CK 3.109 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad iÅ¡ bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti Å¡eimos interesais. Darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju prievolė pagal vieno iÅ¡ sutuoktinių sudarytÄ sandorį gali bÅ«ti vykdoma iÅ¡ bendro sutuoktinių turto.

Å iuo atveju mirusių sutuoktinių turtas po ½ atiteko įpėdinei pagal įstatymÄ â€“ atsakovei R. N. ir paveldėjimo teise perėjo atsakovei Lietuvos valstybei. Nustatyta, kad atitinkamai paveldėjimo teisės liudijimas ir palikimo perėjimo valstybei liudijimas atsakovėms iÅ¡duoti vadovaujantis 2012-03-12 antstolės A. P. sudarytu papildytu turto apyraÅ¡u. Taigi, tiek įpėdinė pagal įstatymÄ â€“ atsakovė R. N. už palikėjos skolas atsako paveldėtu turtu, tiek apeliantė už palikėjo skolas atsako nevirÅ¡ydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (LR CK 5.53 str. 1 d., 5.62 str. 1 d.).

LR CK 5.53 str. 1 d., kurioje nustatytas palikimo priėmimas pagal turto apyraÅ¡Ä , bei LR CK 5.62 str. 1 d., reglamentuojantis palikimo perėjimÄ valstybei, apibrėžia atsakomybės paveldėtu turtu ribas, tačiau nenustato, kaip įpėdinis ir valstybė atsako už palikėjų skolas – solidariai ar subsidiariai. Nagrinėjamoje byloje nekilo klausimo dėl mirusio V. B. prievolės ieÅ¡kovui pobÅ«džio. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimus grinė LR CK 3.109 str. 1 d. 5 p. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu ir taikyti LR CK 6.10 str. nuostatas, reglamentuojančias solidariosios pareigos perėjimÄ prievolės Å¡alių įpėdiniams.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismų praktikoje pripažįstama nuostata, kad LR CK 5.52 str. laikytinas norma, įtvirtinančia bendrÄ jÄ taisyklę, kad esant keliems įpėdiniams jie už palikėjo skolas atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011). Toks aiÅ¡kinimas atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, nepagrįstai neapriboja mirusio skolininko kreditoriaus interesų, nes prieÅ¡ingu atveju kreditorius atsidurtų blogesnėje padėtyje, nei buvo iki palikėjo mirties (LR CK 1.5 str. 4 d., LR CPK 3 str. 1 d.).             Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl ieÅ¡kinio reikalavimų, susijusių su palÅ«kanų priteisimu, tenkinimo nepagrįstumo.

Apeliantė bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kiniu praÅ¡omo priteisti palÅ«kanų dydžio neginčijo, tik nesutiko su pareigos mokėti Å¡ias palÅ«kanas terminu. Paveldėjimas yra universalus mirusio fizinio asmens teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų iÅ¡imčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamÄ jį poveikį, nes palikimÄ priėmusiam asmeniui (įpėdiniui) palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, bet nuo jo atsiradimo dienos (LR CK 5.3 str., 5.9 str. 4 d.), todėl teisėjų kolegija nepritaria apeliantės pozicijai, jog apeliantė palÅ«kanas už palikėjo skolÄ turėtų mokėti tik nuo paveldėjimo liudijimo iÅ¡davimo dienos.

Priėmus palikimÄ valstybei pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles (LR CK 5.1 str. 2 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantei, atsižvelgiant į LR CK 5.62 str. 3 d. numatytas valstybės atsakomybės už palikėjo skolas ribas, atsirado pareiga sumokėti ieÅ¡kovui palÅ«kanas, kaip tai privalėjo padaryti palikėjas.              Apeliantė nurodo, kad Å¡iuo atveju vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ valstybės nepriteistinos.

Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentÄ atmeta kaip nepagrįstÄ . Ä®statymas numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (LR CPK 93 str. 1 d.). Tad skundžiamas teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo yra pagrįstas.Remdamasi tuo, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, bylos nagrinėjimui aktualiÄ teismų praktikÄ , todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012-09-11 sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija              n u t a r i a :              Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-09-11 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė              Albina Pupeikienė             Kolegijos teisėjai              Eugenija Morkūnienė              Almantas Padvelskis