33a9dcc9-5b4b-48c8-a6fd-feaad66f307e · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedBaudžiamoji byla Nr. 1A-48-327/2018Teisminio proceso Nr. 1-28-3-00023-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų JÅ«ratÄs JakubonienÄs, Viktoro PreikÅ¡o (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas) ir GyÄio VeÄersko,sekretoriaujant Audronei StankeviÄiÅ«tei,iÅ¡teisintajam J. M., jo gynÄjui advokatui Valteriui Aleknai,nukentÄjusiajam V.
Legislator headnote
AI generated33a9dcc9-5b4b-48c8-a6fd-feaad66f307e · Kauno apygardos teismas: AplinkybÄ, jog nuo kaltinamojo smÅ«gio galva V. J. pradÄjo svaigti ir skaudÄti vÄliau â greitosios pagalbos automobilyje, ligoninÄje, nuosekliai patvirtina smÅ«gio pasekmes, Teismo medicinos specialisto 2016 m. kovo 3 d. iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumÄ bei nusikalstamos kaltinamojo veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį sudÄtį.Apeliantas taip pat teigia, jog MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismas proceso metu V. J. neteisÄtai neleido užduoti klausimų liudininkui G.
Full text
Baudžiamoji byla Nr. 1A-48-327/2018Teisminio proceso Nr. 1-28-3-00023-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų JÅ«ratÄs JakubonienÄs, Viktoro PreikÅ¡o (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas) ir GyÄio VeÄersko,sekretoriaujant Audronei StankeviÄiÅ«tei,iÅ¡teisintajam J. M., jo gynÄjui advokatui Valteriui Aleknai,nukentÄjusiajam V.
J., jo atstovei advokatei Angelei Fominienei,vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentÄjusiojo V. J. apeliacinį skundÄ dÄl MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. dÄl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.V. J. civilinis ieÅ¡kinys dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo paliktas nenagrinÄtas.IÅ¡ V.
J. priteista 550 Eur apmokÄti J. M. proceso iÅ¡laidas gynÄjo pagalbai. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : V. J. privataus kaltinimo tvarka pareiÅ¡kÄ kaltinimÄ J. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dÄl to, kad 2016 m. vasario 2 d. apie 8.50 val. (duomenys neskelbtini) gatvÄje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto tarp V. J. ir J. M. metu, J. M. ranka sudavÄ vienÄ smÅ«gį V. J. į veido sritį, dÄl ko V. J. buvo konstatuotas galvos sumuÅ¡imas, Å«mi galvos smegenų trauma, žaizdelÄ virÅ¡utinÄje lÅ«poje, kas V.
J. sukÄlÄ fizinį skausmÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ .MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismas iÅ¡teisinamajame nuosprendyje konstatavo, kad kaltinimai J. M. ranka sudavus smÅ«gį nukentÄjusiajam, dÄl ko Å¡is jautÄ fizinį skausmÄ ir jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, neįrodyti ir nepasitvirtino. Teismas nenustatÄ buvus fizinį kontaktÄ tarp kaltinamojo ir nukentÄjusiojo. AplinkybÄ, kad kaltinamasis sudavÄ ranka smÅ«gį į veidÄ V. J., liudytojų parodymais nepatvirtinta.
Tokio fakto patvirtinimui teismo medicinos specialisto iÅ¡vados taip pat nepakanka, nes ji yra tik tikÄtina. Tokia iÅ¡vada kilusių pasekmių įrodymu gali bÅ«ti tik tuo atveju, jei bÅ«tų įrodyta priežastis â smÅ«gio sudavimo faktas. To pagrindimui vien paties nukentÄjusiojo nenuoseklių ir prieÅ¡taringų parodymų nepakanka, todÄl įrodymų visetas kaltinamojo kaltÄs nepagrindÄ.Apeliaciniame skunde V. J. praÅ¡o panaikinti MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendį ir priimti naujÄ .
Pripažinti J. M. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir priteisti iÅ¡ jo nukentÄjusiojo naudai 64,62 Eur turtinÄs žalos atlyginimui ir 1 555 Eur neturtinÄs žalos atlyginimui.Skunde teigiama, kad teismas priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, Å¡aliÅ¡kai vertino byloje surinktus įrodymus, t. y. vertino tik tiesioginius įrodymus ir visiÅ¡kai nevertino netiesioginių įrodymų. IÅ¡vadas teismas grindÄ tuo, kad nÄra J. M. kaltÄ pagrindžianÄių tiesioginių įrodymų. Teismas nevertino faktinių aplinkybių, kurios apelianto manymu, netiesiogiai įrodo, kad J.
M. sužalojo nukentÄjusįjį. Skunde pažymÄta, jog liudytojas K. B. nors ir teigia, kad nematÄ ant V. J. veido sužalojimų, taÄiau tai nereiÅ¡kia, kad jų nebuvo. Liudininkas A. B. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad girdÄjo, jog V. J. lauke J. M. sakÄ, kad jis prieÅ¡ nukentÄjusįjį smurtauja. Nedelsiant buvo kreiptasi į policijÄ ir praneÅ¡ta apie tai, kad J. M. sumuÅ¡Ä apeliantÄ , į įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesta greitoji medicininÄ pagalba. V. J. liudytojui K.
K. iÅ¡ karto nurodÄ, kad konflikto metu į veidÄ ranka smogÄ J. M. Liudytojas K. K. patvirtino, kad nukentÄjusysis nurodÄ jį sužalojusį asmenį J. M. ir kad ant V. J. lÅ«pos matÄ rausvÄ dÄmÄ. Tolesni Å¡io liudytojo parodymai yra tik jo nuomonÄ dÄl įvykio ir sužalojimo, ir neturÄjo bÅ«ti teismo vertinami. Jokie kiti įrodymai apelianto parodymų nepaneigia.Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nevertino, jog policijos pareigÅ«nas liudytojas K. K. teisme parodÄ, jog jis nesiaiÅ¡kino smÅ«gio į veidÄ aplinkybių dÄl V.
J. asmenybÄs â t. y. diskriminavo jį dÄl jo asmens tapatybÄs. (duomenys neskelbtini) ligoninÄs skubios pagalbos skyriuje V. J. buvo konstatuotos žaizdelÄs lÅ«pos vidiniame pavirÅ¡iuje, paraudusi akis, galvos sumuÅ¡imas. MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismas nepagrįstai atsisakÄ remtis nukentÄjusiojo parodymais. Teismas nepagrįstai iÅ¡kraipÄ telefoninio pokalbio su Bendrojo pagalbos centro darbuotojais turinį ir nuslÄpÄ, jog V. J. nurodÄ, kad reikia sutvarstyti kaltinamojo prakirstÄ jo lÅ«pÄ .
AplinkybÄ, jog nuo kaltinamojo smÅ«gio galva V. J. pradÄjo svaigti ir skaudÄti vÄliau â greitosios pagalbos automobilyje, ligoninÄje, nuosekliai patvirtina smÅ«gio pasekmes, Teismo medicinos specialisto 2016 m. kovo 3 d. iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumÄ bei nusikalstamos kaltinamojo veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį sudÄtį.Apeliantas taip pat teigia, jog MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismas proceso metu V. J. neteisÄtai neleido užduoti klausimų liudininkui G.
R. G. apie J. M. grasinimo apeliantui peiliu aplinkybes. Taip pat teismas iÅ¡Äjo už proceso ribų savavaliÅ¡kai nustatydamas, kad J. M. yra deÅ¡iniarankis, jis apeliantui smÅ«giavo į smakrÄ , o ne į veidÄ , deÅ¡inÄ lÅ«pÄ ir V. J. eksperto praÅ¡ymu pademonstravo mechanizmÄ , kaip jam suduotas smÅ«gis.Atsikirtime į apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintasis J. M. praÅ¡o palikti apylinkÄs teismo nuosprendį nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti. NagrinÄjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posÄdyje nukentÄjusysis ir jo atstovÄ pritarÄ apeliaciniame skunde pareikÅ¡tam praÅ¡ymui ir nurodytiems argumentams, praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintasis ir jo gynÄjas praÅ¡Ä skundÄ atmesti.NukentÄjusiojo V.
J. apeliacinis skundas atmetamas.Pažymima, kad apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai įrodytas, o teismo iÅ¡vados apie kaltinamojo kaltumÄ grindžiamos teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄtais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, spÄjimais â kiekviena versija, visi prieÅ¡taravimai byloje turi bÅ«ti patikrinti ir įvertinti teismo. PažymÄtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra konstatavÄs, jog abejonÄs aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegue and Jabardo v.
Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti), ir nacionalinÄje teismų praktikoje laikomasi nuomonÄs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis â teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginÄijamai patvirtinanÄiais kaltinamojo kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-283-746/2015, Nr. 2K-496-746/2015).Taip pat pažymima, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dÄl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinÄių reikÅ¡mÄs bylai iÅ¡sprÄsti teisingai.
Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).Å iuo atveju apeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas Å¡aliÅ¡kai vertino byloje surinktus įrodymus. PrieÅ¡ingai, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio nuostatomis, iÅ¡samiai iÅ¡tyrÄ ir visapusiÅ¡kai įvertino bei skundžiamame nuosprendyje aptarÄ visus byloje surinktus įrodymus, todÄl padarÄ pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog J.
M. nepadarÄ veikos, turinÄios nusikaltimo požymių.IÅ¡ teisiamajame posÄdyje duotų iÅ¡teisintojo J. M. parodymų nustatyta, kad jis nuosekliai neigÄ Ä¯vykio dienÄ turÄjÄs fizinį kontaktÄ su V. J. J. M. parodÄ, kad tarp jo ir V. J. įvyko žodinis konfliktas dÄl nuomojamų patalpų. Tuo metu V. J. nuÄjo kviesti policijos. Netrukus V. J. pasirodÄ, pasakÄ, kad policija iÅ¡kviesta ir pareiÅ¡kÄ, kad yra jo sumuÅ¡tas. Netrukus pasirodÄ pareigÅ«nas. Jam rodÄ ant lÅ«pos kažkokį taÅ¡kÄ ir aiÅ¡kino, kad tai smurto žymÄs. Reikalavo, kad pareigÅ«nas atimtų raktus.
Netrukus iÅ¡sikvietÄ greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . V. J. sumuÅ¡tas nebuvo, o tik visÄ tÄ laikÄ vaidino sumuÅ¡tÄ . Atvykus greitajai, alpo ir su medikais iÅ¡vyko į ligoninÄ. Å iuos J. M. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. Liudytojas K. K. paaiÅ¡kino, kad ant V. J. jokių smurto žymių nepastebÄjo. Ant V. J. drabužių ar veido nebuvo matyti jokių kraujo žymių. Jis pasakÄ, jog nuomininkas neatiduoda jam patalpų raktų, kad jam sudavÄ Ä¯ veidÄ .
ParodÄ ant apatinÄs lÅ«pos rausvÄ dÄmÄ. Tai nebuvo panaÅ¡u į sužalojimÄ atsiradusį, suduodant smÅ«gį į veidÄ . Ir nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pastarieji pareigÅ«no parodymai neturÄtų bÅ«ti vertinami, nes tai tik jo nuomonÄ, taÄiau teisÄjų kolegija, atmesdama Å¡iuos skundo argumentus, pažymi, jog pastarasis liudytojas nuosekliai nurodÄ, tas aplinkybes, kurias apie įvykį prisiminÄ. Byloje nÄra nustatyta jokių duomenų, kad K. K. galÄtų bÅ«ti suinteresuotas bylos baigtimi, todÄl teismas neturi pagrindo netikÄti ir nevertinti jo parodymų.
Kolegija taip pat pažymi, jog skundo argumentai dÄl galimai netinkamo pareigÅ«no policijos instrukcijų nevykdymo, nevertinami, nes tai nÄra Å¡ios bylos nagrinÄjimo dalykas. Liudytojas A. B. paaiÅ¡kino, kad tarp savininko (V. J.) ir nuomininko (J. M.) kilo žodinis konfliktas. Savininkas nuomininko atžvilgiu buvo prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikÄs. Jokio smurto tarp nuomininko ir savininko nematÄ. Savininkas pats pasakojo, kad buvo ligoninÄje, stengÄsi sudaryti nukentÄjusiojo įvaizdį. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, A.
B. parodymai nepatvirtina, kad prieÅ¡ V. J. buvo smurtaujama. Liudytojas tik paaiÅ¡kino, kÄ jam sakÄ V. J., taÄiau jokių jo sužalojimų nematÄ. AnalogiÅ¡kus parodymus davÄ ir liudytojas K. B., kuris paaiÅ¡kino, kad V. J. užsipuolÄ nuomininkÄ , kad Å¡is pavÄlavo keletÄ minuÄių. Jie apsižodžiavo, smurto nebuvo. Liudytojui dirbant patalpoje, kaltinamasis ir nukentÄjusysis buvo lauke, iÅ¡ kur jokio triukÅ¡mo negirdÄjo. Už kelių minuÄių V. J. įÄjo į patalpÄ ir pasakÄ, kad jam nuomininkas kirto.
Ant V. J. nepastebÄjo jokių smurto žymių. Taigi, iÅ¡ Å¡ių liudytojų parodymų matyti, kad nei vienas iÅ¡ jų nematÄ kaip V. J. buvo suduotas smÅ«gis, nematÄ jokių sužalojimo žymių. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, Å¡ių liudytojų parodymai neįrodo kaltinime nurodytų aplinkybių, kad J. M. ranka sudavÄ smÅ«gį nukentÄjusiajam į veidÄ , tokiu bÅ«du sukeldamas kaltinime nurodytas pasekmes.Apeliantas pabrÄžia, kad į konflikto vietÄ buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai bei greitoji medicinos pagalba, taÄiau Å¡i aplinkybÄ taip pat negali nei patvirtinti, nei paneigti fakto, kad prieÅ¡ V.
J. buvo naudojamas smurtas. Kaip matyti iÅ¡ aukÅ¡Äiau aptartų policijos pareigÅ«no parodymų, jis jokių sužalojimų nematÄ. Teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas V. V. parodÄ, kad iÅ¡vada gali bÅ«ti laikoma neginÄytina tik tuo atveju, jei teismas nustatys, kad buvo suduotas smÅ«gis. IÅ¡ duomenų, kurie pateikti iÅ¡vadoje, taip pat negalima pasakyti, kada smÅ«gis buvo suduotas. Objektyvių klinikinių duomenų apie galvos traumÄ nÄra. MedicininÄje dokumentacijoje yra tik diagnozÄ, įraÅ¡yta pagal subjektyvius nukentÄjusiojo nusiskundimus.
GalvÄ gali skaudÄti ir dÄl padidÄjusio kraujospÅ«džio, kuris užfiksuotas klinikiniuose duomenyse. ŽaizdelÄs lÅ«poje kilmÄs ekspertas negali nustatyti. Ji galÄjo atsirasti ir nuo smÅ«gio, ir nuo kieto maisto valgymo. Akies trauma iÅ¡vadoje nekonstatuota. Akies paraudimas nÄra sužalojimas. Padidintas kraujospÅ«dis irgi veikia akis. MedicininÄje dokumentacijoje nurodyta akies angiopatija nÄra akies trauma, o akies obuolio patologinÄ bÅ«sena. Taigi, nors nukentÄjusysis ir nurodo, kad ligoninÄje jam buvo nustatyti sužalojimai, taÄiau teismo medicinos eksperto parodymai jų nepatvirtina.
Kaip teisingai pažymÄta skundžiamame nuosprendyje, teismui pateikta teismo medicinos iÅ¡vada nÄra neginÄytinas įrodymas, jog kaltinamasis sudavÄ smÅ«gį nukentÄjusiajam ir sukÄlÄ jam skausmÄ bei padarÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Teismo medicinos eksperto praÅ¡ymu teismo salÄje V. J. pademonstravo mechanizmÄ , kaip jam buvo suduotas smÅ«gis. BÅ«tent iÅ¡ pademonstruoto mechanizmo teismas galÄjo nusprÄsti, ar J. M. yra deÅ¡iniarankis ar kairiarankis, todÄl apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas savavaliÅ¡kai nustatinÄjo aplinkybes, atmetami kaip nepagrįsti.Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantis nukentÄjusiojo pokalbis su Bendruoju pagalbos centru dÄl greitosios pagalbos taip pat nepatvirtina nukentÄjusiojo nurodomų aplinkybių.
Jis operatoriui teigia, kad reikalinga sutvarstyti lÅ«pÄ , nors liudytojai, matÄ V. J. po neva jam suduoto smÅ«gio, jokių sužeidimų ar smurto žymių nematÄ. Be to nukentÄjusysis, kalbÄdamas dÄl greitosios pagalbos poreikio, operatoriui neužsiminÄ, kad jam nuo smÅ«gio svaigsta galva ar buvo sužalota akis, nors vÄliau Å¡iuos simptomus nurodÄ kaip kaltinamojo veiksmų sukeltas pasekmes. TeisÄjų kolegija taip pat įžvelgia ir į prieÅ¡taravimÄ tarp nukentÄjusiojo tvirtinimo, jog kaltinamasis jam sudavÄ stiprų smÅ«gį, ir aplinkybių, kad V.
J. teismo medicinos eksperto buvo nustatyta tik nedidelÄ Å¾aizdelÄ lÅ«pos srityje. Kaip jau buvo minÄta aukÅ¡Äiau, liudytojai taip pat nepastebÄjo pas nukentÄjusįjį jokio kraujavimo, ar žymių veido srityje, kÄ turÄtų sukelti, kaip teigia V. J., jam neva suduotas stiprus smÅ«gis. TeisÄjų kolegija, įvertinusi visumÄ byloje surinktų duomenų, sprendžia, kad remtis nukentÄjusiojo V. J. parodymais, kurie, akivaizdu, yra nenuoseklÅ«s, nÄra pagrindo, o kitų įrodymų, kurie neginÄijamai patvirtintų J.
M. kaltÄ padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , byloje nÄra.PažymÄtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai ir nuosekliai aptarÄ ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijÄ , priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį tinkamai vadovavosi Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuota praktika tokio pobÅ«džio bylose. Atsižvelgdamas į surinktų ir teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatÄ, jog byloje nÄra surinkta objektyvių ir neginÄijamų įrodymų, patvirtinanÄių V.
J. nurodytas aplinkybes ir jo pateiktÄ Ä¯vykio versijÄ , todÄl skundžiamu nuosprendžiu J. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pagrįstai ir teisÄtai iÅ¡teisino, nesant jo veikoje Å¡io nusikaltimo požymių.Esant tokiai situacijai, kai kaltinimas grindžiamas iÅ¡ esmÄs tik prieÅ¡taringais nukentÄjusiojo parodymais, kurie nesutampa su jokia byloje surinkta medžiaga, ir sužalojimais, kurie galÄjo atsirasti esant įvairioms aplinkybÄms (valgant kietÄ maistÄ , pakilus kraujo spaudimui, t. y. nesant nusikaltimo), esant blogiems santykiams tarp privataus kaltintojo ir J.
M., Å¡iuo atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , nusikalstamos veikos pobÅ«dį, neįmanoma paÅ¡alinti abejonių ir negalima teigti, kad įrodymai neginÄijamai patvirtina kaltinamojo kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ . Esant aptartoms aplinkybÄms, MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti nukentÄjusiojo V.
J. apeliacinį skundÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos. TeisÄjai             JÅ«ratÄs JakubonienÄs Viktoras PreikÅ¡as Gytis VeÄerskas