Legislator Case Law & Legislation
33a9dcc9-5b4b-48c8-a6fd-feaad66f307e AI generated

33a9dcc9-5b4b-48c8-a6fd-feaad66f307e · Kauno apygardos teismas

Case Number 33a9dcc9-5b4b-48c8-a6fd-feaad66f307e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1A-48-327/2018Teisminio proceso Nr. 1-28-3-00023-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei,išteisintajam J. M., jo gynėjui advokatui Valteriui Aleknai,nukentėjusiajam V.

Legislator headnote

AI generated

33a9dcc9-5b4b-48c8-a6fd-feaad66f307e · Kauno apygardos teismas: Aplinkybė, jog nuo kal­ti­na­mo­jo smÅ«gio galva V. J. pradėjo svaigti ir skaudėti vėliau – greitosios pagal­bos au­tomobilyje, ligoninėje, nuosekliai patvirtina smÅ«gio pasekmes, Teismo medicinos spe­cia­lis­to 2016 m. kovo 3 d. iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumÄ bei nusikalstamos kal­ti­na­mojo veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį sudėtį.Apeliantas taip pat teigia, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas proceso metu V. J. neteisėtai neleido užduoti klausimų liudininkui G.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-48-327/2018Teisminio proceso Nr. 1-28-3-00023-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei,išteisintajam J. M., jo gynėjui advokatui Valteriui Aleknai,nukentėjusiajam V.

J., jo atstovei advokatei Angelei Fominienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo V. J. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Res­pub­likos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.V. J. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinė­tas.IÅ¡ V.

J. priteista 550 Eur apmokėti J. M. proceso iÅ¡laidas gynėjo pagal­bai. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : V. J. privataus kaltinimo tvarka pareiÅ¡kė kaltinimÄ J. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2016 m. vasario 2 d. apie 8.50 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto tarp V. J. ir J. M. metu, J. M. ranka sudavė vienÄ smÅ«gį V. J. į veido sritį, dėl ko V. J. buvo kons­ta­tuo­tas galvos sumuÅ¡imas, Å«mi galvos smegenų trauma, žaizdelė virÅ¡utinėje lÅ«poje, kas V.

J. sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Marijampolės rajono apylinkės teismas iÅ¡teisinamajame nuosprendyje konstatavo, kad kaltini­mai J. M. ranka sudavus smÅ«gį nukentėjusiajam, dėl ko Å¡is jautė fizinį skausmÄ ir jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, neįrodyti ir nepasitvirtino. Teismas nenus­ta­tė buvus fizinį kontaktÄ tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Aplinkybė, kad kaltinamasis su­da­vė ranka smÅ«gį į veidÄ V. J., liudytojų parodymais nepatvirtinta.

Tokio fakto pa­tvir­ti­nimui teismo medicinos specialisto iÅ¡vados taip pat nepakanka, nes ji yra tik tikėtina. Tokia iÅ¡­vada kilusių pasekmių įrodymu gali bÅ«ti tik tuo atveju, jei bÅ«tų įrodyta priežastis – smÅ«gio su­davimo faktas. To pagrindimui vien paties nukentėjusiojo nenuoseklių ir prieÅ¡taringų parodymų nepakanka, todėl įrodymų visetas kaltinamojo kaltės nepagrindė.Apeliaciniame skunde V. J. praÅ¡o panaikinti Marijampolės rajono apy­linkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendį ir priimti naujÄ .

Pripažinti J. M. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir priteisti iÅ¡ jo nukentėjusiojo naudai 64,62 Eur turtinės žalos at­lyginimui ir 1 555 Eur neturtinės žalos atlyginimui.Skunde teigiama, kad teismas priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, Å¡aliÅ¡kai vertino byloje surinktus įrodymus, t. y. vertino tik tiesioginius įrodymus ir visiÅ¡kai nevertino netiesioginių įrodymų. IÅ¡vadas teismas grindė tuo, kad nėra J. M. kaltę pagrindžiančių tie­sio­ginių įrodymų. Teismas nevertino fak­­tinių aplinkybių, kurios apelianto manymu, netie­sio­giai įrodo, kad J.

M. su­Å¾alojo nukentėjusįjį. Skunde pažymėta, jog liudytojas K. B. nors ir teigia, kad nematė ant V. J. veido sužalojimų, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jų nebuvo. Liudininkas A. B. iki­teisminio ty­ri­mo metu patvirtino, kad girdėjo, jog V. J. lauke J. M. sakė, kad jis prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtauja. Nedelsiant buvo kreiptasi į policijÄ ir pra­neÅ¡­ta apie tai, kad J. M. sumušė apeliantÄ , į įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesta grei­to­­ji medicininė pagal­ba. V. J. liudytojui K.

K. iÅ¡ karto nurodė, kad kon­flikto metu į veidÄ ran­ka smogė J. M. Liudytojas K. K. patvir­ti­no, kad nukentėjusysis nu­rodė jį sužalojusį asmenį J. M. ir kad ant V. J. lÅ«pos matė rausvÄ dėmę. Tolesni Å¡io liudytojo parodymai yra tik jo nuo­mo­nė dėl įvy­kio ir sužalojimo, ir netu­rė­jo bÅ«ti teismo vertinami. Jokie kiti įrodymai apelianto parodymų nepaneigia.Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nevertino, jog policijos pareigÅ«nas liudytojas K. K. teisme parodė, jog jis nesiaiÅ¡kino smÅ«gio į veidÄ aplinkybių dėl V.

J. asmenybės – t. y. diskriminavo jį dėl jo asmens tapatybės. (duomenys neskelbtini) ligoninės sku­bios pagalbos skyriuje V. J. buvo konstatuotos žaizdelės lÅ«pos vidiniame pa­vir­Å¡iuje, paraudusi akis, galvos sumuÅ¡imas. Marijampolės rajono apylinkės teismas nepa­grįs­tai atsisakė remtis nukentėjusiojo parodymais. Teismas nepagrįstai iÅ¡kraipė te­lefoninio pokalbio su Bendrojo pagalbos centro darbuotojais turinį ir nuslėpė, jog V. J. nurodė, kad reikia sutvarstyti kaltinamojo prakirstÄ jo lÅ«pÄ .

Aplinkybė, jog nuo kal­ti­na­mo­jo smÅ«gio galva V. J. pradėjo svaigti ir skaudėti vėliau – greitosios pagal­bos au­tomobilyje, ligoninėje, nuosekliai patvirtina smÅ«gio pasekmes, Teismo medicinos spe­cia­lis­to 2016 m. kovo 3 d. iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumÄ bei nusikalstamos kal­ti­na­mojo veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį sudėtį.Apeliantas taip pat teigia, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas proceso metu V. J. neteisėtai neleido užduoti klausimų liudininkui G.

R. G. apie J. M. grasinimo apeliantui peiliu aplinkybes. Taip pat teismas išėjo už pro­ce­so ribų savavaliÅ¡kai nustatydamas, kad J. M. yra deÅ¡iniarankis, jis ape­lian­tui smÅ«giavo į smakrÄ , o ne į veidÄ , deÅ¡inę lÅ«pÄ ir V. J. eksperto praÅ¡ymu pa­­de­monstravo mechanizmÄ , kaip jam suduotas smÅ«gis.Atsikirtime į apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintasis J. M. praÅ¡o palikti apylinkės teismo nuos­prendį nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovė pritarė apelia­ci­nia­me skunde pareikÅ¡tam praÅ¡ymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ ten­kinti, iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė skundÄ atmesti.Nukentėjusiojo V.

J. apeliacinis skundas atmetamas.Pažymima, kad apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai įrodytas, o teismo iÅ¡vados apie kaltinamojo kaltumÄ grindžiamos tei­sia­majame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grin­džia­mas prielaidomis, spėjimais – kiekviena versija, visi prieÅ¡taravimai byloje turi bÅ«ti patikrinti ir įver­tinti teismo. Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, jog abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegue and Jabardo v.

Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti), ir nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis – teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, negin­Äi­ja­mai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos ap­lin­kybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-283-746/2015, Nr. 2K-496-746/2015).Taip pat pažymima, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pri­pa­Å¾inti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡­mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argu­men­tu, jog pirmosios instancijos teismas Å¡aliÅ¡kai vertino byloje surinktus įrodymus. PrieÅ¡ingai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio nuostatomis, iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir visapusiÅ¡kai įvertino bei skundžiamame nuos­pren­dyje aptarė visus byloje surinktus įrodymus, todėl padarė pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog J.

M. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių.IÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų iÅ¡teisintojo J. M. parodymų nustatyta, kad jis nuo­sekliai neigė įvykio dienÄ turėjęs fizinį kontaktÄ su V. J. J. M. paro­dė, kad tarp jo ir V. J. įvyko žodinis konfliktas dėl nuomojamų patalpų. Tuo metu V. J. nuėjo kviesti policijos. Netrukus V. J. pasirodė, pasakė, kad policija iÅ¡­kvies­ta ir pareiÅ¡kė, kad yra jo sumuÅ¡tas. Netrukus pasirodė pareigÅ«nas. Jam rodė ant lÅ«pos kaž­kokį taÅ¡kÄ ir aiÅ¡kino, kad tai smurto žymės. Reikalavo, kad pareigÅ«nas atimtų raktus.

Netrukus iÅ¡­si­kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . V. J. sumuÅ¡tas nebuvo, o tik visÄ tÄ laikÄ vai­di­no sumuÅ¡tÄ . Atvykus greitajai, alpo ir su medikais iÅ¡vyko į ligoninę. Å iuos J. M. pa­ro­dymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. Liudytojas K. K. paaiÅ¡kino, kad ant V. J. jokių smurto žymių nepas­te­bė­jo. Ant V. J. drabužių ar veido nebuvo ma­tyti jokių krau­jo žymių. Jis pasakė, jog nuo­mi­ninkas neatiduoda jam patalpų raktų, kad jam sudavė į veidÄ .

Parodė ant apatinės lÅ«pos rausvÄ dėmę. Tai nebuvo panaÅ¡u į sužalojimÄ atsiradusį, suduodant smÅ«gį į veidÄ . Ir nors ape­lia­ciniame skunde teigiama, kad pastarieji pareigÅ«no parodymai neturėtų bÅ«ti vertinami, nes tai tik jo nuomonė, tačiau teisėjų kolegija, atmesdama Å¡iuos skundo argumentus, pažymi, jog pas­ta­ra­sis liu­dy­tojas nuosekliai nurodė, tas aplinkybes, kurias apie įvykį prisiminė. Byloje nėra nus­ta­ty­ta jokių duomenų, kad K. K. galėtų bÅ«ti suinteresuotas bylos baigtimi, todėl teis­mas neturi pagrindo netikėti ir nevertinti jo parodymų.

Kolegija taip pat pažymi, jog skundo argumentai dėl galimai netinkamo pareigÅ«no policijos instrukcijų nevykdymo, nevertinami, nes tai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Liudytojas A. B. paaiÅ¡kino, kad tarp savininko (V. J.) ir nuomininko (J. M.) kilo žodinis konfliktas. Savininkas nuomininko atžvilgiu buvo prieÅ¡iÅ¡kai nu­siteikęs. Jokio smurto tarp nuomininko ir savininko nematė. Savininkas pats pasakojo, kad buvo ligoninėje, stengėsi sudaryti nukentėjusiojo įvaizdį. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigiama apelia­ci­niame skunde, A.

B. parodymai nepa­tvirtina, kad prieÅ¡ V. J. buvo smur­taujama. Liudytojas tik paaiÅ¡kino, kÄ jam sakė V. J., tačiau jokių jo sužalojimų ne­ma­tė. AnalogiÅ¡kus parodymus davė ir liudytojas K. B., kuris paaiÅ¡kino, kad V. J. užsipuolė nuomininkÄ , kad Å¡is pavėlavo keletÄ minučių. Jie apsižodžiavo, smurto nebu­vo. Liu­dytojui dirbant patalpoje, kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo lauke, iÅ¡ kur jokio triukÅ¡­mo negir­dėjo. Už kelių minučių V. J. įėjo į patalpÄ ir pasakė, kad jam nuomininkas kirto.

Ant V. J. nepastebėjo jokių smurto žymių. Taigi, iÅ¡ Å¡ių liudytojų parodymų ma­ty­ti, kad nei vienas iÅ¡ jų nematė kaip V. J. buvo suduotas smÅ«gis, nematė jokių su­Å¾a­lo­jimo žymių. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, Å¡ių liudytojų parodymai neįrodo kal­tinime nurodytų aplinkybių, kad J. M. ranka sudavė smÅ«gį nuken­tė­ju­sia­jam į veidÄ , tokiu bÅ«du sukeldamas kaltinime nurodytas pasekmes.Apeliantas pabrėžia, kad į konflikto vietÄ buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai bei greitoji medi­ci­nos pagalba, tačiau Å¡i aplinkybė taip pat negali nei patvirtinti, nei paneigti fakto, kad prieÅ¡ V.

J. buvo naudojamas smurtas. Kaip matyti iÅ¡ aukščiau aptartų policijos pareigÅ«no pa­ro­dy­mų, jis jokių sužalojimų nematė. Teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas V. V. parodė, kad iÅ¡vada gali bÅ«ti laikoma neginčytina tik tuo atveju, jei teismas nustatys, kad buvo suduotas smÅ«gis. IÅ¡ duomenų, kurie pateikti iÅ¡vadoje, taip pat negalima pasakyti, kada smÅ«­gis buvo suduotas. Objektyvių klinikinių duomenų apie galvos traumÄ nėra. Medicininėje do­kumentacijoje yra tik diagnozė, įraÅ¡yta pagal subjektyvius nukentėjusiojo nusiskundimus.

GalvÄ gali skaudėti ir dėl padidėjusio kraujospÅ«džio, kuris užfiksuotas klinikiniuose duomenyse. Žaizdelės lÅ«poje kilmės ekspertas negali nustatyti. Ji galėjo atsirasti ir nuo smÅ«gio, ir nuo kieto maisto val­gymo. Akies trauma iÅ¡vadoje nekonstatuota. Akies paraudimas nėra sužalojimas. Pa­di­dintas kraujospÅ«dis irgi veikia akis. Medicininėje dokumentacijoje nurodyta akies angiopatija nėra akies trauma, o akies obuolio patologinė bÅ«sena. Taigi, nors nukentėjusysis ir nurodo, kad li­go­ni­nėje jam buvo nustatyti sužalojimai, tačiau teismo medicinos eksperto parodymai jų nepa­tvir­tina.

Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, teismui pateikta teismo medi­ci­nos iÅ¡vada nėra neginčytinas įrodymas, jog kaltinamasis sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam ir sukėlė jam skaus­mÄ bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Teismo medicinos eksperto praÅ¡ymu teismo salėje V. J. pademonstravo mechanizmÄ , kaip jam buvo suduotas smÅ«gis. BÅ«tent iÅ¡ pademonstruoto mechanizmo teismas galėjo nus­pręs­ti, ar J. M. yra deÅ¡iniarankis ar kairiarankis, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas savavaliÅ¡kai nustatinėjo aplinkybes, atmetami kaip nepagrįsti.Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantis nukentėjusiojo pokalbis su Ben­druo­ju pagalbos centru dėl greitosios pagalbos taip pat nepatvirtina nukentėjusiojo nurodomų ap­lin­kybių.

Jis operatoriui teigia, kad reikalinga sutvarstyti lÅ«pÄ , nors liudytojai, matę V. J. po neva jam suduoto smÅ«­gio, jokių sužeidimų ar smurto žymių nematė. Be to nukentėjusysis, kalbėdamas dėl grei­to­sios pagalbos poreikio, operatoriui neužsiminė, kad jam nuo smÅ«gio svaigsta galva ar buvo su­Å¾a­lota akis, nors vėliau Å¡iuos simptomus nurodė kaip kaltinamojo veiksmų sukeltas pa­sekmes. Tei­sėjų ko­le­gi­ja taip pat įžvelgia ir į prieÅ¡taravimÄ tarp nukentėjusiojo tvirtinimo, jog kal­ti­na­ma­sis jam su­da­vė stiprų smÅ«gį, ir aplinkybių, kad V.

J. teismo medicinos eksperto buvo nustatyta tik nedidelė žaizdelė lÅ«pos srityje. Kaip jau buvo minėta aukščiau, liudytojai taip pat nepastebėjo pas nukentėjusįjį jokio kraujavimo, ar žymių veido srityje, kÄ turėtų sukelti, kaip tei­gia V. J., jam neva suduotas stiprus smÅ«gis. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumÄ by­lo­je surinktų duo­menų, sprendžia, kad remtis nukentėjusiojo V. J. parodymais, kurie, aki­vaizdu, yra nenuoseklÅ«s, nėra pagrindo, o kitų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų J.

M. kal­tę padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , byloje nėra.Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai ir nuo­sek­liai aptarė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijÄ , pri­imdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį tinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo su­formuota praktika tokio pobÅ«džio bylose. Atsižvelgdamas į surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvir­ti­nan­Äių V.

J. nurodytas aplinkybes ir jo pateiktÄ Ä¯vykio versijÄ , todėl skundžiamu nuos­prendžiu J. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pagrįstai ir teisėtai iÅ¡teisino, nesant jo veikoje Å¡io nu­si­kaltimo požymių.Esant tokiai situacijai, kai kaltinimas grindžiamas iÅ¡ esmės tik prieÅ¡taringais nukentėjusiojo pa­ro­dymais, kurie nesutampa su jokia byloje surinkta medžiaga, ir sužalojimais, kurie galėjo at­si­ras­ti esant įvairioms aplinkybėms (valgant kietÄ mais­tÄ , pakilus kraujo spaudimui, t. y. nesant nusikaltimo), esant blogiems santykiams tarp privataus kaltintojo ir J.

M., Å¡iuo at­ve­ju, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , nusikalstamos veikos pobÅ«dį, neįma­no­ma paÅ¡alinti abejonių ir negalima teigti, kad įrodymai neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę pa­darius nusikalstamÄ veikÄ . Esant aptartoms aplinkybėms, Marijampolės rajono apylinkės teis­mo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti nukentėjusiojo V.

J. apeliacinį skundÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai             JÅ«ratės Jakubonienės Viktoras PreikÅ¡as Gytis Večerskas