2022-11-03 Nr. AB-26408-3-62-3-00056-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-216-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00056-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.8; 24.3; 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjai D. K. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas, Administracija) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 21R1-264(AG1-252/10-2020) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir pareiškėjos skundą atmesti.

2. Atsakovas paaiškino, kad Administracija, įvertinusi pareiškėjos D. K. (toliau – ir pareiškėja) prašyme-paraiškoje piniginei socialinei paramai gauti pateiktą ir iš valstybės informacinių sistemų bei registrų gautą informaciją, 2020 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 36114 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ (toliau – ir Administracijos sprendimas) nustatė, jog ji deklaruotoje gyvenamojoje vietoje: (duomenys neskelbtini), neturi teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamo vandens išlaidų kompensacijas (toliau – ir Kompensacijos) už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. ir apie tai pareiškėją informavo 2020 m. spalio 26 d. raštu Nr. 62-5-2204.

Minėtame rašte paaiškintas galiojantis teisinis reglamentavimas, pagal kurį Kompensacijos skiriamos trims mėnesiams nuo mėnesio, kurį asmuo įgijo teisę į Kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 mėnesius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio, jei asmuo kreipimosi dėl Kompensacijų ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriamos Kompensacijos, turi teisę gauti Kompensacijas. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, Administracijos sprendimą ir 2020 m. spalio 26 d. raštą Nr. 62-5-2204 panaikino, konstatavusi, kad ginčijami administraciniai aktai atitinka tokiems aktams keliamus reikalavimus, todėl formaliai yra teisėti, tačiau pareiškėjai pritaikyta poveikio priemonė nėra proporcinga bei teisinga.

Komisijos byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėja nuo 2020 m. sausio mėnesio iki 2020 m. rugsėjo mėnesio gydėsi ir / ar buvo hospitalizuojama nepertraukiamai, pareiškėja lankėsi gydymo įstaigose, buvo hospitalizuojama epizodiškai, todėl turėjo galimybę pateikti prašymą laiku ir tinkamai, t. y. asmeniškai, paštu, elektroniniu būdu ar per atstovą. Pareiškėja dėl Kompensacijų skyrimo kreipėsi ne pirmą kartą, Kompensacijos jai buvo skirtos ir iki ginčo laikotarpio, todėl iš asmeninės patirties ji žinojo kreipimosi terminus bei skyrimo tvarką.

Pareiškėja nagrinėjamu atveju dėl Kompensacijų kreipėsi 2020 m. rugsėjo 29 d. pati asmeniškai, t. y. po kelių mėnesių, kai grįžo iš Baltarusijos į Lietuvą, apie 9 mėnesius vėluodama, todėl šią teisę realizavo netinkamai. Pareiškėja prašymą dėl Kompensacijų galėjo pateikti iki išvykimo į Baltarusiją, t. y. iki 2020 m. vasario 17 d. Administracija, priimdama ginčijamus administracinius aktus vadovavosi imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, kurių nevykdymas išskirtų pareiškėją iš kitų tapačioje situacijoje atsiradusių asmenų.

Pareiškėja turėjo būti aktyvi, tinkamai ir laiku kreiptis dėl teisės į Kompensacijas realizavimo. Komisijos sprendimas įtvirtintų precedentą, pagal kurį viešojo administravimo subjektas kiekvieną pavėluotai pateiktą prašymą pagal teisingumo ir proporcingumo principus vertintų teigiamai.

3. Pareiškėja D. K. teismo posėdyje prašė atsakovo skundą atmesti, paaiškino, kad gyvena viena, šeimos neturi. Nuo 2019 metų važinėja į Baltarusiją gydymuisi, 2019–2020 metais turėjo (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 17 d. planavo, jog vyksta į Baltarusiją tik trims dienoms, nesitikėjo, kad reikės gultis į ligoninę. 2020 m. kovo 3 d. iš ligoninės išrašė, tačiau 2020 m. kovo 8 d. vėl buvo atlikta (duomenys neskelbtini). Iš ligoninės išrašė tik prasidėjus karantinui. Gydymas Baltarusijoje mokamas, finansiškai buvo sunku, telefono ryšiu su Lietuva nesinaudojo dėl didelių tarifų. Dėl karantino į Lietuvą pareiškėja grįžti galėjo tik 2020 m. gegužės 14 d., grįžusi turėjo izoliuotis, draugė leido gyventi kaime, todėl negalėjo vykti į seniūniją ir patekti prašymą. Dėl (duomenys neskelbtini), negalėjo rašyti nei raštu, nei elektroniniu paštu, be to, pas draugę nebuvo interneto. Pareiškėja prašė atsižvelgti, kad terminą kreiptis dėl Kompensacijų praleido dėl retai pasitaikančių motyvų, jai kilo retos gydymo pasekmės. Komisija pareiškėjos skundo motyvus įvertino tinkamai.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. kovo 30 d. sprendimu atsakovo Administracijos skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad Administracija kelia ginčą dėl Komisijos 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 21R1-264(AG1-252/10-2020) teisėtumo ir pagrįstumo. Minėtu sprendimu Komisija panaikino Administracijos 2020 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 36114 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamo vandens išlaidų kompensacijas“ ir Administracijos 2020 m. spalio 28 d. raštą Nr. 62-5-2204 „Dėl informacijos“ (toliau – ir Raštas). Pareiškėja D. K. 2020 m. rugsėjo 29 d. prašymu-paraiška kreipėsi į Administracijos Socialinės paramos skyrių dėl piniginės socialinės paramos už 2020 m. vasario, kovo, balandžio mėnesius būsto šildymo, karšto vandens ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijai skyrimo. Administracijos Socialinės paramos skyrius Administracijos sprendime nustatė, kad pareiškėja neturi teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., pažymėdama, jog prašymas netenkintas dėl kitų priežasčių. Priežastys nurodytos Rašte, kuriuo Administracija informavo pareiškėją apie priimtą Administracijos sprendimą. Rašte paaiškinta, kad tenkinti 2020 m. rugsėjo 29 d. prašymą nėra teisinio pagrindo, nes pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 21 straipsnio 4 dalį Kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį asmuo įgijo teisę į Kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne ilgiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio.

6. Teismas aptarė Įstatymo ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. T-507 patvirtinto Būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų teikimo, kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas.

7. Teismas nurodė, kad nėra ginčo dėl to, jog pagal Įstatymo ir Aprašo nuostatas pareiškėja 2020 m. vasario-balandžio mėnesiais atitiko ir šiuo metu atitinka asmens, turinčio teisę į Kompensacijas, reikalavimus (Įstatymo 7 str.). Ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjai Kompensacijos galėjo būti skirtos už jos prašomą laikotarpį, t. y. už 2020 m. vasario-balandžio mėnesius (anksčiau nei už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo pateikimo mėnesio), nes prašymą dėl Kompensacijų ji pateikė 2020 m. rugsėjo mėnesį.

8. Teismas pažymėjo, kad Įstatymas, be kita ko, nustato piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas (Įstatymo 1 str. 1 d.). Kompensacijos yra piniginės socialinės paramos rūšis (Įstatymo 5 str. 2 p.), kurių teikimui taikomi asmenų, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos, ir savivaldybės, o taip pat valstybės institucijų bendradarbiavimo bei tarpusavio pagalbos, socialinio teisingumo bei veiksmingumo, visapusiškumo bei adekvatumo pricipai (Įstatymo 3 str.). Minėti principai nustato, kad turi būti sudaromos sąlygos gauti paramą asmenims tada, kai jos labiausiai reikia, siekiant užtikrinti, jog parama atitiktų minimalius nepasiturinčių gyventojų vartojimo poreikius ir apsaugotų juos nuo skurdo (Įstatymo 3 str. 3 p., 4 p.). Todėl teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios prašymų-paraiškų teikimo tvarką ir terminus yra imperatyvios ir turi būti besąlygiškai vykdomos. Įstatyme įtvirtinti piniginės socialinės paramos teikimo principai sudaro galimybę išimtinais atvejais situacijas vertinti individualiai, pagal susiklosčiusių aplinkybių visumą, ir nelemia išvados, kad nagrinėjamoje situacijoje priimtas Komisijos sprendimas turėtų būti laikomas precedentu kiekvieną pavėluotai pateiktą prašymą-paraišką vertinti teigiamai.

9. Teismas nustatė, kad Kompensacijos pareiškėjai buvo skirtos iki 2020 m. sausio 31 d. Dėl Kompensacijų naujam laikotarpiui ji turėjo kreiptis 2020 m. vasario-balandžio mėnesiais, tačiau prašymą-paraišką pateikė 2020 m. rugsėjo mėnesį, t. y. pavėlavusi daugiau nei 4 mėnesius, todėl atsakovas, formaliąja prasme taikydamas Įstatymo 21 straipsnio 4 dalį, turėjo teisinį pagrindą prašymo-paraiškos netenkinti. Tačiau bylos duomenys taip pat patvirtina, kad dar 2020 m. sausio 8–23 dienomis Minsko ligoninėje pareiškėjai buvo atlikta (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 m. vasario mėnesio pradžios ji lankėsi sveikatos priežiūros įstaigose Lietuvoje: gydytojų konsultuota – 2020 m. vasario 3 d., atlikti tyrimai – 2020 m. vasario 5 d., 2020 m. vasario 11 d. (duomenys neskelbtini) buvo nukreipta (duomenys neskelbtini) konsultacijai, gydytojų konsultuota – 2020 m. vasario 12 d., 2020 m. gegužės 18 d., 2020 m. birželio 5 d., 2020 m. birželio 11 d., atlikti tyrimai – 2020 m. birželio 16 d., 2020 m. birželio 17 d., gydytojų konsultuota – 2020 m. birželio 17 d., 2020 m. birželio 26 d., 2020 m. liepos 28 d., 2020 m. liepos 31 d., atlikti tyrimai – 2020 m. rugpjūčio 4 d., gydytojų konsultuota – 2020 m. rugpjūčio 5–6 d., atlikti tyrimai – 2020 m. rugpjūčio 8 d., gydytojų konsultuota – 2020 m. rugpjūčio 21 d., 2020 m. rugpjūčio 21 d., 2020 m. rugpjūčio 28 d. Minsko (Baltarusijos Respublika) ligoninėje – stacionare gydėsi: 2020 m. vasario 17 d. – kovo 3 d., 2020 m. kovo 3 – 17 d. (buvo atlikta (duomenys neskelbtini)), 2020 m. gegužės 4 – 10 d.; 2020 m. rugsėjo 8 – 21 d. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjai 2020 m. gegužės 14 d. suteikė leidimą atvykti į Lietuvą per Medininkų pasienio kontrolės punktą bei įspėjo, jog atvykusi turės 14 dienų būti saviizoliacijoje. Gavusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos leidimą palikti izoliavimosi vietą nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2020 m. spalio 4 d., jau 2020 m. rugsėjo 29 d. pati asmeniškai pateikė prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti už 2020 m. vasario-balandžio mėn., kurios atsakovas netenkino, nes buvo pateikta pavėluotai.

10. Teismas, aptaręs Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, vertindamas pareiškėjos nurodytą individualią gyvenimišką situaciją bei aplinkybes, lėmusias pavėluotą prašymo-paraiškos pateikimą, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja 2020 m. vasario-balandžio mėnesiais atitiko ir šiuo metu atitinka asmens, turinčio teisę į Kompensacijas, reikalavimus, į tai, kad jos situacija dėl sveikatos buvo ir yra sudėtinga, į jos intensyvų gydymąsi ne tik Lietuvoje, bet ir Baltarusijos ligoninėje (stacionare), į tai, kad (duomenys neskelbtini) atlikta laikotarpiu, kai ji nepraleidusi termino galėjo pateikti prašymą-paraišką Kompensacijai, į tai, kad jai šiuo metu (nuo 2020 m. gruodžio 3 d.) neterminuotai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, sprendė, kad intensyvus gydymasis, sveikatos būklė, gydymosi pasekmės bei aktualaus laikotarpio ypatumai (Covid-19 pandemija), objektyviai trukdė tinkamai (asmeniškai, paštu, elektroniniu būdu, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga, arba per atstovą; Įstatymo 20 str. 7 d.) ir laiku pateikti prašymą-paraišką atsakovui. Atsakovas, priimdamas Administracijos sprendimą ir pateikdamas pareiškėjai Raštą, neatsižvelgė į prieš tai nurodytas aplinkybes, ypač į tai, kad pareiškėjai reikalinga kitų asmenų pagalba, nesudarė sąlygų gauti paramą tada, kai jos labiausiai reikia, nepakankamai įvertino Kompensacijų būtinumą, siekiant apsaugoti pareiškėją nuo skurdo.

11. Teismas, atsižvelgdamas į šioje konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes bei individualią pareiškėjos padėtį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 punktu bei protingumo ir teisingumo principais, sprendė, kad šioje konkrečioje byloje, esant nustatytoms išskirtinėms aplinkybėms, Komisijos sprendimu teisėtai ir pagrįstai panaikintas ginčijamas Administracijos sprendimas bei Raštas bei atsakovas įpareigotas skirti pareiškėjai būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensaciją už 2020 metų vasario, kovo ir balandžio mėnesius.

III. 12. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Komisijos sprendimą, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

13. Atsakovas pažymi, jog pareiškėja, siekdama realizuoti savo teisę gauti Kompensacijas, turėjo ją realizuoti laiku ir tinkamai. Pareiškėja byloje yra pateikusi dokumentus, kurie patvirtina, jog ginčo laikotarpio pradžioje (2020 m. vasario mėn.) lankėsi sveikatos priežiūros įstaigose Lietuvos Respublikoje, todėl siekdama gauti Kompensacijas nuo 2020 m. vasario 1 d. turėjo galimybę tinkamai ir laiku pateikti prašymą atsakovui, tačiau kreipėsi per vėlai (2020 m. rugsėjo 29 d.), ir tai byloja apie netinkamą savo teisės realizavimą. Pareiškėja dėl Kompensacijų skyrimo į atsakovą kreipiasi ne pirmą kartą, taigi iš asmeninės patirties žinojo kreipimosi terminus bei skyrimo tvarką.

14. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog intensyvus gydymasis, sveikatos būklė, gydymosi pasekmės bei aktualaus laikotarpio ypatumai (Covid-19 pandemija), objektyviai trukdė tinkamai ir laiku pateikti prašymą-paraišką atsakovui. Vienas pagrindinių piniginės socialinės paramos tikslų – padėti tenkinti būtiniausius poreikius tiems žmonėms, kurių gaunamos pajamos yra nepakankamos, o gebėjimas pasirūpinti savimi dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių yra ribotas. Asmenys, kurie atitinka Įstatyme nustatytus turto, pajamų ir kitus kriterijus visi vienodai priskiriami nepasiturinčių asmenų grupei, (kuriai dėl objektyvių priežasčių negalint gauti pakankamai lėšų pragyvenimui savo pastangomis, taip pat, negaunant paramos iš kitų šaltinių ar kai parama yra nepakankama), todėl ir visiems vienodai turi būti taikomos Įstatymo nuostatos. Atsakovas remiasi konstituciniu visų asmenų lygybės principu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas) ir pažymi, kad asmenys, siekiantys pasinaudoti socialine parama turi ne tik teises, tačiau ir pareigas, t. y. laiku kreiptis šios paramos gavimo jiems priimtinu būdu, pateikti Įstatyme nustatytus dokumentus ir tinkamai atlikti kitus Įstatyme numatytus veiksmus.

15. Atsakovas nurodo, kad pagal Įstatymo 20 straipsnio 7 dalį prašymas-paraiška gali būti pateikti asmeniškai, paštu, elektroniniu būdu, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga, arba per atstovą, pagal šio straipsnio 8 dalį, jeigu prašymas-paraiška siunčiamas paštu arba elektroniniu būdu, prie prašymo-paraiškos turi būti pridedamos visų reikiamų dokumentų kopijos, patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėja dar 2020 m. vasario 12 d. lankėsi sveikatos priežiūros įstaigose Lietuvoje, todėl turėjo galimybę pateikti prašymą asmeniškai. Pareiškėjai išvykus, Įstatymas suteikė ne vieną galimybę pateikti prašymą kitu būdu, t. y. paštu, elektroniniu būdu (kuris leidžia asmeniui nuotoliniu būdu, neatsitraukiant nuo kasdienės veiklos ar nesant galimybei atvykti pas atsakovo atsakingus darbuotojus, netgi nesant Lietuvos Respublikoje) ar per atstovą. Įstatyme nustatytais pateikimo būdais maksimaliai užtikrinama asmens galimybė laiku realizuoti savo teisę į Kompensaciją ar kitą socialinės paramos rūšį. Tačiau pareiškėja, grįžusi į Lietuvos Respubliką 2020 m. gegužės mėnesį, dėl Kompensacijų skyrimo taip pat nesikreipė ir prašymą atsakovui pateikė praėjus dar 4 mėnesiams. Pareiškėjai kreipiantis praleidus Įstatyme nustatytus terminus, pavėluotas kreipimasis sukėlė jai tiesiogines neigiamas pasekmes.

16. Atsakovo vertinimu, Administracija, vykdydama imperatyvias Įstatymo nuostatas, pagrįstai priėmė Administracijos sprendimą ir Raštą, kurių nebuvo teisinio pagrindo panaikinti. Priešingu atveju, nevykdant imperatyvių Įstatymo nuostatų ir tenkinus pareiškėjos prašymą, neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės paramos lėšos galėtų būti išieškomos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Įstatymo 27 str.).

17. Atsakovas pažymi, kad galioja bendrasis viešojoje teisėje veikiantis principas „galima tai, kas nustatyta“. Atsižvelgiant į Įstatymo nuostatas, numatančias aiškų ir apibrėžtą kreipimosi momentą, būtent pati pareiškėja, suinteresuota savo teisės gauti Kompensaciją įgyvendinimu, privalėjo būti aktyvi, tinkamai ir laiku kreiptis dėl šios teisės realizavimo, tačiau šia galimybe nepasinaudojus tapo teisiškai atsakinga už atsiradusias pasekmes. Teismui priėmus sprendimą tenkinti pareiškėjos prašymą visiškai, jai asmeniškai būtų taikomos Įstatymo išlygos, pareiškėja nepagrįstai būtų išskirta iš kitų tos pačios socialinės grupės asmenų, kuriems galiotų Įstatyme įtvirtinti imperatyvai ir būtų pažeisti šių asmenų teisės ir įstatymų saugomi interesai. Teismui palikus galioti atsakovo prašomus panaikinti sprendimus, būtų įtvirtintas precedentas, kuriuo vadovaujantis asmenys, siekiantys gauti Kompensacijas galėtų nevykdyti Įstatyme įtvirtinto imperatyvo ir reikalauti, kad savivaldybės administracija kaip viešojo administravimo subjektas priimtų sprendimą ne pagal jam teisės aktais suteiktą kompetenciją, o vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, teigiamai vertindama kiekvieną pavėluotai pateiktą prašymą dėl Kompensacijos skyrimo.

18. Pareiškėja D. K. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad jos gydymo istorija yra reta, pasekmės – pareiškėja (duomenys neskelbtini). 2015 m., pradėjusi gauti būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas, pareiškėja iki 2020 m. vasario 1 d. tinkamai ir laiku teikdavo prašymus gauti kompensaciją, nors sveikatos atžvilgiu ne visada tą galėdavo padaryti. Apeliaciniame skunde minimu laiku, t. y. 2020 m. vasario 1 d.–2020 m. balandžio 30 d. pareiškėjos sveikata itin pablogėjo, o 2020 m. vasario 17 d. ji skubos tvarka išvyko į Baltarusijos Minsko ligoninę (duomenys neskelbtini), kur buvo skubiai (duomenys neskelbtini). Kreiptis kitomis priemonėmis pareiškėja neturėjo galimybės, nes Baltarusijai nesant Europos Sąjungos nare, mobilieji duomenys brangūs. Pareiškėjos fizinės ir materialinės galimybės ribotos, ji pati apmoka atliekamas (duomenys neskelbtini), papildomų pajamų sumokėti už mobilųjį ryšį ir internetą būnant Baltarusijoje neturėjo ir neturi. Byloje yra pažyma, kad nuo 2015 m. visos pareiškėjos pajamos buvo tik 120 Eur į mėnesį pašalpa, iš kurios ji turėjo išgyventi ir apmokėti mokesčius. Nuo 2015 m. iki 2020 m. lapkričio 26 d. pareiškėjai (duomenys neskelbtini). Per 2019–2020 m. pareiškėjai atlikta (duomenys neskelbtini) mokamų (duomenys neskelbtini), visos Baltarusijoje, (duomenys neskelbtini) ligoninėse, Baltarusijoje atliktų (duomenys neskelbtini) medicininiai išrašai jau yra pridėti byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Ginčas byloje kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus sprendimo netenkinti pareiškėjos prašymo skirti būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

21. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog pareiškėja kreipėsi dėl Kompensacijų skyrimo praleidusi teisės aktuose nustatytą terminą, toks teisės aktų aiškinimas pažeidžia visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą, pabrėžia, kad pareiškėja turėjo galimybę prašymą-paraišką pateikti asmeniškai, jos liga nebuvo tokio pobūdžio, jog pateisintų praleistą terminą.

22. Įstatymo 3 straipsnio 3 punktas įtvirtina socialinio teisingumo ir veiksmingumo principo taikymą teikiant piniginę socialinę paramą. Piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei racionaliai naudojant turimus išteklius.

23. Įstatymo 21 straipsnio 4 dalis (teisės normos redakcija, galiojusi iki 2022 m. rugsėjo 1 d.) nustato, kad kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl kompensacijų ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, turi teisę gauti kompensacijas.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisės aktų nuostatas, įrodymais byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes (šios nutarties 9 punktas), daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina, kad teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Nagrinėjamoje byloje teismas teisingai taikė teisės aktų nuostatas, nepažeidė visų lygybės prieš įstatymą principo, nes nagrinėjamu atveju nustatė išskirtines individualias aplinkybes, kurios pateisino pareiškėjos prašymo-paraiškos skirti Kompensacijas pavėluotą pateikimą: pareiškėjos amžius ir socialinė padėtis, išskirtinė sudėtinga sveikatos būklė, intensyvus gydymasis ginčo laikotarpiu Lietuvoje ir užsienyje, susiklosčiusi unikali situacija valstybėje dėl Covid-19 pandemijos. Pažymėtina, kad šios aplinkybės egzistavo ne pavieniui, o visos kartu vienu metu. Taip pat teisėjų kolegija atsižvelgia į byloje nustatytą faktinę aplinkybę, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal Įstatymo ir Aprašo nuostatas pareiškėja 2020 m. vasario-balandžio mėnesiais atitiko asmens, turinčio teisę į Kompensacijas, reikalavimus.

25. Dėl pareiškėjos sveikatos būklės vertinimo teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas įvertina įrodymus ir sprendimą priima pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis), o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodyta apimtimi, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimą atliko tinkamai ir jų vertinimo nuostatų, spręsdamas, kad pareiškėjos sveikatos būklė buvo viena iš priežasčių, lėmusių pavėluotą prašymo-paraiškos dėl Kompensacijų pateikimą, nepažeidė.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose taip pat akcentuojamas individualus situacijos vertinimas, teisingumo ir protingumo principų reikšmė (2019 m. sausio 4 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-987-822/2018, 2019 m. gruodžio 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2503-415/2019 ir kt.).

27. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė