33a60fa6-cb53-44f6-a507-e03941d82dfd · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-7607-279/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02090-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 11 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Nijolė Čekanauskienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. A. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir PravieniÅ¡kių PN-AK), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1–5) nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ame sektoriuje (toliau – ir 2-as sektorius), 6-tame bÅ«ryje, 1-oje brigadoje.

Minėtoje 1-oje gyvenamojoje patalpoje gyveno 16 asmenų, įskaitant jį, ir buvo pažeista gyvenamojo ploto norma bendrabučio tipo patalpoms. 6-tame būryje nebuvo socialinių darbuotojų kabineto, laisvalaikio kambario, drabužių ir avalynės džiovyklos, kambario maisto produktams laikyti. Tuo buvo pažeistos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-82 nuostatos. Nesant socialinių darbuotojų kabineto, jo atžvilgiu nebuvo vykdoma jokia socialinė reabilitacija.

Nesant laisvalaikio kambario, jis buvo priverstas didelę dalį dienos praleisti tik jam skirtoje gyvenamojoje patalpoje, iš jo buvo atimta galimybė užsiimti prasminga veikla. Nesant drabužių ir avalynės džiovyklos, jis neturėjo kur išsidžiovinti išplautus drabužius. Nesant kambario (patalpų) maisto produktams laikyti, jis negalėjo įkalinimo įstaigos parduotuvėje įsigyti pieno ir kitų greitai gendančių maisto produktų, nes juos įsigijęs neturėtų kur laikyti. 1-oje gyvenamojoje patalpoje esančios medinės grindys buvo išpuvusios, neatsparios drėgmei ir lengvai nevalomos, tad iš po jų sklisdavo pelėsio kvapas, eidavo šaltis, jausdavosi drėgmė.

Tuo buvo pažeistos minėto Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo 11.3 ir 11.4 papunkčių nuostatos, pagal kurias pirmame aukšte esančių gyvenamųjų patalpų pagrindas (grindys) turi būti įrengtos iš cementinio pagrindo (skiedinio). Neužtikrinama minimali gyvenamosios patalpos temperatūra sukėlė jam neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Patalynė nebuvo keičiama laiku pagal higienos normos nuostatas, tad jis turėjo miegoti ant smirdančios prakaitu ir nuo medikamentų išsitepusios patalynės (jam nustatyta odos liga – psoriazė, todėl patalynė jam turėtų būti keičiama dažniau).

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyrius (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras), 2019 m. kovo 26 d. atlikęs patikrinimÄ pagal A. K. skundÄ , nustatė higienos normos pažeidimus dėl oro temperatÅ«ros ir patalynės keitimo dažnumo. Kirpykloje po apsikirpimo nebuvo galima iÅ¡siplauti galvos, nes karÅ¡to vandens nebÅ«davo, tai nustatė ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Minėta įstaiga taip pat nustatė, kad kiekvienam asmeniui kirpimui naudojami instrumentai prieÅ¡ tai nėra dezinfekuojami, buvo laikomi neÅ¡varioje talpykloje, buvo naudojami neÅ¡varÅ«s, neiÅ¡skalbti apdangalai, tai jam sukėlė įtampÄ ir baimę, kad gali užsikrėsti niežais ar kita liga.

Jam nebuvo leista papildomai naudotis duÅ¡u, buvo galima naudotis tik vienÄ kartÄ per savaitę. Jis serga odos liga – (duomenys neskelbtini), tad negalėdamas dažniau naudotis duÅ¡u, negalėjo tinkamai gydyti odos ligÄ , prižiÅ«rėti odÄ . 1-oje gyvenamojoje patalpoje nebuvo privalomai turėjusio bÅ«ti dÅ«mų detektoriaus. Be to, 2020 m. pradžioje langai ir bÅ«rio įėjimo/išėjimo durys buvo grotuoti. BÅ«ryje nebuvo aliarminio iÅ¡kvietimo mygtuko. Nurodytus faktus konstatavo PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

Dėl minėtų įrenginių nebuvimo jis jautė baimę, nesaugumÄ . Valgykloje lėkÅ¡tės, padėklai buvo neÅ¡varÅ«s, smirdantys, tai jam sukeldavo baimę susirgti. Nuteistųjų gaminamas maistas buvo Å¡lykÅ¡tus ir smirdantis, tokio maisto jis atsisakydavo, tad likdavo nevalgęs. Rytais iki 10 val. ryto jis negalėdavo gerti vandens iÅ¡ čiaupo, nes tuomet bėgdavo Å¡viesiai rudas vanduo, smirdėdavo srutomis, negalėdavo ir nusiprausti. Pažeidimus dėl vandens kokybės ir valgykloje neužtikrinamų higienos reikalavimų nustatė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal nuteistojo D.

A. skundÄ . PareiÅ¡kėjas teigė, kad kalėdamas tokiomis sÄ lygomis jis patyrė įtampÄ , baimę, stresÄ , nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , jis jautrus, konfliktiÅ¡kas. Už patirtÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas prašė priteisti 20 000 Eur žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ (b. l. 40–43) nurodė, kad atsakovės atstovas nepateikė oficialių duomenų, kad 6-to bÅ«rio 1-oje gyvenamojoje patalpoje vienam asmeniui teko 3,26 kv. m gyvenamojo ploto.

Atsakovės atstovas nepateikė fotografijų, filmuotos medžiagos ar kitų duomenų, kurie paneigtų skunde nurodytÄ aplinkybę, kad socialinio darbuotojo kabineto nebuvo. Atsakovės atstovas nepateikė konkrečių duomenų, kokios socialinės reabilitacijos priemonės buvo taikytos pareiÅ¡kėjui. Skunde nurodytu laikotarpiu bÅ«ryje nebuvo skalbimo maÅ¡inų su džiovinimo funkcijomis ir nebuvo džiovinimo vietų bÅ«rio kieme po stacionariais stogeliais, kaip teigė atsakovės atstovas. Atsakovės atstovas pripažino, kad grindys gyvenamojoje patalpoje buvo medinės, o ne betoninės, kaip reikalauja teisės aktai.

Net ir esant bÅ«tinumui, į gyvenamÄ jÄ patalpÄ nebuvo iÅ¡duotas elektrinis Å¡ildytuvas, Å¡ildytuvas nebuvo iÅ¡duotas pagal jo 2020 m. sausio 6 d. praÅ¡ymÄ . Gyvenamojoje patalpoje ir bÅ«ryje dušų nebuvo, tad jis negalėjo jais pasinaudoti kada panorėjęs, kaip teigė atsakovės atstovas. Praustis duÅ¡e jis galėjo tik kartÄ per savaitę didelėje duÅ¡inėje. Gydytojas 2018 m. balandžio 30 d. jam rekomendavo praustis po duÅ¡u po darbo. Jis dirbo tik du mėnesius, nes suprakaitavęs po darbo negalėdavo maudytis kasdien, nes tam skirtoje patalpoje maudydavosi vis skirtingų bÅ«rių nuteistieji, o jam su jais maudytis nebuvo leidžiama.

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepimu į skundÄ nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 16–23) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 6-to bÅ«rio 1-oje gyvenamojoje patalpoje buvo laikomas nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2020 m. balandžio 16 d., Å¡ios patalpos plotas – 52,16 kv. m, buvo įrengta 16 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,26 kv. m ploto. Darė iÅ¡vadÄ , kad minimalaus gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.

Teigė, kad 6-tame bÅ«ryje poilsio kambario nėra, nes nuteistųjų pageidavimu jų vietoje įrengtos virtuvėlės, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji galėjo bÅ«ti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. 6-to bÅ«rio gyvenamajame korpuse įrengtas socialinio darbuotojo kabinetas. 6-tame bÅ«ryje įrengtoje virtuvėlėje nuteistieji maistÄ gali laikyti tam skirtose spintelėse, numatytose vietose pastatytuose Å¡aldytuvuose. 2-ame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius, virÅ¡utinius drabužius bei batus.

Skalbimo mašinos su džiovinimo funkcijomis bei džiovyklos įrengtos būriuose numatytose vietose. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrių kiemuose po stacionariais stogeliais. Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. 6 būrio 1-oje patalpoje grindys tvarkingos, nesulūžusios, medinės. Įstaiga neturi licencijos verstis oro drėgmės, oro judėjimo greičio, apšvietos vertės bei oro temperatūros nustatymo veikla, neturi sertifikuotų priemonių tokiai veiklai vykdyti, dėl to neturi galimybės atlikti tokius matavimus.

Å varai ir tvarkai palaikyti nuteistiesiems iÅ¡duodamos valymo priemonės. Lovos skalbiniai nuteistiesiems keičiami kartÄ per savaitę. Kirpykloje įmontuotas karÅ¡to vandens boileris. Panaudoti instrumentai kirpykloje yra valomi ir dezinfekuojami po kiekvieno kirpimo. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai nenumato pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistemos įrengimo lengvajai ir paprastajai grupėms priskirtiems nuteistiesiems. Pataisos įstaiga apsirÅ«pinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais, sudaryti ir iÅ¡kabinti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios, sudarytos ir suderintos gaisrinės instrukcijos.

Vandens tiekimo paslaugÄ pataisos įstaigai teikia uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „KaiÅ¡iadorių vandenys“, vanduo tiekiamas Å¡varus, skaidrus, geros kokybės; vandens tyrimus atlieka minėta bendrovė. Socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytÄ individualų socialinės reabilitacijos planÄ . Pagal higienos normÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Gyvenamosiose patalpose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, duÅ¡ai yra nerakinami ir nuteistieji jais gali naudotis laisvai.

Kada ir kiek kartų naudojamasi duÅ¡u, apskaita nėra vedama. Atsakovės atstovas 2020 m. lapkričio 29 d. raÅ¡te „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l. 50–51) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei. Skunde nurodytu laikotarpiu 2-ame sektoriuje gaisrų nebuvo, pareiÅ¡kėjas į administracijÄ dėl prieÅ¡gaisrinės saugos priemonių nesikreipė. PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos KaiÅ¡iadorių prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo tarnyba (toliau – ir PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas) atliko patikrinimus 2-ame sektoriuje 2019 m. balandžio 25 d., 2020 m. liepos 3 d.

Informacija apie pareiškėjui taikytas socialinės reabilitacijos priemones pateikiama pridedamoje 2020 m. spalio 27 d. pažymoje ir jos prieduose. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad pataisos įstaigos pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl jų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui.

Nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iÅ¡ civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygų. Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ame sektoriuje, 6-tame bÅ«ryje, 1-oje brigadoje (b. l. 1), t. y. gyvenamojoje patalpoje, ir skunde (b. l. 1–5) skundėsi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų minėtoje 1-oje gyvenamojoje patalpoje.

Iš atsakovės atstovo atsiliepime (b. l.

17) ir PravieniÅ¡kių PN-AK darbuotojų pažymose (b. l. 30, 35) esančių duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 6-to bÅ«rio 1-oje gyvenamojoje patalpoje buvo laikomas nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2020 m. balandžio 16 d., o iki tol – nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. kovo 15 d. buvo laikomas karantino patalpoje. Administracinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės ir jų pagrindu pareikÅ¡tas reikalavimas. Kadangi pareiÅ¡kėjas skunde nesiskundė dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų karantino patalpoje, teismas nustato, kad Å¡ioje byloje ginčo laikotarpis yra nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 6-to bÅ«rio 1-oje gyvenamojoje patalpoje.

PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei (b. l. 50). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė.

Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iÅ¡ jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 6-to būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje gyveno, įskaitant jį, 16 asmenų, ir buvo pažeista gyvenamojo ploto norma bendrabučio tipo patalpoms (b. l. 1). Dalį ginčo laikotarpio (nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2020 m. sausio 21 d. galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 papunktis nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m.

AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta kitÄ dalį ginčo laikotarpio (nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2020 m. balandžio 16 d.) galiojančio Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 papunktyje. Minėto Vyriausybės nutarimo 12 punktas nustato, kad Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa įgyvendinama 2014–2022 metais.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 17–18) ir jo prieduose – PravieniÅ¡kių PN-AK laikinai einančio direktoriaus pavaduotojo pareigas 2020 m. rugsėjo 2 d. pažymoje (b. l. 30), PravieniÅ¡kių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymoje (b. l. 31), 2-o sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialisto 2020 m. rugsėjo 7 d. pažymoje (b. l. 35). PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų, paneigiančių minėtus duomenis. Todėl teismas, nustatydamas pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu gyvenamÄ jį plotÄ , vadovaujasi atsakovės atstovo pateiktais duomenimis.

Taigi, remiantis atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 17–18) ir PravieniÅ¡kių PN-AK darbuotojų pažymose (b. l. 30–31, 35) esančiais duomenimis, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. buvo laikomas 6-to bÅ«rio 1-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 52,16 kv. m, kurioje buvo įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,26 kv. m gyvenamojo ploto (52,16 / 16 = 3,26). Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 17–18) ir PravieniÅ¡kių PN-AK darbuotojų pažymose (b. l. 30–31, 35) nenurodė, kad į gyvenamosios patalpos plotÄ buvo įskaičiuotas ir koridoriaus, kitų patalpų plotas.

Todėl atmestinas pareiÅ¡kėjo atsikirtimo argumentas (b. l. 40), kad į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ negali bÅ«ti įskaičiuojamas koridoriaus ir kitų patalpų bendras plotas. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1595-442/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018) pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamasis plotas apskaičiuotas, gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ patalpoje esančių lovų skaičiaus, kadangi nėra žinomas tikslus patalpoje laikytų asmenų skaičius.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 18), 2020 m. rugsėjo 7 d. pažymoje (b. l.

35) nurodė ir faktinį asmenų skaičių 2018 m. kovo 15 d. Å¡ioje gyvenamojoje patalpoje – 16, tačiau Å¡is skaičius parodo tik 2018 m. kovo 15 d., o ne visÄ ginčo laikotarpį buvusį nuteistųjų skaičių, todėl gyvenamasis plotas apskaičiuotas, patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ lovų skaičiaus. Apibendrinus aptartÄ , daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu 6-to bÅ«rio 1-oje gyvenamojoje patalpoje buvo laikomas tinkamomis ploto sÄ lygomis, kadangi jam teko ne mažiau kaip 3,1 kv. m gyvenamojo ploto (Vidaus tvarkos taisyklių 111.2 papunktis, Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. vasario 5 d.

įsakymo Nr. V-31 2.1 papunktis). Be to, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017), pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas neprivalėjo visÄ dienÄ bÅ«ti savo gyvenamojoje patalpoje, jis galėjo judėti po lokalinį sektorių ir užsiimti leistina veikla, kadangi jis gyveno bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje (b. l. 17). Apskaičiuojant gyvenamÄ jį plotÄ , neatsižvelgta į baldų (Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 1.1–10.4 papunkčiai) užimamÄ plotÄ 6-to bÅ«rio 1-oje gyvenamojoje patalpoje, kadangi nei Vidaus tvarkos taisyklės, nei Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. V-31 nenumato, jog į juose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi bÅ«ti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Tai nurodė dėl Vidaus tvarkos taisyklių ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sÄ lygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje A-2922-492/2016). Tik nustačius neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017).

Nagrinėjamu atveju, minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas nebuvo nustatytas, todėl nėra pagrindo atsižvelgti į baldus, buvusius gyvenamojoje patalpoje. Atsižvelgdamas į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Teismas atmeta kaip nepagrįstÄ pareiÅ¡kėjo argumentÄ dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo gyvenamojoje patalpoje. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 6-tame bÅ«ryje nebuvo socialinių darbuotojų kabineto; nesant Å¡io kabineto, jo atžvilgiu nebuvo vykdoma jokia socialinė reabilitacija (b. l. 1).

Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.3 papunktis nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos patalpos – socialinių darbuotojų kabinetai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 137 straipsnio 4 dalis nustato, kad nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis.

BVK 1371 straipsnis nustato, kad: socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytÄ individualų socialinės reabilitacijos planÄ (straipsnio 1 dalis); Å¡is planas sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mastÄ , kriminogeninius veiksnius, numatytas kriminogeninių veiksnių Å¡alinimo priemones, pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, režimÄ (straipsnio 2 dalis); Å¡is planas turi bÅ«ti sudarytas ne vėliau kaip per deÅ¡imt darbo dienų nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigÄ (straipsnio 4 dalis);

Å¡io plano formÄ ir rengimo metodikÄ tvirtina Kalėjimų departamento direktorius (straipsnio 7 dalis). Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. V-313 (kuriuo yra patvirtinta individualaus socialinės reabilitacijos plano forma ir jo rengimo metodika) 5 punktas nustato, kad individualus socialinės reabilitacijos planas sudaromas kiekvienam naujai į pataisos įstaigÄ atvykusiam nuteistajam. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 18), PravieniÅ¡kių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymoje (b. l.

31) nurodė, kad 6-to būrio gyvenamajame korpuse įrengtas socialinio darbuotojo kabinetas. Teismas nenustatė pagrindo abejoti šiais atsakovės atstovo, Turto valdymo skyriaus vedėjo nurodytais duomenimis, kad socialinio darbuotojo kabinetas buvo įrengtas. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 21), 2020 m. spalio 29 d. rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l. 50), Pravieniškių PN-AK laikinai einantis direktoriaus pavaduotojas pareigas 2020 m. rugsėjo 2 d. pažymoje (b. l.

30) teigė, kad vadovaujantis BVK 1371 straipsnio 1 dalimi, socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytÄ individualų socialinės reabilitacijos planÄ . PravieniÅ¡kių PN-AK Resocializacijos skyriaus virÅ¡ininko 2020 m. spalio 27 d. pažymos „Dėl nuteistojo M. A.“ Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l.

55) duomenys, pareiÅ¡kėjo 2018 m. kovo 19 d., Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės (jos kopijos) duomenys patvirtina Å¡iÄ aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjui 2018 m. kovo 29 d. buvo sudarytas Individualus socialinės reabilitacijos planas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 57–58). PareiÅ¡kėjui individualus socialinės reabilitacijos planas buvo sudarytas atvykus į pataisos įstaigÄ , kaip numato BVK 1371 straipsnio 4 dalis, Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. V-313 5 punktas.

Toje pačioje PravieniÅ¡kių PN-AK Resocializacijos skyriaus virÅ¡ininko 2020 m. spalio 27 d. pažymoje yra nurodyta, kad: pagal plano 1-Ä priemonę, pareiÅ¡kėjas 3 mėnesius dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigÄ adaptacijos programoje; pagal plano 2-Ä priemonę, pareiÅ¡kėjui atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodikÄ ir nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika; pagal plano 3-Ä priemonę pareiÅ¡kėjas buvo įdarbintas valstybės įmonėje (toliau – VÄ®) „MÅ«sų amatai“ darbininko pareigose bei PravieniÅ¡kių PN-AK Turto valdymo skyriaus valytojo pareigose; pagal plano 4-Ä priemonę pareiÅ¡kėjui civilinis ieÅ¡kinys buvo atskaičiuojamas iÅ¡ gaunamo darbo užmokesčio; pagal plano 5-Ä priemonę pareiÅ¡kėjui per 2018 metus buvo sudaryta galimybė dalyvauti organizuotose pozityvaus užimtumo priemonėse, per 2019 metus – 255 minėtose priemonėse, per 2020 metus – 381 minėtose priemonėse; pagal plano 6-tÄ priemonę pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę dalyvauti priklausomų nuo psichikÄ veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programos Įžanginėje grupėje, tačiau pareiÅ¡kėjas nelankė Å¡ios grupės užsiėmimų; pagal plano 7-tÄ priemonę pareiÅ¡kėjui bausmės atlikimo metu buvo sudaryta galimybė dalyvauti individualiose psichologo konsultacijose, tačiau į Resocializacijos skyriaus psichologus individualių konsultacijų nesikreipė; pagal plano 8-tÄ priemonę pareiÅ¡kėjui buvo taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos (b. l. 55).

Teismas, nagrinėdamas bylÄ nenustatė pagrindo netikėti Å¡iais PravieniÅ¡kių PN-AK Resocializacijos skyriaus virÅ¡ininko 2020 m. spalio 27 d. pažymos duomenimis, todėl sprendžia, kad pareiÅ¡kėjui buvo taikomos minėtos socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės. Be to, Å¡iuos pažymos duomenis patvirtina kiti atsakovės atstovo pateikti dokumentai: Individualaus darbo su nuteistuoju knygelė (jos kopija), iÅ¡ kurios matyti, kad pareiÅ¡kėjo (nuteistojo) adaptacijos programa buvo pradėta vykdyti 2018 m. kovo 19 d., jos vykdymas truko 3 mėn., pareiÅ¡kėjo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodikÄ buvo įvertinta 75 balais (b. l. 57), VÄ® „MÅ«sų amatai“ direktoriaus įsakymai, iÅ¡ kurių matyti, kad pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į darbÄ : nuo 2018 m. balandžio 9 d.

į VÄ® „MÅ«sų amatai“ PravieniÅ¡kių filialÄ , 1,0 etato darbininko (laikininko) pareigas (b. l. 62), nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. į VÄ® „MÅ«sų amatai“ PravieniÅ¡kių filialÄ , 1,0 etato darbininko (siuvėjo, vienetininko) pareigas (b. l. 63), nuo 2018 m. gruodžio 11 d. į PravieniÅ¡kių PN-AK 0,25 etato valytojo pareigas (b. l. 61); PravieniÅ¡kių PN-AK Resocializacijos skyriaus specialisto 2020 m. spalio 27 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria informuojama, kad pareiÅ¡kėjas nelankė Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos programos Įžanginės grupės užsiėmimų; užsiėmimai skirti priklausomybės nuo psichikÄ veikiančių medžiagų prevencijai (b. l. 64);

PravieniÅ¡kių PN-AK 2-o sektoriaus Resocializacijos skyriaus psichologo 2020 m. spalio 27 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria informuojama, kad pareiÅ¡kėjas, atlikdamas bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ame sektoriuje, į psichologus nesikreipė (b. l. 60); PravieniÅ¡kių PN-AK 2-o sektoriaus specialisto 2020 m. spalio 27 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra duomenys apie ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui paskirtas nuobaudas už pažeidimus ir paskatinimo priemonę už gerÄ elgesį ir dalyvavimÄ visuomeninėje veikloje (b. l. 28, 59).

Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad nenustatytas pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Todėl teismas šiuos pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su socialinės reabilitacijos nevykdymu jo atžvilgiu atmeta kaip nepagrįstus. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 6-tame būryje nebuvo kambario maisto produktams laikyti, todėl jis negalėjo įkalinimo įstaigos parduotuvėje įsigyti pieno ir kitų greitai gendančių maisto produktų, nes juos įsigijęs neturėtų kur laikyti (b. l. 1–2).

Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 5 punktas nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti paprastajai grupei, gyvenamajame korpuse įrengiamos Å¡ios patalpos: kambarys maisto produktams laikyti (kiekvienam bÅ«riui) (5.10 papunktis); esant techninėms galimybėms, virtuvėlė (kiekvienam bÅ«riui) (5.11 papunktis). Pagal Å¡ių taisyklių 6 punktÄ , kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių įrengti taisyklių Å¡iÄ patalpÄ kiekvienam bÅ«riui, ir nuteistųjų judėjimas bÅ«riuose neribojamas, Å¡i patalpa gali bÅ«ti įrengiama dviem bÅ«riams.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad 6-tame bÅ«ryje įrengtoje virtuvėlėje nuteistieji maistÄ gali laikyti tam skirtose spintelėse, numatytose vietose pastatytuose Å¡aldytuvuose (b. l. 19, 31). Tai nurodyta ir atsiliepimo priede – Turto valdymo skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymoje (b. l. 31). Tad atsakovės atstovas neneigė, kad kambarys maisto produktams laikyti 6-tam bÅ«riui (kuriame ginčo laikotarpiu buvo pareiÅ¡kėjas, b. l. 17, 30, 35) nebuvo įrengtas. IÅ¡ Å¡ių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teismas sprendžia, kad nors ir nebuvo įrengtas kambarys maisto produktams laikyti, pareiÅ¡kėjas galėjo maistÄ laikyti virtuvėlėje spintelėje ir Å¡aldytuve.

Tad pareiÅ¡kėjo poreikis laikyti maistÄ buvo patenkintas. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ , pareigÅ«nus su pretenzijomis dėl to, kad neturi kur laikyti maisto produktus. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas patyrė žalÄ dėl to, kad nebuvo įrengtas kambarys maisto produktams laikyti. Tad Å¡iuo aspektu nėra civilinės atsakomybės bÅ«tinų sÄ lygų visumos.

Pareiškėjo skundo argumentas dėl kambario maisto produktams laikyti neįrengimo atmetamas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 6-tame būryje nebuvo laisvalaikio kambario; nesant šio kambario, jis buvo priverstas didelę dalį dienos praleisti tik jam skirtoje gyvenamojoje patalpoje, atimant iš jo galimybę užsiimti prasminga veikla (b. l. 1). Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 papunktis nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiama patalpa – laisvalaikio kambarys (kiekvienam būriui).

Pagal jų 6 punktÄ , kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių įrengti minėtÄ patalpÄ kiekvienam bÅ«riui, ir nuteistųjų judėjimas bÅ«riuose neribojamas, Å¡i patalpa gali bÅ«ti įrengiama dviem bÅ«riams. Atsakovės atstovas atsiliepime paaiÅ¡kino, kad 6-tame bÅ«ryje poilsio kambario nėra, nes nuteistųjų pageidavimu jų vietoje įrengtos virtuvėlės, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji galėjo bÅ«ti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų (b. l. 18).

Tai nurodė ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymoje (b. l. 31). Tad atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad laisvalaikio kambarys 6-tam būriui (kuriame ginčo laikotarpiu buvo pareiškėjas, b. l. 17, 30, 35) nebuvo įrengtas. Pripažintina, kad atsakovės atstovas nevykdė Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 papunktyje nustatyto reikalavimo įrengti laisvalaikio kambarį kiekvienam būriui, arba, kaip numato 6 punktas, bent jau dviem būriams, jeigu yra išimtinių aplinkybių, kliudančių jį įrengti kiekvienam būriui.

Atsakovės atstovo nurodyta aplinkybė, kad laisvalaikio kambarys nebuvo įrengtas dėl to, kad nuteistųjų pageidavimu jo vietoje įrengta virtuvėlė, neatleidžia atsakovės atstovo nuo pareigos įrengti laisvalaikio kambarį. Todėl yra pagrindas Å¡ioje byloje ginčo laikotarpiu konstatuoti vienÄ iÅ¡ valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 6-tame bÅ«ryje nebuvo drabužių ir avalynės džiovyklos, dėl to jis neturėjo kur iÅ¡sidžiovinti iÅ¡plautus drabužius (b. l. 1–2).

Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.9 papunktis nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, priskirtų paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiama patalpa – drabužių ir avalynės džiovykla (kiekvienam bÅ«riui). Jų 6 punktas numato, kad kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių įrengti minėtÄ patalpÄ kiekvienam bÅ«riui, ir nuteistųjų judėjimas bÅ«riuose neribojamas, Å¡i patalpa gali bÅ«ti įrengiama dviem bÅ«riams.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 25.1 papunktis nustato, kad laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje turi bÅ«ti įrengta, be kita ko, ir džiovinimo patalpa arba lyginimo-džiovinimo patalpa (zona). Jos 40 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais.

Atsakovės atstovas atsiliepime, PravieniÅ¡kių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymoje nurodė, kad 2-ame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius, virÅ¡utinius drabužius bei batus. Skalbimo maÅ¡inos su džiovinimo funkcijomis bei džiovyklos įrengtos bÅ«riuose tam numatytose vietose. Džiovinimo vietos įrengtos ir bÅ«rių kiemuose po stacionariais stogeliais (b. l. 19, 31). Teismas nenustatė pagrindo netikėti Å¡ių atsakovės atstovo, PravieniÅ¡kių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjo nurodytų duomenų teisingumu.

Todėl teismas sprendžia, kad nors ir nebuvo įrengta atskira patalpa drabužių ir avalynės džiovinimui, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę drabužius, batus skalbti, plauti bei minėtus daiktus iÅ¡sidžiovinti 2-ame sektoriuje skalbykloje ir džiovykloje. Byloje nėra tokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ dėl sunkumų džiovinant drabužius. PareiÅ¡kėjas turėjo galimybę pasidžiauti drabužius, avalynę ir lauke, džiovinimo vietoje po stogeliu.

Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos, ir atmeta kaip nepagrįstÄ Å¡Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundo argumentÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 1-oje gyvenamojoje patalpoje esančios medinės grindys buvo iÅ¡puvusios, neatsparios drėgmei ir lengvai nevalomos, tad iÅ¡ po jų sklisdavo pelėsio smarvė, eidavo Å¡altis, jausdavosi drėgmė, tuo buvo pažeistos Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-82 11.3 ir 11.4 papunkčių nuostatos (b. l. 2); atsikirtime teigė, kad pagal 11.3 papunktį grindys turi bÅ«ti betoninės (b. l. 41).

Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Pareiškėjo nurodyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių papunkčiai nustato, kad: pirmajame aukšte esančių gyvenamųjų kambarių pagrindas įrengiamas iš cementinio skiedinio (11.3 papunktis); gyvenamųjų kambarių grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, danga turi būti atspari drėgnam valymui ir dezinfekcinių medžiagų poveikiui (11.4 papunktis).

Teismas sprendžia, kad Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.3 papunktis nustato reikalavimÄ , kad po grindimis esantis pagrindas turi bÅ«ti iÅ¡ cementinio skiedinio. Å i teisės norma nenustato tokio reikalavimo, kad grindys turi bÅ«ti betoninės, kaip atsikirtime teigė pareiÅ¡kėjas (b. l. 41), ir nedraudžia įrengti medines grindis. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus; 6 bÅ«rio 1-oje patalpoje (t. y. pareiÅ¡kėjo gyvenamojoje patalpoje, b. l. 17, 30, 35) grindys tvarkingos, nesulūžusios, medinės (b. l. 19).

Tai nurodyta ir atsiliepimo priede – PravieniÅ¡kių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymoje (b. l. 31). Teismas, nagrinėdamas bylÄ , nenustatė pagrindo netikėti Å¡iais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, todėl sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo gyvenamosiose patalpose grindys buvo geros bÅ«klės. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡is pareiÅ¡kėjo skundo argumentas dėl netinkamos grindų bÅ«klės yra nepagrįstas, todėl jį atmeta.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nebuvo užtikrinama minimali gyvenamosios patalpos temperatÅ«ra, šį pažeidimÄ nustatė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (b. l. 2). Higienos normos HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C. Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 11 punkto (reglamentuojančio lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimus) 11.8 papunktis nustato, kad gyvenamieji kambariai turi bÅ«ti Å¡ildomi ir vėdinami; jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami Å¡ių taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose (t. y.

Higienos normoje HN 134:2015) nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, gyvenamieji kambariai gali būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad įstaiga neturi licencijos verstis oro drėgmės, oro judėjimo greičio, apšvietos vertės bei oro temperatūros nustatymo veikla, neturi sertifikuotų priemonių tokiai veiklai vykdyti, dėl to neturi galimybės atlikti tokius matavimus (b. l. 19).

Tai nurodė ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymoje (b. l. 32). Tad atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo skunde (b. l.

2) nurodytos aplinkybės, kad gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrinama bent jau minimali oro temperatÅ«ra. Atsakovės atstovas atsiliepime ir Turto valdymo skyriaus vedėjas pažymoje nurodė, kad esant bÅ«tinumui, į kameras iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai ir ventiliatoriai tinkamai oro drėgmei, oro temperatÅ«rai ir oro judėjimo greičiui užtikrinti (b. l. 19, 32). Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas atsikirtime teigė, kad net ir esant bÅ«tinumui, į gyvenamÄ jÄ patalpÄ niekuomet nebuvo iÅ¡duotas joks elektrinis Å¡ildytuvas, nors ir buvo labai Å¡alta, Å¡ildytuvas nebuvo iÅ¡duotas pagal jo 2020 m. sausio 6 d. praÅ¡ymÄ (b. l. 41).

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019 m. gegužės 2 d. raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos (b. l. 6–8) matyti, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 2019 m. kovo 16 d., t. y. ginčo laikotarpiu, pagal A. K. skundÄ atlikęs valstybinę operatyviÄ jÄ visuomenės sveikatos saugos kontrolę (toliau – operatyvioji kontrolė), nustatė, kad 2-o sektoriaus 6-to bÅ«rio 1-oje gyvenamojoje patalpoje (t. y. toje pačioje patalpoje, kurioje ginčo laikotarpiu buvo ir pareiÅ¡kėjas, b. l. 17, 30, 35) oro temperatÅ«ra buvo 16,3/16,5 °C (Higienos normos HN 134:2015 16 punkto pažeidimas) (b. l. 6).

Nustatęs byloje Å¡iÄ aplinkybę, jog pareiÅ¡kėjo gyvenamojoje patalpoje ginčo laikotarpiu buvo nustatytas Higienos normos HN 134:2015 16 punkto pažeidimas dėl žemos oro temperatÅ«ros, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas nagrinėjamu aspektu konstatuoti vienÄ iÅ¡ valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad patalynė nebuvo keičiama laiku pagal higienos normÄ , šį pažeidimÄ nustatė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras; todėl jis turėjo miegoti ant smirdančios prakaitu ir nuo medikamentų iÅ¡sitepusios patalynės; jam nustatyta odos liga – psoriazė, todėl patalynė jam turėtų bÅ«ti keičiama dažniau nei kartÄ per savaitę (b. l. 2).

Atsakovės atstovo pateiktoje bendrosios praktikos slaugytojo 2020 m. rugsėjo 2 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad pagal pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos (2016 m. liepos 11 d. pirminės gydytojo apžiÅ«ros lapo) duomenis, pareiÅ¡kėjas serga psoriaze, jam nuolat buvo iÅ¡duodami tepalai nuo psoriazės (b. l. 34). Tad Å¡ie duomenys patvirtina pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, kad jis serga psoriaze ir vartojo tepalÄ nuo Å¡ios ligos (b. l. 2). Nuo tepalo pareiÅ¡kėjo patalynė galėjo iÅ¡sitepti.

Higienos normos HN 134:2015 43 punktas nustato, kad lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai (jeigu jais aprÅ«pinama) turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 20), PravieniÅ¡kių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymoje (b. l.

32) nurodė, kad lovos skalbiniai nuteistiesiems keičiami kartÄ per savaitę. Tačiau iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019 m. gegužės 2 d. raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos (b. l. 6–8) matyti, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 2019 m. kovo 16 d., t. y. ginčo laikotarpiu, pagal A. K. skundÄ atlikęs operatyviÄ jÄ kontrolę, nustatė, kad 2-o sektoriaus 6-to bÅ«rio 1-oje patalpoje (t. y. toje pačioje patalpoje, kurioje ginčo laikotarpiu buvo ir pareiÅ¡kėjas, b. l. 17, 30, 35) gyvenantiems nuteistiesiems patalynė buvo surenkama ir iÅ¡duodama rečiau kaip kartÄ per savaitę (Higienos normos HN 134:2015 43 punkto pažeidimas) (b. l. 7).

Teismas sprendžia, kad minėti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo duomenys, jog 6-to bÅ«rio 1-os gyvenamosios patalpos nuteistųjų (taigi, ir pareiÅ¡kėjo) patalynė buvo keičiama rečiau kaip kartÄ per savaitę (ir dėl to nustatytas Higienos normos HN 134:2015 43 pažeidimas) patvirtina pareiÅ¡kėjo skunde nurodytÄ aplinkybę ir paneigia atsakovės atstovo nurodytÄ aplinkybę dėl patalynės keitimo dažnumo. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas nagrinėjamu aspektu konstatuoti vienÄ iÅ¡ valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kirpykloje po apsikirpimo nebuvo galima iÅ¡siplauti galvos, nes karÅ¡to vandens nebÅ«davo, tai nustatė ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (b. l. 2). Dalį ginčo laikotarpio (nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2020 m. sausio 21 d.) galiojusių Vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas numatė, kad ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Higienos normos HN 134:2015 18 punktas nustato, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.

Atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad kirpykloje įmontuotas karÅ¡to vandens boileris (b. l. 18). Tai nurodyta PravieniÅ¡kių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymoje (b. l. 32). IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019 m. gegužės 2 d. raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos (b. l. 6–8) matyti, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 2019 m. kovo 16 d., t. y. ginčo laikotarpiu, pagal A. K. skundÄ atlikęs operatyviÄ jÄ kontrolę, nustatė, kad į 2-ame sektoriuje įrengtÄ kirpyklÄ nebuvo nuolatos tiekiamas karÅ¡tas vanduo, nes tikrinimo dienÄ iÅ¡ čiaupo bėgo tik Å¡altas vanduo (Higienos normos HN 134:2015 18 punkto pažeidimas) (b. l. 7).

Nustatęs byloje Å¡iÄ aplinkybę, jog kirpykloje ginčo laikotarpiu buvo nustatytas Higienos normos HN 134:2015 18 punkto pažeidimas, nes į kirpyklÄ nebuvo nuolat tiekiamas karÅ¡tas vanduo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas nagrinėjamu aspektu konstatuoti vienÄ iÅ¡ valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nustatė, kad kiekvienam asmeniui kirpimui naudojami instrumentai prieÅ¡ tai nėra dezinfekuojami, buvo laikomi neÅ¡varioje talpykloje, buvo naudojami neÅ¡varÅ«s, neiÅ¡skalbti apdangalai, tai jam sukėlė įtampÄ ir baimę, kad gali užsikrėsti niežais ar kita liga (b. l. 3).

Kaip jau raÅ¡yta, dalį ginčo laikotarpio (nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2020 m. sausio 21 d.) galiojusių Vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas numatė, kad ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Higienos normos HN 134:2015 22 punkto (reglamentuojančio reikalavimus kirpykloms) 22.3 papunktis nustato, kad kiekvienam asmeniui naudojami iÅ¡valyti ir dezinfekuoti instrumentai ir/ar įrankiai; 22.4 papunktis nustato, kad paruoÅ¡ti naudoti instrumentai laikomi Å¡varioje, uždengtoje talpykloje; 22.5 papunktis nustato, kad kiekvienam asmeniui turi bÅ«ti naudojami tik Å¡varÅ«s, iÅ¡skalbti arba vienkartiniai užtiesalai, apdangalai, popierinės juostelės bei servetėlės. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 18), PravieniÅ¡kių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymoje (b. l. 32–33) teigė, kad panaudoti instrumentai kirpykloje yra valomi ir dezinfekuojami priemone „Instrusept Plus“ po kiekvieno kirpimo.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019 m. gegužės 2 d. raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos (b. l. 6–8) matyti, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 2019 m. kovo 16 d., t. y. ginčo laikotarpiu, pagal A. K. skundÄ atlikęs operatyviÄ jÄ kontrolę, nustatė, kad 2-ame sektoriuje įrengtoje kirpykloje nebuvo instrumentams dezinfekuoti skirto indo (mirkymui), ir padarė iÅ¡vadÄ , kad kiekvienam asmeniui nėra naudojami iÅ¡valyti ir dezinfekuoti instrumentai ir/ar įrankiai (Higienos normos HN 134:2015 22.3 papunkčio pažeidimas), taip pat nustatė, kad paruoÅ¡ti naudoti instrumentai laikomi ne Å¡varioje, uždengtoje talpykloje, o dalis atvirai sudėti ant darbo stalo (Higienos normos HN 134:2015 22.4 papunkčio pažeidimas), taip pat nustatė, kad kiekvienam asmeniui nėra naudojami tik Å¡varÅ«s, iÅ¡skalbti arba vienkartiniai užtiesalai, apdangalai bei servetėlės (Higienos normos HN 134:2015 22.5 papunkčio pažeidimas) (b. l. 7).

Teismas sprendžia, kad Å¡ie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atlikto patikrinimo duomenys, jog kirpykloje buvo nustatyti Higienos normos HN 134:2015 22.3–22.5 papunkčių pažeidimai, patvirtina pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes ir paneigia atsakovės atstovo nurodytas aplinkybes dėl kirpimui naudojamų instrumentų dezinfekavimo. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas nagrinėjamu aspektu konstatuoti vienÄ iÅ¡ valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo leista papildomai naudotis duÅ¡u, buvo galima naudotis tik vienÄ kartÄ per savaitę; jis serga odos liga – (duomenys neskelbtini), tad negalėdamas dažniau naudotis duÅ¡u, jis negalėjo tinkamai gydyti odos ligÄ , prižiÅ«rėti odÄ (b. l. 3). Higienos normos HN 134:2015 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Dalį ginčo laikotarpio (nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2020 m. sausio 21 d.) galiojusių Vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas taip pat nustatė, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u.

Atsakovės atstovas atsiliepime paaiÅ¡kino, kad pagal Higienos normos HN 134:2015 44 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. PaaiÅ¡kino, kad gyvenamosiose patalpose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, duÅ¡ai yra nerakinami ir nuteistieji jais gali naudotis laisvai. Kada ir kiek kartų naudojamasi duÅ¡u, apskaita nėra vedama (b. l. 21). Teismas, nagrinėdamas bylÄ , nenustatė pagrindo abejoti Å¡ių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu.

Todėl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė nusiprausti duÅ¡e vienÄ kartÄ per savaitę (pareiÅ¡kėjas skunde taip pat neneigė Å¡ios aplinkybės, b. l. 3), kaip numato Higienos normos HN 134:2015 44 punktas, ir kad pareiÅ¡kėjas galėjo pasinaudoti duÅ¡u, esant poreikiui, ir dažniau nei kartÄ per savaitę, kadangi duÅ¡ai nebuvo rakinami. Be to, ir pareiÅ¡kėjas, skunde teigdamas, kad jam nebuvo leista papildomai naudotis duÅ¡u (b. l. 3), nenurodė jokio konkretaus atvejo, kada jam tai nebuvo leista.

Atsakovės atstovo pateiktos Bendrosios praktikos slaugytojos 2020 m. rugsėjo 2 d. pažymos Nr. 501 duomenimis, 2016 m. liepos 11 d. pirminės gydytojo apžiÅ«ros lape yra pažymėta, kad pareiÅ¡kėjui diagnozuota psoriazė; 2018 m. balandžio 30 d. vidaus ligų gydytojas rekomendavo pareiÅ¡kėjui praustis po duÅ¡u po darbo dienos; 2020 m. birželio 30 d. gydytojas iÅ¡rašė vienam mėnesiui leidimÄ praustis duÅ¡e du kartus per savaitę; pareiÅ¡kėjui nuolat buvo iÅ¡duodami tepalai nuo psoriazės (b. l. 34).

Pastarasis 2020 m. birželio 30 d. gydytojo leidimas vienam mėnesiui praustis duše du kartus per savaitę nagrinėjamai bylai nėra aktualus, nes buvo išrašytas jau pasibaigus ginčo laikotarpiui. Nagrinėjamai bylai aktuali 2018 m. balandžio 30 d. gydytojo rekomendacija pareiškėjui praustis po dušu po darbo dienos, nes ji yra ginčo laikotarpio. Kaip jau rašyta, byloje nenustatytas pagrindas abejoti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, jog pareiškėjas galėjo laisvai pasinaudoti dušu, nes dušai nebuvo rakinami.

Be to, pareiÅ¡kėjas, atsikirtime teigdamas, kad jis po darbo negalėjo maudytis kasdien (ir dėl to dirbo tik du mėnesius) (b. l. 42), nenurodė jokio konkretaus atvejo, kada ir koks pataisos namų pareigÅ«nas jam neleido po darbo nusiprausti duÅ¡e. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti, kad PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nai pažeidė jų veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, tad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus analizuojamu aspektu.

Å ie pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, susiję su nusiprausimu duÅ¡e, atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 1-oje gyvenamojoje patalpoje nebuvo dÅ«mų detektoriaus, 2020 m. pradžioje langai ir bÅ«rio įėjimo/išėjimo durys buvo grotuoti, nepaliekant jokio atsarginio išėjimo, bÅ«ryje nebuvo aliarminio iÅ¡kvietimo mygtuko, nurodytus faktus konstatavo PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (ir pridėjo prie skundo PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2020 m. liepos 23 d. raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) kopijÄ ); teigė, kad dėl minėtų įrenginių nebuvimo jis jautė baimę, nesaugumÄ (b. l. 3).

Atsakovės atstovas atsiliepime, PravieniÅ¡kių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymoje nurodė, be kita ko, kad įstaigoje sudaryti ir iÅ¡kabinti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios, sudarytos ir suderintos gaisrinės instrukcijos, kurios iÅ¡kabintos kiekviename bÅ«ryje (b. l. 20, 33). Atsakovės atstovas 2020 m. spalio 29 d. raÅ¡te „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ nurodė, kad ginčo laikotarpiu PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ame sektoriuje gaisrų nebuvo, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ , pareigÅ«nus dėl prieÅ¡gaisrinės saugos priemonių buvimo ar nebuvimo nesikreipė (b. l. 50).

Bylos duomenimis (b. l. 50, 52), pareiškėjo pateiktame Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2020 m. liepos 23 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (jo kopijoje) (b. l.

10) minimas patikrinimas buvo atliktas 2020 m. liepos 3 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2020 m. liepos 3 d. nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ nurodė patikrinimo metu nustatytas neatitiktis bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams – neatsirakina automatiškai atrakinamos durys iš budinčio asmens pulto patalpos, netvarkingos elektros paskirstymo dėžutės virtuvėje, ir nurodė jas pašalinti (b. l. 52).

Pareiškėjas skunde nesiskundė dėl šiame nurodyme nurodytų neatitikčių. Be to, minėtas patikrinimas buvo atliktas, kaip jau rašyta, 2020 m. liepos 3 d., t. y. praėjus beveik 3 mėnesiams po ginčo laikotarpio. Dėl nurodytų priežasčių, pastarajame nurodyme nurodytos neatitiktys nagrinėjamai bylai nėra aktualūs. Vadovaujantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.5 papunkčiu, paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis.

Tad pagal Å¡iÄ teisės normÄ , ant pareiÅ¡kėjo gyvenamosios patalpos lango iÅ¡ lauko pusės galėjo bÅ«ti grotos. PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių (iÅ¡dėstytų nauja 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-223) (toliau – Bendrosios prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklės) 68 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.) nustatė, kad: evakuacijos keliai ir išėjimai turi bÅ«ti laisvi, parengti žmonėms evakuoti bet kuriuo paros metu; siekiant nestabdyti žmonių evakavimo, draudžiama rakinti aukÅ¡tų holų, bendrojo naudojimo koridorių ir evakuacinių laiptinių duris, iÅ¡skyrus: 68.1. turinčias stacionarius atidarymo iÅ¡ vidaus įrenginius; 68.2. automatiÅ¡kai atrakinamas suveikus gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemai arba atrakinamas aktyvavus gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų ranka valdomus pavojaus signalizavimo įtaisus, taip pat atrakinamas iÅ¡ budinčio asmens pulto patalpos arba naudojant mygtukÄ Å¡alia durų (dingus elektros įtampai nurodytais atvejais durys turi bÅ«ti atrakinamos automatiÅ¡kai); 68.3. atrakinamas iÅ¡ vidaus raktu, laikomu Å¡alia durų įrengtoje dėžutėje su į vidų įspaudžiamu stiklu.

Bylos duomenimis (b. l. 10, 50, 53), PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, 2019 m. balandžio 25 d., t. y. artimu ginčo laikotarpiui, atlikęs planinį prieÅ¡gaisrinį techninį patikrinimÄ PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ame sektoriuje, surašė 2019 m. balandžio 29 d. nurodymÄ â€žDėl objekto prieÅ¡gaisrinės bÅ«klės pagerinimo“, kuriame nurodė nustatytas neatitiktis bendriesiems prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimams – ne visi evakuaciniai išėjimai atrakinti, ir kitas neatitiktis, ir nurodė jas paÅ¡alinti (b. l. 53–54).

Tačiau Å¡iame nurodyme nėra nurodyta, kad bÅ«tent durys į pareiÅ¡kėjo bÅ«rį (ir iÅ¡ jo) buvo užrakintos. Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklės nustato, kad prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema įrengiama drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose (13.10 papunktis), kamerose (16.11 papunktis), tačiau nenustato reikalavimo įrengti tokį mygtukÄ paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose. Tai nurodė ir atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 20).

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei (b. l.

50) ir buvo laikomas bendrabučio tipo, o ne kameros tipo, gyvenamojoje patalpoje (b. l. 17). Tad nei Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei kiti teisės aktai nenustatė reikalavimo įrengti aliarmo mygtukÄ ar prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistemÄ pareiÅ¡kėjo gyvenamojoje patalpoje. PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2019 m. balandžio 29 d. nurodyme (b. l. 53–54) taip pat nėra nurodyta tokia neatitiktis bendriesiems prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimams. Atsakovės atstovas atsiliepime, PravieniÅ¡kių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymoje teigė, kad 2-ame sektoriuje buvo atlikta vaizdo telefonspynių apžiÅ«ra (b. l. 20, 33).

PravieniÅ¡kių PN-AK PrieÅ¡gaisrinės saugos 2020–2023 m. veiklos plano 2020 m. liepos 14 d. ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 24) (toliau – Ataskaita) duomenimis, 2020 m. II–IV ketv. (t. y. ir ginčo laikotarpiu) 2-ame sektoriuje buvo atlikta vaizdo telefonspynių apžiÅ«ra, Å¡iuo metu įrengiamos 8 telefonspynės 5–12 bÅ«riuose (tad ir pareiÅ¡kėjo 6-tame bÅ«ryje). Telefonspynės įrengiamos siekiant užtikrinti pareigÅ«nų iÅ¡kvietimÄ pavojaus ar kitais atvejais (b. l. 27).

Teismas nenustatė pagrindo abejoti Å¡iais duomenimis. Tad, nors ir nebuvo įrengta prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema pareiÅ¡kėjo gyvenamojoje patalpoje (nes teisės aktai jos įrengimo nenumato), buvo įrengiamos telefonspynės užtikrinti pareigÅ«nų iÅ¡kvietimÄ . PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, 2019 m. balandžio 25 d., t. y. artimu ginčo laikotarpiui, atlikęs planinį prieÅ¡gaisrinį techninį patikrinimÄ PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ame sektoriuje (b. l. 10, 50, 53), 2019 m. balandžio 29 d. nurodyme „Dėl objekto prieÅ¡gaisrinės bÅ«klės pagerinimo“, nurodė nustatytas neatitiktis bendriesiems prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimams – nepakankamas gesintuvų kiekis ir kitas neatitiktis, ir nurodė jas paÅ¡alinti (b. l. 53–54).

PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių (iÅ¡dėstytų nauja 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-223) (toliau – Bendrosios prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklės) 410 punktas nustato, kad gesintuvo tipas parenkamas ir jų skaičius nustatomas pagal 5 priedÄ . Atsakovės atstovas atsiliepime, PravieniÅ¡kių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymoje teigė, kad 2020 m. balandžio 22 d.

įstaiga nupirko 65 miltelinius gesintuvus, 2020 m. birželio 11 d. atlikta gesintuvų patikra (b. l. 20, 33). Ataskaitos duomenys (b. l.

24) patvirtina Å¡iuos atsakovės atstovo nurodytus duomenis dėl trÅ«kstamų gesintuvų įsigijimo ir patikros. Teismas sprendžia, kad atsakovės atstovo nurodyti duomenys apie tai, kada buvo įsigytas trÅ«kstamas kiekis gesintuvų, ir PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2019 m. balandžio 29 d. nurodyme nurodyta neatitiktis dėl nepakankamo gesintuvų kiekio nagrinėjamai bylai nėra aktualÅ«s, kadangi pareiÅ¡kėjas skunde nesiskundė dėl gesintuvų nebuvimo. PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, 2019 m. balandžio 25 d., t. y. artimu ginčo laikotarpiui, atlikęs planinį prieÅ¡gaisrinį techninį patikrinimÄ PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ame sektoriuje (b. l. 10, 50, 53), 2019 m. balandžio 29 d. nurodyme „Dėl objekto prieÅ¡gaisrinės bÅ«klės pagerinimo“, nurodė nustatytas neatitiktis bendriesiems prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimams – gyvenamosiose patalpose neįrengti dÅ«mų signalizatoriai ir kitas neatitiktis, ir nurodė jas paÅ¡alinti (b. l. 53–54).

Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 88.5 papunktis (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d., t. y. galiojusi 2020 m. balandžio 25 d. patikrinimo metu), nustatė, kad gyvenamųjų patalpų savininkai ir nuomininkai privalo gyvenamosiose patalpose įrengti autonominius dūmų signalizatorius, išskyrus atvejus, kai gyvenamosiose patalpose įrengta stacionari gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema. Atsakovės atstovas atsiliepime, Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymoje teigė, kad 2020 m. birželio 18 d. buvo nupirkti dūmų detektoriai; nuteistųjų gyvenamosiose patalpose dūmų detektoriai įrengti (b. l. 20, 33).

IÅ¡ Ataskaitos (b. l.

24) taip pat matyti, kad Pravieniškių PN-AK 2020 m. birželio 16 d. buvo nupirkti autonominiai dūmų detektoriai. Tad aptartais bylos duomenimis, autonominiai dūmų signalizatoriai buvo nupirkti po ginčo laikotarpio. Atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje ginčo laikotarpiu nebuvo įrengtas autonominis dūmų detektorius. Be to, kaip jau rašyta, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2019 m. balandžio 29 d. nurodyme nurodyta, kad gyvenamosiose patalpose neįrengti dūmų signalizatoriai.

Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas nagrinėjamu aspektu konstatuoti vienÄ iÅ¡ valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), kadangi pareiÅ¡kėjo gyvenamojoje patalpoje ginčo laikotarpiu nebuvo įrengtas dÅ«mų signalizatorius. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad valgykloje lėkÅ¡tės, padėklai buvo neÅ¡varÅ«s, smirdantys, tai jam sukeldavo baimę susirgti; nuteistųjų gaminamas maistas buvo Å¡lykÅ¡tus ir smirdantis, tokio maisto jis atsisakydavo, tad likdavo nevalgęs; teigė, kad pažeidimÄ dėl valgykloje neužtikrinamų higienos reikalavimų nustatė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal nuteistojo D.

A. skundÄ (b. l. 4). Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 22 punktas nustato, kad nuteistieji maitinami kalinimo įstaigos valgykloje arba gamybiniame objekte specialiai tam skirtoje patalpoje dienotvarkėje nustatytu laiku pagal kalinimo įstaigos direktoriaus patvirtintÄ bÅ«rių (skyrių) ir brigadų nuteistųjų maitinimo grafikÄ . Pagal Å¡ių taisyklių 6, 7, 22 punktus, nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, kuriuos patvirtina Kalėjimų departamento direktorius.

Å ių taisyklių 14 punktas nustato, kad maistas virtuvėje turi bÅ«ti gaminamas 3 ar 4 kartus per parÄ pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius. Å ių taisyklių 18 punktas nustato, kad maistÄ bÅ«tina saugoti nuo užterÅ¡imo jo ruoÅ¡imo, tvarkymo ir perdirbimo metu; įrankiai, įranga ir konstrukcijos turi bÅ«ti Å¡varios, prižiÅ«rimos taip, kad neterÅ¡tų maisto. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateikto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento (toliau – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba) 2020 m. liepos 10 d. raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos (b. l.

9) matyti, kad Å¡i tarnyba, 2020 m. liepos 9 d. pagal D. A. skundÄ atlikusi PravieniÅ¡kių PN-AK 2-o sektoriaus Maisto tvarkymo skyriaus, kuriame veiklÄ vykdo vieÅ¡oji įstaiga (toliau – VÅ¡Ä®) „Bruneros“, neplaninį patikrinimÄ , nustatė, kad dalis naudojamų dubenų ir padėklų yra nelygiais kraÅ¡tais, nepakankamai iÅ¡džiovinami, todėl neužtikrinama jų higiena (b. l. 9). Tad Å¡iame raÅ¡te nėra nurodyta, kad valgykloje lėkÅ¡tės, padėklai neÅ¡varÅ«s, kaip skunde teigė pareiÅ¡kėjas (b. l. 4).

Be to, Å¡is raÅ¡tas ir jame nurodyti patikrinimo rezultatai nagrinėjamai bylai nėra aktualÅ«s, kadangi patikrinimas buvo atliktas 2020 m. liepos 9 d., t. y. praėjus beveik 3 mėnesiams po ginčo laikotarpio. Atsakovės atstovas atsiliepimo priede – PravieniÅ¡kių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymoje pateikė duomenis, kad PravieniÅ¡kių PN-AK nuteistųjų maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintÄ valgiaraÅ¡tį; maitinimo organizatorius VÅ¡Ä® „Bruneros“ užtikrina tinkamÄ nuteistųjų maitinimÄ , laikantis reglamentuojančių nuteistųjų maitinimÄ teisės aktų ir sutartyje numatytų sÄ lygų ir reikalavimų (b. l. 33).

Teismas nenustatė pagrindo abejoti Å¡iais atsakovės atstovo pateiktos pažymos duomenimis. Be to, pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė jokio konkretaus atvejo, kada jam pateikta lėkÅ¡tė ar padėklas valgykloje buvo neÅ¡varÅ«s, kada jam buvo patiektas netinkamos kokybės maistas. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡is pareiÅ¡kėjo skundo argumentas yra nepagrįstas, todėl jį atmeta. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad rytais iki 10 val. ryto jis negalėdavo gerti vandens iÅ¡ čiaupo, nes tuomet bėgdavo Å¡viesiai rudas vanduo, smirdėdavo srutomis, taip pat negalėdavo nusiprausti; teigė, kad pažeidimÄ dėl vandens kokybės nustatė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal nuteistojo D.

A. skundÄ (b. l. 4). Pagal Higienos normos HN 134:2015 6 punktÄ , laisvės atėmimo vietos turi bÅ«ti aprÅ«pintos geriamuoju vandeniu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reikalavimus. IÅ¡ Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2020 m. liepos 10 d. raÅ¡to Nr(duomenys neskelbtini) kopijos (b. l.

9) matyti, kad Å¡i tarnyba 2020 m. liepos 9 d. pagal D. A. skundÄ atliko PravieniÅ¡kių PN-AK 2-o sektoriaus Maisto tvarkymo skyriaus, kuriame veiklÄ vykdo VÅ¡Ä® „Bruneros“, neplaninį patikrinimÄ , ir nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK geriamÄ jį vandenį tiekia UAB „KaiÅ¡iadorių vandenys“, įmonė vykdo geriamojo vandens programinę priežiÅ«rÄ (nustatytu dažnumu tiria nurodytus kontroliuoti rodiklius) iki geriamojo vandens vartojimo vietos; PravieniÅ¡kių PN-AK 2-o sektoriaus vidaus tinklo geriamojo vandens tyrimų protokolo tikrinimo metu nepateikė (b. l. 9).

Tad Å¡iame raÅ¡te nėra nurodyta, kad buvo nustatytas pažeidimas dėl vandens kokybės, kaip skunde teigė pareiÅ¡kėjas (b. l. 4). Be to, patikrinimas buvo atliktas 2020 m. liepos 9 d., t. y. praėjus beveik 3 mėnesiams po ginčo laikotarpio, todėl nagrinėjamai bylai nėra aktualus. Atsakovės atstovas atsiliepime paaiÅ¡kino, kad vandens tiekimo paslaugÄ PravieniÅ¡kių pataisos namams-atvirajai kolonijai teikia UAB „KaiÅ¡iadorių vandenys“, vanduo tiekiamas Å¡varus, skaidrus, geros kokybės; vandens tyrimus atlieka UAB „KaiÅ¡iadorių vandenys“ (b. l. 20).

Tai nurodė ir PravieniÅ¡kių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymoje (b. l. 33). Teismas nenustatė pagrindo abejoti Å¡iais atsakovės atstovo atsiliepime, pažymoje pateiktais duomenimis, todėl sprendžia, kad vanduo buvo tinkamos kokybės. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡is pareiÅ¡kėjo skundo argumentas yra nepagrįstas, todėl jį atmeta. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje M. S. prieÅ¡ ArmėnijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 23086/08), 205 punktas; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje P. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34085/09), 40 punktas, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje H. prieÅ¡ SuomijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 20772/92), 55 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartÄ pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-60-261/2019, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009). Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo bÅ«riui nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys; ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrinta tinkama oro temperatÅ«ra; ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo patalynė buvo keičiama rečiau kaip kartÄ per savaitę; ginčo laikotarpiu į kirpyklÄ , kuria naudojosi pareiÅ¡kėjas, nebuvo nuolat tiekiamas karÅ¡tas vanduo, kirpykloje kiekvienam asmeniui nebuvo naudojami iÅ¡valyti ir dezinfekuoti instrumentai ir/ar įrankiai, paruoÅ¡ti naudoti instrumentai laikomi ne Å¡varioje, uždengtoje talpykloje, kiekvienam asmeniui nebuvo naudojami tik Å¡varÅ«s, iÅ¡skalbti arba vienkartiniai užtiesalai, apdangalai bei servetėlės; ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo gyvenamojoje patalpoje nebuvo įrengtas dÅ«mų signalizatorius; ir Å¡iais aspektais nustatyta valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sÄ lyga – valstybės valdžios institucijos neteisėti veiksmai (neveikimas) (CK 6.246 straipsnis).

Pripažintina, jog tokios kalinimo sÄ lygos pareiÅ¡kėjui galėjo sukelti diskomfortÄ ir kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja esant ir kitus deliktinės atsakomybės elementus: žalÄ ir priežastinį ryšį (CK 6.247 ir 6.249 straipsniai). Nustačius Å¡iais aspektais civilinės atsakomybės sÄ lygų (CK 6.271 straipsnis) visumÄ , valstybei kyla prievolė atlyginti žalÄ . Byloje nenustatyta, kad nustatyti pažeidimai padarė poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai: bendrosios praktikos slaugytojo 2020 m. rugsėjo 2 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l.

34) ir 2-o sektoriaus Resocializacijos skyriaus psichologo 2020 m. rugsėjo 1 d. pažymoje Nr. 86-(duomenys neskelbtini) (b. l. 29), 2020 m. spalio 27 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l.

60) tokių duomenų nėra. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ bei dydį, teismas atsižvelgia į pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimų pobÅ«dį, mastÄ ir trukmę, į tai, kad byloje nenustatyta, jog pažeidimai padarė poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, į pareiÅ¡kėjo patirtÄ diskomfortÄ . Byloje nenustatyta, kad PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nai bÅ«tų sÄ moningai siekę pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikri apribojimai ir su tuo susiję pareiÅ¡kėjo nurodomi neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Ä®vertinęs tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nelaikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , pareiÅ¡kėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai ir nepatogumai, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai bÅ«dingus asmeniui bÅ«nant kalinamu, yra pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta bei atsižvelgdamas į suformuotÄ teismų praktikÄ dėl tokio pobÅ«džio bylose priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2330-662/2020, 2020 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1287-1062/2020), į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina adekvačia pareiÅ¡kėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, kodas 302560890, 200 Eur (du Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė