2016-04-06 Nr. AB-7718-3-63-3-02592-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-204-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02592-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, prašymą atsakovui V. G. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC), kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo V. G. (toliau – ir atsakovas) priteisti 482,58 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava).

2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas iki 2016 m. sausio 8 d. prašymo trūkumų pašalinimui.

2016 m. sausio 8 d. teisme gautas patikslintas prašymas, kuriuo tikslinant prašymą pakeistas pareiškėjas ir pareiškėju procesiniame dokumente nurodoma Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atstovaujama KRATC, veikiančio pagal sutartį.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartimi pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos KRATC, prašymą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo vardu teikiamą patikslintą prašymą pagal 2015 m. gruodžio 22 d. perįgaliojimą Nr. 41 pasirašė KRATC įgaliota atstovė. Perįgaliojime nurodyta, kad perįgaliojimas pasirašomas vadovaujantis 2015 m. gruodžio 21 d. suteiktu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimu (be numerio), tačiau šis įgaliojimas teismui nepateiktas.

Kadangi šiuo įgaliojimu atstovas grindė teisę atlikti procesinius veiksmus ir jis turi būti vertinamas sprendžiant prašymo priėmimo klausimą, jis būtinas šioje byloje. Todėl siekiant operatyvesnių procesinių veiksmų atlikimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57, 81 straipsniais, įgaliojimo kopija, kurios tikrumas patvirtintas teisės skyriaus teisininkės G. E., prijungtas iš administracinės bylos Nr. I-1076-583/2016, kurioje jis buvo pateiktas su atskiruoju skundu.

Teismas pažymėjo, kad KRATC teisę atlikti procesinius veiksmus pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu grindė 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties J4-831 (toliau – ir Koncesijos sutartis), kuria koncesininkui perleista teisė rinkti rinkliavas, 47 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad koncesininkas turi teisę kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos, taip pat 2015 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimu, kuriuo Koncesijos sutarties pagrindu KRATC įgaliojamas atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Cituojamas įgaliojimas grindžiamas išimtinai Koncesijos sutartimi, jokie kiti teisiniai pagrindai atstovavimo ar pavedimo santykiams pagrįsti nenurodomi.

Teismas pažymėjo, kad spręsdamas prašymo priėmimo klausimą privalo nustatyti, ar KRATC pareiškėjo vardu turi įgaliojimus atlikti įvardijamus procesinius veiksmus.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 27 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2010 m. birželio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-382/2010, 2015 m. birželio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1581-502/2015 ir pažymėjo, kad įvertinus išdėstytą ir konstatavus, kad Klaipėdos miesto savivaldybė su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas Koncesijos sutartimi perdavė savarankiškai regiono savivaldybių įsteigtai įmonei KRATC ir pastaroji savarankiškai vykdo jai perduotas funkcijas (ūkinę veiklą), akivaizdu, kad tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir KRATC šioje srityje nėra susiklostę jokie atstovavimo teisiniai santykiai nei kaip atstovo pagal įstatymą (ABTĮ 49 straipsnio 2 dalis), nei kaip įgalioto atstovo pagal pavedimą (ABTĮ 49 straipsnio 3 dalis) ir vietinės rinkliavos administratorius veikia kaip savarankiškas ūkio subjektas Koncesijos sutartyje numatytomis sąlygomis.

Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas bei atstovas KRATC yra savarankiški teisės subjektai, todėl pagal bendrąsias prievolių atsiradimo taisykles ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.81 straipsnio 1 dalį, kaip juridiniai asmenys įgijo civilines teises, prisiėmė civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 55 straipsnis taip pat numato, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Iš to seka, kad juridinio asmens atstovimas kitam juridiniam asmeniui išvis nėra numatytas.

Teisinio vertinimo nekeičia ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 21 d. įgaliojimas (be numerio), kadangi įstatyminių ABTĮ 49 straipsnio 2 dalyje numatytų atstovavimo pagrindų nėra, o Koncesijos sutartis nesukuria atstovavimo pagal pavedimą teisinių santykių ABTĮ 49 straipsnio 3 dalies prasme.

Be to, CPK 55 straipsnis numato, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiuo atveju Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. gruodžio 21 d. įgaliojime (be numerio) nenurodė jokio Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ar kitame teisės akte numatyto teisinio pagrindo, suteikiančio teisę įgalioti kitą juridinį asmenį viešojo juridinio asmens – vietos savivaldos vykdomosios institucijos – vardu, atlikti veiksmus, susijusius su teisminiu atstovavimu. Todėl viešojo juridinio asmens kitam juridiniam asmeniui suteiktas įgaliojimas dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, nesukuria jokių pavedimo teisinių santykių.

Remdamasis aukščiau išdėstytu, teismas konstatavo, kad prašymas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo yra paduotas neįgalioto vesti bylą asmens, todėl prašymą, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu, atsisakyta priimti.

III. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą priimti.

Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, jog vietinės rinkliavos administravimo srityje tarp KRATC ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nėra susiklostę atstovavimo santykiai. KRATC nuo 2008 m. liepos 1 d. iki šiol vykdo vietinės rinkliavos administravimą, įskaitant ir teisminį išieškojimą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pavedimu ir išimtinai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos naudai. Pagal teisinę prigimtį vietinės rinkliavos įmokos yra netiesioginiai mokesčiai ir įskaitomi į savivaldybės biudžetą. Mokėjimo pranešime, kuris pateiktas kartu su prašymu, aiškiai nurodyta, kad vietinės rinkliavos gavėjas yra Klaipėdos miesto savivaldybė, o KRATC yra tik vietinės rinkliavos rinkėjas. KRATC yra už Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos administravimą atsakinga institucija, turinti Klaipėdos miesto savivaldybės suteiktus įgaliojimus bei pavedimą veikti vietinės rinkliavos administravimo srityje.

Pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio akivaizdu, kad teismas sprendė ginčą iš esmės ir vertino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teisę reikšti reikalavimą dėl vietinės rinkliavos priteisimo, spręsdamas klausimą dėl prašymo priėmimo.

Nurodo, kad iš kartu su patikslintu prašymu pateikto įgaliojimo akivaizdu, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atskiru įgaliojimu suteikė teisę KRATC Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu kreiptis į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. KRATC atitinkamai yra įgaliojęs (perįgaliojęs) darbuotojus teikti prašymus teismui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Pažymi, kad suteikė įgaliojimą KRATC atstovauti bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo ir siekė teisme administracinę bylą iškelti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu, nes visiškai nelogiškas, neteisėtas ir nepagrįstas prašymų dėl vietinės rinkliavos išieškojimo apmokestinimas žyminiu mokesčiu. Koncesijos sutartyje įtvirtinta koncesininko teisė kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo (47 p.), tačiau nenustatyta, kad pareiškėjas gali būti tik KRATC. Atitinkamai bylose dėl vietinės rinkliavos išieškojimo KRATC gali būti savarankiškas pareiškėjas ar kreiptis į teismą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu, nes vietinė rinkliava yra sudedamoji savivaldybės biudžeto dalis.

Atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą, visose įmonių bankroto bylose KRATC reikalavimai dėl vietinės rinkliavos yra prilyginti reikalavimams dėl mokesčių į biudžetą ir tenkinami antrąja eile.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarties, kuria pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, prašymą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu, kuriame numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje paneigdamas KRATC teisę kreiptis į teismą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu, iš esmės teigia, kad pagal atitinkamus savivaldybės tarybos sprendimus ir Koncesijos sutartį savivaldybei su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas perdavus savarankiškai įmonei (KRATC), ši jai perduotas funkcijas vykdo savarankiškai, todėl KRATC veiksmai negali būti įvertinti kaip Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veikimas per atstovą pagal įstatymą (ABTĮ 49 str. 2 d.) ar įgaliojimą (ABTĮ 49 str. 3 d.). Kitaip tariant, vertinant tikrinamos nutarties turinį, yra aiškiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, jog įgyvendindama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme bei juos įgyvendinančiuosiuose teisės aktuose numatytas teises bei priimdama atitinkamus sprendimus, Klaipėdos miesto savivaldybė visas su vietinių rinkliavų administravimu susijusias funkcijas perdavė KRATC, taip prarasdama materialųjį teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą dėl tokių rinkliavų priteisimo.

Taigi pirmosios instancijos teismas šiuo atveju iš esmės vertino pareiškėjo suinteresuotumą materialiąja prasme, nors pagal administracinių teismų praktiką reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu, kuomet priimamas sprendimas dėl bylos esmės, tačiau tokia išvada sprendžiant skundo priėmimo klausimą yra negalima, nes kiekvienas subjektas turi teisę kreiptis į teismą, kai mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.).

Pagal bendrąjį principą, skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (pvz., 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į naujausią tokio pobūdžio bylose suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-174-261/2016; 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-209-556/2016; 2016 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-176-492/2016; 2016 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-265-552/2016; 2016 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-206-520/2016; kt.), kurioje laikomasi pozicijos, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje nėra prielaidų pripažinti, jog suinteresuotas asmuo (pareiškėjas) akivaizdžiai neturėjo teisės paduoti prašymą teismui.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju tarp KRATC ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nėra susiklostę jokie atstovavimo santykiai. Pažymėtina, kad atstovavimo administracinėse bylose klausimai reglamentuojami ABTĮ 49–50 straipsniuose, atstovavimas pagal pavedimą yra nustatytas ABTĮ 49 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ nenustato jokių ribojimų atstovui pagal pavedimą, todėl kitais atstovais, be advokatų ar advokatų padėjėjų, administracinėse bylose gali būti visi asmenys, kurių galimybės atlikti procesinius veiksmus nurodytos įgaliojime, svarbu tik tai, kad subjekto įgaliojimai atstovauti būtų tinkamai įforminti (žr. 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-160-602/2015). Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad juridinio asmens kitam juridiniam asmeniui suteiktas įgaliojimas (šiuo atveju Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos suteiktas įgaliojimas KRATC) nesuteikia teisės atstovauti administraciniame teisme.

Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas įgaliojimo nebuvimą, t. y. atstovavimo pagal pavedimą teisinių santykių nebuvimą, be pagrindo rėmėsi Civilinio proceso kodekso 55 straipsniu, kuris reglamentuoja bylų vedimą juridinių asmenų vardu, t. y. juridinių asmenų atstovavimą pagal įstatymą.

Nustatyta, kad patikslintą prašymą, kurį pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti, pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu pasirašė KRATC teisininkė G. E. (b. l. 16-17). Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 21 d. įgaliojimo matyti, kad jis įgaliojo KRATC atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo visų instancijų teismuose ir atstovaujamojo vardu atlikti visus procesinius veiksmus, įskaitant teismo sprendimo ar nutarties apskundimą ir įgaliojimų perdavimą kitam asmeniui (perįgaliojimą) (b. l. 20). KRATC direktorius 2015 m. gruodžio 22 d. perįgaliojo G. E. atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai administracinėse bylose, nagrinėjamose apygardų administraciniuose teismuose. Minėtame perįgaliojime yra aptarta G. E. teisė atstovaujamojo vardu apskųsti teismo sprendimą ar nutartį (b. l. 18).

Remdamasi aptartu teisiniu reguliavimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įvertinusi pateikto įgaliojimo ir perįgaliojimo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad KRATC teisininkė G. E., pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu pasirašiusi patikslintą prašymą, buvo tinkamai įgaliota (perįgaliota) atlikti minėtą procesinį veiksmą, t. y. apskųsti teismo nutartį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias atstovavimą pagal pavedimą, ir dėl to nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktą.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl naikintina. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo apeliacinės instancijos teismo priimti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos KRATC, prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal ABTĮ 37 straipsnį, skundo (prašymo) priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir prašymo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan