339caaa0-8b3d-4e9e-83f9-26b0f3198ef3 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-370-478/2018Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00387-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.; 2.5.19.                          KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R.

P. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. kovo 6 d. priimtÄ nutarimÄ Nr. 93-139 taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : R. P. nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 6 punktus galutine 5 (penkerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.Bausmės pradžia – 2014 m. rugpjūčio 11 d., bausmės pabaiga – 2020 m. vasario 11d.2018 m. kovo 6 d.

Komisijos nutarimu Nr. 93-139 nutarta taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis anksčiau neteistas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, be to, jam nustatytas 15 procentų darbingumo lygis, reikalingas specialusis nuolatinės priežiÅ«ros poreikis, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimÄ , nurodant, kad R.

P. padarytas labai sunkus nusikaltimas rodo jo pavojingumÄ visuomenei, be to, nors nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau iÅ¡ nustatytų 27 balų pagal OASys metodikÄ net 25 yra dinaminiai, t. y. galintys kisti, kas patvirtina, jog nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sÄ lygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde aukÅ¡tesnės instancijos teismui nuteistasis R.

P. praÅ¡o netvirtinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties ir patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Skunde nuteistasis nurodo, kad su apylinkės teismo sprendimu nesutinka. Teismas įvertino, kad jis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , tačiau pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį Å¡i aplinkybė neturi bÅ«ti vertinama. Nuteistojo supratimu, apylinkės teismas konstatavo, kad BVK jo atveju negalioja, nes vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, t. y. tam tikrų suvaržymų ir kitų neigiamų pasekmių patyrimas.

R. P. pažymi, kad bausmės atlikimo metu nėra pažeidęs nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, už gerÄ elgesį du kartus paskatintas, iki įkalinimo jis buvo baigęs 10 klasių specialioje pagalbinėje mokykloje ir įgijęs staliaus profesijÄ . Jam nustatytas 15 procentų darbingumo lygis dėl vaikystėje patirtos galvos traumos, todėl jam reikalinga speciali nuolatinė priežiÅ«ra. Dirbti jis negali dėl sveikatos problemų (epilepsijos priepuolių).

Tačiau net ir bÅ«damas tokios sveikatos, jis lankė relaksacijos užsiėmimus, meno terapijos grupę, Carito organizuotus Alfa kursus, socialinių įgÅ«džių ugdymo programÄ . Be to, jis nuolat palaiko glaudžius santykius su Å¡eimos nariais, paleistas iÅ¡ pataisos namų, gyventų su mama, kuri juo rÅ«pintųsi, padėtų. Nuteistasis teigia, kad nevartoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų, alkoholis jo nusikalstamai veikai įtakos neturėjo. Diskriminacinių nuostatų nepalaiko, stengiasi remti ir vertinti visuomenės vertybes, dėl ko kitų nuteistųjų jis yra psichologiÅ¡kai, fiziÅ¡kai gniuždomas.

Jis gavo skaudžiÄ pamokÄ už padarytÄ vienintelį nusikaltimÄ , dėl kurio nuolat apgailestauja, graužia save bei koplyčioje melsdamasis praÅ¡o supratimo ir atleidimo. Bausmės atlikimo metu jis kenčia pažeminimus dėl neįgalumo, vertybių. Dėl patirtos galvos traumos jis turi mÄ stymo, kalbėjimo problemų, todėl nepagrįstai teismas nurodo, kad savo veiksmus dėl nusikalstamos veikos padarymo jis aiÅ¡kina pavirÅ¡utiniÅ¡kai, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes ir pan. Jis nuolat galvoja apie padarytÄ nusikaltimÄ , jo tėvai palaiko ryÅ¡ius su nukentėjusiu vaiku, padeda.

Po galimo lygtinio paleidimo jis pagal turimas galimybes padėtų mamai, iÅ¡ gaunamos neįgalumo iÅ¡mokos dengtų priteistus civilinius ieÅ¡kinius. R. P. nesutinka, kad jam iÅ¡lieka aktualÅ«s pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – turimi dideli finansiniai ieÅ¡kiniai, emocinė gerovė, mÄ stymas ir elgesys, nes Komisijos nutarime nurodyta prieÅ¡ingai nei skundžiamoje nutartyje. IeÅ¡kinius jis dengė, kai gavo neįgalumo iÅ¡mokÄ , tačiau, kol jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, iÅ¡moka nemokama, todėl jis neturi galimybės mažinti finansinių įsipareigojimų, o išėjęs į laisvę, vėl galėtų dengti ieÅ¡kinius iÅ¡ neįgalumo iÅ¡mokos.

Nuteistasis teigia nežinantis, kaip jam dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus. Jis stengiasi dalyvauti visuomeninėje veikloje, nedalyvauja jokiose subkultÅ«rose, nevartoja psichikÄ veikiančių medžiagų. Tai rodo, kad jo elgesys yra pozityvus ir jis vertas teismo pasitikėjimo.Nuteistojo R. P. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija trejus metus laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imties metų laisvės atėmimo, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų, jiems atlikus pusę paskirtosios laisvės atėmimo bausmės. BVK 157 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad to paties straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra, gali teikti Komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiÅ¡kai bus atlikę Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytÄ minimaliÄ laisvės atėmimo bausmės dalį.

R. P. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, tačiau taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimÄ kompetentingos institucijos gali tik įvertinusios klausimo sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ ir padariusios iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ (materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas).Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sÄ raÅ¡as aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimÄ visapusiÅ¡kai (visų duomenų kontekste) įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, jos padarymo aplinkybės, kaltininko požiÅ«ris į padarytÄ nusikaltimÄ veikÄ , BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiÅ¡kia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo turi bÅ«ti tinkamai nubaustas ir atlikti tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, iniciatyvÄ ir aktyvų dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose, stropų darbÄ ar mokymÄ si. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, sprendžiama, kokios probleminės sritys turi bÅ«ti koreguojamos.

Analizuojamu atveju apylinkės teismas pagrįstai įvertino, jog buvo padarytas tyčinis, smurtinis, sunkias pasekmes sukėlęs nusikaltimas mažamečio atžvilgiu, todėl teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į R. P. požiÅ«rį į smurtinius veiksmus, gebėjimÄ spręsti konfliktines situacijas, jo asmenines savybes, nuostatas bei emocinę gerovę.Pateiktos bylos medžiaga patvirtina, kad smurtinis nusikaltimas – sunkus sveikatos sutrikdymas, buvo įvykdytas bejėgiÅ¡kos bÅ«klės mažamečiui asmeniui (sugyventinės sÅ«nui) kankinant ar kitaip itin žiauriai.

Nors nuteistasis kaltę pripažįsta, tačiau savo veiksmų paaiÅ¡kinti negali. Kaip pats nurodė teisminio nagrinėjimo metu, jį tiesiog erzino vaiko verksmas. Nusikaltimas nepadarytas apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tačiau smurto naudojimÄ sÄ lygojo visiÅ¡kai menkavertė priežastis, kas patvirtina, jog nuteistasis negeba kontroliuoti savo pykčio protrÅ«kių. Atkreiptinas dėmesys, kad R. P. bausmės atlikimo metu neskyrė pakankamai dėmesio smurtinio elgesio kontrolei bei prevencijai.

Programose, susijusiose su smurtinio elgesio prevencija, jis nedalyvavo. Atlikus pakartotinio smurto rizikos vertinimÄ , nustatyta, jog nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei. Taigi, vien relaksacijos užsiėmimai, meno terapijos ar socialinių įgÅ«džių ugdymo programos lankymas neleidžia spręsti apie turimų elgesio problemų koregavimÄ pozityvia linkme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo socialinė reabilitacija nėra pakankama. Be to, ir Psichologinės tarnybos specialistė yra pažymėjusi, kad nors nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tame, kÄ jis vertina kaip problemÄ , ir kaip jis supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieÅ¡taravimų, jo nusikalstamos veikos analizė yra pavirÅ¡utiniÅ¡ka.

Pažymėtina, jog, darydama Å¡ias iÅ¡vadas, Psichologinės tarnybos specialistė neabejotinai įvertino tai, kad nuteistasis dėl neįgalumo turi sunkumų bendraujant bei prisitaikant konkrečioje situacijoje. Todėl sureikÅ¡minti R. P. vaikystėje patirtÄ galvos traumÄ nėra pagrindo. Nuteistasis yra pripažintas pakaltinamu, vadinasi, geba suprasti savo veiksmus bei juos kontroliuoti. Nuteistasis praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jis yra neįgalus, turi ribotÄ darbingumÄ (tik 15 procentų), todėl pataisos namuose negali dirbti bei dengti priteistų civilinių ieÅ¡kinių.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam ribotas darbingumo lygis buvo nustatytas dar iki nusikalstamos veikos padarymo, tai reiškia, jog silpna sveikata R. P. nesukliudė sunkiai sutrikdyti sugyventinės mažamečio sūnaus sveikatos, todėl ši aplinkybė neturėtų būti reikšminga ir lygtinio paleidimo taikymui. Duomenų, kad nuteistojo sveikata bausmės atlikimo metu būtų ženkliai suprastėjusi ir dėl to tolimesnis bausmės atlikimas jam būtų per sunkus, bylos medžiagoje nėra.

Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto priimtose Europos kalinimo įstaigų taisyklėse numatyta, jog sveikatos politika kalinimo įstaigose turi bÅ«ti integruota į Å¡alies sveikatos politikÄ ir jÄ atitikti, o visi kaliniai turi turėti galimybę naudotis medicinos paslaugomis, kurios teikiamos Å¡alyje, ir negali bÅ«ti diskriminacijos teisinės padėties pagrindu, bei tai, kad sveikatos priežiÅ«ros tarnybos kalinimo įstaigoje turi stengtis nustatyti ir gydyti visus fizinius ar psichinius susirgimus bei sutrikimus, nuo kurių kaliniai gali kentėti; visos reikalingos medicinos, chirurgijos ir psichiatrijos paslaugos, įskaitant ir tas paslaugas, kurios yra prieinamos visuomenėje, kaliniui turi bÅ«ti suteiktos.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad suimtiesiems turi bÅ«ti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Taigi, lankytis pas psichologÄ , individualiai konsultuojantis dėl emocinės gerovės, nuteistasis gali ir pataisos namuose. Tai, kad R. P. tėvai kontaktuoja su nukentėjusio vaiko motina, stengiasi jiems padėti, nėra besÄ lyginis pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Už padarytÄ nusikaltimÄ yra atsakingas tik nuteistasis, todėl jo artimųjų teikiama pagalba nukentėjusiajam gali bÅ«ti vertinama tik moraliniu aspektu, bet ne teisiniu.

Drausminių nuobaudų neturėjimas bei kelių paskatinimų už gerÄ elgesį gavimas tik patvirtina, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, t. y. laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Pažymėtina, jog R. P. bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis, vadinasi, jo elgesys, pataisos įstaigos administracijos vertinimu, nėra toks pavyzdingas, kad jį bÅ«tų galima perkelti tęsti bausmės atlikimÄ lengvojoje nuteistųjų grupėje.

Nors nuteistasis nesutinka su jam nustatytais kriminogeniniais veiksniais – turimi dideli finansiniai įsipareigojimai, emocinė gerovė, mÄ stymas ir elgesys, teigdamas, kad jie nebėra aktualÅ«s, tačiau teisėjų kolegija tokiam R. P. vertinimui pritarti neturi pagrindo. Nors ieÅ¡kinio padengimas yra mažai tikėtinas (ieÅ¡kiniai dideli, o nuteistasis laisvėje gaudavo ir planuoja toliau gauti tik invalidumo iÅ¡mokÄ ), tačiau pozityvaus užimtumo ieÅ¡kojimas bei suradimas padėtų nuteistajam sėkmingiau integruotis į visuomenę, realizuoti save, jaustis reikalingam bei vertinamam.

Vis dėlto, nuteistasis neplanuoja siekti pozityvaus užimtumo, ugdyti, plėsti savo mÄ stymo bei suvokimo, jis tiesiog grįžtų gyventi pas motinÄ , kuri jam padėtų buityje. Å ios aplinkybės patvirtina, kad R. P. dar nėra pasiruošęs tęsti bausmės atlikimo neizoliuotas nuo visuomenės. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad iÅ¡ nuteistajam nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos 27 balų tik 2 yra statiniai, t. y. visi likę balai gali bÅ«ti koreguojami – didinami ar mažinami, atsižvelgiant į nuteistojo dedamas pastangas vykdyti jam nustatytas rekomendacijas, reabilitacijos planÄ ir kt.Remiantis iÅ¡dėstytu, aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam R.

P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Pažymėtina, kad teismas, darydamas iÅ¡vadas, yra savarankiÅ¡kas bei nepriklausomas ir vadovaujasi tik įstatymais, todėl jo nevaržo Komisijos sprendimas, jei yra padaromos prieÅ¡ingos iÅ¡vados. Konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant nei BVK, nei kitų teisės aktų nuostatų, todėl jÄ naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo R. P. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. balandžio 11 d. nutartį. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjai             JÅ«ratė Jakubonienė              Algirdas Remeika              Gytis Večerskas