A-261-2829-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A261-2829/2012

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00114-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. individualios įmonės skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariatui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. L. individuali įmonė skundu (b. l. 2–4), kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) Šiaulių rajono policijos komisariato viršininko R. Šiumberevičiaus 2012 m. sausio 5 d. nutarimą Nr. 40-96-IL-37 (toliau – ir Nutarimas).

Paaiškino, kad Šiaulių AVPK Šiaulių rajono policijos komisariato viršininko R. Šiumberevičiaus 2012 m. sausio 5 d. Nutarimu pareiškėjui paskirta 1 250 Lt ekonominė sankcija už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas, AKĮ) 18 straipsnio 3 dalies 1 punkto pažeidimą, t. y. už tai, kad 2011 m. gruodžio 6 d., apie 14 val. 25 min., pareiškėjui priklausančioje kavinėje, esančioje J. Basanavičiaus g. 7, Kuršėnuose, pirkėjui buvo parduotas butelis sidro „Kiss“. Nutarime Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkto pažeidimas buvo susietas su tuo, jog vyko alkoholio prekyba tame pačiame pastate, kuriame veikia policijos įstaiga.

Pareiškėjas teigė, kad Nutarimą priėmęs pareigūnas klaidingai interpretavo nurodytą įstatymo normą, taip plečiamai taikė ir aiškino administracinę atsakomybę reglamentuojančią normą, o tai pažeidžia teisės doktrinoje, Lietuvos teismų praktikoje pripažįstamą aiškinimą, taip pat sukuria teisinio netikrumo situaciją. Teigė, kad nuostata „pastatas, kuriame yra policijos įstaiga“, savaime nereiškia, kad visos pastate esančios įstaigos laikytinos esančios „policijos įstaigoje“. Nurodė, kad pastatas, esantis J. Basanavičiaus g. 7, Kuršėnuose, nuosavybės teise priklauso Šiaulių rajono savivaldybei. Pareiškėjas patalpomis naudotis pradėjo pagal 2003 m. gruodžio 29 d. sudarytą nuomos sutartį Nr. 04-33, o policijos nuovada šiame pastate įsikūrė vėliau nei pareiškėjas – 2005 m. sausio 3 d., pagal sudarytą panaudos sutartį. Teigė, kad vien dėl to vėliau sudaryta sutartis neturėtų riboti pareiškėjo pagal ankstesnę sutartį įgytų teisių. Taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.629 straipsnio 2 dalimi ir 6.478 straipsnio 2 dalimi ir teigė, kad panaudos sutartis prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudoti tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre, todėl policijos įstaigos buvimo pastate, adresu J. Basanavičiaus 7, Kuršėnuose, faktas prieš pareiškėją negali būti naudojamas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui, pradėjus vykdyti kavinės veiklą ir prekybą alkoholiu išsinuomotose patalpose, joks Lietuvos Respublikos teisės aktas nedraudė ar kitaip neribojo teisės vykdyti šią veiklą, nepriklausomai nuo policijos įstaigos buvimo ar nebuvimo šiame pastate ar prie jo. Šie draudimai nustatyti tik 2007 metais, todėl pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomi. Taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A2-455/2005 pateikta „įstaigos teritorijos“ sąvokos aiškinimu ir pažymėjo, kad pareiškėjo nuomuojamos patalpos nors ir yra tame pačiame pastate, kaip ir Kuršėnų policijos nuovada, tačiau jos niekaip nėra susijusios – kavinė turi atskiras patalpas ir atskirą įėjimą iš kitos pastato pusės nei policijos nuovada.

Atsakovas Šiaulių AVPK Šiaulių rajono policijos komisariatas atsiliepimu į skundą (b. l. 32-33) prašė Nutarimą palikti nepakeista, o pareiškėjo skundą atmesti.

Teigė, kad pastato, esančio J. Basanavičiaus g. 7, Kuršėnuose, paskirtis yra administracinė. Jame yra įsikūrusios ir veikia Šiaulių AVPK Šiaulių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Kuršėnų policijos nuovada, Šiaulių rajono savivaldybės Švietimo centras, Šiaulių rajono turizmo informacijos centras, priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos administracinis padalinys, valstybinės miškų inspekcijos padalinys. Prekyba alkoholiu vykdoma tame pačiame pastate, t. y. vietoje, kuri ne tik yra prie pat policijos įstaigos, tačiau jas sieja ir bendri pastato konstrukciniai elementai. Teigė, kad neretai iš pareiškėjo kavinės sklindantis triukšmas pažeidžia viešąją rimtį, trukdo pamainos policijos pareigūnų darbui, bei formuoja neigiamą požiūrį į šiame pastate įsikūrusias institucijas. Pažymėjo, kad draudimas yra įtvirtintas įstatymu, nenumatančiu išimčių, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas privalo laikytis tokio draudimo. Nurodė, kad klaidingas teiginys, jog pareiškėjo kavinė įsikūrė anksčiau, nes iki 1991 metų minėtame pastate veikė Šiaulių rajono Kuršėnų milicijos poskyris, kuris buvo reorganizuotas į Šiaulių rajono policijos nuovadą. Teigė, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento rekomendacijose išaiškinta, jog nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais yra taikomas ne tik naujai išduotoms licenzijoms, bet ir seniau išduotų licencijų prekiauti alkoholiniais gėrimais turėtojams.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 3 d. sprendimu (b. l. 46–50) pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato viršininko 2012 m. sausio 5 d. nutarimą Nr. 40-96-IL-37.

Teismas sprendime nurodė, pareiškėjo kavinės patalpos nėra įsikūrusios nei policijos įstaigoje, nei jos teritorijoje, joks atstumas tarp šių subjektų savivaldybės nėra nustatytas. Pabrėžė, kad policijos nuovada ir kavinė yra dideliame pastate, pažymėtame tuo pačiu numeriu, tačiau atstumas tarp įėjimų į policijos nuovadą ir kavinę yra kelios dešimtys metrų, įėjimai yra iš skirtingų gatvės pusių – į policijos nuovadą įėjimas iš gatvės pusės, o į kavinę įėjimas – iš kiemo pusės. Nurodė, kad pareiškėjo kavinė minėtame pastate veiklą pradėjo vykdyti gerokai anksčiau nei Kuršėnų policijos nuovada ir ekonominės sankcijos skyrimo metu pareiškėjas turėjo galiojančią licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kavinėje-bare, esančiame J. Basanavičiaus g. 7, Kuršėnuose, ir niekas šios teisės įmonei nebuvo apribojęs. Pabrėžė, kad atsakovas savo Nutarimu konstatavo vienintelį pareiškėjo pažeidimą, t. y. tai, kad šis vykdė prekybą vietoje, kurioje draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, ir jokių kitų Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimų nenustatė, todėl Nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas.

III. Šiaulių AVPK Šiaulių rajono policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 58–61), kuriuo prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato viršininko R. Šiumberevičiaus 2012 m. sausio 5 d. nutarimą Nr. 40-96-IL-37 „Dėl LR Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo“, kuriuo A. L. individualiai įmonei paskirta 1 250 Lt ekonominė sankcija.

Apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą pateiktus argumentus. Papildomai pažymi, kad:

1. Policijos nuovada turi du įėjimus – vienas, kaip ir konstatavo teismas, iš gatvės pusės, o kitas iš kiemo pusės, t. y. toje pačioje pusėje, kur yra įėjimas į pareiškėjo kavinę, o tarp šių įėjimų yra nedidelis (apie 20-25 m.) atstumas.

2. Policijos nuovada pastate, esančiame J. Basanavičiaus g. 7, Kuršėnuose, įsikūrusi anksčiau nei pareiškėjo kavinė pradėjo vykdyti jame veiklą, o teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnį, nes nesiėmė iniciatyvos išreikalauti papildomų įrodymų svarbių faktinių aplinkybių nustatymui ir rėmėsi tik pareiškėjo atstovo paaiškinimais.

3. Pirmosios instancijos teismas nevertino tų aplinkybių, jog atsakovas kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybės tarybą dėl pareiškėjo kavinei išduotos licenzijos sąlygų pakeitimo, kadangi buvo pažeidžiamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktas, tačiau atsakymas iki 2011 metų gruodžio mėnesio nebuvo gautas.

4. Remiantis įstatymo viršenybės principu, būtent Alkoholio kontrolės įstatymas apribojo pareiškėjo teisę verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, todėl nesvarbu ar pareiškėjas turėjo galiojančią licenciją šiai veiklai.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 77–79), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas nurodo, kad:

1. Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos besąlygiškai draudžia nurodytų įstaigų patalpose alkoholio prekybą, tačiau dėl šios normos suderinamumo su šių įstaigų kaiminyste įstatymas sprendimo teisę priskiria savivaldybės tarybos diskrecijai, o byloje nenustatyta, kad Šiaulių rajono savivaldybė būtų nustačiusi prekybos prie policijos įstaigų ribojimus.

2. Pradėjus vykdyti kavinės-baro veiklą patalpose, J. Basanavičiaus g. 7, Kuršėnuose, įstatyme nebuvo jokių apribojimų alkoholio prekybai nei policijos įstaigų patalpose, nei jų kaiminystėje, todėl nepriklausomai kaip aiškinamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktas, jame nustatyti apribojimai pareiškėjo vykdomai veiklai negali būti taikomi, nes būtų pažeistas lex retro non agit principas.

3. 1997 m. birželio 20 d. pažyma atsakovas patvirtino, kad dėl pareiškėjo vykdomos veiklos neprieštarauja.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnyje nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, bei teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Bylos ginčas kilęs dėl ekonominės sankcijos paskirtos dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte, kuriuo nustatytas draudimas prekiauti alkoholiu tame pačiame pastate, kuriame veikia policijos įstaiga.

Pirmosios instancijos tesimas nustatė, kad pareiškėjas, prekiaudamas alkoholiu, nepažeidė minėto draudimo ir Šiaulių AVPK Šiaulių rajono policijos komisariato viršininko 2012 m. sausio 5 d. nutarimą, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta 1 250 Lt bauda, panaikino.

Atsakovas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus, reglamentuojančius ginčo santykius.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui inkriminuoto pažeidimo padarymo metu pareiškėjo kavinė-baras ir Kuršėnų policijos nuovada veikė tuo pačiu adresu – J. Basanavičiaus g. 7, Kuršėnų m.

Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktą mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais leidžiama verstis tik įmonėms, turinčioms licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (2010 m. lapkričio 30 d. įstatymo Nr. XI-1179 redakcija, galiojanti nuo 2011 m. balandžio 1 d.).

Pareiškėjas prekybą alkoholiu vykdė turėdamas Šiaulių rajono savivaldybės išduotą licenciją Nr. 146 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kavinėje-bare, esančiame J. Basanavičiaus g. 7, Kuršėnų m. (b. l. 8).

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktu nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama policijos įstaigose ir jų teritorijose (2009 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. XI-572 redakcija, galiojanti nuo 2010 m. sausio 1 d.). Ši nuostata yra ne tik draudžianti prekiauti alkoholiniais gėrimais tam tikroje vietoje, bet ir pagrindas neišduoti licencijos prekybai alkoholiniais gėrimais, jei pasirinkta prekybos vieta pažeidžia nurodytą draudimą. Teismas, įvertinęs minėtų teisės normų konkurenciją taikytinų šiam ginčui, taiko normą, suteikiančią pareiškėjui teisę vykdyti prekybą alkoholiu, kadangi pareiškėjui išduota licencija nebuvo 2011 m. gruodžio 6 d. sustabdyta ar panaikinta, todėl nebuvo pagrindo riboti pareiškėjo vykdomos licencijuotos ūkinės veiklos. Esant šiai aplinkybei, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad prekyba alkoholiu 2011 m. gruodžio 6 d. vyko teisėtai, o sankcija pareiškėjui paskirta nepagrįstai.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas