2013-10-15 Nr. AB-6192 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėjo pareiškėjo T. P. prašymą atnaujinti procesą T. P. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-7/2013. Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu pripažino T. P. (toliau – ir pareiškėjas) kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalį ir skyrė jam 1 500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu vieneriems metams. Nuobauda skirta už tai, kad T. P. 2010 m. lapkričio 3 d. 00.50 val. vairavo automobilį, būdamas neblaivus – jam nustatytas 0,91 promilės girtumas.
Legislator headnote
AI generated2013-10-15 Nr. AB-6192 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: P. prašymą atnaujinti procesą T. P. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-7/2013. Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu pripažino T. P. (toliau – ir pareiškėjas) kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalį ir skyrė jam 1 500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu vieneriems metams. Nuobauda skirta už tai, kad T. P. 2010 m. lapkričio 3 d. 00.50 val. vairavo automobilį, būdamas neblaivus – jam nustatytas 0,91 promilės girtumas.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. P520-164/2013
Teisminio proceso Nr. 4-11-3-00918-2010-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 80.1; 80.13
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. spalio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėjo pareiškėjo T. P. prašymą atnaujinti procesą T. P. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-7/2013.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu pripažino T. P. (toliau – ir pareiškėjas) kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalį ir skyrė jam 1 500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu vieneriems metams. Nuobauda skirta už tai, kad T. P. 2010 m. lapkričio 3 d. 00.50 val. vairavo automobilį, būdamas neblaivus – jam nustatytas 0,91 promilės girtumas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. P. apeliaciniame skunde prašė pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimą, panaikinant nutarimo dalį, kuria T. P. atimta teisė vairuoti transporto priemones vieneriems metams, kitas nutarimo dalis palikti nepakeistas.
Pareiškėjas teigė, jog teismas formaliai konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnį. Teismas netinkamai vertino šiai administracinei bylai reikšmingas aplinkybes ir nepakankamai įsigilino į jo administracinės bylos esmę. Teismas visiškai neatsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, vairuotojo patirtį, amžių, asmenybę ir atliekamas darbų vadovo pareigas bei kitas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o nuoširdaus žodinio prašymo – neatimti teisės vairuoti transporto priemones tokiu atsakingu gyvenimo ir darbo laikotarpiu – nenagrinėjo. Pareiškėjas nurodė, kad su gimdymo ir vaiko priežiūros atostogose esančia žmona T. P. augina dvi dukras (trečią vaiką jo sutuoktinė turi gimdyti 2013 metų sausio mėnesį), be to, netekęs vairuotojo pažymėjimo, pakenks bendrovės „Nukem Technologies“ veiklai bei sumažės galimybės pasirūpinti šeima.
II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 11 d. nutartimi T. P. apeliacinį skundą atmetė, Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi ATPK 126 straipsnio 1 dalimi, 257 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. P. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Nutartyje pažymėta, kad administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, pagrindo skirti švelnesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali teismas nenustatė. Nutartyje daryta išvada, kad apelianto nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo paskirtą nuobaudą švelninti taikant išimtines ATPK 301 straipsnio nuostatas.
III. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2013 m. gegužės 27 d. gautas pareiškėjo T. P. prašymas dėl proceso atnaujinimo T. P. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-7/2013, užbaigtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu.
Pareiškėjas prašyme nurodo, jog tik 2013 m. vasario 27 d. ryte apie 07.45 val. pareiškėjas iš Visagino miesto policijos komisariato keliu policijos darbuotojų atsitiktinai sužinojo apie neigiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 11 d. sprendimą, todėl apie tai telefonu informavo savo atstovą advokatą V. M., kuris 2013 m. vasario 27 d. apie 12.00 val. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įteikė prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo T. P. byloje išdavimo. Pareiškėjas pažymi, kad nei jis, nei advokatas V. M., iki 2013 m. vasario 27 d. ryto apie minėtą teismo sprendimą nieko nežinojo, nes negavo sprendimo kopijų.
Prašyme teigiama, kad administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu (dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalies taikymo) šiuo metu yra labai nevienoda, o T. P. byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo naujai besiformuojančios teismų praktikos. Pareiškėjo teigimu, visi teismai turėtų remtis vienoda teismų praktika, užtikrindami teismų jurisprudencijos tęstinumą, kad tokios pat (analogiškos) bylos būtų sprendžiamos taip pat, bei itin atidžiai įvertinti tas aplinkybes, kuriomis remiantis taiko ATPK 301 straipsnio nuostatas.
Pareiškėjas nurodo, jog nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo padaryto teisės pažeidimo pobūdį, amžių, vairuotojo patirtį, asmenybę bei atliekamas Vokietijos branduolinių paslaugų bendrovės „Nukem Technologies“ statybos darbų vadovo pareigas ir kitas pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o pareiškėjo nuoširdaus žodinio prašymo – neatimti teisės vairuoti transporto priemones tokiu pareiškėjui atsakingu gyvenimo ir darbo laikotarpiu – nenagrinėjo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Procesas neatnaujintinas.
Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010 ir kt.). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-166/2011, 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P520-60/2012 ir kt.).
Pagal ABTĮ 158 straipsnio 2 dalį, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus šio įstatymo 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą). Šiuo atveju ABTĮ nustatyti terminai skaičiuotini nuo galutinės teismo procesinio sprendimo paskelbimo dienos, nes jau šią dieną asmuo turi galimybę įvertinti baigiamąjį aktą jo atitikimo buvusiai administracinių teismų praktikai aspektu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-169/2013).
Atsižvelgus į administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą nustatyta, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas 2013 m. gegužės 27 d., o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-7/2013 priimta 2013 m. sausio 11 d., t. y. prašymas paduotas praleidus ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Pareiškėjas prašyme nurodo, jog tik 2013 m. vasario 27 d. ryte apie 07.45 val. pareiškėjas iš Visagino miesto policijos komisariato kelių policijos darbuotojų atsitiktinai sužinojo apie neigiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 11 d. sprendimą, nei jis, nei advokatas V. M. iki 2013 m. vasario 27 d. ryto apie minėtą teismo sprendimą nieko nežinojo, nes negavo sprendimo kopijų. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiuoti nuo 2013 m. vasario 27 d.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 11 d. nutarties nuorašai pareiškėjui bei jo advokatui buvo išsiųsti nepažeidžiant ABTĮ 93 straipsnyje nustatytos tvarkos, t. y. nutarties nuorašai buvo išsiųsti 2013 m. sausio 14 d. (b. l. 111). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui bei jo atstovui siųsti nutarties nuorašai nebuvo pristatyti paties pareiškėjo nurodytu jo adresu bei jo atstovo advokato V. M. kontoros adresu.
Pažymėtina, jog pareiškėjas byloje buvo atstovaujamas advokato. Be to, pareiškėjas, kuris padavė apeliacinį skundą, turėjo žinoti apie bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, pareiškėjas turėjo pareigą domėtis bylos eiga. Informacija apie vyksiančius teismo posėdžius, kuriuose byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, yra vieša, skelbiama internetiniame tinklalapyje www.teismai.lt. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad apie Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme vyksiantį posėdį nebuvo viešai paskelbta ir kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė domėtis bylos procesu, sužinoti apie teismo posėdį, kurio metu rašytinio proceso tvarka buvo nagrinėjamas pareiškėjo apeliacinis skundas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas nenurodė teismui jokių argumentų, dėl kurių 2013 m. vasario 27 d. sužinojęs apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartį, t. y. dar likus nemažai laiko iki ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino suėjimo, neveikė operatyviai ir, manydamas, kad minėta nutartis neatitinka teismų praktikos, nesikreipė į teismą su prašymu atnaujinti procesą per įstatyme nustatytą terminą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis priežastimis, lėmusiomis termino prašymui dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu paduoti praleidimą. Be to, pareiškėjas neprašo jam šį terminą atnaujinti.
Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu padavė praleidęs terminą, nenurodė svarbių priežasčių, lėmusių termino praleidimą bei neprašo teismo šį terminą atnaujinti, teisėjų kolegija pareiškėjo nurodomo proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą pagrindo pagrįstumo toliau nevertina.
ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui paduoti, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo T. P. prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-7/2013 yra netenkintinas, o atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-7/2013 atsisakytina.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
T. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
Proceso T. P. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-7/2013 neatnaujinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius
Dalia Višinskienė