3398b6ae-0a68-4c16-b442-982b61ba5262 · Å iaulių apylinkės teismas

BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1-477-914/2014Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01754-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.2.26.2.1.; 2.1.7.4.; 2.1.15.3.; 2.3.6.4.5. Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 23 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėjas Marius Steponaitis,sekretoriaujant Sigitai Batulevičienei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui, Jolantai SteponavičiÅ«teikaltinamiesiems E. G., M. V., R. Å .,nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui E. V.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E.G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 11 klasių iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) indv.

įmonėje žvėrelių augintoju, gyv. (duomenys neskelbtini), 2010-08-12 Panevėžio apylinkės teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio l dalį, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį;M.V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį;R.Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, mokosi (duomenys neskelbtini), dirbantis „(duomenys neskelbtini)", UAB apsaugos darbuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, neteistas, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

E. G., M. V. ir R. S. vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ :jie 2013-09-18, apie 6.05 val., E. G. galimai pagrobiant iÅ¡ miesto marÅ¡rutinio autobuso Nr. 4 informacines lenteles Nr. 6 ir Nr. 29 bei siekiant jas iÅ¡saugoti, autobusų sustojime ties Panevėžio g. 12D, Å iauliuose, nukentėjusiajam - autobuso vairuotojui E. V. mėginant sulaikyti E. G., matant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai moteriai, grumtynių tarp E. G. ir nukentėjusiojo E. V. metu pribėgę M.

V. ir R. Å . spyrė pirmus smÅ«gius E. V. į įvairias kÅ«no vietas bei prisijungus E. G., bendrai spirdami kojomis nukentėjusiajam E. V. ne mažiau 5 kartus į įvairias kÅ«no vietas, taip padarė jam kraujosruvas krÅ«tinės kairiame Å¡one ir kairės Å¡launies iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, nubrozdinimus kairėje alkÅ«nėje ir abiejų kelių priekiniame pavirÅ¡iuje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ .Kaltinamasis E. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis kartu su R.

Å . ir M. V. kaltinime nurodytÄ dienÄ važiavo autobusu. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jis autobuse paėmė lentelę ir iÅ¡lipęs pradėjo bėgti. Kam ta lentelė jam buvo reikalinga, pasakyti negali. Tuomet autobuso vairuotojas puolė jį vytis. Kadangi jis buvo sužalota koja, todėl negalėjo greitai bėgti ir pasivijęs vairuotojas jį pargriovė. Neigia, kad jis spardė vairuotojÄ , tvirtina, kad jie sudavė jam smÅ«gius, tačiau kuris sudavė, negalėjo nurodyti, įvykio gerai neprisimena.

Jis galėjo suduoti tris ir daugiau smūgių nukentėjusiajam. Smūgius sudavė kartu su M. V.. R. Š. galėjo matyti įvykį, tačiau jis prie muštynių neprisidėjo. E. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai ir parodė, kad su draugais važiavo autobusu Nr. 4 Birutės gatve. Jam buvo lūžusi koja, tačiau gipsas buvo nuimtas. Pamena, kad paėmė dvi autobuse prie stiklo užkištas lenteles su numeriu ir maršrutu. Kodėl jis jas paėmė nežino, nepamena ir negali paaiškinti.

Autobusui sustojus stotelėje, jie iÅ¡lipo ir jis pradėjo bėgti. Jį prisivijo autobuso vairuotojas ir jie abu pargriuvo ant žemės. Jis atsikėlė nuo žemės ir spyrė jam gal du tris kartus į Å¡onus. Kur buvojo draugai, jis nežino, nematė (57 b. l.). Papildomos apklausos metu E. G. parodė, kad įvykio metu su juo buvo M., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su juo nuomojasi kambarį. Kito draugo pavardė Å .. Buvo tikrai girtas ir jis ne viskÄ atsimena. Jis nežino kodėl, bet, greičiausiai, juokaudamas sugalvojo pavogti autobuse buvusias lenteles.

Grumtynių metu jis sudavė jam kelis kartus, tačiau iÅ¡ rankos, ne iÅ¡ kojų. Dabar tiksliai gali pasakyti, kad iÅ¡ kojų jo niekas nespardė, tik iÅ¡ rankų. Dėl girtumo nepamena, kÄ darė jo draugai (62 b.1.). Kitos apklausos metu patvirtino, kad autobuse jie visi trys juokavo, kvailiojo. Jis paėmė autobuso marÅ¡ruto lenteles, tačiau kokiu tikslu, negali paaiÅ¡kinti, mano, kad pajuokaudamas. IÅ¡lipęs iÅ¡ autobuso jis pradėjo bėgti. Grumtynių metu jis vairuotojÄ parbloÅ¡kė, sudavė jam kelis kartus į Å¡onus.

IÅ¡ įvykio vietos jis pabėgo, nes Å¡aukė kažkokia moteris, kad kviečia policijÄ (67 b. l.).Kaltinamasis M. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis kartu su E. G. važiavo autobusu. Ä® tÄ patį autobusÄ vėliau įlipo R. Å .. E. G. buvo labai girtas ir sumanė paimti autobuso marÅ¡ruto lenteles, autobusui sustojus pradėjo bėgti. Autobuso vairuojas jį pavijo ir jie susigrÅ«mė. Tada jis, norėdamas iÅ¡skirti, sudavė nukentėjusiajam 1 smÅ«gį, tačiau nespyrė. Teigia, kad galėjo suduoti 1-2 smÅ«gius.

R. Å . taip pat buvo Å¡alia, bandė iÅ¡skirti. Teigia, kad geriau atsiminė ikiteisminio tyrimo metu, girdėjo, kaip Å¡aukė moteris, kuri galėjo iÅ¡sigÄ sti.M. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltę pripažįsta visiÅ¡kai. Jis su draugais E. G. ir jo draugu, vardu S., važiavo iÅ¡ miesto į namus, į Medelyno rajonÄ . Visi buvo girti. E. G. buvo lūžusi koja, bet tuomet jau buvo be gipso. Ä®lipo į 4 marÅ¡ruto autobusÄ . E. G. pradėjo krapÅ¡tytis prie informacinių lentelių, kurios buvo užkiÅ¡tos prie stiklo.

Kodėl jis ėmė tas lentelės, nesakė. Sustojus autobusui Klaipėdos gatvėje, E. G. šoko iš jo ir pradėjo bėgti. Vairuotojas pradėjo jį vytis. Prisivijo E. G. ir pargriovė ant žemės. Jie abu ritosi ant žemės, o jis su S. iš galo prie jų pribėgo. Vairuotojas buvo ant E. G., jis jam sudavė gal du kartus rankos kumščiu, o S. irgi rankomis kelis kartus sudavė. Vairuotojo kojomis niekas nespardė, nebent E. G. galėjo įspirti, bet to nematė. Kadangi pradėjo moteris šaukti, jie išsigando ir pradėjo bėgti.

Dėl savo elgesio gailisi, nori taikytis ir atsipraÅ¡yti (72-73 b.l.). Papildomos apklausos metu M. V. parodė, kad nepripažįsta spardymo kojomis - sudavė tik rankų kumščiais. Patvirtino, kad jis su draugais E. G. ir jo pažįstamu, pravarde "S.", sumušė autobuso vairuotojÄ (77 b.l.).Kaltinamasis R. Å . kaltu neprisipažino, parodė, kad įsėdo į tÄ patį autobusÄ , kuriame sėdėjo du jaunuoliai, iÅ¡ kurių vienas buvo E. G.. E. G. autobuse paėmė lenteles ir iÅ¡lipo. Matė, kaip grÅ«mėsi E. G., tačiau jis smÅ«gių nukentėjusiajam nesudavė, policijos nekvietė.

Kaltas yra tik dėl to, kad matė įvykį, bet nekvietė policijos.R. Å . ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. G. ir M. V. jis nepažįsta ir tokias pavardes girdi pirmÄ kartÄ . Rugsėjo 18 d., jis buvo blaivus, nes turėjo dirbti. Jis alkoholio nevartoja ir su jokiais asmenimis nebuvo Panevėžio gatvėje. Nežino, kur yra tokia gatvė, visuomeniniu transportu nevažinėja ir nesupranta, kodėl yra byloje įtariamasis (98 b. l.). Papildomos apklausos metu parodė, kad akistatos metu su E. G. jis nurodė, kad kartu su juo ir kitu vaikinu, vardu M., važiavo autobusu iÅ¡ centro į Medelyno rajonÄ .

Autobusui sustojus kažkurioje stotelėje, E. G. iÅ¡lipo. Jis irgi ruošėsi lipti laukan, nes įlipo ne į tÄ autobusÄ . Kad E. G. paėmė iÅ¡ autobuso marÅ¡rutines lenteles, jis nematė ir į jį nežiÅ«rėjo. Matė, kad autobuso vairuotojas pradėjo vytis E. G., tačiau jis nesuprato dėl ko. Matė, kad pastarasis su E. G. susikibo. Tačiau jis, nenorėdamas veltis į konfliktÄ , nuėjo, tačiau nei juos skyrė, nei sudavė smÅ«gius vairuotojui. Kur dingo M., nepastebėjo (113 b.1.).IÅ¡ akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp įtariamųjų E. G. ir R.

Å . metu E. G. patvirtino, kad R. Å . jis pažįsta, jo pravardė S.. Tuo tarpu R. Å . pakeitė savo parodymus, patvirtindamas, kad buvo įvykio metu, matė, kaip E. G. mušėsi su vairuotoju, tačiau jis vairuotojo nemušė, artyn nebuvo priėjęs (108-109 b. l.).Nukentėjusysis E. V. parodė, kad 2013-09-18, apie 6 val. vairavo 4-ojo marÅ¡ruto autobusÄ . Ä® autobusÄ Ä¯lipo 3 jaunuoliai. Važiuojant jie garsiai keikėsi, triukÅ¡mavo. Vienu metu girdėjo garsÄ , panašų į bulvių traÅ¡kučių pakelio susprogdinimÄ , tačiau kas tai buvo jis nematė.

Panevėžio g. stotelėje jaunuoliai iÅ¡lipo, jis matė, kaip E. G. su lentelėmis nubėgo, o kiti ėjo normaliai. Jis nusivijo E. G., kad atiduotų lenteles, ir pagavęs susigrÅ«mė bei užvirto ant E. G.. Tada kiti jaunuoliai ėmė jį spardyti. Jie bendrai sudavė smÅ«gius, mažiausiai 5 smÅ«giai buvo. E. G. sudavė paskutinis, kai atsistojo. Ä®vykio metu kitoje gatvės pusėje buvo moteris, kuri Å¡aukė. Ä®vykio metu jis buvo sužalotas - buvo mėlynas Å¡onas, nubrozdinti keliai, savaitę gėrė raminamuosius vaistus, lankėsi pas Å¡eimos gydytojÄ , skaudėjo kojÄ , keliÄ , Å¡iuo metu, keičiantis orams, maudžia kojÄ .

Dėl to įvykio buvo nedarbingas daugiau kaip mėnesį.Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis E. V. atpažino M. V. ir R. Å . (11-16 b. 1.).Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti Å iauliuose, Panevėžio gatvėje, prie autobusų sustojimo „Klaipėdos“; paimtos dvi plastikinės lentelės (4-7 b. 1.).Specialisto iÅ¡vadoje Nr.l365/13(04) nurodyta, kad E. V. padaryti kÅ«no sužalojimai: kraujosruvos krÅ«tinės kairiame Å¡one ir kairės Å¡launies iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, nubrozdinimai kairėje alkÅ«nėje ir abiejų kelių priekiniame pavirÅ¡iuje.

Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo penkių smūginių kontaktų su bukais kietais paviršiais. Kūne rastų sužalojimų visuma nėra būdinga kritiminei ar griuviminei traumai, nes sužalojimai išsidėstę keliuose kūno paviršiuose. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (22 b.1.).Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodyta, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Kaltinamasis E. G. neneigia sudavęs smÅ«gius nukentėjusiajam, tačiau teigia, kad smÅ«giai buvo rankomis, o ne iÅ¡ kojų. Jis taip pat teigė, kad smÅ«gių R. Å . nesudavė, muÅ¡tynėse nedalyvavo. Tačiau kartu nurodė, kad jis gerai įvykio neatsimena dėl girtumo. M. V. prisipažino ir patvirtino, kad jis pats galėjo suduoti 1-2 smÅ«gius nukentėjusiajam, tačiau ikiteisminio tyyrimo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Jis patvirtino ir tÄ aplinkybę, kad R. Å . buvo grumtynių vietoje.

Atitinkamai ikiteisminio tyrimo metu M. V. patvirtino, kad R. Å ., pravarde S., taip pat sudavė kelis kartus rankomis nukentėjusiajam. Tuo tarpu R. Å . kategoriÅ¡kai neigė sudavęs smÅ«gius nukentėjusiajam, taip pat neigė, kad jis buvo grumtynių vietoje. PrieÅ¡ingai, jis nurodė, kad matė muÅ¡tynes, tačiau nesikiÅ¡o ir nuėjo iÅ¡ įvykio vietos. Tačiau teismas tokius jo parodymus laiko nenuosekliais ir vertina kaip jo pasirinktÄ gynybos bÅ«dÄ , siekiant suÅ¡velninti savo teisinę padėtį.

R. Š., paklaustas dėl jam inkriminuojamo kaltinimo, savo kaltę pripažino, tačiau kaltu jaučiasi tik dėl to, kad matė muštynes ir dėl to neiškvietė policijos. Be to, jis bandė susitarti su nukentėjusiuoju dėl jam padarytos žalos atlyginimo. Visgi viso proceso metu jo parodymai nebuvo nuoširdūs. Jis neigė pažinojęs kitus kaltinamuosius, akistatos metu prisipažino, kad davė neteisingus parodymus, nes, duodamas pirminius parodymus, nematė jokio reikalo pasakoti apie įvykį. Kad jo parodymai nėra teisingi, patvirtina ne tik nukentėjusiojo E. V. parodymai, bet ir M.

V., E. G. parodymai. E. G. patvirtino, kad autobuse jie visi trys juokavo, kvailiojo. Ikiteisminio tyrimo metu M. V. patvirtino, kad R. Å . buvo įvykio vietoje ir jie visi trys mušė autobuso vairuotojÄ . Tuo tarpu nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu, kur jis parodė, kad važiuojant autobuse visi trys kaltinamieji triukÅ¡mavo, o E. G. dar paėmė minėtas lenteles ir su jomis iÅ¡lipo iÅ¡ autobuso. IÅ¡ autobuso iÅ¡lipo ir kiti kaltinamieji. Jis vijosi E. G., su kuriuo pagavęs susigrÅ«mė.

Tuo tarpu grumtynių metu smÅ«gius sudavė jam visi kaltinamieji. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti tokiais jo parodymais, nes jie atitinka ir M. V., iÅ¡ dalies ir E. G. parodymus. Esant tokiems nenuosekliems R. Å . parodymams, teismas jais vadovaujasi tik ta dalimi, kuri neprieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Atitinkamai vertintini ir E. G. bei M. V. parodymai, nes abu patvirtino, kad buvo neblaivÅ«s, gerai visų aplinkybių neprisimena. Be to, ikiteisminio tyrimo metu E. G. patvirtino ir tÄ aplinkybę, kad jis, atsikėlęs po grumtynių, spyrė nukentėjusiajam į Å¡onus 2-3 kartus (57 b. l.).

Tokiu bÅ«du iÅ¡tirtais įrodymais, teismas konstatuoja, kad smurtinius veiksmus prieÅ¡ E. V. atliko visi kaltinamieji. BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . BK 284 straipsnyje 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Vienas iÅ¡ bÅ«dų, kuriuo gali bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ kitÄ asmenį vieÅ¡oje vietoje.

Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikÅ¡mės, kas pradėjo konfliktÄ , neturi reikÅ¡mės ir veikos padarymo motyvai. Jie gali bÅ«ti ir chuliganiÅ¡ki, bet gali bÅ«ti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimÄ apsprendžia Å¡ie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra vieÅ¡oji vieta. VieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

Nusikalstamo elgesio padariniai Å¡iuo atveju yra vieÅ¡osios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors Å¡is BK straipsnis ima apsaugon tokiÄ vertybę kaip vieÅ¡oji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant vieÅ¡ojoje vietoje kitiems asmenims gali bÅ«ti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė.

Tačiau iÅ¡ visų galimų sveikatos sutrikdymų Å¡is BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kilus Å¡iems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Papildomai pagal BK 140 straipsnį veika nekvalifikuojama. Tuo tarpu padarius nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymÄ , veika kvalifikuojama kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo ir sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis Nr. 2K-242/2009).

Objektyviai vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas gali pasireikÅ¡ti vienu ar keliais alternatyviais BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytais veiksmais, sukėlusiais tam tikrus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ , akcentuojant priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių ir kaip bÅ«tinÄ Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymį nustatant vieÅ¡Ä nusikalstamos veikos padarymo vietÄ . Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka.

Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Kasacinės instancijos teismo praktikoje įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-412/2009, 2K-587/2007). Grasinimas – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais (garsus rėkimas, šaudymas, pavojų keliančių daiktų demonstravimas (mojavimas peiliu, lazda, grasinimas ginklu) ir pan.).

Patyčios – tai demonstratyvus ciniškas žmonių orumo ir garbės žeminimas įvairiais žodžiais ir veiksmais (vadinant žmogų žeidžiančiais žodžiais, atliekant žeidžiančius veiksmus ar rodant atitinkamus gestus, apipilant skysčiu ar apspjaudant, juokiantis iš neįgalaus, ligonio ar nusenusio žmogaus ir pan.). Vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas.

Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietÄ , paskirtį, kultÅ«rinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali bÅ«ti vertinamas kaip vandalizmas. Pažymėtina, kad atsakomybė už turto gadinimÄ bei naikinimÄ yra numatyta ir kitose baudžiamojo įstatymo normose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kasacinės nutartys Nr. 2K-513/2010, 2K-429/2012).Å iuo konkrečiu nagrinėjamu atveju kaltinamųjų triukÅ¡mavimas autobuse, o po to sekęs niekuo nepaaiÅ¡kinamas E. G. noras paimti vieÅ¡Ä jį transportÄ Å¾yminčias lenteles ir bėgimas su jomis iÅ¡lipus iÅ¡ autobuso, atitinkamai jo draugų prisidėjimas, aktyviai panaudojant fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį ne siekiant užkirsti E. G. veiksmams, o prieÅ¡ingai, t.y. nepaisant elementarių moralės bei elgesio normų pateisinant E. G. neteisėtus veiksmus, teismo vertintini kaip įžūlÅ«s. Kadangi kaltinamieji vieÅ¡oje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, dėl to buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nežymiai sužalotas E. V., todėl jų padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.Kaltinamųjų E. G., M.

V. ir R. Å . atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe. Kaltinamųjų E. G., M. V. atsakomybę lengvinančiomis teismas laiko tai, kad jie pripažino veikai kvalifikuoti svarbias faktines aplinkybes, t.y. sudavę smÅ«gius nukentėjusiajam, nuoÅ¡irdžiai gailisi, dėjo pastangas atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ . Todėl teismas tai laiko jų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.Skiriant bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, pavojingumÄ visuomenei, kaltės formÄ ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, nustatytas jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus.Kaltinamųjų padarytas nusikaltimas priskiriamas tyčiniams nesunkiems nusikaltimams.E. G. laikomas neteistu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 93 straipsnyje numatytais pagrindais, baustas administracine tvarka, neigiamai charakterizuojančios medžiagos byloje nėra, į policijos profilaktinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas, yra jauno amžiaus, dirbantis, todėl jam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu (BK 55 str.).Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2013-09-18 iki 2013-09-19 (2 paros) (BK 66 str.) (53, 63 b. l.).M.

V. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, neigiamai charakterizuojančios medžiagos byloje nėra, į policijos profilaktinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas, yra jauno amžiaus, dirbantis, todėl jam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu (BK 55 str.).R. Å . anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, neigiamai charakterizuojančios medžiagos byloje nėra, į policijos profilaktinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas, yra jauno amžiaus, dirbantis, taip pat mokosi, todėl jam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu (BK 55 str.).Nukentėjusysis E. V. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti (19 b. l.), kurį teisiamojo posėdžio metu padidino iki 12000 Lt.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas.

Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ä®vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais, bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ .Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad įvykio metu jis buvo sužalotas - buvo kraujosruvos, nubrozdinti keliai.

Jis savaitę gėrė raminamuosius vaistus, lankėsi pas Å¡eimos gydytojÄ , skaudėjo kojÄ , keliÄ , Å¡iuo metu keičiantis orams maudžia kojÄ . Dėl to įvykio buvo nedarbingas daugiau kaip mėnesį. Specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad E. V. padaryti kÅ«no sužalojimai: kraujosruvos krÅ«tinės kairiame Å¡one ir kairės Å¡launies iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, nubrozdinimai kairėje alkÅ«nėje ir abiejų kelių priekiniame pavirÅ¡iuje, dėl to jam nežymiai sutrikdyta sveikata. Sveikata jam buvo sutrikdyta dėl tyčinių kaltinamųjų veiksmų.

Ä®rodymų, kad padaryti sužalojimai sukėlė nukentėjusiojo fizinei ir psichinei sveikatai ilgalaikių ir negrįžtamų pakitimų, pakenkė jo reputacijai, sumažino karjeros galimybių, nukentėjusysis nepateikė. Tačiau atsižvelgiant į suduotų smÅ«gių skaičių, jų lokalizacijÄ , smurtinius veiksmus padariusių asmenų skaičių, nukentėjusiojo praÅ¡oma neturtinės žalos suma mažintina iki 1500 Lt, priteisiant juos solidariai iÅ¡ kaltinamųjų.Baudžiamojoje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyrius pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 2701,65 Lt atlyginimo (42-43 b. l.).

Kaltinamojo veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį E. V. padaryti tyčiniais kaltinamųjų veiksmais. Kaltinamojo žalos padarymo faktas yra įrodytas, ieÅ¡kiniai pagrįsti byloje esančiais įrodymais, ginčo dėl dydžio nėra, todėl priteistini po lygiai iÅ¡ kaltinamųjų.Paskirtos kardomosios priemonės kaltinamiesiems E. G., M. V. ir R. Å ., pradėjus bausmių vykdymus, panaikintinos (BPK 139 str. 3 d.).Dvi marÅ¡rutinės rodyklės, grÄ Å¾intos saugoti UAB Busturas (b. l. 33), paliktinos savininko nuosavybei.Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimis, 304-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

E. G. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės laikotarpiu tęsti darbÄ arba užsiregistruoti darbo biržoje, bÅ«ti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2013-09-18 iki 2013-09-19 – 2 paras. M. V. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės laikotarpiu tęsti darbÄ arba užsiregistruoti darbo biržoje, bÅ«ti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.R.

Å . pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės laikotarpiu tęsti darbÄ , mokytis arba užsiregistruoti darbo biržoje, bÅ«ti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.KardomÄ sias priemones E. G., M. V. ir R. Å ., pradėjus bausmių vykdymus, panaikinti.Nukentėjusiojo E. V. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti E. V. iÅ¡ E. G., M. V. ir R. Å . solidariai 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti.Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriaus civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriui iÅ¡ E. G., M.

V. ir R. Å . po 900,55 Lt.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės Å¡iai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: marÅ¡rutines rodykles, grÄ Å¾intas saugoti UAB Busturas, palikti savininko nuosavybei.Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                                Marius Steponaitis