33969833-b2f4-4f5f-b9c6-8dd130c4c2bc · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-6839-505/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01671-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 37.3; 51.4;55.1.1; (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 20 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. K., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. K. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde (b. l. 3-5), atsikirtime į atsiliepimÄ (b. l. 99-100) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d. buvo kalinamas PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – PravieniÅ¡kių PN), 9 bÅ«rio 3 miegamajame, 10 bÅ«rio 5 miegamajame, 5 bÅ«rio 5 miegamajame (atkreipė dėmesį, jog atsakovės atstovas atsiliepime neteisingai nurodė, jog pareiÅ¡kėjas buvo apgyvendintas 4 bÅ«rio 6 miegamajame), pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (vienam asmeniui teko nuo 2 iki 2,5 kv. m. asmeninės erdvės (grindų) ploto).

Gyvenamosios patalpos buvo avarinės būklės, langai išdužę, langų ir durų rėmai kiauri, supuvę, buvo didelė drėgmė, kaupėsi pelėsis, netvarkinga elektros instaliacija. 5, 2, 3, 4, 6 būrio gyvenamosiose patalpose įrengti tik 8 tualetai, 8 praustuvės, kuriomis naudojosi apie 200 nuteistųjų, todėl turėdavo laukti eilėse. Pareiškėjo teigimu, neįrengtos vietos rūkymui, todėl teko kvėpuoti dūmais. Dušu galėjo pasinaudoti du kartus per savaitę, o pasportavus tekdavo laukti eilėse nusiprausti, nes dušais naudojosi 200 žmonių.

Minėjo, kad po pareiÅ¡kėjo gyvenamÄ ja patalpa 5 bÅ«rio 5 miegamajame įrengtas rentgeno kabinetas, kuriame buvo apgyvendinti žmonės, o pareiÅ¡kėjo manymu, taip neturėtų bÅ«ti. Dėl gyvenamosiose patalpose buvusios drėgmės, netinkamos temperatÅ«ros pareiÅ¡kėjas dažnai sirgo perÅ¡alimo ligomis. Dėl tokių kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė orumo pažeminimÄ , diskomfortÄ , emocinę depresijÄ , dvasinius ir psichologinius iÅ¡gyvenimus. Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovės atstovas – PravieniÅ¡kių PN su skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 9-16) nurodė bÅ«rius ir brigadas, į kuriuos buvo paskirtas pareiÅ¡kėjas, gyvenamųjų patalpų plotus, miegamųjų vietų skaičių bei vienam asmeniui tekusį plotÄ gyvenamosiose patalpose. Akcentavo, kad teisės aktai nenumato, jog baldų, inventoriaus, esančio patalpoje, užimamas plotas turėtų bÅ«ti iÅ¡skaičiuojamas iÅ¡ bendro gyvenamosios patalpos ploto. Ne visada visos miegamojo vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau.

Darė iÅ¡vadÄ , kad minimaliai tenkančio vienam asmeniui gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Nuteistieji nustatytu laiku gali vaikščioti savo bÅ«rio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikÅ¡tynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir t. t. PareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios nerakinamos. Nurodė teisės aktus, pagal kuriuos įkalinimo įstaigose gyvenamÄ sias ir bendro naudojimo patalpas turi valytis ten apgyvendinti nuteistieji.

Ä®staiga užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punkto reikalavimo, nustatančio, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai) vykdymÄ . Jeigu patalpose buvo pelėsis ir blogas kvapas, reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas netinkamai atliko savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atlieka kitas budėtojas. Patalpos, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. 4 bÅ«rio sanitariniame mazge įrengti 3 klozetai, 3 unitazai, pisuarų nėra, prausykloje įrengtos 8 praustuvės, 2 kojų plautuvės, elektrinis vandens Å¡ildytuvas, bÅ«rio duÅ¡inėje įrengti 5 duÅ¡o sieteliai, 8-9 bÅ«rių sanitariniame mazge įrengti 4 klozetai, 2 unitazai, 1 praustuvė, prausykloje – 8 praustuvės, 2 kojų plautuvės, duÅ¡inėje – 5 duÅ¡o sieteliai, 10-11 bÅ«rių sanitariniame mazge įrengta 10 klozetų, 2 praustuvės, prausykloje – 12 praustuvių, 2 kojų plautuvės, duÅ¡inėje – 1 duÅ¡o sietelis.

Ä® duÅ¡inę karÅ¡tas vanduo yra tiekiamas nuolat, prausyklose buvo sumontuoti elektriniai vandens Å¡ildytuvai, nuteistojo skundų dėl netinkamų patalpų įrengimo Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrius negavo. Ä®staiga užtikrina tinkamÄ temperatÅ«ros palaikymÄ nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Esant bÅ«tinumui, nuteistiesiems iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai ir ventiliatoriai. Avarinės arba antisanitarinės bÅ«klės gyvenamųjų patalpų įstaigoje nėra. Ä®staiga užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrÄ dirbtinę apÅ¡vietÄ .

Gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Ä®staigoje buvo atliktas patikrinimas ir suraÅ¡ytas protokolas „Radiacijos saugos reikalavimų vykdymo patikrinimo aktas“. Patikrinimo metu buvo atlikti dozimetriniai matavimai 3 bÅ«rio 2 patalpoje, 6 bÅ«rio 4 patalpoje, 5 bÅ«rio 5 ir 6 patalpose bei koridoriuje tarp Å¡ių patalpų ir įsitikinta, kad konstrukciniai elementai yra pakankami ir Å¡iose patalpose gyvenantys nuteistieji jokios papildomos apÅ¡vitos, įstaigai vykdant veiklÄ su Å¡altiniu, nepatiria.

Nuo 2018 m. kovo 14 d. rentgeno kabinetas nenaudojamas. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad pataisos namuose esančiose nuteistųjų patalpose rÅ«kyti draudžiama, tam bendrabučių teritorijose įrengtos rÅ«kymo vietos, kurios pažymėtos informaciniais lipdukais „RÅ«kymo vieta“. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas nėra kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl to, kad kiti nuteistieji rÅ«ko gyvenamosiose patalpose, taip pat pareiÅ¡kėjas nesikreipė su praÅ¡ymu perkelti jį į kitas gyvenamÄ sias patalpas, kuriose bÅ«tų laikomas su nerÅ«kančiais asmenimis.

PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų, dvasinių ir psichologinių iÅ¡gyvenimų nesikreipė. PareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje, ginčo laikotarpiu, duomenų, jog jis bÅ«tų kreipęsis į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl perÅ¡alimo ligų, kurias galėjo sukelti blogos kalinimo sÄ lygos, nėra, pareiÅ¡kėjas nesikreipė dėl juntamo Å¡alčio. PareiÅ¡kėjas yra kreipęsis į medikus dėl perÅ¡alimo ligų 17 kartų.

Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalÄ , todėl jo skundas yra nepagrįstas. Prašė skundÄ atmesti ir pareikÅ¡tiems reikalavimams taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d. (b. l. 3), jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Atsakovės atstovas prašė teismÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (b. l. 9-10). IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (CK 1.127 str. 5 d.).

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio ir atsakovo į bylÄ pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę žinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų nuo pat jo teisių pažeidimo pradžios, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų į atsakovÄ arba teismÄ .

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ . PareiÅ¡kėjas, žinodamas apie savo teisių pažeidimÄ nuo jo patalpinimo į PravieniÅ¡kių PN dienos, į teismÄ kreipėsi tik 2018 m. rugpjūčio 7 d. (b. l. 6), t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo galimo jo teisių pažeidimo dienos, nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas pagrindo ex officio (savo iniciatyva) atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl remiantis iÅ¡dėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į teismų praktikÄ , nagrinėjamu atveju, atsakovo praÅ¡ymas dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

Atitinkamai pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d. atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.). Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas, be kita ko, kildina iÅ¡ gyvenamojo ploto normos trÅ«kumo. Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotÄ , kuris negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro bÅ«rio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. BÅ«rio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę, kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , yra įrengti duÅ¡ai, poilsio kambariai arba bibliotekos.

Objektyvių duomenų, kiek pareiÅ¡kėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo Pataisos įstaigos gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, nei pareiÅ¡kėjas, nei atsakovas nepateikė. Kadangi duomenų apie Pataisos įstaigoje konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ Pataisos įstaigos atsiliepime nurodyto konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus.

PareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d. iki 2015 m. lapkričio 25 d. ir nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. buvo paskirtas gyventi į 10 bÅ«rio 5 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 35,00 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,18 kv. m (b. l. 10, 79, 80). Atsakovės atstovo atsiliepime į skundÄ (b. l. 10), 2018 m. rugpjūčio 21 d. pažymoje Nr. 63-2349 „Apie nuteistojo D.

K. gyvenamųjų patalpų kaitÄ bausmės atlikimo metu“ (b. l.

79) nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas nuo 2016 m. gegužės 12 d. bausmę atliko 4 bÅ«rio 6 gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas yra 18,07 kv. m, joje įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,61 kv. m. Tačiau pareiÅ¡kėjas atsikirtime į atsiliepimÄ nurodė, jog jis laisvės atėmimo bausmę nuo 2016 m. gegužės 12 d. buvo paskirtas atlikti 5 bÅ«rio 5 gyvenamojoje patalpoje (b. l.

99) ir Å¡iai aplinkybei pagrįsti pateikė PravieniÅ¡kių PN 2018 m. lapkričio 21 d. raÅ¡tÄ Nr. 7-3172, kuriuo atsakyta į pareiÅ¡kėjo 2018 m. spalio 22 d. praÅ¡ymus Nr. 72(3)-789 ir Nr. 72(3)-792. Minėtame raÅ¡te nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas nuo 2016 m. gegužės 12 d. buvo apgyvendintas 5 bÅ«rio 5 sekcijoje, kurios gyvenamasis plotas 34,44 kv. m, įrengta 11 gyvenamųjų vietų (b. l. 102). Kadangi pareiÅ¡kėjas pirminiame skunde, atsikirtime į atsiliepimÄ nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes dėl jo apgyvendinimo 5 bÅ«rio 5 sekcijoje, teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo nurodytus argumentus ir į atsakovės atstovo 2018 m. lapkričio 21 d. raÅ¡tÄ Nr. 7-3172, daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. buvo apgyvendintas 5 bÅ«rio 5 sekcijoje, kurios gyvenamasis plotas 34,44 kv. m, įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,13 kv. m.

Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjui turėjusi tekti ploto norma (3,1 kv. m., nustatyta Vidaus tvarkos taisyklių 111.1. p.) ginčui aktualiu laikotarpiu pažeista nebuvo. PareiÅ¡kėjo teigimu, gyvenamosios patalpos buvo avarinės bÅ«klės, langai iÅ¡dužę, langų ir durų rėmai kiauri, supuvę, buvo didelė drėgmė, kaupėsi pelėsis, netvarkinga elektros instaliacija. PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl PravieniÅ¡kių PN patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, buvusios blogos ventiliacijos, netvarkingos elektros instaliacijos, dėl patalpų avarinės bÅ«klės. Byloje nepateikta įrodymų, t. y.

Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (dėl konkrečių gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo apgyvendintas pareiÅ¡kėjas), kurie suraÅ¡omi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu. Todėl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus dokumentus, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl gyvenamosiose patalpose buvusios blogos ventiliacijos, netvarkingos elektros instaliacijos, dėl patalpų avarinės bÅ«klės galėjo patirti papildomus nepatogumus.

Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä . Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų (blogos ventiliacijos, netvarkingos elektros instaliacijos, dėl patalpų avarinės bÅ«klės) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl gyvenamosiose patalpose buvusios ventiliacijos, netvarkingos elektros instaliacijos, neatitikimo teisės aktais nustatytoms normoms, dėl patalpų avarinės bÅ«klės laikytini nepagrįstais.

Taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus, rÅ«pestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu bÅ«tų apie netinkamÄ drėgmę, pelėsį, netvarkingÄ elektros instaliacijÄ , patalpų avarinę bÅ«klę informavęs įstaigos administracijÄ . Å iuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamÄ sias sÄ lygas nėra objektyvios galimybės. Dėl to pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamos ventiliacijos, netvarkingos elektros instaliacijos, dėl patalpų avarinės bÅ«klės buvimo laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTÄ® 56 str.).

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo minėtus pažeidimus ir visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, nes teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (sveikatos pablogėjimo, iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io.

PareiÅ¡kėjas teigė, jog 5, 2, 3, 4, 6 bÅ«rio gyvenamosiose patalpose įrengti tik 8 tualetai, 8 praustuvės, kuriomis naudojosi apie 200 nuteistųjų, todėl turėdavo laukti eilėse. DuÅ¡u galėjo pasinaudoti du kartus per savaitę, o pasportavus tekdavo laukti eilėse nusiprausti, nes duÅ¡ais naudojosi 200 žmonių. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir Normos), patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, buvo nurodyta, kad prausykloje turi bÅ«ti įrengta po vienÄ praustuvę deÅ¡imčiai asmenų, tualete – po klozetÄ arba unitazÄ dvylikai asmenų.

Pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Normų naujoje redakcijoje nenumatytas sanitarinio mazgo įrengimas ir įrenginių skaičius. Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (įsigaliojusias nuo 2017 m. birželio 8 d.) numatyta, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvė 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 12), Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. pažymoje Nr. 88-509 (b. l. 80-81) pažymėjo, kad 4 būrio sanitariniame mazge įrengti 3 klozetai, 3 unitazai, pisuarų nėra, prausykloje įrengtos 8 praustuvės, 2 kojų plautuvės, elektrinis vandens šildytuvas, būrio dušinėje įrengti 5 dušo sieteliai, 8-9 būrių sanitariniame mazge įrengti 4 klozetai, 2 unitazai, 1 praustuvė, prausykloje – 8 praustuvės, 2 kojų plautuvės, dušinėje – 5 dušo sieteliai, 10-11 būrių sanitariniame mazge įrengta 10 klozetų, 2 praustuvės, prausykloje – 12 praustuvių, 2 kojų plautuvės, dušinėje – 1 dušo sietelis, tačiau nepateikė duomenų apie ginčo laikotarpiu 10, 5 būriuose buvusį nuteistųjų skaičių.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ savo praktikoje yra konstatavęs, kad Å¡io pobÅ«džio ginčuose ne visada galima pritaikyti affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti) principÄ , nes tam tikrais atvejais tik atsakovas turi prieigÄ prie informacijos, galinčios atmesti ar paneigti konkrečius teiginius (žr., pvz., 2011 m. sausio 11 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 2573/03), todėl pareiÅ¡kėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtÄ neturtinę žalÄ (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimÄ byloje N. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42255/04, 37 paragrafas; 2009 m. spalio 15 d. sprendimÄ byloje A. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 33470/03, 82 paragrafas; 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30422/03, 35 paragrafas; 2006 m. birželio 1 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ RusijÄ , Nr. 4171/04, 20 paragrafas).

Kadangi pareiga paneigti pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013). Pastebėtina, kad laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

Kadangi nėra galimybės apskaičiuoti sanitarinių įrenginių skaičiaus, tenkančio Normose nurodytam atitinkamam skaičiui nuteistųjų, todėl pripažintinos pagrįstomis pareiÅ¡kėjo skundo aplinkybės dėl jo neaprÅ«pinimo kietuoju inventoriumi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte numatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (galiojusios iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 68 punkte buvo įtvirtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė praustis po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojančios nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 44 punkte. Pagal EŽTT praktikÄ kai kuriais atvejais pripažįstama, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas pablogina ir ta aplinkybė, jog jis negali naudotis duÅ¡u pakankamai dažnai (žr.

EŽTT 2012 m. liepos 10 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ RumunijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12152/05), 2012 m. kovo 13 d. sprendimÄ byloje O. prieÅ¡ RumunijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 22661/06). EŽTT byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ yra pažymėjęs, kad galimybė duÅ¡u naudotis kartÄ per savaitę yra nepatenkinama, vis dėlto pažeidimo dėl Å¡ių aplinkybių Teismas nekonstatavo, akcentuodamas, kad kiekvienu atveju yra sprendžiama, ar galimybės naudotis duÅ¡u nepablogino atitinkamo asmens teisės palaikyti asmeninę higienÄ taip, jog bÅ«tų pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (žr.

EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog, nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip pat bÅ«tų vertinami, kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016).

Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec (2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių yra tik rekomendacinio pobūdžio, dėl to šių taisyklių 19.4 punkto, įtvirtinančio kalinamo asmens teisę praustis duše ne rečiau kaip du kartus per savaitę, neprivalo vykdyti laisvės atėmimo įstaigos Lietuvoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017).

Vis dėlto, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžiant dėl asmens laikymo sÄ lygų privaloma atsižvelgti į asmens sveikatos bÅ«klę ir esant asmens sveikatos sutrikimams užtikrinti pareiÅ¡kėjui galimybę dažniau naudotis duÅ¡u (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3301-858/2017). Byloje nepateikta duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikia naudotis duÅ¡u dažniau nei numatyta higienos normose (ne rečiau kaip kartÄ per savaitę), taip pat pareiÅ¡kėjui neneigiant, kad jam buvo sudarytos galimybės bent kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e (pareiÅ¡kėjo teigimu, duÅ¡u galėjo naudotis du kartus per savaitę), sprendžiama, kad Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisės į tinkamas higienos sÄ lygas naudotis duÅ¡u nepažeistos (žr., pvz., 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-520/2018, 2018 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018).

Pareiškėjo teigimu, neįrengtos vietos rūkymui, todėl teko kvėpuoti dūmais. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, įtvirtintas Higienos normos HN 134:2015 7 punkte. Pataisos įstaigos administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys patalpose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad ginčui aktualiu metu kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN administracijÄ nurodydamas, jog yra nerÅ«kantis (teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis, pirminės gydytojų apžiÅ«ros metu pareiÅ¡kėjo kaip žalingi įpročiai pažymėti rÅ«kymas ir alkoholis) ir praÅ¡o užtikrinti jo teisę bÅ«ti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«koma.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo bylose yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas į administracijÄ su praÅ¡ymu ar skundu dėl to, kad kameroje (ar pasivaikščiojimo kiemelyje) rÅ«koma, raÅ¡tu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiÅ¡kėjÄ kartu su Å¡iose patalpose rÅ«kančiais nuteistaisiais, bÅ«tų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog PravieniÅ¡kių PN neteisėto veikimo ar neveikimo dėl pareiÅ¡kėjo buvimo drauge su rÅ«kančiais asmenimis nenustatyta. Teismas pabrėžia, kad savo teiginiams pagrįsti pats pareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė, todėl jo argumentai dėl turėjimo kvėpuoti tabako dÅ«mais, atmestini kaip neįrodyti (ABTÄ® 56 str.). PareiÅ¡kėjas skunde minėjo, kad po pareiÅ¡kėjo gyvenamÄ ja patalpa 5 bÅ«rio 5 miegamajame įrengtas rentgeno kabinetas, kuriame buvo apgyvendinti žmonės, o pareiÅ¡kėjo manymu, taip neturėtų bÅ«ti.

IÅ¡ byloje pateikto Radiacinės saugos centro 2018 m. vasario 28 d. radiacinės saugos reikalavimų vykdymo patikrinimo akto Nr. 05-32 matyti, jog atlikus neplaninį patikrinimÄ dėl 8 nuteistųjų skundų, kuriuose iÅ¡reikÅ¡tas susirÅ«pinimas dėl to, kad po nuteistųjų palatomis yra įrengtas rentgeno kabinetas (arba palata ribojasi su rentgeno kabinetu) ir kad tai gali kelti pavojų asmenų sveikatai, nagrinėjimÄ nustatyta, jog patikrinimo metu atlikti dozimetriniai matavimai 3 bÅ«rio 2 palatoje, 6 bÅ«rio 4 palatoje, 5 bÅ«rio 5 ir 6 palatose bei koridoriuose tarp Å¡ių patalpų ir įsitikinta, kad konstrukciniai elementai yra pakankami ir Å¡iose patalpose gyvenantys nuteitieji jokios papildomos apÅ¡vitos, įstaigai vykdant veiklÄ su Å¡altiniu, nepatiria (b. l. 94, 95), taigi ir Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis patyrė orumo pažeminimÄ , diskomfortÄ , emocinę depresijÄ , dvasinius ir psichologinius iÅ¡gyvenimus, dažnai sirgo perÅ¡alimo ligomis, tačiau įrodymų, jog bÅ«damas PravieniÅ¡kių PN jis kreipėsi į Sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ nepateikė.

IÅ¡ 2018 m. rugpjūčio 21 d. PravieniÅ¡kių PN medicininio pažymėjimo Nr. 81(2)-539 matyti, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į sveikatos priežiÅ«ros specialistus dėl perÅ¡alimo ligų kreipėsi 17 kartų, tačiau, kad tuos sveikatos pablogėjimus galėjo įtakoti blogos gyvenimo sÄ lygos, duomenų nėra (b. l. 18), duomenų, jog perÅ¡alimo ligas galėjo įtakoti blogos bausmės atlikimo sÄ lygos nėra ir pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje (b. l. 19-77). Pats pareiÅ¡kėjas bausmės atlikimo laikotarpiu dėl psichologinės pagalbos nesikreipė (b. l. 78).

Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl bausmės atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ dėl tinkamo asmenų kalinimo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad PravieniÅ¡kių PN per pareiÅ¡kėjo nurodytÄ laisvės atėmimo atlikimo Å¡ioje įstaigoje laikÄ neužtikrino jam teisės aktais reglamentuoto praustuvių ir tualetų skaičiaus, todėl konstatuotina, kad PravieniÅ¡kių PN pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai jog atsakovės atstovo pareigÅ«nų elgesys su pareiÅ¡kėju galėtų bÅ«ti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų (pažeidžiant vienam asmeniui nustatytÄ praustuvių ir tualetų skaičių), pažeidimų trukmę ir mastÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų kalinamas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymo numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).

Ä®rodymų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, į bylÄ nepateikta. Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ . Tokiu bÅ«du pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas (materialinio buitinio aprÅ«pinimo), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 56 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo D. K. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas (materialinio buitinio aprÅ«pinimo) buvo pažeista, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Daina Kukalienė