33936a22-8fa6-4efb-b424-faab5b07ec0c · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?e2-3687-1008/2020Civilinė byla Nr. e2-364-1139/2022 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02703-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.1; 3.2.6.1; 3.4.1.1 (S) TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 20 d. Mažeikiai Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Ilona Rimkuvienė, sekretoriaujant Kristinai Abramavičiūtei (buvusi – Priedininkienė), dalyvaujant ieškovei L. O. Č., jos atstovui advokatui Šarūnui Ivanauskui, trečiajam asmeniui A.

Č., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone atstovei Neimantei Nicienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L. O. Č. ieÅ¡kinį atsakovui R. B., tretieji asmenys A. Č., Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, dėl vaiko, nesulaukusio 16 metų, pavardės pakeitimo be jo tėvo sutikimo.

Teismas nustatė: I. Å alių reikalavimai ir atsikirtimai 1. IeÅ¡kovė pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o pakeisti nesulaukusio 16 metų vaiko G. B. pavardę (suteikiant motinos turimÄ pavardę), iÅ¡ B. į Č. be jo tėvo R. B. sutikimo ir priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas iÅ¡laidas. Nurodė, kad ji su R. B. turi nepilnametį vaikÄ G. B.. Santuoka su R. B. buvo sudaryta 2015 m. birželio 20 d., kuri nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu ir vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove.

Po santuokos nutraukimo R. B. nesilaikė nė vieno teismo sprendime nurodytų įsipareigojimų, jis nutraukė bet kokius kontaktus ir ryÅ¡ius su ieÅ¡kove bei savo sÅ«numi G. B.. 2020 m. rugsėjo 19 d. ieÅ¡kovė sudarė santuokÄ su A. Č. ir įgijo santuokinę pavardę – Č.. 2020 m. lapkričio 16 d. su juo susilaukė sÅ«naus G. Č.. Kadangi R. B. nutraukė visus ryÅ¡ius ir slapstosi, Å¡alių sÅ«nus G. B. su biologiniu tėvu visiÅ¡kai nebendrauja ir neturi jokio ryÅ¡io. Tėčiu jis laiko A.

Č. ir save vadina Č.. Jis nori, kad jo pavardė bÅ«tų tokia pati kaip mamos, brolio ir tėčio. Vaikas dėl turimos pavardės patiria emocinių sunkumų ir nepatogumų, jis visada atsako, kad jis yra Č., o B. pavardė jam yra svetima. Apie savo biologinį tėvÄ jis nenori kalbėti. Atsakovas paskutinį kartÄ su vaiku bendravo 2018 m. pabaigoje. Atsižvelgus į tokius atsakovo veiksmus, siekiant apginti nepilnamečio vaiko interesus, praÅ¡o pakeisti vaiko pavardę. Pažymi, kad atsakovo sutikimo nėra galimybės gauti, todėl praÅ¡o pavardę pakeisti nesant atsakovo sutikimo.

Nurodo, kad pavardės pakeitimas užtikrins vaiko interesus, nes jis pats save identifikuoja kaip G. Č. ir nori turėti bÅ«tent Å¡iÄ pavardę. Å iuo metu jo vienintelio pavardė Å¡eimoje yra skirtinga ir tai jam daro neigiamÄ Ä¯takÄ . Mano, kad pavardės pakeitimas neigiamu aspektu niekaip nepakeistų jo santykių su biologiniu tėvu, kadangi atsakovo noru tų santykių nėra.

2. Trečiasis asmuo A. Č. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka ir praÅ¡o jį tenkinti.

3. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodo, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu teikiamas reikalavimas pakeisti mažamečio G. B. pavardę be jo tėvo sutikimo neatitinka geriausių vaiko interesų. Nurodyta, kad buvo apsilankyta atsakovo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) ir atsakovas susitikimo metu teigė, kad su ieÅ¡kovės reikalavimais jis nesutinka. Nesutinka, kad vaiko pavardė bÅ«tų pakeista į vaiko motinos dabartinę turimÄ pavardę ir teigė, kad ieÅ¡kovė pastaruosius trejus metus nesudaro galimybių bendrauti su vaiku.

Atsižvelgus į atsakovo pateiktÄ informacijÄ , 2022 m. sausio 4 d. buvo užregistruotas „PraneÅ¡imas apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ â€œ Nr. 9VPT-18, praneÅ¡imas buvo perduotas nagrinėti Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui. Å is skyrius 2022 m. sausio 10 d. apsilankė G. B. gyvenamojoje vietoje ir atliko jo Å¡eimos aplinkos tyrimÄ , iÅ¡klausė vaiko nuomonę. Vaikas nurodė, kad su R. anksčiau bendravo, kartÄ buvo pasiėmęs, jam nelabai patiko kartu leisti laikÄ , daugiau nenorėtų, kad pasiimtų.

R. jam neskambina ir pats nenorėtų jam skambinti. Pasiteiravus, ar jam tenka kažkur pasakyti savo vardÄ , pavardę, atsakė, kad jo vardo ir pavardės niekur neklausia, o darželyje lankomumÄ tikrina vardu. Jei kažkas klaustų jo vardo ir pavardės, atsakytų, kad jo vardas G., o pavardė – Č.. Pavardė „B.“ nelabai patinka, nes tai R. pavardė. Č. patinka, nes labai graži ir brolio tokia. Taip pat vaikas pasakė, kad su tėčiu R. nesusitinka, net neatsimena, kada buvo susitikę, nelabai tėčio atsimena.

Nurodė, kad su tėčiu bendrauti nenori, bet nežino kodėl. IÅ¡nagrinėjus praneÅ¡imÄ Nr. 9VTP-8 buvo priimtas sprendimas užbaigti praneÅ¡imo tyrimÄ , nes nėra duomenų, patvirtinančių vaiko teisės ir geriausių interesų neužtikrinimo. IÅ¡vadoje nurodyta, kad iÅ¡ surinktų duomenų matyti, kad atsakovo ir vaiko ryÅ¡ys yra susilpnėjęs. Pasak ieÅ¡kovės, pats atsakovas aktyviais veiksmais vengė bet kokio galimo kontakto su ja ir su vaiku, o atsakovas teigė, kad su vaiku bendravimas nutrÅ«ko bÅ«tent dėl vaiko motinos trukdymo susisiekti ir bendrauti su vaiku.

Å iuo atveju nėra pakankamai duomenų, kurie leistų padaryti iÅ¡vadÄ dėl kurio iÅ¡ tėvų kaltės tėvo ir sÅ«naus tarpusavio emocinis ryÅ¡ys yra susilpnėjęs, o gal bÅ«t ir nutrÅ«kęs. RyÅ¡ys su tėvu nėra palaikomas ir skatinamas, todėl tikėtina, kad vaiko pavardės pakeitimas tik dar labiau atitolintų tėvo ir sÅ«naus tarpusavio ryšį, tolimesnius giminystės ryÅ¡ius su jo tėvo linija. Å i aplinkybė negalėtų bÅ«ti laikoma kaip pakankamas pagrindas pakeisti mažamečio pavardę.

Vaiko nuomonę, kuriÄ jis iÅ¡sakė, tikėtina, kad suformuoja aplinka, kurioje jis gyvena. Berniukas lanko darželį, kuriame vaikas identifikuojamas tik vardu, todėl mano, kad bÅ«tent vaiko aplinkoje, t. y. Å¡eimoje yra akcentuojamas Å¡eimos narių pavardžių klausimas.

4. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė palaikė ieÅ¡kinį ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad vaikui nori suteikti savo turimÄ pavardę dėl vaiko gerovės, jo interesų. Vaikas jokio ryÅ¡io su tėvu - atsakovu neturi, ryÅ¡io niekada tarp jų ir nebuvo. Nuo skyrybų jis nelankė vaiko, pats niekada neatvyko jo pasiimti, jam jį keletÄ kartų vežė pati ar jos Å¡eimos nariai. Nuo 2018 m. pabaigos jis visiÅ¡kai nebendravo su vaiku ir neieÅ¡kojo jokio ryÅ¡io, iÅ¡laikymo visiÅ¡kai neteikia.

Kol dirbo įmonėje, tai antstoliai iÅ¡ieÅ¡kojo dalį iÅ¡laikymo, tačiau dabar jis turi individualiÄ Ä¯monę ir slepia pajamas, todėl jokio iÅ¡laikymo dabar neteikia. Jai pačiai su atsakovu nepavyksta susisiekti. Santuokoje su A. B. gyveno oficialiai 3 metus, tačiau realiai nuo 2018 m. sausio 1 d. kartu negyveno, o ir gyvenant kartu, atsakovas dažnai bÅ«davo užsienyje ir ryÅ¡io tarp tėvo ir sÅ«naus nebuvo, be to, jis piktnaudžiavo ir alkoholiu. Atsakovo mamÄ gal per gyvenimÄ yra matę tik tris kartus, vaikas jos nepažįsta, kiekvienÄ kartÄ vaikui reikia paaiÅ¡kinti, kad nuotraukose yra jo močiutė.

Jokių sveikinimų įvairiomis progomis iÅ¡ atsakovo tėvų vaikas nėra gavęs. G. B. lanko vaikų darželį, tačiau ten sunkumų neiÅ¡kyla dėl pavardės, nes į vaikus kreipiasi vardu. Pakeisti vaikui pavardę siekia užbėgti patyčioms ateityje, nes greitai eis į mokyklÄ , ir ten dėl skirtingų pavardžių gali pradėti jo klausti, ar tėvai iÅ¡siskyrę, gal įvaikintas ar pan. Pažymėjo, kad vaikui pavardės pakeitimas neužkirs kelio atsakovui bendrauti su vaiku, jei tik to pats norės. O be to, neaiÅ¡ku, kaip vaikas po ilgo laiko reaguotų į tai.

Esminės priežastys dėl ko pateikė ieÅ¡kinį yra vaiko noras turėti tokiÄ pačiÄ pavardę, kokiÄ turi visa Å¡eima, jis nori bÅ«ti pilnaverčiu Å¡eimos nariu. Vaikas laukia, kol bus Č., jis save laiko Č.. Å eimoje nebuvo akcentuojama pavardė, jis tiesiog žino, kad jis kaip ir visi Å¡eimos nariai yra Č.. Jau nuo kokių 3,5 metų jis save laiko Č.. Su A. Č. santuokoje gyvena 2 metai, tačiau faktiÅ¡kai gyvena trejus metus. Apie atsakovÄ su vaiku kalbėdavo dažnai, nuo vaiko neslėpė niekada, kad jo tėvas yra R.

B.. Anksčiau klausdavo, kada tėtis atvyks, o su laiku pamirÅ¡o. Kalbant apie tėvÄ , matyti, kad jam skaudu matyti tėvÄ nuotraukose, sako, kad jis negražus. G. gal buvo penkeri metai, kai jo vaikai užklausė dėl jo pavardės ir tada jis jautėsi negerai turėdamas kitokiÄ pavardę. Atsakovas su vaiku visiÅ¡kai nebendrauja, todėl dėl vaiko savivertės nori pakeisti jam pavardę. Gimus broliui, G. save dar labiau identifikuoja kaip Č., žaisdamas su broliu sako „Č. Å¡eima laimėjo“.

Taip pat gydymo įstaigoje buvo atvejis, kai gydytoja pasakė, kad tokio G. Č. sistemoje nėra, teko gydytojai pasakyti, kad jis yra B.. Vaikas tai iÅ¡girdęs jautėsi negerai, pasakė, kad nori bÅ«ti kaip brolis Č.. Dėl vaiko emocinės bÅ«klės, susijusios su skirtinga pavarde, nesikreipė pas psichologus, tačiau ji pati kreipėsi pas psichologus ir konsultavosi kaip tokiu atveju kalbėti su vaiku, kaip jam paaiÅ¡kinti. Su vaiku apie tai kalba, jis viskÄ supranta. Ji atsakovui niekada nėra kliudžiusi bendrauti su vaiku, nėra pasikeitusi nei telefono numerio, nei elektroninio paÅ¡to, nei banko sÄ skaitos.

Atsakovas, tik sužinojęs apie pradėtÄ procesÄ dėl pavardės vaikui pakeitimo, ir atvykus Vaiko teisių apsaugos specialistams, nurodė, kad jam neva trukdoma bendrauti su vaiku, tačiau iki tol jis niekur dėl to nesikreipė. Be to, dėl skirtingos vaiko pavardės ji taip pat susiduria su problemomis, turi vežtis dokumentus, jos dabartinis sutuoktinis negali vaiko nuvežti pas gydytojus ir pasiraÅ¡yti dėl jo gydymo.

5. IeÅ¡kovės atstovas advokatas teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad atsižvelgus į atsakovo elgesį Å¡ios bylos nagrinėjimo procese, galima teigti, kad atsakovas iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja vaiko pavardės pakeitimui. Nors vaiko teisių apsaugos specialistei atsakovas iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad nesutinka su ieÅ¡kiniu, tačiau teismui tokios pozicijos jis neiÅ¡reiÅ¡kė. Dėl pavardės pakeitimo pažymi, kad siekiama vaiko pavardę pakeisti į jo motinos Å¡iuo metu turimÄ pavardę, o ne suteikti trečiojo asmens pavardę.

Vaikas nuo gimimo gyvena tik su motina, o jų pavardės skirtingos, todėl patiria nepatogumus. Motina, kaip ir tėvas yra lygiaverčiai tėvai vaikui, tačiau įvertinus tai, kad vaikas nuolat gyvena tik su motina, todėl ji turi teisę suteikti savo pavardę, ji turi Å¡iuo atveju prioritetÄ . Duomenų, kad dėl ieÅ¡kovės kaltės bÅ«tų nutrÅ«kęs tėvo ir vaiko ryÅ¡ys, byloje nėra. Atsakovas savo noru ryšį su vaiku nutraukė. Pakeitus vaikui pavardę, tėvo ir vaiko ryÅ¡ys nepasidarys blogesnis nei yra, nes pavardės pakeitimas nepakeis vaiko kilmės, jo pavardė įraÅ¡yta gimimo liudijime ir nebus jokių kliūčių vaikui panorėjus 16 metų pasikeiti savo pavardę vėl.

Vaikui pavardės pakeitimas niekam nepadarys žalos, prieÅ¡ingai, bus užtikrinti vaiko teisėti interesai, nes jis tikrai žinos savo kilmę. Dvigubas identitetas kenkia vaikui. Dėl vaiko teisių apsaugos iÅ¡vados nurodė, kad ji yra skubota, tendencinga, neobjektyviai įvertinta susiklosčiusi situacija, labiau pateikta teisinė iÅ¡vada, o ne vaiko teisių apsaugos iÅ¡vada, tinkamai iÅ¡tyrus vaiko aplinkÄ . PrieÅ¡ingai, nepakeičiant vaiko pavardės, bÅ«tų pažeisti jo interesai.

6. Trečiasis asmuo A. Č. prašė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. PaaiÅ¡kino, kad jį G. laiko tėvu ir jam pačiam nesmagu pasakyti, kad jo pavardė yra kitokia nei jo, kai vaikas jį laiko tėvu. Pats yra pedagogas - vaikų darželio auklėtojas, ir vaikai klausinėja, ar čia tavo tėtis, klausia kokia pavardė. Pats G. iÅ¡reiÅ¡kė norÄ bÅ«tų Č.. Å eimoje į jį patį draugai, artimieji kreipiasi pavarde, todėl Å¡iÄ pavardę vaikas dažnai girdi namuose.

7. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje palaikė pateiktÄ iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kino, kad įvertinusi vaiko apklausÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad vaikas dėl pavardės iÅ¡gyvena konfliktÄ Å¡eimoje, jo artimiausioje socialinėje aplinkoje, kur į mažametį brolį, tėvÄ , kreipiamasi pavarde, tačiau kitur jis su tuo nesusiduria. Teigia, kad Å¡iuo atveju mama turi imtis priemonių, kad vaikas nejustų to konflikto Å¡eimoje, aiÅ¡kinti, kad dėl skirtingos pavardės jis yra toks pat Å¡eimos narys kaip ir kiti.

Todėl nėra reikalinga keisti vaiko pavardę, kad jis jaustųsi pilnavertis Å¡eimos narys. Vaikui Å¡iuo metu yra tik 6 metai, jo nuomonė, kokiÄ jis galėjo iÅ¡reikÅ¡ti, iÅ¡klausyta, imtis daugiau priemonių iÅ¡klausyti nuomonę, nėra tikslinga. Darželio auklėtojų dėl vaiko savijautos ugdymo įstaigoje neapklausė, nes vaikas pats nurodė, kad ten į jį niekas nesikreipia pavarde. Pavardės pakeitimas neužtikrins vaiko poreikių. Pakeitus vaiko pavardę, gal ateityje bus jam sakoma, kas tėvas jo atsisakė ir nutrÅ«ko ryÅ¡iai.

Šiuo metu nėra žinoma dėl kurio iš tėvų kaltės nutrūko vaiko ir tėvo ryšys.

8. Atsakovui asmeniÅ¡kai buvo įteikta ieÅ¡kinio ir jo priedų kopija ir praneÅ¡imas apie atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo tvarkÄ ir terminus. Atsakovas per nustatytÄ terminÄ teismui atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Atsakovui teismo Å¡aukimai į parengiamÄ jį teismo posėdį ir į teismo posėdžius siųsti elektroninio paÅ¡to adresu, atsakovas patvirtino Å¡ių dokumentų gavimÄ . Ä® paskutinį teismo posėdį atsakovui Å¡aukimas siųstas tuo pačiu adresu ir teismo laikomas įteiktu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 121 straipsnio 2 dalimi.

Atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, jam neatvykus į teismo posėdį, kai tinkamai pranešta, buvo paskirta bauda, tačiau į sekantį teismo posėdį atsakovas taip pat neatvyko, prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, baudos panaikinimo, nepareiškė. Atsakovui pakartotinai neatvykus, kai jau buvo paskirta bauda, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 231 straipsnio 5 dalis., 246 straipsnio 1 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

1. Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas Ieškinys atmestinas.

9. Byloje yra nagrinėjamas klausimas dėl vaiko, kuriam nėra suėję 16 m., pavardės pakeitimo be jo tėvo sutikimo.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vardÄ . Teisė į vardÄ apima teisę į pavardę, vardÄ (vardus) ir pseudonimÄ . To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad fizinio asmens vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus nustato teisės aktai. CK 3.167 straipsnio, reglamentuojančio pavardės vaikui suteikimÄ , 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iÅ¡ tėvo ar motinos pavardžių.

Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad vaiko pavardė, kaip asmens identifikacijos forma, kildinama iÅ¡ jo tėvų pavardės. CK 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarkÄ nustato teisingumo ministras. Ä®gyvendinant Å¡iÄ blanketinę teisės normÄ , teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 buvo patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Å is įsakymas įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ir yra taikomas visoms asmens vardo ir pavardės keitimo procedÅ«roms, pradėtoms po jo įsigaliojimo (minėto įsakymo 3.1 ir 3.2 punktai).

Kasacinis teismas konstatavo, kad Taisyklėse nurodytas nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo pagrindų sÄ raÅ¡as yra baigtinis ir tai atitinka tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintÄ valstybės pozityviÄ jÄ pareigÄ užtikrinti vaiko identiÅ¡kumo iÅ¡saugojimÄ , kuris įtvirtintas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnyje.

11. Jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardo ir (ar) pavardės keitimo pagrindai numatyti Taisyklių III skyriuje, konkrečiai 12 punkte. Nagrinėjamoje byloje dėl nepilnamečio vaiko, gimusio 2015 m. spalio 22 d. metais, pavardės pakeitimo, nesant tėvo sutikimo, į teismÄ kreipėsi vaiko motina, kuri po santuokos įregistravimo su kitu asmeniu vietoj turimos pavardės įgijo bendrÄ su sutuoktiniu pavardę – Č.. IeÅ¡kovė siekia pakeisti vaiko pavardę nesant tėvo sutikimo vadovaujantis Taisyklių 12.1 punktu, kuriame numatyta, kad jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė bendru tėvų sutarimu gali bÅ«ti keičiama, jeigu norima suteikti vieno iÅ¡ tėvų pavardę (kai tėvo ir motinos pavardės skirtingos). Kadangi Å¡alys bendru susitarimu nepakeitė vaikui pavardės, todėl ginčas dėl pavardės pakeitimo spręstinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas, pateiktas civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-378/2020, 30 pastraipa).

12. Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kasacinis teismas, teismas gali priimti sprendimÄ pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę, jei nustatytų, kad egzistuoja Taisyklėse įtvirtintas vaiko pavardės keitimo pagrindas, bei padarytų iÅ¡vadÄ , kad toks pavardės pakeitimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atitiktų geriausius vaiko interesus. Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktu, priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai.

Tiek tarptautinės, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiÅ¡kiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada bÅ«tina įvertinti sprendimÄ ar bet kokį kitÄ veiksmÄ vaiko interesų požiÅ«riu bei užtikrinti, kad jie nebÅ«tų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2003).

Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatyta valstybės pareiga užtikrinti vaiko teisę į savo identiÅ¡kumo iÅ¡saugojimÄ . Pažymėtina, kad vaiko pavardės keitimas neatitiktų jo interesų, nebent tai yra aiÅ¡kiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis).

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje. Tuo tikslu turi būti atsižvelgiama į:

1) vaiko nuomonę;

2) vaiko identiÅ¡kumo iÅ¡saugojimÄ ;

3) Å¡eimos aplinkos ir Å¡eimos ryÅ¡ių iÅ¡saugojimÄ ir santykių palaikymÄ ;

4) vaiko poreikius. Kai jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimÄ inicijuoja vienas iÅ¡ tėvų, nesant kito iÅ¡ tėvų sutikimo, turi bÅ«ti laikomasi prezumpcijos, kad vaikui suteiktos pavardės, kaip jo identiÅ¡kumo elemento, pastovumas ir jos iÅ¡saugojimas geriausiai atitinka vaiko interesus ir tokia prezumpcija turi bÅ«ti paneigta tik iÅ¡imtinais atvejais. PareigÄ Ä¯rodyti vaiko pavardės pakeitimo atitiktį geriausiems vaiko interesams, paneigiant minėtÄ prezumpcijÄ , turi tas iÅ¡ tėvų, kuris kreipiasi į teismÄ dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant kito iÅ¡ tėvų sutikimo.

14. IeÅ¡kovės atstovas akcentavo, kad ieÅ¡kovė siekia pakeisti vaiko pavardę į savo Å¡iuo metu turimÄ pavardę, o ne suteikti jam trečiojo asmens, t. y. A. Č. pavardę. IeÅ¡kovė siekia pakeisti vaikui pavardę motyvuodama tuo, kad tarp atsakovo, t. y. vaiko tėvo, kurio pavardė vaikui yra suteikta, nėra susiformavęs joks emocinis ryÅ¡ys ir pavardės pakeitimas užtikrintų geriausius vaiko interesus. Teigia, kad G. B. savo tėvu laiko dabartinį jos sutuoktinį A. Č. ir nori, kad jo pavardė bÅ«tų tokia pati kaip visos Å¡eimos, t. y. vaikas nori bÅ«ti lygiaverčiu Å¡eimos nariu. Teigia, kad dėl skirtingos pavardės vaikas patiria emocinių sunkumų ir nepatogumų, priverstas meluoti, o tai sukelia sÄ Å¾inės konfliktus ir daro neigiamÄ Ä¯takÄ jaunos asmenybės formavimuisi. Pažymi, kad jo turima pavardė yra siejama su „blogu žmogumi“.

15. Teismas, atlikęs byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ iÅ¡imtinai vaiko interesų naudai, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad vaikui suteiktos pavardės, kaip jo identiÅ¡kumo elemento, pastovumas ir jos iÅ¡saugojimas neatitinka vaiko interesų, t. y. nepaneigė prezumpcijos (CPK 178 straipsnis).

16. Bylos medžiaga nustatyta, kad G. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieÅ¡kovės L. O. Č. (buvusi B.), gimusios (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), sÅ«nus. (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo įraÅ¡as patvirtina, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka yra nutraukta. IÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo nustatyta, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka nutraukta bendru sutarimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nepilnamečio G. B. gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina L. O. B. R. B. įsipareigojo teikti iÅ¡laikymÄ vaikui, kuris lygus 1/2 Lietuvos Respublikos nustatytos minimalios algos dydžiui. Sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ , iÅ¡laikymo suma lygi – 200 Eur. Taip pat Å¡alys pavirtino, kad nutraukus santuokÄ , abu vaiko tėvai turės lygias teises ir pareigas bendrauti su nepilnamečiu vaiku G. B. ir dalyvauti jo auklėjimu, tačiau nustatyta ir detali bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.

17. Vienas iÅ¡ esminių ieÅ¡kovės argumentų pakeisti vaiko pavardę yra vaiko poreikis jaustis pilnaverčiu Å¡eimos nariu ir turėti pavardę, kokiÄ turi visi Å¡eimos nariai – Č., nes dabartinė vaiko turima pavardė jam kelia neigiamas emocijas - tarp atsakovo ir vaiko nėra susiformavęs joks emocinis ryÅ¡ys, nes tėvas su vaiku nebendrauja. Akcentavo, kad atsakovui ne tik kad nepavyko iÅ¡laikyti ryÅ¡io nutrÅ«kus santuokai, bet jo iÅ¡ viso nebuvo net gyvenant kartu santuokoje, o nuo 2018 m. pabaigos atsakovas daugiau nerodė jokios iniciatyvos susitikti su vaiku, nors jam nėra niekaip kliudoma, jis turi visus ieÅ¡kovės kontaktus, kurie nėra pasikeitę, be to, visiÅ¡kai neteikia iÅ¡laikymo.

18. Atsakovas teisme savo pozicijos neiÅ¡reiÅ¡kė, Vaiko teisių apsaugos specialistei nurodė, kad ieÅ¡kovei susituokus su kitu vyru, jam yra kliudoma bendrauti su vaiku, tačiau kaip teismo posėdžio metu patvirtino Institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ , atstovė, atsakovas neteikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, buvo atliktas tyrimas dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, tačiau negavus duomenų, patvirtinančių vaiko teisės ir geriausių interesų pažeidimo, buvo priimtas sprendimas užbaigti praneÅ¡imo nagrinėjimÄ .

Taigi byloje negauta jokių duomenų dėl kurio iš tėvų kaltės nėra palaikomas vaiko ir tėvo ryšys, nors bendravimo tvarka su vaiku abiejų šalių bendrui sutarimu buvo nustatyta ir, kaip nurodė pati ieškovė, iki 2018 m. pabaigos, atsakovas susitikdavo su vaiku. Be to, pats vaikas, apklausiamas specialistės, sakė, kad anksčiau R. su juo bendraudavo, pirko guminukų, mašinytes. Duomenų, kad atsakovas būtų bendravęs su vaiku ir po 2018 m. pabaigos, nėra.

19. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis), nagrinėjamu atveju tokių duomenų nėra. Taigi, kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, tol, kol nė vieno iš tėvų valdžia nėra apribota, taikytinas tėvų valdžios lygybės principas, įtvirtintas CK 3.156 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016 46 punktas).

20. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad atsakovas 2020-04-30, 2020-06-02, 2020-07-07, 2020-09-15, 2020-12-20 teikė iÅ¡laikymÄ sÅ«nui, iÅ¡ viso per šį laikotarpį pervesta 467,49 Eur. 2020 m. birželio 29 d. patvarkymas dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo Nr. S-20-179-21540, patvirtina, kad iÅ¡ atsakovo yra vykdomas priverstinis skolos, susidariusios dėl iÅ¡laikymo vaikui neteikimo, iÅ¡ieÅ¡kojimas. IÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ R. B. suma yra 3 074,59 Eur, iÅ¡ieÅ¡kotojo L. O. Č.. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas Å¡iuo metu neteikia jokio iÅ¡laikymo ir antstolis negali iÅ¡ieÅ¡koti, nes jis turi individualiÄ Ä¯monė ir slepia pajamas.

21. Taigi bylos duomenys leidžia teigti, kad atsakovas reguliariai neteikia išlaikymo savo vaikui, be to, nevykdo pareigos bendrauti su vaiku, tačiau nėra duomenų, kas lėmė tokį atsakovo elgesį.

22. Tačiau nors ir esant duomenų, leidžiančių labiau manyti, kad atsakovas nevykdo pareigos bendrauti su vaiku, tačiau atsižvelgus į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , Å¡i aplinkybė sprendžiant klausimÄ dėl pavardės vaikui pakeitimo, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga ir bÅ«tent Å¡ios pareigos pažeidimas, lėmęs emocinio, socialinio ir dvasinio ryÅ¡io tarp tėvo ir vaiko neatsiradimÄ , nepriklausomai nuo to, dėl kurio iÅ¡ tėvų kaltės Å¡i pareiga buvo pažeista, nėra ta aplinkybė, kuri pateisintų vaiko pavardės pakeitimÄ vaiko interesų naudai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 43 punktas).

Kadangi vaiko pavardės keitimo pagrindai nėra siejami su tam tikru vaiko tėvų elgesiu, o jie konstatuojami tik esant tam tikriems objektyviems faktams, todėl, teismo vertinimu, ir faktas, kad atsakovas reguliariai neteikia iÅ¡laikymo vaikui taip pat nesudaro pagrindo keisti vaiko pavardę. Jokių kitokių atsakovo netinkamų veiksmų, sudarančių pagrindÄ pakeisti vaiko pavardę, ieÅ¡kovė nenurodė.

23. Analizuojamu atveju vertinant, ar nepakeitus vaiko pavardės į dabartinę jo motinos turimÄ pavardę, nebus pažeisti vaiko interesai, jo poreikiai, svarbu įvertinti pavardės pakeitimo poveikį vaikui.

24. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovės santuoka su atsakovu truko nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. lapkričio 14 d., t. y. Å¡iek tiek daugiau nei treji metai, tačiau ieÅ¡kovės teigimu, jie kartu nebegyveno nuo 2018 m. sausio mėnesio. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus G. B.. (duomenys neskelbtini) L. O. B. sudarė santuokÄ su A. Č. ir L. O. B. po santuokos pasirinko Č. pavardę. L. O. Č. ir A. Č. (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus G. Č.. IeÅ¡kovės teigimu, su A. Č. realiai gyvena trejus metus. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad G. B. tėvo suteiktÄ pavardę turi Å¡eÅ¡erius metus, ieÅ¡kovė kitÄ pavardę, kuris skiriasi nuo G. pavardės, turi tik pastaruosius dvejus metus.

25. Įvertinus tai, kad G. yra šešeri metai, akivaizdu, kad jis neturi aiškaus supratimo dėl pavardės suteikimo, jos pakeitimo, tačiau jo nuomonė buvo išklausyta. Vaiko teisių apsaugos specialisčių paklaustas, kokia jo pavardė, vaikas nurodė „Č.“, be to, pažymėjo, kad jam niekas nesakė, kokia jo pavardė, jis pats žino. Taip pat paaiškino, kad jei jo paklaustų, koks jo vardas ir pavardė, atsakytų, kad yra G. Č.. Šios aplinkybės rodo, kad vaikas, nors žino, kad jo tėvas yra R. B. ir taip pat, ieškovės teigimu, žino, kad jo pavardė taip pat yra B., tačiau savo pavardę įvardija „Č.“. Gimus broliui, ieškovės teigimu, G., dar labiau kilo noras būtų taip pat Č., kaip ir brolis.

26. Teismas Å¡iuo atveju sutinka su Institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ , atstovės iÅ¡sakyta pozicija, kad vaiko suvokimas apie jo pavardę yra nulemtas gyvenimiÅ¡kos situacijos, kuri klostosi pastaruosius dvejus metus (tik (duomenys neskelbtini) sukaks dveji metai kaip ieÅ¡kovė yra Č.), t. y. dėl Å¡eimoje nuolat akcentuojamos pavardės „Č.“, nes kaip nurodė teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, į jį patį yra kreipiamasi pavarde, o ne vardu, todėl G. Å¡i pavardė yra nuolat girdima.

Nepakankamas kalbėjimas su vaiku apie jo turimÄ pavardę, jo kilmę leidžia manyti, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę iÅ¡ tėvo pusės iÅ¡ dalies buvo pažeista. Tačiau, kaip ir nurodė pati ieÅ¡kovė, Å¡iÄ padėtį iÅ¡ esmės bandoma keisti. IeÅ¡kovė, atsižvelgdama į psichologų patarimÄ , vaikui sako tiesÄ , aiÅ¡kina, kodėl jo pavardė skiriasi nuo kitų Å¡eimos narių. Nurodė, kad su G. turėjo pokalbių Å¡ia tema, tačiau vaikas nenori apie tai kalbėti.

Paties vaiko pas psichologÄ dėl to nevedė. Taigi Å¡iuo metu su vaiku Å¡eimoje yra kalbama, aiÅ¡kinama, kodėl jo pavardė nuo kitų Å¡eimos narių skiriasi.

27. IeÅ¡kovės teigimu vaikas patiria neigiamas emocijas dėl turimos skirtingos pavardės nei kiti Å¡eimos nariai, taip pat baiminasi galimų patyčių ateityje, kai vaikas pradės lankyti mokyklÄ , tačiau jokių objektyvių įrodymų, iÅ¡skyrus pačios ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes dėl vaiko jaučiamo nepatogumo, kai reikia pasakyti savo pavardę, nepateikta. Byloje nėra duomenų, kad vaikas Å¡iuo metu patiria neigiamas emocijas, kurios turėtų įtakos jo savęs vertimui ar tolimesniam asmenybės vystymuisi.

Apklaustas vaikas nurodė, kad darželyje jo niekas neklausia kokia jo pavardė, ten kreipiasi į jį vardu. Taigi duomenų, kad vaikas kitoje socialinėje aplinkoje, iÅ¡skyrus Å¡eimÄ , patirtų vidinį konfliktÄ , neigiamas emocijas dėl skirtingos pavardės, nėra. IeÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, kad galbÅ«t ateityje vaikui pradėjus lankyti mokyklÄ , jis gali patirti patyčias dėl skirtingos pavardės nei yra kitų jo Å¡eimos narių, ar susilaukti nepatogių klausimų, yra tik niekuo nepagrįstas pačios ieÅ¡kovės manymas.

Vaiko pavardės netapatumas su jos motinos pavarde nėra retas reiškinys visuomenėje, todėl toks manymas, laikytinas nepagrįstu.

28. IeÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, kad vaikui jo turima pavardė siejasi su „blogu žmogumi“, nesudaro pagrindo daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . IeÅ¡kinį iÅ¡ esmės ieÅ¡kovė grindė tuo, kad tarp atsakovo nėra susiklostęs joks emocinis ryÅ¡ys su vaiku, tačiau nenurodė jokio kitokio netinkamo atsakovo elgesio, kuris leistų manyti, kad turima pavardė kenkia vaiko interesams.

29. IeÅ¡kovė taip pat teigė, kad jai pačiai skirtinga vaiko pavardė nei jos pačios, sukelia nepatogumų, tačiau Å¡i aplinkybė jokiu bÅ«du nesudaro pagrindo teigti, kad turima pavardė kenkia vaiko interesams ir dėl to bÅ«tina pakeisti vaiko turimÄ pavardę.

30. Å iuo atveju vien tai, kad vaikas, kuriam Å¡eÅ¡eri metai, ir tik pastaruosius nepilnus dvejus metus turi skirtingÄ pavardę nei jo motina, kad jis pats nori turėti pavardę „Č.“, kad jis savo tėvu vadina A. Č., tai, kad vaikas, kaip tvirtina ieÅ¡kovė, jaustųsi pilnaverčiu Å¡eimos nariu, nesudaro pagrindo pakeisti vaiko turimÄ pavardę. Kaip nurodė kasacinis teismas, vaiko pavardė nėra esminis veiksnys, lemiantis vaiko savijautÄ ir santykius Å¡eimoje ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 44 punktas).

31. IeÅ¡kovės atstovas ne kartÄ akcentavo, kad norima pakeiti vaiko pavardę į dabartinę turimÄ motinos pavardę ir kadangi vaikas su ja auga nuo gimimo, ji turi prioritetÄ suteikti vaikui savo pavardę. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei atsižvelgęs į visus prieÅ¡ tai iÅ¡dėstytus motyvus, į tai, kad abiejų tėvų teisės yra lygios, atmeta šį motyvÄ kaip nepagrįstÄ . Vien faktas, kad vaikas po santuokos nutraukimo liko gyventi kartu su motina, o ne su tėvu, nesuteikia jai jokių prioritetinių teisių. Minėta, kad vaiko pavardę tėvai suteikia abipusiu sutarimu, o norint pakeisti jau turimÄ pavardę vaikui, kuriam nėra suėję 16 metų, ir esant ginčui, turi bÅ«ti įrodyta, kad vaiko turima dabartinė pavardė prieÅ¡tarauja jo interesams, tačiau, teismo vertinimu, ieÅ¡kovė to neįrodė.

32. IeÅ¡kovės atstovas, kritikuodamas Vaiko teisių apsaugos iÅ¡vadÄ , nurodė, kad remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-378/2020, nėra pagrindo, nes skiriasi faktinė situacija. Tačiau teismo vertinimu, minėtoje kasacinio teismo nutartyje, kuria remiasi ir teismas, priimdamas šį sprendimÄ , susidariusi faktinė situacija labai panaÅ¡i kaip ir nagrinėjama Å¡ioje byloje. Kasacinio teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje vertintos analogiÅ¡kos aplinkybės, tokios kaip ryÅ¡io nebuvimas tarp vaiko ir jo tėvo, tėvu laikomas kitas asmuo bei nors užtikrinti vaiko interesus turėti tokiÄ pačiÄ pavardę kaip visos jo Å¡eimos, kad taip bÅ«tų apsaugota nuo neigiamų emocijų, galinčių ateityje kilti neigiamų padarinių (patyčių, užgauliojimų, visavertiÅ¡kumo jausmo stokos ir kt.).

Tai, kad kasacinio teismo nagrinėjamoje byloje atsakovas buvo iÅ¡reiÅ¡kęs savo pozicijÄ , o Å¡ioje byloje atsakovas pasirinko pasyvų elgesį, savaime neleidžia teigti, kad iÅ¡ esmės Å¡iose bylose yra skirtingos faktinės situacijos. Be to, nesutiktina, kad atsakovo pasirinktas pasyvus elgesys, leidžia teigti, kad jis sutinka su ieÅ¡kiniu. Pažymėtina, kad bet kokiu atveju, ieÅ¡kovė turėjo įrodyti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , o Å¡iuo atveju, teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė, kad vaiko turima pavardė neatitinka geriausių vaiko interesų.

33. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės ir atsakovo sÅ«nui G. B. (6 m.) suteiktos tėvo pavardės palikimas sukelia ar galėtų sukelti jam kokių nors nepatogumų socialinėje aplinkoje ir kad ji prieÅ¡tarauja vaiko interesams ar neatitinka jo poreikių. Vaikui vardas ir pavardė yra suteikiami nuo gimimo ir pažymi jo individualumÄ ir nenustačius jokių pagrindų, negalima keisti vaiko pavardės, todėl ieÅ¡kinys atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 ir 98 straipsniais, 259–260, 263-270 straipsniais nusprendžia: IeÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių, TelÅ¡ių ar Akmenės rÅ«mus. Teisėja Ilona Rimkuvienė