2019-06-05 Nr. AB-12332-3-64-3-00742-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1008-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00742-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių TI buvo periodiškai laikomas nuo 2014 m. birželio 18 d. iki 2017 m. sausio 1 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Jam teko mažiau kameros ploto, nei numatyta teisės aktuose. Kameros neatitiko teisės aktų reikalavimų: nebuvo suremontuotos, sienos, lubos, palangių paviršiai buvo atsilupinėję, statybinės medžiagos byrėjo į lovas. Kamerose nebuvo pakankamo apšvietimo, dėl to nusilpo regėjimas. Dėl tokios kameros būklės nebuvo galima joje prižiūrėti tvarkos ir švaros. Kameroje nebuvo atskiros vėdinimo sistemos, vėdinimas galimas tik per langą, todėl iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas. Sanitariniame mazge nėra unitazo, tik skylė. Lango atidaryti nebuvo galimybės, nes jis įrengtas už grotų. Koridoriuose nuo lubų byrėjo statybinės medžiagos. Kamerose nėra veidrodžio, higienos reikmenų lentynėlės. Nebuvo kameroje kietojo inventoriaus – spintelių rūbams ir kitiems asmeniniams daiktams susidėti. Pareiškėjui nebuvo tiekiamas valgiaraštyje nurodytas maistas, vieni produktai buvo pakeičiami kitais (sviestas pakeistas į margariną ar tepų riebalų mišinį). Po šiltu vandeniu galėjo praustis tik vieną kartą per savaitę. Kiekvieną kartą atvykus į Šiaulių TI tenka eiti per padėklus, padėtus ant grindų. Atidarius langą, nuolat girdėdavosi šuns lojimas. Nebuvo sudarytos galimybės plauti ir džiovinti rūbus. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo suolelių atsisėsti. Nebuvo sudarytos galimybės patogiai pavalgyti, nes esant kameroje daugiau, nei dviem asmenims, turėjo valgyti stovėdamas, nes reikėtų sėdėti ant svetimo asmens lovos.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 6,35 kv. m iki 18,7 kv. m. Toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Be to, pasivaikščiojimo laiku (1 val. kiekvieną dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi metu pareiškėjas nebūdavo gyvenamojoje kameroje, kas rodo, jog asmens buvimas kamerose nebuvo nepertraukiamas. Kameros Nr. 5 ir Nr. 47, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, bylai aktualiu laikotarpiu tikrintos nebuvo. 2015 m. liepos mėnesį kameroje Nr. 5 demontuotas sudaužytas klozetas ir pakeistas nauju. Negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl sanitarinio mazgo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengtos pagal higienos normų reikalavimus. Kitos pareiškėjo skundo aplinkybės yra nepagrįstos. Pareiškėjo pretenzijos laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už ginčo laikotarpį negali būti tenkinamas. Pareiškėjo dėstomos aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Šiaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

II. 5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas vertino, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki 2017 m. sausio 1 d. Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 47 (plotas 18,74 kv. m.) ir Nr. 5 (plotas 12,69 kv. m.) sąlygomis, nepažeidžiančiomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtinto reikalavimo, pagal kurį vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

7. Teismas, įvertinęs pareiškėjo ir atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento (toliau – ir NVSC) nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 47 ir Nr. 5, kuriose netinkamai buvo izoliuotas sanitarinis mazgas, t. y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Iš Šiaulių TI pažymos teismas nustatė, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas atitvertas plastikine arba mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis yra nuo 1,92 m (kamera Nr. 5) ir 2,29 m (kamera Nr. 47), todėl pareiškėjo privatumas pažeistas nebuvo, tačiau kameroje Nr. 5 durų anga buvo uždengta užuolaida. Fotonuotraukos patvirtina, kad kameroje Nr. 47 sanitarinio mazgo durų anga taip pat uždengta užuolaida. Sanitariniame mazge nėra įrengta atskira vėdinimo sistema, sanitarinio mazgo atitvėrimas, uždengiant durų angą užuolaida, nelaikytinas tinkamu izoliavimu, todėl teismas pareiškėjo nurodomą aplinkybę, jog iš tualeto sklido blogas kvapas, vertino kaip pagrįstą.

8. Teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė, jog kamerose Nr. 47 ir Nr. 5 ir kitose patalpose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, buvo padaryti kiti pažeidimai ar jos neatitiko higienos normų reikalavimų.

9. Teismas dėl pareiškėjo akcentuoto inventoriaus kamerose trūkumo, įvertinęs atsakovo atstovo atsiliepime pateiktus duomenis apie gyvenamųjų kamerų įrengimą bei aplinkybę, jog pareiškėjas neteikė prašymų ar skundų Šiaulių TI administracijai dėl trūkstamo ar netinkamo inventoriaus, sprendė, jog nurodyti pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti.

10. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) 40 punktu, Šiaulių TI direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 patvirtinto Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo 3, 13, 14 punktais, įvertinęs NVSC patikrinimo aktą Nr. PA. 6-552 (19.16.2. 6.12), kuriame konstatuota, kad sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius rūbus sudarytos, pažeidimų nenustatyta, bei atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Šiaulių TI atsisakė priimti skalbimui pareiškėjo viršutinius rūbus, pareiškėjas nesikreipė į Šiaulių TI administraciją su prašymu skalbti jo viršutinius rūbus, neteikė skundų dėl atsisakymo skalbti jo rūbus, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių duomenų, kada ir kokiomis aplinkybėmis Šiaulių TI atsisakė sudaryti galimybę pareiškėjui išsiskalbti apatinius ir viršutinius rūbus, pareiškėjo argumentus dėl galimybės išsiplauti asmeninius rūbus nesudarymo atmetė kaip nepagrįstus.

11. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei bylos medžiagą, pareiškėjo argumentus dėl karšto vandens nebuvimo, galimybės pasinaudoti dušu neužtikrinimo, netinkamo maitinimo, šuns lojimo atmetė kaip nepagrįstus.

12. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl sveikatos pablogėjimo ir pareiškėjo sveikatos istoriją, darė išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo vertinimui, jog pareiškėjui pablogėjo sveikata būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI.

13. Teismas sprendė, kad pareiškėjas dėl nustatyto pažeidimo – nemalonaus kvapo, sklindančio iš sanitarinio mazgo, patyrė neturtinę žalą. Pažymėjo, jog pažeidimas nebuvo intensyvus, pareiškėjas, Šiaulių TI per ginčo laikotarpį buvo du kartus po 5 dienas. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Kartu pabrėžė, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai, įvertinus byloje esančią jo asmens sveikatos istoriją, dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI, nenustatyti. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Be to, nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygsta pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, kas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

14. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, atkreipė dėmesį, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti pilna apimtimi.

16. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pasisakė ne dėl visų skunde ir teismo posėdyje nurodytų reikalavimų. Nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėjimui skundo dalį už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 18 d. iki 2015 m. kovo 5 d. ir nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2017 m. sausio 1 d., nes reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kitoje byloje reiškė kitu pagrindu, dėl to buvo apribota jo teisė ginti pažeistas teises. Teismo argumentus dėl pakankamo kameroje esančio inventoriaus paneigia į bylą pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog kamerose nėra spintelių asmeniniams rūbams susidėti. Kameroje esantis sanitarinis mazgas yra atskirtas nuo kitos kameros dalies pertvara ir užuolaida. Atsakovo atstovas centralizuotai neskalbia asmeninių rūbų pagal reikalingumą. Galimybė pačiam plauti ir džiovinti rūbus yra nesuteikta, kas yra akivaizdus higienos normų pažeidimas.

17. Šiaulių TI, atstovaudamas Lietuvos valstybę, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovo atstovas, iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams bei išvadoms, papildomai akcentuoja, kad pareiškėjas apeliacinio skundo teiginiai yra abstraktus, nepagrįsti. Pareiškėjas su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų, paneigiančių teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas. Pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Atsakovo atstovas taip pat pažymi, kad dėl atsisakymo priimti pareiškėjo skundo dalį yra pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-704-520/2017. Šiaulių TI nuomone, teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisės normas taikė teisingai, rėmėsi teismų praktika, suformuota tokio pobūdžio bylose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Šiaulių TI jis buvo laikomas neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.

20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 5 ir Nr. 47, kuriose netinkamai buvo izoliuotas sanitarinis mazgas, t. y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Vertino, kad dėl nustatyto pažeidimo, kuris sąlygojo kameroje sklindantį nemalonų kvapą, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, tačiau pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl minimalios ploto normos neužtikrinimo, galimybės skalbti ir džiovinti rūbus nesudarymo, karšto vandens nebuvimo, galimybės pasinaudoti dušu neužtikrinimo, netinkamo maitinimo, šuns lojimo, inventoriaus trūkumo ir kitų higienos normų pažeidimų.

21. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, teisės aktus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015 ir kt.).

23. Be to, teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

24. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 18 d. iki 2015 m. kovo 5 d. ir nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2017 m. sausio 1 d. Šiais argumentais pareiškėjas iš esmės kvestionuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-704-520/2017 padarytas išvadas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodyta nutartimi atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurią jis kildino iš jo laikymo Šiaulių TI pažeidžiant teisės aktų reikalavimus nuo 2014 m. birželio 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. skundžiamą nutarties dalį paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-704-520/2017 turi prejudicinę reikšmę, todėl pirmosios instancijos teismas ją vadovavosi ir pagrįstai skundžiamame sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 18 d. iki 2015 m. kovo 5 d. ir nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2017 m. sausio 1 d.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai, remdamasis bylos medžiaga, atitinkamų teisės aktų nuostatomis, pasisakė dėl pareiškėjo skunde teismui nurodytų argumentų, t. y. dėl minimalios ploto normos neužtikrinimo, galimybės skalbti ir džiovinti rūbus nesudarymo, karšto vandens nebuvimo, galimybės pasinaudoti dušu neužtikrinimo, netinkamo maitinimo, šuns lojimo, inventoriaus trūkumo ir kitų higienos normų pažeidimų. Pirmosios instancijos teismo išvados, patikrinus bylą teisės taikymo aspektu, yra pagrįstos, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jiems pritaria ir dėl jų atskirai nepasisako, o tik atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus jas papildo.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus dėl spintelių rūbams susidėti trūkumo, pažymi, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai iš esmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo šioje skundo dalyje vertinimo ir išvadų pagrįstumo (nutarties 9 punktas). Net ir pripažinus, kad kamerose, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas trūko spintelių rūbams susidėti, šis pažeidimas neužtraukia atsakovui atsakomybės CK 6.271 straipsnio prasme. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas nesiskundė tuo, kad kamerose trūko spintelių, todėl daryti išvadą, jog pareiškėjo teisė aptariamu atveju buvo paneigta, nėra pagrindo. Pareiškėjas šioje skundo dalyje neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės atkartoja pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, t. y. kamerose, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, esantis sanitariniai mazgai ginčo laikotarpiu buvo atskirti nuo kitos kameros dalies pertvara ir užuolaida (nutarties 7 punktas). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nedetalizuoja, su kuriais teismo sprendimo argumentais ir išvadomis šioje skundo dalyje nesutinka. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šioje skundo dalyje pripažino pažeidimą, t. y. konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 5 ir Nr. 47, kuriose netinkamai buvo izoliuotas sanitarinis mazgas, todėl iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas, kas sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis šioje skundo dalyje (nutarties 7, 13 punktai). Teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas tiek konstatuodamas pažeidimą, tiek pripažindamas, kad pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad konkrečiu atveju pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Pažeidimas, atsižvelgiant į jo trukmę, nėra žymus ar ilgalaikis, nėra duomenų, kad dėl šio pažeidimo pareiškėjas patyrė sveikatos sutrikimų. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo konkrečių nesutikimo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto neturtinės žalos atlyginimo būdo bei negina teisės į neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

28. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl nesudarytos galimybės skalbti rūbus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui ir išvadoms šioje skundo dalyje (nutarties 10 punktas). Papildomai akcentuoja, kad higienos normos HN 134:2015 40 punkto nuostata imperatyviai nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tais atvejais, kai tokios pareigos nevykdymą patvirtina byloje esantys duomenys (pvz., visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai), vertinama, jog laisvės atėmimo įstaiga pažeidė higienos normos HN 134:2015 40 punkto reikalavimą, t. y. neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017, 2017 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-623-442/2017). Ir priešingai, jei byloje surinkti įrodymai (pvz., visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai) bei atsakovo atstovo paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė išsiskalbti drabužius, o pareiškėjas neįrodė priešingai, pripažįstama, jog laisvės atėmimo įstaiga nepažeidė higienos normos HN 134:2015 40 punkto reikalavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-858/2016). Konkrečiu atveju NVSC patikrinimo aktas Nr. PA. 6-552 (19.16.2. 6.12) patvirtina atsakovo atstovo paaiškinimus, jog sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius rūbus buvo užtikrintos.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, tinkamai išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI sąlygas, iš esmės nustatė visas bylai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

31. Kadangi sprendimas šioje byloje priimtas ne pareiškėjo naudai, jo 2017 m. gruodžio 6 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų (2 Eur 81 ct) atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Veslava Ruskan