Legislator Case Law & Legislation
3391c3e5-092e-494d-bb7e-7c0d70c06001 AI generated

3391c3e5-092e-494d-bb7e-7c0d70c06001 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 3391c3e5-092e-494d-bb7e-7c0d70c06001
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, įsidarbinti ar registruotis Užimtumo tarnyboje. Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

Legislator headnote

AI generated

3391c3e5-092e-494d-bb7e-7c0d70c06001 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Å okdamas per langÄ sugadino lango atidarymo mechanizmÄ - langas neužsidaro. Dėl apgadinto lango žalÄ vertina 150 EUR, iÅ¡ viso dėl įvykio patyrė 600 EUR turtinę žalÄ . Butas apdraustas „Swedbank“ draudimu (b. l. 26-27). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. C.(A. C.) parodė, kad oficialus buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas yra jis, minėtame bute gyvena jo motina V. C., kartais jÄ aplanko, kai reikia, padeda. Apie 2020 m. liepos 18 d. įvykį sužinojo, kai apie 8 val. jam paskambinusi motina tai pasakė, jis nuvyko pas motinÄ Ä¯ namus, ten jau buvo policija.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1-2248-1058/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28428-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.14.1.2.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, vertėjaujant Natalijai Reut, dalyvaujant prokurorei JÅ«ratei Semėnienei, kaltinamajam S. K., jo gynėjai advokatei Annai Grinevič, nukentėjusiajai V. C., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), profesinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, įsidarbinti ar registruotis Užimtumo tarnyboje. Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir per visÄ laisvės apribojimo laikÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 80 val. sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę bausmę – 1 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė - 3 metai ir 2 mėnesiai laisvės atėmimo (2020 m. balandžio 24 d. iÅ¡registruotas iÅ¡ probuojamų asmenų registro), kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, n u s t a t ė : S. K. 2020 m. liepos 18 d., apie 05.20 val. iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė V. C. priklausančius pinigus - 450 EUR, kurie buvo padėti kambaryje ant spintelės po elektroniniu laikrodžiu, tuo padarydamas nukentėjusiajai V.

C. 450 EUR turtinę žalÄ . Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis S. K. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad kaltinime vieta ir laikas nurodyti teisingi. Atėjo pas V. C. pasikalbėti dėl savo telefono, kurį atėmė jos sÅ«nus. Nukentėjusioji pasakė, kad negrÄ Å¾ins jam telefono, tada jis pamatė ant stalo gulinčius pinigus ir pasiÅ¡alino pro langÄ . Lipo pro langÄ , kadangi nukentėjusioji jo nepraleido, sakė, kad kvies policijÄ . Pasakė V. C., kad kai bus grÄ Å¾intas telefonas, grÄ Å¾ins ir pinigus.

Paskui ji parašė pareiÅ¡kimÄ ir tas telefonas atsidÅ«rė policijoje. Pinigų nukentėjusiajai neatidavė, juos iÅ¡leido. Sutinka ir nori atlyginti 450 EUR žalÄ , nes telefonÄ jam jau grÄ Å¾ino policija. Greitai turėtų gauti atlyginimÄ , iÅ¡ kurio ir grÄ Å¾ins pinigus. NusikalstamÄ veikÄ padarė išėjęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos, t. y. praėjus 8 mėnesiams po išėjimo, dar buvo registruotas probacijoje. Savo veiksmus vertina blogai ir už juos atsipraÅ¡o. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas S. K. davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus.

Buvo nurodęs, kad pagal žodinį susitarimÄ iÅ¡ V. C. nuomojosi kambarį, adresu (duomenys neskelbtini), už 130 EUR. Birželio mėnesį į nuomojamÄ kambarį atsikraustė jo mergina J. N., tuomet V. C. pareikalavo, kad jis susimokėtų ir už merginÄ , jis nesutiko, nes mergina buvo tik dvi savaites. Laiko tiksliai neprisimena - per Jonines, grįžęs po darbo sužinojo, kad jį nori iÅ¡varyti iÅ¡ buto. Buvo atvykęs V. C. sÅ«nus A. ir liepė jam susimokėti už J., kad ji čia gyveno dvi savaites, jis nesutiko, todėl jam buvo liepta iÅ¡sikraustyti.

A. C. jam iÅ¡ rankų paėmė jo raudonos spalvos telefonÄ â€žRedmi A8“, pasakė, kad pasiima telefonÄ kaip užstatÄ , kad jis (S. K.) jiems skolingas pinigų. 2020 m. liepos 18 d., apie 7 val. atėjo pas V. C. į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), norėdamas pasikalbėti dėl telefono. V. C. padarė jam kavos ir jie kartu nuėjo į kambarį. V. C. jam sakė, kad atiduos telefonÄ , kai jis susimokės už nuomÄ . Kambaryje ant stalo buvo padėta vaza, o po ja buvo pinigai. Pagrobė po vaza buvusius V.

C. pinigus - 450 EUR ir išėjo (b. l. 61-62, 68-69). Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė bei gynėja, todėl Å¡i baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, iÅ¡nagrinėjus bylÄ sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. C. parodė, kad gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), butas dviejų kambarių. 2020 m. sausio mėnesį vienÄ kambarį iÅ¡nuomojo S. K., kurį jai rekomendavo pažįstamas. Su S. K. buvo sutarta, kad už nuomÄ kas mėnesį mokės po 130 EUR, jis už nuomÄ mokėjo laiku. Su jos sutikimu S. K. atsivedė sugyventinę J., tuomet ji padidino nuomos mokestį iki 260 EUR. Tačiau S. K. nesutiko mokėti dvigubai ir jam buvo liepta iÅ¡sikraustyti. Birželio mėnesį S. K. su J. iÅ¡sikraustė, kaip užstatÄ už skolÄ S. K. paliko savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . 2020 m. liepos 18 d., apie 5 val., ji buvo namuose, kai iÅ¡girdo beldžiant į langÄ , pažiÅ«rėjusi pamatė, kad tai S. K..

Jis paprašė jos įleisti į namus, pasakęs, kad J. buvo nėščia ir prarado kÅ«dikį. Ji pakvietė S. į namus, padarė jam valgyti ir kavos. Nesenai ji buvo gavusi pensijÄ , grynuosius pinigus jai atneÅ¡a į namus paÅ¡to darbuotoja, buvo 450 EUR, gautus pinigus ji pasidėjo kambaryje ant spintelės po elektroniniu laikrodžiu. Pinigai buvo tokiomis kupiÅ«romis: 4 banknotai po 100 EUR, o likusieji 50 EUR buvo smulkesnėmis kupiÅ«romis, tačiau nepamena, kokiomis. PaÅ¡ildžiusi S. K. maistÄ , ji iÅ¡ virtuvės įėjo į kambarį, kur tuo metu buvo S. K. ir pamatė, kad jis suradęs ant spintelės po laikrodžiu buvusius jos pinigus ir pamatęs, kad ji ateina, staiga pagriebė pinigus - 450 EUR ir iššoko per langÄ .

Å okdamas per langÄ sugadino lango atidarymo mechanizmÄ - langas neužsidaro. Dėl apgadinto lango žalÄ vertina 150 EUR, iÅ¡ viso dėl įvykio patyrė 600 EUR turtinę žalÄ . Butas apdraustas „Swedbank“ draudimu (b. l. 26-27). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. C.(A. C.) parodė, kad oficialus buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas yra jis, minėtame bute gyvena jo motina V. C., kartais jÄ aplanko, kai reikia, padeda. Apie 2020 m. liepos 18 d. įvykį sužinojo, kai apie 8 val. jam paskambinusi motina tai pasakė, jis nuvyko pas motinÄ Ä¯ namus, ten jau buvo policija.

Buvo sugadintas kambario lango mechanizmas, tačiau dėl to žala nepadaryta ir civilinio ieÅ¡kinio motina nereiÅ¡kia (b. l. 34). Protokole-pareikÅ¡ime užfiksuota, kad pareiÅ¡kėja V. C. nurodė, kad 2020 m. liepos 18 d., apie 05.20 val., buvęs nuomininkas S. K., iÅ¡ jos buto (duomenys neskelbtini), jos akivaizdoje atvirai pagrobė 450 EUR ir, iÅ¡laužęs langÄ , pro jį pabėgo su pavogtais pinigais. Turtinė žala dėl lango apgadinimo yra 150 EUR. IÅ¡ viso jai padaryta 600 EUR turtinė žala (b. l. 1).

IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad Bendrajam pagalbos centrui 2020 m. liepos 18 d., apie 05.24 val., praneÅ¡ta, kad prieÅ¡ 5 minutes pas pranešėjÄ V. C. pažįstamas vyras, nuomininkas S. K., apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pavogė iÅ¡ staliuko 400 EUR, iÅ¡laužė langÄ ir pabėgo (b. l. 10). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta – dviejų kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini).

Apžiūros metu nustatyta, kad butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte, ant buto įėjimo durų ir spynų akivaizdžių išorinių pažeidimų neaptikta. Už buto įėjimo durų yra prieškambaris, kuris išsidėsto į kairę pusę nuo buto įėjimo durų. Iš prieškambario priešais buto įėjimo duris yra praėjimas į kambarį Nr.

1. Kairiau kambario Nr. 1 yra virtuvė ir kairiau virtuvės, prieškambario gale, yra kambarys Nr.

2. Kambaryje Nr. 1 stovi kampinė sofa-lova, spintelė, ant kurios stovi televizorius ir laikrodis - radijas, sekcija, stalas ir du foteliai. Kambario Nr. 1 langas yra pravertas, lango mechanizmas sugadintas, langas neužsidaro. Ant lango varčios vidinės pusės aptikti rankų pėdsakai, kurie nukopijuoti ant vienos sunumeruotos daktiloskopinės plokštelės Nr.

1. Ant lango rėmo vidinės pusės aptikti rankų pėdsakai, kurie nukopijuoti ant vienos sunumeruotos daktiloskopinės plokštelės Nr.

2. Virtuvėje ant stalo stovi mikrobangų krosnelė, lėkÅ¡tė su blynais, prie kurios guli Å¡akutė, ir puodukas su kavos liekanomis. Nuo puoduko kraÅ¡to paimta viena nuoplova, kuri supakuota į vokÄ Nr. 2 (b. l. 14-21). Dėl veiksmų kvalifikavimo. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako ir tas, kas atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ . Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia vieÅ¡ai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktÄ .

Kaltininkas žino, kad Å¡ie asmenys supranta jo veiksmų pobÅ«dį, tačiau to nepaiso. Pažymėtina, jog nustačius veikÄ kvalifikuojantį požymį pagrobto turto vertė reikÅ¡mės neturi. Kaltinamasis S. K. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo kaltę taip pat įrodo nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai, protokolas-pareiÅ¡kimas, BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenys bei įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad S. K., bÅ«damas bute, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajai V.

C. priklausančius pinigus - 450 EUR, pastarajai matant, ir su pavogtais pinigais pasiÅ¡alino iÅ¡ buto, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip atvirtoji vagystė. Dėl skirtinos bausmės. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį – padarytas vienas apysnukis nusikaltimas nuosavybei, veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia, dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajai padaryta žala, kuri Å¡iuo metu nėra atlyginta.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad S. K. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamojo asmenybę – duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymÄ nėra, S. K. anksčiau teistas 4 kartus, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, paskutiniu nuosprendžiu teistas už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymÄ , nagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė praėjus pakankamai mažam laiko tarpui po paskutiniu nuosprendžiu skirtos bausmės atlikimo, teistumas nėra iÅ¡nykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 52-55), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, informacijos apie baudų sumokėjimÄ nėra (56-57).

Kita vertus, kaltinamasis Å¡iuo metu dirba (b. l. 51), gauna pajamas, atsiprašė nukentėjusiosios ir siekia atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytÄ nusikaltimÄ paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ , kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam Å¡ios bausmės rūšies dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiÅ¡kai, byla iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , pagreitinto proceso tvarka, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir S. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 64) – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus paimtas dokumentas grÄ Å¾intinas kaltinamajam. Dėl civilinių ieÅ¡kinių. Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Byloje nukentėjusioji V. C. buvo pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį dėl 450 EUR turtinės žalos atlyginimo (b. l. 36). Teisme kaltinamasis su pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu sutiko, žalÄ Å¾adėjo atlyginti. Nagrinėjamu atveju surinkti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiosios V. C. patirta 450 EUR turtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su kaltinamojo S. K. nusikalstamais veiksmais, kuris atvirai pagrobė nukentėjusiajai priklausančius pinigus ir su jais pasiÅ¡alino.

Teisme kaltinamasis nurodė, kad žalos nukentėjusiajai nėra atlyginęs, todėl V. C. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, iÅ¡ kaltinamojo S. K. nukentėjusiosios V. C. naudai priteisiant 450 EUR turtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2020 m. liepos 30 d. praÅ¡ymu kreipėsi į teismÄ dėl 56 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ kaltinamojo valstybės naudai.

Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. PanaÅ¡i nuostata, suteikianti teismui teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, BPK galiojo ir iki 2017 m. liepos 1 d., skyrėsi tik formuluotė (vietoje „priima sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti“, anksčiau buvo nurodyta „turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti“).

Pagal anksčiau suformuluotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikÄ , siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ bÅ«tino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos nebuvo priteisiamos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktÄ gynėjÄ arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbÄ nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybÄ , taip pat ir teisė turėti advokatÄ , yra absoliuti, ji negali bÅ«ti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sÄ lygomis (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimÄ ), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti Å¡iÄ konstitucinę teisę bÅ«tų reali. Teisingumo interesai yra įtvirtinti BPK 51 straipsnyje, kuriame yra numatyti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, t. y.

Å¡io įstatymo paskirtis yra teisės į gynybÄ užtikrinimo procesinė garantija tiems asmenims, kurių galimybės pasirÅ«pinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba dėl vienų ar kitų priežasčių baudžiamojo proceso metu yra ribotos. AiÅ¡kinamajame raÅ¡te dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti keliÄ piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėjÄ bei siekiant užkirsti keliÄ baudžiamojo proceso vilkinimui.

RaÅ¡te, be kita ko, vadovaujamasi ir EŽTT praktika, kurioje akcentuojama, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo svarbÅ«s du aspektai – pirma, asmuo buvo nuteistas; antra, jo turtinė padėtis, t. y. ar jis, atsižvelgiant į turimÄ informacijÄ apie jo turtÄ ir lėšas, gali padengti visas (dalį) valstybės patirtų iÅ¡laidų. Taigi ir nauji BPK pakeitimai negali bÅ«ti laikomi numatančiais pareigÄ teismui visais atvejais, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, priteisti iÅ¡ asmens, pripažinto kaltu, iÅ¡laidas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai.

Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla, kurioje kaltinamas S. K., teisme gauta nagrinėti pagreitinto proceso tvarka. Atsižvelgiant į BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto reikalavimus, nagrinėjant bylÄ teisme pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, todėl advokatė Anna Grinevič dalyvavo Å¡ios baudžiamosios bylos nagrinėjime, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Be to, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu S. K. buvo nurodęs, kad gynėjas jam nėra reikalingas (b. l. 59). Nagrinėta byla nėra didelės apimties, byloje visos aplinkybės buvo aiÅ¡kios, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, gynėjo dalyvavimas buvo skirtas iÅ¡ esmės tam, kad iÅ¡laikyti formalius baudžiamojo proceso reikalavimus dėl gynėjo bÅ«tinumo, o pats kaltinamasis savo teisę į gynybÄ niekaip nepiktnaudžiavo.

Teismas negali neįvertinti ir to, kad nepaisant to, jog nuteistasis yra dirbantis, jam skirtina pakankamai didelė bauda ir priteistas civilinis ieÅ¡kinys nukentėjusios naudai. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas Å¡ioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltinamo asmens turtinę padėtį ir galimybes įvykdyti skirtÄ bausmę bei atlyginti priteistÄ Å¾alÄ , todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas netenkintinas.

Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – įvykio vietos apžiÅ«ros metu rasti rankų pirÅ¡tų pėdsakai, kurie nukopijuoti ant dviejų daktiloplokÅ¡telių ir nuoplova, supakuoti į du vokus, kurie yra saugomi prie baudžiamosios bylos virÅ¡elio – sunaikintini. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a : S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 102 MGL (5 100 EUR) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, skirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. K. paskirti 68 MGL (3 400 EUR) dydžio baudÄ . S. K. paskirtas kardomÄ sias priemones – dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimÄ ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, paimtÄ dokumentÄ â€“ asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) – grÄ Å¾inti S. K..

Nukentėjusiosios V. C. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ S. K. V. C. naudai priteisti 450 EUR turtinei žalai atlyginti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – įvykio vietos apžiÅ«ros metu rastus rankų pirÅ¡tų pėdsakus, kurie nukopijuoti ant dviejų daktiloplokÅ¡telių ir nuoplovÄ , supakuotus į du vokus, kurie yra saugomi prie baudžiamosios bylos virÅ¡elio – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ S. K. netenkinti.

IÅ¡aiÅ¡kinti S. K., kad nuosprendžiu paskirta bauda turi bÅ«ti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodÄ 6801. Ä®mokos kvitÄ bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡i bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio iÅ¡ieÅ¡koma suma gali bÅ«ti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų iÅ¡laidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti laisvės apribojimu. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Giedrė Telksnienė