33917258-9ba9-46cc-89ef-14fbb4ea2eb6 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. T-102-963/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42008-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.10.11. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. kovo 3 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Rasa Stonkuvienė, sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei, VÅ¡Ä® Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovei S. G., asmeniui, kuriam praÅ¡oma pratęsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymÄ , V.

M., jos mamai L. K. ir gynėjui advokatui Viktorui Kičiatovui, vieÅ¡ajame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo VÅ¡Ä® Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimÄ dėl V. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusiai ir faktiÅ¡kai gyvenančiai (duomenys neskelbtini), priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo. Teismas nustatė: Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi (bylos Nr. M1-306-963/2019) pripažinus, kad V. M. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«damas nepakaltinama, vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jai taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ pirminėje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. 2020 m. sausio 29 d.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose gautas VÅ¡Ä® Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimas pratęsti V. M. priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimÄ ir gydymÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Teikime nurodoma, kad VÅ¡Ä® Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinė komisija 2020 m. sausio 27 d. įvertino V. M. ambulatorinį gydymÄ bei psichinę bÅ«senÄ . Laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėnesio, kai įsiteisėjo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartis dėl priverstinio ambulatorinio gydymo, V.

M. keturis kartus gydėsi psichiatrijos stacionare, iÅ¡ jų du kartus po to, kai iÅ¡Å¡oko namuose pro langÄ ir patyrė lūžius. V. M. serga organiniu asmenybės sutrikimu su iÅ¡reikÅ¡tomis disforinėmis reakcijomis. Psichinė bÅ«sena nėra stabili, ambulatorinis gydymas buvo trumpalaikis. Teismo posėdžio metu VÅ¡Ä® Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovė parodė, kad V. M. pripažinta neveiksnia, jos globėja paskirta jos mama, kuri turi užtikrinti jos priežiÅ«rÄ . Kol jos mama nedirbo, priežiÅ«ra buvo geresnė.

Kai jos mama pradėjo dirbti, V. M. pasilieka viena namuose, tada priežiÅ«ra yra ne tokia nuosekli. Medikamentais jos elgesį sunku paveikti, nes yra grubÅ«s pakeitimai dėl epilepsijos. Tuo metu, kai ji negauna, to ko nori, ji gali griebtis bet kokių priemonių, kad tai gauti. V. M. gali iÅ¡eiti iÅ¡ namų, kavinėse praÅ¡inėti iÅ¡ žmonių pinigų, jei nori kažkÄ nusipirkti, pavyzdžiui saldainių. Gali už pinigus pateikti savo dokumentus, taip pasinaudojant jos dokumentu buvo įsigytas telefonas, už kurį dabar turės mokėti jos mama.

Pažymėjo, kad po Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutarties įsigaliojimo ji V. M. matė gana trumpai, nes V. M. daug laiko praleido ligoninėje, kadangi po iÅ¡Å¡okimo iÅ¡ trečio aukÅ¡to buvo patyrusi sužalojimų ir kaulų lūžių. Kai viskas sugijo, V. M. grįžo namo, bet netrukus dar kartÄ iÅ¡Å¡oko pro savo namų langÄ , t. y. iÅ¡ trečio aukÅ¡to. Vėl gydėsi ligoninėje kaulų lūžius. Todėl jos gydymas komplikuotas. Atlikus tyrimus, konsultacijas prieÅ¡ nukreipiant darbingumo lygiui nustatyti, t. y. nustačius 20 procentų darbingumo lygį, specialieji poreikiai jai nebuvo nustatyti, kadangi to neįmanoma nustatyti dėl ligos pobÅ«džio, kadangi pagrindinė liga yra protinis atsilikimas, o dėl epilepsijos ryÅ¡kus asmenybės sutrikimas.

Jos elgesys nestabilus ir jo nepavyksta stabilizuoti, taigi rezultatų nėra. Nurodė, kad jeigu elgesys ir savijauta nesikeis, teoriÅ¡kai neatmetama galimybė ateityje kreiptis dėl stacionaraus gydymo. Å iuo metu dar yra kreipiamasi dėl ambulatorinio gydymo, nes ji dėl traumų ir taip buvo stacionarioje priežiÅ«roje. Teismo posėdžio metu prokurorė, iÅ¡klausiusi proceso dalyvius, prašė teikimÄ tenkinti ir toliau taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę. Teismo posėdžio metu V. M. parodė, kad ji dabar gydosi.

Å iuo metu jaučiasi gerai, tik truputį skauda galvÄ . Gyvena su mama ir sese. Lanko dienos centrÄ , kuriame dirba darbelius. Dar bÅ«na priepuolių, bet kai geria vaistus, jaučiasi geriau ir mažiau priepuolių bÅ«na. Teismo posėdžio metu V. M. mama L. K. parodė mananti, jog jos dukrai gydymas reikalingas. Parodė, kad kai jai užeina priepuoliai, dukros neįmanoma sustabdyti ar perkalbėti. Tada reikia kviesti pagalbÄ , t. y. policijÄ , kad ji suvoktų, kad taip negalima elgtis, tada jai tai bandoma paaiÅ¡kinti priverstiniu bÅ«du.

Pažymėjo, kad dukra Å¡iuo metu geria vaistus, kurie jai padeda, nes tada bÅ«na mažiau priepuolių. Teismo posėdžio metu V. M. gynėjas advokatas Viktoras Kičiatovas parodė, kad neturi kompetencijos spręsti ar medicinos priežiÅ«ra reikalinga, ar ne, todėl iÅ¡klausęs gydančios gydytojos nuomonę, dėl teikimo tenkinimo palieka teismui spręsti. Teismas konstatuoja: teikimas tenkintinas. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingÄ veikÄ , taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį.

BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Å ių priemonių taikymas priklauso iÅ¡imtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ , kuri yra rekomendacinio pobÅ«džio.

Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymÄ :

1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijusį asmens socialinį pavojingumÄ . Teismas ne rečiau kaip kartÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ privalo spręsti klausimÄ dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar panaikinimo (BPK 405 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis, BK 98 straipsnio 6 dalis). IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad vykdant Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartį, kuriÄ V. M. buvo gydoma priverstinai ambulatoriÅ¡kai.

VÅ¡Ä® Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinė komisija 2020 m. sausio 27 d. įvertinusi tai, kad V. M. psichinė bÅ«sena nėra stabili, ambulatorinis gydymas buvo trumpalaikis, rekomenduoja pratęsti V. M. priverčiamÄ jÄ medicininę priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ ir gydymÄ Å¡eÅ¡iems mėnesiams (t. 1, b. l. 190). Teismo posėdžio metu VÅ¡Ä® Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovė S. G. paaiÅ¡kino, kad atlikus tyrimus, specialieji poreikiai V. M. nebuvo nustatyti, kadangi dėl ligos pobÅ«džio, t. y. dėl protinio atsilikimo, to neįmanoma nustatyti.

Medikamentais jos elgesį sunku paveikti, nes yra grubÅ«s pakeitimai dėl epilepsijos, todėl dar reikia pratęsti gydymÄ V. M.. Pažymėjo, kad V. M. globėja yra paskirta jos mama, kuri turi užtikrinti jos priežiÅ«rÄ . Teismo posėdžio metu V. M. paaiÅ¡kino, kad kai geria vaistus, jaučiais geriau, tada bÅ«na mažiau priepuolių. Teismo posėdžio metu V. M. mama L. K. parodė, kad jos dukrai gydymas reikalingas, nes dukros neįmanoma sustabdyti ar perkalbėti, kai jai užeina priepuoliai, tada reikia kviesti pagalbÄ , t. y. policijÄ , kad ji suvoktų, kad taip negalima elgtis, tada jai tai bandoma paaiÅ¡kinti priverstiniu bÅ«du.

Pažymėjo, kad dukra Å¡iuo metu ji geria vaistus, kurie jai padeda, nes tada bÅ«na mažiau priepuolių. Teismo posėdžio metu V. M. gynėjas advokatas Viktoras Kičiatovas dėl teikimo tenkinimo paliko spręsti teismui. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teikimÄ tenkinti ir toliau taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus faktus, darytina iÅ¡vada, kad V. M. sveikatos bÅ«klė nepasikeitė, jai reikalingas gydimas ir medicininė priežiÅ«ra. Pažymėtina, kad pati V.

M. teismo posėdžio metu nurodė, kad kai ji geria vaistus jaučiasi geriau ir bÅ«na mažiau priepuolių. Tai patvirtino ir jos mama L. K.. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad gydytojų komisija padarė iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tina pratęsti V. M. taikomÄ priverčiamÄ jÄ medicininę priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ ir gydymÄ Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įvertinusi V. M. ligos eigÄ bei jo psichinę bÅ«senÄ , sprendžia, kad priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, pavestas atlikti VÅ¡Ä® Klaipėdos psichikos sveikatos centrui, Galinio Pylimo g. 3, Klaipėda, turi bÅ«ti pratęstas Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsniu, 440 straipsniu, n u t a r i a : tenkinti vieÅ¡osios įstaigos Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimÄ . Pratęsti V. M. 2019 m. gegužės 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi (bylos Nr. M1-306-963/2019) paskirtÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, pavestÄ atlikti VÅ¡Ä® Klaipėdos psichikos sveikatos centrui, Galinio Pylimo g. 3, Klaipėda.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėja Rasa Stonkuvienė