2021-07-28 Nr. AB-15153-3-62-3-01274-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1808-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01274-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.3; 59.1.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baldų meistras“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baldų meistras“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, NMA) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Baldų meistras“ (toliau – ir atsakovas) 156 876,59 Eur skolą ir 5 procentus metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-79 „Dėl UAB „Baldų meistras“ išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ (toliau – Sprendimas), kuriuo vadovaujantis atsakovas UAB „Baldų meistras“ privalo grąžinti NMA susidariusią skolą. Pareiškėjas paaiškino, kad pavėluotos grąžinti lėšos skaičiuojamos vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2018 m. lapkričio 5 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos.

3. Pareiškėjas teigė, kad UAB „Baldų meistras“ 2010 m. lapkričio 12 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikė paraišką Nr. 3VK-KA-10-2-003821-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles. Nacionalinė mokėjimo agentūra 2011 m. vasario 7 d. su UAB „Baldų meistras“ pasirašė paramos sutartį Nr. 3VK-KA-10-2-003831-PR001, kuria pareiškėjas (paramos gavėjas) įsipareigojo įgyvendinti projektą „Labai mažos įmonės UAB „Baldų meistras“ plėtra“. Pagal 2013 m. sausio 31 d. prašymą paramos gavėjui buvo išmokėta 131 254,81 Eur paramos suma už penkių ašių apdirbimo centrą bei medienos džiovyklą. Pagal paramos gavėjo 2013 m. gegužės 29 d. prašymą jam buvo išmokėta 220 003,76 Eur paramos suma už plačiajuostes šlifavimo stakles, skersavimo-optimizavimo stakles, pjovimo stakles, frezavimo stakles, gręžimo stakles, 6 (šešių) velenų obliavimo stakles, pusiau automatinį plokščių pjovimo centrą, automatines vienpusio briaunų klijavimo stakles. Pagal 2013 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo prašymą NMA paramos gavėjui išmokėjo 58 194,50 Eur paramos sumą už išilginio pjovimo stakles bei hidraulinį skydų klijavimo presą. Nustačiusi paramos gavėjo įgyvendinamo projekto pažeidimą Nacionalinė mokėjimo agentūra 2018 m. birželio 13 d. raštu Nr. BRK-2832 (14.5) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė šią informaciją Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai. Įvertinus pažeidimą paramos gavėjui buvo pritaikyta paramos dalies (156 876,59 Eur) susigrąžinimo sankcija (už pirkimų pažeidimą 50 proc. dydžio sankcija (sankcijos dydis skaičiuojamas nuo apskaičiuotos paramos sumos konkrečiai investicijai, t. y. 11 (vienuolikos) investicijų paramos suma sudarė 313 753,18 Eur x 50 proc. = 156 876,59 Eur)). Nacionalinė mokėjimo agentūra nustatė, kad paramos gavėjo apklausos raštu būdu įvykdytų 11 pirkimų bendra vertė yra 508 440,00 Eur be PVM, nors pagal sutarties sąlygas paramos gavėjas neturėjo teisės skaidyti tos pačios rūšies pirkimų. Atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą, paramos gavėjui buvo pritaikyta paramos dalies (156 876,59 Eur) susigrąžinimo sankcija. Be to, Nacionalinės mokėjimo agentūros 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. SKP-143 paramos gavėjui buvo pritaikyta visos 409 453,07 Eur paramos sumos susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo sankcija.

4. Atsakovas UAB „Baldų meistras“ atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad nors atsakovo įsigytos prekės yra skirtos baldų gamybai, tačiau atsižvelgiant į jų naudojimo sritį ir penkis pirmus BVPŽ skaitmeninio kodo skaitmenis, tik kelios prekės tarpusavyje gali būti priskiriamos tos pačios rūšies prekėms. Nors įsigytos prekės yra naudojamos baldų gamybai, tačiau kiekvienos jų funkcinė naudojimo paskirtis skirtinga. Jau sudarydamas paramos sutartį pareiškėjas žinojo, kokių prekių įgijimą atsakovas prašys finansuoti, todėl jeigu šių prekių rūšis būtų ta pati vien dėl to, kad jos visos yra naudojamos baldų gamybos procese, tai jau pateikus pirmuosius pirkimo dokumentus vertinimui, Nacionalinė mokėjimo agentūra būtų nustačiusi pažeidimus ir atsakovui nebūtų išmokėjęs paramos.

6. Atsakovas teigė, kad aplinkybę, jog šios prekės yra tinkamos finansuoti net kelis kartus skirtingų procedūrų metu vienareikšmiškai patvirtino NMA. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4854-463/2016 tenkino atsakovo skundą ir panaikino 2015 m. vasario 25 d. NMA sprendimą Nr. SKP-39. Sprendime teismas pažymėjo, kad NMA turėjo analizuoti, be kita ko, prekių naudojimo paskirtį ir veikimo mechanizmą. 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-823-858/2017 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad NMA tinkamai nenustatė ir neįvardino prekių kodų pagal BVPŽ. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinta, kad ta aplinkybė, jog atsakovo įsigytos prekės yra skirtos baldų gamybai, nėra pakankama pažeidimui konstatuoti. Nagrinėjamu atveju NMA nepaisė ankstesnių teismo išaiškinimų toje pačioje byloje (nevertino prekių naudojimo paskirties ir veikimo mechanizmo, medienos džiovyklą priskyrė staklėms, nors tokiomis ji išvis negali būti pripažįstama, taip pat net nebandė vertinti atsakovo nurodytos klasifikacijos, nors ji yra gerokai tikslesnė, kadangi konkrečias prekes BVPŽ kodui priskiria pagal tų prekių konkrečią technologinę paskirtį ir veikimo mechanizmą). Dėl šių priežasčių NMA sprendimas yra nepagrįstas.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė pareiškėjui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos iš atsakovo UAB „Baldų meistras“ 156 876,59 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2018 m. lapkričio 5 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai bus grąžintos.

8. Teismas, išsamiai aprašęs bylos aplinkybes ir aktualų teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad NMA 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimas Nr. SKP-143 dėl visos 409 453,07 Eur paramos sumos susigrąžinimo ir paramos sutarties nutraukimo bei NMA 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. SKP-79 dėl 156 876,59 paramos dalies susigrąžinimo nėra nuginčyti ir yra galiojantys, o jų teisėtumas ir pagrįstumas teismui abejonių nekelia. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą praktiką, teismas sprendė, kad Nacionalinės mokėjimų agentūros reikalavimas priteisti iš atsakovo UAB „Baldų meistras“ 156 876,59 Eur paramos skolą yra pagrįstas.

9. Teismas, vertindamas atsakovo argumentą, kad sankcija šio atveju buvo pritaikyta nepagrįstai, nes NMA nevertino prekių naudojimo paskirties ir veikimo mechanizmo, neatsižvelgė į LVAT 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-823-858/2017, kurioje teismas konstatavo, jog NMA tinkamai nenustatė ir neįvardino prekių kodų pagal BVPŽ, pažymėjo, kad šioje byloje teismas nevertina NMA sprendimo taikyti paramos susigrąžinimo sankciją teisėtumo ir pagrįstumo aspektais. NMA sprendimas, nustatantis atsakovo pareigą grąžinti lėšas, nebuvo nuginčytas, yra įsigaliojęs, jo teisėtumas ir pagrįstumas teismui abejonių nekelia.

10. Teismas konstatavo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog NMA 2018 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. BRK-4341 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ ir 2018 m. spalio 18 d. raštu Nr. BRK-4956 nurodė atsakovui per 60 kalendorinių dienų ginčijamą sumą pervesti į NMA sąskaitą bei informavo, kad negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo datos, atsakovui bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Kartu su šiuo raštu atsakovui buvo išsiųstas NMA 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. SKP-79, kuriuo buvo apskaičiuota prašoma priteisti skola. Teismas atkreipė dėmesį, kad NMA minėtais raštais informavo atsakovą apie sprendimą dėl susidariusios skolos grąžinimo, šiuo sprendimu nustatytą grąžintiną sumą, nurodė sąskaitą, į kurią reikia grąžinti nurodytą sumą, išsamiai nurodė skolos sumokėjimo terminus bei jos nesumokėjimo pasekmes. Teismas nenustatė jokių pagrindų, kuriems esant pareiškėjas galėtų nepradėti arba nebetęsti grąžintinų lėšų susigrąžinimo, taip pat nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu atsakovas būtų atleistas nuo susidariusio įsiskolinimo dėl gautos paramos dalies grąžinimo bei palūkanų mokėjimo.

11. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimai priteisti iš atsakovo 156 876,59 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos, yra teisėti ir pagrįsti.

III. 12. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

13. Atsakovas nurodo, kad NMA reikalavimo pagrindu esantis 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. SKP-79 ir yra priimtas LVAT įpareigojus NMA iš naujo išnagrinėti tariamo atsakovo pažeidimo aplinkybes. NMA sprendimas iš esmės yra ankstesnės tarp atsakovo ir NMA išnagrinėtos bylos rezultatas. NMA, priimdama ankstesnį, t. y. 2015 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. SKP-39, buvo padariusi išvadą, kad atsakovo įsigytos prekės yra laikytinos tos pačios rūšies prekėmis dėl to, jog visos jos skirtos baldų gamybai, ir nepriklausomai nuo to, kad techninės charakteristikos yra skirtingos. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu NMA sprendimu, pasinaudojo teise jį apskųsti ir teismui paaiškino, kad įsigijo prekes, kurios pagal prekių naudojimo sritį (pirmus penkis skaitmenis) BVPŽ arba iš viso nėra pažymėtos, arba yra priskiriamos skirtingų rūšių prekėms. Taigi, nors jo įsigytos prekės yra skirtos baldų gamybai, tačiau atsižvelgiant į jų naudojimo sritį ir penkis pirmus BVPŽ skaitmeninio kodo skaitmenis, tik kelios prekės tarpusavyje gali būti priskiriamos tos pačios rūšies prekėms, ir bet kuriuo atveju nei viena iš dviejų tos pačios rūšies prekių grupė neviršija pirkimų vykdymo apklausos būdu maksimalios 500 000 Lt arba 144 810 Eur ribos. Atkreipia dėmesį, kad nors įgytos prekės yra naudojamos baldų gamybai, tačiau kiekvienos iš jų funkcinė naudojimo paskirtis (naudojimo sritis) yra skirtinga – vienos jų skirtos pjauti, kitos šlifuoti, gręžti ar klijuoti ir visos jos gali būti naudojamos ne tik baldų gamybos procese.

14. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad jau sudarant paramos sutartį (2011 m. vasario 7 d.) NMA žinojo, kokių prekių įgijimą atsakovas prašys finansuoti. Todėl jeigu šių prekių rūšis būtų ta pati vien dėl to, kad jos visos yra naudojamos baldų gamybos procese, tai jau pateikus pirmuosius pirkimo dokumentus vertinimui, NMA būtų nustačiusi pažeidimus ir atsakovui neišmokėjusi paramos. Tačiau aplinkybę, kad šios prekės yra tinkamos finansuoti net kelis kartus skirtingų procedūrų metu vienareikšmiškai patvirtino ta pati NMA.

Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2016 m. vasario 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-4854-463/2016 tenkino atsakovo skundą visa apimti ir panaikino NMA 2015 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. SKP-39. Teismas, be kita ko, pritarė atsakovo argumentams, kad vien ta aplinkybė, jog įsigytos prekės yra naudojamos baldų gamyboje, nėra pakankama pažeidimui konstatuoti. Taigi buvo pripažinta, kad ta aplinkybė, jog atsakovo įsigytos prekės yra skirtos baldų gamybai, nėra pakankama pažeidimui. konstatuoti, tačiau šiuo atveju teismas skundžiamame sprendime visiškai nevertino šių atsakovo argumentų.

Akcentuoja, kad LVAT patvirtinus 2016 m. vasario 25 d. sprendimą, atsakovas turėjo lūkestį, jog NMA, pakartotinai atlikdama tyrimą, jį atliks išsamiai, pavyzdžiui, esant reikalui atliks papildomus patikrinimus vietoje, kurių metu pasidomės atsakovo įsigytų prekių techninėmis charakteristikomis, veikimo principais, skirtingų įrenginių atliekamomis funkcijomis. Tačiau NMA teisinė logika vertinant atsakovo įsigytas prekes yra iš esmės analogiška tiems argumentams ir logikai, kuri buvo išdėstyta jau panaikintame 2015 m. vasario 25 d. sprendime Nr. SKP-39.

Būtent, Sprendime NMA priėjo išvadą, kad atsakovas, teikdamas paraišką, nurodė, jog visos įsigyjamos prekės bus reikalingos baldams gaminti, todėl iš esmės visoms įsigytoms prekėms priskyrė BVPŽ kodą 42642100-9 „Medžio apdirbimo staklės“ (išskyrus 3, 8 ir 11 prekes, kurioms priskirti atitinkamai 42600000-2 „Staklės“, 42636100-4 „Hidrauliniai presai“ ir 42600000-2 „Staklės“ kodai). Atsakovas su tokia įsigytų prekių klasifikacija kategoriškai nesutinka. Nors NMA Sprendime ir priskyrė BVPŽ kodus atsakovo įsigytoms prekėms, kaip įpareigojo LVAT, tačiau toks priskyrimas buvo atliktas išimtinai tik formaliai.

NMA Sprendime atsakovo prekių naudojimo paskirties ir veikimo mechanizmo, medienos džiovyklą nepagrįstai priskyrė staklėms, taip pat net nebandė vertinti atsakovo nurodytos klasifikacijos, nors ji yra gerokai tikslesnė, kadangi konkrečias prekes BVPŽ kodui priskiria pagal tų prekių konkrečią technologinę paskirtį ir veikimo mechanizmą. Dėl šių priežasčių NMA Sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir nesudaro pagrindo tenkini vien tik juo grindžiamo NMA reikalavimo dėl skolos priteisimo šioje byloje.

15. Atsakovas pažymi, kad LVAT 2020 m. birželio 10 d. išnagrinėjo kitą administracinę bylą Nr. eA-4094-968/2020, kurioje atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta palikti galioti NMA sprendimą, kuriuo NMA pritarus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, nusprendė susigrąžinti iš pareiškėjo visą jam išmokėtą paramą (409 453,07 Eur). Šiame ginče tai svarbu dėl to, kad LVAT jau išnagrinėtoje byloje bei priteista grąžintinos paramos suma t. y. 409 453,07 Eur apima šiame ginče (byloje) prašomą priteisti paramos sumą (156 876,59 Eur), todėl šioje byloje palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, susidarė tokia situacija, jog NMA dėl abejų administracinių bylų turės vykdytinus sprendimus daugiau nei 560 000 Eur sumai. Atsakovas pažymi ir tai, kad administracinėje byloje Nr. eA-4094-968/2020 buvo analizuojamas tos pačios NMA suteiktos paramos pagrįstumo klausimas ir kaip jau buvo minėta šios bylos tiek ginčo objektas, tiek sprendimas apima šios bylos ginčo objektą, todėl akivaizdu, jog ši byla yra perteklinė, nepagrįstai bei neteisėtai bloginanti atsakovo padėtį, nes įsiteisėjus ginčijamam Sprendimui NMA naudai būtų priteista suma 156 876,59 Eur didesnė suma negu atsakovui buvo suteikta parama. Tai pažeistų ir teisėtų lūkesčių principą. Atsakovas gaudamas paramą iš NMA suvokė galimas pasekmes netinkamo projekto vykdymo atveju, t. y. sankcijos (paramos grąžinimo) taikymą, tačiau tai, kad iš atsakovo kaip iš verslo subjekto dėl netinkamo projekto vykdymo bus priteista daugiau nei trečdaliu didesnė suma, negu kad buvo suteikta parama, nebuvo galima tikėtis, kadangi tokių sankcijų nenumato paramos skyrimą bei projektų vykdymą reglamentuojantys įstatymai. Taigi įvertinus tai, kad NMA interesai jau buvo apginti administracinėje byloje Nr. eA-4094-968/2020, Sprendimas turi būti naikinamas kaip neteisėtas ir pažeidžiantis atsakovo teises.

16. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.

17. Pareiškėjas nurodo, kad apeliaciniu skundu apeliantas siekia pakartotinio Sprendimo vertinimo, nors LVAT 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3728-261/2020 jau yra išsprendęs klausimą dėl Sprendimo – Sprendimas yra nepanaikintas ir galiojantis, sukeliantis teisines pasekmes. Be to, beveik visame apeliaciniame skunde yra pateikiami teiginiai dėl 2015 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. SKP-39, nors šiuo atveju šis sprendimas apskritai nėra aktualus, kadangi jis yra panaikintas. Taigi atsakovas teikia su ginču nesusijusius argumentus. Nors atsakovas itin plačiai pasisako dėl LVAT 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-823-858/2017, tačiau nenurodo fakto, kad šia LVAT nutartimi NMA buvo įpareigota iš naujo vertinti klausimą „<...> dėl pareiškėjo atliktų prekių pirkimų atitikties viešųjų pirkimų taisyklėms <...>“. Akivaizdu, kad NMA jokia forma nebuvo įpareigota priimti priešingo sprendimo, o tik buvo įpareigota iš naujo vertinti situaciją ir priimti išsamų bei pagrįstą sprendimą.

18. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo teiginiai, jog ginčijamas Sprendimas yra ankstesnio 2015 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. SKP-39 kopija, o NMA buvo įpareigota priimti priešingą sprendimą, vertinami kritiškai – šie argumentai neatitinka nei faktinių aplinkybių, nei suformuotos teismų praktikos. NMA nebuvo įpareigota priimti priešingo sprendimo, o tik priimti išsamų ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai dėl 2015 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. SKP-39 ir LVAT 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-823-858/2017 yra neaktualūs, nes šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo pagal sprendimą, kuris yra nepanaikintas ir galiojantis. Be to, apeliaciniame skunde konkrečiai neįvardijama, dėl kurio aspekto teismo sprendime nebuvo pasisakyta. Pažymi, kad LVAT 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A146-2693/2011 aiškiai nurodė, jog paramos gavėjo sutikimas ar nesutikimas su pažeidimu pats savaime nėra pagrindas netaikyti sankcijos ar nesiimti paramos grąžinimo priemonių.

19. NMA nesutinka su atsakovo argumentais, kad teismas netinkamai išnagrinėjo bylą. NMA nebuvo sukėlusi jokių teisėtų lūkesčių. Pareiškėjai, teikdami tiek pačias paraiškas, tiek mokėjimo prašymus, visuomet prisiima riziką, kad, nustačius teisės aktų nuostatų pažeidimus, paraiškos ar mokėjimo prašymai gali būti atmesti (ar pritaikyta sankcija), parama susigrąžinama. NMA niekada nebuvo davusi garantijų, kad parama bus išmokėta, net ir nustačius pažeidimus. Nesutinka su atsakovo teiginiais, kad NMA tariamai nenustatė pirkimų procedūrų pažeidimo, todėl teigiamai įvertino pirkimo dokumentus ir „<...> aplinkybę, kad šios prekės yra tinkamos finansuoti <...> patvirtino pati NMA <...>“. Pažymi, kad pirkimo dokumentų vertinimas ir projekto investicijų vertinimas yra du skirtingi dalykai. NMA neteikė jokių pretenzijų dėl komercinių pasiūlymų, nes pirkimo etape buvo vertinamas jų lygiavertiškumas, o ne kainos, priklausymas grupėms (ir naudojimo paskirtis) ar kiti rodikliai.

20. Pareiškėjas pažymi, kad LVAT 2020 m. birželio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4094-968/2020 nagrinėjo ne NMA prašymą priteisti 409 453,07 Eur sumą, o apelianto skundą dėl NMA 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. 143. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad NMA siekia susigrąžinti „<...> daugiau nei 560 000 Eur“. NMA dar 2017 m. sausio 27 d. rašte Nr. BRK-376 „Dėl susidariusios skolos susigrąžinimo“ aiškiai ir suprantamai nurodė, kad NMA 2016 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 143 ir priminė apeliantui, kad NMA pagal 2015 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. SKP-39 susigrąžina dalį paramos lėšų, todėl apeliantas pagal 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 143 turi grąžinti ne visą (409 453,07 Eur) išmokėtą paramos sumą, o tik tą dalį, kuri yra skirtumas tarp 2015 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. SKP-39 ir 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. 143 (kadangi 2015 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. SKP-39 panaikintas, NMA priėmė Sprendimą). Taigi NMA jokia forma nesiekė ir nesiekia susigrąžinti daugiau, nei yra faktiškai išmokėjusi apeliantui.

21. Pareiškėjas teigia, kad šiame procese NMA pagrįstai siekia prisiteisti skolą, o NMA Sprendimas jau yra patvirtintas LVAT nutartimi. Be to, priešingai nei teigia apeliantas, LVAT 2020 m. birželio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4094-968/2020 patvirtino NMA 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. 143 pagrįstumą, tačiau šioje byloje NMA nebuvo priteista jokia skola. Pažymi, kad dar 2018 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. BRK-4341, kuriuo apeliantui buvo išsiųstas Sprendimas, NMA aiškiai nurodė, kad NMA vykdydama LVAT „<...> 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-823-858/2017, ir <...> 2018 m. rugpjūčio 24 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-79 „Dėl UAB „Baldų meistras“ išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ (pridedamas) (toliau – ir Sprendimas Nr. SKP-79) taikyti paramos dalies (156 876,59 Eur) susigrąžinimo sankciją. <...> informuojame, kad maksimali susigrąžintina paramos suma pagal NMA sprendimus (Sprendimą Nr. SKP-143 bei Sprendimą Nr. SKP-79) neviršys Jums pagal Projektą išmokėtos paramos sumos (409 453,07 Eur)“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 22. Byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymo priteisti iš atsakovo UAB „Baldų meistras“ 156 876,59 Eur skolą ir 5 procentus metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2018 m. lapkričio 5 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai bus grąžintos.

23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

24. Tikrinant sprendimo negaliojimo pagrindus, nurodytus ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo vienas teisėjas, o ne teisėjų kolegija.

25. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, yra ne tik proceso atnaujinimo, bet ir procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, kurį teismas turi konstatuoti ex officio (pagal pareigas). Laikoma, kad teismo sudėtis yra neteisėta, jeigu ji neatitinka įstatymo reikalavimų (ABTĮ 43 straipsnis), teismas buvo šališkas, buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (ABTĮ 44 straipsnis). Teismo sudėtis gali būti neteisėta ne tik dėl to, kad neatitinka įstatymo reikalavimų, bet ir pažeidus jo skyrimo arba bylų paskirstymo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1019/2002).

26. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį administraciniuose teismuose bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais, kai bylą leidžiama nagrinėti vienam teisėjui.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, administracinės bylos dėl grąžintinų lėšų, susidariusių tais atvejais, kai fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti, skolos ir palūkanų priteisimo aptartu reguliavimu neįtrauktos į išimtinį sąrašą ir turi būti nagrinėjamos pagal bendrą taisyklę – trijų teisėjų kolegijos, ir pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo apimtis bylos pobūdžio ir kategorijos nepakeičia.

28. Teisingumo Teismo praktikoje dėl sankcijų sistemos, taikomos tais atvejais, kai paramos gavėjai, gaunantys išmokas pagal tam tikras žemės valdymo priemones, visoje savo valdoje nevykdo privalomų reikalavimų, nurodoma, jog nors atitinkamos taikytinos priemonės pobūdžio vertinimas atliekamas atsižvelgiant į jos tikslą bei vietą bendroje sistemoje, ir pabrėžiama, kad bendrosios žemės ūkio politikos (kurios kontekste ir taikomos priemonės ūkio subjektams, pažeidusiems sąlygas, reikalingas paramai gauti) tikslai (t. y. rinkos stabilumas, kova su pažeidimais, atitikties skatinimas) sudaro integralią sistemą, minėtosios priemonės, taikomos paramos sąlygų pažeidėjams, yra specifinė administracinė priemonė (nepasižyminti baudžiamumu) jau vien dėl to, jog atitinkamos nuostatos skirtos tik tiems ūkio subjektams, kurie laisva valia nusprendė pasinaudoti paramos schema žemės ūkio sektoriuje (Teisingumo Teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimas Łukasz Marcin Bonda, C-489/10, 30 p. ir jame nurodyta praktika). Tokios praktikos laikomasi ir nacionaliniuose teismuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-9-968/2020). Atsižvelgiant į išdėstytą, vertintina, jog nagrinėjama byla nelaikytina byla dėl finansinių sankcijų taikymo, ir viena ta aplinkybė, jog nagrinėjamoje byloje prašoma priteisti skolą, susidariusią pritaikius atsakovui sankciją – paramos dalies (156 876,59 Eur) susigrąžinimą, neduoda pagrindo nagrinėjamą bylą priskirti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytai bylų dėl finansinių sankcijų taikymo kategorijai. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad tikrinamą administracinę bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus vienasmeniškai, teismo sudėtis neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų. Tokiu būdu byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kas pripažįstama savarankišku sprendimo negaliojimo pagrindu pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimas, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, yra svarbi asmens teisės į tinkamą teismo procesą įgyvendinimo garantija, o jos nepaisymas kelia abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo, todėl neturi reikšmės faktas, ar šis procesinės teisės normos pažeidimas lėmė neteisingą bylos išsprendimą, ar ne. Tokiu pažeidimu pažeidžiamos esminės proceso nuostatos, nustatančios teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas). Tai reiškia, kad tokiu pažeidimu yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti.

30. Remdamasi anksčiau išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad procesinės teisės normos pažeidimas, kai byla išnagrinėjama neteisėtos sudėties teismo, sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

31. Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu nustačius besąlyginį jo negaliojimo pagrindo egzistavimą – byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Vadinasi, skundžiamas sprendimas panaikinamas, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baldų meistras“ apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Arūnas Sutkevičius Dalia Višinskienė