2022-06-15 Nr. AB-16082-3-61-3-00898-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2779-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00898-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vilijos Mikuckienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas K. M. K. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra iš (duomenys neskelbtini)(toliau – ir (duomenys neskelbtini)). Pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes universitete priklausė studentų grupei, kuri dėl nevykstančių paskaitų nusprendė protestuoti. Tą pačią dieną, kai studentų grupė išėjo protestuoti į gatves, vyko protestai ir prieš valdžią. Policija pagalvojo, kad studentai taip pat protestuoja prieš valdžią, todėl grupė, tarp kurių buvo ir pareiškėjas, buvo suimta. Kalėjime buvo mušamas, kankinamas, neturėjo galimybės išsikviesti advokato. Kai pavyko pabėgti iš kalėjimo, nusprendė palikti kilmės šalį.

3. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 25 d. sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę.

4. Pareiškėjas, ginčydamas Migracijos departamento sprendimą, skunde teismui nurodė, kad Migracijos departamentas, spręsdamas dėl pastarajam kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą turėjo ne formaliai atkartoti Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – EPPB) duomenis ir bendrą informaciją, bet kruopščiai įvertinti asmeniškai pareiškėjui galinčius kilti pavojus, vadovautis logika ir žmogišku supratimu, kad šalyje vykstantys ginkluoti konfliktai kelia grėsmę pareiškėjo saugumui ir sveikatai. Migracijos departamentas turėjo surinkti naujausius ir aktualiausius duomenis. Kilmės šalyje dėl valstybės saugumo pajėgų vykdomų neteisėtų veiksmų dingo daug žmonių (tiek aktyvistų, tiek civilių gyventojų), vykdomas civilių gyventojų kankinimas, plėšimas, įsilaužiama į jų namus ir t. t. Migracijos departamentas turėjo visa tai įvertinti pareiškėjo naudai ir suteikti prieglobstį.

5. Pareiškėjas nesutiko su Migracijos departamento sprendimo dalimi, kuria departamentas nutarė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir nusprendė įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį. Savo elgesiu pareiškėjas niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti, laikėsi apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos, bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs jokių pažeidimų, jo pateiktas pasakojimas atitiko kilmės valstybės informaciją. Be to, visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies priėmus jam nepalankų sprendimą nesuteikti prieglobsčio. Draudimas atvykti yra maksimalus ir visiškai neproporcingas lūkesčiui gauti prieglobstį, pernelyg ilgas draudimas atvykti sukeltų nepagrįstas ir griežtas pasekmes. Migracijos departamento sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias Šengeno erdvėje prašyti prieglobsčio ateityje, jei pasikeistų saugumo ar individuali pareiškėjo padėtis kilmės valstybėje.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti.

7. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas teigia, jog (duomenys neskelbtini) susidūrė su persekiojimu, kadangi buvo areštuotas pagal klaidingą kaltinimą dėl protestų prieš prezidentą, tuo tarpu pareiškėjas (duomenys neskelbtini)d. dalyvavo studentų demonstracijoje. Tyrimo metu nustatyta, kad tą dieną (duomenys neskelbtini) išties vyko didelis (duomenys neskelbtini) koalicijos šalininkų protestas. Demonstracija buvo jėga išvaikyta policijos, panaudojus ašarines dujas ir vandens patrankas. Išvaikymą lydėjo bendras policijos brutalumas ir protesto dalyvių areštai, sulaikytieji asmenys skundėsi žiauriu elgesiu policijos nuovadose, mažiausiai vienas asmuo žuvo išvaikymo metu (tačiau (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini)mieste).

Taigi, pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) koalicijos protestą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. iš esmės atitinka kilmės valstybės informaciją, tačiau ši informacija yra bendro pobūdžio, plačiai žinoma (duomenys neskelbtini) ir konkrečiai (duomenys neskelbtini)gyventojams, t. y. tokio pobūdžio žinios savaime nepatvirtina asmens dalyvavimo jo aprašomuose įvykiuose. Tyrimo metu nebuvo rasta jokios informacijos apie opozicijos protestuotojų sulaikymus be teismo tokiam ilgam laikotarpiui, kokį savo istorijoje nurodo pareiškėjas (pusmečiui).

Nors (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini)30 d. protesto dalyviai policijos buvo sulaikomi ir mušami, v policijos vadas vėliau raportavo, kad visi sulaikytieji buvo paleisti tą pačią dieną. Tyrimo metu buvo ieškoma informacija ir apie (duomenys neskelbtini) universiteto studentų demonstraciją prie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini), tačiau jos rasta nebuvo. Tyrimo metu taip pat buvo ieškoma, tiek atviruose šaltiniuose, tiek socialiniuose tinkluose, informacijos apie v universitete veikiančią grupę (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėjas teigė jai priklausęs. Buvo rasta informacija, kad protestuojančios studentų aktyvistų grupės (duomenys neskelbtini) universitete išties egzistuoja, tačiau jokių žinių apie konkrečią studentų organizaciją (duomenys neskelbtini) nebuvo aptikta.

Apie pareiškėjo dalyvavimą minėtoje studentų organizacijoje, tokios organizacijos egzistavimą, pareiškėjo dalyvavimą (duomenys neskelbtini) d. protestuose ir po to sekusį sulaikymą, įkalinimą pusmečiui be teismo, pabėgimą iš kalėjimo ir šiuo metu vykdomą paiešką, nėra jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų.

8. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jis priklausė (duomenys neskelbtini) grupei ir turėjo tą patvirtinantį pažymėjimą, galiojusį (duomenys neskelbtini)m., tačiau Migracijos departamentui 2022 m. vasario 14 d. atsiuntė (duomenys neskelbtini)organizacijos pažymėjimą (galiojusį 2 metus nuo (duomenys neskelbtini) m.), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas dirbo žmogaus teisių gynėju. Pareiškėjo pateiktas pažymėjimas prieštarauja jo paties duotiems parodymams, nes Migracijos departamentui nurodė, kad tik studijavo universitete, nenurodė, kad buvo (duomenys neskelbtini)organizacijos nariu ar dalyvavo jos veikloje.

9. Ginčijame Migracijos departamento sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio paprašė tik sulaikytas pareigūnų, todėl tokie pareiškėjo veiksmai buvo įvertinti kaip keliantys nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Nors pareiškėjas iš kilmės valstybės atvyko į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)a), ten nuo 2019 m. gruodžio mėn. studijavo, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Tokie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo K. M. K. skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Migracijos departamento 2022 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti K. M. K. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Migracijos departamento sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo K. M. K. atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; kitus skundo reikalavimus atmetė.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 17 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Apklausos metu pareiškėjas teigė, kad studijavo v universitete ir priklausė studentų grupei (duomenys neskelbtini) (liet. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini)d. ši studentų grupė pateikė universiteto dekanui pareiškimą. Jame nurodė, kad universitete nevyksta paskaitos, nes dėl mažų atlyginimų į jas neatvyksta dėstytojai, ir tokia situacija studentų netenkina. Tokiu būdu buvo pažeidžiamos studentų teisės, todėl (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini)d. surengtas protestas prie Švietimo ministerijos. Demonstracija buvo taiki, studentai turėjo universiteto leidimą mitinguoti, tačiau tą pačią dieną „(duomenys neskelbtini)“ politinė partija surengė mitingą dėl suklastotų prezidento rinkimų. Policija dvejoms protestuojančioms minioms liepė skirstytis, tačiau vėliau, apie 11 val., policija paleido dujas bei vandens patrankas, ir pradėjo suiminėti civilius. Iš viso buvo suimta 50 studentų, tarp jų ir pareiškėjas. Pastarajam liepė pasirašyti lapą, kuriame buvo parašyta, kad jis atliko veiksmus, kuriuos draudė vyriausybė ir 2019 m. liepos 1 d. buvo pasodintas į kalėjimą. Kalėjime prabuvo iki 2019 m. gruodžio 1 d. Ten buvo mušamas. Policija suimtus studentus apkaltino, jog jie protestavo prieš prezidentą. Kalėjime nebuvo apklaustas ir visą laiką sėdėjo be teismo sprendimo, neturėjo advokato. Draugo (duomenys neskelbtini) tėvas buvo policininku, kuris padėjo pareiškėjui ir jo draugui pabėgti iš kalėjimo. Pabėgus, pareiškėjas girdėjo, kad jam buvo iškelta baudžiamoji byla. Apklausos metu taip pat teigė, kad advokatas jo neišgelbėtų, nes jo kilmės šalyje nėra laisvės, demokratijos, o bylos prieš vyriausybę sunkiai sprendžiamos. 2019 m. gruodžio 8 d. jis išvyko į (duomenys neskelbtini), kur studijavo (duomenys neskelbtini)universitete, tačiau po dviejų metų baigėsi lėšos. Daugas sugrįžo į (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas 2021 m. liepos 21 d. pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją. Tiksliai nežino, kas šiuo metu jam grėstų (duomenys neskelbtini), bet greičiausiai būtų persekiojamas ir pasodintas į kalėjimą.

12. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, įvertino pareiškėjo paaiškinimų esminius argumentus bei pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo nurodyti argumentai, kuriais jis grindžia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikomi patvirtinančiais Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti. Nors pareiškėjo pasakojimas atitinka kilmės valstybės informaciją, jog (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) išties vyko didelis „(duomenys neskelbtini)“ koalicijos šalininkų protestas, tačiau teismas sutiko su Migracijos departamento išvada, kad nors pareiškėjo pasakojimas apie „(duomenys neskelbtini)“ koalicijos protestą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini)d. iš esmės atitinka kilmės valstybė informaciją, tačiau ši informacija yra bendro pobūdžio, plačiai žinoma (duomenys neskelbtini) ir konkrečiai (duomenys neskelbtini) gyventojams, t. y. tokio pobūdžio žinios savaime nepatvirtina asmens dalyvavimo jo atpasakojamuose įvykiuose.

Teismas pažymėjo ir tai, jog nėra jokios informacijos apie opozicijos protestuotojų sulaikymus be teismo tokiam ilgam laikotarpiui, kokį savo istorijoje nurodo pareiškėjas. Nors (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. protesto dalyviai policijos buvo sulaikomi ir mušami, (duomenys neskelbtini) policijos vadas vėliau raportavo, jog visi sulaikytieji buvo paleisti tą pačią dieną, išskyrus vieną žmogų, kuris užpuolė ir sumušė policijos pareigūną. Kad visame (duomenys neskelbtini) sulaikyti protestuotojai buvo paleidžiami tą pačią arba kitą dieną, kai kuriems skiriant baudas, patvirtina ir Human Rights Watch ataskaita apie (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini)d. protestą.

Tai paneigiančios informacijos tyrimo metu nebuvo rasta, jos nepateikė ir pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo teiginys, kad jis ir jo draugas po protesto buvo kalinami pusmetį, kol nepabėgo, teismas laikė nepagrįstu. Tyrimo metu nebuvo rasta jokios informacijos apie (duomenys neskelbtini)universiteto studentų demonstraciją prie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini)d., tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad buvo rasta informacija, jog protestuojančios studentų aktyvistų grupės (duomenys neskelbtini)s universitete išties egzistuoja, kita vertus, duomenų apie studentų organizaciją (duomenys neskelbtini) nebuvo rasta.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu negalėjo detaliai paaiškinti, kokia veikla jis užsiima nurodytoje organizacijoje. Tik abstrakčiai nurodė, kad užsiima švietėjiška veikla, aiškina žmonėms apie jų teises. Paklausus ar dėl tokios veiklos jis patyrė grėsmę, nurodė, kad policija neleidžia vykdyti švietėjiškos veiklos, tačiau paaiškinimo nedetalizavo. Nors (duomenys neskelbtini) vyksta politinis smurtas ir teisinis piktnaudžiavimas, įprasto protestų dalyvio įkalinimo pusmečiui be teismo sprendimo galimybės nepatvirtina ir kilmės valstybės informacija.

Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo istoriją vertino kaip nepatikimą ir nepagrįstą.

13. Teismas sutiko su Migracijos departamento išvada, kad visiškai pagrįsta nelaikytina ir pareiškėjo baimė susidurti su persekiojimu kilmės valstybėje. Tokios grėsmės tikėtinumą sumažina tai, kad, anot paties pareiškėjo. jis kartu su savo draugu, su kuriuo tariamai pabėgo iš kalėjimo, dvejus metus studijavo (duomenys neskelbtini)e, o pasibaigus lėšoms, prieglobsčio prašytojo draugas tiesiog savo noru sugrįžo į (duomenys neskelbtini), kas parodo grėsmės būti persekiojamam nebūvimą. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas apklausos metu teigė, kad tiksliai nežino, kas šiuo metu jam grėstų (duomenys neskelbtini). Kas grėstų jam grįžus į (duomenys neskelbtini) pareiškėjas negalėjo paaiškinti ir teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad jo galimai ieškotų nacionalinė policija bei slaptoji policija. Paklausus, kas nutiko tėvo draugui, kuris organizavo pabėgimą iš kalėjimo, nurodė, kad nieko, nes niekas nežinojo, jog jis padėjo pabėgti. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas nepateikė išsamios informacijos, nors turi pareigą pateikti išsamią, detalią ir nuoseklią informaciją, taip pat vertindamas pareiškėjo tarptautinės apsaugos poreikį minėtų aplinkybių kontekste, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo istorija nepagrindžia prielaidos, kad ateityje pareiškėjas gali susidurti su persekiojimu kilmės valstybėje.

14. Remdamasis byloje surinktais duomenimis, teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mieste, vietoje kur pareiškėjas gyveno prieš išvykdamas į Europą, nevyksta karinis konfliktas, nenustatyta individualių aplinkybių dėl kurių pareiškėjui gali grėsti pavojus jo gyvybei ir sveikatai, ir konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalie 3 punkte.

15. Teismas aptarė 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse nuostatas ir pažymėjo, kad iš skundžiamų Migracijos departamento sprendimo matyti, jog minėtos direktyvos 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė nustatyta įvertinus tai, kad: pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas kaip nepagrįstas; į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje; neturi socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika ir (arba) šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis; nenustatyta realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį; prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Migracijos departamentas sprendė, kad tikėtina, jog atsisakius suteikti užsieniečiui prieglobstį, jis, vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti. Teismo vertinimu, pareiškėjui taikytina priemonė yra motyvuota, nulemta tinkamai taikyto teisinio reglamentavimo. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo pateikęs prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

16. Teismas nurodė, kad Migracijos departamento sprendime taip pat nuspręsta pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Maksimalų draudimo atvykti terminą Migracijos departamentas nustatė atsižvelgdamas į tai, kad prieglobsčio prašytojas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, o realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Teismas nesutiko su šia Migracijos departamento išvada, todėl sutrumpino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 2 metų nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

17. Teismas, įvertinęs Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Taisyklės), 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – SIS II reglamentas), sprendė, kad dėl to, jog pareiškėjo atžvilgiu taikomas draudimas atvykti jam ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, todėl šio asmens duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas buvo sutrumpintas iki 2 metų, teismas atitinkamai sutrumpino draudimo atvykti į Šengeno erdvę terminą, ir nusprendė įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 18. Pareiškėjas K. M. K. apeliaciniu skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

19. Pareiškėjas teigia, kad nurodė realias aplinkybes ir pagrindė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jam turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

20. Pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę, kad grįžęs į kilmės valstybę bus persekiojamas. Informacija, surinkta apie pareiškėjo kilmės valstybę, sutampa su pareiškėjo pateikta informacija ir prieglobsčio prašymo motyvais, bei patvirtina, jog pareiškėjas gali būti persekiojamas dėl dalyvavimo protestuose.

21. Teismas objektyviai neįvertino nustatytų faktinių aplinkybių visumos. Pareiškėjo pasakojimas neturi formos ir turinio trūkumų, o atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją, yra nustatytos individualios aplinkybės, kurios pagrindžia tarptautinės apsaugos poreikį. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį yra ne hipotetinio pobūdžio, o visiškai pagrįsta.

22. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovas nurodo, kad nors pareiškėjo pasakojimas atitinka kilmės valstybės informaciją apie tai, jog (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) išties vyko didelis „ (duomenys neskelbtini)“ koalicijos šalininkų protestas, tačiau sutiktina su teismo vertinimu, jog pareiškėjo pateikta informacija yra bendro pobūdžio, plačiai žinoma (duomenys neskelbtini) ir konkrečiai (duomenys neskelbtini) gyventojams, t. y. tokio pobūdžio žinios savaime nepatvirtina asmens dalyvavimo jo atpasakojamuose įvykiuose. Be to, nėra jokios informacijos apie opozicijos protestuotojų sulaikymus be teismo sprendimo tokiam ilgam laikotarpiui, kokį savo istorijoje nurodo pareiškėjas. Tyrimo metu nebuvo rasta jokios informacijos apie (duomenys neskelbtini) universiteto studentų demonstraciją prie (duomenys neskelbtini) Švietimo ministerijos (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini)d., tačiau buvo rasta informacija, jog protestuojančios studentų aktyvistų grupės (duomenys neskelbtini) universitete išties egzistuoja. Žinių apie konkrečią studentų organizaciją (duomenys neskelbtini) nebuvo aptikta. Pareiškėjas teismo posėdžio metu negalėjo detaliai paaiškinti, kokia veikla jis užsiima organizacijoje. Abstrakčiai nurodė, kad užsiima švietėjiška veikla, aiškina žmonėms apie jų teises. Paklausus, ar dėl tokios veiklos jis patyrė grėsmę, nurodė, kad policija neleidžia vykdyti švietėjiškos veiklos, tačiau paaiškinimo nedetalizavo.

24. Teigia, kad Migracijos departamento tyrimo metu buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjo individuali situacija bei nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė procesinį prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad būtų tiesiogiai išklausytas.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

27. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis E. Ž. Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvuoja. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, bylos duomenis, taip pat aplinkybę, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjas ir jo atstovė advokatė, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra motyvuojamas, konstatuojama, jog pareiškėjas nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teisme, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

29. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

V. 30. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Migracijos departamento 2022 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Demokratinę Respubliką, uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 5 metus nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

31. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Migracijos departamento 2022 m. sausio 25 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų, nurodytų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvenciją) 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovo sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, dėl to pakeitė Migracijos departamento sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat įvedė į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

32. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą apie priežastis, lėmusias jo išvykimą iš (duomenys neskelbtini) (dalyvavimas studentų proteste, sulaikymas ir pabėgimas iš kalėjimo), nustatė, kad pareiškėjo pasakojimas iš esmės atitinka kilmės valstybės informaciją, tačiau ši informacija yra bendro pobūdžio, plačiai žinoma (duomenys neskelbtini) ir konkrečiai (duomenys neskelbtini) gyventojams, t. y. tokio pobūdžio žinios savaime nepatvirtina asmens dalyvavimo jo aprašomuose įvykiuose. Be to, atsakovas nerado informacijos, kad (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini)d. (duomenys neskelbtini) proteste dalyvavę asmenys, būtų suimti be teismo tokį ilgą laiko tarpą, kurį nurodo pareiškėjas (pusę metų). Atsakovas pareiškėjo nurodomą grėsmę būti persekiojamam kilmės valstybėje įvertino kartu su aktualia kilmės valstybės informacija ir konstatavo, kad nenustatyta pagrįsta tikimybė, jog kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų persekiojimas.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo deklaratyvius ir abstraktaus pobūdžio argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, nors pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalies 6 punktą apeliaciniame skunde privaloma nurodyti įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas), o pagal 7 punktą – įrodymus, patvirtinančius apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes. Apeliaciniame skunde nurodomos tos pačios aplinkybės, kurias pareiškėjas nurodė tiek atsakovui, tiek pirmosios instancijos teismui.

34. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

35. Tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymėtina, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse (86 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 straipsnio 2 dalis).

36. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 straipsnio 2 dalis).

37. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012 ir kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

38. Pagal E. Ž. Teisių Teismo (tolia –ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

39. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

40. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) (toliau – ir Tvarkos aprašas) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

41. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (liet. be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

42. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

43. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) nustatyta, kad tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į:

a) visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą;

b) atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar prašytojas patyrė ar gali patirti persekiojimą arba didelę žalą;

c) prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip antai biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba didele žala;

d) tai, ar prašytojo veikla išvykus iš kilmės šalies buvo nukreipta vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti tarptautinės apsaugos, kad būtų įvertinta, ar dėl tos veiklos į tą šalį grąžintas prašytojas būtų persekiojamas arba, ar jam grėstų didelė žala;

e) tai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prašytojas galėtų naudotis kitos šalies, kurioje jis galėtų gauti pilietybę, apsauga (4 straipsnio 3 d. a–e punktai). Tai, kad prašytojas jau buvo persekiojamas ar jam buvo padaryta didelė žala arba buvo tiesiogiai grasinama persekioti ar padaryti didelę žalą, yra rimtas visiškai pagrįstos prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti didelę žalą požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar didelė žala nebus padaryta dar kartą (4 straipsnio 4 dalis). Kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos:

a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą;

b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija;

c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju;

d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 straipsnio 5 dalies a–e punktai). Iš esmės analogiško pobūdžio nuostatos buvo įtvirtintos iki 2013 m. gruodžio 21 d. galiojusios 2009 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų“ (toliau – ir Direktyva 2004/83/EB) 4 straipsnyje.

44. Aiškindamas šias teisės normas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) pažymėjo, jog prieglobsčio procedūros metu nustatytų faktų ir aplinkybių vertinimas vyksta dviem skirtingais etapais. Pirmasis etapas susijęs su faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, nustatymu, o antrasis etapas – su šių įrodymų teisiniu įvertinimu, t. y. sprendimo dėl klausimo, ar, atsižvelgiant į nagrinėjamo atvejo aplinkybes, yra įvykdyti materialūs reikalavimai, priėmimu. Nors paprastai prieglobsčio prašytojas privalo pateikti visą jo prašymui pagrįsti būtiną informaciją, atitinkama valstybė narė privalo bendradarbiauti su prašytoju nustatant atitinkamą su šiuo prašymu susijusią informaciją. Valstybei narei nustatytas reikalavimas bendradarbiauti konkrečiai reiškia, kad, jeigu dėl kokių nors priežasčių tarptautinės apsaugos prašytojas pateikė ne visą, neaktualią arba nereikšmingą informaciją, reikia, kad atitinkama valstybė narė šioje procedūros stadijoje aktyviai bendradarbiautų su prašytoju, kad būtų galima gauti visą prašymą pagrindžiančią informaciją. Be kita ko, valstybei narei gali būti paprasčiau nei prašytojui gauti tam tikrus dokumentus ir su jais susipažinti. Tačiau šis reikalavimas aktualus pirmuoju etapu, t. y. kai nustatomi faktai ir aplinkybės, kurie gali būti prieglobsčio prašymą pagrindžiantys įrodymai; antruoju etapu, t. y. nustatant, ar informacija iš tikrųjų atitinka prašomos tarptautinės apsaugos suteikimo reikalavimus, prieglobsčio prašymo pagrįstumo tyrimas yra vien kompetentingos nacionalinės institucijos atsakomybė, todėl šioje procedūros stadijoje reikalavimas, kad institucija bendradarbiautų su prieglobsčio prašytoju, neturi reikšmės (ESTT 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimas byloje M. M. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform ir kt., C-277/11).

45. Iš atsakovo sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, šią informaciją įvertino kartu su pareiškėjo pateiktais paaiškinimais apie jo individualią situaciją. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas, ar atsakovo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir jam turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, atsakovo nustatytas ir įvertintas aplinkybes išnagrinėjo, įvertinęs visus įrodymus ir jų visumą. Pažymėtina, kad pareiškėjas baimės grįžti į kilmės šalį negrindžia jo galimu persekiojimu dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Pareiškėjas pats nurodė, kad su studentais nusprendė protestuoti dėl nevykstančių paskaitų, o ne dalyvauti proteste prieš valdžią.

46. Įvertinus pareiškėjo pateiktą pasakojimą atsakovui, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo istorija, jog jis dėl dalyvavimo protestuose yra persekiojamas policijos ir buvo sumuštas, suimtas pusę metų nėra pagrįsta kitais (be jo pasakojimo) įrodymais, pareiškėjo pasakojimas apie įvykius, kurie jį paskatino išvykti iš (duomenys neskelbtini), yra bendro pobūdžio ir neišsamūs, nepasižymi informatyvumu. Pagal atsakovo surinktą informaciją, (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini)d. (duomenys neskelbtini)iš tiesų vyko protestas, kurio metu protesto dalyviai buvo brutaliai vaikomi, areštuojami, tačiau, kaip ir nurodė atsakovas, ši informacija yra gerai žinoma visiems (duomenys neskelbtini) gyventojams, t. y. tokio pobūdžio žinios savaime nepatvirtina asmens dalyvavimo jo aprašomuose įvykiuose.

Pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl ilgo susilaikymo be teismo, pabėgimo iš kalėjimo yra nepagrįstos jokiais įrodymais, o vadovaujantis atsakovo surinkta informacija – (duomenys neskelbtini) sulaikyti protestuotojai buvo paleidžiami tą pačią arba kitą dieną, kai kuriems taip pat skiriant baudas (Human Rights Watch ataskaita apie (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini)d. protestą). Pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl pabėgimo iš kalėjimo taip pat kelia abejonių, t. y. pasakojimas nekonkretus, trūksta detalių, nes, kaip nurodo pareiškėjas – jį ir jo draugą tiesiog išsivedė draugo tėvas, kuris dirbo policininku.

Be to, atsakovas nerado jokių duomenų apie pareiškėjo nurodytą studentų organizaciją (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas atsakovui pateikė (duomenys neskelbtini) organizacijos pažymėjimą (galiojusį 2 metus nuo 2017 metų), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas dirbo žmogaus teisių gynėju ((duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad apklausų metu pareiškėjas laikėsi versijos, jog jis dalyvavo studentų proteste, kurio metu atsitiktinai pateko į protestą prieš valdžią, dėl ko jam ir gresia pavojus. Pareiškėjas neteigė, kad jam kilmės šalyje kyla pavojus būtent dėl to, jog jis buvo žmogaus teisių gynėjas.

Be to, pareiškėjas nenurodė, kad per visą laikotarpį nuo 2017 metų, kai jam buvo išduotas minėtas pažymėjimas, jis būtų susidūręs su grasinimais, persekiojimu dėl savo veiklos. Pareiškėjas, kaip minėta, prašymą grindė išimtinai aplinkybėmis dėl neplanuoto dalyvavimo proteste prieš valdžią ir pabėgimo iš kalėjimo. Be kita ko, jo minimas draugas, kuris su pareiškėju pabėgo iš kalėjimo ir kartu vyko į (duomenys neskelbtini), vėliau, pareiškėjo teigimu, sugrįžo atgal į (duomenys neskelbtini), kas leidžia dar labiau abejoti pareiškėjo pasakojimo dėl kalėjimo ir pabėgimo aplinkybių bei dėl galimo persekiojimo realumo.

47. Be to, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti pareiškėjo norimais aspektais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3426-1062/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021).

48. Konstatuotina, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu, o baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina realia, pareiškėjo nurodyta grėsmė yra hipotetinio pobūdžio ir grindžiama neapibrėžta tikimybe. Pareiškėjas dar 2019 m. gruodžio mėn. išvyko (duomenys neskelbtini), t. y. kilmės šalyje nebuvo jau beveik 3 metus, todėl nesant įrodymų ar pagrįstos informacijos, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini)d. proteste (duomenys neskelbtini)dalyvavę asmenys būtų persekiojami, nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjui egzistuoja reali grėsmė.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis. Kaip matyti iš atsakovo sprendimo, atsakovas įvertino prieglobsčio prašytojo pasakojimo trūkumus, atsižvelgė į surinktą kilmės valstybės informaciją, t. y. įvertino nustatytų faktinių aplinkybių visumą, o ne pavienius duomenis, kuri nepatvirtino, kad prieglobsčio prašytojui asmeniškai kyla grėsmė kilmės šalyje.

50. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

51. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiais teisės aktais nepagrįstą išvadą, kad atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

52. Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, darytina, išvada, kad pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepatvirtina, jog prieglobsčio prašytojui asmeniškai kyla grėsmė kilmės šalyje. Konstatuotina, kad pareiškėjas nenurodė argumentų, pagrindžiančių situaciją jo kilmės šalyje, t. y. situaciją, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjui. Pažymėtina, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, spręsdami klausimą, susijusį su pareiškėjo visiškai pagrįstos baimės nustatymu, atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą.

53. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo (neišnagrinėjo pareiškėjo atvejo individualiai, objektyviai ir nešališkai), ar neatsižvelgė į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, prieglobsčio prašytojo paaiškinimus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus.

54. Pareiškėjas argumentus dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl pagrįstai, vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio nuostatomis, jam nesuteikta ir papildoma apsauga. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Migracijos departamentas nustatė, kad nėra randama duomenų, pagrindžiančių faktą, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mieste, kuriame gyveno pareiškėjas) vyksta karinis ar vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei.

Amnesty International 2020–2021 metų ataskaitoje pranešama, jog ginkluotų grupuočių sukeltas smurtas yra paplitęs šalies rytuose ir centrinėje dalyje. Ginkluoti konfliktai ir smurtas tęsėsi tokiose rytų provincijose kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šių konfliktų metu žuvo šimtai žmonių. Remiantis 2021 m. ACCORD pateiktais duomenimis, (duomenys neskelbtini) provincijoje nebuvo užregistruota nė viena auka. Pavojingiausiomis provincijomis su didžiausiu aukų skaičiumi išlieka (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) provincijos.

Konfliktas (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) provincijose buvo itin aktyvus 2017–2019 m., šiuo laikotarpiu buvo užfiksuotos 1 897 civilių gyventojų mirtys, siejamos su konfliktu. 2018 m. duomenimis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)provincijose buvo nuo 120 iki 140 aktyvių ginkluotų grupuočių, kurių dauguma vykdė žmogaus teisių pažeidimus bei kėlė grėsmę vietiniams gyventojams. Konflikto rėmuose, daugelis grupuočių kovojo prieš (duomenys neskelbtini) ginkluotąsias pajėgas ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) stabilizavimo misiją ((duomenys neskelbtini)), puolė civilius gyventojus. (duomenys neskelbtini)provincijoje intensyviausia situacija tęsėsi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorijose, kas lėmė didelio masto žmogaus teisių pažeidimus, be to, daug vietinių gyventojų buvo priversti persikelti į kitas, saugesnes šalies vietas.

Apie išpuolius (duomenys neskelbtini) apylinkėse pranešama taip pat ir pastaruoju metu, kaip, pavyzdžiui, 2021 m. birželio, liepos, rugpjūčio bei rugsėjo mėn. Tačiau jokios informacijos apie (duomenys neskelbtini) vykstančius karinius veiksmus šaltiniai nepateikia. Taigi, (duomenys neskelbtini) mieste, vietoje kur prieglobsčio prašytojas gimė, nevyksta karinis konfliktas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas neatitinka ne tik papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, bet ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

55. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką ginčo klausimais. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo K. M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Rytis Krasauskas Vilija Mikuckienė Skirgailė Žalimienė