338ee898-b8f8-4ade-b22e-60fe159bc4a6 · Å iaulių apygardos teismas

?Civiline byla Nr Civiline byla Nr. 2-314-569/2019m. Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00294-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.4 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 28 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui A. K., atsakovams D. S., V. S., atsakovų atstovei advokatei I. K., trečiajam asmeniui I. T., trečiojo asmens atstovui advokatui V.

P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Å iaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kÅ«dikių namų ieÅ¡kinį atsakovams D. S., V. S. dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2018-10-10 sprendimo Nr. 56-131 panaikinimo bei atsakovų D. S., V. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui Å iaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kÅ«dikių namams dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2018-10-10 sprendimo Nr. 56-131 pakeitimo dalyje dėl žalos atlyginimo dydžio.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

1. IeÅ¡kovas Å iaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kÅ«dikių namai ieÅ¡kiniu praÅ¡o panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2018 - 10 -10 sprendimÄ Nr.56-131, su atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti.

2. IeÅ¡kovės atstovas advokatas A. K. paaiÅ¡kino, kad atsakovai 2018-06-07 pareiÅ¡kimu prašė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 3 307,88 Eur turtinės žalos lygiomis dalimis ir 50 000,00 Eur neturtinės žalos asmeniÅ¡kai atsakovei D. S. bei 20 000,00 Eur neturtinės žalos asmeniÅ¡kai atsakovui V. S.. IÅ¡nagrinėjusi atsakovų pareiÅ¡kimÄ , komisija priėmė sprendimÄ , kuriuo pareikÅ¡tas pretenzijas patenkino iÅ¡ dalies, t.y. įpareigojo ieÅ¡kovÄ atlyginti atsakovei D. S. 13 000,00 Eur turtinės ir neturtinės žalos, o atsakovui V. S. – 3 000,00 Eur neturtinės žalos.

3. IeÅ¡kovas nesutinka su komisijos priimtu sprendimu. IÅ¡vada, kuria komisija argumentavo atsakovų pareiÅ¡kimo dalinį pagrįstumÄ , yra nepagrįsta visapusiÅ¡ku ginčo medžiagos tyrimu, prieÅ¡tarauja byloje esančioms specialistų iÅ¡vadoms, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų iÅ¡vadoms, teismų procesiniams sprendimams ir prieÅ¡taringa savo turinio prasme. Sprendimas neteisėtas vien dėl to, kad jame absoliučiai nekalbama apie tai, dėl kokių faktinių bei teisinių argumentų atsakovų pareikÅ¡tos turtinės pretenzijos buvo patenkintos tik iÅ¡ dalies, kokiomis dalimis jos buvo patenkintos.

4. Komisijos priimtame sprendime nurodoma, jog pacientei I. S. sveikatos priežiÅ«ros paslaugos kÅ«dikių namuose nebuvo teiktos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių (pradėjus gaivinimÄ iÅ¡kviesti medicininę pagalbÄ ), rÅ«pestingai ir kvalifikuotai dedant maksimalias pastangas, kas galėjo sÄ lygoti mirtį. Tokia komisijos iÅ¡vada grindžiama pareiÅ¡kimo tyrimo metu nustatyta faktine aplinkybe, jog greitoji medicininė pagalba iÅ¡kviesta ne iÅ¡ karto, pradėjus gaivinti pacientę, bet tik po 48 minučių. Tačiau toks komisijos vertinimas nepagrįstas.

5. Vieninteliu pareiškimo dalinio pagrįstumo argumentu tapo komisijos išvada apie tai, jog greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta ne nedelsiant, bet tik praėjus 48 minutėms po vaiko gaivinimo proceso pradžios. Tačiau ieškovas su tuo nesutinka, nes visapusiškas ir objektyvus bylos medžiagos tyrimas ne tik nepatvirtina tokio ilgo delsimo kviesti medikus fakto, bet leidžia spręsti apie esmingai priešingas aplinkybes.

6. Å iuo atveju komisija iÅ¡vadÄ dėl „48 minučių delsimo“ grindė vien pažodiniu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2016-08-26 nutarimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr.01-1-68557-15 citavimu, su tam tikromis prokuroro iÅ¡vadų aiÅ¡kinimo loginėmis klaidomis. Nutarimo 16 puslapio 4 pastraipoje prokuroras iÅ¡ tiesų parašė, jog pagal iÅ¡tirtas aplinkybes vertintina, kad, pastebėjus I. S. negalavimÄ (dėl atpilto maisto) 2015-12-14 apie 16-17 val., buvo nedelsiant kviečiamos kitos bendradarbės (slaugytojos) suteikti vaikui neatidėliotinÄ ir skubiÄ pagalbÄ .

R. Å ., pastebėjusi mergaitę, galimai atpylusiÄ maistÄ , tuojau pat kvietė I. T., o Å¡i, jai nurodžiusi kviesti kitas darbuotojas, pati nurodė, kad I. S. gaivino, toliau gaivinimÄ tęsė L. P. ir D. P.. 17.48 val., iÅ¡kvietus greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , kÅ«dikį dar apie pusę valandos gaivino medicinos darbuotojos ir, atsiradus ant I. S. kÅ«no lavondėmėms, 18.20 val. konstatavo jos biologinę mirtį.

7. Tačiau tai buvo tik apytikslis faktų apibendrinimas, neturint tikslo nustatyti laikotarpį tarp medikų iÅ¡kvietimo ir vaiko užspringimo. Siekiant nustatyti tikslų laiko tarpÄ , komisija turėjo vertinti kiekvieno iÅ¡ liudytojų duotus parodymus ir juos apibendrinti, iÅ¡ kurių tikrai negalima nustatyti, jog tarp vaiko užspringimo ir medikų iÅ¡kvietimo praėjo net 48 minutės. Tam pakako to paties nutarimo apraÅ¡omosios dalies turinio.

8. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. P. parodė, kad 2015-12-14, bÅ«nant poste, ji iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ ir, išėjusi į koridorių, pamatė, kad D. P. bėga į 1-Ä jÄ grupę, kur buvo Å¡aukiama, kad vaikui blogai. Liudytojai įbėgus į maitinimo-žaidimo kambarį, ji pamatė, kad D. P. rankose yra kÅ«dikis, kurio lÅ«pytės jau pamėlusios. Tada iÅ¡ jos paėmė kÅ«dikį ir nubėgo į vonios kambarį, kÅ«dikį pasidėjo ant vystymo stalo. Gaivino ant kieto pagrindo, ji ir D. P. pradėjo sakyti, kad reikia skambinti į greitÄ jÄ . Tada I. T. paskambino greitajai ir padavė telefonÄ D. P. (nutarimo 2 psl. 4 pastraipa).

9. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta D. P. parodė, kad 2015-12-14 ji buvo savo grupėje ir iÅ¡girdo Å¡aukiant pagalbos R. Å ., kartu su ja nubėgo į l-osios grupės matinimo-žaidimo kambarį. Tik įbėgus į tÄ kambarį, pamatė I. T., kuri ant rankų laikė kÅ«dikį ir jį padavė D. P., sakydama, kad kažkas atsitiko, ar tai užspringo. Ä® grupė atbėgo posto slaugytoja L. P. ir iÅ¡ jos paėmė kÅ«dikį. L. P. kÅ«dikį nusinešė į vonios kambarį, o ji pasakė, kad reikia greičiau skambinti į greitÄ jÄ . I. T. surinko numerį ir padavė jai telefonÄ , nes buvo labai pasimetusi ir susijaudinusi. D. P. kalbėjo telefonu, o L. P. darė dirbtinį kvėpavimÄ (nutarimo 3 psl. 4 pastraipa).

10. R. Å ., apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja, nurodė, kad Å¡ioje grupėje anksčiau nedirbo, nežinojo, kada reikia maitinti vaikus, nes visose grupėse tai vyksta skirtingu metu. Maždaug apie 17 val. I. T. jai pasakė, kad reikia nueiti į virtuvę ir parneÅ¡ti maistÄ , ji taip ir padarė. Tada I. T. suruošė visiems maistÄ ir jai pasakė, kurį vaikÄ maitinti, padavė buteliukÄ . Ji nuėjo j 2-Ä miegamÄ jį ir atsinešė vaikÄ , kurį tiksliai - neatsimena, ir pradėjo maitinti.

I. T. taip pat maitino vaikus. Ji pamaitino kelis vaikus, kuriuos atsinešė iÅ¡ 2-o miegamojo, pamaitinusi pasodindavo juos i kėdutes. Kai baigė maitinti, ji I. T. paklausė, ar visi pavalgė. Tada I. T. pasakė, kad visi, jos dar perklausė „o mažoji I.“, ji atsakė, kad ji dar nevalgė. Tada ji nuėjo paimti I. S. į 2-Ä miegamÄ jį, ji turėjo miegoti, bet jos nerado. Tada I. T. pasiteiravo, kur ji yra, Å¡i pasakė, kad l-ame miegamajame. Ji labai iÅ¡sigando ir pradėjo Å¡aukti I. T., Å¡aukė kelis kartus.

I. T. atėjo ir pamačiusi pasakė „o jėtau“, paėmė mergaitę iÅ¡ lovytės, laikydama rankose kaip ir atlaisvino vystyklÄ ir pradėjo jÄ judinti į Å¡onus ir Å¡aukė „oro, oro, bėk kviesti D.“. Tada su vaiku rankose ji nubėgo per 2-Ä miegamÄ jį į žaidimo-maitinimų kambarį, ten jÄ matė paskutinį kartÄ ir iÅ¡bėgo kviesti D. P.. Kai kartu su D. P. ir L. P. grįžo atgal į žaidimių-maitinimo kambarį, pamatė, kad I. T. iÅ¡eina iÅ¡ rÅ«binėlės su vaiku rankose ir rÅ«binėje yra pradarytas langas.

Tada I. T. vaikÄ perdavė L. P., mergaitė buvo su rÅ«beliais, vystyklo nebuvo. L. P. su D. P. jau žaidimų-maitinimo kambaryje pradėjo iÅ¡renginėti mergaitę ir bėgo į vonios kambarį. Vonioje baigė nurengti, bandė jÄ judinti, palenkusi prausė burnytę. Tada pasidėjo ant stalo ir pradėjo gaivinti, kažkuri liepė kviesti greitÄ jÄ . I. T. surinko numerį, bet ji nebegalėjo kalbėti, todėl telefonÄ perdavė D. P. ir toliau su greitÄ ja kalbėjo ji. Kai atvyko greitoji, perėmė mergaitės gaivinimÄ ir po kiek laiko konstatavo mirtį (nutarimo 9 psl. 2 ir 3 pastraipos).

11. Aukščiau cituoti nelaimingame įvykyje dalyvavusių liudytojų paaiÅ¡kinimai leidžia teigti, jog tarp mergaitės suradimo ir greitosios medicinos pagalbos specialistų iÅ¡kvietimo telefonu praėjo palyginus trumpas laiko tarpas, o nepateisinamÄ delsimÄ Ä¯rodančios faktinės aplinkybės nenustatytos. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog medikai buvo iÅ¡kviesti už minutės ar dviejų, tačiau bylos medžiaga nepatvirtina ir komisijos padarytos iÅ¡vados, jos pagalba iÅ¡kviesta tik po 48 minučių. Be to, komisija neatkreipė dėmesio į R. Å . paaiÅ¡kinimus apie tai, jog ji nežinojo, kada reikia maitinti vaikus Å¡ioje grupėje, todėl apie 17 val. I. T. jai pasakė, kad reikia nueiti į virtuvę ir parneÅ¡ti maistÄ , ji taip ir padarė. Tada jos su I. T. maitino vaikus ir tik baigus juos maitinti nuėjo atsineÅ¡ti I. S.. Å ios aplinkybės rodo, kad mergaitė buvo rasta užspringusi jau praėjus kuriam laikui po 17 valandos.

12. Komisija netinkamai interpretuoja prokuroro priimto nutarimo turinį. Nutarimo 16 lapo 4 pastraipoje nurodytas įvykio laikas yra 2015-12-14 apie 16-17 val., o ne laikotarpiu nuo 16 iki 17 valandos, kas reiškia, jog mergaitė galėjo būti rasta ir po 17 valandos. Įvykio metu buvo skambinta bendrojo pagalbos centro numeriu, kas vėlgi užėmė šiek tiek laiko. Todėl komisijos išvada prieštarauja ne tik byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai, bet ir prokuratūros nutarime išdėstytoms ikiteisminio tyrimo pareigūno išvadoms.

13. Tiriant vaiko mirties aplinkybes, jų kompetencijai priskirtas iÅ¡vadas pateikė net dvi specialistų grupės. PirmÄ kartÄ Å iaulių apygardos teismo 2017-12-18 nutarties pagrindu Valstybinės akreditavimo sveiktos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kokybės skyrius, jo 2018-03-20 ataskaitoje Nr. Dl 1-644/2017 raÅ¡oma, jog 2015-11-10 - 2015-12-14 pacientei I. S. Å iaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kÅ«dikių namuose asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

AntrÄ kartÄ iÅ¡vadas teikė pačios komisijos iniciatyva paskirti specialistai. VULSK 2018-09-20 raÅ¡te Nr.SR-5685 iÅ¡dėstytose gydytojų specialistų iÅ¡vadose nurodoma, jog kÅ«dikių namuose pacientei asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, priežiÅ«ra organizuota tinkamai. Todėl byloje nėra pagrindo spręsti, jog vaikui sveikatos priežiÅ«ros paslaugas užspringus ir/ar jį gaivinant ieÅ¡kovo darbuotojai bÅ«tų teikę nesilaikydami teisės aktų reikalavimų.

Tai reiškia, jog ieškovas neįvykdė neteisėtos kaltos veikos, kaip kad tai yra apibrėžta LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatose.

14. Jeigu komisija laikytųsi pozicijos, jog ieÅ¡kovo teisinė atsakomybė Å¡iuo atveju kyla ne dėl teisės aktuose apibrėžtų teisinių pareigų neįvykdymo, bet dėl visų protingai įmanomų galimybių iÅ¡gelbėti žmogaus gyvybę neiÅ¡naudojimo, vis tiek nebÅ«tų galima teisiniu požiÅ«riu pagrįstai patenkinti atsakovų pareiÅ¡kimo, nes vaiko mirties priežastis neturi priežastinio ryÅ¡io su ieÅ¡kovo personalo veikimu ir/ar jo neveikimu. Ikiteisminis tyrimas buvo atliktas pagal BK 132 str. dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, kur kaltininko kaltės forma apima ne tik jo neteisėtus veiksmus, bet ir neteisėtÄ neveikimÄ , turėjusį įtakos žmogaus mirčiai.

Atlikę visapusiÅ¡kÄ ir objektyvų byloje surinktų įrodymų tyrimÄ , ikiteisminio turimo pareigÅ«nai konstatavo, jog vaikas mirė įvykus nelaimingam atsitikimui. 2016-10-13 nutartyje Å iaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas ir 2016-11-03 nutartyje Å iaulių apygardos teismas taip pat konstatavo, kad Å¡iuo atveju nenustatytas ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo darbuotojų elgesio ir vaiko mirties.

15. Komisija iÅ¡vadoje nurodė, kad pacientei I. S. sveikatos priežiÅ«ros paslaugos kÅ«dikių namuose nebuvo teiktos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių (pradėjus gaivinimÄ iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ ), rÅ«pestingai ir kvalifikuotai dedant maksimalias pastangas, kas galėjo sÄ lygoti pacientės mirtį. Tai reiÅ¡kia, kad pati komisija nenustatė, jog ieÅ¡kovas kaltas dėl vaiko mirties. Todėl komisijos iÅ¡vada yra net tik prieÅ¡taringa, bet netgi kliÅ«tis patenkinti atsakovų pareikÅ¡to pareiÅ¡kimo reikalavimus, nes nėra nustatytas ieÅ¡kovo personalo veikimo/neveikimo ryÅ¡ys su vaiko mirtimi.

16. Komisijos sprendimo negalima laikyti teisėtu dėl to, kad jis nėra argumentuotas toje dalyje, kurioje turėtų bÅ«ti kalbama apie ginčo esmę. Atsakovai prašė komisijos priteisti jiems lygiomis dalimis turtinę žalÄ ir atitinkamas neturtinės žalos sumas asmeniÅ¡kai. Tuo tarpu komisija pareiÅ¡kimÄ tenkino iÅ¡ dalies - neaiÅ¡kias turtinės ir neturtinės žalos sumas priteisė atsakovei, o atsakovo praÅ¡ytÄ priteisti neturtinę žalÄ sumažino. Ginčijamame sprendime nepateiktas nei vienas net ir sutrumpintas komisijas motyvas dėl to, kodėl nuspręsta priteisti bÅ«tent sprendime nurodyto dydžio neturtines žalas, kodėl reikalavimai sumažinti iki sprendime nurodytų sumų. Å ie komisijos priimto procesinio sprendimo turinio trÅ«kumai realiai varžo ieÅ¡kovo teisę ginčyti komisijos iÅ¡vadų pagrįstumÄ aiÅ¡kiai ir argumentuotai formuojant Å¡io ieÅ¡kinio motyvus.

17. Atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinis yra atmestinas visų pirma todėl, kad jį atsakovai pateikė pažeisdami LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 8 d. nustatytÄ 30 dienų terminÄ , kurio nepraÅ¡o atnaujinti. Todėl prieÅ¡ieÅ¡kinis turėtų bÅ«ti atmestas, nes ieÅ¡kovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį.

18. PareikÅ¡tame prieÅ¡ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovo civilinę teisinę atsakomybę dėl vaiko mirties atsakovai grindžia CK 6.246 str. numatytos bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimu. Atsakovai tvirtina, jog ieÅ¡kovas neatliko veiksmų, kuriuos adekvačiai reaguojantis subjektas turėjo atlikti, tačiau jų nenurodo, nepateikia argumentų, remiantis kuriais bÅ«tų galima spręsti apie ieÅ¡kovo neteisėtÄ veikimÄ ir/ar neveikimÄ .

19. IeÅ¡kovas sutinka su atsakovų pozicija, jog, nustačius neteisėtus veiksmus, kaltės sÄ lyga preziumuojama. Tačiau pretenzijas reiÅ¡kiančiam subjektui iÅ¡lieka procesinė pareiga įrodyti priežastinį ryšį, kurios atsakovai nevykdo. Atsakovai neįrodė, kas nulėmė vaiko mirtį - ar tai buvo užspringimas, ar pavėluotas specialiosios pagalbos iÅ¡kvietimas, ar pavėluotas gaivinimas, ar nekokybiÅ¡kas gaivinimas ir kt.

20. Atsakovai nepagrįstai ignoruoja Ä®statymo 2 str. 2 d. nuostatų ir ikiteisminio tyrimo metu teismų padarytų iÅ¡vadų nesuderinamumÄ . Minimoje teisės normoje nurodyta, jog atlyginama žala padaryta „neteisėtu kaltu veikimu“. Tuo tarpu įsiteisėjusioje Å iaulių apylinkės teismo 2016-10-13 nutartyje konstatuota, jog Å¡iuo atveju pavojingos pasekmės kilo nekaltai, kas reiÅ¡kia, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas ne tik „kaltės“, bet ir „neteisėto neveikimo“ ar „neteisėto veikimo“ faktas.

21. Atsakovai savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje nenurodo absoliučiai jokių argumentų, kodėl jie patyrė bÅ«tent tokio dydžio neturtinę žalÄ . Be to, analizuojamajame procesiniame dokumente yra kalbama apie psichinės bÅ«senos pakitimus, apie dvasinius negalavimus, tačiau nepateikiama jokių tai patvirtinančių įrodymų.

22. Atsakovai D. S. ir V. S. prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2018-10-10 sprendimÄ dalyje dėl žalos atlyginimo dydžio, priteisti D. S. 1153, 94 Eur turtinės žalos ir 50 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, V. S. 1153, 94 Eur turtinės žalos ir 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo Å iaulių miesto savivaldybės administracijos sutrikusio vystymosi kÅ«dikių namų.

23. Atsakovai D. S. ir V. S., jų atstovė advokatė I. K. nurodė, kad priešieškinį palaiko, prašo jį tenkinti, su ieškiniu nesutinka.

24. IeÅ¡kovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi atsakovai, žinodami apie 2018-10-19 priimtÄ Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimÄ , o taip pat žinodami, kad Å iaulių apygardos teisme yra priimtas ieÅ¡kinys ir iÅ¡kelta byla tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko, laiku - per mėnesį - nepateikė ieÅ¡kinio. Tačiau ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo senatis yra 3 metai. IeÅ¡kinio senatis nėra tapati procesiniams ar procedÅ«riniams terminams. Pasibaigus procesiniam terminui, teisė atlikti procesinį veiksmÄ iÅ¡nyksta (subjektinė procesinė teisė baigiasi), tuo tarpu suėjus ieÅ¡kinio senačiai asmens subjektinė teisė kreiptis į teismÄ neiÅ¡nyksta.

25. Atsakovai laikosi pozicijos, kad visiškai sveika atsakovų dukra, kuriai laikotarpiu 2015-11-10 - 2015-12-14 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sprendimu (2015-11-11 įsakymas Nr. A-1370) buvo teikiamos socialinės globos paslaugos, mirė Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose nuo mechaninės asfikcijos, užspringusi skrandžio turiniu dėl įstaigos darbuotojų kaltės. Sveikatos priežiūros paslaugos I. S. nebuvo teiktos, dedant maksimalias pastangas, nebuvo imantis visų galimų ir reikalingų priemonių, sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos, pažeidžiant higienos normos HN 124:2014 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2014-12-01) 28.5 punkto ir medicininės normos MN 91:2007 (galiojusi įvykio metu, nebegaliojanti) 14.3, 14.4, 17 punkto reikalavimus.

26. IeÅ¡kovas kvestionuoja ieÅ¡kovo kaltės buvimÄ , nesant neteisėtų veiksmų – teigia, kad atsakovai nekonkretizavo, kokie konkrečiai ieÅ¡kovo veiksmai ar neveikimas laikytinas neatitinkančiu atidumo bei rÅ«pestingumo reikalavimų. Neteisėti veiksmai, kaip objektyvusis nesÄ Å¾iningumas - tai asmens elgesio neatitikimas teisės aktų reikalavimų. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ voka, suprantama kaip subjektyvusis (faktinis) nesÄ Å¾iningumas - asmens nesugebėjimas konkrečioje situacijoje bÅ«ti reikiamai rÅ«pestingam, apdairiam ir atidžiam.

27. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokurorės 2016-08-26 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-68557-15 slaugytojai I. T. nepadarius nusikalstamos veikos, kurios požymiai numatyti LR BK 132 str. 1 d., susisteminti ir į jį perkelti bei įvertinti liudytojų parodymai, o visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ieÅ¡kovo praÅ¡ymu prijungta prie Å¡ios bylos. Vertinant vien tik liudytojų parodymus kompleksiÅ¡kai, akivaizdu ir aiÅ¡ku, kad ieÅ¡kovo įstaigoje 2015-12-14 dienÄ , kai mirė atsakovų kÅ«dikis, darbas buvo organizuotas ir vyko, pažeidžiant higienos ir medicininę normas, nebuvo imtasi visų bÅ«tinų priemonių gaivinimo veiksmams atlikti.

28. IeÅ¡kovas grindžia savo pozicijÄ suinteresuotų asmenų - slaugytojos padėjėjos R. Å . ir slaugytojos I. T. pasakymais, kad mergaitė buvo tinkamai pamaitinta, atrauginta ir paguldyta, t.y. yra neobjektyviais įrodymais. Tačiau liudytoja slaugytoja D. P., kuri neturi jokio suinteresuotumo iÅ¡vengti atsakomybės Å¡ioje situacijoje, taip pat nurodė, kad tÄ vakarÄ direktorė pasikvietė visas ir jos kalbėjo apie tai, kas nutiko. Pasak liudytojos D. P., R. Å . pasakė, kad ji nemeluos ir viskÄ papasakos, kaip buvo, o į tai I. T. atsakė, kad R. Å . neprisigalvotų, nes pati buvo paėmusi mergaitę į rankas. Pasak D. P., R. Å . atsakiusi, kad neėmė jos į rankas, o rado paguldytÄ kitoje lovytėje ir kitame kambaryje, pokalbio metu R. Å . verkė, I. T. pradėjo pulti, gintis, jos elgesys labai pasikeitė.

29. Liudytoja apklausta įstaigos gydytoja D. K. parodė (nutarimo 7 lapas), kad kiekvienam vaikui yra paskirtos lovytės, skirti miegamieji, Å¡ios taisyklės yra patvirtintos pagal higienos reikalavimus, nes kiekvienas vaikas turi savo individualius reikmenis ir negali bÅ«ti neÅ¡iojamas iÅ¡ vieno miegamojo į kitÄ ar guldomas į svetimas lovytes. Taip pat liudytoja pažymėjo, kad pastaruoju metu rekomenduojama kÅ«dikių į vystyklus nevynioti.

30. Liudytoja slaugytojos padėjėja R. Å . parodė (nutarimo 9 lapas), kad maždaug apie 17 val. ji atsinešė iÅ¡ virtuvės miÅ¡inukÄ ir nuėjo į 2-Ä miegamÄ jį paimti I. S., nes ten ji turėjo miegoti, bet jos kažkodėl ten nerado, I. T. pasakė, kad vaikas yra l-ame miegamajame. Liudytoja R. Å . nurodė, kad l-ame miegamajame pamatė, jog ant vienos lovytės yra lygiau užtiesta antklodė, atklojusi pastebėjo, kad prie I. S. burnytės ir užklotuko yra atpilta daug miÅ¡inėlio, ties lÅ«pytėm buvo pamėlę ir jos akytės įdomiai mirksėjo (nei atsimerkus, nei užsimerkus), galvytė buvo pasukta į Å¡onÄ . R. Å . teigimu, ji buvo suvystyta į vystyklÄ , suvystytos ir rankytės, matėsi tik galva, ji buvo ,,labai įdomiai susukta".

31. Higienos normos 124:2014 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2014-12-01, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-914) 28.5. punkte yra įsakmiai paraÅ¡yta, kad miegamajame kiekvienam vaikui turi bÅ«ti skirta atskira kieto pagrindo lova, atitinkanti vaiko Å«gį. Ä®staigos vadovė 2019-09-30 posėdžio metu nurodė, kad niekur neparaÅ¡yta, jog bÅ«tent tame miegamajame ir bÅ«tent toje lovoje vaikas turi gulėti. Tai reikÅ¡tų, kad slaugytojos gali savo nuožiÅ«ra guldyti vaikus, kur sugalvojo. Kaip matyti iÅ¡ įvykių sekos Å¡itoje byloje, slaugytojos padėjėja R. Å . kÅ«dikio ieÅ¡kojo, kol rado, nuėjo į 2-Ä miegamÄ jį, kuriame kÅ«dikis turėjo bÅ«ti paguldytas - ten nerado, tada klausė I. T., kur kÅ«dikis, Å¡i pasakė, kad pirmame miegamajame, rado jį ten. Jau vien kÅ«dikio radimas užtruko, o gaivinant užspringusį kÅ«dikį tik greitas ir tikslus gaivinimas gali bÅ«ti laikomas kvalifikuotu ir iÅ¡gelbėti gyvybę.

32. R. Å . radus kÅ«dikį, ji pradėjo Å¡aukti I. T.. I. T. paėmė vaikÄ iÅ¡ lovos, atlaisvino vystyklÄ , pradėjo vaikÄ judinti į Å¡onus bei Å¡aukti „oro, oro, bėk kviesk D.". Po to su vaiku rankose I. T. bėgo per 2-Ä miegamÄ jį į maitinimo - žaidimų kambarį. Tuo tarpu R. Å . pakvietė į maitinimo - žaidimų kambarį dvi slaugytojas D. P. ir L. P. ir pamatė I. T., iÅ¡einančiÄ iÅ¡ rÅ«binėlės su vaiku rankose. Liudytojai L. P. atrodė, kad I. T. reakcija į visÄ situacijÄ buvo keista, perdavusi kÅ«dikį D. P. į rankas atrodė, kad ji tarytum juo ir atsikratė. Liudytojai keista, kad I. T. nedarė dirbtinio kvėpavimo, o laukė, kol kas ateis.

33. D. P. ir L. P. jau maitinimo - žaidimų kambaryje pradėjo iÅ¡renginėti vaikÄ , bėgo į vonios kambarį, ten baigė vaikÄ nurengti, bandė judinti, prausė burnytę. Po to pasidėjo ant stalo ir pradėjo gaivinti, kažkuri liepė kviesti greitÄ jÄ . Pagal įraÅ¡us Å iaulių greitosios pagalbos stoties kvietimo kortelėje greitoji pagalba į kÅ«dikių namus iÅ¡kviesta 17 val. 48 min. Tuo tarpu vaikui užspringus, GPM reikia kviesti nedelsiant ir visada, kai kyla abejonių dėl vaiko bÅ«klės. Abejonės dėl vaiko bÅ«klės ir mirties priežasties buvo paÅ¡alintos, tik gavus specialisto iÅ¡vadÄ .

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, I. T. apeliavo į staigiÄ kÅ«dikių mirtį ir kÅ«dikio Å¡irdelės sustojimÄ . Akivaizdu, kad pagrindinė slaugytoja I. T. vaiko gaivinime nedalyvavo, nors bÅ«tent ji ir turėjo pradėti gaivinimo veiksmus. Liudytoja L. P. parodė, kad gaivinant kÅ«dikį į vonios kambarį buvo įėjusi I. T., įdėjo į skalbinių dėžę neÅ¡variÄ patalynę ir išėjo, jai pasirodė keista, kad slaugytoja keičia patalynę, nors tai padėjėjos pareiga, o ne dalyvauja gaivinime.

Liudytoja parodė, kad I. T. nedarė dirbtinio kvėpavimo, o laukė, kol kas ateis, nors visos apmokytos.

34. Byloje nustatyta, kad R. Š. apie 17 val. ėjo į virtuvę atnešti maisto, kūdikio nerado, surado kitame miegamajame, o greitoji pagalba buvo iškviesta 17. 48 val. – po 48 minučių. Slaugytojos nenustatė vaiko gyvybei pavojingos būklės priežasties, bylos medžiagoje nėra net slaugytojų prielaidos, kad kūdikis galėjo būti užspringęs. Slaugytojos sutriko, pasimetė, I. T. gaivinimo veiksmų nepradėjo. Liudytoja apklausta R. S., dirbanti VŠĮ Šiaulių greitosios med. Pagalbos stotyje slaugos specialiste (nutarimo 1 lapas), parodė, kad bandant gaivinti kūdikį kažkas iš kūdikių namų darbuotojų pasakė, jog bandė gaivinti purtydamos.

Tuo tarpu užspringusį kÅ«dikį reikia skubiai apversti ant pilvo ir paguldyti ant savo Å¡launies iÅ¡ilgai galva žemyn, 5 kartus stuktelėti kauline delno dalimi tarp menčių, tada apversti vaikÄ ant nugaros galva žemyn ir 5 kartus spustelėti pirÅ¡tais krÅ«tinkaulį - ne purtyti ir prausti burnytę. Slaugytoja I. T. pasimetė, nebuvo pasirengusi ir parengta psichologiÅ¡kai atlikti savo, kaip slaugytojos pareigų, numatytų MN 91:2001 17 punkte - iÅ¡manyti vaikų gyvybei pavojingas bÅ«kles, gebėti teikti skubiÄ pagalbÄ , nebuvo panaudotas elektrinis gleivių atsiurbėjas.

35. Prie Å¡ios bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-148-291/2017 Å iaulių apylinkės teismas, apklausęs liudytojus bei įvertinęs raÅ¡ytinius įrodymus, nustatė, kad R. Å . 2015-12-14 apie 16 val. 15-20 min. buvo pasiÅ¡alinusi iÅ¡ grupės, tuo metu I. T. maudė vaikÄ vonioje, o kiti vaikai buvo palikti be priežiÅ«ros. Kaip byloje apklausta gydytoja D. K. paaiÅ¡kino, užspringęs vaikas pradeda kosėti, o kadangi miegamosiose patalpose nebuvo nei slaugytojos, nei jos padėjėjos, to niekas negirdėjo ir negalėjo girdėti.

Be to, laiku nepastebėtas vaiko užspringimas gali baigtis vaiko mirtimi, tam pakanka 4-10 min. Jeigu užspringta pilnai, kÅ«dikis nekosėja, o dÅ«sta, ir tuo atveju ypatingai svarbu imtis aktyvių ir tikslių gaivinimo veiksmų, kas nebuvo padaryta. Gaivinimas įvyko pavėluotai, 17. 48 val. iÅ¡kviesti greitosios medicinos darbuotojai į kÅ«dikių namus atvyko ir nustatė, kad vaiko gyvybės ženklų nebėra, Å¡irdies veiklos nėra, tačiau vis dar bandė gaivinti. Apvertę vaikÄ pamatė aiÅ¡kias lavondėmes, kurios pradeda formuotis po 30-60 min. nuo mirties.

36. Dėl iÅ¡vardintų priežasčių vaikas mirė, todėl yra faktinis ir teisinis ryÅ¡ys tarp žalos (vaiko mirtis) ir ieÅ¡kovo neveikimo - neteisėtų veiksmų. Jeigu asmuo nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jis laikomas kaltu (6.248 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akuÅ¡erijos praktikos įstatyme (2015 m. liepos 15 d. redakcija) apibrėžiamas bendrosios, iÅ¡plėstinės ir (ar) specialiosios slaugos turinys bei nustatytos slaugytojų funkcijos bei įgaliojimai.

Taip pat inicijuojam ginčui taikytina tuo metu galiojusiu Lietuvos medicinos norma MN 91:2001 (2001 m. gruodžio 15 d. redakcija), kuri detalizuoja vaikų slaugytojo, dirbančio visų lygių sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikiančiose įstaigose, ugdymo, socialinės globos įstaigose, bendruomenėje bei pacientų namuose, teises, pareigas, kompetencijÄ ir atsakomybę (1, 6 punktai). Å ios normos kontekste slaugos procesas yra apibrėžiamas kaip sistemingas problemų sprendimas, siekiant patenkinti fizinius, psichologinius ir socialinius asmens, Å¡eimos, bendruomenės ar visuomenės sveikatos porekius.

NurodytÄ slaugos procesÄ sudaro: slaugos poreikių nustatymas, slaugymo planavimas, slaugymo veiksmų atlikimas, rezultatų vertinimas (Lietuvos medicinos normos MN 91:2001 4.10 punktas). Slaugytojas privalo pagal 14.3. punktÄ techniÅ¡kai ir saugiai atlikti gydymo bei diagnostikos procedÅ«ras, vykdyti vaikų sveikatos apsaugos reikalavimus; pagal 14.4. punktÄ stebėti ir įvertinti vaiko sveikatos bÅ«klę, atkreipti dėmesį į nebÅ«dingus simptomus, skubiai informuoti gydytojÄ apie pablogėjusiÄ vaiko sveikatÄ , esant pavojingai organizmo bÅ«klei, teikti pirmÄ jÄ medicinos pagalbÄ .

37. Ieškovas remiasi 2018 m. kovo 20 d. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės skyriaus neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. D-ll-644/2017 ataskaitos išvada, kad 2015-11-10 - 2015-12-14 pacientei I. S. asmens sveikatos priežiūros paslaugos ieškovo įstaigoje buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Pirma, ataskaitos išvada yra vienas iš rašytinių bylos įrodymų, kuris vertinamas visų kitų bylos įrodymų kontekste; antra, ataskaitos išvada pateikta 2018 m. kovo 20 d. - neturint ir neįvertinus VULSK 2018 m. rugsėjo 20 d. išvados Nr. SR-5685 ir LR sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo 2018 m. spalio 18 d.

Nr. 56-131; trečia, akreditavimo tarnyba vertino kÅ«dikių namų pateiktas įstaigos vadovo įsakymu patvirtintas formas, vaiko asmens bylos įraÅ¡us, pareigybių apraÅ¡ymÄ , kurie įstaigoje pildomi nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

38. Akreditavimo tarnyba vis dėlto pažymėjo, kad negali pasakyti, ar slaugytoja I. T. deramai įvertino pacientės kritinę bÅ«klę ar pradėjo gaivinimo veiksmus, taip pat negali pasakyti, ar kÅ«dikių namų slaugytojų pradėtas pradinis gaivinimas buvo atliktas tinkamai, nes medicininėj dokumentacijoj nėra tikslių duomenų, kada pacientei buvo nustatyta kritinė bÅ«klė, kada pradėtas gaivinimas. Akreditavimo tarnyba nurodė įstaigos medicininio audito grupei įvertinti slaugos darbuotojų gebas kvalifikuotai įvertinti kritines organizmo bÅ«kles ir teikti bÅ«tinÄ jÄ medicinos pagalbÄ bei, esant poreikiui, organizuoti bÅ«tinosios pagalbos mokymus.

39. Atsakovai yra pareiÅ¡kę reikalavimÄ priteisti 2307,87 Eur turtinę žalÄ . Turtinę žalÄ sudaro: 40,00 Eur už Å¡arvojimo salės papuoÅ¡imÄ , 75,00 Eur už duobės iÅ¡kasimÄ , 242,87 Eur už UAB ,,Å iaulių gedulo namai‘‘ paslaugas, 1900,00 Eur už paminklÄ UAB ,,Akrolita‘‘, 50,00 Eur auka bažnyčiai už gedulingas apeigas. Kiekvienam iÅ¡ ieÅ¡kovų iÅ¡ atsakovo praÅ¡o priteisti po 1153, 94 Eur turtinės žalos.

40. Atsakovė yra silpna psichoemociÅ¡kai, lengvai pažeidžiama ir giliai iÅ¡gyvenanti savo dukros netektį, gydosi iki Å¡iol, gydymas tęsiamas ir jo nutraukti nenumatoma. SkaudÅ«s iÅ¡gyvenimai jai neabejotinai sukelia didžiulį stresÄ , turintį iÅ¡liekamųjų pasekmių, neigiamai veikiančių tiek psichinę, tiek fizinę sveikatÄ . Atsakovė turi neįgalumÄ , bet ji vairuoja transporto priemonę, dirba. Remiantis Neįgaliųjų teisių konvencija, jos dalinis neįgalumas turėtų bÅ«ti vertinamas jos naudai neturtinės žalos atlyginimo prasme. Jai reikalingas stabilumas, ne stresinė aplinka, o vaiko mirtis neiÅ¡vengiamai sukėlė didelį stresÄ . Tuo laikotarpiu, kai vaikas buvo patalpintas į kÅ«dikių namus, atsakovė su Å¡eima gyveno jos tėvų namuose, kuriuose buvo slaugomas ligonis - atsakovės tėvas - ir ligota motina.

41. Atsakovas 2018-11-10 buvo išėjęs pas draugÄ ir vartojo alkoholį - namų aplinka kėlė įtampÄ . Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad tėvas mirusios dukters nemylėjo. Atsakovas nepasiėmė vaiko iÅ¡ kÅ«dikių namų, o laukė žmonos sugrįžtant iÅ¡ ligoninės, tačiau Å¡i aplinkybė neatima iÅ¡ jo teisės reikalauti žalos atlyginimo. Atsakovui vienam bÅ«tų buvę sunku slaugyti sergančius uoÅ¡vius ir prižiÅ«rėti kÅ«dikį, bet vaikÄ jis lankė. Atsakovas, bÅ«damas psichologiÅ¡kai stipresnis už sutuoktinę, Psichikos sveikatos centre Å¡iuo metu nesigydo, tačiau visiÅ¡kai sveiko vaiko mirtis sukėlė ir sukelia jam daug neigiamų iÅ¡gyvenimų, stresÄ ir nusivylimÄ , pereinantį į nemigÄ , depresinę bÅ«senÄ , amžinÄ kaltės jausmÄ ir savęs gailestį.

42. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, atsakingo asmens elgesį po įvykio bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės netekimo atvejais, esminę reikÅ¡mę turi tėvų, Å¡iuo atveju, ir mirusio vaiko santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi bÅ«ti iÅ¡tirtas Å¡ių asmenų tarpusavio ryÅ¡ys, jo pobÅ«dis, kokybė, intensyvumas, nuoÅ¡irdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panaÅ¡ius į prarastus Å¡eimos ar kitokius santykius, visiÅ¡kai ar bent iÅ¡ dalies sukonstruoti panaÅ¡aus bendravimo modelį.

43. Trečiasis asmuo I. T., jos atstovas advokatas V. P. ieÅ¡kinį palaiko, su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka, palaiko atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Pateiktame teismui atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, Å¡ioje byloje ginčijamas komisijos sprendimas yra naikintinas, kadangi nemotyvuotas – iÅ¡ esmės neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimo. Be to, komisija, nagrinėdama skundÄ , privalėjo įvertinti, kad jau iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-4-883/2018 yra nustatyti prejudiciniai faktai, kurie reikÅ¡mingi įrodinėjimui dėl civilinės deliktinės atsakomybės kilimui reikalingų sÄ lygų.

44. Trečiasis asmuo I. T. paaiÅ¡kino, kad 2015 12-14 dienÄ dirbo slaugytoja Å iaulių sutrikusio vystymosi kÅ«dikių namuose, tÄ dienÄ kartu dirbo slaugytojos padėjėja R. Å .. Kadangi I. S. maitinimo metu suvalgydavo mažiau, ji buvo maitinama dažniau nei kiti vaikai – kas 3 val. I. S. buvo pamaitinta 13 val. ir paguldyta. Apie 16 val. I. S. maitino R. Å ., ji liepė jai vaikÄ atrÅ«ginti ir paguldyti, pati nuėjo dirbti kitus darbus. Apie 17 val. turėjo bÅ«ti maitinami vaikai, tačiau I. S. buvo pamaitinta, jos maitinimo laikas buvo skirtingas, todėl maitino kitus vaikus.

Po 17 val. ji paprašė R. Å ., kad atneÅ¡tų pamaitinti I., bet kalbėjo apie kitÄ vaikÄ , nes I. S. buvo pamaitinta apie 16val. R. Å ., nuėjusi į miegamÄ jį, pradėjo jÄ Å¡aukti, sakė, kad vaikui blogai. Jai pribėgus prie I. S., R. Å . laikė jÄ ant rankų. Vaikui iÅ¡ burnos buvo atpilta skysčio, ji buvo pusiau sÄ moninga, akys mirksėjo, tačiau mergaitė tikrai buvo gyva. Ji paėmė vaikÄ , R. Å . liepė greitai kviesti kitas slaugytojas, nusinešė vaikÄ Ä¯ grupę ir pradėjo gaivinti, darydama įpÅ«timus ir paspaudimus.

Tada atbėgo kitos slaugytojos, kadangi ji buvo streso bÅ«senoje, vaiko gaivinimÄ perdavė joms. Ji (I. T.) tada kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , kuri atvykusi tęsė vaiko gaivinimÄ , tačiau vaikas mirė. IeÅ¡kinys atmestinas, prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas iÅ¡ dalies.

45. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė D. S. 2015-09-13 pagimdė dukrÄ I. S.. Dukra kartu su mama po 3 dienų iÅ¡ Moters ir vaiko klinikų buvo iÅ¡leista į namus. Epikrizėje iÅ¡ ligos istorijos Nr. XV-55134 įraÅ¡yta, kad gimdymas pirmas, vaikas gimė natÅ«raliais gimdymo takais, vaisiaus vandenys skaidrÅ«s, pagal naujagimio bÅ«klės po gimimo vertinimo testÄ (Apgar skalė) vaikas įvertintas aukščiausiais balais 10/10, vaiko svoris 3425 g, vaiko Å«gis 51 cm (I t. b.l. 68). 2015-09-17 gimimo įraÅ¡e Nr.335 I. S., gim. 2015-09-13, tėvais nurodyti atsakovai D. S. ir V. S. (I t. b.l. 59). D. S. susirgus ir paguldžius jÄ Ä¯ Psichiatrijos klinikÄ , vaikas buvo iÅ¡vežtas į ligoninę, o 2015-11-10 pateko į Å iaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kÅ«dikių namus, jam 2015-11-11 įsakymu Nr. A-1370 paskirta laikinoji globa Å iaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kÅ«dikių namuose.

46. D. S. iÅ¡ Psichiatrijos klinikos išėjo 2015 m. gruodžio 9 d., abu tėvai apsilankė pas dukrÄ , tačiau vaikas nebuvo grÄ Å¾intas, nes nebuvo panaikinta laikinoji globa. D. ir V. S. lankė vaikÄ , buvo su juo ir 2015 m. gruodžio 14 d. 10 val. ryte. 2015 m. gruodžio 14 d. vakare apie 17 valandÄ vaikas mirė pagal 2015-12-15 specialisto iÅ¡vadÄ Nr. M 670/15(04) nuo mechaninės asfikcijos užspringus skrandžio turiniu (I t. b.l.59, 60-63).

47. D. ir V. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu Å iaulių sutrikusio vystymosi kÅ«dikių namas, praÅ¡ydami priteisti dėl vaiko mirties jiems padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , nes mirties momentu vaikas buvo prižiÅ«rimas kÅ«dikių namuose, kuriems suteikta licencija teikti socialinės globos ir asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas (prijungta civilinė byla Nr. e2-148-291/2017). Å iaulių apylinkės teismas 2017m. liepos 27d. sprendimu minėtoje byloje atsakovų ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi sprendimÄ panaikino ir ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ , nes sprendė, kad nagrinėjamas ginčas kilo dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo, todėl atsakovai privalėjo pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir kreiptis dėl padarytos žalos į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 13d. nutartimi apeliacinės instancijos nutartį paliko nepakeistÄ .

48. Atsakovai D. ir V. S. kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , kuri 2018 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 56-131 nusprendė:

1) žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientei I. S. Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, buvo padaryta;

2) pareiÅ¡kėjų D. S. ir V. S. praÅ¡ymÄ atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ tenkinti iÅ¡ dalies, įpareigojant Å iaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kÅ«dikių namus atlyginti pareiÅ¡kėjai D. S. 13000 Eur turtinės ir neturtinės žalos, atlyginti pareiÅ¡kėjui V. S. 3000 Eur neturtinės žalos (2.1p., 2.2p.) ( I t. b.l. 10-13). IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti komisijos sprendimÄ , atsakovai pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydami pakeisti jo dalį dėl žalos atlyginimo dydžio.

Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2018 m. spalio 10 d. sprendimÄ Nr. 56-131 49. Prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-148-291/2017 pagal D. ir V. S. ieÅ¡kinį Å iaulių sutrikusio vystymosi kÅ«dikių namams kasacinis teismas nurodė, kad I. S. 2015 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. A-1370 buvo paskirta laikinoji globa Å iaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kÅ«dikių namuose. Å iaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kÅ«dikių namų veikla siejama su antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros, vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos, socialinės globos ir ugdymo paslaugų organizavimu ir teikimu Å iaulių apskrities ir kitų apskričių, kuriose nėra tokių įstaigų, vaikams iki 4 metų amžiaus imtinai, o vaikams su negalia – iki 6 metų amžiaus (Nuostatų 15 punktas).

Pagal savo veiklos pobūdį Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros savivaldybės biudžetinė įstaiga, jai nuo 2014 m. spalio 21 d. suteikta asmens sveikatos priežiūros licencija Nr. 1241, kuria suteikta teisė verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos paslaugas (vaikų neurologijos, vaikų ligų, vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugas), slaugos paslaugas (bendrosios praktikos slaugos, fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugos, vaikų slaugos asmens sveikatos priežiūros paslaugas).

Atsižvelgiant į nurodytos įstaigos statusÄ , jos veiklos pobÅ«dį, atsakovo įstaigos teikiamos paslaugos gali bÅ«ti vertinamos kaip kompleksinės bei diferencijuojamos pagal atliekamas funkcijas.

50. Kasacinis teismas pažymėjo, kad sveikatos priežiÅ«ros paslaugos pasižymi plačia įvairove, jos apima ne tik gydymo paslaugas, bet ir slaugos procedÅ«ras. Å ias procedÅ«ras reglamentuojančiame specialiajame teisės akte – Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akuÅ¡erijos praktikos įstatyme (2015 m. liepos 15 d. redakcija) – apibrėžiamas bendrosios, iÅ¡plėstinės ir (ar) specialiosios slaugos turinys bei nustatyti slaugytojų funkcijos bei įgaliojimai. Inicijuojam ginčui taikytina Lietuvos medicinos norma MN 91:2001 (2001 m. gruodžio 15 d. redakcija) detalizuoja vaikų slaugytojo, dirbančio visų lygių sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikiančiose įstaigose, ugdymo, socialinės globos įstaigose, bendruomenėje bei pacientų namuose, teises, pareigas, kompetencijÄ ir atsakomybę (1, 6 punktai).

Å ios normos kontekste slauga yra suprantama kaip asmens sveikatos priežiÅ«ros dalis, apimanti sveikatos ugdymÄ , stiprinimÄ ir iÅ¡saugojimÄ , ligų ir rizikos veiksnių profilaktikÄ , sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiÅ«rÄ (Lietuvos medicinos normos MN 91:2001 4.1 punktas), o slaugos procesas yra apibrėžiamas kaip sistemingas problemų sprendimas, siekiant patenkinti fizinius, psichologinius ir socialinius asmens, Å¡eimos, bendruomenės ar visuomenės sveikatos poreikius.

NurodytÄ slaugos procesÄ sudaro: slaugos poreikių nustatymas, slaugymo planavimas, slaugymo veiksmų atlikimas, rezultatų vertinimas (Lietuvos medicinos normos MN 91:2001 4.10 punktas).

51. Lietuvos medicinos normos MN 91:2001 10 punktas nustato, jog vaikų slaugytojas organizuoja ir įgyvendina vaikų slaugÄ bei priežiÅ«rÄ , nustato vaiko slaugos poreikius, padeda juos patenkinti. Ä®gyvendindamas nurodytas funkcijas vaikų slaugytojas privalo slaugyti įvairaus amžiaus vaikus, padėti tenkinti jų poreikius, teikti prevencines medicinos paslaugas, bendruomenės sveikatos priežiÅ«ros paslaugas pirminės sveikatos priežiÅ«ros bei asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, ikimokyklinėse Å¡vietimo įstaigose, mokyklose, globos namuose; planuoti slaugymÄ , įvertinant vaiko gyvybines veiklas; techniÅ¡kai ir saugiai atlikti gydymo bei diagnostikos procedÅ«ras, vykdyti savo ir vaikų sveikatos apsaugos reikalavimus; stebėti ir įvertinti vaiko sveikatos bÅ«klę, atkreipti dėmesį į nebÅ«dingus simptomus, skubiai informuoti gydytojÄ apie pablogėjusiÄ vaiko sveikatÄ , esant pavojingai organizmo bÅ«klei teikti pirmÄ jÄ medicinos pagalbÄ (Lietuvos medicinos normos MN 91:2001 14 punktas).

Teisinis reguliavimas reikalauja, kad vaikų slaugytojas gebėtų vertinti naujagimių, kÅ«dikių, vaikų sveikatos bÅ«klę ir poreikius pagal gyvybines veiklas bei mokėtų paaiÅ¡kinti tėvams, kaip juos prižiÅ«rėti, skatintų tėvus rÅ«pintis vaiko sveikata; iÅ¡manytų vaikų gyvybei pavojingas bÅ«kles, gebėtų teikti skubiÄ pagalbÄ ; žinotų vaikų mitybos principus bei suteiktų žinių Å¡eimai; ligos atveju mokėtų slaugyti sergantį vaikÄ ir mokėtų patarti, kaip tai atlikti (Lietuvos medicinos normos MN 91:2001 17 punktas).

Toks slaugytojo funkcijų pobÅ«dis lemia, kad jis, be kita ko, bendrai rÅ«pinasi paciento priežiÅ«ra (rÅ«pinasi jo maitinimu, padeda įgyvendinti kitus poreikius ir pan.). Tokia veikla pagal minėtÄ teisinį reguliavimÄ priskirtina prie asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo.

52. IeÅ¡kovas visų pirma nesutinka su ginčijamu komisijos sprendimu todėl, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas buvusios ieÅ¡kovo darbuotojos I. T. atžvilgiu, pradėtas pagal BK 132 straipsnio 1 dalį dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, buvo nutrauktas. IeÅ¡kovo atstovas nurodė, kad atlikę visapusiÅ¡kÄ ir objektyvų byloje surinktų įrodymų tyrimÄ , ikiteisminio turimo pareigÅ«nai konstatavo, jog vaikas mirė įvykus nelaimingam atsitikimui, 2016-10-13 nutartyje Å iaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas ir 2016-11-03 nutartyje Å iaulių apygardos teismas taip pat konstatavo, kad Å¡iuo atveju nenustatytas ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo darbuotojų elgesio ir vaiko mirties.

53. CPK 182 straipsnyje, reglamentuojančiame atleidimÄ nuo įrodinėjimo, 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Pirmiau nurodyti faktai yra prejudiciniai. Prejudicinių faktų taisyklė tiesiogiai susijusi su asmenų teise į teisminę gynybÄ ir teise teikti įrodymus, todėl pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ Å¡ios taisyklės taikymas neturi bÅ«ti iÅ¡plėstas.

54. Iš prie nagrinėjamos bylos prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti (baudžiamoji byla Nr. 01-1-68557-15), kad Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės 2016-08-26 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-68557-15 slaugytojai I. T. buvo nutrauktas, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Minėtas nutarimas bei teismų nutartys, kuriomis buvo paliktas galioti nutarimas, yra priimti ne civilinėje ar administracinėje byloje, ir jau vien dėl to joje konstatuotiems faktams negali būti taikoma CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta prejudicinių faktų taisyklė.

55. CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Aplinkybės, nurodytos oficialiuosiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams. Oficialiųjų raÅ¡ytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali bÅ«ti suteikta ir kitiems dokumentams.

56. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad prokuratÅ«ra yra valstybės institucija, priskirta prie CPK 197 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų, t. y. subjektų, iÅ¡duodančių oficialiuosius raÅ¡ytinius dokumentus, tačiau, ne kiekvienas prokuratÅ«ros iÅ¡duotas dokumentas gali bÅ«ti tokiu laikomas. Viena iÅ¡ prokuratÅ«ros funkcijų – ikiteisminio tyrimo atlikimas. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra ikiteisminio tyrimo stadijos, kartu ir viso proceso, pabaigos forma, įgyvendinama priimant nutarimÄ , kuriame iÅ¡dėstomi ikiteisminį tyrimÄ atlikusio prokuroro argumentai, pagrindžiantys ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindÄ .

Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ motyvuojamojoje dalyje nefiksuojami konkretÅ«s, reikÅ¡mingi civilinei bylai faktai, jame tik pateikiama ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizė, kurios pagrindu daromos iÅ¡vados apie baudžiamojo proceso vyksmo perspektyvÄ , t. y. pripažįstama, kad dėl objektyvių ar subjektyvių kriterijų ikiteisminis tyrimas negali bÅ«ti baigiamas kaltinamojo akto suraÅ¡ymu. Baigiamoji ikiteisminio tyrimo iÅ¡vada yra formuluojama nutarimo rezoliucinėje dalyje ir bÅ«tent ji (tiksliau – ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas) vertinama kaip aplinkybė, turinti didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ ir kurios negalima paneigti liudytojų parodymais.

Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ motyvuojamojoje dalyje prokuroro atliktų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizės vertinimas negali turėti oficialiojo, turinčio didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ raÅ¡ytinio įrodymo statuso ir dėl to, kad taip bÅ«tų pažeisti vieni iÅ¡ pagrindinių civilinio proceso principų, įtvirtintų CPK 6, 12–14 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2011).

57. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ baudžiamojoje byloje teisiamojo asmens veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiÅ«riu. Civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami civilinės atsakomybės požiÅ«riu. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiÅ«riu asmens veiksmai gali bÅ«ti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiÅ¡kia, kad baudžiamosios teisės požiÅ«riu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-874/2001, 2013 m. gruodžio 18d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013).

Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017). Civilinėje teisėje, priešingai nei baudžiamojoje teisėje, veiksmų neteisėtumas yra suprantamas labai plačiai.

Neteisėtais veiksmais civilinėje teisėje laikomas įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-89-701/2018).

58. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Civiliniame procese, lyginant su baudžiamuoju, įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Å i iÅ¡vada ne kartÄ pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011).

59. Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , nagrinėjamu atveju didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį turi tik ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas ir nutraukimo pagrindas. Kaip jau buvo minėta, ikiteisminis tyrimas slaugytojos I. T. atžvilgiu yra nutrauktas, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tačiau nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiama, ar egzistuoja ieÅ¡kovo, kaip sveikatos priežiÅ«ros įstaigos, civilinė atsakomybė, o ne vertinami trečiojo asmens veiksmai baudžiamosios atsakomybės požiÅ«riu. Todėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo trečiojo asmens atžvilgiu pagrindas, nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , prejudicinės galios Å¡ioje byloje neturi, yra vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

60. Kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės taikymas bÅ«tent ir yra grindžiamas asmeninės atsakomybės principu, reiÅ¡kiančiu, kad žalÄ privalo atlyginti tas asmuo, kuris jÄ savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, Å¡i (asmeninės atsakomybės) taisyklė nėra absoliuti – įstatymai nustato atvejus, kai žalÄ privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalÄ padariusio asmens veiksmus. Tokiais atvejais kyla netiesioginė civilinė atsakomybė (CK 6.246 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 3 dalis).

61. Vienas netiesioginės civilinės atsakomybės atvejų yra reglamentuotas CK 6.264 straipsnyje. Å io straipsnio pirmoji dalis nustato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal aptariamo straipsnio antrÄ jÄ dalį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbÄ darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami.

62. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad darbdavio civilinei atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį kilti yra bÅ«tinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos – neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryÅ¡ys, bet ir papildomos sÄ lygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi bÅ«ti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2013; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016).

63. Byloje nėra ginčo, kad tarp ieÅ¡kovo ir slaugytojos I. T. buvo sudaryta darbo sutartis, I. S. mirė I. T. einant darbo pareigas. IeÅ¡kovas ginčija komisijos sprendimÄ , nes jis priimtas komisijai nenustačius ieÅ¡kovo darbuotojo neteisėtų veiksmų, nesant priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovo darbuotojų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių pasekmių – vaiko mirties.

64. LR CPK 6.246 straipsnio 1 dalyje reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Kaip jau buvo minėta, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2018 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 56-131 nusprendė, kad žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas pacientei I.

S. Å iaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kÅ«dikių namuose, buvo padaryta. IÅ¡ sprendimo turinio matyti, kad komisija tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė todėl, jog pagal įraÅ¡us Å iaulių greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelėje greitoji pagalba į kÅ«dikių namus iÅ¡kviesta 17.48 val. Komisijos narių nuomone, greitoji medicinos pagalba turėjo bÅ«ti iÅ¡kviesta iÅ¡ karto, pradėjus gaivinti pacientę, o ne po 48 min. Todėl komisija laikė, kad I. S. sveikatos priežiÅ«ros paslaugos kÅ«dikių namuose nebuvo teiktos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių (pradėjus gaivinimÄ iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ), rÅ«pestingai ir kvalifikuotai dedant maksimalias pastangas, kas galėjo sÄ lygoti pacientės mirtį.

IeÅ¡kovas ginčijo tokias iÅ¡vadas ir nurodė, kad komisijos iÅ¡vada, jog greitoji pagalba buvo iÅ¡kviesta po 48 min., kai buvo pastebėta sunki vaiko bÅ«klė, yra nepagrįsta, nes nėra įrodymų, kurie patvirtintų bÅ«tent tokį faktÄ . IeÅ¡kovas teigia, kad pagal ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymus yra aiÅ¡ku, jog vaikas buvo pastebėtas sunkios bÅ«klės jau po 17 val., o tada buvo pradėtas gaivinti.

65. Iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyriaus neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. D11-644/2017 ataskaitos 2018m. kovo 20d. matyti (prijungta civilinė byla Nr. e2-148-291/2017, II t. b.l. 176-183), kad pacientė I. S. 2015-12-14 buvo maitinta 6.00 val., 9.30 val., 13.00 val. 16.30 val., įrašai patvirtinti parašais. 6 val. maitino slaugytoja I.

T., kiti laiku – slaugytojos padėjėja R. Å .. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokurorės 2016-08-26 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-68557-15 yra susisteminti ir perkelti ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, nutarimo turinys yra raÅ¡ytinis įrodymas, neturintis didesnės įrodomosios galios. IÅ¡ nutarime perkeltų liudytojos R. Å . parodymų matyti, kad ji I. S. rado sunkios bÅ«klės po 17 val., kai vaikai buvo pamaitinti ir ji nuėjo atneÅ¡ti jÄ maitinimui.

Tačiau Å¡ioje dalyje jos parodymais vadovautis nėra pagrindo, nes I. S. buvo pamaitinta apie 16 val., tÄ pripažino ir pati R. Å . bei I. T.. Todėl tikėtina, kad R. Å . I. S. sunkios bÅ«klės pamatė atsitiktinai. Apklausos ikiteisminio tyrimo metu nei R. Å ., nei I. T. negalėjo įvardinti tikslaus laiko, kada pamatė mergaitę, tiksliai to nurodyti I. T. negalėjo ir duodama paaiÅ¡kinimus teismui. Pagal abiejų liudytojų parodymus, tai buvo po 17 val.

66. Minėtame nutarime yra perkelti ir liudytojų R. S. ir J. S. parodymai, kurios VÅ¡Ä® Å iaulių greitosios medicinos pagalbos stotyje 2015-12-14 dienÄ dirbo ir su skirtingais ekipažais buvo iÅ¡kviestos į kÅ«dikių namus gaivinti I. S.. Nors iÅ¡ byloje esančios specialisto iÅ¡vados matyti, kad tikslaus mergaitės mirties laiko nustatyti nebuvo galimybės, abi liudytojos parodė, kad, joms atvykus į kÅ«dikių namus 17. 54 val., mergaitė jau buvo be gyvybės ženklų, pavertus jÄ ant Å¡ono, matė besiformuojančios lavondėmes.

Liudytojų teigimu, lavondėmės pradeda formuotis apie 30 minučių po žmogaus mirties, tokias iÅ¡vadas padarė ir nutarimÄ nutraukti priėmęs prokuroras. Todėl, įvertinus Å¡iuos įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad mergaitę mirtis galėjo iÅ¡tikti apie 17.30 val. Liudytojos R. Å . ir I. T. tvirtino, kad, pamačius I. S. po 17 val., ji dar buvo gyva. Todėl iÅ¡ įrodymų visumos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad sunkios bÅ«klės I. S. R. Å . ir I. T. pamatė nuo 17 val. iki 17.30 val.

67. Sutiktina su ieÅ¡kovu, kad komisijos iÅ¡vada, kad byloje nėra patikimų įrodymų, jog greitoji medicinos pagalba buvo iÅ¡kviesta bÅ«tent po 48 min., pastebėjus sunkiÄ mergaitės bÅ«klę. Tačiau darbuotojos I. T. ir R. Å . mergaitę vėliausiai galėjo pastebėti iki 17.30 val. Jos abi pripažino, kad iÅ¡ mergaitės burnos buvo iÅ¡tekėję skysčio, todėl galėjo suprasti, jog mergaitė gali bÅ«ti užspringusi. Tuo tarp slaugytoja I. T. liepė R. Å . kviesti kitas slaugytojas, nurodymo kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ nedavė.

Apklausiama posėdyje I. T. teigė nežinojusi, ar vaikas užspringo, ar jam sustojo Å¡irdis, pripažino, kad gleivių atsiurbėjo, suteikiant pirmÄ pagalbÄ , nenaudojo, kas pagal komisijos iÅ¡vadas vaikui užspringus pirmiausia turėjo bÅ«ti padaryta. Nors I. T. teismo posėdyje nurodė, kad pasiėmusi vaikÄ ji nusinešė į kitÄ patalpÄ ir pradėjo jį gaivinti, tačiau byloje nėra duomenų, kad kas nors bÅ«tų matę, jog I. T. tai darė. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų L. P. ir L.

P. parodymų matyti, kad, joms atbėgus pas I. T., ji jokių gaivinimo veiksmų neatliko, perdavė vaikÄ joms. Pati I. T. pripažino, kad radus mergaitę sunkios bÅ«klės ji patyrė Å¡okÄ , negalėjo atlikti vaiko gaivinimo veiksmų ir jį perdavė gaivinti kitoms slaugytojoms, dėl streso negalėjo kalbėti su greitosios medicinos pagalbos darbuotojais.

68. IÅ¡ prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ matyti, kad greitoji medicinos pagalba buvo iÅ¡kviesta 17.48 val., abu ekipažai atvyko beveik tuo pačiu laiku – 17.54 val. – per 6 minutes. Jei greitoji medicinos pagalba bÅ«tų iÅ¡kviesta iki 17.30 val., mergaitė galimai bÅ«tų buvusi atgaivinta. Kaip jau uvo minėta, kad mergaitė gali bÅ«ti užspringusi, slaugytoja I. T. galėjo spręsti pamačiusi iÅ¡ jos burnos iÅ¡bėgusį skystį. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytÄ Å¾alÄ klausimÄ , gydymo įstaigų darbuotojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rÅ«pestingai ir kvalifikuotai.

Todėl ieÅ¡kovo argumentai, jog nėra galimybės nustatyti, ar mergaitę bÅ«tų pavykę atgaivinti ir iÅ¡kvietus greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ anksčiau, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi.

69. Aukščiau paminėtas slaugytojos darbo teisinis reguliavimas reikalauja, kad ji iÅ¡manytų vaikų gyvybei pavojingas bÅ«kles, gebėtų teikti skubiÄ pagalbÄ . IÅ¡ Vaikų slaugytojos pareigybės apraÅ¡ymo, kuris patvirtintas Å iaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi vaikų namų direktoriaus 2014 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. V-229, matyti, kad 4.18 punkte numatyta slaugytojos pareiga imtis skubių, neatidėliotinų, teisiÅ¡kai pagrįstų sprendimų bei priemonių, esant grėsmei vaikų sveikatai ir saugumui (baudžiamoji byla Nr. 01-1-68557-15, II t. b.l. 113,114).

Todėl slaugytoja I. T., kuri buvo atsakinga kÅ«dikių namuose už I. S. priežiÅ«rÄ jos mirties dienÄ , pamačiusi, jog mergaitė yra leisgyvė, iÅ¡ burnos iÅ¡bėgęs skystis, turėjo įvertinti galimo vaiko užspringimo galimybę, duoti pavedimÄ padėjėjai skubiai iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ ir pradėti mergaitės gaivinimÄ , naudojant gleivių atsiurbėjÄ , tačiau dėl patirto streso Å¡ių veiksmų neatliko. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad toks ieÅ¡kovo darbuotojo neveikimas galėjo sÄ lygoti pacientės mirtį, todėl komisija pagrįstai padarė iÅ¡vadas, jog I.

S. kūdikių namuose sveikatos priežiūros paslaugos nebuvo teiktos dedant maksimalias pastangas.

70. Iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyriaus neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. D11-644/2017 atskaitos 2018m. kovo 20d. matyti, kad tarnyba padarė išvadas, jog 2015-11-10 – 2015-12-14 pacientei I. S. Šiaulių miesto sutrukusio vystymosi kūdikių namuose asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Tačiau tarnyba pateikė ieÅ¡kovui rekomendacijas, kuriose siÅ«loma įstaigos vidaus medicininio audito grupei įvertinti slaugos darbuotojų gebas kvalifikuotai įvertinti kritines organizmo bÅ«kles ir teikti bÅ«tinÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Be to, iÅ¡ ataskaitos turinio matyti, kad tarnyba negalėjo pasisakyti, ar slaugytoja I. T. deramai įvertino pacientės kritinę bÅ«klę ir ar pradėjo gaivinimo veiksmus, ar pradėtas pirminis gaivinimas buvo atliktas tinkamai, nes įstaigos dokumentuose neužfiksuota, kada pacientei nustatyta kritinė bÅ«klė.

71. Taip pat teismas pažymi, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra Vyriausybės įsteigta įstaiga, kurios viena iÅ¡ funkcijų yra atlikti asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiÅ«rÄ , taip pat prižiÅ«rėti, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi standartų ir kitų norminių dokumentų reikalavimų sveikatos priežiÅ«ros kokybės klausimais (Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktai).

72. Akreditavimo tarnybos parengti dokumentai neturi didesnės įrodomosios vertės nei kiti į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, o turi bÅ«ti vertinami visų raÅ¡ytinių įrodymų ir faktinių bylos aplinkybių kontekste. Akreditavimo tarnyba tikrina, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ , reikalavimų. Taigi Å¡i tarnyba tikrina medicininę dokumentacijÄ , vertina, kaip laikomasi dokumentų pildymo tvarkos, tačiau ji nenustatinėja priežastinio ryÅ¡io tarp gydymo įstaigos darbuotojų atliktų veiksmų ir pacientui galimai atsiradusios žalos, ji negali konstatuoti, kad gydymo įstaiga netinkamai teikė paslaugas.

Todėl kiekvienu atveju, vertinant Akreditavimo tarnybos dokumentus, bÅ«tina atsižvelgti į Å¡ios tarnybos kompetencijÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-228-186/2018). Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad akreditavimo tarnybos atskaitoje užfiksuoti duomenys nepaneigia ieÅ¡kovo darbuotojų neteisėto neveikimo.

73. LR CK 6.247 str. numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį bÅ«tų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryÅ¡ys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sÄ lyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (LR CK 6.249str.). Teismo nustatytas ieÅ¡kovo darbuotojų neveikimas galėjo sÄ lygoti I. S. mirtį, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tarp ieÅ¡kovo darbuotojų neteisėto neveikimo ir atsiradusių pasekmių – jos mirties, yra priežastinis ryÅ¡ys.

74. Ä®vertinus byloje esančius įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra nustatytos visos ieÅ¡kovo civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl naikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2018 - 10 -10 sprendimÄ Nr.56-131 nėra pagrindo. Dėl atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2018 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. 56-131 dalį dėl žalos atlyginimo 75.

IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovų reikalavimais pakeisti komisijos sprendimo dalį dėl žalos jiems atlyginimo visų pirma todėl, kad atsakovai, pateikdami prieÅ¡ieÅ¡kinį teismui, praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o ieÅ¡kovas praÅ¡o jį taikyti. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovai pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį pažeisdami LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 8 d. nustatytÄ 30 dienų terminÄ , kurio nepraÅ¡o atnaujinti, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinis turėtų bÅ«ti atmestas, nes ieÅ¡kovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Ginčijamas sprendimas yra priimtas 2018m. spalio 10d., pagal bylos duomenis atsakovų advokatei iÅ¡siųstas 2018 m. spalio 18 d. (I t. b.l. 9). PrieÅ¡ieÅ¡kinis pateiktas 2018m. gruodžio 3d. (I t. b.l. 34). Pagal LITEKO programÄ matyti, kad prieÅ¡ieÅ¡kinis buvo patektas 2018-11-30, o teisme užregistruotas 2018-12-03.

76. CK 1.125 str. 8 dalis numato sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , t.y. kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimÄ .

Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Tačiau teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nors atsakovai praleido 30 dienų terminÄ skųsti teismui komisijos sprendimÄ , 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminio dėl žalos atlyginimo kreiptis į komisijÄ jie nepažeidė. Teismas pažymi, jog 30 dienų terminas skųsti teismui komisijos sprendimÄ teismų praktikoje vertinamas ne kaip ieÅ¡kinio senaties, o kaip procesinis terminas. Tokia pozicija iÅ¡dėstyta Lietuvos apeliacinio teismo 2016m. gruodžio 28d. nutartyje Nr. 2A-911-464/2016.

77. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ , ir (ar) sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimÄ , turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp sveikatos priežiÅ«ros įstaigos ir pareiÅ¡kimÄ pateikusio asmens nagrinėjimo iÅ¡ esmės. Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti.

78. Minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas, taikydamas analogijÄ , vadovavosi iÅ¡plėstine teisėjų kolegijos nutartimi, kurioje kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas DK 296 straipsnį, konstatavo, kad Å¡ioje teisės normoje nustatytas mėnesio terminas individualaus darbo ginčo Å¡alims, nesutinkančioms su DGK sprendimu, pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme turi bÅ«ti kvalifikuojamas kaip procesinis terminas, kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, iÅ¡skyrus darbo įstatymų nustatytas iÅ¡imtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015).

79. Todėl Lietuvos apeliacinis teismas vertino, kad 30 dienų terminas skųsti komisijos sprendimÄ yra procesinis terminas, kurį teismas, esant pagrindui, savo iniciatyva gali atnaujinti. Teismas atsižvelgia į tai, jog ginčas tarp Å¡alių kilęs dėl asmens mirtimi padarytos žalos, terminas skųsti komisijos sprendimÄ praleistas nežymiai, atsakovai nuo pat dukters mirties visose instancijose aktyviai gynė savo teises, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja pagrindas atnaujinti procesinį terminÄ atsakovams prieÅ¡ieÅ¡kiniui pateikti.

80. Atsakovai praÅ¡o pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2018 - 10 -10 sprendimo Nr.56-131 dalį dėl žalos atlyginimo. IÅ¡ komisijos sprendimo matyti, kad atsakovui V. S. teisė į turtinės žalos atlyginimÄ nebuvo pripažinta, o atsakovei D. S. – nediferencijuota turtinė ir neturtinė žala.

81. Atsakovai praÅ¡o priteisti lygiomis dalimis 2307,88 Eur patirtÄ Å¾alÄ , kuri susijusi su dukters laidotuvėmis. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai ir atstovė žalos dydį detalizavo ir nurodė, kad žalÄ sudaro: 40,00 Eur už Å¡arvojimo salės papuoÅ¡imÄ , 75,00 Eur už duobės iÅ¡kasimÄ , 242,87 Eur už UAB ,,Å iaulių gedulo namai‘‘ paslaugas, 1900,00 Eur už paminklÄ UAB ,,Akrolita‘‘, 50,00 Eur auka bažnyčiai už gedulingas apeigas. Å ios iÅ¡laidos įrodytos į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais (I t. b.l. 64-67).

Akivaizdu, kad atsakovai neturėjo galimybės pateikti įrodymų dėl aukos bažnyčiai dydžio, tačiau Å¡i suma yra protinga, palyginti nedidelė. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu nurodė ir pateikė įrodymus dėl jiems iÅ¡mokėtos laidojimo paÅ¡alpos – 304 Eur (I t. b.l. 60), tačiau nurodė, kad nepraÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 300 Eur iÅ¡laidų už gedulingus pietus. Atsakovai taip pat nepraÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laidų už laidojimo salės nuomÄ , nes jÄ kompensavo ieÅ¡kovas.

Kadangi atsakovai nurodė, kad laidotuvių ir kitas su jomis susijusias iÅ¡laidas patyrė bendrai, praÅ¡o priteisti turtinę žalÄ lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovų reikalavimas dėl turtinės žalos yra pagrįstas, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams priteistina po 1153, 94 Eur turtinės žalos.

82. Atsakovai praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo tokiÄ neturtinę žalÄ : atsakovė D. S. - 50 000,00 Eur, atsakovas V. S. – 20 000,00 Eur. CK 6.250 straipsnis reglamentuoja bendrÄ sias neturtinės žalos atlyginimo nuostatas. Tarp Å¡ių nuostatų yra įtvirtinti kriterijai, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, Å¡ių kriterijų sÄ raÅ¡as yra pavyzdinis. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatyme įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu) sÄ raÅ¡u tokių kriterijų, kurie turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju.

Atsižvelgiant į tuos aspektus, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009).

83. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad moralinė (neturtinė) žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas ( inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti panaudojant materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

84. Kasacinis teismas savo ruožtu yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimÄ , funkcija yra parinkti teisingÄ , kuo labiau suÅ¡velninančiÄ negatyvius padarinius piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrÄ Å¾inti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iÅ¡ esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).

85. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalÄ dydžiui nustatyti svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukÅ¡tesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų bÅ«ti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų ir teismo konkrečiu atveju reikÅ¡mingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vienÄ iÅ¡ kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobÅ«dį, specifikÄ , kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį bei fizinį skausmÄ kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiÅ¡kumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).

86. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Pažymėtina, kad, esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).

87. Be to, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo gyvybės atėmimo atvejais, yra nurodęs, kad kiekvienÄ netektį lydi labai sudėtingi, gilÅ«s ir sunkÅ«s iÅ¡gyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (tėvo, motinos, vaiko). Netekus vaiko, yra nutraukiamas ryÅ¡ys, susijęs su tėvų praeitimi, dabartimi ir natÅ«raliai laukiama ateitimi. Vaikai yra kiekvienų tėvų viso gyvenimo realybės dalis, todėl, kai jos netenkama, tėvų pasaulis negrįžtamai sukrečiamas ir keičiasi, o tais atvejais, kai Å¡i netektis yra netikėta, dvasinės netekties skausmas yra ypač didelis ir komplikuotas.

Asmens teisės į gyvybę ir sveikatÄ , kurios savo esme yra absoliučios teisės, yra vienos iÅ¡ svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar neįmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Konstitucijos 19 straipsnyje įtvirtinta viena svarbiausių žmogaus prigimtinių teisių – teisė į gyvybę. Å iame straipsnyje nurodyta, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas. Demokratinių Å¡alių teisėje žmogaus gyvybė pripažįstama aukščiausia vertybe.

Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiÅ¡kai akivaizdÅ«s, nes, jÄ sunaikinus, gyvybės atkÅ«rimo procesas nėra įmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009).

88. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, atsižvelgiant į teisės į gyvybę, kaip pačios aukščiausios ir svarbiausios vertybės, absoliutumÄ , ryÅ¡io tarp tėvų ir vaiko ypatingumÄ , iÅ¡skirtinumÄ ir nepakeičiamumÄ , konstatuoja, kad faktinėms aplinkybėms, jog vaiko mirtis sukėlė jo tėvams didelę neturtinę žalÄ , įrodinėti taikytinas žemas įrodinėjimo standartas – didelės neturtinės žalos patyrimas tokiais atvejais iÅ¡ esmės gali bÅ«ti preziumuojamas.

89. Nagrinėjamu atveju kÅ«dikio sveikatos bÅ«klė buvo iÅ¡ esmės gera – atsakovų dukra, patekusi į kÅ«dikių namus, neturėjo ryÅ¡kių sveikatos sutrikimų. KÅ«dikis turėjo bÅ«ti prižiÅ«rimas tol, kol jo mama atsakovė D. S. bus paleista iÅ¡ ligoninės ir galės pati prižiÅ«rėti vaikÄ . Bylos nagrinėjimo metu atsakovė D. S. pripažino, jai buvo nustatyta neįgalumas dėl psichinės negalios, tačiau, laukdamasi vaiko, ji nenaudojo jokių psichotropinių medikamentų, kad nepakenktų vaiko sveikatai, kas galimai lėmė pačios atsakovės psichinės sveikatos pablogėjimÄ po vaiko gimimo.

Priverstinai hospitalizuota atsakovė pati pranešė vaiko teisių apsaugos įstaigoms, kad nėra kam pasirÅ«pinti dukra, kol ji bus gydoma ligoninėje. IeÅ¡kovas neginčija, kad bÅ«dama ligoninėje atsakovė dažnai skambino ir teiravosi apie dukters sveikatÄ , tik iÅ¡leidus jÄ iÅ¡ ligoninės atvyko jos aplankyti, lankė mergaitę ir ėmėsi priemonių, kad vaikas kuo skubiau bÅ«tų jai grÄ Å¾intas. Tai, kad vaiko pasiėmimo iÅ¡ kÅ«dikių namų iÅ¡vakarėse vaikas mirė – atsakovams buvo netikėta.

Å ios aplinkybės rodo, kad nors po kÅ«dikio gimimo pati atsakovė vaiko ilgÄ laikÄ pati neprižiÅ«rėjo, tai atsitiko dėl objektyvių priežasčių. Atsakovė planavo ir siekė kuo greičiau dukrÄ pasiimti į namus ir pati auginti, kÅ«dikis jai buvo pirmas ir laukiamas.

90. Nors ieÅ¡kovė kitos Å¡alies praÅ¡ymu neteikė duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, tačiau bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad jai buvo nustatytas 40 procentų darbingumas dėl psichinės negalios, kÄ patvirtina į bylÄ pateiktas pažymėjimas (I t. b.l. 55). IÅ¡ į bylÄ pateikto medicininio dokumento iÅ¡raÅ¡o, pažymėjimų matyti (I t. b.l. 51,100, II t. b.l. 15), kad po dukters mirties ji skubia tvarka buvo konsultuota psichiatro, ambulatoriÅ¡kai gydosi iki Å¡iol. Nors ieÅ¡kovo atstovas nurodė, kad atsakovė dėl psichinių sutrikimų gydėsi ir anksčiau, teismas sutinka su atsakovės atstovės argumentais, jog patirta stresine bÅ«sena tokių sveikatos sutrikimų turinčiam asmeniui sukelia didesnes neigiamas pasekmes.

Taip pat teismas pažymi, jog žala yra padaryta dėl neatsargumo, o ne tyčiniais veiksmais. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsakovės D. S. ryšį su vaiku, patirtus dvasinius išgyvenimus ir jų galimas pasekmes ateityje, komisijos sprendimu jai nustatyta neturtinė žala didinama iki 35 000,00 Eur.

91. Kaip jau buvo minėta, neturtinės žalos dydis nustatomas individualiai. Atsakovui V. S. komisija pripažino teisę į 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsakovas V. S. pateikė į bylÄ medicininį pažymėjimÄ , iÅ¡duotÄ 2019-01-15, kuriame nurodyta medikų iÅ¡vada – potrauminis streso sutrikimas, pastoviai naudojami migdomieji. IÅ¡ 2019m. rugsėjo 9 d. matyti, kad tokia bÅ«sena tęsiasi po dukters mirties (II t. b.l. 15). Tačiau atsakovas nepateikė teismui iÅ¡samesnės informacijos apie tai, kokia jo sveikatos bÅ«klė buvo iki dukters mirties, kaip dukters mirtis paveikė jo dvasinę bÅ«senÄ .

Medicininės pažymos nėra informatyvios, todėl teismas negali daryti iÅ¡vadų, ar medikamentų vartojimas yra susijęs tik su dukters mirtimi, kuri įvyko prieÅ¡ 4 metus. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, vertina ir atsakovo V. S. veiksmus, dukrai patekus į ligoninę, o vėliau į kÅ«dikių namus. Atsakovas neginčija, kad tÄ dienÄ , kai duktė buvo paimta jo sutuoktinei patekus į ligoninę, jis pas draugÄ vartojo alkoholį. Atsakovas taip pat nepaneigė ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių, kad, dukrai patekus į kÅ«dikių namus, jis buvo kelis kartus atėjęs jos aplankyti neblaivus.

92. Å ios aplinkybės rodo, kad po dukters gimimo atsakovas V. S. nesirÅ«pino dukra ir nedėjo pastangų, kad vaikas bÅ«tų grÄ Å¾intas jo priežiÅ«rai. Todėl nėra pagrindo teigti, kad tarp jo ir dukters buvo užsimezgęs emocinis ryÅ¡ys. Tačiau teismas vis dėl to įvertina tai, kad dukrai mirus atsakovas apskritai prarado galimybę tokius ryÅ¡ius užmegzti, dėl to Å¡iuo metu pergyvena ir patiria neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovui komisijos pripažinta teisė į 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ yra įvertinta tinkamai ir didinti Å¡ios žalos nėra pagrindo.

93. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, keičiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2018 - 10 -10 sprendimo Nr.56-131 dalį dėl žalos atlyginimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 94. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Teismo sprendimas yra priimtas atsakovų naudai, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo lygiomis dalimis jos priteistinos atsakovams.

95. Atsakovai byloje patyrė 1500,00 Eur iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ . Ä®vertinus bylos apimtį, advokato darbo laiko sÄ naudas, paruoÅ¡tų dokumentų turinį ir apimtis, bylos nagrinėjimo trukmę, posėdžių kiekį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius, teismas sprendžia, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos ir ne per didelės, todėl priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams lygiomis dalimi - po 750,00 Eur.

96. Byloje patirtos 24,84 Eur pašto išlaidos. Šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a : Ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų ieškinį atsakovams D. S., V. S. dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2018-10-10 sprendimo Nr. 56-131 panaikinimo atmesti. Atsakovų D.

S., V. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui Å iaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kÅ«dikių namams dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2018-10-10 sprendimo Nr. 56-131 pakeitimo dalyje dėl žalos atlyginimo dydžio patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti atsakovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo Å iaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kÅ«dikių namų, juridinio asmens kodas 190522935, 1153, 94 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt tris eurus 94 ct) turtinės žalos ir 35000,00 (trisdeÅ¡imt penkis tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti atsakovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo Å iaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kÅ«dikių namų, juridinio asmens kodas 190522935, 1153, 94 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt tris eurus 94 ct) turtinės žalos ir 3000,00 Eur (tris tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti atsakovams D. S. ir V. S. iÅ¡ ieÅ¡kovo Å iaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kÅ«dikių namų po 750,00 Eur (po septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Å iaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kÅ«dikių namų 24,84 Eur (dvideÅ¡imt keturis eurus 84 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei, sumokant pasirinktinai į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Å iaulių bankas, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, nurodant įmokos kodÄ 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismÄ . Teisėja Lina Muchtarovienė