2020-01-22 Nr. AB-1454-3-62-3-01417-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1039-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01417-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. T. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), priteisti 6 688 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 3–12, 21–22).

2. Pareiškėjo teigimu, žala atsirado dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Kauno TI laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2017 m. vasario 2 d. Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą, visų pirma, sukėlė tai, kad buvo kalinamas perpildytose Kauno TI kamerose. Pabrėžė, kad ir taip mažą kamerų plotą dar labiau mažino jose esantys apstatymo inventorius, bei nurodė, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, turi būti neįskaitomas sanitarinio mazgo užimamas plotas. Pareiškėjas tvirtino, kad Kauno TI kamerose nebuvo dėžių ir spintų drabužiams susidėti, šaldytuvo. Sanitariniuose mazguose neįrengtos atskiros nuo gyvenamųjų patalpų mechaninės oro šalinimo sistemos, todėl kamerose jautė nemalonų kvapą. Nors sanitarinis mazgas uždaras, bet sienelės nėra iki pat lubų. Nurodė, kad stalo, suolų ir spintelių neužteko visiems kameroje laikomiems nuteistiesiems. Tvirtino, jog dieną kamerose apšvietimas buvo per silpnas, o naktį – per stiprus; kameros prastai vėdinamos; jose veisėsi tarakonai; kamerų sienos apipelijusios; neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukas; kamerose per mažai pakabų. Nebuvo išduodama indų valymo priemonių. Nurodė, kad Kauno TI nebuvo galima nemokamai išsiskalbti rūbų. Pareiškėjas tvirtino, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, diskomfortą, papildomus nepatogumus, kančią, emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą. Vadovaudamasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – ir CK), prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 27–30).

4. Nurodė, kad Kauno TI kameros yra įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus, pareiškėjui buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus 3,6 kv. m asmeniui kameroje tenkantis plotas. Pažymėjo, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras), siekdamas nustatyti, kaip Kauno TI laikomasi higienos normų reikalavimų, reguliariai atlieka kamerų patikrinimus. Tvirtino, kad ginčo laikotarpiu atliktų patikrinimų metu kamerų apšvietimo pažeidimų nebuvo nustatyta. Nurodė, kad Kauno TI kamerose įrengtos spintelės arba sieninės lentynos, spintelės arba lentynos maisto produktams laikyti, viršutinių drabužių pakabos. Pabrėžė, kad pareiškėjo argumentai apie patirtą neturtinę žalą nekonkretūs, jo nurodytos aplinkybės neįrodo kalinimo sąlygų sukeltos neturtinės žalos fakto.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu (b. l. 60–66) skundą tenkino iš dalies ir priteisė S. T. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, 100 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai 2016 m. vasario 22 d. – 2017 m. vasario 2 d. laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų Kauno TI, atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad S. T. buvo laikomas Kauno TI nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2017 m. vasario 2 d.

7. Vertindamas pareiškėjo argumentą, kad Kauno TI buvo laikomas kamerose, kuriose teko mažesnis plotas, negu numatyta teisės aktuose, teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3 punktu. Išanalizavęs Kauno TI pateiktus duomenis, teismas darė išvadą, kad teisės aktų reikalavimas, nustatantis, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m, buvo pažeistas nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2016 m. balandžio 11 d.

8. Teismas pažymėjo, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nenumatyta, kad į šio įsakymo 1.3 punkte nurodytą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Taip pat pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimu byloje Muršič prieš Kroatiją, yra ne kartą nurodęs, jog nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, užimtą baldais ir kitais įrenginiais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje, ir įvertinęs, kad gyvenamųjų patalpų apstatymas baldais galėjo apsunkinti pareiškėjo galimybę netrukdomai judėti jose.

9. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su sanitarinių mazgų įrengimu, teismas rėmėsi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktu. Išanalizavęs pareiškėjo skundo teiginius, teismas sprendė, kad S. T. neginčija aplinkybės, jog sanitariniai mazgai kamerose yra atitverti sienelėmis. Šią aplinkybę patvirtino ir Kauno TI pateikta fotomedžiaga. Teismas darė išvadą, kad nustatytas sanitarinių mazgų įrengimas Kauno TI kamerose atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto vizualiai aukštesne nei 1,5 metro sienele užtikrina pakankamą privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Be to, teismas, atsižvelgęs į byloje pateiktą fotomedžiagą, iš kurios matyti, kad kamerų sanitariniuose mazguose įrengti klozetai turi dangčius, bei nenustačius duomenų apie netiekiamą vandenį į sanitarinius mazgus, pareiškėjo teiginius dėl sklindančio nemalonaus kvapo atmetė kaip nepagrįstus.

10. Dėl pareiškėjo teiginių, kad kamerų nebuvo galima išvėdinti per langus, o įrengta mechaninė ventiliacija kėlė didelį triukšmą, teismas rėmėsi Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktu, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 16 ir 17 punktais. Kauno TI į bylą pateikta fotomedžiaga teismui leido spręsti, kad kamerose yra įrengti atidaromi langai, o skunde pats pareiškėjas nurodė, kad kamerose įrengta mechaninė ventiliacija veikė. Teismas darė išvadą, kad nenustatyta, jog ginčo laikotarpiu kamerų vėdinimo įrengimas būtų neatitikęs teisės normų reikalavimų. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kad dėl kamerose įrengtos mechaninės ventiliacijos keliamo triukšmo būtų kreipęsis į atitinkamas institucijas, kurios būtų operatyviai reagavusios į tokį kreipimąsi. Byloje nepateikta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro parengtų patikrinimo aktų dėl kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, ventiliacijos keliamo triukšmo įvertinimo. Todėl teismas pareiškėjo teiginius dėl ventiliacijos keliamo triukšmo lygio neatitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimams atmetė.

11. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad kamerose trūko inventoriaus, teismas atsižvelgė į tai, jog atsakovo atstovas nurodė, kad visos Kauno TI kamerose yra prie grindų pritvirtintos metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), įrengtos spintelės arba sieninės lentynos, spintelės arba lentynos maisto produktams laikyti, viršutinių drabužių pakabos. Minėtoms aplinkybėms patvirtinti Kauno TI pateikė fotomedžiagą. Teismas darė išvadą, jog Kauno TI kamerų aprūpinimas baldais ir kitu inventoriumi iš esmės atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus. Eksploatavimo taisyklėse bei Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, reikalavimas įrengti kameroje šaldytuvą nenustatytas. Teismas pareiškėjo argumentus dėl inventoriaus, įskaitant ir šaldytuvą, trūkumo kamerose atmetė kaip nepagrįstus.

12. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su kamerų apšvietimu, teismas vadovavosi Eksploatavimo taisyklių 14.3 punktu ir Higienos normos HN 134:2015 14 punktu. Kauno TI duomenų apie kamerose Nr. 210, Nr. 214, Nr. 248, Nr. 348 ir Nr. 352 buvusią natūralią ir dirbtinę apšvietą nepateikė. Pareiškėjas paaiškinimų, kad jis dėl netinkamos kamerų apšvietos būtų kreipęsis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, nepateikė. Teismas pažymėjo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016 m. birželio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA.2-479(17.4.1.2.12) užfiksuoti 2016 m. gegužės 27 d. atlikto patikrinimo rezultatai. Šio akto duomenimis, buvo patikrinta kameros Nr. 337 apšvieta ir nustatyta, kad ji atitinka nustatytus reikalavimus. Kauno TI parengtos 2018 m. rugpjūčio 3 d. pažymos Nr. 11-3356 duomenimis, pareiškėjas 2016 m. gegužės 27 d. buvo laikomas kameroje Nr. 337. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo teiginiai apie netinkamą dirbtinį apšvietimą atmetami kaip neįrodyti byloje nustatytais duomenimis.

13. Teismas vertino, kad pareiškėjo skundo teiginiai apie kameroje Nr. 348 neveikusį pareigūnų iškvietimo mygtuką yra itin abstraktūs: pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių apie tai, kada, kaip ir koks konkretus pavojus jam buvo kilęs, kai jis negalėjo pasinaudoti aliarminio iškvietimo mygtuku. Todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl negalėjimo kameroje Nr. 348 pasinaudoti iškvietimo mygtuku sukeltos neturtinės žalos atmetė kaip deklaratyvius ir neįrodytus.

14. Teismas nurodė, kad Kauno TI, savo veikloje vykdantis Higienos normos HN 134:2015 20 ir 40 punktų reikalavimus, siekdamas paneigti pareiškėjo argumentus dėl šių reikalavimų nesilaikymo, turėjo procesinę pareigą atsiliepime pateikti išsamius paaiškinimus apie nurodytų teisės normų reikalavimų vykdymą bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovo atstovas duomenų, paneigiančių pareiškėjo argumentus dėl galimybės skalbtis ir džiovinti asmeninius drabužius nebuvimo bei kenkėjų veisimąsi kamerose nepateikė. Teismas sprendė, kad Kauno TI nepateikus duomenų ir tinkamų įrodymų (patikrinimų aktų ir kt.), galinčių paneigti pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie neužtikrintą kenkėjų kontrolę ir jų naikinimą bei nesudarytas sąlygas skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, konstatuojama, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu būnant Kauno TI buvo pažeisti Higienos normos HN 134:2015 20 ir 40 punktai.

15. Teismas vertino tai, kad kalinimas perpildytose kamerose bei nustatytų higienos normų pažeidimas ginčo laikotarpiu sukėlė pareiškėjui papildomą diskomfortą ir neigiamus psichologinius išgyvenimus. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo priteisti pareiškėjui 6 688 Eur neturtinei žalai atlyginti. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad dėl laikymo Kauno TI pareiškėjui būtų pablogėjusi fizinė ar psichinė sveikata. Byloje taip pat nenustatyta, kad Kauno TI pareigūnai ir kiti darbuotojai būtų tyčia siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teisminėje praktikoje laikomasi aiškinimo, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Be to, sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, atsižvelgiama, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į nustatytą kameros ploto normą buvo pažeista tik 6 paras, bylos duomenimis, trūko 0,06 kv. m ploto, o higienos normų pažeidimai nebuvo intensyvūs.

16. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisės normų pažeidimų mastą, jų trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į EŽTT ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką, valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad 100 Eur suma yra adekvati S. T. patirtoms neigiamoms pasekmėms.

III. 17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, apeliaciniame skunde (b. l. 72–75) prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį dėl 100 Eur neturtinės žalos priteisimo pakeisti pripažįstant, kad pareiškėjo teisė į minimalaus ploto, tenkančio asmeniui kameroje, užtikrinimą buvo pažeista, o pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytas nepagrįstai. Nusprendus netenkinti atsakovo prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo pakeitimo – sumažinti pareiškėjui priteistą sumą.

18. Atsakovas neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjui 6 dienas nebuvo užtikrintas minimalus asmeniui kameroje tenkantis plotas (3,6 kv. m), tačiau mano, jog pareiškėjo skundas turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas dėl pažeidimo mažareikšmiškumo. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog teismo sprendime buvo konstatuota, kad duomenų apie pareiškėjo pablogėjusią fizinę ar psichinę sveikatą laikymo Kauno TI metu nėra, nenustatyta, kad Kauno TI pareigūnai ir kiti darbuotojai būtų tyčia siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Be to, tam tikras nepatogumų sukėlimas ir pasirinkimo laisves apribojimas nuteistiesiems bei su tuo susiję išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Atsakovas taip pat pažymi, jog pats pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo teisė į nustatytą kameros ploto normą buvo pažeista tik 6 paras, trūko 0,06 kv. m ploto, o higienos normų pažeidimai nebuvo intensyvūs.

19. Atsakovo teigimu, neturtinės žalos dydis yra neproporcingas nusižengimo mastui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo patirti nepatogumai truko trumpai, nebuvo tęstiniai ir itin nežymūs, tinkamas neturtinės žalos atlyginimo būdas turėtų būti teismo sprendimu pripažįstamas asmens teisių pažeidimo faktas.

20. Atsakovas pažymi, kad nacionalinis ir regioninis sveikatos centrai nuolat tikrina, kaip Kauno TI užtikrina higienos normų laikymąsi, tačiau pastabų dėl kenkėjų nėra pateikta. Atsakovas su apeliaciniu skundu taip pat pateikia 2013 m. lapkričio 12 d. sutarties su UAB „Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (vėliau reorganizuota į UAB „Dezinfa“) ir 2016 m. gruodžio 27 d. sutarties su UAB „Dezinfa“ kopijas, kurios patvirtina, kad Kauno TI yra nuolat vykdoma kenkėjų kontrolė.

21. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad Kauno TI direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1-125 yra patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų viršutinės aprangos skalbimo ir cheminio valymo paslaugos teikimo tvarka, pagal kurią Kauno TI kalinamiems asmenims yra suteikiama teisė pasinaudoti skalbimo ir cheminio valymo paslaugomis. Minėtų duomenų pateikimo būtinybė iškilo tik gavus pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriame nurodoma, kad Kauno TI nevykdė kenkėjų stebėsenos bei neužtikrino viršutinių rūbų skalbimo galimybės, todėl Kauno TI prašo juos priimti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų neužtikrinimu Kauno TI, atlyginimo.

23. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Kauno TI buvo pažeista, pareiškėjo skundą tenkino dalies ir priteisė 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Paduotame apeliaciniame skunde atsakovas, nesutikdamas su dalimi pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nustatytų pažeidimų, prašo jį pakeisti, parenkant kitą pažeistos teisės atlyginimo būdą arba sumažinant priteistos lėšų sumos neturtinei žalai atlyginti dydį.

24. Apeliacinės instancijos teismas, atsakovo apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: kiek tai susiję su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kurioje teismas, įvertinęs, jog Kauno TI nepateikus duomenų ir tinkamų įrodymų (patikrinimų aktų ir kt.), galinčių paneigti pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie neužtikrintą kenkėjų kontrolę ir jų naikinimą bei nesudarytas sąlygas skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, konstatavo, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu būnant Kauno TI, buvo pažeisti Higienos normos HN 134:2015 20 ir 40 punktai, pažymėtina, kad šios teismo išvados pagrįstos byloje pateiktų įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu.

Būtinybė iš naujo tirti įrodymus, vertinat su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus, nenustatyta: pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 142 str. 3 d.).

Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2018 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-100-822/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1236-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1018-662/2018 ir kt.).

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis šiuo aspektu ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo.

25. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos ir jos atlyginimo būdo ir / ar dydžio, pažymi, kad kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

26. Įvertinusi atsakovo atstovo padarytų pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirtą diskomfortą, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo tiek parinktas pažeistų teisių gynimo būdas, tiek apskaičiuotas pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydis (100 Eur) yra proporcinga ir adekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

27. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai aiškinęs ir taikęs procesinės ir materialiosios teises normas, priėmė sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais bei ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė