2020-11-18 Nr. AB-21804-3-61-3-00172-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1883-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00172-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja Z. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. 1SS-2259-(7.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“; 2) įpareigoti NŽT atkurti nuosavybės teises į 0,5 ha miško žvyro-smėlio karjerą, o nesant galimybės atkurti nuosavybės teisių – išmokėti piniginę kompensaciją, atitinkančią miško vertę, t. y. 5 000 Eur.

2. Pareiškėja paaiškino, kad ji 2018 m. spalio 25 d. prašymu kreipėsi į NŽT, nurodydama, kad jai dar nėra atkurtos nuosavybės teisės į iki nacionalizacijos buvusio žemės savininko S. P. (duomenys neskelbtini) kaime, Mažeikių rajone valdytą 0,5 ha miško plotą. Atsakovas skundžiamame rašte nurodė, kad iš NŽT Mažeikių skyriaus pateikto 1930 m. Mažeikių apskrities, Mažeikių valsčiaus, (duomenys neskelbtini) seniūnijos mokesčiais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašo nustatyta, jog iki nacionalizacijos buvęs žemės savininkas S. P. (duomenys neskelbtini) kaime valdė 26,12 ha žemės, iš kurios – 18 ha ariama žemė, 2 ha pievos, 3,12 ha ganyklos ir 3 ha miško. Minėtame rašte pažymėta, kad pretendentų į S. P. iki nacionalizacijos turėtą žemę 1993 m. kovo 31 d. susitarime nurodyta, kad pareiškėjai tenkanti dalis yra 4,35 ha žemės, iš kurios 0,5 ha yra miškas. Skundžiamame rašte nurodyta, jog pareiškėjos prašyme išdėstytos pretenzijos, kad jai dar neatkurtos nuosavybės teisės į 0,5 ha miško plotą, yra nepagrįstos.

3. Pareiškėja nurodė, kad S. P. 3 ha miško įeina į miškų ruožą palei (duomenys neskelbtini) upę. Ruožą sudaro 4 savininkų miškai, iš viso 13,78 ha miško. Miške nėra pievų ir ariamos žemės. Pažymoje Nr. 258 (b) nurodyta, kad pagal susitarimą pareiškėjai priklauso 4,35 ha žemės, iš to skaičiaus – 0,5 ha miško. Pareiškėjos teigimu, kad jai atitenkanti dalis turėtų būti 3,85 ha žemės ir 0,5 ha miško. Pareiškėja teigė, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, žvyro-smėlio karjeras ir miškas įvardyti kaip neprivatizuotini. S. P. miškas senas ir vertingas, jo vertė 5 000 Eur, vertingas žvyro-smėlio karjeras. Atkuriant nuosavybės teises į žemę, neprivatizuotina miško žemė buvo prijungta prie privatizuotinos žemės, išmokant 300 Eur piniginę kompensaciją už neprivatizuotiną 0,5 ha mišką. Pareiškėjos nuomone, atkuriant nuosavybės teises, 0,5 ha miško plotas negalėjo būti įskaičiuotas į bendrą atkuriamą žemės plotą, todėl nuosavybės teisės atkurtos neteisingai, netinkamai taikant ir aiškinant įstatymus. Taip NŽT neteisėtu būdu pasisavino 0,5 ha miško.

4. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, jog NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos 2018 m. spalio 25 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. P. valdytą 0,5 ha miško, informavo pareiškėją, kad pagal 1993 m. kovo 31 d. pretendentų susitarimą ir (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybos 1996 m. spalio 1 d. pažymą Nr. 83, pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 4,35 ha žemės, iš kurios 0,5 ha yra miškas, todėl Telšių apskrities valdytojo administracijos 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 61-5268 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo pilietei Z. S.“ (toliau – ir 1996 m. lapkričio 18 d. Sprendimas, Sprendimas) jai atkurtos nuosavybės teisės į 4,35 ha žemės plotą, išmokant kompensaciją pinigais, kuri iki 2008 m. kovo 31 d. buvo išmokėta, ir nėra pagrindo atkurti nuosavybės teises į papildomą 0,5 ha miško plotą.

6. Atsakovas nurodė, kad Telšių apskrities valdytojo administracija 1996 m. lapkričio 18 d. Sprendimu (3.1.4 punktas) pareiškėjai atkūrė nuosavybės teises į visą jai priklausantį žemės plotą. Valstybė įvykdė įsipareigojimą pareiškėjai. Teiginys, jog pareiškėjai dar neatkurtos nuosavybės teisės į iki nacionalizacijos buvusio žemės savininko S. P. (duomenys neskelbtini) kaime Mažeikių rajone valdytą 0,5 ha miško plotą, yra nepagrįstas. Nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai procedūra yra baigta. Ji sukėlė teisinius padarinius – pareiškėja yra kompensacijos savininkė, o Lietuvos valstybė įvykdė įstatymų leidėjo nustatytas pareigas.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

8. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai procesas užbaigtas 1996 m. lapkričio 18 d. Sprendimu. Pareiškėjai buvo išmokėta kompensacija už 4,35 ha žemės plotą – 4 834 Lt. Valstybė įvykdė jai įstatymų leidėjo nustatytas pareigas. Pareiškėjai išmokėjus kompensaciją, valstybei įvykdžius prisiimtą įsipareigojimą, laikytina, jog asmuo, su kuriuo atsiskaityta teisės aktų nustatyta tvarka, neturi reikalavimo teisės valstybei. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, jog atsakovo Sprendimas yra išsamus, motyvuotas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl jo panaikinti nėra teisinio pagrindo.

III. 9. Pareiškėja Z. S. apeliaciniame skunde prašo atstatyti teisingumą ir 5 000 Eur kompensaciją už mišką, žvyro ir smėlio karjerą.

10. Pareiškėja nurodo, kad miškais jai nėra grąžintas, kompensacija už mišką neišmokėta, yra sumokėta tik už žemę. Pareiškėja 2018 m. spalio 25 d. kreipėsi į NŽT, tačiau NŽT nieko nesprendė, neįvardijo miško, kaip atskiro vieneto nuo dirbamos žemės. Miškas – tai medžiai, miško žemėje yra smėlio ir žvyro karjeras. 1993 m. kovo 31 d. pretendentų susitarime pareiškėjai buvo numatyta ir jos parašu patvirtinta žemė ir 0,5 miško. 1996 m. spalio 1 d. pažymoje Nr. 83 0,5 ha miško buvo įkelta į dirbamą žemę, neprivatizuotina miško žemė prijungta prie privatizuotinos ir miškas sulygintas su žeme. Po kurio laiko miškas buvo privatizuotas, o pareiškėjai nebuvo pasiūlyta jo susigrąžinti ar kompensuoti.

11. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais, išdėstytais atsakovo atsiliepime į skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėja skundą grindžia tuo, kad nuosavybės teisės kompensuojant už valstybės išperkamą žemę bei mišką jų neatskyrus buvo atkurtos neteisingai, kadangi nebuvo apskaičiuota miško vertė.

13. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

14. 1993 m. kovo 31 d. pretendentų susitarime nurodyta, kad pareiškėjai tenkanti dalis yra 4,35 ha žemės, iš kurios 0,5 ha yra miškas, t. y. pareiškėja ir kiti pretendentai aiškiai išreiškė savo valią dėl turto dydžio ir rūšies. (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybos 1996 m. spalio 1 d. pažymoje Nr. 83 nurodyta, kad pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos buvusio savininko S. P. (duomenys neskelbtini) kaime, Mažeikių rajone valdytą 4,35 ha žemės plotą, o Pažymoje Nr. 61/5286 apie valstybės išperkama žemę (mišką) nurodyta 4,35 ha žemės vertė, neišskiriant miško ploto ir jo vertės apskaičiavimo (b. l. 47).

15. Ginčui aktualiu laikotarpiu Lietuvos Respublikos „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (1991 m. birželio 18 d. įstatymas Nr. I-1454) 3 straipsniu buvo nustatytas turtas, į kurį atstatomos nuosavybės teisės. Pagal šį reguliavimą žemė ir miškas buvo nurodyti kaip atskiri turto objektai(3 straipsnio 1 dalis 1 ir 2 punktai).

16. Tačiau šioje byloje nėra ginčijamas Telšių apskrities valdytojo administracijos 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimas Nr. 61-5268 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo pilietei Z. S.“ Neginčijant šio Sprendimo tikrinti, ar teisingai buvo apskaičiuota kompensacija už valstybės išperkamą žemę ir mišką, nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas minėtu Sprendimu buvo užbaigtas, kadangi nuosavybės teisės buvo atkurtos į visą 4,35 ha žemės plotą, į kurį pateko ir 0,5 ha miško, bei apskaičiuota bendra kompensacija, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog nuosavybės teisės į mišką nėra atkurtos.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo aiškinti pareiškėjai Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo apskundimo tvarkos, kadangi nuo Sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip dešimt metų ir praleistas skundo padavimo terminas negali būti atnaujinamas (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis).

19. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos Z. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius