2024-05-29 Nr. AB-8972-3-61-3-00193-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1730-552/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00193-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3; 9.5

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. H. A. S. apeliacinį dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. H. A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. H. A. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 23S226692 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo bei įpareigoti atsakovą išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjos išsiuntimo bei draudimo jai atvykti į Lietuvos valstybę.

2. Pareiškėja skundą grindė šiomis aplinkybėmis:

2.1 Kilmės valstybėje pareiškėjai gresia persekiojimas dėl to, kad ji išpažįsta (duomenys neskelbtini), todėl ilgą laiką patyrė (duomenys neskelbtini) persekiojimą, jaučia grėsmę dar ir dabar, kadangi šios religinės bendruomenės persekiojimas vis atsinaujina. Be to, pareiškėjos sesuo susituokė su (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) tikėjime yra priimta, jog sudaryti santuokos su kitą religiją išpažįstančiais asmenimis negalima, todėl pareiškėja ir jos šeima buvo bauginami ir (duomenys neskelbtini) bendruomenės.

2.2 Pareiškėja paskesnį prašymą grindė aplinkybėmis, jog (duomenys neskelbtini).

2.3 Pareiškėjai kylančias grėsmes patirti persekiojimą (duomenys neskelbtini) patvirtina tai, jog (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kurioje pareiškėja gyveno, veikia po priedanga. Pareiškėja buvo sulaukusi grasinimų dėl religijos – ant jos palapinės (duomenys neskelbtini) buvo užrašyta „mes jums atkeršysime“. Pareiškėja priklauso itin pažeidžiamų asmenų grupei, kadangi yra vieniša jauna moteris, išpažįstanti (duomenys neskelbtini) tikėjimą, todėl negali tikėtis visokeriopos pagalbos. Be to, atsakovas Sprendime konstatavo, kad pareiškėjos gyvenamojoje vietoje egzistuoja beatodairiškas smurtas.

2.4 Vienišų moterų gyvenimas (duomenys neskelbtini) yra itin sudėtingas dėl vyraujančio radikalaus požiūrio į moters statusą visuomenėje. Vienišos moterys patiria didelę riziką patirti smurtą ir seksualinę prievartą. Vienišoms moterims (duomenys neskelbtini) neleidžiama nuomotis būsto, sudėtinga rasti darbą. Jei grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai pavyktų gauti pagalbą iš savo dėdžių, ji vis tiek patirtų diskriminaciją dėl to, jog yra vieniša moteris.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

4.1 Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas dėl to, kad pareiškėja, teikdama paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nepateikė naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių labai padidėtų tikimybė, kad prieglobsčio prašytoja gali atitikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 86 ar 87 straipsnyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Tyrimo metu prieglobsčio prašytojos pateikti duomenys, vertinant kitų byloje esančius duomenų kontekste, buvo pripažinti neaktualiais arba nelaikyti pakankamais konstatuoti prieglobsčio prašytojos visiškai pagrįstą baimę patirti persekiojimą kilmės valstybėje.

4.2 Papildoma liudytojos apklausa nėra tikslinga, nes išskyrus duodamus paaiškinimus, liudytoja neturi jokių kitų jos pasakojimą patvirtinančių duomenų. Be to, liudytojos paaiškinimai buvo vertinami ir su 2021 m. lapkričio 19 d. V. H. A. S. (pareiškėjos sesers) apklausa, iš kurios matyti, kad tiek laisvo pasakojimo metu, tiek uždavus patikslinančius klausimus, V. H. A. S. jokia apimtini nepaminėjo, kad iš (duomenys neskelbtini) būtų išvykusi su sese dėl to, kad pabėgėlių stovykloje gyvenę (duomenys neskelbtini) bendruomenės nariai persekiojo ją, jos sesę ar visą šeimą dėl vienos iš seserų sprendimo tekėti už kitą religiją išpažįstančio asmens (duomenys neskelbtini).

4.3 Tyrimo metu buvo įvertinti ne tik pirmiau įvardinti duomenys, bet ir naujausia informacija susijusi su kilmės valstybe („Conflict Monitor by IHS Markit“ bei „British Broadcasting Corporation“ (BBC) duomenys, „Vokietijos Federacinės Respublikos Federalinės migracijos ir pabėgėlių tarnybos duomenys ir kituose šaltiniuose esanti informacija).

4.4 Atsakovas pakartotinai sprendė tik prieglobsčio suteikimo pareiškėjai klausimą pagal paskesnį 2023 m. gegužės 2 d. prašymą, išsiuntimo ir draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nesvarstė, nes šis klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

II. 5. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjos J. H. A. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1 pareiškėja atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai perėjusi valstybės sieną. 2022 m. sausio 6 d. pareiškėja pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Apklausiama pareiškėja, be kita ko, nurodė sulaukusi religinio pobūdžio grasinimų. Pavyzdžiui, atsibudusi ryte pabėgelių stovykloje (duomenys neskelbtini) ant savo palapinės rasdavo užrašus, tokius kaip: „mes jums atkeršysime“. (Duomenys neskelbtini).

6.2 Video transkripcijoje užfiksuota, jog M. R. A. iš (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), prisistatanti kaip pareiškėjos draugė, nurodė, kad tikėjimo tradicijos neleidžia tuoktis su kitokios religijos asmeniu, o pareiškėjos sesuo (duomenys neskelbtini) susituokė su (duomenys neskelbtini). Todėl jos (pareiškėjos) šeimai imta grasinti, jų palapinę apmėtant akmenimis. Ypač daug vargo toje stovykloje patyrė J. tėvai, todėl jiems teko palikti šią stovyklą.

6.3 2022 m. sausio 23 d. buvo priimtas Migracijos departamento sprendimas Nr. 22S60149, kuriuo buvo nuspręsta nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu pakeitė Migracijos departamento 2022 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 22S60149 dalį, sumažindamas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą nuo 5 metų iki 3 metų.

6.4 Pareiškėja 2023 m. gegužės 2 d. pateikė atsakovui paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nurodė, kad 2021 m. liepos 6 d. atvyko į Lietuvos Respubliką tam, kad pateiktų prieglobsčio prašymą. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nagrinėjant prieglobsčio prašymą klaidingai įvardintos ir nenagrinėtos individualios aplinkybės, susijusios su pareiškėjos asmeniu – pareiškėja yra vieniša mergina, priklausanti (duomenys neskelbtini) bendruomenei, kuri jos išsižadėjo, 7 metus (iki ir po pilnametystės) gyvenusi pabėgėlių stovykloje. Pareiškėjos šeima išvengė (duomenys neskelbtini) žudynių, tačiau jos namai buvo sugriauti. Neatsižvelgta į valstybės kilmės informaciją apie (duomenys neskelbtini). Visapusiškai nesurinkta ir neįvertinta kilmės valstybės medžiaga, susijusi su valstybės neteikiama apsauga, nebuvo pateikta ir nagrinėta informacija apie grėsmę pareiškėjai grįžus į kilmės valstybę.

6.5 Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 15 d. priėmė Sprendimą nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), nes pareiškėja, teikdama paskesnį prašymą nepateikė naujos esminės informacijos arba duomenų.

7. Įvertinęs pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, aktualų teisinį reguliavimą, teismų praktiką, teismas darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovas, priimdamas Sprendimą išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos nuodytas aplinkybes, rėmėsi tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis, vadovavosi prieglobsčio teisės doktrina ir atliko išsamią situacijos analizę, šaltiniai, kuriais vadovavosi atsakovas, yra patikimi.

8. Teismas vertino aplinkybę, kad dėl pirmojo pareiškėjos prieglobsčio prašymo 2022 m. sausio 23 d. buvo priimtas atsakovo sprendimas nesuteikti prieglobsčio ir jis buvo apskųstas administraciniams teismams. Šių teismų įsiteisėjusiais sprendimais, atsakovo sprendimas buvo iš esmės paliktas galioti, tik sutrumpintas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 3 metų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartyje patvirtino, jog pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas surinko išsamią informaciją apie pareiškėjos kilmės valstybę, vertino (duomenys neskelbtini) grėsmę, (duomenys neskelbtini), taip pat konkrečiai ir (duomenys neskelbtini) moterų padėtį (duomenys neskelbtini) bei jų atžvilgiu taikomas apsaugos priemones, įvertino pareiškėjos paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo išvada, kad pareiškėjai negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų.

9. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutiko su atsakovo vertinimu, kad kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos persekiojimo kilmės valstybėje.

10. Apklausų metu pareiškėja nurodė, kad ilgą laiką negalėjo rasti darbo. Kilmės šalies informacija taip pat patvirtina, kad prieglobsčio prašytojos gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini) vyksta karo veiksmai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) karinių pajėgų, kurios nuolat bombarduoja (duomenys neskelbtini) teritoriją. Dėl nuolatinių ginkluotų jėgų veiksmų beatodairiško smurto lygis yra laikomas aukštesniu, yra sugriauta infrastruktūra, padaryta žala dirbamoms žemėms, gyventojų turtui, nėra darbo yra nesaugu, todėl vyksta didelė gyventojų migracija.

11. Pareiškėja pateikė savo asmens tapatybės kortelę, kurioje užfiksuota, kad jos religija – (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), šeimos nuotraukas iš (duomenys neskelbtini) stovyklos, mamos stovyklos pažymėjimo kopiją. Pareiškėja pateikė vaizdo įrašą – kartu stovykloje gyvenusio asmens M. R. A. liudijimą vaizdo įraše, patvirtinantį pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir persekiojimo grėsmę. Taip pat Vokietijos Federacinės Respublikos migracijos tarnybos sprendimus suteikti visai jos šeimai pabėgėlio statusą.

12. Atsakovas vertindamas papildomai pateiktus įrodymus akcentavo, kad pareiškėjos pateikta kortelė, nuotraukos iš (duomenys neskelbtini) stovyklos neturi pridėtinės vertės tyrimui ir nebuvo papildomai analizuojami, nes Migracijos departamentas neginčijo ir neginčija šių duomenų (pilietybės, tapatybės bei išpažįstamos religijos, gimimo vietos, gyvenimo (duomenys neskelbtini) pabėgėlių stovykloje). Pareiškėjos pateiktas vaizdo įrašas įvertintas, kaip turintis žemą įrodomąją galią, nes vaizdo įraše pasakojimą pateikusi užsienietė prisistato esanti geriausia pareiškėjos drauge, t. y. liudytoja laikytina subjektyviosios kilmės įrodymų šaltiniu bei asmeniu suinteresuotu pareiškėjos prieglobsčio bylos baigtimi, kas kelia abejonę ar parodymai duoti gera valia, be pašalinės įtakos, sugebant būti pakankamai objektyvia. Vaizdo įrašo turinys yra žodiniai pareiškimai, vietos aprodymas, tačiau visa tai negali savaime būti laikomi objektyviais ir nešališkais duomenimis, nesant kitų tokį faktą patvirtinančių duomenų, todėl, teismo vertinimu, pareiškėja neturi pagrindo teigti, kad Migracijos departamentas netinkamai vertino liudytojos parodymus.

13. Teismo vertinimu, papildoma liudytojos apklausa nėra tikslinga, nes išskyrus savo duodamų paaiškinimų liudytoja neturi jokių kitų jos pasakojimą patvirtinančių duomenų. Be to, tokie liudytojos paaiškinimai buvo vertinami ir su 2021 m. lapkričio 19 d. V. H. A. S. (pareiškėjos teigimu jos sesuo) apklausa, iš kurios matyti, kad tiek laisvo pasakojimo metu, tiek uždavus patikslinančius klausimus, V. H. A. S. jokia apimtini nepaminėjo, kad iš (duomenys neskelbtini) būtų išvykusi su sese dėl to, kad pabėgėlių stovykloje gyvenę (duomenys neskelbtini) bendruomenės nariai persekiojo ją, jos sesę ar visą šeimą dėl vienos iš seserų sprendimo tekėti už kitą religiją išpažįstančio asmens Vokietijoje.

14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos teisinės padėties vertinimas negali būti prilyginamas jos giminaičių teisinės padėties vertinimui, nes vertinimus skiria reikšmingas laiko tarpas, kurio metu įvyko reikšmingų pokyčių. Atsižvelgtina į tai, jog Vokietijoje priimti ir įsiteisėję sprendimai juridiškai nėra įpareigojantys priimti analogiškus sprendimus. Remiantis išnagrinėta Migracijos departamento gauta informacija nustatyta, jog Sprendime pateikta statistika tik dar labiau patvirtina tą faktą, kad negalima lyginti 2018 m. ir šiuo metu esančios padėties, nes Vokietijos Federacinės Respublikos Federalinė migracijos ir pabėgėlių tarnybos duomenimis, tarptautinės apsaugos pripažinimo procentas jezidų kilmės asmenims išlieka ties 48,6 proc. riba dėl to, kad pagal esamus byloje duomenis, Federalinė migracijos ir pabėgėlių tarnyba toliau klasifikuoja beveik visus (duomenys neskelbtini), atvykusius iš (duomenys neskelbtini). Buvo atkreiptas dėmesys, kad pareiškėja yra iš (duomenys neskelbtini) kilusi (duomenys neskelbtini), o paskutiniu metu Vokietijos Federacinės Respublikos Federalinė migracijos ir pabėgėlių tarnyba panaikino suteiktą tarptautinės apsaugos (pabėgėlio / papildomos apsaugos) statusą (duomenys neskelbtini), kilusiems iš (duomenys neskelbtini), 1 475 bylose.

15. (Duomenys neskelbtini).

16. Byloje esančiame aplinkybių kontekste ir palyginus naujausius tyrimo duomenis buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nėra intensyvus, o vienintelės individualios aplinkybės, kurias nurodė pareiškėja, didinančios tikimybę tapti smurto auka – buvimas vieniša moterimi. Teismas darė išvadą, kad pareišėjos individuali situacija neatitinka nustatyto reikalavimo – aukšto individualių aplinkybių lygmens, siekiant konstatuoti realią didelės žalos riziką, kaip ji apibūdinama 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (Priskyrimo direktyva) 15 straipsnio c punkte.

17. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, sprendė, kad Migracijos departamentas surinko išsamią informaciją apie kilmės valstybę ir tinkamai įvertino prieglobsčio prašytojos (pareiškėjos) pateiktą informaciją kilmės valstybėje turimos informacijos kontekste. Surinktos informacijos visuma bei pareiškėjos papasakota istorija tiek apklausų metu Migracijos departamente, tiek teismo posėdžio metu, nepagrindžia tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjai gresia persekiojimas. Pareiškėjos deklaruojama baimė šiuo aspektu taip pat negali būti laikoma „visiškai pagrįsta“. Pareiškėjos subjektyvios prielaidos nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Kitų aplinkybių, kurios sąlygotų pavojų jos gyvybei prieglobsčio prašytoja nenurodė. Pareiškėjos baimė patirti persekiojimą nelaikytina visiškai pagrįsta ir Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

18. Įvertinus pareiškėjos nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama. Duomenų, jog pareiškėjai kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jai gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Pareiškėja neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

19. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjos nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jo priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Atsakovas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjos argumentų. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą, ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenį, tinkamai įvertino pareiškėjos paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę.

20. Apibendrinęs teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jos prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

III. 21. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento Sprendimą; įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prieglobsčio prašymą. Pareiškėja taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

22. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

22.1 Byloje nepagrįsta, kodėl be papildomo nagrinėjimo buvo atmesti pareiškėjos pateikti įrodymai dėl persekiojimo už sesers santuoką su kitatikiu, argumentai dėl Vokietijos institucijų nustatytos visos šeimos persekiojimo grėsmės ir ES teisės aktuose įtvirtintą vieningos prieglobsčio politikos tikslo, dėl draudimo išsiųsti asmenis į pabėgėlių stovyklas, dėl įvairių priemonių kumuliacinio poveikio vienišai (duomenys neskelbtini) merginai, (duomenys neskelbtini) aukai, neturinčiai šeimos paramos, būsto ir pajamų jos gyvenamojoje vietovėje.

22.2 Pareiškėja pateikė jos persekiojimą patvirtinančius įrodymus, t. y. jos draugės, su kuria kartu gyveno perkeltųjų asmenų stovykloje, liudijimą apie stovykloje patirtą persekiojimą, nurodė kontaktus susižinojimui. Atsižvelgiant į individualią pareiškėjos situaciją, pareiškėja savo pasakojimo objektyviai negalėjo pagrįsti daiktiniais įrodymais, todėl prašė pasinaudoti galimybe pareiškėjos pasakojimą patikrinti kitų asmenų parodymais. Vien faktas, kad liudijimą pareiškėjos byloje davė pareiškėjos geriausia draugė ir kaimynė, negali būti įrodymu, kad šis liudijimas yra klaidingas. Atsakovas turėjo galimybę patikrinti teiginių tikrumą susisiekdamas su liudytoja ir sugretinęs parodymus su pareiškėjos teikiama informacija. Byloje taip pat pateikti sprendimai dėl prieglobsčio suteikimo pareiškėjos šeimai Vokietijoje. Visa pareiškėjos šeima pripažinta atitinkanti prieglobsčio kriterijus. Šie įrodymai nebuvo vertinti priimant atsakovo Sprendimą.

22.3 Pareiškėjos šeima Vokietijoje dėl jų patirto persekiojimo susijusio su (duomenys neskelbtini) ir kilmės valstybės neužtikrinama apsauga pripažinta atitinkanti prieglobsčio kriterijus pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (Priskyrimo direktyva). Vienintelis argumentas, kuriuo remiasi teismas, atmesdamas pareiškėjos reikalavimą taikyti vienodus tarptautinės apsaugos kriterijus yra tas, kad pareiškėjos šeimai tarptautinė apsauga suteikta anksčiau. Todėl pareiškėja prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo klausiant, ar Chartijoje įtvirtintos pagrindinės laisvės ir Priskyrimo direktyvos nuostatos leidžia valstybei narei ignoruoti kitos valstybės narės atliktą priskyrimo kriterijų vertinimą identiškomis aplinkybėmis remiantis tuo, kad toks vertinimas yra atliktas anksčiau laike.

22.4 Pareiškėja neturi galimybės grįžti į perkeltųjų asmenų stovyklą, jos paskutine gyvenamąja vieta laikomas (duomenys neskelbtini). Atsakovas šios aplinkybės nevertino ir apsiribojo beatodairiško smurto (duomenys neskelbtini) vertinimu, neįvertinant (duomenys neskelbtini) padėties (duomenys neskelbtini).

22.5 Sprendimo rezoliucinė dalis (duomenys neskelbtini) kalba nurodo, kad pareiškėjai suteikiamas prieglobstis. Šis pareiškėjos skundo argumentas nenagrinėtas teismo sprendime.

22.6 Teismas nenagrinėjo pareiškėjos skundo dalies, susijusios su jos pareikštu prašymu peržiūrėti sprendimą dėl išsiuntimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 23S226692, kuriuo pareiškėjai buvo atsisakyti suteikti prieglobstį, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja skunde taip pat suformulavo išvestinį reikalavimą – įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, pripažinęs, jog pareiškėja, teikdama paskesnį prieglobsčio prašymą, nepateikė jokių iš esmės naujų aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos nagrinėjant jos pirmąjį prieglobsčio prašymą.

25. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas, o prieglobsčio prašymas grąžintas atsakovui nagrinėti iš naujo. Atsakovas tyrimą dėl prieglobsčio prašytojos baimės būti persekiojama atliko atmestinai, neįvertindamas objektyvios kilmės šalies situacijos ir individualių pareiškėjos nurodytų aplinkybių. Teismas nenagrinėjo pareiškėjos skunde nurodytų argumentų, nepagrįstai teigė, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, o prieglobsčio prašytojos situacija įvertinta individualiai.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

28. Ginčui yra aktualios Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos, kurios yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Įstatymo 86 ir 87 straipsnių 1 dalyse nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, nuo tokių veiksmų.

29. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

30. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

31. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

32. Byloje nustatyta, kad pareiškėja tiek savo pirmąjį, tiek paskesnį prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad kilmės valstybėje pareiškėjai gresia persekiojimas dėl to, kad ji išpažįsta (duomenys neskelbtini) religiją, ilgą laiką patyrė (duomenys neskelbtini) persekiojimą, jaučia grėsmę dar ir dabar, kadangi šios religinės bendruomenės persekiojimas vis atsinaujina. Be kita ko, nurodė aplinkybes, kad jos (pareiškėjos) sesuo susituokė su (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) tikėjime yra priimta, jog sudaryti santuokos su kitą religiją išpažįstančiais asmenimis negalima, todėl pareiškėja ir jos šeima buvo bauginami ir (duomenys neskelbtini) bendruomenės, taip pat pareiškėja yra vieniša moteris.

33. Šios aplinkybės buvo patikrintos nagrinėjant pareiškėjos pirmąjį prieglobsčio prašymą bei atliekant šio nagrinėjimo teisminę patikrą ir pripažinta, jog jos nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, jog pareiškėjai gresia persekiojimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2389-492/2022).

34. Migracijos departamento Sprendime ir pirmosios instancijos teismo aptartų aplinkybių ir argumentų visuma suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas dėl prieglobsčio suteikimo buvo tinkamai įvertintas. Pareiškėjos argumentai buvo vertinti sistemiškai, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja, teikdama paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nepateikė naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių labai padidėtų tikimybė, kad prieglobsčio prašytoja gali atitikti Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjos kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį. Jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją ir padarytas išvadas, į bylą nepateikta.

36. Dėl papildomos liudytojos apklausos, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad papildoma liudytojos apklausa nėra tikslinga, nes išskyrus savo duodamų paaiškinimų liudytoja neturi jokių kitų jos pasakojimą patvirtinančių duomenų. Be to, liudytojos paaiškinimai buvo vertinami ir su 2021 m. lapkričio 19 d. V. H. A. S. (pareiškėjos teigimu, jos sesuo) apklausa, iš kurios matyti, kad tiek laisvo pasakojimo metu, tiek uždavus patikslinančius klausimus, V. H. A. S. jokia apimtini nepaminėjo, kad iš (duomenys neskelbtini) būtų išvykusi su sese dėl to, kad pabėgėlių stovykloje gyvenę (duomenys neskelbtini) bendruomenės nariai persekiojo ją, jos sesę ar visą šeimą dėl vienos iš seserų sprendimo tekėti už kitą religiją išpažįstančio asmens.

37. Spręstina, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja tinkamai nepagrindė tarptautinės apsaugos poreikio bei jos deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl pareiškėja neatitinka pabėgėlio statuso taikymo nuostatų, įtvirtintų Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje.

38. Be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėja nenurodė kitų kilmės valstybėje jiems kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertinamos dėl papildomos apsaugos suteikimo. Tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai tikimybės, nenustatyta, kad kilmės valstybėje jei grėstų kankinimai ar mirties bausmė, todėl pareiškėja neatitinka ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nustatytų kriterijų. Šiuo aspektu Migracijos departamentas atliko išsamų tyrimą, kurio rezultatus išdėstė Sprendime, konstatuodamas, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurioje ir yra (duomenys neskelbtini) miestas, vyksta beatodairiškas smurtas, tačiau beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo konkrečioje teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

39. Atsakovas Sprendimu pakartotinai sprendė tik prieglobsčio suteikimo klausimą pagal paskesnį pareiškėjos 2023 m. gegužės 2 d. prašymą, išsiuntimo ir draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nesvarstė, nes šis klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas taip pat neturėjo pareigos pasisakyti dėl pareiškėjos išsiuntimo pagrįstumo.

40. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Todėl šiuo aspektu kiti apeliacinio skundo argumentai atmestini.

41. Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo teismą apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis ABTĮ 4 straipsnio 3 dalimi, įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra paaiškinta, kad vien tai, jog nėra priimta Teisingumo Teismo sprendimų dėl tapačių faktinių aplinkybių, savaime nelemia būtinybės kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1699-822/2015). Be to, kreipimosi į Teisingumo Teismą pagrindas yra pagrįsta abejonė ne dėl bet kokios Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos aiškinimo, bet dėl tokios nuostatos ar nuostatų, kurios turėtų būti taikomos konkrečioje byloje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-215-552/2017).

42. Pagal ESTT praktiką būtent bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti reikalingumą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą bei įvertinti ESTT pateikiamų klausimų svarbą (žr., pvz., ESTT 2021 m. birželio 10 d. sprendimo byloje Ultimo Portfolio Investment (Luxembourg) SA prieš KM, C-303/20, 22 p.). Be to, nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo nuožiūra (ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Srl CILFIT ir Lanificio di Gavardo SpA prieš Ministero della sanita, C-283/81, 9 p.). Kreipimosi į ESTT pagrindas yra pagrįsta abejonė ne dėl bet kokios Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos aiškinimo, bet dėl tokios nuostatos ar nuostatų, kurios turėtų būti taikomos konkrečioje byloje. Papildomai pažymėtina, kad ESTT procese dėl prejudicinio sprendimo priėmimo aiškina Europos Sąjungos teisę arba nusprendžia dėl jos galiojimo, o ne taiko šią teisę faktinei situacijai, kuria grindžiama pagrindinė byla. Šis vaidmuo tenka nacionaliniam teismui, todėl ESTT nepriklauso nei nagrinėti vykstant pagrindinei bylai iškeltų fakto klausimų, nei priimti sprendimo dėl galėjusių atsirasti skirtingų nuomonių, kaip aiškinti ar taikyti nacionalinės teisės normas.

43. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (nauja redakcija) numato, kad pagrindinis šios direktyvos tikslas - užtikrinti, kad valstybės narės taikytų bendrus asmenų, kuriems tikrai reikia tarptautinės apsaugos, identifikavimo kriterijus, ir užtikrinti, kad tiems asmenims visose valstybėse narėse būtų suteiktos būtiniausios lengvatos. Be to, direktyva nurodo poreikį nustatyti bendrus kriterijus, kuriais remiantis tarptautinės apsaugos prašytojai turi būti pripažįstami galinčiais gauti papildomą apsaugą. Tie kriterijai turėtų būti grindžiami tarptautiniais įsipareigojimais pagal žmogaus teisių dokumentus ir valstybių narių praktika. Šios direktyvos 4 straipsnis nurodo, kad tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į: visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjos atžvilgiu buvo taikomi bendri asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, kriterijai ir vertinama pareiškėjos individuali situacija, atsižvelgiant tiek į faktus, susijusius su pareiškėjos kilmės šalimi sprendimo priėmimo metu, tiek ir į pareiškėjos asmenybę. Vien faktas, kad pareiškėjos šeimos nariams kitoje valstybėje narėje ir kitu laikotarpiu buvo suteikta tarptautinė apsauga, nėra pakankamas konstatuoti, kad ir pareiškėjai turi būti teikiama tokia apsauga. Teisėjų kolegijai nekyla pagrįsta abejonė dėl Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų aiškinimo ar dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų, reguliuojančių ginčo teisinius santykius, prieštaravimo Europos Sąjungos teisei. Todėl teisėjų kolegija netenkina pareiškėjos prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo.

45. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamentas tinkamai rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjos nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjos dokumentuose nurodytų argumentų. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

46. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos apeliacinis skundas atmestas, todėl pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. H. A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnacičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius