2020-03-25 Nr. AB-5965-3-61-3-00868-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-251-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00868-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. A. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. kovo 6 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI-K) 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas įvairiose kamerose nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gegužės 29 d., neatitinkančiose teisės aktų reikalavimų: trūko ploto, pro langus pūtė skersvėjis, kamerose buvo drėgna, nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, nuo lubų krito kalkės, sanitariniame mazge nebuvo užtikrintas privatumas. Pareiškėjas nurodė, kad Higienos normos HN 76:1999 6.15 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m kameros ploto. Pareiškėjo manymu, minimalaus gyvenamojo ploto sumažinimas iki 3,6 kv. m yra jo bausmės griežtinimas. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, sukrėtimų, depresiją, pažeminimą, galimybių sumenkinimą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 11–17) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2016 m. gruodžio 2 d. ir uždarytas į kamerą Nr. 121 (plotas - 7,38 kv. m (1 asmuo kameroje)), kurioje buvo 2016 m. gruodžio 3–4 d. (2 asmenys kameroje), 2016 m. gruodžio 5 d. perkeltas į kamerą Nr. 170 (plotas - 7,94 kv. m (2 asmenys kameroje), kurioje buvo iki 2016 m. gruodžio 7 d. (2 asmenys kameroje), toje pačioje kameroje buvo 2016 m. gruodžio 8–9 d. (1 asmuo kameroje), 2016 m. gruodžio 10 d.–2017 m. sausio 11 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. sausio 12 d. buvo išvežtas į Alytaus apskrities areštinę, 2017 m. sausio 16 d. buvo parvežtas iš Alytaus apskrities areštinės ir uždarytas į kamerą Nr. 109 (plotas – 7,31 kv. m (1 asmuo kameroje), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 115 (plotas 7,45 kv. m (1 asmuo kameroje)), 2017 m. sausio 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 189 (plotas - 7,86 kv. m (2 asmenys kameroje)), kurioje buvo iki 2017 m. sausio 29 d., 2017 m. sausio 30 d. (1 asmuo kameroje), toje pačioje kameroje buvo 2017 m. sausio 31 d.–2017 m. vasario 27 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. vasario 28 d. (1 asmuo kameroje), 2017 m. kovo 1 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. kovo 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 186 (plotas - 7,94 kv. m (1 asmuo kameroje)), kurioje buvo iki 2017 m. kovo 3 d., toje pačioje kameroje buvo 2017 m. kovo 4–23 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. kovo 24 d. (1 asmuo kameroje), 2017 m. kovo 25 d.–2017 m. balandžio 3 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. balandžio 4 d. (1 asmuo kameroje), 2017 m. balandžio 5–12 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. balandžio 13 d. (1 asmuo kameroje), 2017 m. balandžio 14–26 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. balandžio 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 258 (plotas - 34,71 kv. m (8 asmenys kameroje), kurioje buvo 2017 m. balandžio 28 d.–2017 m. gegužės 1 d. (9 asmenys kameroje), 2017 m. gegužės 2–3 d. (8 asmenys kameroje), 2017 m. gegužės 4–5 d. (7 asmenys kameroje), 2017 m. gegužės 6–10 d. (8 asmenys kameroje), 2017 m. gegužės 11–16 d. (9 asmenys kameroje), 2017 m. gegužės 17–18 d. (7 asmenys kameroje), 2017 m. gegužės 19–24 d. (9 asmenys kameroje), 2017 m. gegužės 25 d. buvo išvežtas į Alytaus pataisos namus.

5. Atsakovas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybę pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

6. Atsakovas paaiškino, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, yra įrengti stalai kartu su dviem pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 kv. m x 0,7 (1,33 kv. m). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv. m) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m), suolai atitinkantys stalo dydį.

7. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m). Atsakovo teigimu, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele. Sanitarinio mazgo patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m), joje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m). Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos šiose kamerose: nuo Nr. 1 iki 75, nuo Nr. 226A iki 244, nuo Nr. 104 iki 200, nuo Nr. 202 iki 227, nuo Nr. 356 iki 370, nuo Nr. 371 iki 385, nuo Nr. 309 iki 323, nuo Nr. 324 iki 338, nuo Nr. 340 iki 352. Pažymi, kad Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis kamerose nuo Nr. 252 iki 257, nuo Nr. 386 iki 395, nuo Nr. 406 iki 417, nuo Nr. 418 iki 426.

8. Lukiškių TI–K kameros vėdinamos per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie nuolat vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Apšvietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas, vadovaujantis Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės), 16.7 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

9. Atsakovo manymu, pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 19 d. sprendimu (b. l. 76–82) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – pareiškėjui priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 510 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė.

11. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos sampratą bei žalos atlyginimą iš valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatomis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį ar būti taip baudžiamas ir nacionaliniais teisės aktais – Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 papunkčiu, kuriame vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) nuostatomis, reglamentuojančiomis gyvenamųjų patalpų pataisos įstaigoje temperatūrą, oro drėgmę, apšvietimo ir vėdinimo reikalavimus, Eksploatavimo taisyklių 16.5 papunkčiu dėl sanitarinio mazgo įrengimo.

12. Teismas iš atsakovo atsiliepime pateiktų duomenų ir įskaitos kortelės nustatė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2016 m. gruodžio 2 d. ir su pertrauka buvo iki 2017 m. gegužės 24 d., 2017 m. gegužės 25 d. buvo išvežtas į Alytaus pataisos namus ir į Lukiškių TI-K negrįžo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad šiuo atveju neturtinės žala dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K kildinama laikotarpiu 2016 m. gruodžio 2 d.–2017 m. gegužės 24 d. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose kamerose: Nr. 109, 115, 121, 170, 186, 189, 258.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl ploto trūkumo kamerose, nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 2016 m. gruodžio 3–4 d., t. y. 2 dienas, buvo laikomas kameroje Nr. 121, kurioje tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą (0,56 kv. m) buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus (3,6 kv. m). Likusiomis dienomis ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą) atitiko nustatytus reikalavimus, o 2017 m. sausio 12–15 d. pareiškėjas Lukiškių TI-K nebuvo laikomas, nes buvo išvežtas į Alytaus apskrities areštinę. Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija (ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto), iš bendro kameros ploto turėtų būti atimamas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą. Teismas nurodė, kad pareiškėjui kameroje Nr. 121 tenkantį plotą papildomai mažino ne tik sanitarinio mazgo plotas, bet taip pat įrengtos lovos ir kiti baldai, todėl pripažino, kad pareiškėjas 2 dienas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą. Teismas pareiškėjo argumentus, kad pagal Higienos normos HN 76:1999 6.15 punktą jam turėjo būti skiriama 5 kv. m ploto, atmetė, nurodęs, kad ši higienos norma ginčo laikotarpiu negaliojo.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo, nurodė, kad pagal Eksploatavimo taisyklių 16.5 punktą, nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Teismas, remdamasis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad pagal kurią toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumui užtikrinti, taip pat vertindamas, kad įrengtos užuolaidos nėra pakankamas privatumo užtikrinimas, sprendė, kad pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, objektyviai galėjo būti pažeista 2016 m. gruodžio 2 d.–2017 m. sausio 11 d., 2017 m. sausio 16 d.–2017 m. gegužės 24 d., iš viso 170 dienų.

15. Teismas, vertindamas kitas pareiškėjo skunde nurodytas kalinimo sąlygas (kamerose buvo drėgna, pro langus pūtė skersvėjis, nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, nuo lubų krito kalkės), analizavo atsakovo pateiktus Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktus, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos protokolus, ir padarė išvadą, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ir kuriose buvo atlikti patikrinimai, pareiškėjo skunde nurodytų Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Teismas taip pat vertino Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2018 m. kovo 22 d. tarnybinį pranešimą „Apie G. A. korespondenciją“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas skundų ar prašymų dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K 2017–2018 m. neteikė. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pateikti patikrinimų aktai patvirtina, kad Lukiškių TI-K laikėsi teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjas nepateikė tai paneigiančių įrodymų, teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl kamerose esamos drėgmės, skersvėjo pro langus, apšvietimo neužtikrinimo ir kalkių yra nepagrįsti.

16. Teismas, įvertinęs pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmę ir jų mastą, pripažino, kad pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų (pareiškėjui 2 dienas teko mažesnis plotas, nei nustatyta Įsakyme Nr. V-124 (3,6 kv. m vienam asmeniui), o privatumas naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeistas 170 dienų), patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimų, nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovės civilinė atsakomybė.

17. Teismas, atsižvelgdamas į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo kriterijumi, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, taip pat į tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad toks jo teisės į minimalų plotą ar privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimas lėmė ilgalaikes ir nepataisomas pasekmes, spendė, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 510 Eur priteisimas.

III. 18. Pareiškėjas G. A. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 86–87), kuriame nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjo manymu, teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra per maža.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K (trūko ploto (pareiškėjo manymu, turėtų tekti vienam asmeniui ne mažiau kaip 5 kv. m ploto), pro langus pūtė skersvėjis, kamerose buvo drėgna, neužtikrintas tinkamas apšvietimas, nuo lubų krito kalkės, sanitariniame mazge neužtikrintas privatumas).

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde papildomai nurodo ir kitas netinkamas kalinimo sąlygas – kamerose nebuvo jokio remonto (nuo drėgmės atsirasdavo grybelis, sienų dažai atsilupę), kamerose nebuvo suoliuko, veidrodžio, kai kuriuose kamerose net nebuvo spintelių daiktams susidėti, sanitariniame mazge plytelės įskilusios arba jų ten trūko, nusiprausti vesdavo vieną kartą per savaitę, o kameroje galimybės nusiprausti nebuvo.

21. Pareiškėjas akcentuoja, kad Lukiškių TI-K teismui nurodė neteisingus duomenis dėl laikymo sąlygų. Pareiškėjas pažymi, kad į Lukiškių TI-K atvyko 2016 m. gruodžio 2 d. ir buvo laikomas iki 2017 m. gegužės 29 d. Pareiškėjo teigimu, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas baldų užimamas plotas, tačiau teismas plotą vienam asmeniui skaičiavo, neatėmęs baldų užimamo ploto. Taip pat turėtų būti įvertinta tai, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, patikrinimai nebuvo atliekami, tą pripažino ir Lukiškių TI-K.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K neužtikrinimo nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. atlyginimo.

23. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjui 2 dienas teko mažesnis plotas, nei 3,6 kv. m, o privatumas naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeistas 170 dienų, pareiškėjui priteisė 510 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jo patirtiems išgyvenimams ir nepatogumams kompensuoti priteista suma yra per maža. Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K teismui pateikė neteisingus duomenis dėl laikymo sąlygų (Lukiškių TI-K atvyko 2016 m. gruodžio 2 d. ir buvo laikomas iki 2017 m. gegužės 29 d.). Pareiškėjo teigimu, teismas plotą vienam asmeniui skaičiavo, neatėmęs baldų užimamo ploto, o dėl kitų kalinimo sąlygų turėtų būti įvertinta, kad kamerose patikrinimai nebuvo atliekami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde papildomai nurodo netinkamas kalinimo sąlygas – kamerose nebuvo jokio remonto (nuo drėgmės atsirasdavo grybelis, sienų dažai atsilupę), kamerose nebuvo suoliuko, veidrodžio, kai kuriuose kamerose net nebuvo spintelių daiktams susidėti, sanitariniame mazge plytelės įskilusios arba jų ten trūko, nusiprausti vesdavo vieną kartą per savaitę, o kameroje galimybės nusiprausti nebuvo.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

26. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs aplinkybių, kad kamerose nebuvo jokio remonto (nuo drėgmės atsirasdavo grybelis, sienų dažai atsilupę), kamerose nebuvo suoliuko, veidrodžio, kai kuriuose kamerose net nebuvo spintelių daiktams susidėti, sanitariniame mazge plytelės įskilusios arba jų ten trūko, nusiprausti vesdavo vieną kartą per savaitę, o kameroje galimybės nusiprausti nebuvo, t. y. šiuo aspektu pareiškėjo skundas nebuvo priimtas nagrinėti, todėl šie argumentai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka negali būti vertinami. Dėl likusios pareiškėjo apeliacinio skundo dalies pažymėtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas, neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos minėto apeliacinio skundo ribos.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, vertina tik tuos pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, dėl kurių apeliaciniame skunde keliamas ginčas.

28. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginio, kad Lukiškių TI-K teismui nurodė neteisingus duomenis dėl kalinimo sąlygų, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepateikė šiuos duomenis paneigiančių įrodymų, todėl teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl jų patikimumo. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2017 m. gegužės 29 d., tačiau byloje esanti suimtojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelė (b. l. 18–19) patvirtina, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2016 m. gruodžio 2 d., į Alytaus pataisos namus išvežtas 2017 m. sausio 12 d. ir parvežtas 2017 m. sausio 16 d., į Alytaus pataisos namus išvežtas 2017 m. gegužės 25 d. ir nėra duomenų, kad į Lukiškių TI-K būtų parvežtas.

29. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl per mažo gyvenamojo ploto kamerose ir su tuo susijusių nepatogumų, teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, ginčui aktualus Įsakymas Nr. V-124, pagal kurio 1.3.1 punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m, todėl pareiškėjo argumentai dėl asmeniui turinčio tekti 5 kv. m gyvenamojo ploto atmestini.

30. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginio, jog apskaičiuojant jam tenkantį plotą turėtų būti išskaičiuojamas sanitarinio mazgo ir kito inventoriaus užimamas plotas, pažymėtina, kad Įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei kitas inventorius. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinamos, kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017; 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017). Byloje pateikti duomenys nesudaro pagrindo pripažinti 3 kv. m ploto pažeidimo (pareiškėjui teko daugiau nei 3 kv. m ploto), todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo atsižvelgti į sanitarinio mazgo ir kito inventoriaus užimamą plotą.

31. Pareiškėjo teigimu, dėl kitų kalinimo sąlygų turėtų būti įvertinta, jog kamerose patikrinimai nebuvo atliekami. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl to, kad kamerose buvo drėgna, pro langus pūtė skersvėjis, nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, nuo lubų krito kalkės, analizavo atsakovo pateiktus Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktus, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos protokolus ir nustatė, kad patikrinimai tam tikrais laikotarpiais buvo atliekami kamerose Nr. 109, 115, 121, 258, o kitose kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, patikrinimai ginčo laikotarpiu nebuvo atliekami. Teisėjų kolegija pažymi, kad į teismą besikreipiantis asmuo skunde turi aiškiai ir konkrečiai nurodyti skundo dalyką bei pagrindą, t. y. aplinkybes, kurios jis grindžia savo reikalavimą (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p.). Siekdamas neturtinės žalos atlyginimo, asmuo turi nurodyti, su kokiais atsakovo veiksmais (neveikimu) sieja patirtus nepatogumus, kiek ilgai tokie veiksmai pasireiškė bei kokias sukėlė neigiamas pasekmes. Pirmosios instancijos teismui negalint nustatyti šių aplinkybių, būtų neįmanoma įvertinti neteisėtų veiksmų masto, intensyvumo bei jų įtakos asmens psichologinei būsenai ir sveikatai. Iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui matyti, kad pareiškėjas apsiribojo tik deklaratyvaus pobūdžio argumentais, kad 2016 m. gruodžio 1 d.–2017 m. gegužės 29 d. buvo laikomas įvairiose kamerose, kuriose kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų, tačiau nei kokiose kamerose, nei kokiu laikotarpiu jose buvo laikomas, nedetalizavo. Šiuo atveju vien tai, kad kamerose patikrinimai nebuvo atliekami, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jose kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjas patyrė skunde nurodytas pasekmes. Be to, pareiškėjas skundų ar prašymų dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K administracijai 2017–2018 m. neteikė ir tai patvirtina Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2018 m. kovo 22 d. tarnybinis pranešimas „Apie G. A. korespondenciją“ Nr. 24-2273 (b. l. 20).

32. Dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo pinigais, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi, kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimų intensyvumą, į pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, į ginamų vertybių pobūdį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 510 Eur suma laikytina pakankama kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą ir nėra pagrindo jos didinti.

34. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė