338a9b79-b10d-4c2a-ae31-e4231d8c8067 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-7024-968/2015Proceso Nr. 3-61-3-00934-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismasn u s t a t ė:1.

PareiÅ¡kėjas A. K. su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 39 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už tai, kad nuo 2008-12-30 iki 2012-03-09 buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.2. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2008-12-30 iki 2012-03-09 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis, nepaisant teisės aktų reikalavimų dėl sveikatos, higienos, klimato sÄ lygų, kubinės oro talpos, vėdinimo bei asmeniui tenkančio kameros ploto.

Buvimo LukiÅ¡kių TI-K metu pareiÅ¡kėjas nurodo negalėjęs pajudėti ar pasimankÅ¡tinti, jam trÅ«ko oro, dėl to dažnai skaudėjo galvÄ , jis blogai miegojo, tapo nervingas. Dėl Å¡ių atsakovo neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.3. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l. 8–13) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Savo pozicijÄ grindžia Å¡iais argumentais:PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl pažeidimų už laikotarpį nuo 2008-12-30 iki 2012-03-09, tačiau savo skundÄ parašė tik 2015-02-03. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Å is sutrumpintas terminas turėtų bÅ«ti taikomas pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo.Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat virÅ¡ijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti Å«kio darbus.

LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų tvarkymÄ ir valymÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji.

Reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ iÅ¡duodami į kameras. Taip pat iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. LukiÅ¡kių TI-K nuo 2013-12-30 sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai).

Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai). Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, yra padarytos didesnės arba mažesnės lentynos. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Tualetas nuo likusios kameros ploto turi būti atskirtas sienele, kuri turi būti ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad dalis pareiÅ¡kėjo nurodyto kalinimo laikotarpio atitiko teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybė reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala.Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.Teismask o n s t a t u o j a:PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.1.

Nagrinėjamoje byloje remiamasi proceso Å¡alių pateiktais dokumentais, kitais raÅ¡ytiniais įrodymais.2. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02).Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).3. Remiantis į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas: 2008-12-30 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K, buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 112A, kurios plotas 6,34 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2008-12-31 perkeltas į kamerÄ Nr. 80, kurios plotas 7,94 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2009-01-15, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 1-2 asmenys; 2009-01-16 perkeltas į kamerÄ Nr. 73, kurios plotas 7,94 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2009-06-25, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 1-2 asmenys; 2009-06-26 perkeltas į kamerÄ Nr. 82, kurios plotas 7,94 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2009-07-10, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2 asmenys; 2009-07-11 perkeltas į kamerÄ Nr. 80, kurios plotas 7,94 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2011-08-15, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 1-3 asmenys; 2011-08-16 perkeltas į kamerÄ Nr. 77, kurios plotas 7,94 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2011-09-08, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 1-2 asmenys; 2011-09-09 perkeltas į kamerÄ Nr. 89, kurios plotas 7,86 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2012-01-31, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 1-3 asmenys; 2012-02-01 iÅ¡vyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, tÄ pačiÄ dienÄ grįžo, buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 89, kurios plotas 7,86 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2012-03-08, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2 asmenys; 2012-03-09 iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ .

Taigi pareiškėjas nuo 2008-12-30 iki 2012-03-09 Lukiškių TI-K buvo laikomas 1 164,5 dienos.4. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m2.

Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia reiÅ¡kia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui minimalus plotas, bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K, buvo užtikrintas 554,5 dienos.

Vadinasi, 610 dienų LukiÅ¡kių TI-K kamerose pareiÅ¡kėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m2 gyvenamÄ jį plotÄ . Pažymėtina, kad minėta pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų 3,6 m2 gyvenamÄ jį plotÄ LukiÅ¡kių TI-K buvo pažeista laikotarpiu nuo 2008-12-30 iki 2012-02-03, o laikotarpiu nuo 2012-02-03 iki 2012-03-09 – Å¡i pareiÅ¡kėjo teisė iÅ¡ esmės pažeista nebuvo.5. Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės kildina iÅ¡ to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.6.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl ploto trÅ«kumo jis negalėjo laisvai judėti ir mankÅ¡tintis, jam trÅ«ko oro, dažnai skaudėjo galvÄ , jis blogai miegojo, tapo nervingas. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2008-12-30 iki 2012-02-03 atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais bÅ«dais, pareiÅ¡kėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių.

Vadinasi, valstybė 610 dienų neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.Atsakovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Teismo nuomone, Å¡ios aplinkybės nėra reikÅ¡mingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ , nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LukiÅ¡kių TI-K administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ , dalykÄ ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .Kita vertus, teismo nuomone, Å¡ioje administracinėje byloje svarbi yra ta aplinkybė, kad, nors dalį laikotarpio nuo 2008-12-30 iki 2012-02-03 pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K ir buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis, į teismÄ jis kreipėsi praėjus daugiau nei 3 metams nuo paskutinės dienos, kai, remiantis byloje nustatytais duomenimis, buvo pažeista jo teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jo patirta dvasinė skriauda ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai nėra tokie dideli.7. Minėta, kad atsakovės atstovas LukiÅ¡kių TI-K savo atsiliepime praÅ¡o teismo taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį.CK nustatyta, kad: ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (1.124 straipsnis); reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (1.125 straipsnio 8 dalis); ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (1.127 straipsnio 1 dalis); jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (1.127 straipsnio 5 dalis); ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (1.126 straipsnio 2 dalis).

Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013 pažymėjo, kad įstatyme nustatant ieÅ¡kinio senaties terminÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sÄ lygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Å is terminas ne tik skatina nukentėjusiÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai civilinio teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Pagal CK1.131straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tokiu atveju pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Dėl to, ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr.

LVAT 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, be kita ko, praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , patirtÄ laikotarpiu nuo 2008-12-30 iki 2012-02-03, tačiau skundÄ dėl to teismui surašė tik 2015-02-03 (b. l. 1). Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas per laikotarpį iki skundo teismui pateikimo bÅ«tų veikęs protingai ir sÄ Å¾iningai, bÅ«tų ėmęsis aktyvių teisėtų veiksmų iki bylos iÅ¡kėlimo siekdamas ginti savo pažeistas teises.

Ä®rodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo nepateikė ir pats pareiÅ¡kėjas. Tokios aplinkybės nenustatytos ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, todėl teismas neturi pagrindo praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti ex officio.Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad, nors pareiÅ¡kėjas nuo 2008-12-30 iki 2012-02-03 LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas ir netinkamomis sÄ lygomis, tačiau į teismÄ dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį kreipėsi praleidęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Todėl skundo dalis dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ , kuri kildinama iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2008-12-30 iki 2012-02-03, atmestina.8. Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2012-02-03 iki 2012-03-09, pažymėtina, kad, kaip nustatyta Å¡ioje byloje, Å¡iuo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų 3,6 m2 gyvenamÄ jį plotÄ iÅ¡ esmės pažeista nebuvo.

Tačiau Å¡ios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 m2 – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ , matyti, kad nedidelio 7,86 m2 ploto kameros Nr. 89, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2012-02-03 iki 2012-03-09, plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis.

Å ioje kameroje minėtu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kartu su dar vienu asmeniu. Todėl konstatuotina, kad laikotarpiu nuo 2012-02-03 iki 2012-03-09 pareiÅ¡kėjui tenkantis bendras kameros plotas, nors ir atitiko teisės aktų reikalavimus (t. y. buvo ne mažesnis nei 3,6 m2), tačiau, atsižvelgiant į baldais ir kitais įrenginiais užstatytÄ kameros plotÄ , pareiÅ¡kėjas Å¡iais laikotarpiais kameroje beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti. Todėl laikytina, kad laikotarpiu nuo 2012-02-03 iki 2012-03-09 pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų 3,6 m2 gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista.

Tai suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2012-02-03 iki 2012-03-09 atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais bÅ«dais. Nagrinėjamu atveju valstybė 36 dienas neužtikrino pareiÅ¡kėjui minimalios gyvenamojo ploto normos (asmeniui realiai tenkančio asmeninės erdvės ploto), t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastÄ ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 250 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 250 Eur suma.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismasn u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo A. K. (duomenys neskelbtini) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 250 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                      Rytis Krasauskas