2K-20/2013 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-20/2013 Teisminio proceso Nr. 1-05-1-03170-2009-9 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.19.6

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir nuteistas 30 MGL (3 900 Lt) bauda.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 21 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo G. B. apeliacinis skundas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti B. G., V. G. ir V. J., tačiau dėl jų kasaciniai skundai nepaduoti.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla ir išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimo,

n u s t a t ė :

G. B. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, t. y. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos Sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 14 d. 20.30 val. iki 2009 m. gruodžio 15 d. 8.30 val. dirbdamas Panemunės kelio pasienio kontrolės poste (toliau - Panemunės PKP), esančiame Panemunės k., Pagėgių sav., ir nuo 2.30 iki 3.30 val. būdamas paskirtas vykdyti į Lietuvos Respubliką atvykstančių autotransporto priemonių tikrinimą, netinkamai atliko savo pareigas, dėl to kilo didelė žala VSAT ir valstybei.

G. B., 2.51 val. tikrindamas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką vykstantį automobilį „Peugeot 406“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą B. G., neapžiūrėjo automobilio salono, detaliai neapžiūrėjo automobilio bagažinės ir gabenamo krovinio, nesiėmė priemonių galimoms slėptuvėms, paslėptiems asmenims ar daiktams surasti ir dėl to nenustatė, kad šiuo automobiliu gabenamos kontrabandinės prekės – 20 pakelių cigarečių „Marlboro Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 10 pakelių cigarečių „Marlboro Filterplius“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 50 pakelių cigarečių „Red White“ be banderolių, 10 vnt., 0,5 litro talpos butelių degtinės „Okean Krepkaja“ su Rusijos Federacijos banderolėmis ir 4 plastikinės talpyklos su 120 litrų dyzelino, apie šias kontrabanda gabenamas prekes neinformavo posto vyresniojo pareigūno.

G. B., 3.02 val. tikrindamas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką vykstantį automobilį „Audi A8“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą V. G., detaliai neapžiūrėjo automobilio salono, bagažinės ir gabenamo krovinio, nesiėmė priemonių galimoms slėptuvėms, paslėptiems asmenims ar daiktams surasti ir dėl to nenustatė, kad šiuo automobiliu gabenamos kontrabandinės prekės – 2000 pakelių cigarečių „Saint George Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 500 pakelių cigarečių „LM Full Flavor“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 600 pakelių cigarečių „Bond Street Lights“, su Rusijos Federacijos banderolėmis, 440 pakelių cigarečių „Bond Street super Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis ir 160 pakelių cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, apie šias kontrabanda gabenamas prekes neinformavo posto vyresniojo pareigūno.

G. B., 3.05 val. tikrindamas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką vykstantį automobilį „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą V. J., detaliai neapžiūrėjo automobilio salono, visiškai neapžiūrėjo bagažinės ir gabenamo krovinio, nesiėmė priemonių galimoms slėptuvėms, paslėptiems asmenims ar daiktams surasti ir dėl to nenustatė, kad šiuo automobiliu gabenamos kontrabandinės prekės – 2984 pakeliai cigarečių „Saint George Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 500 pakelių cigarečių „LD Pink Super Slims“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 500 pakelių cigarečių „Bond Street super Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis ir 2 talpyklos su 45 litrais dyzelino, apie šias kontrabanda gabenamas prekes neinformavo posto vyresniojo pareigūno.

Taip minėtais automobiliais kontrabanda per Lietuvos Respublikos valstybės sieną buvo pergabenta prekių, kurių vertė 4 847,23 Lt (neįskaitant privalomų sumokėti mokesčius), ir išvengta sumokėti 44 465 Lt mokesčių.

G. B., netinkamai atlikdamas savo pareigas, pažeidė:

VSAT Pagėgių rinktinės vado 2008 m. birželio 27 d. patvirtinto Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos Sargybų būrio vyresniojo pasieniečio pareigybės aprašymo Nr. 3-651 5 punktą, pagal kurį pareigūnas privalo vykdyti patikimą valstybės sienos apsaugą, teisėtą asmenų ir transporto priemonių perleidimą per valstybės sieną, užkirsti kelią valstybės sienos pažeidimams, užtikrinti pasienio teisinį režimą paskirtoje vietoje;

2009 m. liepos 2 d. VSAT Pagėgių rinktinės vado pavaduotojo įsakymu patvirtintos Panemunės kelio pasienio kontrolės punkto Pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijos 12.7, 12.8, 12.11 ir 12.12 papunkčių reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad pareigūnas privalo apžiūrėti transporto priemonę ir gabenamą krovinį, ypatingą dėmesį skirti vietoms, kur gali būti pasislėpę asmenys; nustačius, kad transporto priemonėje yra slėptuvės ar kitos vietos, kur gali būti slepiami žmonės, daiktai, kontrabandinės prekės, pranešti posto pamainos vyresniajam ir muitinės pareigūnams; sulaikyti neteisėtai gabenamas sprogstamąsias, radioaktyviąsias, narkotines medžiagas, ginklus, kitus pavojingus daiktus ir medžiagas, o nustačius prekių ir krovinių gabenimo pažeidimus informuoti muitinės pareigūną ir posto pamainos vyresnįjį;

2005 m. gegužės 6 d. VSAT Pagėgių rinktinės vado įsakymu Nr. 2RN-26RN patvirtinto Pagėgių rinktinės prevencinių saugumo priemonių plano „Filtras“ 8.1 papunkčio reikalavimus, kuriame nustatyta, kad paskelbus I lygio grėsmę („Filtras A“), kertantiems valstybės sieną asmenims bei transporto priemonėms taikomas išsamus pasienio tikrinimas.

Šiais veiksmais G. B. sulaužė duotą priesaiką sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, pažemino pareigūno vardą, sudarė sąlygas asmenims nekliudomai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti kontrabanda prekes, formuotis neigiamai visuomenės nuomonei apie valstybės sienos kontrolės nebuvimą, pareigūnų bejėgiškumą ir nebaudžiamumo toleravimą, taip sumenkino VSAT, kaip institucijos, atsakingos už valstybės sienos apsaugą ir jos kontrolę, autoritetą ir prestižą. Dėl to VSAT patyrė didelę neturtinę žalą, o valstybė – Lietuvos Respublika –didelę neturtinę žalą, o dėl nesumokėtų 44 465 Lt muito, akcizo ir pridėtinės vertės mokesčių ir didelę turtinę žalą.

Kasaciniu skundu nuteistasis G. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 21 d. nutartį ir jam bylą nutraukti.

Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra neteisėti, nes teismai netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas, o tai lėmė, kad jis neteisingai pripažintas kaltu pagal BK 229 straipsnį, nesant jo neveikime kaltės, nusikalstamo nerūpestingumo, aplaidumo ir ne jam padarius didelę žalą valstybės interesams.

Nuteistojo teigimu, teismai pažeidė BK 2 straipsnio 3 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes pripažino jį kaltu pagal BK 229 straipsnį neatskleidus subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės ir jos turinio. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tuo atveju, jei nuteistasis būtų automobilius tikrinęs detaliai, t. y. taip, kaip įpareigoja teisės aktai, tai būtų pastebėjęs gabenamą kontrabandinį krovinį. Nuteistasis teigia, kad apeliaciniame skunde nurodė, jog detalus automobilių tikrinimas nereglamentuotas jokiuose teisės aktuose, o jis tikrinimą turėjo atlikti ne detaliai, bet išsamiai, kaip tai nustatyta Vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. IV-143 „Dėl vidaus reikalų ministro 2002 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. 154 „Dėl pasienio tikrinimo tvarko patvirtinimo pakeitimo“ 9 ir 24 punktuose. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šį teiginį nurodė, kad kritiškai vertina nuteistojo versiją, jog nei Pagėgių rinktinės prevencinių saugomo priemonių plano „Filtras“ reikalavimuose, nei kituose teisės aktuose nereglamentuojama, kaip turėtų būti atliktas transporto priemonės tikrinimas. Kasatorius pažymi, kad jis taip neteigė, o tokią poziciją išsakė tik dėl jam inkriminuoto detalaus automobilių tikrinimo neatlikimo, nes pakako konstatuoti, kad transporto priemones jis tikrino išsamiai, t. y. papildomai suvedė reikalingus duomenis į VSATIS sistemą, o automobilių variklių dangčių nekėlė, nes nebuvo pagrindo įtarti minimus automobilius, kurie nuolat kirsdavo sieną, esant vogtus. Taigi jis tik neatliko veiksmų, kurie nereglamentuoti ir nenurodyti minimalaus ir išsamaus tikrinimo atvejais – t. y. neatidarė salono durelių, neapžiūrėjo automobilių salonų, kur jokie pasislėpę asmenys netilptų, ir pan. Be to, nuteistasis mano, kad teismai neatsižvelgė į tai, jog pasienio kontrolės poste, kuriame yra muitinės tarnyba, prekių kontrolę vykdo muitinės pareigūnai, o ne pasienio pareigūnai. Nagrinėjamu atveju buvo vežama ne kontrabanda, o prekės, kurias galima įvežti, jos nebuvo slėptuvėse (Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 126 „Dėl Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 12 ir 13 punktai).

Kasatorius pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jo veika pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, tačiau teigia, kad baigiamojoje kalboje bei apeliaciniame skunde išsamiai nurodė aplinkybes, patvirtinančias, jog jis nesielgė nusikalstamai nerūpestingai ar aplaidžiai. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo nurodytas aplinkybes vertino kaip gynybinę versiją konstatuodamas, jog neturi reikšmės įrodymų vertinimui ir veikos kvalifikavimui tai, kad nuteistasis sąžiningai ir ilgai dirbo, turėjo sveikatos problemų, pasienio poste buvo netinkamas darbo organizavimas ir didelis darbo krūvis, kiti pareigūnai stokojo kompetencijos. Su tokia teismo išvada kasatorius nesutinka, nes mano, kad būtent visos nurodytos aplinkybės, kurias patvirtina byloje ištirti įrodymai (darbo laiko apskaitos žiniaraštyje išvardintos vykdytos pareigos, darbo laikas, transporto priemonių ir asmenų, kirtusių sieną, skaičius, sveikatos istorijų išrašai ir kt.), leidžia svarstyti, ar jo veiksmai vertintini kaip nusikalstami. Nuteistojo manymu, neatitinka teisingumo principo tai, kad pavedant pareigūnui vienu metu dirbti keturiose darbo vietose, nesuteikus įstatymais numatytų pertraukų poilsiui ar pavalgymui, dirbant naktį, šaltyje, veikiant žmogiškiesiems faktoriams (nuovargis, sveikatos būklė), jo nepastebėjimas automobiliuose esančių prekių, kai jis vykdė poste visas kitas jam priskirtas funkcijas, laikomas nusikalstamu nerūpestingumu ar aplaidumu.

Be to, kasatorius mano, jog teismai nepagrįstai konstatavo, kad jis padarė didelę žalą, nes neįvertino to, jog didelė žala valstybei buvo padaryta ne dėl jo neveikimo, o dėl to, kad poste muitinės pareigūnai turėjo teisę nedirbti ir nevykdyti prekių kontrolės, kad kontrabanda įvežta dėl pasienio kontrolės poste dirbančių muitininkų netinkamo darbo organizavimo ir neaiškiai atskirtų muitininkų ir pasieniečių pareigų. Nuteistojo teigimu, ne valstybės sienos apsaugos pareigūnų pareiga tikrinti muitinės postuose įvežamas prekes.

Atsiliepimu į nuteistojo G. B. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo šį skundą atmesti.

Prokuroras atkreipia dėmesį, kad kasatorius nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos buvo išdėstęs savo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendime išsamiai išnagrinėjo visus esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl baudžiamojo įstatymo taikymo ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

Nepagrįstai nuteistasis teigia, kad veikos padarymo momentu iš jo nebuvo galima reikalauti atitinkamo teisės aktų reikalavimais apibrėžto elgesio. G. B. nuteistas už tai, kad jis netinkamai atliko savo pareigas. Netinkamas valstybės pareigūnui priskirtų pareigų atlikimas - tai tokia teisinė situacija, kai kaltininkas atlieka savo tarnybines pareigas, bet tai daro netinkamai, paviršutiniškai, neatidžiai, formaliai, atmestinai, t. y. veikia taip, kad toks pareigų atlikimas neužtikrina valstybės ir jo tarnybos interesų. Tokio asmens (valstybės pareigūno) atsakomybės ribos apibrėžiamos jam suteiktomis teisėmis, pareigomis ir įgaliojimais, konkretūs tarnybiniai veiksmai turi priklausyti tokio asmens kompetencijai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra aiškiai išvardyti teisės aktai, kurie apibrėžė nuteistojo G. B. kaip valstybės pareigūno kompetenciją, jam priskirtas teises ir pareigas ir kurių reikalavimų jis nesilaikė nusikalstamos veikos padarymo metu. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą šias aplinkybes patikrino ir atsakė į G. B. skundo argumentą, kuriame jis teigė, kad teisės aktuose nėra reglamentuota, kaip turėtų būti atliktas transporto priemonės tikrinimas esant įvestai priemonei „Filtras“, ir nurodė, kad išsamų sieną kertančių transporto priemonių patikrinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu patvirtinta Pasienio tikrinimo tvarka. Kasatorius šį apeliacinės instancijos teismo argumentą nepagrįstai ginčija teigdamas, kad jis nuteistas dėl to, jog neatliko detalaus patikrinimo, tačiau detalus patikrinimas nėra reglamentuotas, o išsamų patikrinimą jis atliko. Prokuroro manymu akivaizdu, kad abu šie žodžiai pagal savo prasmę yra sinonimai. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, nustatyta, kad atlikdamas transporto priemonių patikrinimą, G. B. prie jų užtruko po vieną sekundę, todėl tokia transporto priemonių apžiūra buvo nei išsami, nei detali.

Kasatorius nepagrįstai teigia, kad jo tikrinamuose automobiliuose buvo ne kontrabanda, bet prekės, kurias galima įvežti. Šį teiginį paneigia pats pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo tikrinamais automobiliais vykę asmenys buvo nuteisti būtent už kontrabandą, o ne už kokį nors kitą nusikaltimą ar teisės pažeidimą.

Prokuroro manymu, atmestini ir kasacinio skundo teiginiai, kad netinkamai buvo įvertinta nuteistajam inkriminuotos veikos subjektyvioji pusė (kaltė), nes teismai nevertino jo nurodytų priežasčių, lėmusių tokį jo elgesį (darbo sąlygų, nuovargio, sveikatos būklės ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas tokius skundo teiginius įvertino ir padarė išvadą, kad šios aplinkybės neturi reikšmės veikos kvalifikavimui ir kitų įrodymų vertinimui, be to, pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog G. B. kreipėsi į darbovietės administraciją dėl netinkamų darbo sąlygų, per didelio darbo krūvio ir dėl pablogėjusios sveikatos.

Atsiliepime pažymima ir tai, kad nuteistasis nepagrįstai ginčija priežastinį ryšį tarp jo netinkamo pareigų atlikimo ir atsiradusios didelės žalos, nes žala neva atsirado ne dėl jo neveikimo, o dėl pasieniečių ir muitininkų darbo nesuderinamumo. Prokuroras mano, jog akivaizdu, kad jei nuteistasis butų tinkamai atlikęs savo pareigas, būtų išsamiai ir detaliai apžiūrėjęs tikrinamas transporto priemones, jis būtų pastebėjęs kontrabanda vežamas prekes ir būtų užkirtęs kelią daromam nusikaltimui, tačiau to nepadarė taip padarydamas didelę žalą valstybei ir jos interesams.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 229 straipsnio taikymo

Kasatorius teigia, kad jis pripažintas kaltu pagal BK 229 straipsnį nesant šio nusikaltimo sudėties, t. y. neatskleidus būtinojo šio nusikaltimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės ir jos turinio, taip pat neteisingai nustačius priežastinį ryšį tarp jo veikos ir didelės žalos valstybei. Teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo teiginiais neturi pagrindo sutikti, nes teismai, ištyrę ir įvertinę byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nustatė visus nuteistajam G. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius ir padarė teisingą išvadą, kad jis padarė BK 229 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.

Pagal BK 229 straipsnį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra: 1) priešinga valstybės tarnybai veika –savo pareigų neatlikimas ar jų netinkamas atlikimas; 2) pavojingi padariniai – didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimas; 3) priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. Teismų praktikoje savo pareigų neatlikimas aiškinamas kaip neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo pareigų atlikimas – aplaidus, atmestinas ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų (kasacinės nutartys Nr. 2K-10/2008, 2K-7-228/2008, 2K-419/2012 ir kt.). Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas tarnybos pareigų ar jas atlikdamas netinkamai, pažeidžia atitinkamus teisės aktus (įstatymus, nuostatus, instrukcijas ir kt.), apibrėžiančius jo kompetenciją, teises ir pareigas, todėl bylose turi būti nustatoma ir konkrečiais teisės aktais pagrindžiama, kokių savo pareigų jis neatliko arba atliko netinkamai. Kasacinėje praktikoje pabrėžiama ir tai, kad tokio pobūdžio bylose didelės žalos valstybei padarymas turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala vertinama kaip didelė ir kodėl padarytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip drausminis pažeidimas. Didelė žala valstybei galėtų būti konstatuojama nustačius, kad dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens poelgio sutriko normali valstybės institucijų veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valstybės valdymo tvarka ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-262/2011).

BK 229 straipsnis numato atsakomybę tik esant neatsargiai kaltei, t. y. nusikalstamam pasitikėjimui arba nusikalstamam nerūpestingumui. Pagal BK 16 straipsnio 3 dalį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Byloje nustatyta, kad G. B., būdamas valstybės tarnautoju, VSAT Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos Sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, netinkamai atliko savo pareigas, t. y., pažeisdamas jo pareigas reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimus, tikrindamas tris iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką vykstančius automobilius, detaliai neapžiūrėjo jų salonų, bagažinių ir gabenamų krovinių, nesiėmė priemonių galimoms slėptuvėms, paslėptiems asmenims ar daiktams surasti ir dėl to nenustatė, kad šiais automobiliais buvo gabenamos kontrabandinės prekės, apie šias kontrabanda gabenamas prekes neinformavo posto vyresniojo pareigūno. Konstatuoti ir dėl jo veikos kilę nusikalstami padariniai – didelė žala, kurią patyrė VSAT ir valstybė, nes tokiais savo veiksmais G. B. pažemino pareigūno vardą, sudarė sąlygas asmenims netrukdomai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti kontrabandines prekes, sumenkino VSAT autoritetą ir prestižą.

Kasatoriaus teiginys, kad jis nepažeidė jokių jo pareigas reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų, transporto priemones patikrino išsamiai, o neatliko tik detalaus tikrinimo, paneigti bylos duomenimis. Pažymėtina, kad veikos kvalifikavimui neturi esminės reikšmės, ar turėjo būti atliktas detalus ar išsamus patikrinimas. Šie žodžiai lingvistine prasme yra panašaus turinio. Nagrinėjamoje byloje objektyviai nustatytos svarbios faktinės aplinkybės, kurios leidžia spręsti, kad nuteistasis G. B. netinkamai atliko savo pareigas: esant pasienio užkardoje paskelbtam prevencinių saugumo priemonių planui „Filtras“, kurio metu taikomas išsamus valstybės sieną kertančių asmenų bei transporto priemonių patikrinimas, tikrindamas automobilius, vykstančius iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką, jų patikrinimui skyrė vos po vieną sekundę, todėl nenustatė, kad šiais automobiliais praktiškai neslepiant (salone ir bagažinėje) buvo gabenamos cigaretės ir kitos kontrabandinės prekės. Pagal byloje nustatytas aplinkybes kontrabandinių prekių aptikimas buvo įmanomas net ir be sustiprinto šių automobilinių patikrinimo.

Kasacinio skundo teiginiai dėl netinkamo darbo organizavimo, neaiškiai atskirtų muitininkų ir pasieniečių pareigų, nuovargio ir kt. nagrinėjamos bylos kontekste nepaneigia G. B. nerūpestingumo. Tokius pasienio pareigūno G. B. veiksmus teismai pagrįstai įvertino kaip nerūpestingą pareigų atlikimą, neatitinkantį tarnybą reguliuojančių norminių aktų reikalavimų. Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingų išvadų. Motyvuotai konstatuota ir dėl to kilusi didelė žala VSAT ir valstybei – ne tik pažemintas pareigūno vardas, sumenkintas VSAT, kaip institucijos, atsakingos už valstybės sienos apsaugą ir jos kontrolę, autoritetas ir prestižas, bet ir buvo sudarytos sąlygos asmenims netrukdomai per valstybės sieną gabenti kontrabandines prekes išvengiant sumokėti 44 465 Lt mokesčių.

Pažymėtina, kad V. G., B. G. ir V. J. vairuojamais automobiliais kontrabanda per Lietuvos Respublikos valstybės sieną buvo pergabenti kroviniai tik dėl to, kad šie automobiliai nebuvo G. B. tinkamai patikrinti Panemunės kelio pasienio kontrolės punkte. Esant tokioms aplinkybėms, kasacinio skundo teiginiai, kad G. B. netinkamas pareigų atlikimas nesukėlė didelės žalos ir kad tarp jo veikos ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio, atmestini kaip nepagrįsti.

Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties pakeitimo ar panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Nuteistojo G. B. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas Piesliakas

Antanas Klimavičius

Olegas Fedosiukas