3387c0c2-fd42-4ceb-affc-0bbd77ab9f11 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1715-1015/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01870-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.1.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 31 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, sekretoriaujant Rasai Pladaitei, dalyvaujant prokurorei Viktorijai Baradinskaitei, kaltinamajam V. M., nukentėjusiajam S. R., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), lietuvis, iÅ¡siskyręs, iÅ¡silavinimas - aukÅ¡tesnysis, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : V. M. 2020 m. sausio 12 d. laikotarpiu nuo 19.04 val. iki 19.44 val., Vilniaus miesto nakvynės namų patalpose, esančiose T. KosciuÅ¡kos g. 8, Vilniuje, kambaryje Nr. 6, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1.59 promilių etilo alkoholio), konflikto metu, tyčia spyrė S. R. vienÄ kartÄ Ä¯ sėdmenis ir vienuolika kartų sudavė rankomis bei kumščiais į veidÄ ir galvÄ , padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas ir nubrozdinimus veido srityje, Å«mų kraujavimÄ po kietuoju smegenų dangalu deÅ¡inėje, kas komplikavosi koordinacijos sutrikimu, kairės kojos pareze, dėl ko nukentėjusysis buvo sunkiai suluoÅ¡intas ir taip tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo S. R. sveikatÄ .

Nurodytais veiksmais V. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi dėl to, kas įvyko. Parodė, kad sesuo iÅ¡kvietė policijÄ Ä¯ namus, nes jis buvo iÅ¡gėręs - gėrė alų, su sese konfliktuoja dėl turto, nes tėvas jam savo turto dalį užrašė, policija jį iÅ¡vežė į „SalÄ â€œ, kur galvojo pamiegoti, nes pastoviai buvo nemiegojęs dėl tėvo, kuriam senatvinė demencija - laksto naktimis, triukÅ¡mauja.

Kambaryje buvo nukentėjusysis, dar vienas žmogus – miegojo ar buvo labai girtas. Kai jis (kaltinamasis) įėjo į kambarį, atsigulė, buvo gal užmigęs, nukentėjęs, kuris buvo iÅ¡gėręs, pradėjo rėkauti; jis (kaltinamasis) atsisėdo, prašė, kad nukentėjusysis patylėtų, atsigulė – bet jis toliau triukÅ¡mavo. Kadangi jis norėjo miego, pastoviai strese dėl tėvo, sudavė delnu porÄ kartų nukentėjusiajam per veidÄ , atsigulė, bet praėjo 5-10 minučių, ir vėl riksmai, toliau jis Å¡Å«kavo.

Todėl kaltinamasis vėl paprašė užsičiaupti, po to vėl delnu sudavė, po kurio laiko vėl tas pats, norėjo nukentėjusįjį apraminti. Nuėjo prie durų, kur kamera, prašė atidaryti duris, arba jį arba nukentėjusįjį iÅ¡leistų, bet niekas nereagavo. Vėl atsigulė, kartojosi taip gal 3 kartus, paskui iÅ¡ pykčio dar į užpakalį spyrė. Po to atlėkė budintys, kad jis žmogų primušė, iÅ¡vedė į kitÄ kamerÄ , ir jis (kaltinamasis) ten užmigo. PaaiÅ¡kino, kad jis trenkė nukentėjusiajam ranka į veido sritį, kai pradėdavo vėl rėkauti – vėl analogiÅ¡kai, nuo tų smÅ«gių jis nenukrito, tik vienÄ kartÄ , kai pliaukÅ¡telėjo, kadangi nukentėjusysis sėdėjo – tai atsimušė pakauÅ¡iu į sienÄ , o kai jis sėdėjo – tai vienÄ kartÄ spyrė į užpakalio Å¡onÄ .

Parodė, kad kaltinime suskaičiuota 11 sudavimų, jam (kaltinamajam) atrodė, kad gal mažiau buvo. Nurodė, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, įtakos veiksmams gal daugiau stresas dėl tėvo turėjo, bet jei ne alkoholis, tai nebūtų to buvę. Konfliktas galėjo vykti tiek, kiek nurodyta kaltinamajame akte, nes viskas vis kartodavo, vis nueidavo atsigulti, kiek laiko praeidavo – ir vėl riksmai. Savo veiksmus vertina neigiamai, dėl civilinių ieškinių nurodė, kad pripažįsta juos, gal per daug nukentėjusysis prašo.

Teisiamojo posėdžio dienÄ atsiprašė nukentėjusiojo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. R. dėl civilinio ieÅ¡kinio nurodė, kad palaiko jį, suskaldė jam galvÄ , blogai dabar jam, kasdien reikia gerti receptinius vaistus, negali pakelti rankų, nors anksčiau viskas buvo gerai. Po įvykio pagulėjo reanimacijoje, po to perkėlė į palatÄ , jis paprašė iÅ¡leidžiamas namo, siÅ«lus po operacijos iÅ¡traukė poliklinikoje, dabar lankosi pastoviai pas gydytojus, kad iÅ¡raÅ¡ytų vaistus nuo galvos skausmo – skauda toje pusėje, kurioje buvo sumuÅ¡tas.

Nurodė, kad jis buvo prieÅ¡ tai susitrenkęs galvÄ , bet jÄ susitrenkė kitoje vietoje, kakta į durų staktÄ . Kaltinamasis prieÅ¡ posėdį jo atsiprašė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, davė iÅ¡samius parodymus, jam sutinkant bei prokurorei neprieÅ¡taraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje iÅ¡tyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, V. M. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai.

Nurodė, kad jokiose įskaitose narkologo, psichologo neregistruotas. Vakar, 2020 m. sausio 12 d. (parodymuose, akivaizdu, padarytas rašymo apsirikimas, nurodant metus – „2019“), jis namuose (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų. Tame pačiame name gyvena ir jo sesuo, pirmame aukšte, o jis su tėvu antrame. Su seserimi jie nesutaria dėl namo valdos, todėl jo sesuo dažnai kviečia policijos pareigūnus, kai jis būna išgėręs. Taip buvo tada. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, tai buvo vakare, tikslios valandos jis pasakyti negali, bet lauke jau buvo tamsu, atvažiavo uniformuoti policijos pareigūnai, kurie jį išsivežė iš namų į T.

KosčiuÅ¡kos g. 8, į nakvynės namus. Atvažiavus jam nurodė, į kurį kambarį jis turi eiti, bet kambario numerio jis neįsidėmėjo, todėl numerio pasakyti negali. Kadangi buvo iÅ¡gėręs, galvojo pailsės, atsigulė ir norėjo jau miegoti, bet kambaryje buvęs kitas jam nepažįstamas vyras, kurį matė pirmÄ kartÄ , nežino nei jo vardo, nei pavardės, jis nedavė jam ramybės, keikėsi, Å¡Å«kavo ir rėkavo ant viso kambario, o jis norėjo užmigti. Jis kelis kartus padarė jam pastabÄ , tačiau į jo pastabas Å¡is nereagavo, kadangi buvo iÅ¡gėręs ir toliau garsiai Å¡Å«kavo, rėkavo.

Jis neiÅ¡tvėrė, atsikėlė ir sudavė keletÄ kartų tam jam nepažįstamam vyrui, kuris buvo 60 metų, apsirengęs tamsios spalvos drabužiais, praplikęs, neaukÅ¡to Å«gio, vidutinio kÅ«no sudėjimo. Kiek kartų smogė, pasakyti negali, galimai 1 ar 2 smÅ«gius į smakrÄ . Po ko atėjo darbuotojas, kuris jį iÅ¡vedė į kitÄ kambarį - Nr. 1, kur atvažiavo policijos pareigÅ«nai, kurie jį iÅ¡sivežė iÅ¡ nakvynės namų „Sala“. Dėl to, kad smogė nepažįstamam vyrui, jis labai gailisi, nori jo atsipraÅ¡ysi ir susitaikyti (t. 1, b.l. 85-87).

Apklaustas pareiÅ¡kus galutinį įtarimÄ , V. M. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, patvirtino parodymus, duotus ankstesnės apklausos metu. Papildė, kad toje apklaustoje jis nurodė, kad sudavė 1 ar 2 smÅ«gius, bet jų iÅ¡ tikrųjų galėjo bÅ«ti ir daugiau, tiesiog dėl girtumo gal visų neatsimena. Jis pilnai pripažįsta savo kaltę dėl smÅ«gių sudavimo S. R. Suduodamas smÅ«gius nenorėjo sunkiai sutrikdyti S. R. sveikatÄ . Dėl padaryto nusikaltimo nuoÅ¡irdžiai gailisi (t. 1, b.l. 89).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis S. R. parodė, kad 2020 m sausį, datos pasakyti negali, vartojo alkoholinius gėrimus - degtinę, iÅ¡gėrė vienÄ butelį, ėjo namo, vakare. Eidamas susvyravo ir nukrito nuo bordiÅ«ro ir susižeidė galvÄ , jam skaudėjo. Pamena, kad buvo atvažiavę medikai, kurie jį apžiÅ«rėjo ir jis policijos pareigÅ«nų buvo iÅ¡vežtas į nakvynės namus „Sala“. Å iuose nakvynės namuose jo jokie gydytojai neapžiÅ«rėjo, jis jokiais skausmais nesiskundė.

Buvo patalpintas į kambarį, į kokį pasakyti negali, kambaryje buvo vienas vyras, kuris miegojo. Kadangi jis buvo daug iÅ¡gėręs, todėl visų įvykio aplinkybių pasakyti negali. Bet bÅ«nant minėtame kambaryje, jį pastÅ«mė ir jis galva atsitrenkė į sienÄ . Dėl ko jis taip padarė, jis pasakyti negali, tarp jų jokio konflikto nebuvo, arba jis tiesiog neprisimena. Minėto vyro jis nepažįsta, matė jį pirmÄ kartÄ , nežino jokių jo duomenų, kas buvo toliau jis nieko nepamena.

Daugiau dėl Å¡io įvykio jis nieko pridurti negali. Nežino, dėl kokių bÅ«tent sužalojimų jam buvo atlikta operacija (t. 11, b.l. 29). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis S. R. parodė, kad 2020 m. sausio 12 d. nuo ryto buvo savo namuose, vienas. Kažkur nuo 11.00 val. pradėjo vartoti alkoholį, gėrė degtinę, per dienÄ iÅ¡gėrė apie 0.7 l degtinės. Begerdamas alkoholį, jis apgirto, pradėjo Å¡iek tiek triukÅ¡mauti. Kadangi buvo stipriai apgirtęs, tai kažkuriuo momentu eidamas bute, susvyravo ir veidu atsitrenkė į durų staktÄ bei susižeidė.

Nuo Å¡io atsitrenkimo jam po kaire akimi atsirado mėlynė, bet daugiau jokių kitų sužalojimų nebuvo. Kažkuriuo momentu, kelintÄ valandÄ tiksliai neatsimena, namo atėjo žmona E. R. Pamačiusi, kad jis girtas, triukÅ¡mauja ir nenori nusiraminti, ji iÅ¡kvietė policijÄ . Atvažiavę policijos pareigÅ«nai iÅ¡vežė jį į nakvynės namus „Sala“. Kaip buvo pristatytas į nakvynės namus atsimena miglotai, nes buvo stipriai apgirtęs. Atsigavo jis tik ligoninėje, net negali pasakyti datos - ar sekančiÄ dienÄ , ar po kelių dienų.

Ligoninėje sužinojo, kad jis yra po operacijos, kad jam buvo traumuota galva, kad patyrė sunkų sužalojimÄ . Kokiomis aplinkybėmis jis patyrė tÄ galvos sužalojimÄ jis Å¡iuo metu neatsimena, paskutinį, kÄ atsimena, tai kad buvo pristatytas į nakvynės namus „Sala“. Jam gulint ligoninėje pas jį buvo atvažiavę policijos pareigÅ«nai, jį apklausinėjo. Tos apklausos metu jis klaidingai nurodė, kad akį susižalojo lauke ir kad jį iÅ¡ ten pristatė į nakvynės namus. Toks panaÅ¡us įvykis - kai griuvo gatvėje ir susitrenkė veidÄ buvo, bet tai buvo 2017 metais, tiesiog gal kai jį apklausinėjo 2020 m. sausio 14 d. po operacijos, dar ne visiÅ¡kai buvo atsigavęs ir susipainiojo.

Šį kartÄ jis susižalojo veidÄ namuose, atsitrenkdamas į staktÄ ir iÅ¡ namų buvo pristatytas į „SalÄ â€œ. Tos apklausos ligoninėje metu jis nurodė, kad Å¡iek tiek atsimena, kas buvo nakvynės namuose, kad jį kažkas pastÅ«mė ir galva atsitrenkė į sienÄ . Gal tuo metu jis taip ir atsiminė, o dabar nieko neatsimena, kas jam nutiko, kol buvo nakvynės namuose, todėl nieko nei detalizuoti, nei patikslinti negali. Dėl sužalojimo patyrė fizinę ir moralinę žalÄ ir pageidauja pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį (t. 1, b.l. 30-31).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. S. parodė, kad jis dirba socialinio darbuotojo padėjėju nakvynės namuose SALA, esančiuose T. KosciuÅ¡kos 8, Vilnius, 2020 m. sausio 12 d., 08:00 val., jis pradėjo darbÄ . 17:20 val., vyriausiasis patrulis E. A. pristatė iÅ¡ (duomenys neskelbtini), S. R., kuriam po kaire akim buvo kraujosruva. S. R. jis kartu su kitu darbuotoju J. J. nusivedė į 6 kambarį. Å iame kambaryje gulėjo neblaivus A. N.. Jis kartu su kitu darbuotoju J. J. paguldė S. R. ant gultų, nes jis pats eiti negalėjo, buvo neblaivus.

S. R. ir kitas pristatytas S. N. visÄ laikÄ miegojo. Po to 18:15 val. į nakvynės namus SALA vyriausiasis patrulis M. S. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pristatė neblaivų V. M., kuriam buvo nustatytas 2,86 promilės girtumas. Jis kartu su kitu darbuotoju J. J. nusivedė jį į 6 kambarį ir paguldė taip pat ant gultų. Apie 19:40 val. jis buvo nakvynės namų SALA priėmimo patalpoje ir vaizdo monitoriuje, į kurį yra perduodamas vaizdas iÅ¡ kambariuose įrengtų vaizdo kamerų, pamatė, kaip V. M. atsikėlė, priėjo prie miegančio S. R. ir kažkuria ranka kelis kartus smogė jam į galvÄ .

Jis neprisimena, kuria ranka buvo smūgiuota, kiek buvo suduota smūgių, buvo smūgiuota delnu ar kumščiu. Jis nuėjo į 6 kambarį. V. M. buvo vėl atsigulęs ant gultų, o S. gulėjo ant gultų ir jam iš burnos bėgo kraujas ir jo veidas buvo ištinęs. Jis kartu su kitu darbuotoju J. J. nusivedė V. M. į 1 kambarį, o S. pasiliko gulėti kartu su A. N. 6 kambaryje. Jis pasakė bendros praktikos slaugytojai J. S. iškviesti medikus. Atvažiavo medicinos darbuotojai, apžiūrėjo S. R. ir nusprendė vežti jį į ligoninę.

S. R. buvo iÅ¡vežtas į ligoninę, o V. M. pasiliko 1 kambaryje (t. 1, b.l. 63). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2020 m. sausio 16 d. iÅ¡vadoje Nr. G 185/2020 (01) nurodyta, kad S. R. nustatyta poodinės kraujosruvos ir nubrozdinimai veido srityje, Å«mus kraujavimas po kietuoju smegenų dangalu deÅ¡inėje, kas komplikavosi orientacijos ir koordinacijos sutrikimu, kairės kojos pareze. Atlikta galvos operacija. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti iki suteikiant medicininę pagalbÄ 2020 m. sausio 12 d., sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu (-ais). (t. 1, b.l. 40-42).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertas dr. S. L. 2020 m. vasario 6 d. davė papildomus paaiÅ¡kinimus, kad nustatyti sužalojimai, iÅ¡vardinti specialisto iÅ¡vados G 185/2020 (01) 1-ame punkte, padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais į veido sritį. Remiantis nustatytų sužalojimų makromorfologiniu vaizdu, tikėtina, kad sužalojimai padaryti neužilgo vienas po kito. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar daiktais. Ä®vertinus sužalojimų makromorfologinius požymius, labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti suduodant nukentėjusiajam smÅ«gius į veido sritį, kas sukėlė staigiÄ galvos rotacijÄ (pasisukimÄ ), ir ko pasekoje nuo pertempimo plyÅ¡o galvos smegenis su kietuoju galvos smegenų dangalu jungiančios kraujagyslės ir iÅ¡sivystė kraujavimas po kietuoju dangalu suspaudęs galvos smegenis.

Mažai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti nukentėjusiajam nugriuvus ir atsitrenkus galva į plokÅ¡tumÄ . Ä®vertinus nustatytų sužalojimų lokalizacijÄ kÅ«ne, jų makromorfologinį vaizdÄ , tikėtina, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kaip užfiksuota apklausos metu ekspertui parodytame vaizdo įraÅ¡e (t. 1, b.l. 43-46). ApžiÅ«rėjus įvykio vietÄ - Vilniaus mieto nakvynės namų, esančių T.KosciuÅ¡kos g. 8, Vilniuje, patalpas – 6 kambarį, 2020 m. sausio 13 d. suraÅ¡ytas apžiÅ«ros protokolas, taip pat įvykio vieta apžiÅ«rėta ir papildomai 2020 m. sausio 13 d., atitinkamas aplinkybes užfiksuojant nuotraukose (b.l. 11-13, 14-19). 2020 m. vasario 19 d. suraÅ¡ytas vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolas, apžiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡us, pateiktus Vilniaus mieto nakvynės namų.

Nurodyta, kad apžiÅ«rėtas DVD su vaizdo kamerų įraÅ¡ais, esančiais byloje pavadinimu „2020-01-12 R.“: Camera6_sala_sala_ 20200112190000_20200112190150_2572965, Camera6_sala_sala_20200112190151_2020011 2201840_2576059, Camera6_sala_sala_20200112201841_20200112203159 _2676192. ApžiÅ«rint failÄ pavadinimu Camera6_sala_sala_20200112190000_ 20200112190150_2572965, kurio trukmė yra 1 min. 50 sek., nustatyta: matomas filmuojamas plotas – kambarys. Ä®raÅ¡o pradžios laikas yra 19:00:00. Kambaryje palei sienas stovi 3 lovos. ant dviejų lovų guli du vyrai, ant trečios - vyras (kaip nustatyta tyrimo metu - S. R.) sėdi.

Vienu momentu, vienas iÅ¡ gulinčių vyrų (kaip nustatyta tyrimo metu – V. M.) atsikelia nuo lovos, nueina iki kambario durų, po to vėl nueina prie lovos ir atsigula. ApžiÅ«rint failÄ pavadinimu Camera6_sala_sala_20200112190151_ 20200112201840_2576059, kurio trukmė yra 1 val. 16 min. 50 sek., nustatyta: matomas filmuojamas plotas – kambarys. Ä®raÅ¡o pradžios laikas yra 19:01:51. Ä®raÅ¡o pradžioje matoma, kad vienas vyras guli ant lovos, o S. R. ir V. M. sėdi ant savo lovų. Paskui matosi kaip V.

M. atsigula, o S. R. sėdėdamas ant lovos mosikuoja rankomis. 19:03:40 V. M. atsikelia ir prieina prie durų. 19:04:13 V. M. pasisuka link S. R., sėdinčio ant lovos ir suduoda jam deÅ¡inės rankos delnu į kairę veido pusę. IÅ¡ karto po smÅ«gio S. R. bando stotis ir tada V. M. suduoda S. R. du kartus deÅ¡ine ranka, kumščiu į kairę veido- galvos pusę. Nuo smÅ«gio S. R. griÅ«va ant lovos ir galva atsitrenkia į sienÄ . Po to V. M. dar pasilenkia prie S. R. gulinčio ant lovos, po ko 19:05:30 nueina ir atsigula į savo lovÄ . 19:06:08 S. R. atsikelia ir atsisėda ant savo lovos. 19::06:12 V.

M. paÅ¡oko nuo savo lovos, priÅ¡oko prie S. R., jie abu energingai gestikuliuoja. 19:06:18 V. M. deÅ¡inės rankos kumščiu suduoda smÅ«gį S. R. į kairę veido- galvos pusę. Å is krenta ant lovos, vėl galva atsitrenkia į sienÄ . 19:06:35 V. M. atsigulė, S. R. taip ir liko gulėti po smÅ«gio. 19:15:00 S. R. atsisėdo ant lovos, purto galvÄ . 19:18:48 V. M. atsikelia, nueina prie sėdinčio ant lovos S. R., pasilenkia prie jo, vėl gestikuliuoja. 19:18:55 V. M. deÅ¡ine ranka suduoda S. R. į kairę galvos pusę.

Nuo smÅ«gio S. R. griÅ«na ant lovos, po ko 19:19:03 V. M. deÅ¡ine koja suduoda 1 smÅ«gį S. R. į sėdmenis. Po Å¡ių smÅ«gių V. M. nueina ir atsigula į savo lovÄ . S. R. atsikelia, atsisėda, vėl atsigula, vartosi ant lovos. 19:31:47 V. M. staigiai atsikelia nuo lovos, prieina prie S. R., gulinčio ant lovos. S. R. tuo metu guli ant deÅ¡inio Å¡ono. V. M. jį apverčia ant nugaros, 4 kartus deÅ¡inės rankos kumščiu suduoda į kairę veido pusę, po ko dar ant galvos užmeta antklodę, o pats nueina ir atsigula. 19:32:20 į kambarį užeina du vyrai (darbuotojai).

Sustoja tarpduryje, po to prieina prie S. R., nukelia antklodę nuo galvos, paguldo ir išeina. 19:44:08 V. M. vėl atsikelia, prieina prie S. R., patraukia antklodę nuo galvos, dešine ranka suduoda du smūgius į kairę galvos pusę, vėl užmeta antklodę ant galvos ir nueina atsigula ant savo lovos. 19:44:37 į kambarį užeina vienas vyras (darbuotojas), stovi tarpduryje. 19:44:45 prieina dar vienas. Jie abu prieina prie S. R., nuima antklodę nuo galvos, pasilenkia prie jo, po to atsitraukia. Tada V. M. atsikelia nuo lovos, pasiima striukę ir kartu su tais vyrais išeina. 19:48:58 į kambarį užeina du darbuotojai.

Prieina prie S. R., dar prieina ir trečias darbuotojas. Vienas iÅ¡ darbuotojų judina S. R. už rankos, kitas Å¡viečia žibintuvėliu, po ko jie visi iÅ¡eina. 20:11:55 atsidaro durys ir užeina darbuotojai bei medikų brigada. Medikai prieina prie S. R., pasilenkia, pajudina, pradeda teikti pagalbÄ . ApžiÅ«rint failÄ pavadinimu Camera6_sala_sala_20200112201841_20200112203159_2676192, kurio trukmė yra 13 min. 188 sek., nustatyta: matomas filmuojamas plotas – kambarys. Ä®raÅ¡o pradžios laikas yra 20:18:41.

Kambaryje ant vienos lovos guli vyras. Ant kitos lovos guli S. R., prie jo yra greitosios medicinos pagalbos brigada, kurios medikai teikia S. R. pagalbÄ . 20:29:19 atneÅ¡a neÅ¡tuvus, S. R. paguldo ir iÅ¡veža (t. 1, b.l. 26-27). Patikrinus V. M. blaivumÄ alkoholio matuokliu, 2020 m. sausio 13 d. 01:34 val. jam nustatytas 1.59 promilių neblaivumas (t. 1, b.l. 108). Pagal pateiktus Vilniaus meisto nakvynės namų filialo „Sala“ paslaugų gavėjo priėmimo ir iÅ¡leidimo aktus (Nr. 190 ir 193) (t. 1, b. l. 71, 72), S. R.

į Å¡iÄ Ä¯staigÄ buvo priimtas 2020 m, sausio 12 d., 17.20 val., nurodyta, be kita ko, kad matyti kairio paakio žaizda, nepajėgus atlikti patikrÄ dėl (ne) blaivumo; 2020 m., sausio 12 d., 18.15 val. priimtas V. M., nustatytas girtumas – 2.86 promilių. Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kÅ«nas.

Baudžiamojoje byloje V. M. kaltinamas tuo, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo – S. R. sveikatÄ (jį suluoÅ¡ino). Teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymus teisiamojo posėdžio metu bei kitus byloje surinktus duomenis, iÅ¡tirtus teisiamajame posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, sprendžia, kad nustatytos tokios faktinės aplinkybės: V. M. 2020 m. sausio 12 d. nuo 19.04 val. iki 19.44 val., Vilniaus miesto nakvynės namų patalpose, kambaryje Nr. 6, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (vėliau – 2020 m. sausio 13 d., 01.34 val. nustatyta 1.59 promilių etilo alkoholio) spyrė S. R. vienÄ kartÄ Ä¯ sėdmenis ir vienuolika kartų sudavė rankomis bei kumščiais į veidÄ ir galvÄ , padarydamas nukentėjusiajam atitinkamus sužalojimus.

Šios aplinkybės nustatytos įvertinus kaltinamojo parodymus – tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, juos sugretinus su įrodymais – liudytojo S. S. parodymais bei nukentėjusiojo S. R. parodymais, ypač įvertinus šiuos įrodymus visumoje su vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas konkretus nagrinėjamas įvykis, esančia informacija. Būtent šiame įrodyme – vaizdo įraše, detaliai matyti visi kaltinamojo įvykdyti smurtiniai veiksmai, be kita ko – ir tai, jog būtent šie veiksmai akivaizdu ir lėmė nukentėjusiojo patirtus sužalojimus.

KonkretÅ«s nukentėjusiojo sužalojimai - poodinės kraujosruvos ir nubrozdinimai veido srityje, Å«mus kraujavimas po kietuoju smegenų dangalu deÅ¡inėje, kas komplikavosi koordinacijos sutrikimu, kairės kojos pareze – nustatyti tiek iÅ¡ medicininių duomenų, tiek ir iÅ¡ specialisto iÅ¡vados, kurioje, be kita ko, konstatuota, kad minėti sužalojimai vertintini kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimas pastebėtina, jog kaltinamasis, duodamas parodymus, tam tikru aspektu savo veiksmų pavojingumÄ bei jų sukeltas pasekmes buvo linkęs Å¡velninti – kaip matyti, jis kėlė tam tikras abejones ir klausimus, ar tokie, jo požiÅ«riu – ne tokie pavojingi veiksmai kaip sudavimas delnu galėjo lemti tokius padarinius (visgi iÅ¡ esmės neginčydamas savo kaltės, jog jis įvykdė nurodytus veiksmus).

Visgi tokie jo paaiÅ¡kinimai, kaip minėta, vertinti tik kaip siekis suÅ¡velninti savo atsakomybę, pateisinti savo veiksmus ir pan. Kaip matyti iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų specialisto paaiÅ¡kinimų – labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti suduodant nukentėjusiajam smÅ«gius į veido sritį, kas sukėlė staigiÄ galvos rotacijÄ (pasisukimÄ ) ir dėl ko nuo pertempimo plyÅ¡o galvos smegenis po kietuoju dangalu suspaudęs galvos smegenis; mažai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti nukentėjusiajam nugriuvus ir atsitrenkus galva į plokÅ¡tumÄ ; be to, nurodė, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti bÅ«tent kaip užfiksuota ekspertui parodytame vaizdo įraÅ¡e. Kaip matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡e užfiksuotų duomenų, iÅ¡ tikrųjų nors vizualiai konkretÅ«s smÅ«giai (nevertinant jų intensyvumo) ir negali bÅ«ti pripažinti kaip itin stiprÅ«s ir pan., visgi akivaizdžiai matyti, jog dėl tokių smÅ«gių nukentėjusiojo galva itin staigiai pasisukdavo.

Taigi teismas, įvertinęs visus Å¡iuos įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad nustatyti visi objektyvieji nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, požymiai – o bÅ«tent, kaltinamasis muÅ¡damas (suduodamas įvardytus smÅ«gius) sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ . Dėl subjektyviosios pusės teismas pažymi, jog Å¡iuo atveju yra pagrindo pripažinti kaltinamojo veikoje buvus tiesioginę (neapibrėžtÄ ) tyčiÄ â€“ kaip matyti, kaltinamojo didžioji dalis smurtinių veiksmų buvo nukreipti bÅ«tent nukentėjusiajam į galvÄ , t. y. gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no dalį, ir akivaizdu, jog smÅ«giai (pasikartojantys ir gausÅ«s) į galvÄ yra pavojingi ir jais galimos sukelti sunkios pasekmės; nors kaltinamasis nurodė, kad jis tenorėjo iÅ¡simiegoti, o nukentėjusysis jam trukdė – tai leidžia visgi pripažinti, jog kaltinamasis siekė sukelti padarinius žmogaus sveikatai, norėjo jų (kad ir tikslas buvo – pailsėti, nutildžius nukentėjusįjį).

Taigi Å¡iuo aspektu teismas vertina, kad jis nurodytus veiksmus įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia. Taigi V. M. pripažintinas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BKJ 135 straipsnio 1 dalyje, nes nustatyti visi bÅ«tinieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai jo veikoje. Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų Spręsdamas klausimÄ dėl bausmės skyrimo, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika – sunkus tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai, veika baigta, pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai, žala (ar jos dalis) neatlyginti.

Teisiamojo posėdžio metu V. M. visiškai pripažino savo kaltę, nurodė, kad gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, todėl pripažintina, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis veikė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Pastebėtina, kad nors, kaip išplaukia iš kaltinamojo parodymų, atitinkamus jo smurtinius veiksmus iššaukė tai, kad jis buvo pavargęs, norėjo miego, o nukentėjusysis, kuris buvo neblaivus, jam trukdė – šūkavo ir nenurimo, nors kaltinamasis to prašė, visgi šios aplinkybės šiuo atveju teismas nepripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

Kaip matyti iš vaizdo įraše užfiksuotos informacijos (vaizdo įrašas be garso), nors iš tikrųjų matosi iš nukentėjusiojo elgesio – gestikuliavimo, nekoordinuotų judesių ir pan., kad jis galimai trukdė kaltinamajam ilsėtis, visgi kaltinamojo reakcija į tokį elgesį akivaizdžiai neadekvati, įvertinus, be kita ko – kad užfiksuoti ir jo smurtiniai veiksmai tuo momentu, kai nukentėjusysis tiesiog guli nejudėdamas. Taigi pats smurto, panaudoto prieš nukentėjusįjį intensyvumas, tai, kad nukentėjusysis, kaip matyti – jokios grėsmės kaltinamajam nekėlė ir pan., neleidžia vertinti, kad nukentėjusiojo elgesys galėtų būti vertinamas kaip provokuojantis ar rizikingas.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – neteistas (t. 1, b. l. 118), daug kartų baustas administracine tvarka per 5 metų laikotarpį, be kita ko, ir dėl nusižengimų, padarytų jam esant neblaiviam (t. 1, b. l. 119-150). Pažymėtina, kad nors teisiamojo posėdžio metu dėl nusižengimų, numatytų ANK 488 str. 2 d., nurodė, kad jie buvo nustatyti irgi dėl to, kad konfliktuojanti su juo dėl turto sesuo pastoviai kviečia policijÄ , visgi įvertinus, kad nutarimai, priimti tose administracinių nusižengimų bylose, įsiteisėję, teismas jų ignoruoti negali.

Nurodė, kad nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie jo gydymÄ si nuo priklausomybės / psichikos ligų, nėra. Už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje, numatyta vienintelės rÅ«Å¡ies bausmė – laisvės atėmimas iki deÅ¡imties metų. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs anksčiau nurodytus duomenis, tiek apibÅ«dinančius kaltinamojo asmenybę, tiek ir konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina įstatyme numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Pažymėtina, jog BK 55 straipsnio nuostata numato, kad pirmÄ kartÄ teisiamam asmeniui paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, visgi konkrečiu atveju, kaip minėta, už kaltinamojo įvykdytÄ nusikaltimÄ numatyta vienintelės rÅ«Å¡ies bausmė – bÅ«tent laisvės atėmimas, atitinkamai nukrypti nuo straipsnio sankcijoje numatytos bausmės (t. y. skirti Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies nei straipsnio sankcijoje numatyta bausmė) teismas gali tik esant įstatyme numatytiems pagrindams. Å iuo atveju pažymėtina, kad nenustatyta sÄ lygų skirti Å¡velnesnę bausmę, numatytų BK 62 straipsnyje.

BK 54 straipsnio 3 dalis taip pat numato galimybę teismui, vadovaujantis bausmės paskirtimi, motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę tais atvejais, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Visgi Å¡iuo atveju teismas vertina, kad tokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo sankcijos, numatytos už kaltinamojo įvykdytÄ nusikaltimÄ , nenustatyta. Kaip minėta, nors kaltinamasis neteistas, visgi byloje surinkti duomenys jo elgesio neapibÅ«dina kaip nepriekaiÅ¡tingo – kaip minėta, jis ne kartÄ baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už administracinius nusižengimus, padarytus jam esant neblaiviam.

Taigi jo elgesys, nesilaikant atitinkamų visuomenėje susiklosčiusių ir teisės aktuose įtvirtintų taisyklių, nepripažintinas atsitiktiniu. Be to, teismas akcentuoja ir konkrečios padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ â€“ kaltinamojo veiksmai sukėlė iÅ¡ tikrųjų sunkius padarinius nukentėjusiojo sveikatai, kaip matyti – padariniai jaučiami ir iki Å¡iol, be to, atkreiptinas dėmesys ir į jau minėtÄ aplinkybę apie pakankamai gausų smÅ«gių, suduotų nukentėjusiajam, skaičių, intensyvumÄ ir pan.

Be to, teismo vertinimu, reikšminga ir aplinkybė, jog po atitinkamų smūgių, taip pat – ir po paskutinių smūgių, po kurių nukentėjusysis liko gulėti lovoje, kaltinamasis tiesiog atsigulė, norėdamas, kaip paaiškino, pamiegoti, t. y. jis buvo visiškai abejingas pasekmėms, kurias galimai sukėlė nukentėjusiajam (jo sveikatai), nors, kaip matyti iš liudytojo S. S. parodymų, atėję į kambarį jie rado nukentėjusįjį gulintį ištinusiu veidu bei jam bėgo kraujas iš nosies.

Visgi nustatant konkretų laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į jau minėtų bausmės individualizavimui aplinkybių visumÄ , ypač akcentuojant nustatytÄ kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, tai, kad jis atsiprašė nukentėjusiojo, nėra teistas ir pan. Be to, nors nukentėjusiojo elgesys Å¡iuo atveju nebuvo pripažintas atitinkančiu atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 str. 1 d. 6 p., t. y. kaip provokuojantis ar rizikingas, visgi skiriant konkretų bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis irgi buvo neblaivus.

Dėl ko skirtina bausmė, mažesnė nei sankcijos vidurkis, artimesnė minimaliai sankcijos ribai, o bÅ«tent – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis pripažino faktines aplinkybes, kaltę ir byla buvo iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Pastebėtina, kad Baudžiamojo kodekso 75 straipsnis (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) nenumato galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymo už sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK XVIII skyriuje (t. y. tokia galimybė numatyta tik asmenims, nuteistiems ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkius nusikaltimus, iÅ¡skyrus nusikaltimus, numatytus atitinkamuose Baudžiamojo kodekso skyriuose, tarp jų – Å¡io kodekso XVIII skyriuje (t. y. skyriuje, numatančiame nusikaltimus žmogaus sveikatai).

V. M. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. sausio 13 d., 01.00 val., paleistas 2020 m. sausio 13 d. (tikslus paleidimo laikas – valanda nenurodytas) (t. 1, b. l. 73-75, 90). Å is laikinojo sulaikymo laikas – 1 para, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaitytinas į bausmės laikÄ , vienÄ laikinojo sulaikymo parÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 1, b. l. 941) paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – naikintina.

Dėl civilinių ieÅ¡kinių S. R. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriame nurodoma, kad jis buvo sumuÅ¡tas, jam buvo padaryta sunki galvos trauma, dėl kurios buvo operuotas, patyrė fizinę ir moralinę žalÄ , kuriÄ vertina 2000 eurais (t. 1, b. l. 34). Vilniaus teritorinė ligonių kasa civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o atlyginti 2 726,83 eurų turtinę žalÄ , padarytÄ PSDF biudžetui , dėl nukentėjusiojo S. R. gydymo, ir 5 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 55-57).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 str.). Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos praÅ¡oma priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto patirta turtinė žala yra neabejotinai nulemta nusikalstamų kaltinamojo veiksmų – t. y. nurodyta žala patirta dėl nukentėjusiojo, kurį sužalojo kaltinamasis, gydymo, sprendžia, kad civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai iÅ¡ kaltinamojo V. M. priteistina 2 726,83 eurų turtinė žala bei 5 procentai metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jam buvo daryta operacija, gulėjo reanimacijoje, vėliau, nors siÅ«lė jam reabilitacijÄ â€“ atsisakė, nemėgsta ligoninių, po įvykio negali pakelti rankų, pastoviai skauda galvÄ , gerai receptinius vaistus, kuriuos iÅ¡raÅ¡o gydytojai. Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos, pažymėtina, kad neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sÄ raÅ¡as nėra baigtinis) įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus.

Vertinant kriterijų visumÄ , tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikÅ¡mę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, kas priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Savo ruožtu nustatant neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, vertintinos ir aplinkybės, susijusios su sveikatos sutrikdymo laipsniu ir pobÅ«džiu, padariniais, sužalojimo bÅ«du bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Be to, būtina įvertinti ir teismų praktikoje priteisiamus panašiais atvejais neturtinės žalos dydžius. Nagrinėjamu atveju pirmiausia pažymėtina, kad nusikaltimu, dėl kurio, kaip minėta, pripažintinas kaltu V. M., padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai – jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamojo smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam sukeltas ūmus kraujavimas po kietuoju smegenų dangalu dešinėje, kas komplikavosi koordinacijos sutrikimu, kairės kojos pareze, dėl ko nukentėjusysis buvo sunkiai suluošintas; nukentėjusysis buvo operuotas ir teismui iš tikrųjų, įvertinus tiek medicininius duomenis, tiek ir nukentėjusiojo paaiškinimus, nekyla abejonių dėl to, kad padariniai sveikatai vis dar išlikę, jam padaryta neabejotina žala, susijusi tiek su fiziniu skausmu, nepatogumais ir pan., be kita ko - ir atitinkamais padariniais bei pakitimais sveikatai.

Todėl įvertinęs Å¡iuos argumentus, atsižvelgdamas, be kita ko, ir į teismų praktikoje priteisiamus už sunkų sveikatos sutrikdymÄ neturtinės žalos dydžius, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo praÅ¡omas atlyginti neturtinės žalos dydis – 2000 eurų yra protingas ir proporcingas, todėl civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas. Klausimas dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, spręstini vadovaujantis BKPK 94 straipsnio nuostatomis: - antklodė pakuotėje ir vokas, kuriame V.

M. rankų nuoplova, saugojami Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje (2020 m. kovo 3 d. nutarimas, 2020 m. kovo 4 d. kvitas B serija BBB Nr. LS004723 (t. 1, b. l. 20-22) – sunaikintini; - kompaktinis diskas su vaizdo įraÅ¡ais - paliktinas saugoti byloje. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimÄ 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, skirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į atliktos bausmės laikÄ Ä¯skaityti V. M. laikinojo sulaikymo laikÄ 2020 m. sausio 13 d., t. y. 1 parÄ , jÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ V. M. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 2 726,83 eurus (du tÅ«kstančius septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir 83 centus) turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl nukentėjusiojo S. R. gydymo, bei 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo. S. R. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti S. R. naudai iÅ¡ V.

M. 2000 (du tÅ«kstančius) eurų neturtinės žalos. V. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) vokÄ su kompaktine laikmena – palikti saugoti byloje;

2) pakuotę ir vokÄ su nuoplova, saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje (2020 m. kovo 3 d. nutarimas, 2020 m kovo 4 d. kvitas B serija BBB Nr. LS004723) – sunaikinti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ingrida Mikužytė