2021-10-27 Nr. AB-22771-3-61-3-02656-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-654-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02656-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl rašto panaikinimo ir moralinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus sprendimą bei įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 7 d. pretenziją ir priimti procesinį sprendimą; 2) pripažinti negaliojantį 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. I-14 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo“ ir atnaujinti jo apskundimo terminą; 3) priteisti iš atsakovų solidariai piniginę 500 000 000 Eur kompensaciją moralinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 14 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties nuorašo gavimo dienos skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui skundą, kuriame turi būti nurodytas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data; aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai; pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka; pridedamų dokumentų sąrašas; sumokėti žyminį mokestį ar pateikti motyvuotą prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2021 m. rugpjūčio 24 d., 2021 m. rugsėjo 6 d. buvo gauti pareiškėjo skundo papildymai, kuriuose prašė: 1) panaikinti skundžiamą raštą/sprendimą be datos ir numeracijos Migracijos departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėjo bei įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo 2021 m. rugpjūčio 7 d. pretenziją ir priimti procesinį sprendimą; 2) pripažinti negaliojantį 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. I-14 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo“ ir atnaujinti jo apskundimo terminą, nes pareiškėjas apie jį sužinojo 2021 m. rugpjūčio 7 d.; 3) priteisti iš atsakovų solidariai piniginę 500 000 000 Eur kompensaciją moralinei žalai atlyginti; 4) skundo nagrinėjimą perduoti Vokietijos teismui; 5) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jam tapus nemokiam; 6) Bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pareiškėjo A. B. skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą. Asmeniui kreipiantis su skundu į administracinį teismą, turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25, 35 straipsniuose nustatytų skundo turiniui ir formai keliamų reikalavimų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nurodo, kad teismas nutartimi gali nustatyti terminą trūkumams pašalinti. Jei per nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas patikslintu skundu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalino, todėl jo skundą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, laikė nepaduotu bei išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir pareiškėjo reikalavimą perduoti Tarptautiniam teismui. Pareiškėjas teigia, kad dėl 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-14 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo“, jis yra žmogus be pilietybės. Nurodo, jog Lietuvoje nesant teisėtų teisėsaugos institucijų, yra iškilusi grėsmė jam, jo šeimos narių ir artimųjų gyvybei.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo A. B. skundą laikė nepaduotu nepašalinus trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Vadovaujantis anksčiau pateikta įstatymo normos formuluote, darytina išvada, kad teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Akcentuotina ir tai, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-604-624/2018).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo trūkumai buvo nustatyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui išaiškino, kad nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Įstatyme yra nustatytas reikalavimas pareiškėjui pagal jo pasirinktą pagrindo ir reikalavimų apimtį tinkamai suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą, t. y. juos išdėstyti procesiniame dokumente aiškiai ir nuosekliai, kad jie būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Iš skundo turi būti aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš konkretaus atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo argumentus bei suformuluotus reikalavimus, daro išvadą, kad skundas ir jo patikslinimas surašyti painiai ir nesuprantamai, iš jų turinio nėra aišku, kodėl Migracijos departamento sprendimas turi būti naikinamas, nėra pateikti minėto sprendimo identifikaciniai duomenys, nesuprantama iš kokių konkrečių viešojo administravimo subjektų veiksmų pareiškėjas kildina solidarią atsakomybę dėl moralinės žalos atlyginimo, be to, pareiškėjas nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su skunde reiškiamais reikalavimais, o apsiribojo abstrakčių aplinkybių dėstymu, pateikdamas straipsnių, įstatymų kopijas. Konstatuotina, kad šie skundo trūkumai sudarė teismui kliūtis priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, nes jis neatitiko esminių skundo turiniui ir formai keliamų reikalavimų. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo pateiktas patikslintas skundas neatitiko skundui keliamų aiškumo ir nuoseklumo reikalavimų, jame tinkamai neatsižvelgta į pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepašalino minėtoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų, dėl to teismas 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo skundą nutarė laikyti nepaduotu.

Pažymėtina, kad atskirajame skunde pagal ABTĮ 134 straipsnio 2 dalį ir 151 straipsnį, be kita ko, turi būti nurodyti ginčijami klausimai, įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas nutarties ar jos dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Pareiškėjo atskirojo skundo turinys, išskyrus reikalavimą panaikinti ginčijamą nutartį, yra analogiškas skundo ir patikslinto skundo turiniui, jame nėra nurodyti konkretūs nesutikimo su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvai, teisinis pagrindas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartis paliekama nepakeista.

Kiti pareiškėjo nurodyti ir byloje pateikti prašymai nesusiję su nagrinėjama byla, todėl dėl jų šioje nutartyje nepasisakytina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius