2013-05-22 Nr. AB-1991-3-61-3-02253-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS520-380/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02253-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. S. skundą atsakovams Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir Telšių rajono savivaldybės tarybos laikinajai komisijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti: 1) Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2012 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. S-1279 (2.5); 2) Telšių rajono savivaldybės tarybos laikinosios komisijos (toliau – ir Savivaldybės komisija) 2012 m. birželio 14 d. sprendimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjos I. S. skundą patenkino – skundžiamus Komisijos 2012 m. rugpjūčio 6 d. ir Savivaldybės komisijos 2012 m. birželio 14 d. sprendimus panaikino.

Pareiškėja I. S. kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ir Telšių rajono savivaldybės bylinėjimosi išlaidas – 100 Lt sumokėtą žyminį mokestį ir 1 633 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija teismui pateiktame atsiliepime su pareiškėjos prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas nesutiko. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendime nekonstatavo, kad Komisija būtų viršijusi savo įgaliojimus. Pareiškėjos skundo reikalavimai buvo tenkinti išimtinai dėl Savivaldybės komisijos padarytų procesinio pobūdžio pažeidimų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 8 d. nutartimi pareiškėjos I. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjant administracinę bylą, priteisimo tenkino iš dalies: pareiškėjai I. S. iš atsakovo Telšių rajono savivaldybės tarybos laikinosios komisijos priteisė 737,50 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, pareiškėjai I. S. iš atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos priteisė 737,50 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 6 dalimis. Nustatęs, kad, išnagrinėjus kilusį ginčą, pareiškėjos I. S. skundo reikalavimai buvo patenkinti, darė išvadą, kad ji įgijo teisę gauti iš atsakovų Komisijos ir Savivaldybės komisijos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Atsižvelgė į tai, kad pareiškėjai teisinių paslaugų teikimo metu, t. y. nuo 2012 m. liepos 20 d. iki teismo sprendimo priėmimo, iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. buvo nustatyta 800 Lt minimali mėnesinė alga, kuri vėliau, t. y. nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d., buvo padidinta iki 850 Lt.

Pažymėjo, jog teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai teisinę pagalbą teikė advokatė Laima Markevičienė, kuri parengė teismui teiktą skundą, todėl sprendė, jog pareiškėjos nurodytos 1 270,50 Lt skundo parengimo išlaidos (įvertinus ir susipažinimo su pateiktais dokumentais išlaidas) yra realios, pagrįstos ir priteistinos.

Nustatė, jog pagal I. S. atstovės pateiktą ataskaitą už teisinių paslaugų, susijusių su atstovavimu pareiškėjai teisminiame ginčo nagrinėjime, teikimą buvo sumokėta 363 Lt. Sprendė, jog toks atlyginimo už minėtų teisinių paslaugų teikimą nustatymas negali būti pripažįstamas pagrįstu, todėl apskaičiuotinas vadovaujantis Rekomendacijų 5, 8, 9 punktų nuostatomis. Nustatė, jog teisminio ginčo nagrinėjimas 2012 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje truko 34 minutes, o teismo posėdyje pareiškėjai atstovavo advokato padėjėja Inga Mekienė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis Rekomendacijų 5, 8.18, 9 punktais, pripažino, kad pareiškėja patyrė 102 Lt pagrįstų išlaidų (850 Lt x 0,15 x 1 val. x 0,80 = 102 Lt), susijusių su jos atstovavimu teisme. Pareiškėja taip pat patyrė 102,50 Lt išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu (100 Lt žyminis mokestis + 2,50 Lt komisinis mokestis).

Atsižvelgęs į tai, sprendė, kad I. S. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies ir pareiškėjai iš atsakovų Komisijos ir Savivaldybės komisijos iš viso priteistina 1 475 Lt (1 270,50 Lt + 102 Lt + 102,50 Lt = 1 475 Lt) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartyje (administracinėje byloje Nr. A662-1250/2012) pateiktais išaiškinimais, bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovų ne solidariai, o iš kiekvieno iš jų po 737,50 Lt.

III. Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atskiruoju skundu prašo: panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės –nutarties dalyje dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos netenkinti pareiškėjos atstovės advokatės Laimos Markevičienės prašymo priteisti jos nurodytas bylinėjimosi išlaidas iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos; jeigu teismas netenkintų pirmesnio Komisijos prašymo, prašo priteisti iš Komisijos atskirajame skunde nurodytas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas, sudarančias 84 Lt. Atskirajame skunde išdėsto šiuos pagrindinius argumentus:

1) Visos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo Telšių rajono savivaldybės. 2012 m. gruodžio 17 d. teismo sprendime nurodyta, jog „Teismui konstatavus, kad Savivaldybės komisija 2012-06-14 sprendimą priėmė neteisėtos sudėties ir tai pripažintina esminiu procedūriniu pažeidimu, darytina išvada, jog Komisijos 2012-08-06 sprendimas Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. prasme nelaikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas“. Pažymi, kad sprendimas, sukėlęs pareiškėjai neigiamas teisines pasekmes, buvo Telšių rajono savivaldybės tarybos laikinosios komisijos 2012 m. birželio 14 d. sprendimas Nr. 3. Būtent šiuo sprendimu buvo konstatuoti Pareiškėjos padaryti teisės pažeidimai. Dėl procedūrinių pažeidimų teismui panaikinus 2012 m. birželio 14 d. Savivaldybės komisijos sprendimą, buvo panaikintas ir 2012 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos raštas Nr. S-1279-(2.5). Nurodo, kad Komisijos raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, šio rašto panaikinimas pats savaime (jeigu nebūtų panaikintas Savivaldybės komisijos sprendimas) pareiškėjos teisinės padėties nekeičia. Atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendime nėra konstatuota, jog Komisija būtų viršijusi savo kompetenciją, veikusi neteisėtos sudėties ar neturėdama įgaliojimų, atlikusi neteisėtus veiksmus ir tuo pažeidusi pareiškėjos teises ir interesus, todėl iš jos negali būti reikalaujama atlyginti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų.

2) Reikalaujamos iš Komisijos priteisti išlaidos yra nepagrįstos. Teigia, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad skundą, kuris buvo pateiktas teismui, paruošė „Onaitis ir partneriai“ kontora, o tiksliau viena šios kontoros advokačių Laima Markevičienė. Nurodo, jog, kaip matyti iš byloje esančio skundo ir jo priedų, skundą rengė ir jį pasirašė pati pareiškėja. Pažymi, kad skunde yra išdėstytos faktinės aplinkybės, pacituotos kelios teisės normos ir pateiktas subjektyvus aplinkybių vertinimas, todėl nėra pagrindo abejoti, jog jį rengė ne teisininkas. Jame nesiremiama nei teisės teorija, nei teismų praktika, nepateikta teisės normų analizė, todėl jis nelaikytinas reikalavusiu specialių profesinių žinių. Taip pat teigia, jog prie skundo pateikti dokumentai liudija, kad įrodymus byloje rinko pati pareiškėja: jų kopijos yra patvirtintos pareiškėjos darboviečių – Savivaldybės ir VšĮ regioninės Telšių ligoninės. Advokatė minėtų dokumentų nuorašų teismui netvirtino, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji juos analizavo ir jų pagrindu rengė skundą.

3) Jeigu vis dėlto teismas nuspręstų šias sumas pripažinti bylinėjimosi išlaidomis, jos nepriteistinos iš Komisijos. Byloje esantis advokatų profesinės bendrijos „Onaitis ir partneriai“ 2012 m. lapkričio 26 d. Išrašas iš Susitarimo dėl teisinių paslaugų teikimo administracinėje byloje (2012 m. liepos 20 d. Nr. 12/077) patvirtina, kad advokatų bendrija ir jos klientė I. S. susitarė dėl jos interesų gynimo administracinėje byloje dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos laikinosios komisijos sprendimo, todėl minėtas susitarimas Komisijos sprendimų, raštų ir veiklos neliečia. Pabrėžia, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad „Onaitis ir partneriai“ kontora būtų rengusi procesinius dokumentus, ginčijančius Komisijos veiksmus, o pareiškėja būtų mokėjusi advokatų bendrijai už skundo dėl Komisijos sprendimo panaikinimo parengimą, todėl pareiškėjos išlaidos teisinėms konsultacijoms ir skundui dėl Savivaldybės komisijos sprendimo rengti priteistinos tik iš atsakovo Telšių rajono savivaldybės.

4) 2013 m. sausio 11 d. pareiškėjos prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas prašoma priteisti 1 270 Lt už skundo surašymą ir atstovavimą teismo posėdyje. Iš advokatės pateiktų ataskaitų matyti, kad prašoma priteisti 750 Lt už skundo parengimą (2012 m. rugpjūčio 24 d.) ir 300 Lt už atstovavimą teisme (2012 m. lapkričio 27 d.). Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime priteisė 1 270,50 Lt už skundo parengimą (įskaitant susipažinimą su dokumentais) ir dar papildomai 102 Lt už atstovavimą teisme. Tokiu būdu teismas priteisė daugiau negu prašė pati pareiškėja. Nurodo Rekomendacijų 5, 8.18 punktus. Teigia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos atstovė advokato padėjėja Inga Mekienė atstovavo klientei pirmosios, o ne apeliacinės ar kasacinės instancijos teisme, todėl skaičiuotinas ne maksimalus, o sumažintas 0,10 MMA atlyginimas, be to, atsižvelgtina, kad paslaugą teikė ne advokatė, o tik jos padėjėja. Nurodo, jog atsižvelgiant į paslaugų teikimo dieną galiojusią minimalią mėnesinę algą (850 Lt), už atstovavimą teisme atlygintinos išlaidos sudaro 68 Lt (850 x 0,10 x 0,8 = 68 Lt). Teigia, kad iš Komisijos galėtų būti priteisiamos (jeigu priteistinos) nebent pusė pareiškėjos išlaidų už advokato padėjėjos atstovavimą teisme (68 x 0,5 = 34 Lt) ir žyminį mokestį (100 x 0,5 = 50 Lt), iš viso 84 Lt.

Pareiškėja I. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, jog nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga tenka Telšių rajono savivaldybės tarybos laikinajai tyrimo komisijai. Atsakovas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija neskundė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo ir nepaneigė, kad buvo ginčijamo materialinio teisinio santykio šalimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaidų atlyginimą iš abiejų atsakovų, vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostata. Teigia, jog teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma atitinka Rekomendacijose patvirtintus įkainius.

Atsakovas Telšių rajono savivaldybės tarybos laikinoji komisija atsiliepimu prašo iš dalies pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį: panaikinti nutarties dalį, kuria pareiškėjai I. S. iš atsakovo Telšių rajono savivaldybės tarybos laikinosios komisijos priteista 737,50 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, bei pareiškėjos I. S. 2013 m. sausio 11 d. prašymo dalį, kuria prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Telšių rajono savivaldybės, atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo:

1) Komisija klaidina teismą, nurodydama, kad Telšių rajono savivaldybė dalyvavo nagrinėjant administracinę bylą kaip proceso šalis, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos tik iš jos. Šios administracinės bylos proceso šalys buvo: pareiškėja, Komisija ir Savivaldybės komisija. Savivaldybė nedalyvavo nagrinėjant šią administracinę bylą, nes teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi buvo pašalinta iš trečiųjų suinteresuotų asmenų. Šią aplinkybę konstatavo ir pats teismas 2013 m. kovo 19 d. nutartyje. Teigia, kad Komisija klaidina teismą, jog Komisijos 2012 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. S-1279(2.5) buvo panaikintas tik dėl to, kad buvo panaikintas Savivaldybės komisijos 2012 m. birželio 14 d. sprendimas Nr. 3, kad Komisijos panaikintas sprendimas buvęs tik informacinio pobūdžio. Pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad Komisija apeliacinio skundo nepateikė, įsiteisėjus sprendimui ji privalo atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgdamas į tai, kad teismas sprendimu panaikino Komisijos 2012 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. S-1279(2.5), o pačiame sprendime konstatavo Komisijos neteisėtą neveikimą, daro išvadą, jog teismo nutartimi bylinėjimosi išlaidos iš Komisijos priteistos pagrįstai.

2) Bylinėjimosi išlaidos priteistos iš jau neegzistuojančios komisijos, kuri niekada nebuvo juridinis asmuo, niekada neturėjo savo sąskaitos. Savivaldybės komisija buvo sudaryta tik tam tikram laikotarpiui konkrečiai užduočiai įvykdyti.

3) Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išėjo iš bylos nagrinėjimo ribų. Atsižvelgiant į pačios pareiškėjos suformuluotą prašymo dalyką, teismas galėjo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą tik dėl Komisijos ir Savivaldybės. Teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir priteisė bylinėjimosi išlaidas iš Savivaldybės komisijos, nors pareiškėja tokio reikalavimo nebuvo pateikusi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija iš esmės nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarties dalimi, kuria teismas pareiškėjai I. S. iš atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos priteisė 737,50 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 8 d. nutartimi pareiškėjos I. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjant administracinę bylą, priteisimo tenkino iš dalies: pareiškėjai I. S. iš atsakovų Telšių rajono savivaldybės tarybos laikinosios komisijos ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos priteisė po 737,50 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. ABTĮ 148 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.

Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio straipsnio 4 dalį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje įstatymo nuostatoje nėra nurodyta, jog negali būti priteistos mažesnės sumos nei nustatytos Rekomendacijose, kadangi jose nurodyti maksimaliai priteistinų bylinėjimosi išlaidų nustatymo kriterijai.

Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.

Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus – šios Rekomendacijos, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi ir CPK 98 straipsnio 2 dalimi, yra taikomos ir sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo administracinėse bylose;

2) bylos sudėtingumą;

3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis bylos šalių atliktais mokėjimais. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumą, patenkintų reikalavimų dalį (priteistą sumą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

Teismas turi nustatyti, ar šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtos, būtinos ir protingo dydžio. Taigi teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjos I. S. skundą patenkino – skundžiamus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. S-1279 (2.5) ir Telšių rajono savivaldybės tarybos laikinosios komisijos 2012 m. birželio 14 d. sprendimą panaikino. Apeliacine tvarka minėtas teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas.

Teismas konstatavo, jog Savivaldybės komisijos 2012 m. birželio 14 d. protokolinis sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 punktą nelaikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas. Sprendė, jog Komisija, atlikdama Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies nuostatomis jai priskirtą viešojo administravimo funkciją, nagrinėjamu atveju privalėjo įvertinti Savivaldybės komisijos 2012 m. birželio 14 d. protokolinio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą ne formaliai, o objektyviai, nešališkai ir išsamiai išanalizavusi visas reikšmingas teisines aplinkybes, tarp jų ir pačios Savivaldybės komisijos sudarymo teisėtumą. Darė išvadą, jog Komisijos 2012 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 punkto prasme nelaikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas.

Kaip matyti, išnagrinėtoje byloje buvo pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais abiejų atsakovų sprendimai, kurie įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikinti. Nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nekonstatavo Komisijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl iš jos negali būti reikalaujama atlyginti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamoje byloje buvo iš esmės apginti pareiškėjos interesai, todėl darytina išvada, kad ji turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Įvertinus tai, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo patenkinti abiems atsakovams pareikšti abu reikalavimai ir panaikinti skundžiami sprendimai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas iš abiejų atsakovų.

Atsakovas Telšių rajono savivaldybės tarybos laikinoji komisija atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog atsižvelgiant į pačios pareiškėjos suformuluotą prašymo dalyką teismas galėjo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą tik dėl Komisijos ir savivaldybės. Mano, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir priteisė bylinėjimosi išlaidas iš Savivaldybės komisijos, nors pareiškėja tokio reikalavimo nebuvo pateikusi.

Pažymėtina, jog dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sprendžia teismas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja I. S. 2013 m. sausio 11 d. kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ir Telšių rajono savivaldybės bylinėjimosi išlaidas – 100 Lt sumokėtą žyminį mokestį ir 1 633 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 161–162) (prašymas teisme gautas 2013 m. sausio 14 d.). Iš pareiškėjos prašymo matyti, jog ji bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sieja su tuo, jog buvo panaikinti jos ginčijami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. S-1279 (2.5) ir Telšių rajono savivaldybės tarybos laikinosios komisijos 2012 m. birželio 14 d. sprendimas, ir siekia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš abiejų atsakovų. Šis pareiškėjos prašymas ir nagrinėtinas, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai atlyginimo.

Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendime atsakovu buvo nurodęs Telšių rajono savivaldybės administraciją, vėliau 2013 m. vasario 8 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimus ir 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo įžanginėje dalyje atsakovu nurodė Telšių rajono savivaldybės tarybos laikinąją komisiją. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsakovais pripažino Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją ir Telšių rajono savivaldybės tarybos laikinąją komisiją. Teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi iš trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalino Telšių rajono savivaldybę (t. 1, b. l. 39). Teismas pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas po lygiai priteisė iš abiejų atsakovų, t. y. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ir Telšių rajono savivaldybės tarybos laikinosios komisijos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei tai, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sprendžia teismas, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, darytina išvada, jog ta aplinkybė, kad pareiškėja suformulavo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo Telšių rajono savivaldybės, o Vilniaus apygardos administracinis teismas dalį bylinėjimosi išlaidų priteisė iš atsakovo Telšių rajono savivaldybės tarybos laikinosios komisijos, nelaikytina bylos nagrinėjimo ribų peržengimu. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš Telšių rajono savivaldybės tarybos laikinosios komisijos.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą savivaldybė – įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą ir jos sudarytas, jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo (3 straipsnio 1 dalis); savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas (3 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Pagal minėto įstatymo 15 straipsnio 4 dalį įstatymų nustatytais atvejais arba savivaldybės tarybos sprendimu gali būti sudaromos laikinosios (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Telšių rajono savivaldybės taryba 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-73 sudarė laikinąją komisiją (t. 1, b. l. 66), į kurios sudėtį įėjo Telšių rajono savivaldybės tarybos nariai, kuriai buvo pavesta įvertinti pareiškėjos elgesio atitiktį Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms ir kuri priėmė nagrinėjamoje byloje apskųstą Telšių rajono savivaldybės tarybos laikinosios komisijos 2012 m. birželio 14 d. sprendimą. Laikytina, jog Telšių rajono savivaldybės tarybos laikinoji komisija buvo laikinas organas, sudarytas byloje aktualiam tyrimui atlikti ir egzistavęs tyrimo atlikimo metu. Aplinkybę, jog Telšių rajono savivaldybės tarybos laikinoji komisija jau nebeegzistuoja, nurodo ir atsakovas Savivaldybės komisija atsiliepime į atskirąjį skundą.

Visa tai įvertinus, darytina išvada, jog bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš Telšių rajono savivaldybės, o ne iš Savivaldybės komisijos.

Pareiškėja patirtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme grindžia kartu su prašymu pateiktais šiais dokumentais: PVM sąskaitomis-faktūromis su ataskaitomis (t. 1, b. l. 163–165, 167–168), mokėjimo dokumentu (t. 1, b. l. 167), pinigų priėmimo kvitu (t. 1, b. l. 169). Pareiškėjos prašyme nurodyta, kad pareiškėja patyrė šias išlaidas: 100 Lt už sumokėtą žyminį mokestį ir 1 633 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, jog už susipažinimą su dokumentais, konsultaciją pareiškėja sumokėjo 363 Lt (300 Lt + PVM), už skundo surašymą, atstovavimą teismo posėdyje – 1 270 Lt (1 050 Lt + PVM). Byloje yra pateiktas išrašas iš 2012 m. liepos 20 d. Susitarimo dėl teisinių paslaugų teikimo administracinėje byloje Nr. 12/077 (t. 1, b. l. 145), iš kurio matyti, jog advokatų profesinė bendrija „Onaitis ir partneriai“ įsipareigoja atstovauti pareiškėjos I. S. interesams administracinėje byloje dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos laikinosios komisijos sprendimo, susijusio su 2012 m. sausio 26 d. Tarybos posėdžio sprendimu „Dėl Telšių rajono savivaldybės viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų (vyriausiųjų gydytojų, direktorių) tarnybinių atlyginimų nustatymo“ bei įsipareigoja parengti skundą. Už skundo parengimą pareiškėja advokatų profesinei bendrijai „Onaitis ir partneriai“ sumokėjo atlygį (t. 1, b. l. 163, 165–166). Skundas teismui paduotas 2012 m. rugpjūčio 28 d. (t. 1, b. l. 38). Iš skundo matyti, jog jame buvo skundžiamas ne tik Savivaldybės komisijos, bet ir Komisijos sprendimas bei ginčijant šiuos sprendimus išdėstyti skundo argumentai. Todėl nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad „Onaitis ir partneriai“ kontora būtų rengusi procesinius dokumentus, ginčijančius Komisijos veiksmus, o pareiškėja būtų mokėjusi advokatų bendrijai už skundo dėl Komisijos sprendimo panaikinimo parengimą.

Iš teismui pateiktos ataskaitos matyti, jog pareiškėja už skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui parengimą sumokėjo 750 Lt + PVM (t. 1, b. l. 163, 165-166), už susipažinimą su dokumentais, analizę, teisinį vertinimą bei konsultaciją – 300 Lt + PVM (t. 1, b. l. 167-169).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kai kurios Rekomendacijų 8 punkte tiesiogiai neminimos teisinės paslaugos atitinkamais atvejais gali būti nelaikomos savarankiškomis ir už jų teikimą patirtos išlaidos gali būti atskirai nepriteisiamos, teismui įvertinus bylos medžiagą ir pripažinus, jog jos įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį. Šiuo atveju susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas gali būti sudėtine skundo parengimo paslaugos dalimi, todėl ir patirtos išlaidos už minėtas paslaugas gali būti traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – skundo parengimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012). Nagrinėjamu atveju susipažinimas su dokumentais, jų teisinė analizė, vertinimas, konsultacija ir skundo surašymas laikytinos vienos rūšies paslaugomis, numatytomis Rekomendacijų 8.2 punkte.

Tai įvertinus darytina išvada, jog pareiškėja iš viso patyrė 1270,50 Lt skundo parengimo išlaidų, kurios atsižvelgus į byloje pateiktus dokumentus yra realios, pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl priteistinos.

Pagal ataskaitą už teisinių paslaugų, susijusių su atstovavimu pareiškėjai teisminiame ginčo nagrinėjime, teikimą pareiškėja sumokėjo 363 Lt (300 Lt + PVM). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog toks atlyginimo už minėtų teisinių paslaugų teikimą nustatymas negali būti pripažįstamas pagrįstu. 2012 m. lapkričio 27 d. teismo posėdis truko 34 minutes, o teismo posėdyje pareiškėjai atstovavo advokato padėjėja Inga Mekienė.

Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Pažymėtina, jog šiuo atveju pareiškėjai atstovavimo teisme metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ patvirtinta 850 Lt MMA. Rekomendacijų 8.18 punkte nustatyta, jog už vieną atstovavimo valandą teisme rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra – 0,15. Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, jog atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Be to, minėtų Rekomendacijų 5 punkte nustatyta, jog už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja patyrė 102 Lt pagrįstų išlaidų (850 Lt x 0,15 x 1 val. x 0,8 = 102 Lt), susijusių su atstovavimu teisme. Nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad už atstovavimą teisme atlygintinos išlaidos sudaro 68 Lt.

Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja patyrė 102,50 Lt išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu (100 Lt žyminis mokestis + 2,50 Lt komisinis mokestis).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjai iš atsakovų Komisijos ir Savivaldybės komisijos iš viso priteisė 1 475 Lt (1 270,50 Lt + 102 Lt + 102,50 Lt = 1 475 Lt) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas anksčiau nurodyta, atsižvelgusi į bylos pobūdį, bylos nagrinėjimo trukmę ir sudėtingumą, pareiškėjos atstovės atliktus veiksmus, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, darbo ir laiko sąnaudas, kitus Rekomendacijose nustatytus kriterijus bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, sprendžia, jog 1 475 Lt teismo išlaidų atlyginimo dydis yra protingo dydžio ir atitinka pirmiau išvardytus kriterijus bei principus. Todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo atskirojo skundo jame nurodytais motyvais ir panaikinti pirmosios instancijos administracinio teismo nutartį.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai apskaičiavo pareiškėjai priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumas, tačiau, kaip jau buvo minėta, netinkamai nurodė, jog dalis bylinėjimosi išlaidų priteistina iš Telšių rajono savivaldybės tarybos laikinosios komisijos, o ne iš Telšių rajono savivaldybės. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis keistina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjos I. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjant administracinę bylą, priteisimo tenkinti iš dalies.

Pareiškėjai I. S. iš atsakovo Telšių rajono savivaldybės priteisti 737,50 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Pareiškėjai I. S. iš atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos priteisti 737,50 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė