2022-08-25 Nr. AB-21295-4-53-3-00163-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3689-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00163-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant L. V.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini), jo atstovams advokatams K. R. ir V. J.,

vertėjaujant T. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. liepos 15 d. sprendimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Kybartų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas skirti (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistačiusiam asmeniui (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 mėnesiams t. y. nuo 2022 m. liepos 15 d. iki 2023 m. sausio 14 d., bet ne ilgiau nei bus galutinai išspręstas klausimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. Centras nurodė, kad 2021 m. liepos 12 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos veikimo teritorijoje buvo sulaikyti 2 asmenys, kurie pėsčiomis, neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Vienas iš asmenų prisistatė Užsieniečiu, jis su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų bei dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Užsienietis pareigūnams pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.

3. Centras paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. Užsienietis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) nuostatomis (5 str. 6, 8 d.) buvo apgyvendintas Centre. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 22S955 (toliau – ir Sprendimas) Užsieniečiui nuspręsta nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, įsigaliojus Sprendimui – išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkis) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo Užsieniečiui atvykti ir apsigyventi 3 (trejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Užsienietis su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Departamentą Užsieniečio prieglobsčio prašymą išnagrinėti iš naujo. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu Užsieniečio skundo dalį dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė. Užsienietis šį sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. birželio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2930-381/2022 Užsieniečio skundą atmetė.

4. Centras nurodė, kad Departamento 2022 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 22S1158 Užsienietis buvo įleistas į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties ir apgyvendinti užsienietį VSAT laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

5. Centras akcentavo, kad, pasikeitus Užsieniečio teisiniam statusui, jis neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Centras pažymėjo, kad Užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, bei nuspręsta Užsienietį išsiųsti į kilmės valstybę, Užsienietis, vengdamas išsiuntimo, gali pasislėpti ir (ar) išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę visoje Šengeno erdvėje, todėl Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

6. Užsienietis teismo posėdyje su teikimu nesutiko ir prašė sudaryti jam galimybę laisvai judėti. Užsieniečio atstovas advokatas prašė skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymo priemonę be judėjimo laisvės apribojimų.

II. 7. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rajono rūmai 2022 m. liepos 15 d. sprendimu Centro teikimą tenkino – skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę ir apgyvendino Užsienietį VSAT, nustatant Užsieniečiui teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 mėnesiams t. y. nuo 2022 m. liepos 15 d. iki 2023 m. sausio 14 d., bet ne ilgiau, nei iki bus galutinai išspręstas klausimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

8. Teismas nurodė, kad pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 2, 3 ir 4 punktus yra pagrindas sulaikyti Užsienietį.

9. Teismas apžvelgė Įstatymo 113 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, taip pat įvertino tai, kad Užsienietis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio bei neturėdamas dokumento suteikiančio teisę atvykti, kad Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, nepateikti duomenys, kad jis turėtų lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

10. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo, be kita ko, būtina atsižvelgti į Užsieniečio elgesį laikotarpiu, kai jam buvo taikomas sulaikymas. Teismas nenustatė, kad minėtu laikotarpiu Užsienietis būtų bandęs pabėgti iš Centro teritorijos ar pažeidinėti Centro vidaus tvarkos taisykles, Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pakartotinai pažeidęs Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracijos įstatymų, todėl Užsieniečiui gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė.

11. Įvertinęs tai, kad Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, Užsienietis Centro pareigūnams nėra pateikęs jokių dokumentų ar įrodymų apie gyvenamąjį būsto turėjimą ar nuomą Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, atsižvelgęs į Užsieniečio nenuoširdų pasakojimą prieglobsčio nagrinėjimo metu, teismas sprendė, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, piktnaudžiauja migracine sistema, į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirto valstybės sieną, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai Lietuvos Respublikoje, dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

12. Teismas nurodė, kad, Užsienietis, nepateikęs savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, galbūt sąmoningai bando suklaidinti arba nuslėpti savo tapatybę, todėl lieka prielaida, kad asmuo galbūt slepia savo asmenybę dėl to, kad yra padaręs nusikaltimus kitose valstybėse ir kelia grėsmę valstybės saugumui.

13. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad pakankamas pagrindas manyti, jog Užsienietis gali bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl tikslinga riboti jo judėjimo laisvę ir tai šiuo atveju yra pakankamas ir proporcingas ribojimas siekiamiems tikslams.

III. 14. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. liepos 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – apgyvendinti Užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

15. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Byloje nėra duomenų, jog Užsienietis nevykdytų ar būtų pažeidęs įsipareigojimus ar apgyvendinimo režimą, bandytų pasišalinti ar konfliktuotų su kitais asmenimis. Taip pat, nėra duomenų, kad Užsieniečio buvimas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai. Užsieniečio judėjimo laisvė apribota nuo 2021 m. liepos 12 d., t. y. Užsienietis daugiau nei metus laikomas de facto (faktinio) sulaikymo sąlygomis. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir nepagrįstai nevertino asmens teisinę padėtį lengvinančių aplinkybių.

15.2. Užsienietis, būdamas apgyvendintas Centre (ar bet kokioje kitoje VSAT kuruojamoje apgyvendinimo vietoje), yra laikomas de facto sulaikyme, todėl nustatant tokį apgyvendinimo režimą atitinkamai turi būti laikomasi sulaikymui taikomų standartų, t. y., kiekvienas atvejis turi būti įvertinimas proporcingumo aspektu ir ar toks judėjimo ribojimas yra būtinas. Užsieniečio atveju toks vertinimas nebuvo atliktas.

15.3. Pirmosios instancijos teismo taikyti ribojimai iš esmės prilygsta sulaikymui ir teismas turėjo pagrindą taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.), be to, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitoje pripažįstama, kad apgyvendinimo sąlygos Centre yra nežmoniškos.

15.4. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 12 d., nuo to momento jo laisvė yra apribota, pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirtas judėjimo laisvės ribojimas baigiasi 2023 m. sausio 14 d., t. y. viršija Įstatymo 114 straipsnyje nustatytą 18 mėnesių sulaikymo terminą.

16. Užsienietis apeliaciniu skundu, kurį pateikė Užsieniečio atstovas Kazys Rakauskas, prašo Užsieniečio skundą tenkinti ir leisti Užsieniečiui laisvai judėti.

17. Užsienietis nurodo, kad sąlygos Centre itin prastos, byloje nėra jokiu duomenų apie tai, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės interesams ar viešajai tvarkai, todėl Įstatymo tikslai – išsiaiškinti pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus gali būti pasiekti ir pritaikius pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsienietis pažymi, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog jis nebendradarbiauja su institucijomis, Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, teismui pateikti dokumentai neginčijamai įrodo pareiškėjo tapatybę. Užsienietis atitinka Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

18. Užsienietis teigia, kad jis nėra bandęs išvykti iš Lietuvos Respublikos, laikėsi apgyvendinimo tvarkos, savo veiksmais neparodė nei ketinimu, nei atliko veiksmus, kurie rodytų grėsmę, kad jis gali pabėgti.

19. Užsienietis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu neteisėtai ir nepagristai atmetė Užsieniečio pareiškimą skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatant, kad pareiškėjas elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą.

20. Užsieniečio advokatas 2022 m. rugpjūčio 12 d. pateikė kitą apeliacinį skundą, kuriame, remdamasis teisiniu reguliavimu ir naujausia Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika, prašo pareiškėjo skundą tenkinti, ir priimti nutartį, kuria Užsieniečiui būtų leidžiama judėti ne tik po Užsieniečių registracijos centro teritoriją, bet ir už jos ribų.

21. Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą su juo sutinka.

22. Centras, pakartodamas savo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, papildomai nurodo, kad sąlygos Centre yra pasikeitusios ir dabar atitinka teisės aktų reikalavimus – užsieniečiams tenka daugiau gyvenamojo ploto, yra užtikrinamos medicinos paslaugos, maitinimas, įvairi veikla, t. y. užtikrinami būtiniausi poreikiai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT 6 mėnesiams, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir konstatavęs, kad Užsienietis gali bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, tenkino Centro teikimą, t. y. paskyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę (apgyvendinimą Centre 6 mėnesiams, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje).

25. Užsienietis pirmame apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir apgyvendinti Užsienietį VSAT netaikant laisvės apribojimų, antrame apeliaciniame skunde prašo priimti nutartį, kuria Užsieniečiui būtų leidžiama judėti ne tik po Užsieniečių registracijos centro teritoriją, bet ir už jos ribų. Teismo posėdyje pareiškėjas patikslino, kad prašo teismo apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre be judėjimo laisvės apribojimų.

26. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytoju laikomas užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2930-381/2022 galutinai išspręstas klausimas dėl prieglobsčio pareiškėjui nesuteikimo, laikytina, jog Užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme.

27. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1090-1062/2022).

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai be tokių priemonių taikymui keliamų reikalavimų yra ir sulaikymui keliamų reikalavimų atitiktis, todėl nenustačius užsieniečio sulaikymo pagrindų, užsieniečiui negali būti taikomas nei pats sulaikymas, nei alternatyvios sulaikymui priemonės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-28/2014).

29. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Departamentą arba VSAT; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje

30. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes: byloje nėra duomenų apie tai, jog Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai; nepateikta duomenų, kad Užsienietis nebendradarbiavo su VSAT ir Departamentu, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje; nėra duomenų, jog Užsienietis būtų pažeidęs VSAT apgyvendinimo taisykles; byloje nenustatytas Užsieniečio mėginimo pasislėpti faktorius (objektyviai egzistuojančio pasislėpimo pavojaus nėra); Užsieniečio judėjimo laisvė yra apribota itin ilgą laiką (nuo 2021 m. liepos 12 d.), VSAT neprieštarauja švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymui; sprendžia, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyta judėjimo laisvę varžanti alternatyvi sulaikymui priemonė, nėra proporcinga ir būtina priemonė, skirta užtikrinti, kad būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai.

32. Nagrinėjamu atveju tolimesnis Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas (realiai taikomas nuo 2021 m. liepos 12 d.) nepagrįstai suvaržytų vieną pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę, garantuojamą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje. Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje vyraujančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3659-502/2022, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3505-822/2022). Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad šiuo atveju Užsieniečiui gali būti taikoma Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – Užsieniečio apgyvendinimas VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

33. Teisėjų kolegija atmeta Užsieniečio pirmojo apeliacinio skundo prašymą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. liepos 15 d. sprendimo dalis dėl užsieniečio apgyvendinimo vietos ir termino yra teisėta ir pagrįsta, su ja teismo posėdyje sutiko ir pats pareiškėjas.

34. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. liepos 15 d. sprendimas pakeičiamas, užsieniečio apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Kiti apeliaciniuose skunduose išdėstyti motyvai neturi reikšmės ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. liepos 15 d. sprendimą pakeisti: skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 14 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Virginija Volskienė