2021-04-28 Nr. AB-9306-3-64-3-02636-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. TA-370-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02636-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. Ž. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. spalio 28 d. Pareiškėjas paaiškino, kad kamerose trūko gyvenamojo ploto. Taip pat kamerose esantys baldai, lovos, sanitarinis mazgas, praustuvė, daiktų spintelė užėmė didžiąją dalį kameros ploto, todėl buvo sunku ramiai pailsėti ir išsimiegoti. Dėl didelio suimtųjų kiekio teko valgyti atšalusį maistą. Šiaulių TI nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų vykdymas, socialinių poreikių tenkinimas, kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kitų renginių organizavimas, negalėjo tinkamai pasivaikščioti lauke ir sportuoti patalpose, lankyti renginius, dirbti ir pan.

Šiaulių TI kamerose nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, norint išsikviesti pareigūną, tenka daužyti į duris, nei vienoje kameroje nėra įrengta radijo taškų. Pareiškėjas turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normos reikalavimų, nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, suoliukų, sienos pažaliavusios nuo pelėsio, jie nebuvo valomi ir laistomi, buvo šiferinis stogas, kuriame yra asbesto. Šiaulių TI kamerose nebuvo užtikrinama pakankama temperatūra, žiemą nebuvo tinkamai šildoma, o vasarą per karšta, kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, buvo drėgna, nuo sienų atsilupę dažai, sienos nepritaikytos valymui.

Dėl šių aplinkybių pareiškėjui nuolat pasireikšdavo galvos ir gerklės skausmai, sukildavo temperatūra, be to, yra neįgalus, turėjo (duomenys neskelbtini) traumą. Šiaulių TI nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems krata atliekama pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje, kratos metu buvo priverstas rūbus dėti į purvinas voneles, o po kratos juos apsivilkti. Sanitariniai mazgai laikino sulaikymo ir karantino kamerose niekuo neaptverti, nebuvo jokio privatumo.

Sienos laikino sulaikymo ir karantino kamerose dengtos nelygiu tinku. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI dažnai nebūna šilto vandens ir nėra sudaryta galimybė prausti visą kūną po dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Maistas nebuvo kaloringas ir skanus, dienos maisto davinio energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kilokalorijų, kol išdalindavo maistą, jis atšaldavo. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, t. y. nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, stresą.

3. Atsakovo atstovas pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjui visas kalinimo dienas kameros plotas atitiko nustatytus reikalavimus, todėl baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Beveik visose Šiaulių TI kamerose stalai įrengti prie lovų, todėl galimybė valgyti ar rašyti prie stalo sudaryta. Jokie teisės aktai nenumato reikalavimo įrengti kabliukus rankšluosčiams, tačiau iš pridedamų nuotraukų matyti, kad kamerose jie yra, be to, rankšluosčius galima džiauti ant radiatorių, sanitarinio mazgo atitvarų, taip pat daugelyje kamerų nutiestos virvės, todėl galimybė džiovinti rankšluosčius yra sudaryta.

5. Šiaulių TI gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl šis reikalavimas Šiaulių TI nėra taikomas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo mygtuku, o tokio mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškė, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Viešoji įstaiga „Teleradijo kompanija Hansa“, teikusi radijo transliacijos paslaugas Lietuvoje, veiklos nebevykdo, todėl nėra galimybės gauti tokias paslaugas.

6. Atsakovo atstovas paaiškino, kad Šiaulių TI ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2019 m. liepos – rugpjūčio mėn. atliktų patikrinimų metu konstatavo, kad kai kuriuose kiemeliuose yra trūkumų (nubyrėjęs sienų tinkas, grindinio danga), tačiau nustatyti pažeidimai yra mažareikšmiai ir nekeliantys grėsmės kalinamų asmenų saugumui, o pareiškėjo nurodomi pavojai tik teoriniai. Gavus finansavimą, šie trūkumai pradėti šalinti. Be to, pažeidimai nustatyti ne visuose kiemeliuose, o pareiškėjas nedetalizuoja, kuriuose kiemeliuose jis patyrė nepatogumus. Suoliukų, šiukšlinių ar kito inventoriaus įrengimo pasivaikščiojimo kiemeliuose teisės aktai nenustato. Atkreipė dėmesį, kad nei viename patikrinimo akte nėra nustatyta, kad pastato konstrukcijose buvo asbesto.

7. Atsakovo atstovas nurodė, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnis reglamentuoja, jog socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra socialinis ir teisinis švietimas, suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas, pagalba sprendžiant suimtųjų problemas, kultūros ir sporto renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui, įtraukiami į įstaigos metinius bei resocializacijos skyriaus pusmečių planus, informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo renginius iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į resocializacijos skyriaus specialistą, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Šiaulių TI veikia biblioteka, vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Suimtieji (nuteistieji), tame tarpe ir pareiškėjas, vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę bei stalo teniso patalpą pagal kiekvieną savaitę Šiaulių TI direktoriaus patvirtintą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems asmenims.

8. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo ir tik vieno karto maudytis į dušą nuvedimo yra nepagrįstos, todėl turėtų būti atmestos. Nurodė, kad pareiškėjo kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI asmenys buvo maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines normas ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymais patvirtintus valgiaraščius. Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patikrinimų metu esminių pažeidimų Šiaulių TI nenustatė. Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi, dėl netinkamo maitinimo pareiškėjas nesiskundė.

9. Suimtieji ir nuteistieji, jiems atvykus į Šiaulių TI, kol bus įforminti dokumentai bei atlikta krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandom uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras – TLK, esančias administraciniame pastate, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Įforminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus jų daiktus, naujai atvykę asmenys laikinai patalpinami į rėžiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras. Rėžiminiame korpuse esančiose trumpalaikio laikymo kamerose Nr. 1-9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas, bet ne ilgiau kaip 2 valandas, po to asmenys paskirstomi į gyvenamąsias kameras. Įstatymų leidėjas neįpareigoja Šiaulių TI registruoti duomenų, kiek asmenų buvo patalpinta kartu su pareiškėju į laikino sulaikymo kameras. Higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, o laikino sulaikymo patalpos (LSP) nėra gyvenamosios patalpos. Šiose patalpose įrengti sanitariniai mazgai, kurie atitverti ne mažesne kaip 1,5 m aukščio pertvara, kas užtikrina asmenų privatumą, be to, asmenys pagal jų žodinį prašymą nuvedami į atskirą tualeto patalpą. Laikino sulaikymo patalpos valomos kartą per dieną, esant poreikiui – dažniau, pagrindinis valymas atliekamas kartą per mėnesį. Pareiškėjo laikymas minėtose patalpose buvo trumpalaikis, kas tikrai negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikimų.

10. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas savo skundą grindė abstrakčiais argumentais, reiškė bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, jų nepagrindė jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atstovas padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

12. Teismas, iš į bylą pateiktų duomenų nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. spalio 31 d., iš viso 195 dienas, gyvenamosiose kamerose Nr. 22, Nr. 21, Nr. 107, Nr. 23, Nr. 8, Nr. 19 ir Nr. 63, vienas arba su dar 1-4 asmenimis. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, padarė išvadą, kad pareiškėjui teko nuo 3,63 kv. m iki 18,72 kv. m. gyvenamojo ploto. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, kad visas 195 dienas pareiškėjui tenkanti kameros gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.

13. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktus, nustatė, kad 2019 metais buvo patikrintos pareiškėjo laikymo kameros Nr. 21, Nr. 19, Nr. 23 ir Nr. 63. 2019 m. gegužės 6 d. patikrinimo metu oro temperatūra kameroje Nr. 21 sudarė 18,5 ±0,1°C ir atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) reikalavimus, tačiau užfiksuotas vizualiai matomas pelėsis. 2019 m. rugsėjo 5 d. operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad kameroje Nr. 23 esantys šviestuvai techniškai netvarkingi, nesaugūs (lempos be apsauginių gaubtų), t. y. pažeistas HN 134:2015 12 punktas, kitų veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, taip pat vizualiai matomų pelėsių tikrintose kamerose nenustatyta.

14. Teismas, iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymos apie 2018 metais atliktus remonto darbus, nustatė, kad 2018 m. buvo remontuojamos pareiškėjo laikymo kameros Nr. 8, Nr. 19 ir Nr. 21. 2018 m. vasario mėn. kamerose Nr. 8 ir Nr. 19 suremontuotos sienos ir lubos (nuvalytos nuo pelėsių, užtaisyti įtrūkimai, perdažyta), įrengtas naujas apšvietimas, pakabintos naujos sanitarinio mazgo užuolaidos, o kameroje Nr. 21 – įrengtas naujas apšvietimas, demontuotos perteklinės ir įrengtos naujo tipo lovos, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas. Teismas nurodė, kad į bylą pateikta ir 2019 m. lapkričio 18 d. Šiaulių TI turto valdymo skyriaus pažyma Nr. 62/08-305, kurioje nurodyta, jog 2019 m. birželio – liepos mėn. kameroje Nr. 63 atlikti paprastojo remonto darbai: perglaistytos ir perdažytos sienos bei lubos, sumontuota sanitarinio mazgo pertvara, sumontuoti nauji šviestuvai, perdažytos langų grotos, stalas, kėdės, pakabintos naujos spintelės, rūbų pakabos, o 2019 m. gegužės mėn. kameroje Nr. 107 taip pat perglaistytos ir perdažytos sienos bei lubos, sumontuota nauja 2,20 m aukščio sanitarinio mazgo pertvara, nauji šviestuvai, elektros rozetės, perdažytos langų grotos, stalas, kėdės.

15. Taigi, teismas padarė išvadą, kad pateikti dokumentai paneigė pareiškėjo teiginius dėl netinkamos oro temperatūros kameroje Nr. 21, pelėsio kamerose Nr. 19, Nr. 23 ir Nr. 63, dėl jo laikymo neremontuotose kamerose Nr. 8, Nr. 19, Nr. 21, Nr. 63 ir Nr. 107, tačiau patvirtino teiginius dėl pelėsio kameroje Nr. 21, todėl atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, teismas laikė, kad pareiškėjas kameroje Nr. 21 buvo laikomas pažeidžiant higienos normos HN 134:2015 39 punkto, numatančio, kad ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių, reikalavimus.

16. Teismas nurodė, kad Higienos normos 17 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pareiškėjas nurodė, kad kameros buvo vėdinamos per langus, todėl teismas laikė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas Higienos normos 17 punktas.

17. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas į bylą pateikė 2019 m. lapkričio 6 d. Šiaulių TI resocializacijos skyriaus pažymą Nr. 61/04-2731, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. spalio 28 d. su prašymais ir skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų į Šiaulių TI direktorių nesikreipė, byloje nėra jokių duomenų (jų nepateikė ir pareiškėjas), kad dėl higienos normas neatitinkančių sąlygų jis pats būtų kreipęsis į visuomenės sveikatos centrą, kitas valstybės institucijas ar organizacijas. Atsižvelgęs į tai, kad bylai aktualiu laikotarpiu oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės pažeidimų tikrintose Šiaulių TI kamerose nebuvo užfiksuota, dėl galimai nesaugių elektros įrenginių pareiškėjas nesiskundė, o nuo sienų byrantis tinkas užfiksuotas tik dvejose tikrintose kamerose, pareiškėjas higienos normos pažeidimų nedetalizavo, nenurodė, kokiose konkrečiai jo laikymo kamerose buvo šalta, karšta, drėgna, pelėsis, byrėjo tinkas, skundėsi abstrakčiai, žiemą iš viso nebuvo laikomas, teismas laikė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas kitose jo laikymo kamerose buvo laikomas pažeidžiant higienos normos reikalavimus.

18. Atsakovo atstovas nurodė, kad visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės matosi, jog sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos pareiškėjo laikymo kamerose mūrinės arba pagamintos iš OSB ar PDF plokštės, sienelių aukštis nuo 1,81 iki 2,34 m, tačiau lentelėje nenurodyta, kokiu būdu įėjimai į sanitarinių mazgų zonas šiose kamerose atskirti nuo likusios kameros erdvės. Į bylą pateiktos ir kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukos, iš kurių matosi, kad įėjimai į sanitarinių mazgų zonas kamerose Nr. 21, Nr. 19 ir Nr. 8 atitverti durimis, kitose kamerose pakabintos užuolaidos. Nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1851-502/2018) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką (toliau – ir EŽTT) (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją) laikė, jog privatumas, pareiškėjui naudojantis sanitariniais mazgais, kamerose Nr. 8, Nr. 19 ir Nr. 21 buvo minimaliai užtikrintas, tačiau kamerose Nr. 22, Nr. 23, Nr. 63 ir Nr. 107, kuriose pareiškėjas buvo laikomas su dar 1-4 asmenimis, pareiškėjo privatumas buvo pažeistas, nes jis galėjo būti matomas kitų kameroje laikomų asmenų bei į kamerą užėjusių pareigūnų.

19. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vien tai, jog nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas ar radijas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas, dėl kurio pareiškėjui kilo neturtinė žala. Nurodė, kad vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiškėjui nepateikus, šiuos pareiškėjo teiginius teismas atmetė kaip nepagrįstus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.).

20. Teismas nurodė, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Atsakovo atstovas nurodė, kad Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į dušą vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę ir visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas pats patvirtino, jog kartą per savaitę jam buvo sudaryta galimybė išsimaudyti duše. Atsižvelgiant į tai, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI administracija pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius suimtųjų ir nuteistųjų prausimąsi po šiltu dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte numatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas, taigi karšto vandens tiekimas į kameras nereglamentuotas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas pareiškėjo pretenzijas dėl šilto vandens nebuvimo atmetė kaip nepagrįstas.

21. Pareiškėjas nurodė, kad kamerose buvo tik viena kėdė, dėl didelio suimtųjų kiekio tekdavo valgyti atšalusį maistą, nes perpildytose kamerose visi suimtieji vienu metu negalėdavo prisėsti prie vieno stalo. Kamerose nebuvo pakabų ar kabliukų rankšluosčiams padžiauti. Teismas, iš pateiktų į bylą fotonuotraukų nustatė, kad kameros nėra aprūpintos tokiu taburečių skaičiumi, kad jų užtektų kiekvienam asmeniui, todėl konstatavo, kad buvo pažeistos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, tačiau pareiškėjo teiginys, kad kameros buvo perpildytos ir dėl to visi suimtieji vienu metu negalėdavo prisėsti prie stalo pavalgyti, teismo laikytas nepagrįstu, nes nustatyta, kad minimali gyvenamojo ploto norma kamerose nebuvo pažeista, o iš pateiktų fotonuotraukų matosi, jog kamerose stalai pastatyti taip, kad asmenys galėtų jais naudotis sėdėdami ant lovų. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo laikyti, jog dėl per mažo taburečių kiekio pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kabliukų rankšluosčiams teisinis reglamentavimas nenumato, o atsakovas nurodė, kad kamerose laikomiems asmenims sąlygos išsidžiovinti rankšluosčius sudarytos.

22. Teismas nurodė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2018 m. vasario 4 d. ir 2018 m. birželio 1 d. patikrinimo metu konstatavo, jog Šiaulių TI bendro naudojimo pasivaikščiojimo kiemai švarūs, tvarkingi, tačiau į bylą pateikti ir 2019 m. liepos 12 d., 2019 m. liepos 25 d., 2019 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo aktai, kuriuose nurodyta, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 1, Nr. 16, Nr. 17, Nr. 19 ir Nr. 20 nustatyta nelygi, ištrupėjusi grindinio danga, pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 9, Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13, Nr. 14, Nr. 15, Nr. 16 ir Nr. 19 – nutrupėjusi sienų danga, iškritusios plytos, kiemeliuose Nr. 17 ir Nr. 18 – ties grotomis virš įėjimo įrengtos metalinės konstrukcijos nesaugios ir konstatuotas higienos normos HN 134:201512 punkto pažeidimas, kurį atsakovo atstovas įpareigotas pašalinti. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, nurodė, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė vieną ar dvi valandas per dieną pasivaikščioti gryname ore, tokia pasivaikščiojimo trukmė teisės aktų nepažeidžia, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas avarinės kiemelių būklės nekonstatavo ir vesti asmenis pasivaikščioti į kiemelius neuždraudė, tik nurodė pašalinti nustatytus sienų ir grindų trūkumus. Teismas taip pat pažymėjo, kad teisės aktai nenumato, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose turi būti šiukšlių kibirėliai, peleninės, suoliukai, pareiškėjo skundo teiginiai dėl asbesto buvimo deklaratyvūs. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neteisėtus veiksmus ir laikyti, jog dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės ir pasivaikščiojimo trukmės pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

23. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatomis, Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalimi, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 8 d.) 5, 6 ir 7 punktais ir atsižvelgęs į tai, kad Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliktų patikrinimų metu nustatė, jog patiekalų terminio apdorojimo ir pateikimo temperatūra užtikrinama, maistas atitinka patvirtintus valgiaraščius, padarė išvadą, jog pareiškėjo teiginiai, kad maisto energetinė vertė yra per maža ir kad maistas Šiaulių TI dalinamas atšalęs, nepasitvirtino.

24. Teismas nurodė, kad į bylą yra pateikta Suimtųjų bei nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, kurioje nurodyta, jog suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas Šiaulių TI sprendžiamas įvairiais būdais: atliekamos religinės apeigos, skatinama individuali kūrybinė veikla, vykdoma psichologinė terapija; vyksta suimtųjų kultūros, sporto ir kiti renginiai, atliekamas intelektualus ugdymas, fizinis lavinimas, skatinama suimtųjų savišvieta. Pareiškėjo teiginiai, kaip nurodė teismas, dėl netinkamo užimtumo deklaratyvūs, nesusieti su juo pačiu, pareiškėjas nenurodė, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, užimtumo programose, teikė prašymus dirbti, bet jam nebuvo leista, kada tai buvo padaryta, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI buvo pažeista pareiškėjo teisė į užimtumą.

25. Teismas, iš byloje esančio 2018 m. vasario 20 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-378, nustatė, kad buvo tikrinamos kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, higienos normos pažeidimų patikrinimo metu nebuvo nustatyta, pažymėta, jog kratos patalpose naudojamas inventorius (vonelės) švarus. Taigi, teismas nurodė, kad pareiškėjui, atvykus į Šiaulių TI, jo krata, liepiant išsirengti, buvo atliekama vykdant teisės aktų reikalavimus, pareiškėjo teiginys dėl nešvarių vonelių paneigtas patikrinimo akto duomenimis. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kada konkrečiai jam buvo liepta dėti daiktus į nešvarias voneles, ar jis dėl to kam nors skundėsi. Iš 2019 m. lapkričio 7 d. pažymos teismas nustatė, kad pareiškėjas į Šiaulių TI nagrinėjamu laikotarpiu atvyko ir kratų patalpose galėjo būti tik tris kartus, todėl skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiškėjui Šiaulių TI jo krata buvo atliekama pažeidžiant įtvirtintą tvarką ar higienos normos reikalavimus, ir dėl to pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

26. Teismas, iš byloje esančios 2019 m. lapkričio 7 d. pažymos Nr. 60/09-39410 nustatė, kad pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu į trumpalaikio laikymo kamerą (TLK-5) buvo patalpintas tris kartus. Atsakovo atstovas nurodė, kad sanitariniai mazgai trumpalaikio laikymo patalpose atitverti iš trijų pusių ne mažesne kaip 1,5 m aukščio pertvara, o įėjimas į sanitarinį mazgą atskirtas užuolaida, be to, asmenys pagal jų žodinį prašymą nuvedami į atskirą tualeto patalpą. Iš byloje esančios kameros Nr. LSP-5 fotonuotraukos teismas nustatė, kad sanitarinis mazgas nuo likusios kameros erdvės atitvertas plokšte, o įėjimas – užuolaida. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog sanitariniai mazgai laikino sulaikymo ir karantino kamerose neaptverti, nepagrįstas, pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti ir atskira tualeto patalpa, todėl privatumas pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu buvo minimaliai užtikrintas. Duomenų, kad kameroje Nr. TLK-5 sienos buvo dengtos nelygiu tinku, byloje nėra, o higienos norma HN 134:2015 laikino sulaikymo patalpoms (laikino sulaikymo, paskirstymo kameroms) netaikoma. Pareiškėjas į laikino sulaikymo patalpą buvo patalpintas tik tris kartus, atsakovo atstovas nurodė, kad tiek dokumentų įforminimas, tiek medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas atliekami dviejų valandų laikotarpiu, todėl teismas nusprendė, kad nėra pagrindo laikyti, jog pareiškėjas laikino sulaikymo patalpose galėjo patirti neturtinę žalą.

27. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių TI jam nuolat pasireikšdavo galvos ir gerklės skausmai, sukildavo temperatūra, be to, yra neįgalus, turėjo (duomenys neskelbtini) traumą. Teismas, iš įrašų pareiškėjo pareiškėjo sveikatos istorijoje, nustatė, kad pareiškėjas 2003 metais buvo patyręs (duomenys neskelbtini) traumą, buvimo Šiaulių TI metu keletą kartų skundėsi nugaros skausmu, jam buvo skiriamas medikamentinis gydymas, taip pat skundėsi blogu miegu, prašė raminamųjų vaistų, tačiau jokių įrašų apie pareiškėjo nurodytus negalavimus (gerklės ir galvos skausmus, pakilusią temperatūrą) sveikatos istorijoje nėra. Taigi, teismas nurodė, kad nėra pagrindo laikyti, jog dėl laikymo sąlygų Šiaulių TI galėjo pablogėti pareiškėjo sveikata.

28. Teismas nurodė, kad pareiškėjo laikymas kameroje Nr. 21, pažeidžiant higienos normos reikalavimus (60 dienų), tinkamai neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais kamerose Nr. 22, Nr. 23, Nr. 63 ir Nr. 107 (93 dienos) sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Tačiau teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą – 10 000 Eur. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kamerų būklės ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, nesiskundė, jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Teismas taip pat nenustatė, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis ir pažymėjo, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

29. Taigi, teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į šiai bylai aktualią naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2293-1062/2019, 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3133-662/2019, 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3219-662/2019 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nusprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 200,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 30. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti pareiškėjo atžvilgiu teigiamą sprendimą.

31. Pareiškėjas teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pareiškėjas paaiškina, kad teismas neatsižvelgė į šiuos pareiškėjo skunde nurodytus argumentus: gyvenamosios kameros remontą; kameroje buvo pelėsis ir pan.; vienoje kameroje teko gyventi iš viso su 5 ar 6 suimtaisiais. Pareiškėjas taip pat apeliaciniame skunde prašo vadovautis skundu, pateiktu pirmosios instancijos teismui.

32. Atsakovo atstovas Šiaulių TI pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.

33. Atsakovo atstovas teigia, kad apeliaciniame procese byla nėra nagrinėjama iš naujo, o tik tikrinamas joje priimto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyti įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas), įrodymai, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes, ginčijami klausimai (Lietuvos Respublikos administracinės teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 str. 2 d.).

34. Atsakovo atstovas pažymi, kad teismas, tirdamas pareiškėjo nurodomas aplinkybes, analizavo pateiktą teismui medžiagą ir vadovavosi objektyviais įrodymais, todėl abejoti teismo sprendimo teisingumu nėra pagrindo. Nurodo, kad teisės aktai numato, koks minimalus gyvenamasis plotas turi tekti vienam asmeniui, tačiau teisės aktai nenumato jokio reikalavimo į kamerą talpinti tik tam tikrą skaičių asmenų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neskundžia to, kad jam tekęs plotas buvo per mažas. Teisės aktai asmenų skaičiaus kamerose nereglamentuoja, be to, priešingai nei teigia pareiškėjas, kameroje niekada nebuvo laikomi 6 asmenys.

35. Atsakovo atstovas pažymi, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, teismas nustatė, jog kameroje Nr. 21 matomas pelėsis, todėl pripažino, jog šioje kameroje kalinimo sąlygos neatitiko HN 134:2015 reikalavimų. Taip pat atsakovo atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad kameros tikrinamos tuomet, kai gaunamas kalinamų asmenų skundas. Kadangi skundų dėl sąlygų kitose kamerose nebuvo gauta, kameros netikrintos. Kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose yra pasisakęs, kad byloje nesant duomenų, jog kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiktų ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių higienos normos reikalavimų, ir byloje nesant nevienareikšmiškiems aktualiems ginčo laikotarpiui visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktams apie kameras, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas, t. y. kai jose higienos normos pažeidimai nebuvo nustatyti, nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo laikymo kameros neatitiko higienos normų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-348/2018 ir kt.). Šiuo atveju, vadovaujantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų duomenimis nustatyta, kad daugelyje kamerų sąlygos atitiko higienos normų reikalavimus, todėl teismas pagrįstai šią pareiškėjo dalį atmetė.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės abstrakčiai kartoja tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos ir pirmosios instancijos teismui, nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, taip pat nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Aplinkybių dėl žiaurumo laipsnio, akivaizdaus sveikatos būklės pablogėjimo, sąmoningo siekimo pažeminti pareiškėją administracinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, todėl nukrypti nuo jau suformuotos teismų praktikos bei kurti kitokį precedentą nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. spalio 28 d., atlyginimo.

38. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui Šiaulių TI kameroje Nr. 21 nebuvo užtikrinti higienos normos reikalavimai (60 dienų) ir kamerose Nr. 22, Nr. 23, Nr. 63 ir Nr. 107 neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais (93 dienas), priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

39. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į šiuos pareiškėjo skunde nurodytus argumentus: gyvenamosios kameros remontą; kameroje buvo pelėsis ir pan.; vienoje kameroje teko gyventi iš viso su 5 ar 6 suimtaisiais.

40. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

41. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, teismo padarytomis išvadomis, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis pareiškėjo nurodytus pažeidimus, atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą, teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Tuo tarpu pareiškėjas apeliaciniame skunde tik apibendrintai nurodė, kad teismas neatsižvelgė į skundo argumentus dėl gyvenamosios kameros remonto, pelėsio, vienoje kameroje laikomų asmenų skaičiaus (pareiškėjui teko gyventu su 5 ar 6 suimtaisiais). Šiuo atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis motyvų. Apeliaciniame skunde tik nurodyti deklaratyvūs argumentai. Taigi pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodo jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.).

43. Teisėjų kolegija taip pat papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog kamera Nr. 21 neatitiko HN 134:2015 reikalavimų (kameroje matomas pelėsis), pasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su remontuojamomis kameromis (žr. nutarties 14-15 p.) ir įvertinęs į bylą pateiktus duomenis nustatė, kad pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas arba su dar 1-4 asmenimis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde tik abstrakčiai nurodo, kad jam teko gyventi su 5 ar 6 suimtaisiais, tačiau detaliai nepaaiškina, kuriose kamerose teko gyventi su 5 ar 6 suimtaisiais ir šių asmenų neįvardija.

44. Apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė