2020-10-07 Nr. DBT-139-2-69-3-08564-2020-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-81/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08564-2020-7

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10147-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovių T. G. Š. ir uždarosios akcinės bendrovės „Osterodė“ ieškinius atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Ieškovė T. G. Š. pareiškė ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), tretysis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Osterodė“, kuriuo prašo: 1) atnaujinti ieškovei NŽT 2020 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2020 m. balandžio 17 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. vasario 20 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2020 m. vasario 20 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) apskundimo teismui terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, ir priimti šį ieškinį; 2) panaikinti NŽT 2020 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. vasario 20 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini); 4) įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl UAB „Projektų vystymo grupė“ (matininkė N. S.) 2019 m. gruodžio 18 d. parengto plano „Sklypo dalių funkcionavimo nustatymas prie naudojamų pastatų ir statinių“ (žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) derinimo (civilinė byla Nr. e2-14866-1052/2020).

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas: (duomenys neskelbtini)) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), turi pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo aikštelę (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovei taip pat nuosavybės teise priklauso vandentiekio tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuotekų šalinimo tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). UAB „Osterodė“ minėtame valstybinės žemės sklype turi pastatą – sargo namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statinį vandens uostą – krantinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo aikštelę, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ieškovės teigimu, ji turi įstatyminę teisę ne aukciono tvarka išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, reikalingą jos statinių eksploatavimui. Prie ieškovės ir UAB „Osterodė“ statinių anksčiau minėtas valstybinės žemės sklypas yra suformuotas bendrai, todėl ieškovė turi teisę išsinuomoti atitinkamą sklypo dalį, reikalingą jai priklausančių statinių eksploatavimui. Ieškovės ginčijamais NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. vasario 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir NŽT 2020 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra pažeidžiama ieškovės teisė išsinuomoti sklypo dalį, reikalingą jos statinių eksploatavimui.

Kaip nurodo ieškovė, atsakovė neteisingai kvalifikuodama UAB „Osterodė“ turimų statinių paskirtį, nepagrįstai sudaro kliūtis ieškovei įgyvendinti savo teises į jos statinių eksploatavimui reikalingą žemės plotą. Skundžiami aktai yra logiškai prieštaringi ir iš esmės pažeidžiantys viešojo administravimo principus, jais pažeidžiami ieškovės teisėti lūkesčiai. Pagal teisinį reglamentavimą, ieškovė turi teisę į valstybinės žemės sklypo dalies, reikalingos jos statinių eksploatavimui, išskyrimą ir išnuomavimą, ir tokia jos teisė nėra priklausoma nuo kitų, jai nepriklausančių statinių, kurie net nepatenka į ieškovei išnuomotiną valstybinės žemės sklypo dalį.

UAB „Osterodė“ statiniai ir jų užimama žemė negali niekaip varžyti ieškovės teisių į jos statinių eksploatavimui reikalingos valstybinės žemės išnuomavimą (Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 8, 28 punktai).

Ieškovė UAB „Osterodė“ pareiškė ieškinį atsakovei NŽT, tretysis asmuo – T. G. Š., kuriuo prašo: 1) panaikinti NŽT 2020 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2020 m. gegužės 15 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti NŽT priimti sprendimą derinti valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalių savarankiškai funkcionuojantiems pastatams 2019 m. gruodžio 19 d. nustatymo planą, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. e2-17010-429/2020).

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė 2020 m. gegužės 15 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kvestionuoja pastato – sargo namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo paskirtį (jog jis nėra skirtas rekreacijos poreikiams tenkinti). Ginčijamame sprendime nurodoma išvada, jog valstybinės žemės sklype esantis statinys vandens uostas – krantinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra savarankiškai funkcionuojantis statinys, nėra pagrįsta teisės normomis, prieštarauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5, 5.2, 8.5, 10, 12 punktams, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.19 straipsniui, kitų teisės aktų nuostatoms. Kaip pažymima ieškinyje, ginčijamame 2020 m. gegužės 15 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrindžiama, kodėl vandens uostas – krantinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sargo namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) laikytini neturinčiais aiškios funkcinės priklausomybės, apibrėžto naudojimo, ar ūkinės veiklos pobūdžio. Ginčijamu sprendimu nepagrįstai ribojama ieškovės, kaip valstybinės žemės sklype esančių statinių savininkės, teisė reikalauti nustatyti statiniams reikalingą eksploatuoti valstybinės žemės plotą, kuris jai pagal tiesioginę paskirtį yra reikalingas ir būtinas eksploatuojant hidrotechninį statinį Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatytais pagrindais (vidaus vandenų stacionarios komercinės prieplaukos licencijos įregistravimui). Ginčijamu sprendimu yra užkertama galimybė ieškovei bei trečiajam asmeniui tinkamai ir visapusiškai, savo nuožiūra ir interesais, atsidalinti ir teisėtai įgyvendinti savo, kaip valstybinės žemės sklype esančių statinių ir pastatų savininkų teises (Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 3, 8 punktai).

Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e2-14866-1052/2020 ir Nr. e2-17010-429/2020 buvo sujungtos į vieną civilinę bylą, paliekant bylos Nr. e2-14866-1052/2020.

Nutartyje nurodoma, kad abiejose civilinėse bylose dalyvauja tos pačios šalys, tik skiriasi jų procesinė padėtis. Abiejose bylose ginčas yra kilęs dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. vasario 20 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano derinimo“, kurio pagrindu buvo priimti atskiri NŽT sprendimai – 2020 m. balandžio 17 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. gegužės 15 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). Abiejose civilinėse bylose iš esmės turės būti nustatinėjamos tos pačios faktinės aplinkybės, vertinami tie patys šalių argumentai ir įrodymai.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas, įvertinęs kilusio ginčo pobūdį, ieškovių poziciją dėl reikalingumo kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo klausimo išsprendimo, sprendė esant tikslinga, kad dėl ginčo rūšinio teismingumo klausimo pasisakytų Specialioji teisėjų kolegija. Kaip pažymima teismo nutartyje, teismų praktikoje išaiškinta, jog ginčuose dėl valstybinės žemės nuomos ir pardavimo vyrauja civilinis teisinis pobūdis ir todėl jie nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Tačiau kartu teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs ne dėl pačios valstybinės žemės nuomos ar pardavimo, o dėl dalių derinimo. Laiko atžvilgiu ši procedūra atliekama anksčiau nei valstybinės žemės nuoma ar pardavimas. Planų derinimas yra viešojo administravimo veikla. Teismo nuomone, civilinis ginčo pobūdis šioje byloje nėra dominuojantis. Pradinis ieškovės T. G. Š. skundas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi buvo atsisakytas priimti, kaip neteismingas administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eI3-4993-505/2020).

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš ginčijamo NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. vasario 20 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) turinio, juo buvo atsisakyta derinti UAB „Projektų vystymo grupė“ (matininkė N. S.) pateiktą žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), planą su išskirtomis dalimis savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti (Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 8 punktas). Šiame rašte nurodoma, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra tik vienas savarankiškai funkcionuojantis statinys – administracinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam ir turėtų būti išskirta, šiam statiniui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis. Visi kiti, žemės sklype registruoti statiniai – tai tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės, apibrėžto naudojimo ar ūkinės veiklos pobūdžio statiniai ar įrenginiai, t. y. sargo namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra fiziškai pažeistas (baigtumas – 59 proc., nusidėvėjimas – 70 proc.), vandens uostas – krantinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis gautas padalijus daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – sargo namelio priklausinį, bei inžineriniai statiniai.

Ieškovės jiems aktualioje dalyje minėtą NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. vasario 20 d. raštą skundė NŽT, tačiau ginčijamuose (kiekvienos iš ieškovių atskirai) 2020 m. balandžio 17 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. gegužės 15 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad žemės sklype esančiam tik vienam savarankiškai funkcionuojančiam pastatui eksploatuoti, žemės sklypo dalių nustatymo planas nerengiamas. Kartu nurodytuose sprendimuose pažymima, kad NŽT Kauno miesto skyrius pagrįstai atsisakė derinti valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), sklypo dalių funkcionavimo prie pastatų planą, ir 2020 m. vasario 20 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) nenaikintinas. Pareikštais ieškiniais ieškovės taip pat prašo įpareigoti NŽT iš naujo spręsti (priimti sprendimą derinti) dėl UAB „Projektų vystymo grupė“ (matininkė N. S.) 2019 m. gruodžio 18 d. parengto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plano „Sklypo dalių funkcionavimo nustatymas prie naudojamų pastatų ir statinių“ derinimo.

Kaip nurodoma ieškovės T. G. Š. ieškinyje, ji ir UAB „Osterodė“ siekia išsinuomoti atitinkamas valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis. Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad šiuos teisinius santykius inter alia (be kita ko) reglamentuoja Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40.

Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 8 punkte nustatyta, kad parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Minėtų Taisyklių 33 punkte įtvirtinta, kad išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planą Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka.

Ginčijamuose sprendimuose nurodoma, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, atitinkamame žemės sklype yra tik vienas savarankiškai funkcionuojantis statinys, todėl žemės sklypo dalių nustatymo planas nerengiamas. Ieškovės, pareikšdamos ieškinius, su tuo nesutinka.

Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų (ieškovių ieškinių, atsakovės atsiliepimų į ieškinius), keliamo ginčo esmė – kokio dydžio valstybinės žemės sklypo plotai Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, sąlygomis ir tvarka, galėtų būti išnuomojami kiekvienai iš ieškovių, pagal joms priklausančių statinių (įrenginių) paskirtį ir naudojimo būdą (žr. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 28 punktą). Ieškovės ir atsakovė NŽT atitinkamų statinių (įrenginių) paskirtį ir naudojimo būdą traktuoja skirtingai.

Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-64/2020, 2020 m. sausio 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-4/2020 ir jose nurodytą praktiką).

Šiuo atveju NŽT (ar NŽT Kauno miesto skyrius), priimdama ginčijamus sprendimus nederinti atitinkamo valstybinės žemės sklypo plano, veikė kaip civilinių valstybinės žemės pardavimo ir nuomos teisinių santykių dalyvė (valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis)), jai teisės aktais pavestoje srityje (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.1.3. punktas). Ginčijami NŽT (NŽT Kauno miesto skyriaus) sprendimai bei reikalavimas įpareigoti NŽT iš naujo spręsti (priimti sprendimą derinti) dėl UAB „Projektų vystymo grupė“ (matininkė N. S.) 2019 m. gruodžio 18 d. parengto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plano „Sklypo dalių funkcionavimo nustatymas prie naudojamų pastatų ir statinių“ derinimo, yra susiję su ikisutartiniais valstybinės žemės nuomos teisiniais santykiais, ir nereiškia keliamo ginčo administracinio teisinio pobūdžio (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-4/2020 ir joje nurodytą praktiką).

Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad kilusio ginčo atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Tai, kad ginčijamuose 2020 m. balandžio 17 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. gegužės 15 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta jų apskundimo tvarka administraciniam teismui, nekeičia šio keliamo ginčo rūšinio teismingumo (žr., pvz, Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-64/2020).

Byla grąžinama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Grąžinti bylą pagal ieškovių T. G. Š. ir uždarosios akcinės bendrovės „Osterodė“ ieškinius atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys