3381fe3d-0ca0-490f-8a63-c1a0608ff0be · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3143-406/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02199-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 14 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. N. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 5).PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2014 m. birželio mėnesio iki 2015 m. balandžio mėnesio buvo kalinamas perpildytose LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo kamerose, pažeidžiant įstatymų reikalavimus, ribojant judėjimo laisvę, sukeliant nepatogumus, iÅ¡gyvenimus. Kamerose vienam asmeniui tenkantis laisvas plotas buvo mažesnis nei numato teisės aktai, pagal kuriuos vienam asmeniui tenkantis plotas tardymo izoliatoriuje turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3.6 kv. m.

Pabrėžia, kad kai kuriose kamerose buvo nepakankamas apÅ¡vietimas, todėl jis negalėjo skaityti ir raÅ¡yti laiÅ¡kų, kameroje esantis stalas buvo per mažas. Tvirtina, jog tokios nepriimtinos, nežmoniÅ¡kos ir jo orumÄ Å¾eminančios laikymo sÄ lygos jam sukėlė nepatogumus, jis patyrė stresÄ , depresijÄ , pažeminimÄ . Jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje ir vertina 3000 Eur suma.

Atsakovas su skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2014 m. birželio 27 d. ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 119. PareiÅ¡kėjas įstaigoje periodiÅ¡kai buvo laikomas iki 2015 m. gegužės 5 d. Pažymi, kad įstaiga negali įtakoti suimtųjų (nuteistųjų) atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiaus bei privalo užtikrinti jų izoliuotÄ laikymÄ . Atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėjo buvimo laikotarpis LukiÅ¡kių TÄ®-K pakankamai trumpas, nes į izoliatorių jis atvykdavo tranzitu ir paprastai pareiÅ¡kėjas buvo patalpinamas į tas kameras, kuriose laikymo sÄ lygos atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus.

Teigia, kad neturtinei žalai atsirasti turi bÅ«ti įrodytos trys bÅ«tinosios sÄ lygos: žala, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, bei, kad neigiamas poveikis asmeniui turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas, neturtinę žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai turi bÅ«ti pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki. Mano, kad pareiÅ¡kėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, elgiasi nesÄ Å¾iningai.

Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų LukÅ¡kių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) veiksmų, atlyginimo. ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. VieÅ¡oji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra nurodoma, kad tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo bÅ«tų pripažintas pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigÅ«nų veiksmai, tačiau ir padaryta žala bei priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina dėl jo laikymo izoliatoriaus kameroje, kurioje vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu garantuoja teisės aktai.

Pabrėžtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų bÅ«ti skirtas kalinamajam pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ (toliau – Konvencija). Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir kt.Nagrinėjamo ginčo laikotarpiu galiojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11d.

įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.), kurio 1.3 punkte nustatytas reikalavimas, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus).

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TÄ® atvyko 2014 m. birželio 26 d. ir periodiÅ¡kai buvo laikomas iki 2015 m. gegužės 5 d. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas įstaigoje buvo pakankamai trumpais laikotarpiais, kadangi į įstaigÄ atvykdavo tranzitu iÅ¡ kitų pataisos namų. Nuteistųjų (kalinamųjų) tranzitu vykstančių per LukiÅ¡kių TI-K apskaitos kortelės kopijos patvirtina pareiÅ¡kėjo judėjimÄ ir jo laikymo laikotarpius bei kameras. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad paprastai per ginčo laikotarpį pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas kamerose atitiko nustatytus reikalavimus tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas pažeidžiant nustatytÄ minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto normÄ buvo laikomas tik 2014 m. lapkričio 10 d. kameroje Nr. 111, plotas – 7.45 kv. m., (4 asmenys kameroje), vienam asmeniui - 1.86 kv. m., lapkričio 26 d. ir gruodžio 19 d. kameroje Nr. 118, plotas – 7.38 kv. m. (3 asmenys kameroje), vienam asmeniui - 2.46 kv.m., 2015 m. vasario 3 d. kameroje Nr. 107, plotas – 7.38 kv. m., (3 asmenys kameroje) vienam asmeniui - 2.46 kv.m., vasario 21 - 23 dienomis kameroje Nr. 404, plotas -17.02 kv. m., vienam asmeniui - 3.40 kv. m., ir balandžio 28 d. ir gegužės 1 – 3 dienomis kameroje Nr. 405, plotas – 17.02 kv. m. (6 asmenys kameroje), vienam asmeniui – 2.86 kv. m., iÅ¡ viso 11 (vienuolika) dienų.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - Lietuvos higienos normos HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (tÄ patį numato ir Konstitucijos 21 str). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98, kt.). PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad kai kuriose kamerose buvo nepakankamas apÅ¡vietimas, o prie kamerose įrengtų stalų nebuvo galimybės visiems kalintiems prieiti, todėl valgyti tekdavo stovint.

PareiÅ¡kėjas Å¡ių savo teiginių nedetalizavo ir nenurodė, kokiose konkrečiai kamerose buvo blogas apÅ¡vietimas ar per maži stalai. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas dėl to kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , nėra ir jokių kompetentingų institucijų parengtų administracinių aktų, kuriuose bÅ«tų užfiksuoti pažeidimai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo teiginius. Darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti teiginiai yra bendro pobÅ«džio, abstraktÅ«s ir deklaratyvÅ«s, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Papildomai pabrėžtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai bÅ«tent dėl netinkamų jo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje nenustatyti, byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, kad bÅ«tų siekęs iÅ¡skirti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų tarpo ir tokiu bÅ«du sudaryti jam teisės aktams prieÅ¡taraujančias kalinimo sÄ lygas. Be to, tam tikras areÅ¡tinėje laikomų asmenų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama suėmimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisingas ir protingas atlygis padarytai žalai kompensuoti, jei tik asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Teismo nustatytų aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, jog teisės aktuose reglamentuotos minimalios ploto normos vienam asmeniui nagrinėjamam ginčui aktualiu, Å¡ioje byloje vertinamu laikotarpiu buvo pažeistos vienuolika dienų, taigi atsakovas nors ir trumpai, tačiau iÅ¡ esmės neužtikrino teisės aktais numatyto minimalaus gyvenamojo ploto, tenkančio vienam nuteistajam ir taip buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis.

Tačiau įvertinęs pažeidimo mastÄ , trukmę, intensyvumÄ , bendrÄ sias kalinimo sÄ lygas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje, ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas Lietuvos valstybėje, atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ bei administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes - tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas patalpose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis nei nustatyta teisės aktuose minimali gyvenamojo ploto norma labai trumpÄ laiko tarpÄ â€“ vienuolika dienų, bei į tai, kad pareiÅ¡kėjas per buvimo tardymo izoliatoriuje laikotarpį nei karto dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė su skundais ar praÅ¡ymais į tardymo izoliatoriaus administracijÄ , kad įstaigos administracija ieÅ¡kojo galimybių ir dėjo nuolatines pastangas pareiÅ¡kėjÄ perkelti į laisvesnes, teisės aktų reikalavimus atitinkančias, kameras, taip pat nesant byloje įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, sprendžia, jog Å¡ioje byloje priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais nėra pagrindo.

Remdamasi tokio pobÅ«džio bylose formuojama administracinių teismų praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-913/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A822-1377/2013 ir kt.), teismas konstatuoja, kad 2014 m. lapkričio 10 d., lapkričio 26 d., gruodžio 19 d., 2015 m. vasario 3 d., vasario 21 - 23 dienomis, balandžio 28 d. ir gegužės 1 – 3 dienomis formaliai buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas (teisės aktais reglamentuotÄ vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamosios patalpos plotÄ ), tačiau ginčo atveju apsiribotina jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas, pažeidimo pripažinimu, kaip visiÅ¡kai pakankama bei teisinga satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.             Pripažinti, kad 2014 m. lapkričio 10 d., lapkričio 26 d., gruodžio 19 d., 2015 m. vasario 3 d., vasario 21 - 23 dienomis, balandžio 28 d. ir gegužės 1 – 3 dienomis buvo pažeista J. N. teisė bÅ«ti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis. ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                 Gintaras Čekanauskas