3380d07c-7d4c-4cd0-aea8-2dbb2d4ff563 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-757-480/2023

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01613-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.3.2.6.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2172-1106/2023 pagal ieÅ¡kovo A. P. ieÅ¡kinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankui dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovas A. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti nekilnojamÄ jį turtÄ : pastatÄ -gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ -Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ -Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ -Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe.

2. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo sutuoktinės M. R. P. brolis J. V., po kurio mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovo sutuoktinė savo lėšomis palaidojo J. V., pastatė paminklÄ . IeÅ¡kovas su sutuoktine prižiÅ«rėjo J. V. kapÄ (ieÅ¡kovas KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos Žiežmarių apylinkės seniÅ«nijos leidimu Nr. V4-8 buvo pripažintas J. V. kapavietės prižiÅ«rėtoju) ir vyko prižiÅ«rėti namų valdÄ . IeÅ¡kovo sutuoktinė priėmė mirusiojo palikimÄ , tačiau jai paveldėjimo teisės liudijimas į turtÄ nebuvo iÅ¡duotas. (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovo sutuoktinė M.

R. P., ieÅ¡kovas priėmė jos palikimÄ , dėl ko, anot ieÅ¡kovo, jis turėtų paveldėti ir mirusios sutuoktinės brolio paliktÄ turtÄ , tačiau notaras atsisako iÅ¡duoti ieÅ¡kovo mirusiai sutuoktinei paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ visÄ jos brolio nekilnojamÄ jį turtÄ , nes, kaip paaiÅ¡kėjo, Å¡is turtas buvo įgytas J. V. bÅ«nant santuokoje su M. V., mirusia (duomenys neskelbtini), dėl ko laikytinas jungtine nuosavybe. Nors turtas įgytas santuokos metu, tačiau Å¡is turtas įgytas iÅ¡ asmeninių J.

V. lėšų, jam anksčiau pardavus iki santuokos turėtÄ ir už asmenines lėšas iÅ¡pirktÄ priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ . Mirus J. V. jo sutuoktinė M. V. ne tik, kad nepretendavo į savo, kaip sutuoktinės dalį, tačiau ir nepriėmė sutuoktinio palikimo. Po M. V. mirties ieÅ¡kovas su sutuoktine namų valdoje leido gyventi M. V. sÅ«nui, tačiau dėl netinkamo Å¡io asmens gyvenimo bÅ«do name kilo gaisras, dėl ko namas stipriai sudegė, o gaisre Å¡is asmuo žuvo. Kadangi nėra gyvos nei M.

V., nei jos sÅ«naus, kurie galėtų patvirtinti, jog nekilnojamasis turtas buvo įgytas iÅ¡imtinai už asmenines J. V. lėšas, ieÅ¡kovas yra priverstas kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu šį turtÄ pripažinti asmenine ieÅ¡kovo nuosavybe.

3. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė valstybės įmonė (toliau – VÄ®) Turto bankas nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka, ir prašė ieÅ¡kinio tenkinimo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra, o ieÅ¡kinio tenkinimo atveju atmesti reikalavimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, jei toks bylos nagrinėjimo metu bÅ«tų pareikÅ¡tas. Atsiliepime nurodė, kad Å¡ioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis. Nekilnojamasis turtas Nekilnojamojo turto registre registruotas J. V. vardu. Atsakovė, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo J. V. palikimo perėjimÄ valstybei. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nurodė, kad nors ieÅ¡kovas nenurodo, kokio dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas patyrė, ir nepraÅ¡o jų priteisti, tačiau tokį reikalavimÄ gali pareikÅ¡ti bylos nagrinėjimo metu, tačiau susidariusioje situacijoje atsakovė neatliko jokių teisės aktams prieÅ¡taraujančių veiksmų, kurie bÅ«tų galėję pažeisti ieÅ¡kovo interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinio netenkino.

5. Teismas sprendė, kad byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi CK nuostatomis.

6. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad J. V. suteikta teisė gyventi bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), 1981 m. gruodžio 28 d. orderiu, kai buvo nugriautas namas, kuriame gyveno, o santuokÄ su M. V. sudarė (duomenys neskelbtini), laikė, jog J. V. buvo buto pagrindinis nuomininkas, o jo sutuoktinė M. V. – Å¡eimos narė, įgijusi šį statusÄ 1986 m., kartu su visomis Butų privatizavimo įstatymo bei Butų kodekse numatytomis Å¡eimos nario teisėmis ir pareigomis, ir sprendė, kad Å¡ios iÅ¡vados negali paneigti tai, jog M. V. nedalyvavo 1993 m. sudarant teisės naudotis gyvenamÄ ja patalpa mainų sutartį ir jos nepasirašė.

7. Teismas nurodė, kad ta aplinkybė, jog J. V. net po mainų sutarties sudarymo sumokėjo už butÄ , esantį adresu: (duomenys neskelbtini), savo investiciniais čekiais, nesudaro pagrindo priimti iÅ¡vadÄ , jog butas privatizuotas jo asmeninės nuosavybės teise.

8. Teismas konstatavo, kad tai, jog pats J. V. ir kiti asmenys vertino, kad tai asmeninis jo turtas, yra tik privačių asmenų nuomonė, neparemta teisinėmis žiniomis, lygiai taip pat teisinės reikšmės neturi ir aplinkybė, jog M. V. po sutuoktinio J. V. mirties nesikreipė dėl jo palikimo priėmimo.

9. Teismas, byloje nesant įrodymų, jog buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta J. V. ir M. V. valia jog pirminis turtas – butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), privatizavimo bÅ«du bus įgytas asmenine J. V. nuosavybe, pagal galiojusį teisinį reguliavimÄ , laikė, kad butas buvo įgytas bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

10. Teismas sprendė, kad perleidus butÄ , esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kiti įgyti bÅ«stai – butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), bei namas su priklausiniais, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat buvo įgyti kaip bendroji jungtinė J. V. ir M. V. nuosavybė, todėl mirusiajai M. V. priklausantis turtas paveldimas CK numatyta tvarka.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. P. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti arba bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl neteisingai sprendė, kad ginčo turtas nepripažintinas asmenine J. V. nuosavybe, bei vertindamas J. V. vardu registruoto turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), teisinį rėžimÄ , netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias turto teisinį rėžimÄ ir jo įgijimo pagrindus.

11.2. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktinę bylos aplinkybę, kad J. V. teisė gyventi bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), suteikta 1981 m. gruodžio 28 d., kai buvo nugriautas namas, kuriame jis gyveno su tėvais, tačiau nepagrįstai nevertino šio fakto, o esminę reikšmę suteikė santuokos sudarymui su M. V. (duomenys neskelbtini), laikydamas, kad ji taip pat kaip ir J. V. buvo buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nuomininkė ir buvo įgijusi teisę jį privatizuoti.

11.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino 1993 m. kovo 5 d. mainų sutarties nuostatas. Å ioje sutartyje užfiksuoti duomenys, kad teisė naudotis gyvenamÄ ja patalpa J. V. priklauso pagal orderį Nr. 351, patvirtina, jog butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), J. V. buvo įgytas iÅ¡imtinai asmeninę J. V. teisę iÅ¡mainius į privatizuotÄ butÄ , todėl sprendimo argumentai, kad tokiÄ teisę turėjo ir J. V. sutuoktinė, yra nepagrįsti ir neteisingi. Jeigu tokiÄ teisę bÅ«tų turėjusi ir J. V. sutuoktinė, ji taip pat bÅ«tų Å¡io sandorio Å¡alimi.

11.4. Nėra suprantama, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad J. V. sutuoktinė buvo registruota bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), ir turėjo teisę privatizuoti butÄ , nes tokių duomenų byloje nėra.

11.5. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė CK 3.89 straipsnio nuostatas Å¡ios bylos faktinių aplinkybių kontekste, pagal kurį nustatyti atvejai, kai turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali bÅ«ti pripažintas vieno iÅ¡ sutuoktinių asmenine nuosavybe. IeÅ¡kovo nuomone, buvo įrodytos abi sÄ lygos, paneigiančios bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijÄ .

11.6. Nesuprantama ir tai, kodėl pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, kai dėl to nebuvo kilęs ginčas, o atsakovė nereiškė prieštaravimų.

12. Atsakovė VÄ® Turto bankas atsiliepimo į apeliacinė skundÄ nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų ir įgyvendinimÄ (CPK 321, 322 straipsniai).

15. Bylos medžiaga nustatytos faktinės aplinkybės, kad iki 1981 m. J. V. gyveno su savo ir ieÅ¡kovo sutuoktinės tėvais name, kuris buvo nugriautas. Tiek J. V., tiek kitiems Å¡eimos nariams, nugriovus namÄ , buvo suteikti butai Kauno mieste. Pagal orderį Nr. 351, iÅ¡duotÄ Kauno m. LDT VK 1981 m. gruodžio 28 d., J. V. buvo suteikta teisė naudotis gyvenamÄ ja patalpa, esančia adresu: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) J. V. sudarė santuokÄ su M. V. (ikisantuokinė pavardė Å .). 1993 m. kovo 5 d. notariÅ¡kai patvirtinta mainų sutartimi, sudaryta tarp K. J. ir J. V., J. V. turimÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , esančiÄ adresu: (duomenys neskelbtini), iÅ¡keitė į privatizuotÄ butÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 34,43 kv. m ploto su rÅ«siu, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). 1993 m. kovo 24 d. notariÅ¡kai patvirtinta sutartimi Kauno m. valdyba pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymÄ Nr. I-1374 pardavė J. V. butÄ , esantį adresu: (duomenys neskelbtini). 1994 m. vasario 18 d. notariÅ¡kai patvirtinta sutartimi J. V. pardavė butÄ , esantį adresu: (duomenys neskelbtini). 1994 m. vasario 25 d. notariÅ¡kai patvirtinta sutartimi J. V. įsigijo gyvenamÄ jį namÄ , 3 Å«kinius pastatus ir kiemo statinius (toliau – Nekilnojamasis turtas), esančius adresu: (duomenys neskelbtini).

16. Byloje taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. V., (duomenys neskelbtini) mirė M. V.. M. R. P., su kuria ieÅ¡kovas A. P. susituokė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro iÅ¡raÅ¡as rodo, kad M. R. P. palikimÄ priėmė A. P. ir R. P., kuri paveldėjimo teises perleido A. P.. 2022 m. lapkričio 9 d. iÅ¡duotu liudijimu KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro notaras A. B. paliudijo, kad J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė sesuo M. P..

17. Kadangi notaras atsisako ieÅ¡kovo A. P. (toliau – ieÅ¡kovas arba apeliantas) mirusiai sutuoktinei M. R. P. iÅ¡duoti paveldėjimo liudijimÄ Ä¯ visÄ NekilnojamÄ jį turtÄ , nes, kaip paaiÅ¡kėjo, Å¡is turtas buvo įgytas J. V. bÅ«nant santuokoje su M. V., ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl Nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine J. V. nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad byloje nesant įrodymų, jog buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta J. V. ir M. V. valia, jog pirminis turtas – butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), privatizavimo bÅ«du bus įgytas asmenine J. V. nuosavybe, pagal galiojusį teisinį reguliavimÄ , laikytina, kad butas buvo įgytas bendrÄ ja jungtine nuosavybe. IÅ¡ to seka, kad perleidus šį turtÄ , kiti įgyti bÅ«stai – butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), bei namas su priklausiniais, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat buvo įgyti kaip bendroji jungtinė J. V. ir M. V. nuosavybė.

18. Nesutikdamas su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas priimtas iš esmės pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai vertinant įrodymus, netinkamai aiškinant materialinės ir procesinės teisės normas bei ignoruojant ir nepaisant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir išaiškinimų. Teisėjų kolegija su apelianto teiginiais nesutinka, juos atmeta kaip nepagrįstus ir toliau pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.

19. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad faktinių duomenų įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ , neleistini. Dėl to atvejai, kai Å¡alies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-156-701/2016, 30 ir 33 pastraipos). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės aktų nuostatas ir nepagrįstai nustatė, kad Nekilnojamasis turtas nėra J. V. asmeninė nuosavybė. Ginčydamas teismo padarytas iÅ¡vadas, ieÅ¡kovas nenurodė jokių reikÅ¡mingų aplinkybių, sudarančių pagrindÄ pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ar neiÅ¡samiai vertino byloje esančius įrodymus, o ta aplinkybė, kad pats ieÅ¡kovas kitaip nei teismas vertina tam tikrus byloje esančius duomenis ir jų pagrindu daro kitokias, sau palankias iÅ¡vadas, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir kad teismo iÅ¡vados yra nepagrįstos.

20. PrieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodo ieÅ¡kovas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad J. V. sutuoktinė M. V. jokių teisių į butÄ , esantį adresu: (duomenys neskelbtini), neįgijo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apelianto aiÅ¡kinimu, kad jeigu nebÅ«tų nugriautas J. V. tėvų gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), J. V. nebÅ«tų įgijęs naudojimosi teisės į butÄ , esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Tačiau pats Å¡is faktas (gyvenamosios patalpos suteikimas už nugriautÄ gyvenamÄ jį namÄ ), kurį taip akcentuoja apeliantas, jokių iÅ¡skirtinių teisių J.

V. į butÄ , esantį adresu: (duomenys neskelbtini), J. V. nesuteikia. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1962 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 6 „Dėl atlyginimo piliečiams už jiems priklausančius statinius, griaunamus miestuose, miesto tipo gyvenvietėse ir kitose gyvenamosiose vietovėse, ryÅ¡ium su žemės sklypų skyrimu valstybės ir visuomenės reikalams, tvarkos“ 1 punktas numatė, kad griaunant asmeninės nuosavybės teise piliečiams priklausančius gyvenamuosius namus ryÅ¡ium su žemės sklypų paėmimu valstybės ar visuomenės reikalams, nurodytiems piliečiams, jų Å¡eimų nariams, taip pat nuolat Å¡iuose namuose gyvenantiems kitiems piliečiams pagal nustatytas normas suteikiami butai valstybinio ar visuomeninio butų fondo namuose.

Butai turi bÅ«ti tinkamai įrengti pagal tos gyvenamosios vietovės sÄ lygas ir atitikti sanitarinius ir techninius reikalavimus. Be to, gyvenamųjų namų savininkams jų pačių pasirinkimu arba atlyginama nugriaunamų namų, statinių ir įrenginių vertė, arba suteikiama teisė naudoti Å¡ių iÅ¡ardytų namų, statinių ir įrenginių medžiagas savo nuožiÅ«ra. Piliečių pageidavimu vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai sudaro jiems (vietoj butų suteikimo) galimybę be eilės stoti į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvus ir gauti juose butus.

Piliečių pageidavimu jiems priklausantys gyvenamieji namai ir statiniai, kurie turi bÅ«ti nugriauti, gali bÅ«ti perkelti ir atstatyti kitoje vietoje. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nuostatos buvo įtvirtintos ir nuo 1983 m. kovo 1 d. iki 1998 m. liepos 1 d. galiojusiame LTSR butų kodekso 136 straipsnyje. Nors ieÅ¡kovas nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų (CPK 178 straipsnis), kad su buvusiais nugriauto namo savininkais už jų turto paėmimÄ valstybės ar visuomenės reikalams buvo tinkamai atsiskaityta, tačiau dėl vėliau pateikiamų argumentų, teisėjų kolegija vertina, kad jų nuosavybė pasibaigė dar 1981 m.

J. V. buvo suteikta teisė naudotis gyvenamÄ ja patalpa, esančia adresu: (duomenys neskelbtini), pagal orderį Nr. 351, iÅ¡duotÄ Kauno m. LDT VK 1981 m. gruodžio 28 d., kÄ patvirtina 1993 m. kovo 5 d. notariÅ¡kai patvirtintos sutarties 1 punktas (pastaba: paties orderio byloje nėra).

21. Nuo 1991 m. birželio 30 d. iki 2001 m. sausio 1 d. galiojusio Butų privatizavimo įstatymo Nr. I-1374 (toliau – Ä®statymas) 7 straipsnis numatė neatlygintinį gyvenamųjų namų ar butų perdavimÄ piliečių nuosavybėn. Pagal Ä®statymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatÄ buvusiems namų savininkams neatlygintinai Ä®statymo pripažįstama nuosavybės teisė į nuomojamÄ valstybinį gyvenamÄ jį namÄ ar butÄ , jeigu yra tenkinamos Å¡ios sÄ lygos: 1) jeigu buvusio savininko namas, priklausęs asmeninės nuosavybės teise, buvo nugriautas; 2) jeigu už Å¡io savininko nuosavybę nebuvo kompensuota Nuosavybės teisė į nuomojamÄ butÄ buvusiam savininkui atsiranda iÅ¡ įstatymo. Kad Å¡i teisė bÅ«tų įgyvendinta, miesto, rajono valdyba turėjo priimti sprendimÄ neatlygintinai perduoti piliečio nuosavybėn jo nuomojamÄ butÄ ar namÄ (Ä®statymo 7 straipsnio 4 dalis), o atsisakymas priimti tokį sprendimÄ galėjo bÅ«ti ginčijamas teismine tvarka (Ä®statymo 8 straipsnis). Detalesnės Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarkos nebuvo nustatyta.

22. 1993 m. kovo 24 d. notariÅ¡kai patvirtintos sutarties 2 punktas rodo, kad butas, esantis adresu; (duomenys neskelbtini), įkainotas 13 510 rublių, kuriuos pirkėjas į Kauno m. butų privatizavimo tarnybos banko sÄ skaitÄ Ä¯mokėjo grynais pagal LR valst. komerc. banko Kauno sk. 1993 m. kovo 22 d. kvitÄ , kas leidžia spręsti, kad J. V. nebuvo neatlygintinai pripažinta nuosavybės teisė į butÄ , ir leido teisėjų kolegijai daryti jau prieÅ¡ tai minėtÄ iÅ¡vadÄ , kad nugriauto namo savininkų nuosavybė pasibaigė dar 1981 m. Toks nuosavybės pasibaigimo vertinimas nurodomas ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1162/2000).

23. Jau minėta, nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad J. V. gyveno bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) J. V. sudarė santuokÄ su M. V.. IeÅ¡kovas nėra pateikęs į bylÄ Ä¯rodymų, kad M. V. buvo registruota minėtame bute (CPK 12, 178 straipsniai), bet, kita vertus, jis neginčija ir fakto, kad sutuoktiniai V. kartu gyveno tame bute. CK (1964 m.) 318 straipsnio 1 dalis numatė, kad valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose gyvenamÄ ja patalpa naudojamasi sutinkamai su gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi, sudaroma tarp nuomotojo – butų eksploatavimo organizacijos (o kai jos nėra, – atitinkamos įmonės, įstaigos, organizacijos) ir nuomininko – piliečio, kurio vardu iÅ¡duotas orderis.

LTSR butų kodekso 54 straipsnio 1 dalis numatė, kad nuomininko Å¡eimos nariai, gyvenantys kartu su juo, lygiai naudojasi su nuomininku visomis teisėmis ir vykdo visas pareigas, kylančias iÅ¡ nuomos sutarties, o pagal to paties straipsnio 3 dalį, prie nuomininko Å¡eimos narių priskiriami nuomininko sutuoktinis, jų vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir tėvai (įtėviai). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Ä®statymas įtvirtino Lietuvos gyventojų teisę įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose, nustatė jų įsigijimo tvarkÄ .

Ä®statymo 4 straipsnio 2 dalis nustatė, kad butus įsigyti turi teisę tie asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienÄ buvo perkamo buto nuomininkai arba jų Å¡eimos nariai, arba kuriems po Å¡io įstatymo įsigaliojimo buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Ä®statymo 5 straipsnio 1 dalis nustatė, kad gyvenamojo namo ar buto nuomininkas ir jo Å¡eimos nariai (Butų kodekso 54 straipsnio 3 dalis sutuoktinį priskyrė Å¡eimos nariams) prieÅ¡ namo ar buto privatizavimÄ turėjo susitarti dėl jo pirkimo ir kieno vardu bus sudaroma pirkimo - pardavimo sutartis bei kas taps perkamo turto savininku.

Todėl įvertinusi aptartÄ teisinį reglamentavimÄ ir faktines byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad J. V. buvo buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pagrindinis nuomininkas, o jo sutuoktinė M. V. – Å¡eimos narė, įgijusi šį statusÄ 1986 m., kartu su visomis Ä®statymo bei Butų kodekse numatytomis Å¡eimos nario teisėmis ir pareigomis, kurios teisėtumo nepaneigia apeliacinio skundo argumentai.

24. Skundžiamo sprendimo turinys liudija, kad iÅ¡vadÄ , jog butas, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), pripažintinas abiejų sutuoktinių (V.) bendrÄ ja jungtine nuosavybe, pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma, aptartu ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu ir suformuota kasacinio teismo praktika. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-37-311/2002 ir kitose kasacinėse bylose, aiÅ¡kinant Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį ir SÅ K 21 straipsnio nuostatas, nurodė, jei ginčo butas buvo įgytas jį privatizavus pagal Butų privatizavimo įstatymÄ Å¡alių santuokos metu, toks butas neabejotinai turi bÅ«ti pripažintas abiejų sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Å iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės apelianto argumentai, kad M. V. nedalyvavo buto privatizavimo sandorio sudaryme ir nebuvo Å¡io sandorio Å¡alis, nes turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno jų vardu (SÅ K 21 straipsnio 3 dalis). Jau minėta, byloje yra duomenys (nutarties 22 pastraipa), kad už perkamÄ butÄ Ä¯ privatizavimo tarnybos sÄ skaitÄ banke buvo įmokėta 13 510,00 rublių, tačiau įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad tai buvo asmeninės J. V. lėšos, į bylÄ nėra pateikta, todėl taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad Å¡is butas nesudaro sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės (SÅ K 21 straipsnio 2 dalis ir SÅ K komentaro 21 straipsnio 2 dalis).

25. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino 1993 m. kovo 5 d. mainų sutarties nuostatas. Å ioje sutartyje nėra nurodyta apie J. V. turimÄ asmeninę teisę naudotis gyvenamÄ ja patalpa, esančia adresu: (duomenys neskelbtini), kaip teigiama apeliaciniame skunde. Kaip nustatyta byloje, J. V. 1993 m. kovo 24 d. sutarties pagal Ä®statymÄ pagrindu įgijo butÄ , esantį adresu; (duomenys neskelbtini), kuris 1993 m. kovo 5 d. sutartimi jo buvo iÅ¡mainytas į butÄ , esantį adresu: (duomenys neskelbtini), remiantis 1993 m. vasario 9 d. Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr.140v. Mainų sutartyje jos Å¡alys nenumatė priemokos, nors buvo keičiamas K. J. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantis butas, į J. V. teisę naudotis gyvenamÄ ja patalpa, kas patvirtina mainų santykiuose galiojančiÄ prezumpcijÄ , kad mainomi lygiaverčiai daiktai, ir sandorio Å¡alių tikėtinÄ susitarimÄ apie privatizavimo procedÅ«ros užbaigimÄ .

26. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepriklausomai nuo turto įgijimo momento - iki ar po Å¡io kodekso įsigaliojimo. Tiek galiojusio SÅ K 21 straipsnyje, tiek ir 2000 m. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.89 straipsnyje nustatyta, kada turtas yra priskiriamas asmeninei sutuoktinio nuosavybei. Šios teisės normos nenustato jokių papildomų iÅ¡lygų tam, kad santuokos metu įsigytas turtas taptų sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Asmuo, neigiantis sutuoktinių bendro turto prezumpcijÄ , privalo įrodyti, kad ginčo turtas, įgytas santuokos metu, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. CK 3.89 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardyti kriterijai, pagal kuriuos turtas gali bÅ«ti priskirtas vieno sutuoktinio asmeninei nuosavybei: turto įgijimo laikas, turto įgijimo pagrindas, turto pobÅ«dis, vieno iÅ¡ sutuoktinių asmeninių lėšų panaudojimas, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn.

27.  Nagrinėjamoje byloje nustatyti reikÅ¡mingi faktai, kad butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), privatizavimo bÅ«du buvo įgytas J. V. ir M. V. bendrÄ ja jungtine nuosavybe. IÅ¡ to seka, kad perleidus šį turtÄ mainų sutarties pagrindu įgytas butas su rÅ«siu, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), o jį pardavus, įgytas namas su priklausiniais, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat buvo įgyti kaip bendroji jungtinė J. V. ir M. V. nuosavybė. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie pirminio turto – buto privatizavimÄ Å¡alių santuokos metu, vėlesnius turto perleidimo sandorius santuokos metu, net ir esant pateiktiems duomenims, kad nuosavybė į butÄ , esantį adresu: (duomenys neskelbtini), o ir kitus vėliau įsigytus bÅ«stus, realizavus turėtÄ , įregistruota vieno asmens vardu, nepaneigus sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės, toks Nekilnojamasis turtas laikytinas Å¡alių bendrÄ ja jungtine jų nuosavybe (SÅ K 21 straipsnis, CK 3.87-3.88 straipsniai).

28. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

29. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , padarė iÅ¡vadas tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procesÄ , tai pat materialinės teisės normas, reguliuojančiais butų privatizavimÄ , santuokoje įgyto turto teisinį rėžimÄ , skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo iÅ¡vados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje, tuo tarpu apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl Nekilnojamojo turto teisinio rėžimo, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė prašymo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai

Gintautas Koriaginas

Albina Rimdeikaitė

Tomas Romeika