337f6231-4f6e-42e2-b80b-0052dfeb7574 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                   Civilinė byla Nr. 2A-719/2014                    Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00130-2013-6                    Procesinio sprendimo kategorijos:35.6.1.;36.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014m. balandžio 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kazio KailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Dalios ViÅ¡inskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo „Swedbank lizingas”, UAB apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1519-480/2013 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios UAB „Adreka“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB Kauno įmonių restruktÅ«rizavimo centro ieÅ¡kinį atsakovui „Swedbank lizingas“, UAB dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys dalyvaujantys byloje R.

R. ir S. R.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje nagrinėjamas ginčas dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymo įmonės bankroto administratoriui ginčijant iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo Å¡ios įmonės sudarytus sandorius.IeÅ¡kovas BUAB „Adreka“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB Kauno įmonių restruktÅ«rizavimo centro, 2013 m. vasario 20 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui „Swedbank lizingas“, UAB, tretieji asmenys dalyvaujantys byloje R.

R. ir S. R., praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiomis 2008 m. rugsėjo 11 d., 2008 m. lapkričio 25 d., 2009 m. gegužės 14 d., 2009 m. birželio 17 d. ieÅ¡kovo UAB „Adreka“ ir atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB (ankstesnis pavadinimas – UAB „Hanza lizingas“) sudarytas laidavimo sutartis Nr. LT078746/L, Nr. LT064651/L, Nr. LT082807/L, Nr. LT064758/L-1 (toliau – laidavimo sutartys).IeÅ¡kovo atstovas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Adreka“ bankroto bylÄ , administratoriumi paskyrė UAB Kauno įmonių restruktÅ«rizavimo centrÄ .

Administratorius susipažinęs su jam perduotais įmonės duomenimis nustatė, jog UAB „Adreka“ 2008 m. rugsėjo 11 d., 2008 m. lapkričio 25 d., 2009 m. gegužės 14 d., 2009 m. birželio 17 d. su atsakovu sudarė laidavimo sutartis, kuriomis ieÅ¡kovas įsipareigojo įvykdyti lizingo gavėjo – UAB „Didriestė“, už kuriÄ laiduojama, neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, prisiimtas UAB „Didriestė“ pagal lizingo sutartis Nr. LT078746,Nr. LT064758, iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. LT064651, įsiskolinimų mokėjimo sutartį Nr. LT082807 su visais jos papildymais ir pakeitimais.

Pažymėjo, kad laidavimo sutartimis UAB „Adreka“ neatlygintinai užtikrino UAB „Didriestė“ prievolių, prisiimtų aukščiau nurodytomis sutartimis įvykdymÄ ir įsipareigojo atsakyti atsakovui visu savo turtu tomis pačiomis sÄ lygomis ir apimtimi, jeigu UAB „Didriestė“ tinkamai neįvykdys atsakovui visų ar dalies prievolių pagal lizingo ir kitas sutartis. UAB „Didriestė“ neįvykdžius savo finansinių įsipareigojimų pagal minėtas sutartis, atsakovas kreipėsi į UAB „Adreka“ bankroto administratorių su praÅ¡ymu patvirtinti 445 468,25 Lt finansinį reikalavimÄ UAB „Adreka“ bankroto byloje, kildinamÄ iÅ¡ laidavimo sutarčių.

IeÅ¡kovo atstovo teigimu, ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu. IeÅ¡kovas nurodė, jog UAB „Didriestė“ ir UAB „Adreka“ yra susijusios įmonės, nes jų vadovais buvo broliai S. ir R. R.. Ginčijamų sandorių, iÅ¡ kurių naudÄ gavo tik atsakovas, sudaryti ieÅ¡kovas neprivalėjo, nes nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris bÅ«tų įpareigojęs UAB „Adreka“ neatlygintinai prisiimti trečiųjų asmenų prievoles tuo metu, kai ieÅ¡kovas buvo įsiskolinęs ir kitiems kreditoriams.

IeÅ¡kovo atstovo manymu, UAB „Adreka“ nepajėgumÄ vykdyti savo finansinius įsipareigojimus bei nemokumÄ ginčijamų sandorių sudarymo metu patvirtina UAB „Adreka“ 2008 m. gruodžio 31 d. balansas, 2009 m. pelno (nuostolių) ataskaita. Pažymėjo, jog pirmos laidavimo sutarties sudarymo metu UAB „Didriestė“, už kuriÄ laidavo ieÅ¡kovas, buvo nemoki. Nurodė, kad atsakovas ir ieÅ¡kovas sutarė neatlygintinai perkelti UAB „Didriestė“ neįvykdytas pagal lizingo sutartis prievoles ieÅ¡kovui, tuo pažeidžiant kreditorių interesus.

IeÅ¡kovas teigė, kad UAB „Adreka“ veikė nesÄ Å¾iningai, nes buvęs vadovas iÅ¡ bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų žinojo bei turėjo žinoti, jog laidavimo sutarčių pasiraÅ¡ymo metu UAB „Adreka“ jau buvo faktiÅ¡kai nemoki, apie bendrovės skolų kitiems kreditoriams dydį, jų atsiradimo laikÄ bei struktÅ«rÄ . Pažymėjo, jog atsakovas taip pat elgėsi nesÄ Å¾iningai, nes kaip ir UAB „Adreka“ vadovas žinojo ar turėjo žinoti apie UAB „Didriestė“ nemokumÄ ir apie UAB „Adreka“ finansinę bÅ«klę ginčijamų sandorių sudarymo momentu.Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Atsakovo teigimu, „Swedbank lizingas“, UAB, tik įvertinęs UAB „Didriestė“ finansinės padėties rodiklius bei jos veiklos perspektyvas, suteikė UAB „Didriestė“ finansavimÄ pagal lizingo ir kitas sutartis. Pažymėjo, kad tiek UAB „Didriestė“, tiek ir UAB „Adreka“, sudarydami ginčijamus sandorius, turėjo neginčijamÄ teisę ne tik derėtis dėl sutarčių sÄ lygų, bet ir apskritai atsisakyti juos sudaryti. Atsakovo manymu, ginčijami laidavimo sandoriai nepažeidė CK nuostatų, sudaryti teisėtai ir sukÅ«rė sutarties Å¡alims atitinkamas teises ir pareigas.

Nurodė, jog ieÅ¡kovo atstovas ieÅ¡kinyje nenurodė nei vieno kreditoriaus, kuris buvo ir ginčijamų sandorių sudarymo metu ir Å¡iuo metu, kurio teisės bÅ«tų pažeistos ginčijamais sandoriais, todėl apskritai negalima vertinti, ar ginčijamu sandorių sudarymo metu buvo pažeistos UAB „Adreka“ kreditorių teisės. Pažymėjo, kad UAB „Adreka“, sudariusi ginčijamas laidavimo sutartis, netapo nemoki, nes veiklÄ vykdė dar porÄ metų po Å¡ių sutarčių sudarymo, todėl atsakovas neturėjo pagrindo nesudaryti laidavimo sutarčių.

Byloje neįrodyta, kad laidavimo sutarčių sudarymo metu ieÅ¡kovas buvo nemokus. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad UAB „Adreka“, sudarydama ginčijamus sandorius, buvo nesÄ Å¾ininga tuo metu buvusių kreditorių, kurių ženklių reikalavimų vykdymas buvo pradelstas, atžvilgiu. Ginčo sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovas vykdė veiklÄ , todėl nebuvo galima žinoti, kad ginčijami sandoriai pažeis bÅ«simų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Nurodė, kad ieÅ¡kovas taip pat neįrodė atsakovo nesÄ Å¾iningumo sudarant ginčijamus sandorius.

Kadangi ginčo sandoriais nebuvo perleistas joks turtas, jokiam kreditoriui nebuvo suteikta pirmenybė ir ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamo ieÅ¡kinio tikslas yra ne kompensacinis, o juo tik siekiama pripažinti sandorius negaliojančiais, todėl laidavimo sutartys negali bÅ«ti pripažintos negaliojančiomis CK 6.66 straipsnio pagrindu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, pripažino negaliojančiomis 2008 m. rugsėjo 11 d., 2008 m. lapkričio 25 d., 2009 m. gegužės 14 d., 2009 m. birželio 17 d. laidavimo sutartis Nr. LT078746/L, Nr. LT064651/L, Nr. LT082807/L, Nr. LT064758/L-1, sudarytas tarp ieÅ¡kovo UAB „Adreka“ ir atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB (buvęs pavadinimas – UAB „Hansa lizingas“), priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 1 000 Lt iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ , iÅ¡ atsakovo valstybei 8 455 Lt žyminio mokesčio ir 36,14 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nurodė, kad byloje surinktų ir įvertintų duomenų visuma patvirtina, kad ieÅ¡kovas ginčo sandorių sudarymo metu turėjo vykdytinų įsipareigojimų kreditoriams, kurių reikalavimo teisės yra teismo patvirtintos ieÅ¡kovo UAB „Adreka“ bankroto byloje.

Teismas, susipažinęs su ieÅ¡kovo finansinės atskaitomybės dokumentų turiniu, nustatė, kad BUAB „Adreka“ kreditoriai (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Šiaulių Rymonta“, DS SmithPolska S.A. Vilniaus filialas, MINIPAL s.r.l., AB „Panevėžio statybos trestas“, UAB „Reprodukcijos spalvos“, Rigas DZIRNAVNIEKS, AB „Vievio paukÅ¡tynas“) ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į ieÅ¡kovÄ .Teismas, įvertinęs į bylÄ pateiktus 2008 m. rugpjūčio 31 d., 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, sprendė, kad pirmos laidavimo sutarties sudarymo metu (2008 m. rugsėjo 11 d.) UAB „Adreka“ finansinė bÅ«sena atitiko Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotÄ Ä¯monės nemokumo sÄ vokÄ .

Teismas pažymėjo, kad 2008 m. gruodžio 31 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, UAB „Adreka“ trumpalaikiai įsipareigojimai bei per vienerius metus mokėtinos sumos virÅ¡ijo pusę įmonės balanse įraÅ¡yto turto vertės, kas rodo UAB „Adreka“ faktiÅ¡kÄ nemokumÄ . Teismas nustatė, jog 2009 metais UAB „Adreka“ finansinė bÅ«klė blogėjo, teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartyje iÅ¡kelti UAB „Adreka“ bankroto bylÄ konstatuota, kad UAB „Adreka“ balansinė turto vertė – 9 687 438 Lt, finansiniai įsipareigojimai kreditoriams – 9 046 880 Lt, 2010 metais įmonė patyrė 870 918 Lt nuostolį, pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 3 184 193,33 Lt. Teismas, nustatęs, kad UAB „Didriestė“ ginčijamų laidavimo sutarčių sudarymo metu jau buvo nemoki, tai, kad ji akivaizdžiai tuo metu jau nebegalėjo vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, bei įvertinęs ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes, tai jog ginčijamomis laidavimo sutartimis UAB „Adreka“ prisiėmė neatlygintinai įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu solidariai su nemokia įmone (UAB „Didriestė“), vadovaudamasis Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalimi, 35 straipsniu, padarė iÅ¡vadÄ , jog tokiu bÅ«du buvo perkeltos nemokios (vėliau bankrutavusios) įmonės prievolės UAB „Adreka“ ir pažeistos UAB „Adreka“ kreditorių teisės. Pasisakydamas dėl UAB „Adreka“ privalėjimo sudaryti ginčijamus sandorius, teismas nurodė, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, o taip pat Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimai nepatvirtina, jog ginčijamas laidavimo sutartis ieÅ¡kovas privalėjo sudaryti pagal įstatymus, teismų sprendimus, preliminarias ar kitas sutartis, ar dėl atitinkamų faktinių aplinkybių, todėl sprendė, kad ginčijamų sandorių UAB „Adreka“ neprivalėjo sudaryti.Teismas, įvertinęs tai, kad byloje nepaneigtos ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, jog UAB „Adreka“ ir UAB „Didriestė“ vadovai buvo artimi giminaičiai, be to, įmonės direktorius R.

R. pasiraÅ¡inėjo sutartis ir UAB „Didriestė“, ir UAB „Adreka“ vardu, buvo siejami bendro verslo, o ir ginčijamos laidavimo sutartys buvo sudarytos su tikslu gelbėti bendrÄ verslÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB „Adreka“ vadovui neabejotinai turėjo bÅ«ti žinoma UAB „Didriestė“ finansinė padėtis ginčijamų laidavimo sutarčių sudarymo metu ir jis turėjo elgtis apdairiai, suvokti, jog dėl naujai prisiimamų finansinių įsipareigojimų už nemokios įmonės įsiskolinimus sumažės UAB „Adreka“ verslo partnerių (bankroto byloje tapusių kreditoriais) galimybės atgauti skolas ir tuo gali bÅ«ti pažeisti jų interesai, nes tarp prisiimtų UAB „Adreka“ įsipareigojimų bei gaunamos iÅ¡ to naudos yra akivaizdi disproporcija, prieÅ¡ingumas pelno siekiančios įmonės veiklos tikslams (CK 6.67 str. 4 p., CPK 182 str. 5 p.).Teismas konstatavo, kad atsakovas žinojo, jog nemoki įmonė prievolių pagal dvi lizingo, iÅ¡perkamosios nuomos, įsiskolinimo mokėjimo sutartis neįvykdys ir atsakovas turės reikalavimo teisę į ieÅ¡kovÄ , todėl ginčijamos laidavimo sutartys iÅ¡ esmės buvo nemokios įmonės skolų perkėlimas UAB „Adreka“, kuri taip pat jau buvo faktiÅ¡kai nemoki, todėl ir atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾ininga ginčijamų sandorių Å¡alimi. Teismas, nustatęs, kad pagal bylos duomenis apie ginčijamus sandorius, galimai pažeidžiančius bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, ieÅ¡kovas (įmonės bankroto administratorius) tikėtinai turėjo sužinoti ar sužinojo iki 2011 m. lapkričio 30 d., t.y. tuomet kai bankroto administratorius, pasibaigus teismo nustatytam 40 dienų terminui finansiniams reikalavimams pareikÅ¡ti, pagal kreditorių pareikÅ¡tus reikalavimus bei įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus sudarė ir pateikė teismui tvirtinti įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , sprendė, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praleidus CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , tačiau pažymėjo, kad pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja, bet atsakovas neprašė taikyti ieÅ¡kinio senaties.Teismas, nustatęs, kad Kauno apygardos teismo nutartimis patvirtinti ieÅ¡kovo kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma yra 10 317 371,39 Lt, o BUAB „Adreka“ įsipareigojimai pagal ginčijamas laidavimo sutartis yra 445 468,25 Lt, konstatavo, kad Å¡ia suma sumažinus finansinius reikalavimus BUAB „Adreka“, atitinkamai padidėtų kitų jos kreditorių galimybės patenkinti proporcingai didesnę jų finansinių reikalavimų dalį iÅ¡ bankrutavusios įmonės turto (Ä®BÄ® 35 str.).Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pagal ginčijamus sandorius UAB „Adreka“ buvo prisiėmusi įsipareigojimus už kitÄ nemokiÄ , vėliau bankrutavusiÄ Ä¯monę, tačiau Å¡ie įsipareigojimai nebuvo įvykdyti, bei vadovaudamasis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi, 6.145 straipsniu padarė iÅ¡vadÄ , jog pripažinus ginčo laidavimo sutartis negaliojančiomis, Å¡alys turi bÅ«ti grÄ Å¾inamos į pirminę padėtį, tokiu bÅ«du patenkinant BUAB „Adreka“ teisėtus kreditorių reikalavimus ir paÅ¡alinant jų teisių pažeidimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimÄ , taikyti sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat praÅ¡o prijungti prie nagrinėjamos bylos naujus kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybių, kad ieÅ¡kovas praleido Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies punkte nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti ir jo atnaujinti neprašė.

Pažymėjo, kad ieškovo bankroto administratorius apie ginčijamus sandorius sužinojo 2011 m. rugsėjo 18 d., todėl ieškinį galėjo pateikti iki 2012 m. kovo 18 d., tačiau ieškinį pateikė tik 2013 m. vasario 20 d.

2. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas neprašė taikyti ieškinio senaties, nors ir prašymas dėl ieškinio senaties taikymo aiškiai procesiniuose dokumentuose nebuvo išreikštas, bet apie jį procesiniuose dokumentuose buvo minima.

3. Teismas netinkamai nustatė nagrinėjimo dalykÄ ir peržengė ieÅ¡kinio ribas, netinkamai taikė materialiÄ sias teisės normas, nes pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas siekė ne savo pažeistų interesų gynimo, o tik ginčo laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Pažymėjo, jog pagal kasacinio teismo suformuotÄ teismų praktikÄ toks ieÅ¡kinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negali bÅ«ti tenkinamas.4. Teismas netinkamai taikė CPK 182 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl atleidimo nuo įrodinėjimo, nes įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. nutarčiai, kuria patvirtintas atsakovo 11 187,56 Lt dydžio finansinis reikalavimas, kildinamas iÅ¡ atsakovo ginčijamų laidavimo sutarčių, ieÅ¡kovo bankroto byloje ieÅ¡kovas Å¡ios aplinkybės neginčijo Ä®BÄ® nustatyta tvarka ir terminais.5.

Teismas netinkamai taikė sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, suformuotas CK 6.193 straipsnyje bei nesilaikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177-185 str.). Teismas nevertino ir netyrė aplinkybių, kurių pagrindu buvo sudarytos pagrindinės sutartys, nes laidavimas yra Å¡alutinė prievolė ir pirmiausiai reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti pagrindinės prievolės ir su jų sudarymu susijusias aplinkybes.6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos įstatyme nustatytos sÄ lygos ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu.7.

Teismas, pasisakydamas dėl actio Pauliana sÄ lygos – kreditoriaus teisių pažeidimo – egzistavimo, nesiaiÅ¡kino, kokio konkretaus dydžio finansinius įsipareigojimus, sudarydamas ginčijamus sandorius prisiėmė ieÅ¡kovas ir ar jis turėjo turto įsipareigojimams vykdyti. Nagrinėjamu atveju teismas turėjo nustatyti, kad sudarius ginčijamus sandorius sumažėjo ar nebeliko realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriais bei, kad ieÅ¡kovas buvo nemokus. Laidavimo sutarties sudarymo faktas savaime nereiÅ¡kia kreditoriaus teisių pažeidimo CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme.8.

Teismas neiÅ¡aiÅ¡kino ir nevertino visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančios actio Pauliana sÄ lygų nustatymÄ ir įrodymų vertinimÄ . Teismas, spręsdamas dėl kreditoriaus teisių pažeidimo, neatsižvelgė į Å¡alims tenkančios įrodinėjimo pareigos tinkamÄ paskirstymÄ , netyrė ir nevertino atsakovo ir ieÅ¡kovo elgesio ginčijamų sandorių sudarymo metu, skolos dydžio pagal ginčijamus sandorius buvimo jų sudarymo metu.

Teismo nurodytas turto sumažėjimo nustatymas, net ir esant skolininko nesÄ Å¾iningumo prezumpcijai, nesudaro pagrindo konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo.

9. Teismo iÅ¡vada, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Adreka“ buvo nemoki, nepagrįsta byloje esančiais įrodymais, nes teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis dėl ieÅ¡kovo finansinės bÅ«klės rodiklių ginčijamų sandorių sudarymo metu. IeÅ¡kovui sudarius ginčijamus sandorius, jo mokumas nepakito, ieÅ¡kovas turėjo pakankamai turto iÅ¡ laidavimo sandorių kylantiems įsipareigojimams įvykdyti, laidavimo sutartimis ieÅ¡kovas prisiėmė papildomus įsipareigojimus, nesuteikdamas pirmenybės vienam iÅ¡ kreditorių. IeÅ¡kovui sudarius ginčo laidavimo sutartis, tiek ieÅ¡kovas, tiek UAB „Didriestė“, kuri glaudžiai bendradarbiavo su ieÅ¡kovu, plėtė kartu verslÄ , galėjo vykdyti bendrÄ veiklÄ , turėjo galimybę tęsti veiklÄ , naudotis atsakovo suteiktu finansavimu ir gaunamomis iÅ¡ to pajamomis.

10. Teismo iÅ¡vada dėl ieÅ¡kovo ir atsakovo nesÄ Å¾iningumo yra nepagrįsta, nes pagal bylos duomenis negalima teigti, kad, sudarydamas laidavimo sutartis, laiduotojas veikė nesÄ Å¾iningai ir siekė pakenkti savo paties verslui. Nei vienoje iÅ¡ laidavimo sutarčių nuostatoje nėra nustatyta imperatyvumo tiek iÅ¡ atsakovo pusės – domėtis ieÅ¡kovo veikla, tiek iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės – pateikti duomenis apie pastarosios finansinę padėtį.

11. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijamų sandorių sudaryti skolininkas neprivalėjo, nes ginčijami sandoriai sudaryti iki UAB „Didriestė“ ir UAB „Adreka“ bankroto bylų iÅ¡kėlimo ir ginčijamų sandorių sudarymas atitiko sutarčių Å¡alių valiÄ bei neprieÅ¡taravo imperatyvioms įstatymo normoms ir nepažeidė kitų kreditorių interesų.12. Teismas nepagrįstai iÅ¡ atsakovo priteisė 8 455 Lt žyminio mokesčio. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011, pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , tokio pobÅ«džio reikalavimas kvalifikuotinas neturtiniu, todėl negali bÅ«ti apmokestinamas 8 455 Lt žyminiu mokesčiu.

Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovo BUAB Adreka“ bankroto administratoriaus UAB Kauno įmonių restruktÅ«rizavimo centro įgaliotas asmuo praÅ¡o apeliacinės instancijos teismui, nusprendus dėl galimybės taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ apeliacinėje instancijoje, bei konstatavus, kad ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas, atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1.

Teismas sprendime aiÅ¡kiai nurodė dėl kokių priežasčių netaikė ieÅ¡kinio senaties, nurodė aiÅ¡kius motyvus, paaiÅ¡kinančius kaip laidavimo sutarčių pripažinimas negaliojančiomis apgina ieÅ¡kovo kreditorių teises, tinkamai taikė materialines teisės normas.2. Teismas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ginčijamų laidavimo sutarčių reikÅ¡mę, ieÅ¡kinio dalykÄ bei ginčijamų sandorių įtakÄ ieÅ¡kovo kreditorių teisių pažeidimams.3. Apelianto argumentas, kad teismas netinkamai taikė CPK 182 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl atleidimo nuo įrodinėjimo, yra nepagrįstas, nes Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartimi patvirtintas atsakovo finansinis reikalavimas yra kilęs iÅ¡ lizingo sutarčių, sudarytų tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo ir Å¡ios lizingo sutartys neturi jokio ryÅ¡io su ginčijamomis laidavimo sutartimis.4.

Teismas pagrįstai sprendė, kad sudarius ginčijamus sandorius, kurių ieškovas neprivalėjo sudaryti, buvo pažeistos ieškovo kreditorių teisės, nes BUAB „Adreka“ įsipareigojimai pagal ginčijamas laidavimo sutartis yra 445 468,25 Lt, o šia suma sumažinus finansinius reikalavimus BUAB „Adreka“ atitinkamai padidėtų kitų jos kreditorių galimybės patenkinti proporcingai didesnę jų finansinių reikalavimų dalį iš bankrutuojančios įmonės turto.

5. Teismas, įvertinęs 2008 m. rugpjūčio 31 d., 2008 m. gruodžio 31 d. balanso ir 2008 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis pagrįstai konstatavo, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovas ir UAB „Didriestė“ buvo nemokÅ«s, prieÅ¡ sudarant ginčijamus sandorius apeliantas buvo tinkamai informuotas apie ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens finansinius rodiklius, jų pajėgumÄ , žinojo, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovas buvo nemokus ir turėjo suprasti, kad papildomų ieÅ¡kovui ir nesusijusių su ieÅ¡kovo verslu įsipareigojimų prisiėmimas pagal ginčijamus sandorius sumažins jau esamų ieÅ¡kovo kreditorių galimybę gauti savo reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo turto.6.

Teismo iÅ¡vada dėl ieÅ¡kovo ir atsakovo nesÄ Å¾iningumo yra pagrįsta, nes ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovo finansinė padėtis buvo sunki, ieÅ¡kovas buvo nemokus, Å¡ias aplinkybes turėjo žinoti ir suprasti ieÅ¡kovo vadovas. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo vadovas turėjo suprasti, kad neatlygintinis laidavimo sutartimis papildomų įsipareigojimų prisiėmimas apsunkins esamų kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo turto. Be to, ieÅ¡kovo vadovas privalėjo suprasti, kad UAB „Didriestė“ savo įsipareigojimų pagal lizingo sutartis atsakovui neįvykdys ir ieÅ¡kovui teks savo lėšomis padengti apeliantui UAB „Didriestė“ skolas, nes ieÅ¡kovo ir UAB „Didriestė“ vadovai buvo artimi giminaičiai.7.

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas netinkamai įgyvendinęs savo teises dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo pirmosios instancijos teisme, prarado galimybę Å¡iÄ savo teisę įgyvendinti apeliacinės instancijos teisme. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė turinčias reikÅ¡mės faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusius tarp Å¡alių ginčus, teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, teismo sprendimo argumentus ir motyvus iÅ¡samiai iÅ¡dėstė teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta ieÅ¡kinį patenkinti, todėl visų jų iÅ¡samiai nekartoja. Tokiu atveju pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ ir, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2011 ir kt.).

Dėl faktinių bylos aplinkybių Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, jog nuo 2000m. balandžio 19 d. iki 2007 m. kovo 2 d. UAB „Adreka“ pavadinimas buvo R. R. įmonė „Jungtinis duonos centras“, nuo 2007 m. kovo 2 d. iki 2010 m. birželio 30 d. - UAB „Jungtinis duonos centras“. Bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „Adreka“ 2008 m. rugsėjo 11 d., 2008 m. lapkričio 25 d., 2009 m. gegužės 14 d., 2009 m. birželio 17 d. laidavimo sutartimis Nr. LT078746/L, Nr. LT064651/L, Nr. LT082807/L, Nr. LT064758/L-1, sudarytomis su „Swedbank lizingas“, UAB, prisiėmė laidavimo įsipareigojimÄ , kuriuo buvo užtikrintas UAB „Didriestė“ įsipareigojimų „Swedbank lizingas“, UAB, prisiimtų lizingo sutartimi Nr. LT078746 dėl betarės miltų talpyklos su papildoma įranga, su visais jos papildymais ir pakeitimais, iÅ¡perkamosios nuomos sutartimi Nr. LT064651 dėl žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), su visais jos papildymais ir pakeitimais, įsiskolinimų mokėjimo sutartimi Nr. LT082807 su visais jos papildymais ir pakeitimais, lizingo sutartimi Nr. LT064758 dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), su visais jos papildymais ir pakeitimais, tinkamas įvykdymas.

Laidavimo sutartimis UAB „Adreka“ įsipareigojo atsakyti bankui kaip solidariÄ prievolę turintis bendraskolis, jei UAB „Didriestė“ bankui neįvykdytų visos ar dalies prievolės pagal minėtas sutartis. UAB „Adreka“ laidavimo sutartimis įsipareigojo atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas UAB „Didriestė“. Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi UAB „Adreka“ iÅ¡kelta bankroto byla dėl nemokumo ir negalėjimo vykdyti savo finansinių įsipareigojimų kreditoriams.

Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartimi patvirtintas kreditoriaus „Swedbank lizingas“, UAB neginčijamas finansinis reikalavimas 11 187,56 Lt sumai. Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartimi UAB „Adreka“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. UAB „Didriestė“ neįvykdžius savo įsipareigojimų pagal minėtas sutartis, Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartimi UAB „Didriestė“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , 2013 m. sausio 11 d. bankroto byloje priėmus sprendimÄ dėl įmonės pabaigos ir BUAB „Didriestė“ iÅ¡registravus iÅ¡ Juridinių asmenų registro, „Swedbank lizingas“, UAB prašė patvirtinti 445 468,25 Lt dydžio kreditorinį reikalavimÄ , kildindamÄ iÅ¡ minėtų laidavimo sutarčių, UAB „Adreka“ bankroto byloje.

Nagrinėjamo ginčo atveju BUAB „Adreka“ bankroto administratorius ginčija laidavimo sutartis actio Pauliana pagrindu, argumentuodamas, kad laidavimo sutartimis buvo pažeistos UAB „Adreka“ kreditorių teisės, o taip pat egzistuoja ir kitos actio Pauliana sÄ lygos, todėl laidavimo sandoriai pripažintini negaliojančiais.Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ginčo sandorių sudarymo metu UAB „Adreka“ turėjo vykdytinų įsipareigojimų kreditoriams, kurių reikalavimo teisės yra teismo patvirtintos UAB „Adreka“ bankroto byloje, ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Adreka“, UAB „Didriestė“ buvo faktiÅ¡kai nemokios, UAB „Didriestė“ ginčijamų sandorių sudarymo metu nebegalėjo vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, bei įvertinęs ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes, tai jog ginčijamomis laidavimo sutartimis UAB „Adreka“ prisiėmė neatlygintinai įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu solidariai su nemokia įmone (UAB „Didriestė), vadovaudamasis Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalimi, 35 straipsniu, padarė iÅ¡vadÄ , jog tokiu bÅ«du buvo perkeltos nemokios (vėliau bankrutavusios) įmonės prievolės UAB „Adreka“ ir pažeistos UAB „Adreka“ kreditorių teisės. Teismas sprendė, kad UAB „Adreka“ vadovui neabejotinai turėjo bÅ«ti žinoma UAB „Didriestė“ finansinė padėtis ginčijamų laidavimo sutarčių sudarymo metu ir jis turėjo elgtis apdairiai, suvokti, jog dėl naujai prisiimamų finansinių įsipareigojimų už nemokios įmonės įsiskolinimus mažėja UAB „Adreka“ kreditorių galimybės atgauti skolas ir tuo gali bÅ«ti pažeisti jų interesai.

Teismas konstatavo, kad „Swedbank lizingas“, UAB taip pat negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾ininga ginčijamų sandorių Å¡alimi. Pažymėjo, kad ginčijamų sandorių UAB „Adreka“ neprivalėjo sudaryti. Teismas, nurodęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praleidus CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , konstatavo, kad atsakovas neprašė taikyti ieÅ¡kinio senaties. Teismas konstatavo, kad 445 468,25 Lt suma sumažinus finansinius reikalavimus BUAB „Adreka“, atitinkamai padidėtų kitų jos kreditorių galimybės patenkinti proporcingai didesnę jų finansinių reikalavimų dalį iÅ¡ bankrutavusios įmonės turto, todėl pripažinus ginčo laidavimo sutartis negaliojančiomis, Å¡alys bus grÄ Å¾inamos į pirminę padėtį ir taip bus patenkinti teisėti kreditorių reikalavimai, nes bus paÅ¡alinti jų teisių pažeidimai.

Nustačius visų sandorių negaliojimo actio Pauliana sÄ lygų egzistavimÄ , pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio reikalavimus patenkino. Dėl įrodymų priėmimo į bylÄ Apeliantas „Swedbank lizingas“, UAB kartu su apeliaciniu skundu pateikė praÅ¡ymÄ dėl naujų įrodymų prijungimo, kuriuo praÅ¡o prie bylos prijungti priedÄ Nr. 2 prie iÅ¡perkamosios nuomos sutarties Nr.LT047005, 2007 m. lapkričio 21 d. sudarytÄ tarp UAB „Hansa lizingas“ ir UAB „Jungtinis duonos centras“, įmokų grafikus Nr.LT047005, 2007 m. lapkričio 26 d. sutartį Nr. LT047005-1 dėl teisių ir pareigų pagal iÅ¡perkamosios nuomos sutartį perleidimo, sudarytÄ tarp UAB „Hansa lizingas“, UAB „Jungtinis duonos centras“ ir UAB „S&R Building“, įmokų grafikus Nr. LT064651, iÅ¡perkamosios nuomos sutarties bendrÄ sias sÄ lygas, 2007 m. lapkričio 26 d. susitarimÄ dėl turto statybos darbų finansavimo, sudarytÄ tarp UAB „Hansa lizingas“ ir UAB „S&R Building“, 2007 m. lapkričio 26 d., 2007 m. gruodžio 5 d., 2008 m. sausio 7 d., 2008 m. vasario 20 d. susitarimus dėl avanso, reikalingo turto statybos darbams atlikti, iÅ¡mokėjimo, sudarytÄ tarp UAB „Hansa lizingas“ ir UAB „S&R Building“, įmokų grafikus Nr. LT064758, Nr. LT064758, 2008 m. kovo 5 d. susitarimÄ dėl turto vertės didinimo, sudarytÄ tarp UAB „Hansa lizingas“ ir UAB „S&R Building“, priedÄ Nr. 8 prie lizingo sutartis Nr. LT064758, 2009 m. birželio 17 d. sudarytÄ tarp UAB „Hansa lizingas“ ir UAB „Didriestė“ bei 2013 m. rugpjūčio 7 d.

Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡Ä apie UAB „S&R Building“ su istorija. Nurodė, kad įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, nes teismas ex officio nusprendė dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti ir dėl aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėjamos teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme.Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais įrodymais, pažymi, kad 2007 m. lapkričio 26 d. susitarimo dėl avanso, reikalingo turto statybos darbams atlikti, iÅ¡mokėjimo, sudaryto tarp UAB „Hansa lizingas“ ir UAB „S&R Building“ kopija jau buvo pateikta į bylÄ anksčiau (I t., b. l. 27), todėl nėra tikslinga pakartotinai jos priimti į bylÄ . Ä®vertinusi apelianto praÅ¡ymo turinį, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas nepagrindė, jog naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

Deklaratyvaus pobÅ«džio teiginys, jog Å¡ių naujų įrodymų pateikimo poreikis atsirado tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo, t. y. iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokios bÅ«tinybės nepagrindžia. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad jame esantys duomenys neturi sÄ sajumo su įrodinėjimo dalyku nagrinėjamoje byloje, todėl apelianto su apeliaciniu skundu pateikiami ir praÅ¡omi priimti įrodymai nepriimtini į bylÄ ir grÄ Å¾intini jį padavusiam asmeniui (CPK 314 str.).

Dėl actio Pauliana instituto Sandoris ginčijamas CK 6.66 straipsnio tvarka, o actio Pauliana instituto taikymas reiÅ¡kia tam tikrÄ sutarties laisvės principo apribojimÄ . Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, pripažinti sandorį negaliojančiu Å¡iuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visetui, kad bÅ«tų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui Å¡iuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinÄ dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos nurodytos sÄ lygos egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-25/2012). Dėl ieÅ¡kinio senaties ir jos taikymo apeliacinės instancijos teisme Byloje keliamas klausimas, ar ieÅ¡kovo ginčijami laidavimo sandoriai sudaryti su atsakovu, nepažeidžia ieÅ¡kovo kreditorių interesų, t. y. sandoriai ginčijami CK 6.66 straipsnio pagrindu.

PrieÅ¡ vertinant sandorių sudarymo aplinkybes ir sprendžiant jų galiojimo klausimÄ , bÅ«tina įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pagal bylos duomenis apie ginčijamus sandorius, galimai pažeidžiančius bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, ieÅ¡kovÄ atstovaujantis bankroto administratorius tikėtinai turėjo sužinoti ar sužinojo iki 2011 m. lapkričio 30 d., t.y. tuomet kai bankroto administratorius, pasibaigus teismo nustatytam 40 dienų terminui finansiniams reikalavimams pareikÅ¡ti, pagal kreditorių pareikÅ¡tus reikalavimus bei įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus sudarė ir pateikė teismui tvirtinti įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad įmonės bankroto administratorius praleido terminÄ ieÅ¡kiniui CK 6.66 straipsnio tvarka pareikÅ¡ti, tačiau atsakovui nepraÅ¡ant taikyti ieÅ¡kinio senaties, teismas vadovaudamasis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi sutrumpinto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino nagrinėjamu atveju netaikė.IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 str.).

Nors ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ , praÅ¡ant apginti pažeistÄ teisę, tačiau, ginčo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d.,1.131 str. 1 ir 2 d.).Å iuo atveju byloje actio Pauliana ieÅ¡kinio senaties terminas aiÅ¡kinamas atsižvelgiant į bankroto santykių specifinį teisinį reguliavimÄ , nes ieÅ¡kinį CK 6.66 straipsnio pagrindu pareiÅ¡kė BUAB „Adreka“ bankroto administratorius.

Ä®BÄ® įpareigoja įmonės, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius teisme bei nustato, kad laikytina, jog administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų, apie Å¡ių sandorių sudarymÄ , gavimo dienos (Ä®BÄ® 11 str. 3 d. 8 p.).Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, jog apie sandorį, galimai pažeidžiantį bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, ieÅ¡kovas (įmonės bankroto administratorius) tikėtinai turėjo sužinoti ar sužinojo iki 2011 m. lapkričio 30 d., t.y. tuomet kai bankroto administratorius, pasibaigus teismo nustatytam 40 dienų terminui finansiniams reikalavimams pareikÅ¡ti, pagal kreditorių pareikÅ¡tus reikalavimus bei įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus sudarė ir pateikė teismui tvirtinti įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä .

Taigi, nesant byloje kitų įrodymų, teismas sprendė, kad įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai bankroto administratoriui buvo perduoti iki kreipimosi į teismÄ dėl įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡o patvirtinimo dienos. Apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ faktinę aplinkybę nustatė netinkamai. Byloje nėra BUAB „Adreka“ dokumentų perdavimo – priėmimo akto bei dokumentų perėmimo akto, patvirtinančio, kad apie ginčijamų sandorių sudarymÄ BUAB „Adreka“ bankroto administratorius sužinojo iki 2011 m. lapkričio 30 d.

IeÅ¡kinio senaties terminas priklausomas nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o Å¡i – atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ administratorius sužinojo apie įmonės sandorius. Minėta, kad Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte administratoriaus sužinojimas apie įmonės sandorius siejamas su dokumentų apie sandorių sudarymÄ gavimo diena. Informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytÄ sandorį ir, antra, informacija, kad Å¡is sandoris pažeidžia kreditoriaus teises.

IeÅ¡kinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktÄ , taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad bÅ«tų pradėtas ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013).Ä® bylÄ pateiktas atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB 2012 m. rugpjūčio 24 d. pareiÅ¡kimas Nr. SL-SR/12-6368 dėl finansinių reikalavimų padidinimo 441 829,59 Lt sumai, adresuotas BUAB „Adreka“ bankroto administratoriui UAB Kauno įmonių restruktÅ«rizavimo centrui, patvirtina aplinkybę, kad BUAB „Adreka“ bankroto administratorius apie ginčijamus sandorius sužinojo ne anksčiau kaip 2012 m. rugpjūčio 24 d.

Byloje nustačius, jog ieÅ¡kovas į teismÄ dėl minėtų sandorių pripažinimo negaliojančiais kreipėsi 2013 m. vasario 20 d., nėra pagrindo konstatuoti, kad jis praleido sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 6.66 str. 3 d.).Teisėjų kolegija pažymi, jog ieÅ¡kinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. BylÄ nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniÅ¡kai, nes tai bÅ«tų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009).

Todėl apeliaciniam teismui net pripažinus, jog ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas, tačiau dėl svarbių priežasčių, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, ieÅ¡kinio senaties terminas gali bÅ«ti atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimÄ , svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. KlausimÄ , ar ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindÄ jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieÅ¡kovo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).Atsižvelgiant į Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes bei siekiant užtikrinti ne tik civilinių teisinių santykių stabilumÄ (taikant ieÅ¡kinio senaties institutÄ ), tačiau ir ieÅ¡kovo, bankrutuojančios įmonės kreditorių teises bei galimybes ginti savo pažeistus interesus, ir sudaryti prielaidas iÅ¡samiai iÅ¡tirti visas actio Pauliana taikymo sÄ lygas ir teisingai iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, pripažįstama, jog ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams dėl 2008 m. rugsėjo 11 d., 2008 m. lapkričio 25 d., 2009 m. gegužės 14 d., 2009 m. birželio 17 d. ieÅ¡kovo UAB „Adreka“ ir atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB (ankstesnis pavadinimas – UAB „Hanza lizingas“) sudarytų laidavimo sutarčių Nr. LT078746/L, Nr. LT064651/L, Nr. LT082807/L, Nr. LT064758/L-1 pripažinimo negaliojančiais nebuvo praleistas.Apeliantas teigia, kad teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybių, kad ieÅ¡kovas praleido Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies punkte nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti ir jo atnaujinti neprašė.

Pažymėjo, kad ieškovo bankroto administratorius apie ginčijamus sandorius sužinojo 2011 m. rugsėjo 18 d., todėl ieškinį galėjo pateikti iki 2012 m. kovo 18 d., tačiau ieškinį pateikė tik 2013 m. vasario 20 d. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais ir atkreipia dėmesį, jog pats apeliantas painioja skirtingas ginčo teisiniams santykiams taikytinas normas. Actio Paulina pagrindu reiškiamo ieškinio vienerių metų senaties terminas nustatytas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje.

Tuo tarpu Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas nustatė bankroto administratoriui pareigÄ ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymÄ gavimo dienos patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietÄ dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Taigi, iÅ¡analizavus Å¡ios normos turinį matyti, jog minimas trumpesnis 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius 3 metus iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Pagal CPK 312 straipsnio nuostatas apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, įskaitant reikalavimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo BUAB „Adreka“ bankroto administratorius UAB Kauno restruktÅ«rizavimo centras ginčija 2008 m. rugsėjo 11 d., 2008 m. lapkričio 25 d., 2009 m. gegužės 14 d., 2009 m. birželio 17 d. laidavimo sutartis.

Ä®monės administratorius, gindamas BUAB „Adreka“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių interesus (kai kurie iÅ¡ jų buvo ir ginčijamo sandorio sudarymo metu (I t., b.l. 63-65, 126-130, Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1609-582/2011), teikė ieÅ¡kinį kaip kreditorius bendrÄ ja prasme, nurodydamas, kad ginčijami sandoriai pažeidžia visų kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008m. birželio 9d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

Bankrutuojančios įmonės administratorius Ä®BÄ® nustatyta tvarka atstovauja tiek pačios bankrutuojančios įmonės, tiek ir visų jos kreditorių interesus ir Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto pagrindu turi teisę prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sudarytus Å¡ios įmonės sandorius ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003), atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes laikytina, jog pirmoji iÅ¡ actio Pauliana taikymo sÄ lygų (kreditoriaus neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė), nagrinėjamu atveju egzistuoja.Ginčas tarp bylos Å¡alių kilo nustatant, ar ginčijamais 2008 m. rugsėjo 11 d., 2008 m. lapkričio 25 d., 2009 m. gegužės 14 d., 2009 m. birželio 17 d. laidavimo sandoriais buvo pažeistos BUAB „Adreka“ kreditorių teisės. Bylos duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, kad ieÅ¡kiniu ginčijamais sandoriais buvo pažeistos BUAB „Adreka“ kreditorių teisės ir įmonės administratorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo, kaip actio Pauliana sÄ lygos Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius turi bÅ«ti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neiÅ¡vardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012), taip pat tai, kad Å¡ios aplinkybės, susijusios su skolininko mokumo sumažėjimu, bÅ«tų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio.

Taigi, kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo bÅ«ti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti, kad ginčijamu sandoriu iÅ¡ esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto, nes sudarius ginčijamÄ sandorį likusio turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo kreditorių teisių pažeidimo faktÄ sudarius ginčo sandorius ir Å¡ias iÅ¡vadas padarė įvertinęs BUAB „Adreka“ bankroto administratoriaus pateiktas UAB „Adreka“ finansines ataskaitas, kitus byloje esančius ieÅ¡kovo finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus, kurie pirmosios instancijos teismo manymu, pagrindžia UAB „Ardeka“ buvus faktiÅ¡kai nemokia ginčo sandorių sudarymo metu bei kitas sandorių sudarymo aplinkybes, tai jog ginčijamomis laidavimo sutartimis UAB „Adreka“ prisiėmė įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu solidariai su nemokia įmone, tokiu bÅ«du perkeliant nemokios, vėliau bankrutavusios įmonės, prievoles UAB „Adreka“, tokiu bÅ«du sumažinant UAB „Adreka“ kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo turto.

Apelianto teigimu, teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis dėl ieškovo finansinės būklės rodiklių ginčijamų sandorių sudarymo metu, teismo išvada, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Adreka“ buvo faktiškai nemoki, nepagrįsta byloje esančiais įrodymais. Apelianto nuomone, ieškovui sudarius ginčijamus sandorius, jo mokumas nepakito, ieškovas turėjo pakankamai turto iš laidavimo sandorių kylantiems įsipareigojimams įvykdyti, laidavimo sutartimis ieškovas prisiėmė papildomus įsipareigojimus, nesuteikdamas pirmenybės vienam iš kreditorių.

IeÅ¡kovui sudarius ginčo laidavimo sutartis, tiek ieÅ¡kovas, tiek UAB „Didriestė“, kuri glaudžiai bendradarbiavo su ieÅ¡kovu, plėtė kartu verslÄ , galėjo vykdyti bendrÄ veiklÄ , turėjo galimybę tęsti veiklÄ , naudotis atsakovo suteiktu finansavimu ir gaunamomis iÅ¡ to pajamomis. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais.Bylos medžiaga patvirtina, jog BUAB „Adreka“ nemokumas buvo nustatytas Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1609-109/2011, tačiau tik Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, jog ginčo sandoriais nebuvo pažeisti įmonės bei jos kreditorių interesai, kadangi CK 6.66 straipsnis nereikalauja, jog įmonės nemokumas ginčijamo sandorio sudarymo metu bÅ«tų teisiÅ¡kai konstatuotas, todėl siekiant nuginčyti sandorį actio Pauliana pagrindu, pakanka nustatyti faktinį įmonės nemokumÄ , sandorio sudarymo metu.

Įmonės faktinis nemokumas – objektyvus negalėjimas vykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję – egzistuoja dar iki tol, kol įmonei iškeliama bankroto byla remiantis ĮBĮ nuostatomis, t. y. kol konstatuojamas teisinis (kvalifikuotas) įmonės nemokumas, apibūdinamas ne tik nesugebėjimu vykdyti įsipareigojimų, bet ir tam tikru pradelstų įsipareigojimų ir įmonės balanse apskaityto turto vertės santykiu (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti.

Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti įmonės nemokumÄ actio Pauliana prasme, nebÅ«tina, kad įmonei bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, nes bankroto bylos iÅ¡kėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo bÅ«klės pripažinimas ir atitinkamų procedÅ«rų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymÄ ir jos balanse nurodytÄ turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai bÅ«tų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali bÅ«ti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatant, ar ieÅ¡kovas ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo faktiÅ¡kai nemokus, svarbus duomenų, pagrindžiančių įmonės finansinių prievolių mastÄ ir jų vykdymÄ ginčijamų sandorių sudarymo metu, vertinimas. Sprendžiant dėl UAB „Adreka“ faktinio nemokumo ginčijamų sandorių sudarymo metu, t. y. 2008 m. rugsėjo 11 d., 2008 m. lapkričio 25 d., 2009 m. gegužės 15 d. bei 2009 m. birželio 17 d., svarbus aplinkybių dėl įmonės finansinės padėties, prievolių masto ir jų (ne)vykdymo ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpiu aiÅ¡kinimas ir byloje esančių įrodymų vertinimas.IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė UAB „Adreka“ balansÄ už 2008, 2009 metus, UAB „Adreka“ sÄ skaitų apyvartos žiniaraÅ¡tį 2008 m. rugpjūčio 31 d., 2008 m. rugpjūčio 31 d. balansÄ , atsakovas - UAB „Adreka“ balansÄ už finansinės atskaitomybės laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d.

Å iuo balansu atsakovas siekė įrodyti, jog 2008 m. rugsėjo 11 d., 2008 m. lapkričio 25 d., t.y. Å¡ių ginčijamų sandorių sudarymo momentu ieÅ¡kovas nebuvo nemokus ir turėjo pakankamai turto įsipareigojimams įvykdyti (I t., b.l. 79-82). Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, 2008 m. birželio 30 d., 2008 m. rugpjūčio 31 d., 2008 m. gruodžio 31 d. UAB „Adreka“ balansai turėjo atsakyti į klausimÄ , ar bendrovė buvo faktiÅ¡kai nemoki ginčijamų laidavimo sutarčių sudarymo metu (I t., b.l. 42-43).

Ieškovo 2008 m. rugpjūčio 31 d. balanse nurodyta, kad ieškovas laikotarpiu 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 31 d. turėjo 17 384 255 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 10 740 Lt (I t., b.l. 174-175). Iš ieškovo 2008 m. rugpjūčio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos suvestinės matyti, kad ieškovas šiuo laikotarpiu patyrė 71 528 Lt nuostolių (I t., b. l. 176). Ieškovo balanse už 2008 metus nurodyta, kad per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų suma buvo 5 796 060 Lt, kai tuo tarpu nuosavo turto suma buvo 10 394 284 Lt (I t., b.l. 42-43).

Iš ieškovo pelno (nuostolių) ataskaitos už 2008 metus matyti, kad ieškovas per 2008 metus patyrė 257 449 Lt nuostolių. Taigi, ieškovo galimybės atsiskaityti su kreditoriais mažėjo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2009 ūkiniais metais ieškovo veiklos rezultatai blogėjo, t. y. ieškovas turėjo 11 307 202 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 6 973 171 Lt, bendrovė patyrė 1 472 089 Lt nuostolių (I t., b. l. 44-45).

Iš ieškovo pateiktų duomenų (I t., b. l. 98-102), nustatyta, jog ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpiu ieškovas turėjo 1 713 444,64 Lt prekybos skolų, 680 774,02 Lt mokėtinų mokesčių, o Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pagal pateiktas deklaracijas ir kitus mokesčių apskaičiavimo dokumentus bei mokesčių apskaitos duomenimis, UAB „Adreka“ 2008 m. rugsėjo 11 d. turėjo 290 953,29 Lt mokestinės nepriemokos valstybės, savivaldybės biudžetams (b. l. 177).

Nors apeliantas teigia, jog atsakovo pateiktas į bylÄ 2008 m. birželio 30 d. UAB „Adreka“ balansas paneigia buvus ieÅ¡kovo nemokumo bÅ«senÄ , tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i atsakovo pateikta juridinė – finansinė ataskaita buvo sudaryta atsakovo užsakymu, todėl vertintina kritiÅ¡kai atsižvelgiant į aukščiau nustatytus UAB „Adreka“ finansinius rodiklius sandorių sudarymo metu.Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovo finansinė padėtis jau buvo pasiekusi faktinio nemokumo bÅ«senÄ .

Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto argumentas, kad iÅ¡ esmės ginčijami sandoriai atitiko įprastÄ verslo praktikÄ , yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog tokie sandoriai (kai verslo subjektai tokiu bÅ«du (kai laiduojama už kito asmens prievolę), iÅ¡ esmės yra teisėti ir verslo santykiuose įprasti, tačiau, kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčijamų sandorių teisėtumas neabejotinai turi bÅ«ti įvertintas įmonės kreditorių interesų gynimo kontekste.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo kreditorių interesų pažeidimÄ , nustatęs, kad UAB „Adreka“ ginčijamų laidavimo sutarčių sudarymo metu jau buvo faktiÅ¡kai nemoki, tai, kad UAB „Didriestė“ akivaizdžiai tuo metu jau nebegalėjo vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, bei įvertinęs ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes, tai jog ginčijamomis laidavimo sutartimis UAB „Adreka“ prisiėmė neatlygintinai įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu solidariai su nemokia įmone (UAB „Didriestė“), tokiu bÅ«du perkeliant nemokios (vėliau bankrutavusios) įmonės prievoles UAB „Adreka“.

Laidavimas – vienas iÅ¡ prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų (CK 6.70, 6.76 str.), kuriuo kreditoriui papildomai garantuojama, kad jo reikalavimas bus patenkintas. CK 6.81 straipsnis nustato laiduotojo solidariÄ atsakomybę, todėl kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų abu (skolininkas ir laiduotojas) kartu arba skyrium. Laiduotojui tenka pareiga atsakyti kreditoriui už skolininkÄ , kai Å¡is neįvykdo savo subjektinės pareigos prievolėje, t. y. įvykdyti sutartį visa apimtimi, jei laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip (CK 6.81 str. 3 d.).

Taigi, laiduotojo prievolė priklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymÄ ji užtikrina, todėl paprastai kreditoriaus reikalavimo teisė tokios prievolės pagrindu į laiduotojÄ atsiranda, kai pagrindinė prievolė neįvykdyta. Neatlygintinis minėtų įsipareigojimų naÅ¡tos perkėlimas UAB „Adreka“ sumažino pačios UAB „Adreka“ kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo turto, nes ieÅ¡kovo bankroto atveju visų kreditorių reikalavimai tenkinami proporcingai ir kuo daugiau įsipareigojimų turi bankrutuojanti įmonė, tuo mažesnė tikimybė kitiems kreditoriams atgauti savo skolas.

Ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Adreka“ buvo faktiÅ¡kai nemoki.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog, sudarius ginčijamus sandorius, faktiÅ¡kai ieÅ¡kovo turtinė padėtis nepasikeitė, t. y. nesumažėjo turto masė ir atitinkamai sumažėjo jo įsiskolinimai. Pažymėtina, jog kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas kreditorių interesų pažeidimo kriterijų actio Pauliana kontekste, laikosi nuoseklios pozicijos, jog kreditorių teisės ar interesai gali bÅ«ti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas iÅ¡lieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktÅ«ra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytÄ tvarkÄ ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

Apelianto teigimu, teismas negali pripažinti negaliojančiais tų sandorių, kurie jų sudarymo metu buvo nedraudžiami ir atitinkantys įprastÄ verslo praktikÄ , nepaisant to, kad skolininkas sandorio sudarymo metu turėjo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Su Å¡iais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog įprastÄ verslo praktikÄ atitinkantys sandoriai siejami su tokiais sandoriais, kurie yra ar gali bÅ«ti naudingi skolininkui ir jo kreditoriams, tai, pavyzdžiui sandoriai, kuriais skolininkas perleidžia nenaudojamus kilnojamuosius ir/ar nekilnojamuosius daiktus už rinkos kainÄ ir kt.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo sandoriais UAB „Adreka“ neįgijo nei piniginių lėšų, nei turto, reikalingo vykdyti įmonės veiklÄ . Atvirkščiai, Å¡iais sandoriais UAB „Adreka“ prisiėmė neatlygintinai įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu solidariai su nemokia įmone (UAB „Didriestė), perkeliant nemokios (vėliau bankrutavusios) įmonės prievoles UAB „Adreka“. Ginčijamų sandorių sudarymas negali bÅ«ti vertinamas kaip reali UAB „Adreka“ bankroto iÅ¡vengimo iÅ¡eitis ar įmonei naudingas sandoris, taigi sandoriai tuo pačiu negali bÅ«ti vertinami, kaip atitinkantys įprastÄ verslo praktikÄ .

Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas, bÅ«damas faktiÅ¡kai nemokus, sudarė ginčijamus sandorius, kuriais sumažino kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimo patenkinimÄ , nepagrįstai prisiimdamas UAB „Didriestė“ įsipareigojimus neatlygintinai atsakyti visu savo turtu solidariai su nemokia įmone (UAB „Didriestė), tokiu bÅ«du perkeliant nemokios (vėliau bankrutavusios) įmonės prievoles UAB „Adreka“.

Dėl privalomumo sudaryti ginčijamus sandorius Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, konstatavo, kad UAB „Adreka“ neprivalėjo sudaryti ginčijamų laidavimo sandorių. Teismas nurodė, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, o taip pat Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimai nepatvirtina, jog ginčijamas laidavimo sutartis ieÅ¡kovas privalėjo sudaryti pagal įstatymus, teismų sprendimus, preliminarias ar kitas sutartis, ar dėl atitinkamų faktinių aplinkybių.Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčijamų sandorių sudaryti skolininkas neprivalėjo, nes ginčijami sandoriai sudaryti iki UAB „Didriestė“ ir UAB „Adreka“ bankroto bylų iÅ¡kėlimo ir ginčijamų sandorių sudarymas atitiko sutarčių Å¡alių valiÄ bei neprieÅ¡taravo imperatyvioms įstatymo normoms ir nepažeidė kitų kreditorių interesų.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais ir pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai aptariamu aspektu nelaikytini pagrįstais.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, CK 6.66 straipsnio 1 dalies sÄ lyga „neprivalėjo“ reiÅ¡kia neturėjimÄ teisinės prievolės sudaryti sandorį, o privalėjimas sudaryti sandorį – viena iÅ¡ imperatyviųjų nuostatų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.); pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali bÅ«ti įstatymas, teismo sprendimas ir kiti iÅ¡ įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011, 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantas turėjo pareigÄ sudaryti ginčijamus sandorius.

Lizingo sutarties Nr. LT078746 dėl betarės miltų talpyklos su papildoma įranga, su visais jos papildymais ir pakeitimais, iÅ¡perkamosios nuomos sutarties Nr. LT064651 dėl žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), su visais jos papildymais ir pakeitimais, įsiskolinimų mokėjimo sutarties Nr. LT082807 su visais jos papildymais ir pakeitimais, lizingo sutarties Nr. LT064758 dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), su visais jos papildymais ir pakeitimais nuostatos, už kurių tinkamÄ Ä¯vykdymÄ laidavo ieÅ¡kovas, nenustatė sÄ lygos, pagal kuriÄ finansavimas suteikiamas gavus UAB „Adreka“ ar kito asmens laidavimÄ .Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog egzistavo teisinė pareiga sudaryti ginčo sandorius.

Byloje nėra duomenų, kad dėl sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo UAB „Adreka“ bÅ«tų įsipareigojęs ar įpareigotas ginčijamomis laidavimo sutartimis prisiimti neatlygintinai įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu solidariai su nemokia įmone (UAB „Didriestė“), o tokių įrodymų atsakovas nepateikė ir į bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CK 6.66 str. 1 d., CPK 178, 185, 302, 314 str.). Dėl Å¡alių sÄ Å¾iningumo Pirmosios instancijos teismas, nustatęs ir įvertinęs tai, kad byloje nepaneigtos ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, jog UAB „Adreka“ ir UAB „Didriestė“ vadovai buvo artimi giminaičiai, be to, įmonės direktorius R.

R. yra pasirašęs sutartis ir UAB „Didriestė“, ir UAB „Adreka“ vardu, buvo siejami bendro verslo, o ir ginčijamos laidavimo sutartys buvo sudarytos su tikslu gelbėti bendrÄ verslÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB „Adreka“ vadovui neabejotinai turėjo bÅ«ti žinoma UAB „Didriestė“ finansinė padėtis ginčijamų laidavimo sutarčių sudarymo metu ir jis turėjo elgtis apdairiai, suvokti, jog dėl naujai prisiimamų finansinių įsipareigojimų už nemokios įmonės įsiskolinimus mažėja UAB „Adreka“ verslo partnerių (bankroto byloje tapusių kreditoriais) galimybės atgauti skolas ir tuo gali bÅ«ti pažeisti jų interesai, nes tarp prisiimtų UAB „Adreka“ įsipareigojimų bei gaunamos iÅ¡ to naudos yra akivaizdi disproporcija, prieÅ¡ingumas pelno siekiančios įmonės veiklos tikslams, bei, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Adreka“ buvo faktiÅ¡kai nemoki.

Apeliantas nesutikdamas su tokia teismo iÅ¡vada, apeliaciniame skunde teigia, kad bylos duomenimis nenustatyta, jog, sudarydamas laidavimo sutartis, laiduotojas veikė nesÄ Å¾iningai ir siekė pakenkti savo paties verslui, kad nei vienoje iÅ¡ laidavimo sutarčių nuostatų nėra nustatyta pareigos tiek iÅ¡ atsakovo pusės – domėtis ieÅ¡kovo veikla, tiek iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės – pateikti duomenis apie pastarosios finansinę padėtį. Nurodyti apelianto teiginiai yra nepagrįsti. Sutarčių sÄ lygos neatleidžia Å¡alių nuo sÄ Å¾iningumo principo laikymosi.Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeisti kreditoriaus interesai ir kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas nebuvo sÄ Å¾iningas.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, taip pat kad sandorį sudariusių Å¡alių sÄ Å¾iningumo klausimas yra saistomas kitų actio Pauliana sÄ lygų.

Kaip buvo minėta, actio Pauliana taikymui turi bÅ«ti nustatyta visų Å¡io ieÅ¡kinio taikymui bÅ«tinų sÄ lygų visuma. Actio Pauliana instituto taikymui taip pat turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, kai ginčijamas atlygintinas sandoris, o kai neatlygintinas - tik skolininko nesÄ Å¾iningumas (CK 6.66 str. 1, 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Civilinėje teisėje galioja bendrasis sÄ Å¾iningumo principas (CK 1.5 str.), kuris be kita ko, reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip, tačiau sÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007).Asmens sÄ Å¾iningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumÄ apie tam tikrus faktus.

„Žinojimas“ aiÅ¡kinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys. SÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. IeÅ¡kovo atstovui reiÅ¡kiant reikalavimÄ pripažinti sandorius negaliojančiais, sudarytus pažeidžiant kreditorių interesus, tenka pareiga įrodyti, jog ieÅ¡kovas, sudarydamas su atsakovu ginčijamus sandorius buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo, ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeis kreditorių teises.Teisėjų kolegijos nuomone, bylos duomenų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie nesÄ Å¾iningus UAB „Adreka“ veiksmus.

Kaip jau pažymėta, ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovo (skolininko) nemokumas buvo akivaizdi faktinė aplinkybė. UAB „Adreka“ laikytina nesÄ Å¾ininga ginčijamo sandorio Å¡alimi, nes jos vadovui buvo žinoma apie faktinį įmonės, UAB „Didriestė“ nemokumÄ , turimus kitus UAB „Adreka“ kreditorius, tačiau nepaisant to sudarė ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ sandorį, prisiimdamas nemokios įmonės (UAB „Didriestė“) įsipareigojimus „Swedbank lizingas“, UAB.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad turtinės padėties sunkinimas, naujų įsipareigojimų prisiėmimas, turto perleidimas ir neatsiskaitymas su tiekėjais yra pakankamas pagrindas spręsti dėl atsakovų nesÄ Å¾iningumo ir vengimo atsakyti už įmonės prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012).Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad nei vienoje iÅ¡ laidavimo sutarčių nuostatoje nėra nustatyta pareigos tiek atsakovui domėtis ieÅ¡kovo veikla, tiek ieÅ¡kovui pateikti duomenis apie pastarosios finansinę padėtį, todėl atsakovas nelaikytinas nesÄ Å¾ininga sandorio Å¡alimi.

VieÅ¡ai prieinamos informacijos duomenimis (http://www.swedbank.lt/lt/pages/apie/antriniu-imoniu-reorganizavimas) nustatyta, kad „Swedbank lizingas”, UAB yra finansų įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalintas į akcijas. Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir laidavimo sutartyse nėra nustatyta atsakovui pareigos domėtis ieÅ¡kovo veikla, pažymėtina, kad finansinės įstaigos „Swedbank lizingas“, UAB veiklÄ , teikiant finansinės nuomos (lizingo), finansinių laidavimų ir finansinių garantijų teikimo bei kitas paslaugas, reglamentuoja bendrosios sutarčių teisės normos ir atskiri teisės aktai.

Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡is įstatymas taikomas visoms finansų įstaigoms – Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims ir užsienio valstybių finansų įstaigų padaliniams, kurie veikia Lietuvos Respublikoje ir verčiasi finansinių paslaugų, nustatytų Å¡io Ä®statymo 3 straipsnyje, teikimu Lietuvos Respublikoje, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato ko kita. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintas atsakingo skolinimo principas – finansų įstaiga, prieÅ¡ priimdama sprendimÄ skolinti, be kita ko, privalo įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė bÅ«klė ir jos prognozės leidžia tikėtis, jog klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus.

Taigi bankas, skolindamas pinigus, privalo elgtis apdairiai, rÅ«pestingai ir, prieÅ¡ suteikdamas kreditÄ , turi susipažinti su asmens, kuris pageidauja gauti kreditÄ , turtine padėtimi bei gebėjimu įvykdyti sutartines prievoles ir grÄ Å¾inti kreditÄ . Pažymėtina, kad finansų įstaiga, sudariusi sandorį, privalo nuolat stebėti ir dokumentuose fiksuoti, ar klientas vykdo sutartinius įsipareigojimus, ar jo finansinė ir ekonominė bÅ«klė nekelia grėsmės tinkamam sutartinių įsipareigojimų finansų įstaigai vykdymui (Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 6 dalis).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo bei Å¡iuo aspektu įvertinusi apskųstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl actio Pauliana sÄ lygų, bÅ«tų pažeidęs procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 str.).

Dėl to apeliacinio skundo dalis dėl proceso teisės normų pažeidimo atmestina kaip nepagrįsta.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 182 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl atleidimo nuo įrodinėjimo, nes Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 2 d. nutartimi patvirtinto atsakovo 11 187,56 Lt dydžio finansinį reikalavimÄ , kildinamÄ iÅ¡ atsakovo ginčijamų laidavimo sutarčių, ieÅ¡kovo bankroto byloje ir ieÅ¡kovas Å¡ios aplinkybės neginčijo. Apelianto įsitikinimu, ieÅ¡kovas privalėjo reikalavimÄ dėl ginčo laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pareikÅ¡ti tuo metu, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo 11 187,56 Lt dydžio finansinio reikalavimo pagrįstumo, o ne po to, kai konstatuotas „Swedbank lizingas‘, UAB finansinio reikalavimo pagrįstumas.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais.Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad UAB „Adreka“ bankroto byloje „Swedbank lizingas“, UAB prašė patvirtinti finansinį reikalavimÄ 12 700,06 Lt sumai, kurį sudarė 6 650,06 Lt debitorinis įsiskolinimas bei 6050 Lt papildomos iÅ¡laidos. Bankrutuojančios UAB „Adreka“ bankroto administratorius ginčijo „Swedbank lizingas“, UAB pareikÅ¡tÄ 12 700,06 Lt dydžio finansinį reikalavimÄ BUAB „Adreka“ bankroto byloje, kurį prašė atmesti.

Bankroto administratorius nurodė, kad „Swedbank lizingas“, UAB kreditorinį reikalavimÄ kildina iÅ¡ lizingo sutarčių Nr. LT025322, LT025064, LT026472, LT042523, LT069074, LT069156, LT031831, LT031832, LT031833, LT033826. Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 2 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus „Swedbank lizingas“, UAB 11 187,56 Lt finansinį reikalavimÄ BUAB „Adreka“ bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos 2012 m. vasario 2 d. nutartį paliko nepakeistÄ .

Taigi bylos duomenys patvirtina, kad Å¡is atsakovo reikalavimas kilo iÅ¡ tarp „Swedbank lizingas“, UAB ir UAB „Adreka“ sudarytų lizingo sutarčių. Ginčo dalykas buvo tai, ar lizingo davėjui susigrÄ Å¾inus lizinguotÄ turtÄ ir pelningai jį pardavus, t.y. iÅ¡ susigrÄ Å¾into turto pardavimo padengus visus nuostolius, apeliantas (lizingo gavėjas) privalo apmokėti minėtas sumas. Apeliacinio teismo nuomone, sÄ sajų tarp Kauno apygardos teismo jau patvirtinto reikalavimo ir nagrinėjamoje byloje vertinamų ginčo sutarčių, nenustatyta.Viena iÅ¡ aplinkybių, dėl kurios skundžiamÄ sprendimÄ apeliantas praÅ¡o panaikinti yra ta, kad teismas spręsdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , apelianto vertinimu, netinkamai nustatė nagrinėjimo dalykÄ ir virÅ¡ijo ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tus reikalavimus, nes pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas siekė ne savo pažeistų interesų gynimo, o tik ginčo laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Apelianto teigimu, pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, toks ieÅ¡kinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negali bÅ«ti tenkinamas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais.Kreipdamasis į teismÄ , ieÅ¡kovas turi nurodyti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. materialųjį teisinį reikalavimÄ atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), ir faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ atsakovui (CPK 135 str.1 d. 2 p.). Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog bankrutuojančios UAB „Adreka“ administratorius, atstovaudamas tiek pačios bankrutuojančios įmonės, tiek ir visų jos kreditorių interesus, kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiomis 2008 m. rugsėjo 11 d., 2008 m. lapkričio 25 d., 2009 m. gegužės 14 d., 2009 m. birželio 17 d. ieÅ¡kovo UAB „Adreka“ ir atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB laidavimo sutartis actio Pauliana pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kinio reikalavimų pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais, apsiribojo minėtų ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo vertinimu bÅ«tent CK 6.66 straipsnio kontekste. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs ginÄÄ , pripažino negaliojančiais ginčijamus sandorius ir vadovaudamasis CK 6.145 straipsniu taikė restitucijÄ , t.y. Å¡alis grÄ Å¾ino į pirminę padėtį, buvusiÄ prieÅ¡ pažeidimÄ . Teismas sprendė, kad taip bus patenkinti teisėti kreditorių reikalavimai, nes bus paÅ¡alinti jų teisių pažeidimai, t.y. 445 468,25 Lt (BUAB „Adreka“ įsipareigojimai pagal ginčijamas laidavimo sutartis) suma sumažinus finansinius reikalavimus BUAB „Adreka“, atitinkamai padidės kitų jos kreditorių galimybės patenkinti proporcingai didesnę jų finansinių reikalavimų dalį iÅ¡ bankrutavusios įmonės turto (Ä®BÄ® 35 str.).Teisėjų kolegijos nuomone, ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu, nepraÅ¡ant taikyti restitucijos, nepatvirtina aplinkybės, kad ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas siekė ne actio Pauliana tikslo, o tik ginčo laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Teisėjų kolegija pažymi, jog actio Pauliana instituto pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis. Tokiu bÅ«du sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis Å¡io teisės instituto tikslas, o tik priemonė atstatyti skolininko pažeistÄ mokumÄ ir sugrÄ Å¾inti skolininkÄ Ä¯ ankstesnę turtinę padėtį (atstatyti finansines galimybes). Teisėjų kolegijos nuomone, pripažinus sandorius negaliojančiais, teismas, atsižvelgdamas į CK 6.66 straipsnio nuostatas, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius tik tiek, kiek bÅ«tina kreditoriaus teisių pažeidimui paÅ¡alinti, turi teisę restitucijos klausimÄ spręsti ex officio.

Sandorį pripažinus niekiniu ir negaliojančiu, turėtų bÅ«ti taikoma restitucija (CK 1.80 str.). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, taikant restitucijÄ , įprastai Å¡alys grÄ Å¾inamos į padėtį, buvusiÄ iki sutarties sudarymo, tačiau bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę iÅ¡imtiniais atvejais keisti restitucijos bÅ«dÄ ir netgi iÅ¡ viso jos netaikyti, jeigu pagal susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ niekinio sandorio konstatavimo metu Å¡alių grÄ Å¾inimas į ankstesnę padėtį prieÅ¡tarautų vieÅ¡ajam interesui, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.145, 6.146 str.).

Pažymėtina, jog restitucija taikoma ne mechaniÅ¡kai, o atsižvelgiant į įstatyme numatytas restitucijos taikymo sÄ lygas ir jų taikymui reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes.Teisėjų kolegija pažymi, jog tais atvejais, kai įmonei (skolininkui) iÅ¡kelta bankroto byla, teisinių pasekmių klausimas sprendžiamas kitaip, nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutÄ . Pagal Ä®BÄ® 1 straipsnio 3 dalį bankroto procese kitų įstatymų nuostatos taikytinos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Å¡iam įstatymui.

Tokiu atveju CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Ä®BÄ® 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarkÄ . Dėl to Ä®BÄ® esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali bÅ«ti taikomos Å¡io straipsnio 4 dalyje nustatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės tik actio Pauliana pareiÅ¡kusiam kreditoriui. Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistÄ turtÄ (ar jo vertę) negali bÅ«ti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas.

Å is turtas (ar jo vertė) turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas bankrutuojančiai įmonei į bendrÄ turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Ä®BÄ® nustatyta tvarka.Dėl nurodytų motyvų, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ginčijamus sandorius negaliojančiais dėl kreditorių teisių pažeidimo, pagrįstai ex officio sprendė klausimÄ dėl restitucijos taikymo, nes grÄ Å¾inus sandorio Å¡alis į pirminę padėtį, buvusiÄ prieÅ¡ pažeidimÄ , bus patenkinti teisėti kreditorių reikalavimai, nes bus paÅ¡alinti jų teisių pažeidimai, t.y. laidavimo sutartimis ginčijama 445 468,25 Lt suma sumažinus finansinius reikalavimus BUAB „Adreka“, atitinkamai padidės kitų jos kreditorių galimybės patenkinti proporcingai didesnę jų finansinių reikalavimų dalį iÅ¡ bankrutavusios įmonės turto (Ä®BÄ® 35 str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas siekė tik pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais, nesudaro pagrindo konstatuoti ieÅ¡kinio ribų peržengimo.Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, esÄ pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ apelianto priteisė 8 455 Lt dydžio žyminį mokestį. Apeliantas savo pozicijÄ , jog nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tas neturtinis reikalavimas, grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-264/2011, pateiktu aiÅ¡kinimu, kad tuo atveju, jeigu ieÅ¡kiniu nepraÅ¡oma priteisti lėšų, toks ieÅ¡kinys kvalifikuotinas kaip neturtinis.

Apeliantas atkreipė dėmesį, jog aptariamu atveju ieškovas siekia pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais, taigi ginčas nėra tiesiogiai susijęs su turtu, todėl ieškovo pareikštas reikalavimas turėjo būti kvalifikuojamas kaip neturtinis.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad actio Pauliana pagrindu reiškiamas reikalavimas laikytinas turtiniu, kurio suma nustatoma ir šis ieškinys įvertinamas pagal ginčijamu sandoriu perleisto turto rinkos vertę (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Å iuo kasacinio teismo plenarinės sesijos nutarimu apelianto cituota ankstesnė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika buvo iÅ¡ dalies pakeista, todėl aptariamu atveju ji nėra aktuali. Nurodytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ apelianto priteisė proporcinį žyminį mokestį.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana ieÅ¡kinį, laikėsi įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, todėl tenkindamas ieÅ¡kovo BUAB „Adreka“ ieÅ¡kinį priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str. 1 d.).Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Apeliaciniam teismui apeliantas „Swedbank lizingas“, UAB pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamÄ procesinį sprendimÄ , sprendžia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas apeliantui nepriteistinas (CPK 98 str. 1 d.).Apeliaciniam teismui ieÅ¡kovas BUAB „Adreka“ pateikė praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo ir jį pagrindžiančius įrodymus 1 500 Lt sumai.

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalius dydžius 2 punktÄ , nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , kitas svarbias aplinkybes.

Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyta, kad už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ taikomas 1,5 koeficientas. IeÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti 1 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ nevirÅ¡ija minėto koeficientÄ . Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 1 500 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui BUAB „Adreka“ (kodas 148100869) iÅ¡ atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB (kodas 111568069) 1 500 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Teisėjai                                                                 Kazys KailiÅ«nas                                                                               Danguolė Martinavičienė                                                                               Dalia ViÅ¡inskienė