Legislator Case Law & Legislation
337f41b8-ad5b-468d-98bf-7e547f64e623 AI generated

337f41b8-ad5b-468d-98bf-7e547f64e623 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 337f41b8-ad5b-468d-98bf-7e547f64e623
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atstovams N. D., A. D., advokatui A. P., Suinteresuotų asmenų: Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Zarasų skyriaus atstovui V. Č., Sodų bendrijos „LakÅ¡tingala“ atstovui R. K., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. D. apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2019 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo V. D. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims VÄ® Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo.

Legislator headnote

AI generated

337f41b8-ad5b-468d-98bf-7e547f64e623 · Panevėžio apygardos teismas: Aplinkybes, jog V. D. nebuvo 1995 metais priimtas į sodų bendrijos narius patvirtino V. D. 2017 metais raÅ¡ytas pareiÅ¡kimas sodų bendrijai „LakÅ¡tingala“ ir buvo priimtas į sodų bendrijos narius. Be to, Å¡ias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino Sodų bendrijos pirmininkas R. K., kuris teismo posėdyje parodė, jog 2017 m. buvo gautas raÅ¡tiÅ¡kas V. D. praÅ¡ymas priimti jį į sodų bendrijos narius ir jis buvo priimtas į sodų bendrijos narius, o iki to laiko jis nežino ar jis buvo narys.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-439-212/2019 Teisminio proceso Nr. 2-54-3-01029-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.1.2; 2.4.2.8; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 20 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Margaritos Dzelzienės, Birutės Jonaitienės, Zinos Mickevičiūtės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Sekretoriaujant L. S., Dalyvaujant pareiškėjo V.

D. atstovams N. D., A. D., advokatui A. P., Suinteresuotų asmenų: Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Zarasų skyriaus atstovui V. Č., Sodų bendrijos „LakÅ¡tingala“ atstovui R. K., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. D. apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2019 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo V. D. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims VÄ® Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas V. D. prašė patvirtinti faktÄ , jog jis pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į statinius: pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ plane 1S1, esantį (duomenys neskelbtini)ir Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ plane 2I1, esantį (duomenys neskelbtini). Šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įraÅ¡ymo į Nekilnojamojo turto kadastrÄ tikslu.

2. Nurodė, jog 1995 metais jis pateikė praÅ¡ymÄ bÅ«ti kolektyvinio sodo „LakÅ¡tingala“ bendrijos nariu ir skirti jam 12 arų žemės sklypÄ , esantį sodų bendrijos „LakÅ¡tingala“ teritorijoje. Kolektyvinio sodo „LakÅ¡tingala“ valdybos narių 1995-05-03 posėdyje, jam buvo iÅ¡skirtas 12 arų nenaudojamas žemės sklypo plotas, esantis sodų bendrijos „LakÅ¡tingala“ teritorijoje, Å¡alia tėvo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1200 ha, adresu (duomenys neskelbtini), kolektyvinio sodo naudojimui ir suteiktas leidimas šį plotÄ iÅ¡sipirkti.

Å iame žemės sklype iÅ¡ asmeninių lėšų 1995 metais jis pastatė du nesudėtingus statinius - sodo namelį ir Å¡alia Å«kinį pastatÄ , kuriems 2018 metais suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane IS lm, esantis (duomenys neskelbtini). Suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Nuo 1995 metų jis sodo pastatÄ sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdė daugiau kaip deÅ¡imt metų ir per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja.

Vėliau jis išvyko gyventi į Panevėžį, susirgo sunkia liga, 2006 metais tapo neįgalus (darbingumo 35 proc.) ir dėl minėtų priežasčių (sunkios negalios) pastatų neįteisino.

3. Zarasų rajono žemėtvarkos skyriaus 2004-07-20 pažymoje Nr. 61 nurodoma, jog valstybė nuomoja valstybinę žemės Å«kio paskirties žemę, pareiÅ¡kėjui A. D. žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, Nr. (duomenys neskelbtini) (vėliau pakeistas adresas į (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 0,30 ha, esantis (duomenys neskelbtini) suteikiant vienų metų naudojimui. Tokios sutartys buvo sudarytos kelios, tačiau jos neiÅ¡likę. Zarasų rajono žemėtvarkos skyrius tvirtina, jog „Šiuo metu naudotojas naudojasi 0,30 ha. žemės“ Taigi 2004-07-20 pažymoje nurodoma, jog pareiÅ¡kėjo tėvas naudoja 0, 12 ha žemės sklypÄ , sÅ«nus V. D. 0,12 ha ir tarp Å¡ių sklypų įsiterpęs valstybinis žemės sklypas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mai 2019 m. vasario 28 d. sprendimu V. D. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo atmetė.

5. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas teismui pateikė Sodų bendrijos „LakÅ¡tingala“ valdybos narių 1995-05-03 posėdžio protokolo kopijÄ , kuriame nurodyta, kad buvo apsvarstytas V. D. pareiÅ¡kimas dėl naujo 12 arų sklypo skyrimo Å¡alia tėvo A. D. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo nutarta: „Valdyba apžiÅ«rėjusi plotÄ vietoje, neprieÅ¡tarauja, kad piliečiui V. D. bÅ«tų iÅ¡skirtas nenaudojamas plotas 12 arų žemės, kolektyvinio sodo naudojimui ir leisti jį iÅ¡sipirkti“. 2011 metų sodų bendrijos narių sÄ raÅ¡e 135 numeriu įraÅ¡ytas V.

D., yra atžymėti mokėjimai už 2010-2012 metus, sÄ raÅ¡o 183 numeriu įraÅ¡ytas V. D., sumokėta po 10 Eur už 2016, 2017 metus; 1992-06-09 protokole Nr. 5, kuriame su klaustuku įraÅ¡ytas ir iÅ¡brauktas V. D. Å¡alia tėvo A. D. (Nr. (duomenys neskelbtini)); Valstybės įmonės Registrų centras Utenos filialo 2018-11-12 sprendimu Nr.UKS-69, atsisakyta tenkinti V. D. praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti sodo namelį ir Å«kinį pastatÄ .

6. Atsisakymo priežastimi nurodoma, jog nepateikti statybÄ leidžiantys dokumentai, nėra žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimo. Zarasų rajono žemėtvarkos skyriaus 2004-07-20 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog pareiÅ¡kėjo tėvui A. D. suteikta 1 metų naudojimui 0,30 ha (duomenys neskelbtini). Pateiktas Zarasų linijinės automobilių kelių eksploatacijos valdybos kolektyvinio sodo iÅ¡planavimo projektas, Sodininkų nario knyga, Sodininkų bendrijos laikinųjų pavyzdinių įstatų kopija, 2018-10-03 sodų bendrijos „LakÅ¡tingala“ iÅ¡duota pažyma, jog V.

D. yra sodų bendrijos narys nuo 1995 metų. Pateiktos kvitų ir važtaraščių kopijos A. D. vardu, jog 1993-1994 metai buvo perkamos statybinės medžiagos (mediena, malkos). Pateiktas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2008 m. lapkričio 11d. įstatymo Nr. X-1797 10 straipsnio 5 dalies 2 punkto pakeitimo išrašas, jog „sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka“.

7. Teismas nurodė, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, jog į sodų bendrijos narius 1995 metais jis buvo priimtas ir, kad sklypas 1995-05-03 jam buvo suteiktas, nes pateiktame protokole nurodoma, jog valdyba neprieštarauja sklypo suteikimui. Jis niekur nesikreipė dėl sklypo suformavimo. Todėl teismas sutiko su Nacionalinės žemės tarnybos paaiškinimais, jog tai nėra tinkamas žemės suteikimas V. D.. Be to, V. D. tuo metu nebuvo 18 metų, jis pagal galiojančius negalėjo būti sodo bendrijos nariu, todėl teismas sprendė, jog galimai šis sklypas, šalia jo tėvo sklypo, buvo numatytas jam suteikti ateityje.

Aplinkybes, jog V. D. nebuvo 1995 metais priimtas į sodų bendrijos narius patvirtino V. D. 2017 metais rašytas pareiškimas sodų bendrijai „Lakštingala“ ir buvo priimtas į sodų bendrijos narius. Be to, šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino Sodų bendrijos pirmininkas R. K., kuris teismo posėdyje parodė, jog 2017 m. buvo gautas raštiškas V. D. prašymas priimti jį į sodų bendrijos narius ir jis buvo priimtas į sodų bendrijos narius, o iki to laiko jis nežino ar jis buvo narys.

Parodė, kad negali atsakyti ar nuo 1995 m. iki 2017 m. V. D. buvo sodų bendrijos narys, jo manymu jis buvo priimtas nariu, 1995-1996 m. V. D. buvo sodų bendrijos sÄ raÅ¡e, tačiau tai patvirtinančių dokumentų neturi. Teismui pateikti mokėjimų sÄ raÅ¡ai nepatvirtino, jog V. D. sumokėjo stojimo į narius mokestį ir nuo 1995 metų mokėjo mokesčius, yra tik duomenys už vėlesnius metus, t. y. nuo 2011 metų. O apklausta teismo posėdyje sodų bendrijos „LakÅ¡tingala“ buhalterė J.

L. parodė, jog V. D. tėvai sumokėjo už jį nario mokestį 2019 m. sausio mėn. už praėjusius aštuonis metus. Tokiu būdu teismas laikė, jog pareiškėjas neįrodė, jog jis 1995 metais, būdamas 17 metų, tapo sodų bendrijos „Lakštingala“ nariu, ir jam teisėtai buvo suteiktas 0,12 ha žemės sklypas.

8. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad V. D. statinių statybos teisėtumas neįrodytas, t. y. kad sodo statinių statyba vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos. Kaip nurodė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovas, remiantis 1995 m. galiojusio Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. Nr. 249 įsakymu Nr. 249 „Dėl leidimų statyti ir griauti statinius iÅ¡davimo taisyklių (RSN 158-94) patvirtinimo“, patvirtintų Leidimų statyti ir griauti statinius iÅ¡davimo taisyklių (Valstybės žinios, 1995-01-20, Nr. 7-153) 9 p. suprastinta leidimų iÅ¡davimo tvarka taikoma Å¡ių statinių statybai - sodybų Å«kinių ir buitinių pastatų ir kitų priklausinių (tarp jų garažų, pavėsinių, pastogių, Å¡iltnamių, lauko tualetų) (9.1. p.); sodų namelių priklausinių (9.2. p.).

Leidimai Å¡iems statiniams statyti iÅ¡duodami pateikus miesto (rajono) vyriausiojo architekto suderintÄ minimalios apimties projektÄ (aiÅ¡kiai fiksuotÄ statinio statybos vietÄ , statinio planÄ , pjÅ«vį, fasadus). Vadinasi 1995 metais buvo reikalingas nesupaprastintas projektas ir leidimas, statiniai pastatyti nesuteiktame ir nesuformuotame žemės sklype, todėl statyba yra laikytina neteisėta.

9. Tai, jog V. D. daugiau kaip 10 metų valdė sodo statinius kaip savo, Å¡ioje byloje esminės reikÅ¡mės neturi. Nesant byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių V. D. statinių teisėtÄ statybÄ , neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali bÅ«ti teisėtas privačios nuosavybės teisės objektas. Ä®vertinęs Å¡iÄ aplinkybę, teismas konstatavo, kad nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamuosius daiktus, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktui nustatyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjas V. D. praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2019-02-28 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo patenkinti visiÅ¡kai. Taip pat praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

11. Nurodo, jog teismas tik formaliai įvertino byloje esančius įrodymus, nesiaiÅ¡kino visų reikÅ¡mingų bylai teisingai iÅ¡spręsti aplinkybių, neįsigilino į pareiÅ¡kėjo ir jo nurodytas aplinkybes patvirtinančių kitų asmenų pateiktus paaiÅ¡kinimus, pastebėjimus, pateikiamus objektyvius raÅ¡ytinius įrodymus, kitus netiesioginius raÅ¡ytinius bylos įrodymus, o iÅ¡vadas skundžiamame sprendime grindė prielaidomis ir abejonėmis, pagrinde vien institucijų atstovų pozicija, tokiu bÅ«du tik formaliai įgyvendinant teismui priskirtÄ esminę funkcijÄ â€“ vykdyti teisingumÄ .

BylÄ nagrinėjęs teismas padarė esminius įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimus ir nukrypo nuo įrodinėjimo taisyklių aiÅ¡kinimo bei taikymo klausimais suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, tyrė ir vertino ne visus bylos įrodymus, visiÅ¡kai nepasisakė, kodėl atmeta kitus, pareiÅ¡kėjo V. D. paaiÅ¡kinimus patvirtinančius raÅ¡ytinius įrodymus.

Tai lėmė neiÅ¡samų bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bylos esmės neatskleidimÄ , procesÄ reglamentuojančių nuostatų pažeidimÄ bei nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimÄ .

12. Pažymi, kad byloje nebuvo ginčijama (ar nuginčyta) Å¡iai bylai ypatingai svarbi aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas nepertraukiamai, vieÅ¡ai, kaip savo asmeninę nuosavybę mažiausiai 23 metus naudojo, valdė, prižiÅ«rėjo tiek sodo bendrijos teritorijoje esantį žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), ir Å¡iame sklype pastatytus ginčo statinius. Per šį laikotarpį niekas kitas nereiÅ¡kė jokių pretenzijų į minimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Kaip pažymėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovai, inspekcijoje nėra jokių duomenų apie savavaliÅ¡kÄ statybÄ ar pradėtas savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo procedÅ«ras, susijusias su nekilnojamojo turto objektais – sodo nameliu ir Å«kiniu pastatu.

13. Mano, jog teismas įrodymus ištyrė ir įvertino šališkai, rėmėsi tik valstybės institucijų atstovų formalia pozicija, o išvadas teismas grindė nesiaiškinant ir neatskleidžiant visų esminių bylos aplinkybių, nesiimant visų veiksmų išsamiam bylos išnagrinėjimui.

14. Teismas padarė faktinių aplinkybių ir įrodymų neatitinkančias iÅ¡vadas, kad pareiÅ¡kėjas neva neįrodė, kad dar 1995 metais tapo sodo bendrijos nariu ir jam teisėtai buvo suteiktas 0,12 ha dydžio žemės sklypas sodų bendrijos teritorijoje (Å¡alia tėvo disponuojamo sodo sklypo). Pirmiausia pažymėtina yra tai, kad bylos nagrinėjimo eigoje buvo nustatytos aplinkybės, kad dėl objektyvių priežasčių pareiÅ¡kėjas negalėjo teismui pateikti visų raÅ¡ytinių įrodymų dėl jo priėmimo į sodo bendrijos narius bei žemės sklypo jam paskyrimo dar 1995 metais, nes pati sodininkų bendrija „LakÅ¡tingala“ per tokį ilgÄ laikotarpį Å¡ių iÅ¡samių dokumentų nesaugojo ir neiÅ¡saugojo (kaip matyti iÅ¡ sodo bendrijos J.

L. paaiÅ¡kinimų, sodo bendrija yra įpareigota saugoti ir saugo duomenis už paskutinius 10 metų). Tačiau iÅ¡ byloje surinktų duomenų seka, kad 1995 metais pareiÅ¡kėjas pateikė kolektyvinio sodo „LakÅ¡tingala“ valdybai praÅ¡ymÄ bÅ«ti sodo bendrijos nariu ir skirti jam 12 arų žemės sklypÄ prie jo tėvo A. D. žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijos „LakÅ¡tingala“ teritorijoje. Byloje pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas – 1995-05-03 sodų bendrijos „LakÅ¡tingala“ valdybos protokolas, kartu su kitais raÅ¡ytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais patvirtina faktÄ , kad pareiÅ¡kėjui buvo skirtas 12 arų nenaudojamas žemės plotas Å¡alia tėvo žemės sklypo, o pareiÅ¡kėjas ilgÄ laikÄ vykdė ir įgyvendino savo, kaip bendrijos nario, teises ir pareigas.

15. Nurodo, jog 1995-05-03 kolektyvinio sodo „LakÅ¡tingala“ valdybos protokole aiÅ¡kiai fiksuota, kad valdyba svarstė klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo pateikto praÅ¡ymo, apžiÅ«rėjo praÅ¡omÄ skirti žemės plotÄ vietoje bei pritarė, kad Å¡is žemės plotas bÅ«tų skirtas pareiÅ¡kėjui, leidžiant jį iÅ¡sipirkti. Byloje apklausti liudytojai E. Č., A. A. teisme patvirtino, kad buvo svarstomas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas, kad pareiÅ¡kėjui buvo skirtas žemės sklypas, o pareiÅ¡kėjas kartu su kitais Å¡eimos nariais Å¡iuo žemės sklypu naudojosi kaip savu, jį prižiÅ«rėjo, tvarkė, vykdė jame statybas.

Pirmosios instancijos teismas ignoravo byloje esančius duomenis, t. y. byloje pateiktÄ 1979 metų sodo bendrijos „LakÅ¡tingala“ plano dalies kopijÄ , kurioje 1995 metais sodų bendrijos valdybos pareiÅ¡kėjui priskirtas žemės sklypas buvo fiksuotas ir formuojamas jau 1979 metais , o pareiÅ¡kėjas susidomėjimÄ Å¡iuo žemės sklypu sodo bendrijoje iÅ¡reiÅ¡kė jau 1992 metais, kaip tai matyti iÅ¡ sodo bendrijos valdybos 1992-06-05 posėdžio protokolo.

16. Byloje pateikti sodo bendrijos „LakÅ¡tingala“ įstatai, kurių 6 punkte numatyta, kad narius į bendrijÄ priima ir Å¡alina iÅ¡ jos, žemės sklypelius skiria bendrijos valdyba. Pažymėtina, kad tuo metu galioję Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-05-21 nutarimu Nr. 205 „Dėl sodininkų bendrijos laikinųjų pavyzdinių įstatų patvirtinimo“ patvirtinti laikinieji pavyzdiniai įstatai taip pat numatė, kad žemės sklypelius, kuriais turi teisę naudotis bendrijos narys, skiria bendrijos valdyba (įstatų 1, 2, 6, 7.1 ir 16 punktai).

Taigi žemės sklypeliai teisėtai galėjo bÅ«ti paskirti sodo bendrijos nariams ir Å¡i funkcija buvo pavesta sodo bendrijos valdybai. Pažymėtina, kad pagal ir dabar galiojantį reglamentavimÄ â€“ Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 str. 5 d. 2 p. nuostatas sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau Å¡is reglamentavimas, priimant skundžiamÄ teismo sprendimÄ teismo buvo ignoruojamas.

Tuo tarpu aptartas norminis reglamentavimas ir faktinės aplinkybės patvirtina, kad tuometinis teisinis reguliavimas leido sodų bendrijos valdybai suteikti sodų sklypus teisėtam neterminuotam naudojimui, o vėliau iÅ¡sipirkti, kÄ patvirtina tiek ir dabartinis teisinis reguliavimas, tiek ir Å¡ių dienų teismų praktika. Taigi, sodininkų bendrijos valdybos tuometinis sprendimas iÅ¡skirti pareiÅ¡kėjui nenaudojamÄ 12 a žemės plotÄ kolektyvinio sodo naudojimui ir leisti jį iÅ¡pirkti yra pareiÅ¡kėjo teisės naudotis teisėtai paskirtu žemės sklypu įgijimas ir realizavimas.

Pažymėtina, kad byloje pateikta sodininkų bendrijos raÅ¡ytinė informacija patvirtina, kad sodininkų bendrijos valdyba 2017-04-08 vykusiame valdybos posėdyje dar sykį patvirtino savo pritarimÄ (nutarimÄ ) dėl minimo žemės sklypo suteikimo pareiÅ¡kėjui bei nurodė, kad sodininkų bendrija „LakÅ¡tingala“ jokių pretenzijų Å¡io žemės sklypo savininkui V. D. neturi. Todėl pastatai, dėl kurių Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas pareiÅ¡kimas, buvo pastatyti pareiÅ¡kėjo teisėtai valdytame, naudotame žemės sklype.

17. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog žemės sklypas negalėjo bÅ«ti skirtas pareiÅ¡kėjui, nes jis neva nebuvo sodininkų bendrijos nariu. Tokios teismo iÅ¡vados neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir byloje pateiktų įrodymų visumos. PareiÅ¡kėjas buvo priimtas į bendrijos narius dar 1995 metais, kai kreipėsi į sodininkų bendrijos valdybÄ dėl tapimo bendrijos nariu ir žemės sklypo jam skyrimo. Toks pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas buvo apsvarstytas valdybos ir patenkintas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojai A. D., E. Č. patvirtino, kad valdybos posėdyje buvo tiesiogiai svarstomas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas tapti bendrijos nariu ir toks praÅ¡ymas buvo patenkintas; kad pareiÅ¡kėjas visÄ tÄ laikÄ (kai tik galėjo) įgyvendino savo, kaip bendrijos nario, teises ir pareigas. Tuo metu buvęs sodininkų bendrijos pirmininkas E. Č. teisme vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtino, kad pareiÅ¡kėjas buvo priimtas į bendrijos narius bei jam skirtas žemės sklypas. Dabartinis bendrijos pirmininkas R.

K. taip pat teisme patvirtino, kad, kaip jam yra žinoma, pareiÅ¡kėjas nuo senų laikų buvo laikomas bendrijos nariu, o byloje pateiktoje 2018-10-03 pažymoje Sodininkų bendrijos „LakÅ¡tingala“ pirmininkas patvirtino, kad pareiÅ¡kėjas yra bendrijos narys nuo 1995 metų. Skundžiamame sprendime formaliai yra akcentuojama ta aplinkybė, jog 2017 metais pareiÅ¡kėjo vardu buvo pateiktas pakartotinis praÅ¡ymas priimti jį į bendrijos narius. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė ir ignoravo pareiÅ¡kėjo ir jo tėvų teisme duotus paaiÅ¡kinimus, jog taip buvo pasielgta, kadangi jie buvo klaidinami valstybės institucijų tarnautojų dėl pareiÅ¡kėjo naudojamo žemės sklypo įteisinimo pareiÅ¡kėjo vardu, o nesant iÅ¡likusių jau minėtų tiesioginių įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas buvo priimtas į bendrijos narius dar 1995 metais, buvo nuspręsta pakartotinai pateikti tokį praÅ¡ymÄ bendrijai, siekiant užpildyti šį formalumÄ , nes realiai pareiÅ¡kėjas yra bendrijos narys nuo 1995 metų, kai buvo patenkintas jau minėtas tų metų praÅ¡ymas.

Tai, kad pareiškėjas buvo bendrijos narys nuo 1995 metų patvirtina ir tai, kad jis nuo to laiko įgyvendino savo, kaip bendrijos nario, teises ir pareigas.

18. Pagal sodininių bendrijos „LakÅ¡tingala“ įstatų 7.2. punktÄ bendrijos narys turi teisę statyti, rekonstruoti, perstatyti jam skirtoje bendrijos sodo teritorijoje sodo namelį, Å«kinį pastatÄ , Å¡iltnamį ir kitus statinius arba juos nugriauti. Apeliantui skirtoje sodininkų bendrijos teritorijoje jis 1995 metais iÅ¡ asmeninių lėšų pastatė du nesudėtingus statinius – sodo namelį ir Å¡alia Å«kinį pastatÄ bei Å¡iuos statinius sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdė (valdo) daugiau nei 23 metus.

Taip pat PareiÅ¡kėjas tiek tiesiogiai, tiek ir per savo tėvus vykdė kitas savo, kaip bendrijos nario, teises ir pareigas, mokėjo nario mokestį, kitus mokesčius. TÄ patvirtina byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai: sodininkų nario knyga; kvitai; buvusios buhalterės A. V. paaiÅ¡kinimai raÅ¡tu, kur ji patvirtino, kad 2002-2012 metais jai bÅ«nant bendrijos buhaltere pareiÅ¡kėjas mokėjo nario mokestį; dabartinės bendrijos buhalterės J. L. paaiÅ¡kinimai raÅ¡tu, kur ji patvirtino, kad jos žiniomis pareiÅ¡kėjas yra sumokėjęs nario mokestį mažiausiai nuo 2009 metų (nes ankstesnių dokumentų nėra iÅ¡likę, kadangi dokumentai yra saugomi tik 10 metų), Å¡ias aplinkybes J.

L. patvirtino ir teismo posėdžio metu; sumokėtų nario mokesčių žurnalo kopijos ir kiti bylos įrodymai. Taigi, pareiškėjas nario mokestį mokėjo ženkliai ilgesnį laikotarpį, nei teismo minimas terminas nuo 2017 metų, kuomet pareiškėjas tik formaliai buvo pakartotinai įtrauktas į bendrijos narius.

19. Teigia, kad įrodymų visuma patvirtina, tiek pareiÅ¡kėjo, tiek kitų bylos liudytojų nurodytas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjas bendrijos nariu tapo dar 1995 metais ir tais pačiais metais jam buvo skirtas sklypas bendrijos teritorijoje, kurį jis teisėtai valdė, naudojo ir kur jis teisėtai pastatė pareiÅ¡kime minimus pastatus. PrieÅ¡ingos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados padarytos iÅ¡ esmės netinkamai įvertinus bylos įrodymus, neįsigilinus ir neiÅ¡tyrus visų bylai svarbių faktinių aplinkybių, kas ir lėmė neteisingo Å¡iuo skundu skundžiamo sprendimo priėmimÄ .

20. Teismas padarė neteisingas išvadas, kad statiniai, dėl kurių šioje byloje yra reiškiamas pareiškėjo prašymas, negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, nes statinių statyba vykdyta ir užbaigta nesilaikant teisės aktų nustatytos statybos tvarkos. Pareiškėjo statiniai – sodo namelis, ūkinis pastatas priskirtini I grupės nesudėtingiems statiniams. 1995 metais dar nebuvo priimtas ir negaliojo statybos įstatymas ir jį lydintys poįstatyminiai teisės aktai. Statybos įstatymas įsigaliojo 1996 metais (lydintys teisės aktai dar kiek vėliau) ir reikalavimai minimo tipo statiniams galiausiai pasikeitė.

Inspekcijos atstovas teisme taip pat patvirtino, kad dabartinis norminis reglamentavimas tokio tipo statiniams nereikalauja atskiro projekto ar statybų leidimo. Taigi, tokio tipo statiniams – nesudėtingiems statiniams (kaip ir pareiÅ¡kėjo pastatams) Å¡iuo metu nereikia jokių statybas leidžiančių dokumentų (leidimų, projekto) ir tokio tipo statiniai yra privačios nuosavybės teisės objektai. Aukščiau Å¡iame skunde aptarti įrodymai ir faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui sodininkų bendrijos valdybos sprendimu buvo skirtas žemės sklypas, leista jį iÅ¡pirkti, t. y. nuo 1995 metų pareiÅ¡kėjas teisėtai valdė, naudojo šį žemės sklypÄ bei jame savo lėšomis pastatė pastatus – sodo namelį ir Å«kinį pastatÄ ; pareiÅ¡kėjui skirtas žemės sklypas yra sodininkų bendrijos teritorijoje;

Å¡ioje teritorijoje tokių statinių statyba yra leistina, jų statybai pagal dabartinį reglamentavimÄ nereikalingas projektas bei statybos leidimas, todėl, prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teisėtai valdomame ir naudojamame žemės sklype pastatyti I grupės nesudėtingi statiniai gali bÅ«ti ir yra teisėti privačios nuosavybės teisės objektai.

21. Mano, jog egzistuoja visos CK 4.58 str. – 4.71 str. numatytos sÄ lygos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį konstatuoti, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas, o pareiÅ¡kėjo pateiktas pareiÅ¡kimas patenkintas visiÅ¡kai.

22. Teismas neatsižvelgė į byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, kad dabartiniu metu tarp valstybės institucijų ir trečiųjų asmenų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio, kitų vyriausybės atsakingų atstovų, ministerijų atstovų, savivaldybių asociacijos atstovų, sodininkų susivienijimų ir asociacijų atstovų) vyksta glaudus dialogas bei rengiami teisės aktų pakeitimai tam, kad siekiant visapusiÅ¡kai plėtoti mėgėjų sodininkystę, puoselėti ir tausoti gamtÄ ir kraÅ¡tovaizdį turi bÅ«ti vengiama sodininkų bendrijos teritorijoje esančių „nenaudojamų“ žemės plotų ir turi bÅ«ti sudaroma galimybė sodininkų bendrijų teritorijoje esančius žemės sklypus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka pagal sodo planavimo projekto sprendinius buvo numatyti skirti individualiam mėgėjų sodo sklypų naudojimui, tačiau sodininkų bendrijos nariams nebuvo skirti ar jų įgyti, sodininkų bendrijų nariams ir kitiems asmenims įgyti.

Taigi, pagal dabartiniu metu besivystančiÄ tendencijÄ siekiama, kad sodininkų bendrijose liktų kuo mažiau nenaudojamų (ar tariamai nenaudojamų), apleistų žemės plotų, tačiau skundžiamas teismo sprendimas neprisideda prie tokių siekių įgyvendinimo. Be to, mano, kad dar iki teismo sprendimo priėmimo teismas turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl Å¡ios bylos įrodymų tyrimo, jų vertinimo bei Å¡ios bylos baigties. Be to, teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė ir ignoravo tai, kad, kÄ patvirtina ir raÅ¡ytiniai bylos įrodymai, pareiÅ¡kėjas serga, turi negaliÄ , dėl kurios negalėjo anksčiau tinkamai, savalaikiai ir pilna apimtimi įgyvendinti savo teises, apginti savo interesus, surinkti ir iÅ¡saugoti visus tokiai bylai svarbius įrodymus, laiku įforminti nuosavybės teises, atlikti kitus formalumus.

23. Apelianto nuomone, byla yra sudėtinga, didelės apimties, joje yra pateikta daug raÅ¡ytinių įrodymų, kurių dalies pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė ir nevertino. Teismas savaip interpretavo pareiÅ¡kėjo ir jo artimųjų bei kitų liudytojų teisme duotus paaiÅ¡kinimus. Dėl Å¡ių aplinkybių mano, kad papildomi Å¡alių paaiÅ¡kinimai ir iÅ¡samus visų įrodymų iÅ¡tyrimas tiesiogiai apeliacinės instancijos teisme leistų apeliacinės instancijos teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti Å¡iÄ civilinę bylÄ , iÅ¡siaiÅ¡kinti visas svarbias bylos aplinkybes, priimti teisėtÄ ir teisingÄ sprendimÄ , todėl praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

24. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. PareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas nustatyti jo nuosavybės teisės, įgytos pagal įgyjamÄ jÄ senatį, faktÄ , turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius visų minėtų įstatymo nustatytų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi fakto nustatymo sÄ lygų egzistavimÄ . PareiÅ¡kėjui neįrodžius visų CK 4.68 - 4.71 straipsniuose iÅ¡vardintų sÄ lygų buvimo, pareiÅ¡kėjo apeliacinis skundas turėtų bÅ«ti atmestas. Jei visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad egzistuoja visos sÄ lygos, bÅ«tinos nuosavybės teisei įgyti įgyjamosios senaties bÅ«du, Turto bankas neprieÅ¡tarautų apeliacinio skundo patenkinimui.

25. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo sodų bendrija „LakÅ¡tingala“ nurodo, jog pagal nekilnojamojo turto registruotų SB „LakÅ¡tingala“ žemės sklypų ir jų savininkų sÄ raÅ¡Ä V. D. įregistruotas kaip savininkas (duomenys neskelbtini). SB „LakÅ¡tingala“ valdyba neturi jokių pretenzijų dėl žemės sklypo ir pastato įregistravimo, todėl rekomenduoja Å¡iÄ Å¾emę ir pastatÄ Ä¯registruoti V. D. nuosavybėn.

26. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos Zarasų skyrius praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti bei netenkinti praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, jog siekiant įteisinti skirto žemės sklypo naudojimÄ ir valdymÄ , sklypas turi bÅ«ti suformuotas - nustatytos jo ribos, naudojimo sÄ lygos ir apribojimai, įregistruotas nekilnojamojo turto registre bei sudaryti su teisėtu žemės sklypo naudotoju valstybinės žemės sklypo nuomos, ar pirkimo-pardavimo sutartį.

Bylos nagrinėjimo metu, V. D. nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jam skirto sodo bendrijos teritorijoje valstybinio žemės sklypo ribų žymėjimo vietovėje plano ar kito kartografinio dokumento. O nesant žemės sklypo formavimo, ribų žymėjimo, įregistravimo ir žemės sklypo valdymo įteisinimo dokumentams, apeliantas neturėjo teisės net pradėti pastato statybos darbų valstybinės žemės teritorijoje.

27. Abejoja, jog apeliantas 1995 metais iÅ¡ savo asmeninių lėšų pastatė du nesudėtingus statinius - sodo namelį ir Å¡alia Å«kinį pastatÄ , kai jis tuo metu buvo nepilnametis. Teismo posėdžio metu, apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jog turėjo lėšų ir panaudojo pastatų statybai. PrieÅ¡ingai, teismo posėdžio metu pateikti mokėjimo kvitai, važtaraščiai patvirtina, kad statybinės medžiagos buvo įgytos ir apmokėtos apelianto tėvo A. D. lėšomis.

28. Apeliantas V. D. bylos nagrinėjimo metu neįrodė statinių, esančių SB „LakÅ¡tingala“ teritorijoje, 1995 metais įvykdytos statybos teisėtumo, t. y. nepateikė miesto (rajono) vyriausiojo architekto suderinto minimalios apimties statinio (-ų) projekto (1995 m. galiojusio Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. Nr. 249 įsakymu Nr. 249 „Dėl leidimų statyti ir griauti statinius iÅ¡davimo taisyklių (RSN 158-94) patvirtinimo“, patvirtintų Leidimų statyti ir griauti statinius iÅ¡davimo taisyklių 9 p.), statybos sÄ lygų bei leidimo (pagal 1995 metais galiojusių Sodininkų bendrijos laikinųjų pavyzdinių įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 205 (toliau - Nutarimas) „Dėl sodininkų bendrijos laikinųjų pavyzdinių įstatų patvirtinimo“, 2.2 papunktį ir 3 punktÄ ) ir tokiu atveju, teismas teisėtai konstatavo, kad V.

D. statinių statyba nesuteiktame ir nesuformuotame žemės sklype yra neteisėta. O neteisėtos statybos objektai negali būti pripažinti teisėtais privačios nuosavybės teisės objektais.

29. Apelianto argumentai, jog nuo 1995 metų jis atvirai valdo ir naudoja pastatus valstybinės žemės teritorijoje, o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje nėra duomenų apie Å¡ioje teritorijoje įvykdytÄ savavaliÅ¡kÄ statybÄ , nėra reikÅ¡mingi Å¡ios bylos nagrinėjimui. Apeliantui ir jo tėvams yra žinoma, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Zarasų skyriaus specialistai, vykdydami neplaninius žemės naudojimo patikrinimus, 2018 m. spalio 22 d. atliko SB „LakÅ¡tingala“ skirtos valstybinės žemės teritorijos (centro koordinatės X=6180587; Y=638692), esančios greta žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimÄ vietoje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 42ŽN-150-(14.42.73.).

30. Patikrinimo metu nustatyta, kad valstybinės žemės sklypo teritorijoje, neturint valstybinės žemės patikėtinio leidimo, pastatytas Å«kinis pastatas, įrengtas lauko tualetas su kanalizacija bei iÅ¡kastas dirbtinis vandens telkinys. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Zarasų skyriaus 2018 m. gruodžio 11d. raÅ¡tu Nr. 42SD-3348-(14.42.104.) apeliantas informuotas apie tai, jog atsižvelgiant į jo įgalioto asmens 2018 m. lapkričio 16 d. pateiktÄ paaiÅ¡kinimÄ ir į tai, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«muose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-7403-731/2018 dėl nuosavybės teisių įgijimo į statinius, esančius (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamÄ jÄ senatį juridinio fakto nustatymo ir sprendimas Å¡ioje byloje yra reikÅ¡mingas, nustatyto žemės naudojimo tvarkos nusižengimo tyrimo byloje, Zarasų skyrius laikinai sustabdo administracinio nusižengimo teisenos procedÅ«rÄ dėl nustatyto valstybinės žemės savavaliÅ¡ko užėmimo, pagal 2018 m. spalio 22 d. nustatytus žemės naudojimo pažeidimus.

Administracinio nusižengimo tyrimo ir atsakomybės taikymo procedÅ«ros atnaujinimo, ar nutraukimo klausimas bus sprendžiamas atsižvelgiant į galutinį teismo sprendimÄ Å¡ioje byloje.

31. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad 1995 m. 12 arų žemės sklypas jam buvo suformuotas, o sklypo planas suderintas su sodo bendrijos valdymo organo atstovu bei tuometine žemėtvarkos tarnyba ir Zarasų rajono valdybos sprendimu (potvarkiu) perduotas jam naudojimui. Kolektyvinio sodo „LakÅ¡tingala“ valdybos narių posėdžio 1995 m. gegužės 3 d. protokolas, kuriame <... Valdyba apžiÅ«rėjusi plotÄ vietoje, neprieÅ¡tarauja, kad V. D. bÅ«tų iÅ¡skirtas nenaudojamas plotas 12 arų..> nepatvirtino konkretaus žemės sklypo suteikimo fakto.

32. Mano, kad kolektyvinio sodo „Lakštingala“ valdybos narių posėdžio 1995 m. gegužės 3 d. protokolas prieštarauja 1995 metais galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gegužės 21 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl sodininkų bendrijos laikinųjų pavyzdinių įstatų patvirtinimo“, 2.3. papunkčio nuostatoms, kai sodininkų bendrijos nariais galėjo būti Lietuvos Respublikos gyventojai nuo 18 metų. Mano, kad 17 metų amžiaus V. D. pateiktas prašymas, 1995 m. gegužės 3 d. negalėjo būti svarstomas.

33. AiÅ¡kinant lingvistiniu metodu valdybos neprieÅ¡taravimÄ dėl 12 arų žemės ploto suteikimo V. D., laikytina, kad tai nėra sprendimas dėl žemės sklypo suteikimo ir gali bÅ«ti vertinamas, kaip pritarimo, ar derinimo dokumentas dėl žemės sklypo valdymo įteisinimo, priimant Zarasų rajono valdybos potvarkį.

34. Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo 1995 m. įstojimo į sodo bendrijos narius mokesčio mokėjimÄ , o teismui pateikti sodo bendrijos narių mokesčių mokėjimo 2010-2012 ir 2016-2018 metų sÄ raÅ¡ai vertinami kritiÅ¡kai, nes nepatvirtino sÄ raÅ¡e nurodytos mokesčio sumos sumokėjimÄ (nėra mokestį sumokėjusio asmens paraÅ¡o), o V. D. įtraukimas į Å¡iuos sÄ raÅ¡us, tikėtina, kad buvo įformintas vėliau, t. y. po sÄ raÅ¡o sudarymo (žiÅ«r. sÄ raÅ¡o „2011 metai“ eil. Nr. 135, kuriame V. D. vardas ir pavardė įraÅ¡yti, patikslinus pirmiau įraÅ¡ytÄ tekstÄ ir skirtingu (juodos spalvos raÅ¡alu), o 2016, 2017, 2018 metų sÄ raÅ¡e V. D. įraÅ¡ytas eil. Nr. 183 į sÄ raÅ¡o pabaigÄ , skirtingu - mėlynos spalvos raÅ¡alu.

35. Apeliantas nepateikė ir kviestinių liudytojų parodymais neįrodė, jo 1995 metais priėmimo į sodo bendrijos narius fakto. Nei pats apeliantas, nei buvęs sodo bendrijos pirmininkas (liudytojas E. Č.), neatsimena V. D. priėmimo į sodo bendrijos narius prašymo svarstymo aplinkybių, o dabartiniam sodo bendrijos pirmininkui (liudytojas R. K.) iki 2017 m. net nebuvo žinoma, kad apeliantas buvo sodo bendrijos narys.

36. Mano, kad teismas, priimdamas 2019 m. vasario 28 d. sprendimÄ , tinkamai aiÅ¡kino teisės normas, teismų praktikÄ , įvertino visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir apelianto pateiktus įrodymus, liudytojų paaiÅ¡kinimus, pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktui nustatyti (CK 4.68 - 4.71 straipsniai), dėl ko priėmė teisiÅ¡kai pagrįsta sprendimÄ atmesti V.

D. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 37. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

38. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiÅ¡kimas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo.

39. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas V. D. 2018 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ , praÅ¡ydamas įregistruoti pastatus: sodo namelį, kurio unikalus Nr(duomenys neskelbtini)ir Å«kinį pastatÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) bei V. D. nuosavybes teises į Å¡iuos pastatus. PraÅ¡ymas buvo nepatenkintas, nes nekilnojamojo turto registre pats sodo namelis ir Å«kinis pastatas nėra įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas (1 t. el. b. l. 25).

40. PareiÅ¡kėjas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo kreipėsi į teismÄ , tačiau jo pareiÅ¡kimas buvo atmestas. NesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiÅ¡kėjas argumentuoja tuo, kad: teismas neatskleidė visų svarbių bylos aplinkybių, padarė aplinkybių neatitinkančias ir neteisėtas iÅ¡vadas dėl reikalavimo, nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad jis nebuvo sodo bendrijos nariu, pateiktus įrodymus teismas iÅ¡tyrė ir įvertino Å¡aliÅ¡kai, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kad statiniai, dėl kurių pareikÅ¡tas reikalavimas negali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektas.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumÄ , iÅ¡nagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į skundÄ argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , su kurio argumentais, motyvais ir iÅ¡vadomis teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti apelianto teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

42. Pažymėtina, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi pagrindas yra sÄ Å¾iningas valdymas. Tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

Kad nuosavybės teisė atsirastų įgyjamÄ ja senatimi, valdymas taip pat turi bÅ«ti teisėtas. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K3-11/2012;2012 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012 ir kt.).

43. Ä®statymas reglamentuoja, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų arba kilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip trejus metus, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ (CK 4.68 straipsnio 1 dalis).

Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir praÅ¡o teismÄ konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos.

44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktikÄ bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties bÅ«du, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis);

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2017 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017; 2018 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

45. Byloje iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į sodo namelį kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, kad daiktas bÅ«tų valstybės ar savivaldybės nuosavybė, kad daiktas bÅ«tų įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens vardu, kad pareiÅ¡kėjas daiktÄ visÄ valdymo laikÄ valdo sÄ Å¾iningai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savÄ ilgiau kaip 10 metų. Tačiau ginčas yra dėl to, ar visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai, t. y. įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė ir kitaip nepažeidė teisės aktų.

46. Apeliantas nurodo, jog statinius pradėjo statyti 1995 metais jam suteiktame sodo bendrijos sklype. Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymÄ Nr. 249 „Dėl leidimų statyti ir griauti statinius iÅ¡davimo taisyklių (RSN 158-94) patvirtinimo“, patvirtintų Leidimų statyti ir griauti statinius iÅ¡davimo taisyklių 9 punktÄ suprastinta leidimų iÅ¡davimo tvarka taikoma Å¡ių statinių statybai - sodybų Å«kinių ir buitinių pastatų ir kitų priklausinių (tarp jų garažų, pavėsinių, pastogių, Å¡iltnamių, lauko tualetų) (9.1. punktas); sodų namelių priklausinių (9.2. punktas).

Leidimai Å¡iems statiniams statyti iÅ¡duodami pateikus miesto (rajono) vyriausiojo architekto suderintÄ minimalios apimties projektÄ (aiÅ¡kiai fiksuotÄ statinio statybos vietÄ , statinio planÄ , pjÅ«vį, fasadus). Leidimų statyti ir griauti statinius iÅ¡davimo taisyklių 11 punkte nurodyti dokumentai, kuriuos statytojas privalo pateikti leidimui gauti. Be visų kitų minėtame 11 punkte nurodytų dokumentų, statytojas privalo pateikti dokumentÄ , patvirtinantį, kad jam priklauso nuosavybės teise arba yra iÅ¡nuomotas žemės sklypas, kuriame pagal detalius planus galima tokia statyba (tik naujų statinių statybai) (11.2. punktas).

47. Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas nuosavybės teise valdė žemės sklypÄ , kad sodo namelį Å¡iame žemės sklype statė, turėdamas sodo namelio projektas ir leidimÄ statyti sodo namelį, byloje nepateikta.

48. Apelianto argumentas, kad sodų bendrijos „LakÅ¡tingala“ valdyba 1995-05-03 nutarimu paskyrė jam 12 arų nenaudojamÄ Å¾emės sklypÄ Å¡alia jo tėvo žemės sklypo, teisiÅ¡kai nepagrįstas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių (toliau – Taisyklės) 1 punkte numatyta, kad Å¡ių Taisyklių nuostatos, reglamentuojančios žemės sklypų pardavimÄ (nuomÄ ) privačių namų valdoms, taip pat taikomos parduodant (nuomojant) žemės sklypus sodininkų bendrijų narių sodininkystės reikmėms nepriklausomai nuo Å¡ių bendrijų užimamų teritorijų buvimo vietos.

IÅ¡ Taisyklių 6 ir 8 punkto nuostatų matyti, kad gavusi asmens praÅ¡ymÄ parduoti naudojamÄ Å¾emės sklypÄ privačios nuosavybės teise, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba ne ilgiau kaip per mėnesį turi suraÅ¡yti sklypo įkainojimo aktÄ bei jo pirkimo–pardavimo sutarties projektÄ ir supažindinti su Å¡iais dokumentais pirkėjÄ , po to miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas turi pateikti Å¡iuos dokumentus miesto (rajono) valdybai, kuri leidimÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ privačios nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu.

Taisyklių 10 punktas nustatė, kad pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos praneÅ¡imÄ , iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos sumoka praneÅ¡ime nurodytÄ sklypo kainÄ (arba privalomÄ jÄ jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas iÅ¡simokėtinai) ir su mokėjimÄ patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvyksta nustatytu laiku pasiraÅ¡yti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties; jeigu pirkėjas per nustatytÄ laikÄ nesumoka praneÅ¡ime nurodytos sumos ar be pateisinamų priežasčių neatvyksta pasiraÅ¡yti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, Å¡i sutartis nesudaroma.

Minėtame Taisyklių 10 punkte taip pat buvo nustatyta, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis tvirtinama notariÅ¡kai ir per mėnesį turi bÅ«ti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje; Å¡ių sÄ lygų nesilaikymas daro pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančiÄ .

49. Taigi, apeliantas, net ir tuo atveju, kad Sodų bendrijos „LakÅ¡tingala“ valdyba 1995 m. gegužės 3 d. neprieÅ¡taravo (t. y. pritarė), kad jam bÅ«tų iÅ¡skirtas nenaudojamas 12 arų žemės sklypas bei leido jį iÅ¡sipirkti (taip nurodyta tekste), nuosavybės teisių į minėtÄ Å¾emės sklypÄ neįgijo, nes neužbaigė nuosavybės įteisinimo procedÅ«rų. PareiÅ¡kėjas minėto valdybos nutarimo nepateikė žemėtvarkos tarnybai, nesikreipė į miesto (rajono) valdybÄ , nesutvarkė kitų, Å¡ios nutarties 48 punkte nurodytų privalomų dokumentų, nuosavybės teisei įgyti.

50. Taigi, pareiÅ¡kėjas, neturėdamas žemės sklypo savininko, t. y. valstybės, sutikimo, savavaliÅ¡kai žemės sklype, kurio savininku nebuvo, pasistatė sodo namelį ir Å«kio pastatÄ . Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisino pagrindo savavaliÅ¡kÄ statybÄ Ä¯teisinti įgyjamosios senaties pagrindu. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas V. D. neįrodė, jog daiktas buvo valdomas teisėtai, t. y. buvo įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, nepažeidžiant kitų teisės aktų reikalavimų (CK 4.47 straipsnis).

51. Pripažinti faktÄ , kad daiktas nuosavybės teise įgytas įgyjamosios senaties bÅ«du galima tik tuo atveju, jeigu yra Å¡ios nutarties 44 punkte nurodytų sÄ lygų visetui. PareiÅ¡kėjui neįrodžius teisėto daikto valdyto (vienos iÅ¡ sÄ lygų), pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo.

52. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų (CPK 176 – 185 straipsniai), tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a: Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2019 m. vasario 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Margarita Dzelzienė Birutė Jonaitienė Zina MickevičiÅ«tė